Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis

AGNĖ ČEPAITIENĖ L i e t u v i ų k a l b o s i n s t i t u t a s M o k s l i n i ų t y r i m ų k r y p t y s: geolingvistika, dialektologija, sociolingvistika, sakytinės lietuvių kalbos ypatybės. KIEKYBINIS DIFERENCINIŲ TARMŲ POŽYMIŲ TYRIMAS: RYTŲ AUKŠTAIČIŲ PANEVĖŽIŠKIŲ IR ŠIRVINTIŠKIŲ ATVEJIS Quantitative Research of Differential Dialectal Features: Case of Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos A N O T A C I J A Straipsnyje pirmą kartą pasitelkiami kiekybiniai dialektometrijos metodai lietuvių tarmėms nagrinėti. Kiekybiškai įvertinus skiriamąsias rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių patarmių ypatybes, siekiama nustatyti tiriamųjų Lietuvių kalbos atlaso (LKA) punktų – Stum̃briškio (171), Šilų (338), Kavársko (340), Taujenų (374), Vidiškių (375 a), Dėltuvos (409), Jakūtiškių (446), Pabaisko (475), Mančiūšėnų (500), Čiobiškio (520) – tarminę priklausomybę. Tiriamoji medžiaga – 12 val. panevėžiškių ir širvintiškių garso įrašų. Iš jų išrinktos skiriamosios tarminės ypatybės analizuojamos dialektometrijos metodų pagrindu sukurta kompiuterine programa Gabmap, skirta kalbiniam (ir geografiniam) variantiškumui tirti. Fonетinių žodžių transkripcijų pagrindu ją apskaičiuojamas Levenšteino atstumas tarp LKA punktų, atliekami statistiniai skaičiavimai ir nustatomi diferenciniai tarminiai panevėžiškių ir širvintiškių požymiai. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad tradicinių panevėžiškių ir širvintiškių tarminiai požymiai sutampa kalbiniu ir kalbiniu-geografiniu požiūriais. Statistiškai vienodos tarminės ypatybės dažniau vartojamos ne tos pačios patarmės LKA punktuose, o atskirų tiriamųjų patarmių gyvenamosiose vietovėse. Išryškėję galimi skiriamieji klasterizuotų tiriamųjų LKA punktų požymiai yra bendri abiem patarmėms ir statistiškai grindžia panevėžiškių ir širvintiškių panašumą. Straipsniai / Articles 143 AGNĖ ČEPAITIENĖ ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičiai panevėžiškiai, rytų aukštaičiai širvintiškiai, diferencialiniai tarminiai požymiai, dialektometrija. ANNOTATION The article presents the first-time use of the quantitative methods of dialectometry to analyse Lithuanian dialects. After quantifying the differential features of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos subdialects, it aims to identify the dialectal dependence of the points of Lithuanian Language Atlas (LLA) under analysis – Stum̃briškis (171), Šilai (338), Kavárskas (340), Taujénai (374), Vìdiškiai (375 a), Déltuva (409), Jakūtiškiai (446), Pabáiskas (475), Mančiūšénai (500), Čiõbiškis (520). The research material consists of 12 hours of audio recordings of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos. The selected differential dialectal features are analysed by the web application Gabmap based on dialectometry methods. It is designed for the research of linguistic (and geographical) variability. On the basis of phonetic transcriptions of words, the Levenshtein distance is calculated between LLA points, the statistical computations are performed and the differential dialectal features of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos are determined. The results suggest that dialectal features of the traditional Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos