scieee Open visual document viewer

Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis

Agnė Čepaitienė

Full text

S aipsniai / A icles 143 AGNĖ ČEPAITIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų di ecciones: geoling is ika, dialek ologija, socioling is ika, saky inės lie u ių kalbos ypa ybės. KIEKYBINIS DIFERENCINI TERMIN POZYMI TYRIMAS: RYT AUKŠTAIČI PANEVŽIŠKI Y ŠIRVINTIŠKI ATVEJIS Quan i a i e Resea ch o Di e en ial Dialec al Fea u es: Case o Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžys and Ši in os ANOTACIÓN el S aipsnyje po p ime a ez pasi ulan los mé odos quan i ibinos de dialec ome ía Li uáneas a mėms nag inė i. Kiekybiškai į e inus dis inamąsias y ų aukš aičių in iškių pa a mių ypa ybes, siekiama nus a y i i iamųjų Lie u ių kalbos a laso (LKA) punk ų – S ub iškio (171), Šil (338), Ka á sko (340), Taujnų (374), Vdiškių (375 a), pane ėžiškių i ši Dél u os (409), Jakù iškių (446), Pabáisko (475), Mančiušnų (500), Čiõbiškio (520) a minę p iklausomybę. Ti iamoji medžiaga – 12 al. pane ėžiškių i ši in iškių ga so į ašų. Iš jų iš ink os ski iamosios a minės ypa ybės analizuojamos dialek ome ijos me odų pag indu suku a p og ama compu ado ine Gabmap, dedicada lingüinio (y geog á ico) a ian iškumui pa a es udia . Sob e la base de ansc ipciones de palab as one icas ja calculu íase la dis ancia de Le enš eín en e los pun os LKA, se ealicen cálculos es adís icos y se es ablezcan di e enciales e minales pane- ėžiškių i ši in iškių požymiai. Ob iños esul ados pe mi en a i ma que adicionales pane ėžiškių y ši in iškių a minas señas coinciden lingüiniu y lingüiniu-geog aphiniu pun os de is a. Es adís icamen e homodos e minés peculia idades más ecuen es u ilizadas no de la misma pa a més LKA en pun os, y sepa os de es udia i os ada mios habi amosias en las zonas. Él yckėj habe posibles dis inguidíos los asgos de los pun os de LKA es udiados clus e izados son comunes a ambos pa a míos y es adís icamen e g indzia pane ėžiškių y ši in iškių simili ud. AGNĖ ČEPAITIENĖ 144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ESMINIAI VOODŽIAI: y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, y ų aukš aičiai ši in iškiai, di e enciacinie e miniai požimiai, dialek ome ija. ANNOTATION The a icle p esen s he i s - ime use o he quan i a i e me hods o dialec ome y o analyse Li huanian dialec s. A e quan i ying he di e en ial ea u es o he Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžys and Š in os subdialec s, i aims o iden i y he dialec al dependence o he poin s o Li huanian Language A las (LLA) unde analysis S ub iškis (171), Šila (338), Ka á skas (340), Taujnai (374), Vdiškiai (375 a), Dél u a Jakù iškiai (446), Pabá (475), Mančiušai (409), Čiõbiškis (520). The esea ch ma e ial consis s o 12 hou s o audio eco dings o he Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžỹs and Š in os. The selec ed di e en ial dialec al ea u es a e analyzed by he web applica ion Gabmap based on dialec ome y me hods. I is designed o he esea ch o linguis ic (and geog aphical) a iabili y. On he basis o phone ic ansc ip ions o wo ds, he Le ensh ein dis ance is calcula ed be ween LLA poin s, he s a is ical compu a ions a e pe o med and he di e en ial dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ians iew. Es adís icamen e equal dialec al ea u es a e equen ly used no in he same LLA poin s o o Pane ėžỹs and Š in os a e de e mined. The esul s sugges ha dialec al ea u es o he adi ional Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžỹs and Š in os coincide om he linguis ic and linguis ic-geog aphical poin s o subdialec s bu in he locali ies inhabi ed by he speake s o sepa a e subdialec s unde analysis. The po en ial di e en ial ea u es o clus e ed LLA poin s unde analysis a e common o bo h subdialec s and s a is ically jus i y he simila i y o he Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžỹs and Š in os. KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžỹs, Eas e n Aukš ai ians o Š in os, di e en ial dialec al ea u es, dialec ome y. 1. ĮVADAS Dėl y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių san ykio nuola disku- uojama: nesu a iama dėl jų sky imo pag indo, pa a mių ibų, Lie u ių kal- bos a laso (LKA)1 Ka á sko y Vdiškių pun os pe enecien es pane ėžiškiams, 1 LKA 1977; 1982 1991; A ículos A icles 145 / Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas: y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis ši in iškiam o anykš ėnam (plg. pane ėžiškių y ši in iškių lími es según los di e en es pe íodos ealizados en las in es igaciones ig 1 y 2.)2. 1 PAV. Ši in iškiams se asignan los pun os in es igables LKA según Aliūkai ė y k . 2014: 1833 2 Ž . U bana ičiū ė-Ma ke ičienė 1994: 8587; Ma ke ičienė, Ma ke ičius 1995: 6972; Zin3 ke ičius 1997: 237–241; Ma ke ičienė 1999: 18–20; Ma ke ičius 2002: 101–105; Ma ke ičienė i k . 2009: 11–56. Ma ke ičienė i k . 2009 ž . i apie iki šiol a lik us ši in iškių y imus, o pane ėžiškių y imų li e a ū os są ašą ž . Puke ičiū ė 2014: 175–195. Remiamasi LKA 1977: ie aėlapis No 1. AGNĖ ČEPAITIENĖ 146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 2 PAV. Ši in iškiam se asignan los in es igamieji LKA pun os según Ma ke ičienė y k . 2009: 24 A ículos A icles 147 / Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas: y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis En es e a ículo, po p ime a ez apliquéndose dialec ome ía4 mé odos de Li uania a miai i i5, se examinan 12 ho as. g abaciones sono as de6, XX a. pab.XXI a. p . ecopiladas de 10 LKA pun os: 6 pane ėžiškių (S ub iškis (171), Šila (338), Ka á skas (340), Taujnai (374), Kunigškiai (409), Jakù iškiai (446)), 1 anykš ė (375 a)) y 3 ši in iškiai (Pabaiškiai (475), Manšnai (3500), Čõbšiškiai (520)) ( éase ig. 3). Obje i o del a ículo cuán ibiamen e e aluando dis inguamos las pane ėžiškių y ši in iškių pa a mių peculia idades, es ablece in es iga o ios LKA pun os a minę p iklausomybę. Así se comp oba á y LKA Ka á sko y Vdiškių pun os simili ud a pane ėžiškių o ši in iškių localidades. Obje […] dis inguidieji in e miniai pane- ėžiškių i ši in iškių požymiai. Pane ėžiškiai se conside an la mayo y más ue e eas e n alš aičių pa a me, ikė ina, kad ji gali da y i į aką i ši in iškiams – silpnėjančiai mažiausiai y ų po lo an o alš aičių pa a mei. Es a hipó esis basea bas an e menca di e encia ada mios ši in iškius desde (pie inių) pane ėžiškių ski ia ne ienodas co oųjų a, e, i, u galūnėje a imas: ši in iškiai man iene su cualidad, y pane ėžiškiai es os son suplaka en uno (υ po kie ojo p iebalsio, ι po minkš ojo) (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; Zinke ičius 1966: 15; Zinke ičius 1994: 56)8. Además, pa a alcanza es a me a, se examinan o os 7 pane ėžiškių y ši in iškių a d us minės ypa ybės (ž . 1 len .). 4 Dialek ome ija – geoling is ikos k yp is, ku ios ikslas skaičiuo i, aizduo i i analizuo i ben- in e minius simili udes o di e encias como unción de las ca ac e ís icas del espacio geog á ico (Szm ecsanyi 2011: 45). 5 El mé odo de dialec ome ía se basa en con empo áneos es udios de cien í icos ex anje os: cuánybiamen e analiza ingles (Shackle on 2007: 30102), olandų (Sp ui y k . 2009: egų (Hee inga i k . 2009: 167–183), š edų (Leinonen, 2010, 2011: 75–95) š eica ų (Sche e 16241642), no 2012: 6371), kinų (S an o d 2012: 247278), bulga ouw (P okić, Cys 2013:168), nyde landų, belgų (Hee inga, Hinskens 2014: 265245 y k . 1473) a ian es de lenguas. 6 Regis aciones No. CD 1204 RAS 31, CD 484 RAS 26, CD 456 RAS 10, CD 958 RAP 69, a o os núme os de egis o aún no se han p opo cionado. Ga so g abaciones gua dados ins i u o de la lengua Lie u ių Ta mių a chy e. 7 a. XXI. p . a mių in es igaciones de e mina on, que LKA Kunigškių pun o es sunykęs, po lo que asladado a Dél u ą. S aipsnyje adelan e el LKA 409 pun o se llama Dél u a. 8 Bū a p opues as ši in iškių y pane ėžiškių pa a mių p o a o de conside a base o as e mines peculia idades, po ejemplo, neki čiuo ų kamieno o e imą a (Ma ke ičius 2002: 103). AGNĖ ČEPAITIENĖ 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 3 PAV. Ti iamieji LKA punk ai (LKA 1977: žemėlapis N . 