coincide from the linguistic and linguistic-geographical points of view. Statistically equal dialectal features are frequently used not in the same LLA points of subdialects but in the localities inhabited by the speakers of separate subdialects under analysis. The potential differential features of clustered LLA points under analysis are common to both subdialects and statistically justify the similarity of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos. KEYWORDS: Eastern Aukštaitians of Panevėžys, Eastern Aukštaitians of Širvintos, differential dialectal features, dialectometry. 1. ĮVADAS Dėl rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių santykio nuolat diskutuojama: nesutariama dėl jų skyrimo pagrindo, patarmių ribų, Lietuvių kalbos atlaso (LKA)1 Kavársko ir Vìdiškių punktų priklausymo panevėžiškiams, 1 LKA 1977; 1982; 1991. 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferenciacinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis širvintiškiams ar anykštėnams (plg. panevėžiškių ir širvintiškių ribas pagal skirtingais laikotarpiais atliktus tyrimus 1 ir 2 pav.)2. 1 PAV. Širvintiškiams priskiriami tiriamieji LKA punktai pagal Aliūkaitė ir kt. 2014: 1833 2 Žr. Urbanavičiūtė-Markevičienė 1994: 85–87; Markevičienė, Markevičius 1995: 69–72; Zinkevičius 1997: 237–241; Markevičienė 1999: 18–20; Markevičius 2002: 101–105; Markevičienė ir kt. 2009: 11–56. Markevičienė ir kt. 2009 žr. ir apie iki šiol atliktus širvintiškių tyrimus, o panevėžiškių tyrimų literatūros sąrašą žr. Pukevičiūtė 2014: 175–195. 3 Remiamasi LKA 1977: žemėlapis Nr. 1. Straipsniai / Articles 145 AGNĖ ČEPAITIENĖ 2 PAV. Širvintiškiams priskiriami tiriamieji LKA punktai pagal Markevičienę ir kt. 2009: 24 146 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferenciacinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis Šiame straipsnyje, pirmą kartą pasitelkus dialektometrijos4 metodus lietuvių tarmėms tirti5, nagrinėjama 12 val. garso įrašų6, XX a. pab.–XXI a. pr. surinktų iš 10 LKA punktų: 6 panevėžiškių (Stumbriškis (171), Šilai (338), Kavarskas (340), Taujėnai (374), Kunigiškiai (409)7, Jakūtiškiai (446)), 1 anykštėnų (Vidiškiai (375 a)) ir 3 širvintiškių (Pabaiskas (475), Mančiūšėnai (500), Čiobiškis (520)) (žr. 3 pav.). Straipsnio tikslas – kiekybiškai įvertinus skiriamąsias panevėžiškių ir širvintiškių patarmių ypatybes, nustatyti tiriamųjų LKA punktų tarminę priklausomybę. Taip bus patikrintas ir LKA Kavarsko ir Vidiškių punktų panašumas į panevėžiškių ar širvintiškių vietoves. Objektas – skiriamieji tarminiai panevėžiškių ir širvintiškių požymiai. Panevėžiškiai laikomi didžiausia ir stipriausia rytų aukštaičių patarme, todėl tikėtina, kad ji gali daryti įtaką ir širvintiškiams – silpnėjančiai mažiausiai rytų aukštaičių patarmei. Šią hipotezę grindžia gana menkas patarmių skirtumas – širvintiškius nuo (pietinių) panevėžiškių skiria nevienodas trumpųjų a, e, i, u galūnėje tarimas: širvintiškiai išlaiko jų kokybę, o panevėžiškiai šiuos garsus suplaka į vieną (v po kietojo priebalsio, ʋ po minkštojo) (Girdėnis, Zinkevičius 1966: 139–147; Zinkevičius 1966: 15; Zinkevičius 1994: 56)8. Be šios, tikslui pasiekti nagrinėjamos dar 7 panevėžiškių ir širvintiškių tarminės ypatybės (žr. 1 lent.). 