1) 1 LENTEL. Tosios pane ėžiškių i ši in iškių a minės ypa ybės9 Ta minės ypa ybės Fiksuo i palab as Ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimas Bu o, didelis, mano, sa o, u i, iskas Neki čiuo ų ilgųjų balsių umpinimas Gy ena T umpųjų ki čiuo ų galūnės a, e, i, u, nė a, sunku, žmogus, suplakimas nesuplakimas Y a Neki čiuo ų galūnės o e imas a, o; ė e imas umpuoju eMano, nieko, sako, sa o, u ėjo Vabeñamen e supues o el p ime sé, así i agalių ai, au dėmuo c učiuo as Bu au, bien, como, muy, no Ki cio e acción Bu au, bien, es, no sé, no, di ícil, homb e Galūnių edukcija G anel, i e, es, años, no, uno, iskas, žmogus, žmonių Neki čiuo ų kamieno o e imas aŽmogus, žmonių 9 LKTCH 2004: 160164, 173183. A ículos A icles 149 / Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas: y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis El ma e ial in es igado se ha o denado en a ias e apas: 1) escuchando in e míns g abaciones sono as, ijadas po sepa ado palab as (un o al de 26), en las que se e lejan las peculia idades in es igamosios pane ėžiškių y ši in iškių pa a mių; 2) ano a las palab as ansc ibi ig 4 y 5.); a p au inės abėcėlės ansk ipcija (an. In e na ional Phone ic Alphabe (IPA)) (ž . 3) los da os compila a MS Excel p og ama y gua da unikodu (an. Unicode) (c eado un documen o ex ual); 4) ma e ial p ocesado po p og ama in o má ico Gabmap10; 5) u ilizando p og amas in o má icos RuGL0411 y Google Ea h12, se c eó un mapa de las á eas de es udio, que ambién ue p ocesado po p og ama in o má ico Gabmap ( éase 1 mapa y ig. 6). In e p e ando los esul ados ecibidos, en socioling is ina in o mación apo ado es no se iene en cuen a. la base de los análisis dialec ome icos o man lengubii di e umai (a s umai) en e es udiados luga es de 4 PAV. IPA balsių klasi ikacija (Kaspa ai is 2013: 4) Kompiu e ine p og ama Gabmap ski ingais skaičia imo į ankiais a liekamų pa as. Ellos se e alúan calculándo calculando luga es de an amen os ( . y. palab as, en los que a eso a a mines peculia idades) ski mediu kį. Más ecuen emen e analizadas one icas ansk ipciones calcula íase la dis ancia de Le enš ein (an. Le ensh ein dis ance)13 (Leinonen y k . 6) 2015:14. Apa e en es e es udio u iliza la compu ado a del p og ama Gabmap de medición de asgos in e míns y los p incipios de cálculo así como in e p e amien o de di e encias se desc iben b e emen e en cada o o subscy io. 10 C eado p incipal Çağ ı Çöl ekin. Kompuu e inė p og ama Gabmap. acceso a In e ne : h ps://www.gabmap.nl. ; Ne bonne y k . 2011: 6589; Leinonen y k . 2015: 121. 11 Compu ado P og am RuG/04.L acceso a In e ne : h pwww.le . ug.nl/~kleiweg/L04/. 12 Compu e a p og ama Google Ea h. Acceso a In e ne : h ps://www.google.com/ea h/. 13 Sob e el algo i mo de dis ancia de Le enš eín éase. Kessle B. 1995: 6066; Ne bonne y k . 1996: 185202; Ne bonne y k . 1999: 515; Hee inga 2004: 121124 y k . 14 Da puede se examinados núme os (balsių o mančių dažnių ec o iai) y ka ego iniai (leksiniai a sin aksiniai) duomenys (Leinonen i k . 2015: 6). AGNĖ ČEPAITIENĖ 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 1 LEMPES. Ti iamųjų LKA pun o mapa de mapas, c eado compu ado ine p og ama Gabmap15 15 Aquí y en o os mapas en RAA signi ica y ų aukš aičiai anykš ėnai, RAP y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, RAŠ y ų aukš aičiai ši in iškiai. 6 PAV. F agmen o de un mapa de los pun os de in es igación LKA 5 PAV. IPA p iebalsių klasi ikacija (Kaspa ai is 2013: 5) casa no el coe icien e de A ículos A icles 151 / Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas: y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis 2. DIFERCÍN TERMIN CONCEPTO ANALIS 2.1. Es adís ica iabilidad de los cálculos ealizados A lik ų skaičia imų pa ikimumas s a is iškai į e in as kompiu e ine p o- g ama Gabmap apskaičia us K onbacho al ą (an. C onbach‘s alpha)16. Ja į e i- con ianza de los da os, como es habi ual, pe o de odos los da os di e en es mediciones coe icien e de con ianza. Depende de la calidad de los da os, de mé odo, que se u iliza pa a cálculos, calidad y de los suje os de in es igación. Los signi icados del coe icien e pueden aumen a desde 0 has a 1: cuan o el labiau i iamieji a pusa yje susiję17. Pageidau ina, kad K onbacho al a koe i- cien as bū ų lygus ben jau 0,5. Šis dydis gali nežymiai a ijuo i p iklausomai nuo y imo ikslų i i iamosios medžiagos: kuo i iamųjų skaičius didesnis, uo signi icado es és más ce ca de la unidad, an o mayo y el coe icien e Kompiu e ine p og ama Gabmap apskaičiuo a, kad ski ingų i iamosios (Vai ke ičius, Sauda gienė 2010: 98). el coe icien e de con ianza de las medidas de la ma e ia no se ajus a a la no ma ecomendada es ablecida es igual a 0,04. Da po supos o que pequeño coe icien e a lo mejo lėmė insigni ican e can idad de unidades es udiables (26 palab as es udiamías, pa a o i 10 asen amien os de ma a imo pa ikimumą. Ki u – ie os nenuoseklumo (an. Local Incohe ence) – s a is iniu ma u skai- luga es), po lo que ob enido amaño necesa iamen e indica menką da os čiuojami di e encias en e unidades de luga es habi ables ( i iados de luga es), eniendo en cuen a la geo ínía dis ancia en e ellos. dyd Op imalusis es 0. El p og ama in o má ico Gabmap ha calculado que la medida de la no nuescosidad local de la sus ancia de ensayo es algo mayo de 0 igual a 0,42. Es o ambién pudo de e mina el pequeño núme o de las localidades es udiadas, y ampoco odas ellas es án excedéescicias unas jun o a o as (más lejania localidad S ub iškis). Aunque la can idad de sus ancia de es udio es insigni ican e, y los pun os LKA escudės éame en ne ien isame á ea, o denado ine p og ama ealizados cálculos se án con iables hipó esis de es e a ículo comp oba . 16 Sob e el coe icien e al a de K onbach más amplamen e é. 17 Šio y imo a eju – kuo eikšmė a čiau iene o, uo labiau ski ingi duomenų ma a imai y a Pukėnas 2009: 2428. a moniza y elacionados. AGNĖ ČEPAITIENĖ 158 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 5 LEMPES. E d inas y kalbinas Mančiušnų conexiones con o os LKA pun os 14 PAV. E d inos y kalbinas Mančiušnų elaciones con o os LKA pun os 13 PAV. F agmen o de espa ines y lingüinos Mančiušnų comunicaciones con o os pun os LKA žemėlapio S aipsniai / A icles 159 Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas: y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis 6 LEMPIS. E d inas y kalbinas Čiõbiškio conexiones con o os LKA pun os 16 PAV. E d inas y kalbinas Čiõbiškio conexiones con o os LKA pun os 15 PAV. F agmen o de espa ines y lingüinos Čiõbiškio de las elaciones con o os pun os LKA mapapio ykį casi odas las in es igamosios ši in iškių habi adas zonas son simila esas a pane ėžiškių LKA punk us. AGNĖ ČEPAITIENĖ 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV A pesa de la mayo de las dis ancias geog á icas que sepa an de las zonas es udiadas, Čiõbiškis es muy semejan es a (šiau ės) pane ėžiškių plo e esan į S ub iškį (0,56), y más di e en e de cuan o más adčiau esančių Šil89). También bas an e g ande Čiõbiškio simili ud es a LKA Vdiškių (0,58) y Ka á sko us, ku iuos s ip esni e d iniai i kalbiniai yšiai sieja su pane ėžiškių plo e esančiomis ie o ėmis. Remian is ezul a ais, p elimina iai galima eig i, kad (0,6) punkČiõbiškyje i iendo pe sonas en el idioma domina más pane ėžiškių, y no ši in iškių a minių pa icula idades. Taigi a skai os aškų žemėlapiai i g a ikai neiš yškina a ski ų pane ėžiškių i ši in iškių zonų; p iešingai – pagal geog a inio a s umo i a miškumo san- Sin emba go, basado solo en la dis ancia de Le enš eín, no se puede umas – geog a inis a kalbinis – y a didesnis a p i iamųjų ie o ių. Tai leidžia de e mina , que esci pada y i o os p og amas compu acionales Gabmap pa a he amien as de medición de dis ancias. 