4 Dialektometrija – geolingvistikos kryptis, kurios tikslas skaičiuoti, vaizduoti ir analizuoti bendrus tarminius panašumus ar skirtumus kaip geografinės erdvės ypatybių funkciją (Szmrecsanyi 2011: 45). 5 Dialektometrijos metodais remiamasi šiuolaikiniuose užsienio mokslininkų tyrimuose: kiekybiškai nagrinėti anglų (Shackleton 2007: 30–102), olandų (Spruit ir kt. 2009: 1624–1642), norvegų (Heeringa ir kt. 2009: 167–183), švedų (Leinonen, 2010, 2011: 75–95) šveicarų (Scherrer 2012: 63–71), kinų (Stanford 2012: 247–278), bulgarų (Prokić, Cysouw 2013: 147–168), nyderlandų, belgų (Heeringa, Hinskens 2014: 26–52; 452–453) ir kt. kalbų variantai. 6 Registracijos Nr. CD 1204 RAS 31, CD 484 RAS 26, CD 456 RAS 10, CD 958 RAP 69, kitiems registracijos numeriai dar nesuteikti. Garso įrašai saugomi Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve. 7 XXI a. pr. tarmių tyrimais nustatyta, kad LKA Kunigiškių punktas yra sunykęs, todėl perkeltas į Deltuvą. Straipsnyje toliau LKA 409 punktas vadinamas Deltuva. 8 Būta siūlymų širvintiškių ir panevėžiškių patarmių skyrimo pagrindu laikyti kitas tarmines ypatybes, pavyzdžiui, nekirčiuotų kamieno o vertimą a (Markevičius 2002: 103). Straipsniai / Articles 147 AGNĖ ČEPAITIENĖ 3 PAV. Tiriamieji LKA punktai (LKA 1977: žemėlapis Nr. 1) 1 LENTELĖ. Tiriamosios panevėžiškių ir širvintiškių tarminės ypatybės9 Tarminės ypatybės Fiksuoti žodžiai Kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimas Buvo, didelis, mano, savo, turi, viskas Nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimas Gyvena Trumpųjų kirčiuotų galūnės a, e, i, u suplakimas / nesuplakimas Yra, nėra, sunku, žmogus Nekirčiuotų galūnės o vertimas a, o; e vertimas trumpuoju e Mano, nieko, sako, savo, turėjo Neaiškiai tariamas pirmasis kirčiuotų tvirtagalų ai, au dėmuo Buvau, gerai, kaip, labai, nežinau, taip Kirčio atitraukimas Buvau, gerai, yra, nežinau, nėra, sunku, žmogus Galūnių redukcija Didelis, gyvena, yra, metų, nėra, vienas, viskas, žmogus, žmonių Nekirčiuotų kamieno o vertimas a Žmogus, žmonių 9 LKTCH 2004: 160–164, 173–183. 148 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis Tiriamoji medžiaga tvarkyta keliais etapais: 1) klausantis tarminių garso įrašų, fiksuoti pavieniai žodžiai (iš viso 26), kuriuose atsispindi tiriamosios panevėžiškių ir širvintiškių patarmių ypatybės; 2) užfiksuoti žodžiai sutranskribuoti tarptautinės abėcėlės transkripcija (an. International Phonetic Alphabet (IPA)) (žr. 4 ir 5 pav.); 3) duomenys suvesti į MS Excel programą ir išsaugoti unikodu (an. Unicode) (sukurtas tekstinis dokumentas); 4) medžiaga apdorota kompiuterine programa Gabmap10; 5) naudojantis kompiuterinėmis programomis RuG/L0411 ir Google Earth12, sukurtas tiriamųjų vietovių žemėlapis, kuris taip pat apdorotas kompiuterine programa Gabmap (žr. 1 žemėl. ir 6 pav.). Interpretuojant gautus rezultatus, į sociolingvistinę pateikėjų informaciją neatsižvelgiama. 4 PAV. IPA balsių klasifikacija (Kasparaitis 2013: 4) Kompiuterine programa Gabmap skirtingais skaičiavimo įrankiais atliekamų dialektometrinių analizių pagrindą sudaro kalbiniai skirtumai (atstumai) tarp tiriamų vietovių porų. Jie įvertinami apskaičiuojant vietovių kintamųjų (t. y. žodžių, kuriuose atsispindi tarminės ypatybės) skirtumų vidurkį. Dažniausiai analizuojamos fonetinės transkripcijos – apskaičiuojamas Levenšteino atstumas (an. Levenshtein distance13) (Leinonen ir kt. 2015: 6)14. Atskirai šiame tyrime naudoti kompiuterinės programos Gabmap tarminių požymių matavimo įrankiai ir skirtumų skaičiavimo bei interpretavimo principai trumpai apibūdinami kiekviename kito skyriaus poskyryje. 