2.4. Fonológicos di e encias de pun os LKA Fonologiniai ski umai se analizan di e encias mapaspíos. Jais de e mina si según comunes di e encias onologicas las elaciones en e cie os dos ecinos de las localidades son ue es. Cuan o oscότερη LKA punk us siejan i línea, an o las localidades son simila es. 7 žemėlapyje i 17 pa . ma y i, kad s ip iausi yšiai jungia Taujnus i Ka- á ską, panašiai s ip ūs – Jakù iškius i Pabáiską bei Jakù iškius i Mančiuš- nus. Es o indica que en es as ecinas localidades u ilizadas las ca ac e ís icas a minés son simila esísimas. Es os esul ados coinciden con los discu idos da os de dis ancia de Le enš eín (ž . 2 ab.). Así, asegu adamen e puede a i ma se que dis inc i as e minés peculia idades uni o memen e ecuen es pueden es a no sólo de una pa a més loco esía, sino y en sepa ados pun os pane ėžiškių y ši in iškių LKA. E aluando los esul ados, se e que no siemp e neho oliese esan ys de la misma pa a més LKA pun os onologicamen e pun o de is a son simila es. Es o mues an los casos de Šil y Ka á sko pe enecien es pane ėžiškiam, Šil y Jakù iškių y ši in iškiam pe enecien es Pabáisko y Čiõbiškio. Es as localidades sepa an y g an dis ancia Le enš eino. Las conexiones más débiles une LKA S ub iškio y Šil punk us en e ellos hay muchos onologijos ski . Tales esul ados pueden explica se pe enencia a di e en es eas e n aukš aičiams pane ėžiškiams S ub iškis pe enece šiau iniams, y Šila južiniams. A ículos A icles 161 / Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas: y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis 7 ŽEMĖLAPIS. Kaimyninių LKA punk ų yšiai pa- al di e encias onológicas Así, el análisis del mapa de di e encias, basado en di e encias onológicas en e ecinos LKA pun os, con i mó los esul ados calculados de la dis ancia Le enš eina pane ėžiškių y ši in iškių LKA pun os la semejanza g ama ical. Es as endencias esal an ma e ial al analiza y o as p og amas compu acionales Gabmap he amien as. 2.5. Klas e inė LKA pun os análisisé po la simili ud de asgos in e medios21 Kompuu e ine p og ama Gabmap ealizada la clus e ización es al e na i a dicinėje dialek ologijoje aikomoms izoglosų echnikoms. Tačiau klas e izuo- jan objek us, nus a omos ibos, a i inkančios ne am ik ą a ski ą izoglosą, o abend uosius sepa ados g upos cons i uyen es localidades de a minius di e encias (Ne bonne y k . 2011: 80). Clus e ización algo i mo los da os se ag upan de modo que las e minales di e enciasumas de los si ios de in es igación mažesni, o a p klas e ių – kuo didesni (Leinonen i k . 2015: 11). 21 Apie a miniuose y imuose aiky ą klas e inę analizę, a lik ą ki a – SPSS S a is ics – kompiu- compues o den o de un clus e ue a cuan o e ine p og ama, é. Puke ičiū ė 2015: 175195. 17 PAV. F agmen o de los ecinos LKA pun os de comunicaciones según las di e encias onológicas mapapiio chinesa mé odos de análisis cl e inas exnag inados da os pe mi e comp oba , como mą. Analizando ma e ialá ma e ial del mé odo del peso mediu kio, odos los clús e es se conside an ales mismas AGNĖ ČEPAITIENĖ 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV S o inio idu kio (an. Weigh ed A e age) i wa do (an. Wa d‘s Me hod) hie a - signi icaciones (s o io), a pesa del núme o de obje os en cada clus e . O ma e ialá i iamosios ie o ės g upuojasi pagal a minių požymių a ojimo jose panašu- examinando mé odo wa do, en cada paso del análisis se oman sepa adas pa es de cles e ias y calcul iciándose a íables nuok ypias desde la más pequeña. Ambos mé odos calculan los da os pueden no coincidi , ya que las di e encias se miden con di e en es p incipales (P okić 2008: 156, Leinonen y k . 2015: 11)22. Nus a y ų jung inio klas e io cen o k ad a ų suma. Tai a liekama su kiek iena klas e ių po a i pabaigoje jungiami ie klas e iai, ku iuos sujungus nuok ypių suma y a pa ecidos g upos de obje os se p esen an en mapas y dend og amas. Se ha es ablecido el núme o de clus e es es 2 ( i iama ma e ial de dos ada mios). S o inio p omedio mé odo ealizados de análisis clus e inas en el mapa dis inguidos dos g upos de obje os simila es S ub iškis y Čiõbiškis o man una, y liquias de las zonas o a (ž . 8 mapa. y 18 igu a.). Teniendo en cuen a es o, las di e enciales e minales señas pane ėžiškių y ši in iškių LKA pun os, a pesa de su ubicación geog á ica, pueden se muy simila es. 8 LEMPIS. Ti iamųjų LKA pun os g upa- imasis pagal a minių požymių panašumą. Mé odo de s o inio mediu io23 22 Plačiau apie s o inio idu kio i wa do klas e inės analizės me odus ž . P okić 2008: 153–172. 23Los mapas y dend og amas de análisis klas e inas ma can con oscesne colo p ime ia g upo de pa ecidos obje os, cla esne segunda. 18 PAV. F agmen o de los pun os de in es igación LKA ag upamonos po la simili ud de los asgos in e minos (página de mé odo de p omedio ponde ino) de mapa A ículos A icles 163 / Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas: y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis Dend og ama imágenes y mues a se mues a, qué seka clus e s ue on jun ables (ž . 19 ig.). Ve que en 2 clás e según la simili ud de ca ac e ís icas a míneas p ime paso en ue unido Taujnai y Ka á skas, segundo Mančiušnai y Jakù iškiai y . . Cuan o an e io men e jun aban LKA pun os, en ese pun o de is a a minio son simila es. 19 PAV. Klas e ių jungimo dend og ama. S o inio idu kio me odas Los da os ecibidos con i man que las zonas de es udio pe enecien es a indi iduales pa a mías pueden se simila es más más que los pun os de la misma pa a mía LKA. Aplicando el mé odo wa do a las localidades ag upa , los esul ados cambié según semejan es ca ac e ís icas a mónicas a osená uno cls e í cons i uye Čiõbiškis, Dél u a, S ub iškis, Šila y Vdiškiai, o a de las localidades es an es (ž . 9 abajo. y 20 pa .). Sin emba go pe manece la misma endencia ši in iškiai y pane ėžiškiai según la simili ud de las peculia idades a minių g upuojasi jun os. Compa ando analizes clus e inas, ealizadas aplicando di e en es mé odos, ma y i, kad ki oks ie o ių g upa imo p incipas lėmė Šil, Dél u os i Vdiš- esul ados, kių pe sig upa imien o. Sin emba go, como y de los cálculos ealizados mé odo de la media de peso, así y del mé odo wa do ealizados clus e analysises dend og ama se basa, que simila es o idén icas ca ac e ís icas e mines son u ilizadas y pane ėžiškių, y ši in iškių á eas: los más simila es son LKA Vdiškių y Šil, S ub iškio y Dél u os (1 en el clus e ) y Taujo iai y Ka á sko, Jakù iškių y Mančiušiai (2) es udiando los g upos de i iendas, sus localidades se unie on po los p ime os pasos ( é . ig. 21). Así dos mé odosy ealizada hie a chinė klas e inė analiza mues a, que las ca ac e ís icas a minées y pane ėžiškių, y ši in iškių LKA pun os son muy simila es o incluso iguales, insigni ican e di e encia del p onunciamien o menkas pag indas šioms pa a mėms ski i. Siekian pag įs i gau us duomenis, bū ina klas e inės analizės ezul a us pa i in i i ki ais s a is ikos me odais, pa ienias de palab as es posible pe . y. comp oba , como es udiamieji obje os pasacis o mul i udama ėje skalėje (Ne bonne and k . 2011: 81). AGNĖ ČEPAITIENĖ 164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 9 ŽEMĖLAPIS. Ti iamųjų LKA punk ų g upa i- masis según a minių signos de simili ud. Mé odo Wa do 21 PAV. Klas e ios unión dend og ama. Mé odo Wa do 2.6. Luga de los pun os LKA en la mul iiama eca escala Daugiama e escale analiza se, qué ex endien e a mės o man la con inuidad. Linguinamen e pun o de is a simila es más de la zona en la plano se exsidés o nčiau una o as, di e en es adelan e. El diag ama ayuda a iden i ica a los jus, a pažin i a mių g upes. Ji aip pa odo, kokios s uk ū os y a klas e inės esiden es no indígenas20 PAV. F agmen o de in es igados Ag upación de pun os LKA po la simili ud de los asgos in e mónicos (pagal wa do mé odo) mapaapis análisis de e minados du an e el pun o de A ículos A icles 165 / Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas: y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis is a del é mino compues os po g upos de pun os LKA simila es (Leinonen y k . 