10 Pagrindinis kūrėjas – Çağrı Çöltekin. Kompiuterinė programa Gabmap. Prieiga internetu: https://www.gabmap.nl/; Nerbonne ir kt. 2011: 65–89; Leinonen ir kt. 2015: 1–21. 11 Kompiuterinė programa RuG/L04. Prieiga internetu: http://www.let.rug.nl/~kleiweg/L04/. 12 Kompiuterinė programa Google Earth. Prieiga internetu: https://www.google.com/earth/. 13 Apie Levenšteino atstumo algoritmą žr. Kessler B. 1995: 60–66; Nerbonne ir kt. 1996: 185–202; Nerbonne ir kt. 1999: 5–15; Heeringa 2004: 121–124 ir kt. 14 Dar gali būti nagrinėjami skaitiniai (balsių formančių dažnių vektoriai) ir kategoriniai (leksiniai ar sintaksiniai) duomenys (Leinonen ir kt. 2015: 6). Straipsniai / Articles 149 AGNĖ ČEPAITIENĖ 5 PAV. IPA priebalsių klasifikacija (Kasparaitis 2013: 5) 1 ŽEMĖLAPIS. Tiriamųjų LKA punktų žemėlapis, sukurtas kompiuterine programa Gabmap.15 6 PAV. Fragmentas iš tiriamųjų LKA punktų žemėlapio 15 Čia ir kituose žemėlapiuose RAA reiškia rytų aukštaičiai anykštėnai, RAP – rytų aukštaičiai panevėžiškiai, RAŠ – rytų aukštaičiai širvintiškiai. 150 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 2. DIFERENCINIŲ TARMINIŲ POŽYMIŲ ANALIZĖ 2.1. Statistinis atliktų skaičiavimų patikimumas Atliktų skaičiavimų patikimumas statistiškai įvertintas kompiuterine programa Gabmap apskaičiavus Kronbacho alfą (an. Cronbach‘s alpha)16. Ją įvertinamas ne duomenų patikimumo koeficientas, kaip yra įprasta, bet visų duomenų skirtingų matavimų patikimumo koeficientas. Jis priklauso nuo duomenų kokybės, nuo metodo, kuris naudojamas skaičiavimams, kokybės ir nuo tiriamųjų skaičiaus. Koeficiento reikšmės gali didėti nuo 0 iki 1: kuo reikšmė arčiau vieneto, tuo labiau tiriamieji tarpusavyje susiję17. Pageidautina, kad Kronbacho alfa koeficientas būtų lygus bent jau 0,5. Šis dydis gali nežymiai varijuoti priklausomai nuo tyrimo tikslų ir tiriamosios medžiagos: kuo tiriamųjų skaičius didesnis, tuo didesnis ir koeficientas (Vaitkevičius, Saudargienė 2010: 98). Kompiuterine programa Gabmap apskaičiuota, kad skirtingų tiriamosios medžiagos matavimų patikimumo koeficientas neatitinka nustatytos rekomenduotinos normos – jis lygus 0,04. Daroma prielaida, kad mažą koeficientą galimai lėmė nedidelis tiriamųjų vienetų kiekis (26 tiriamieji žodžiai, pavartoti 10 gyvenamųjų vietovių), todėl gautas dydis nebūtinai rodo menką duomenų matavimo patikimumą. Kitu – vietos nenuoseklumo (an. Local Incoherence) – statistiniu matu skaičiuojami skirtumai tarp vienetų (tiriamų gyvenamųjų vietovių), atsižvelgiant į geografinį atstumą tarp jų. Optimalus dydis yra 0. Kompiuterine programa Gabmap apskaičiuota, kad tiriamosios medžiagos vietos nenuoseklumo matas yra kiek didesnis už 0 – lygus 0,42. Tai taip pat galėjo lemti mažas tiriamųjų vietovių skaičius, o ir ne visos jos yra išsidėsčiusios vienos prie kitų (labiausiai nutolusi vietovė – Stumbriškis). Nors tiriamosios medžiagos kiekis yra nedidelis, o LKA punktai išsidėstę ne vientisame plote, kompiuterine programa atlikti skaičiavimai bus patikimi šio straipsnio hipotezei patikrinti. 16 Apie Kronbacho alfa koeficientą plačiau žr. Pukėnas 2009: 24–28. 17 Šio tyrimo atveju – kuo reikšmė arčiau vieneto, tuo labiau skirtingi duomenų matavimai yra suderinti ir susiję. Straipsniai / Articles 151 AGNĖ ČEPAITIENĖ 2.2. Levenšteino atstumas Šiuo algoritmu skaičiuojami atstumai (skirtumai) tarp ištartų žodžių fonetinių transkripcijų ir įvertinamas mažiausias veiksmų (įterpimų, pašalinimų, keitimų) skaičius, siekiant pakeisti vieną transkripcijos vienetą kitu (Kessler 1995: 62; Nerbonne ir kt. 2011: 65–89). Skaičiuojant Levenšteino atstumą, atsižvelgiama į geografinį tiriamųjų išsidėstymą žemėlapyje – kuo didesnis geografinis atstumas tarp vietovių, tuo didesnis ir Levenšteino atstumas (Nerbonne ir kt. 1999: 8). Kadangi geografinis atstumas turi įtakos apskaičiuotam dydžiui, todėl pagal visas tiriamąsias ypatybes didžiausias Levenšteino atstumas skiria labiausiai nuo tiriamųjų vietovių nutolusį Stum̃briškį ir kitus LKA punktus (žr. 2 lentelę). 2 LENTELĖ. Levenšteino atstumas tarp tiriamųjų LKA punktų18 Stum̃briškis | Šilai | Taujėnai | Deltuva | Jakūtiškiai | Kavárskas | Vidiškiai | Pabáiskas | Mančiūšėnai | Čiobiškis Stum̃briškis | — | 0,9 | 0,77 | 0,54 | 0,65 | 0,96 | 0,9 | 0,44 | 0,65 | 0,56 Šilai | — | 0,64 | 0,67 | 0,71 | 0,75 | 0,39 | 0,62 | 0,79 | 0,89 Taujėnai | — | 0,62 | 0,46 | 0,15 | 0,48 | 0,52 | 0,31 | 0,52 Deltuva | — | 0,67 | 0,77 | 0,44 | 0,56 | 0,5 | 0,71 Jakūtiškiai | — | 0,39 | 0,79 | 0,23 | 0,31 | 0,75 Kavárskas | — | 0,56 | 0,67 | 0,39 | 0,6 Vidiškiai | — | 0,58 | 0,71 | 0,58 Pabáiskas | — | 0,56 | 0,69 Mančiūšėnai | — | 0,48 Čiobiškis | — Matyti, kad Levenšteino atstumas yra gana didelis ir tarp tos pačios patarmės LKA punktų, kuriuose gyvena panevėžiškiai (Stum̃briškio ir Šilų (0,9)19, Taujėnų (0,77), Jakūtiškių (0,65), Deltuvos (0,54); o, pavyzdžiui, tarp panevėžiškiams priklausančio Stum̃briškio ir širvintiškių Pabáisko Levenšteino atstumas lygus 0,44). Tokiems rezultatams įtakos turi ne tik didesnis geografinis 18 Tamsia spalva pažymėti panevėžiškių, šviesia – širvintiškių, balta – anykštėnų LKA punktai (pagal tradicinę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, žr. 3 pav.). 19 Čia ir kitur skliaustuose nurodomas kompiuterine programa Gabmap apskaičiuotas Levenšteino atstumas. 152 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis atstumas, bet ir tai, kad Stum̃briškis priklauso šiauriniams rytų aukštaičiams panevėžiškiams, o visi kiti – pietiniams20. 2 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad didesnis kalbinis ir geografinis panašumas yra ne tarp tos pačios patarmės vietovių, o tarp panevėžiškių ir širvintiškių, t. y. tarp Taujėnų ir Kavársko (0,15), Jakūtiškių ir Pabáisko (0,23), Taujėnų ir Mančiūšėnų (0,31), Jakūtiškių ir Mančiūšėnų (0,31). Taip pat matyti, kad Kavárske vartojamos tokios pačios tarminės ypatybės, kaip ir panevėžiškių LKA punkte. Analizė išryškino ir Vidiškių panašumą į panevėžiškius – mažiausias Levenšteino atstumas šį LKA punktą skiria nuo Šilų (0,39). Tarp Kavársko ir Vidiškių yra palyginti vidutinis Levenšteino atstumas (0,56), vadinasi, čia gyvenančių ir tarmiškai šnekančių žmonių kalba turėtų būti panaši. Taigi rezultatai rodo, kad bendras Levenšteino atstumas tarp panevėžiškių ir širvintiškių yra nedidelis. Statiškai šių patarmių ypatybės (atsižvelgiant į LKA punktus skiriantį geografinį atstumą) yra panašios ir gali rodyti LKA punktuose vykstantį patarmių panašėjimo procesą. Siekiant dar labiau pagrįsti šį teiginį, kompiuterine programa Gabmap nubraižyti žemėlapiai ir grafikai, kuriuose vaizduojamas Levenšteino atstumas nuo atskirų vietovių iki kitų LKA punktų. 