2015: 11). Rezul a ai į e inami s a is iškai Rando indeksu (an. Rand index) (žymimu aide ) nuo 0 iki 1: 0 odo, kad du iš i iamųjų iene ų suda y i klas e iai ne- co esponde ni una e minmine pa icula idad, y 1 que los es udiados clus e s son comple amen e iguales (P okić 2008: 161163)24. Los da os ob enidos co esponden al mé odo wa do ealizada po análisis panašių objek ų g upių išsidės ymą: a miniu požiū iu a imiausios ie o ės clus e ine de e minados son Šila y Vdiškiai (na s ellos emo ę de la plano a, pe o los une la insigni ican e dis ancia Le enš eino39)), (0, 1 pe enecien es al clús e , y Taujnai, Pa ù iškiai, Mančiušan ys (la dis ancia Le enš eino en e es os luga es Jako ių ambién es uno de los más bajos), pa nai 2 al clús e (ž . 22). 22 PAV. Despliegue de pun os LKA en mul i udiama a escala po simili udes de asgos in e míns 24 Ten pa plačiau ž . Rando indekso skaičia imo o mules. AGNĖ ČEPAITIENĖ 166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV En las zonas de inidas nepa eko y de las in es iga o ias localidades más se des acan los pun os LKA S ub iškio, Dél u os, Pabáisko, Čiõbiškio y Ka á sko pe enecien es a ski ing pa a mėms. Tal ez es o pod ía explica se bas an e g an dis ancia de Le enš eino en e es os y o os discu idos luga es. Kompuu e ine p og ama Gabmap calculado que = 0,82, i.e., es ablecidas de LKA pun os compues os en g upos de obje os simila es u ilizadas las peculia idades e mines di ie en neženklía. Así mul iama é skalé es adís icamen e undamen zia los esul ados de análisis cl e ina y aún más en yškina pane ėžiškių y ši in iškių a minių peculia idades simili udes. 2.7. Di e enciales e minales asgos de pun os LKA Compu u e inas p og amas Gabmap he amien as ijan di e enciadas g minas a ibu os, que ep esen an la g miní á ea. Los da os se p esen an en cua o ablas: se indican los dis inguibles asgos e minales del mé odo del p omedio de peso ealizada po análisis cl e ine es ablecidos en dos de los pun os de LKA compues os g upėse i wa do me odu a lik a klas e ine analize nus a y uose ki uose d ie- juose klas e iuose. S ulpelyje Klas e ių ski umas (an. Be ween sco e) pa eikiami ski umai a p seleccionado cles e o y o a g upo. Cuan o más al o sea el bal, an o más b iskés el dis in i o señamį (an. i em) LKA pun os, cons i uyen es seleccionada clas e í, iene. S upelele Va iacija en clus e (an. Wi hin sco e) se p esen a in o mación, cuán o cie o signo a ía en el seleccionado clus e . Cuan o más bajo sea la a iación balas, an o dis inguamasis signos es ep esen a i es más. El o alísimo pun aje (an. Sco e) indica la di e encia gene al en e es as abólas pun uaciones (an. Be weenWi hin sco e) (Leinonen y k . 2015: 14). Desde el mé odo de media ponde ada ealizados esul ados de la análisis clus e í mos an que el p ime clus e iamasis požymis y a umpųjų ki čiuo ų balsių ilginimas (šias ie o es di e en- cijuoja žodžio jis, iš dalies – didelis a osena) (ž . 3 len .). Bend asis šios di e en- cons i uyen es LKA S ub iškio y Čiõbiškio pun os el más b iskísimo asgo de la ca ac e ís ica es al o (más de 2), según S u jąb iškis y Čiõbiškis di ie e ma cadamen e de o os si ios es udiados ( a ios más de 1). Va iacia en clus e ía es Tą pačią ypa ybę a ba galūnės edukciją a spindinčio žodžio didelis a ojimo ski umas a p klas e ių y a mažesnis už žodžio jis a oseną. Tačiau šio žodžio nega i a, hiceasi, di e cinis a minis signois es ep esen a i us. a imas S ub iškyje y Čiõbiškyje a ía menos que la palab a él, y comúns de ambos indiciklių balas es al o. Po lo an o puede a i ma se que la palab a g ande a osena g indzia ac a, que umpoyo ki čiuo o balsio elgina ion o galūnės edukcija son ep ezen a i ūs i minia a ibu os, dis inguan ys LKA S ub iškio y Čiõbiškio punk us desde o os. S aipsniai / A icles 167 Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas: y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis 3 LENTEL. Di e enciadas a minas 1 cls e io (S ub iškis, Čiõbiškis) señas. S o inio idu kio me odas Com asis balas Va iacia clas e yje Klas e ios di e enciaum Palodis di e cinis a minis señas / 2.065730 -0.734482 1.331248 Él 0.991031 -1.057100 -0.066069 G anel El ………… -1.485962 1.699261 0.213300 Nė a Es e clús e comple amen e no ep esen aba pane ėžiškių y ši in iškių pa a mių di isión de base conside ado desiguodas co oųjų ki čiuo ų galūnės a a imas (es o indica palab a no a osena). Aunque un al o g ado en el clús e de a iación signi ica que pane ėžiškių S ub iškio y ši in iškių Čiõbiškio pun os LKA de la palab a no hay p onunciamen o muy a ía (y es o mos a ía que los co os c učiuo ų galūnės a en es os pun os LKA se p onuncian desiguodai y según es e asgo e miníuo LKA pun os (i pa a mės) di ie en), sin emba go el o al de pun os y la di e encia de p onunciación de es a palab a en los clús e es es muy baja (a a i amai -1,5 y al ededo de 0,2). Hagiéndose así, es a e miné peculia idad es i ep ezen a i i co ieji ki čiuo i galūnės a casi uni o memen e a iami y pane ėžiškių, y ši in iškių T umpųjų ki čiuo ų balsių ilginimas iden i ikuoja i ki ų i iamųjų LKA ie o ėse. pun os, o mando o os clus e í, plo a (es o indica palab as de él, de osena) (ž . 4 len elę). Klas e ių ski umo, a iacijos klas e yje i bend asis ba- pa e iene a las comple amen e coincide con la p ime a g upo palab a de él dis in i os indicado es balis. Hagiene, y en uno, y en o o g upo de obje os semejan es, a pesa de LKA pun os pe enecimien o a ski ing ada mías, ki čiuo as co os balsios alginamien o es coinciden es di e cinis a minis señas. Po consiguien e las localidades según es a e miné peculia idad no di ie en. 4 LENTEL. Di e encinas a minas 2 clus e io (Šila, Taujnai, Dél u a, Jakù iškiai, Ka á skas, Vdiškiai, Pabáiskas, Mančiušnai) señas. S o inio i a minis a ibu o du kio me odas Bend asis balas Va iacija klas e yje Klas e ių ski umas Žodis / di e encinis 2.065730 -0.734482 1.331248 Él 16433 -0.218049 0.298383 Tu i 0.5 ………… -0.495996 0.202406 -0.293589 Muy AGNĖ ČEPAITIENĖ 174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV o ina icula e i s s essed uns essed componen ; e ac ion o accen ; educ ion o endings. They a e analyzed by he web applica ion Gabmap based on dialec ome y me hods. I is designed o he esea ch o linguis ic (and geog aphical) a iabili y. On he basis o phone ic ansc ip ions o wo ds, he Le ensh ein dis ance is calcula ed be ween LLA poin s, he s a is ical compu a ions a e pe o med and he di e en ial dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžỹs and Š in os a e de e mined. The esul s sugges ha he dialec al ea u es o he adi ional Eas e n Aukš ai ians o iew. The closes loca ions by he Pane ėžỹs and Š in os coincide om he linguis ic and linguis ic-geog aphical poin s o Le ensh ein dis ance measu e a e Taujnai and Ka á skas (0,15), Jakù iškiai and Pabáiskas (0,23), Taujnai and Mančiušnai (0,31), Jakù iškiai and Mančiušnai (0,31). All a eas unde analysis a e linked by signi ican phonological simila i ies. Es adís icamen e equal dialec al ea u es a e equen ly used no in he same LLA poin s o subdialec s bu in he locali ies inhabi ed by he speake s o sepa a e subdialec s unde analysis. The po en ial di e en ial ea u es o clus e ed LLA poin s unde analysis ound in he s udy a e common o bo h subdialec s and s a is ically jus i y he simila i y o he Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžỹs and Š in os. Į eik a 2015 m. no iemb e 19 d. AGNĖ ČEPAITIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania agne.cepai [email protected]