2.3. Erdviniai ir kalbiniai LKA punktų ryšiai Erdviniai ir kalbiniai ryšiai vaizduojami atskaitos taškų žemėlapiuose ir grafikuose. Jie rodo, kiek pasirinkta tam tikra vietovė (žemėlapyje pažymėta žvaigždute) skiriasi nuo kitų ir tarminiu, ir geografiniu aspektu. Kuo tamsesnė spalva žemėlapyje, tuo vietovės yra panašesnės. 2 žemėlapyje, 7 ir 8 pav. pavaizduoti jau aptarti stipriausi LKA Kavársko punkto kalbiniai ir erdviniai ryšiai su Taujėnais (0,15), rodantys, kad Kavárske daugiausia vartojamos panevėžiškių tarminės ypatybės. Čia fiksuojama ir širvintiškiams būdingų tarminių požymių – tai rodo (ženk­liai) mažesnis Kavársko panašumas į ne tik panevėžiškiams priklausančius Jakūtiškius, bet ir į širvintiškių Mančiūšėnus (po 0,39). Pagal geografinio atstumo ir tarmiškumo santykį Kavárskas labiausiai skiriasi nuo Stum̃briškio (0,96) galimai dėl anksčiau aptartų priežasčių. 20 Šiauriniai rytų aukštaičiai panevėžiškiai gyvena į šiaurę nuo Panevėžio, pietiniai – į pietus nuo Panevėžio. Pagrindinė skiriamoji šiaurinių ir pietinių panevėžiškių ypatybė – skirtingas balsių redukcijos laipsnis (LKTCH 2004: 173). Straipsniai / Articles 153 AGNĖ ČEPAITIENĖ 2 ŽEMĖLAPIS. Erdviniai ir kalbiniai Kavársko ryšiai su kitais LKA punktais 7 PAV. Fragmentas iš erdvinių ir kalbinių Kavársko ryšių su kitais LKA punktais žemėlapio 8 PAV. Erdviniai ir kalbiniai Kavársko ryšiai su kitais LKA punktais 154 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 3 ŽEMĖLAPIS. Erdviniai ir kalbiniai Vidiškių ryšiai su kitais LKA punktais 9 PAV. Fragmentas iš erdvinių ir kalbinių Vidiškių ryšių su kitais LKA punktais žemėlapio 10 PAV. Erdviniai ir kalbiniai Vidiškių ryšiai su kitais LKA punktais Straipsniai / Articles 155 AGNĖ ČEPAITIENĖ 3 žemėlapyje, 9 ir 10 pav. matyti, kad LKA Vidiškių punktą pagal geografinį ir kalbinį panašumus labiausiai galima gretinti su panevėžiškių plote esančiomis vietovėmis – Šilais (0,39), Deltuva (0,44), Taujėnais (0,48) ir Kavársko (0,56). Nuo širvintiškių LKA punktų šią vietovę skiria didesnis Levenšteino atstumas, o didžiausias – nuo Stum̃briškio (0,9) (galbūt dėl tų pačių minėtų priežasčių). Taigi Kavársko ir Vidiškių erdvinio ir kalbinio ryšio su atskiromis vietovėmis analizė rodo, kad abu LKA punktai geografiniu ir tarminiu požiūriais gali būti gretinami su panevėžiškiais, ne su širvintiškiais. Tuo pačiu algoritmu patikrinus neproblemines vietoves, taip pat ryškėja geografiniai ir tarminiai panevėžiškių ir širvintiškių LKA punktų panašumai. Pavyzdžiui, širvintiškiams priskiriamas Pabáiskas pagal Levenšteino atstumą panašiausias ne į savo patarmės vietovę, o į panevėžiškių plote esančius Jakūtiškius (0,23) (žr. 4 žemėl., 11 ir 12 pav.). Nepaneigiami Pabáisko erdviniai ir kalbiniai ryšiai su širvintiškių LKA punktais (vidutiniškai stiprūs ryšiai jį sieja su širvintiškiams priklausančiais Mančiùšėnais (0,56)), tačiau daugiau panašumų aptariamasis LKA punktas turi su panevėžiškių plote esančiomis gyvenamosiomis vietovėmis – Stum̃briškiu (0,44), Taujėnais (0,52) ir Deltuva (0,56). Kaip ir Kavársko, taip ir šis atvejis rodo, kad viename LKA punkte galimai dominuoja panevėžiškių tarminės ypatybės, nors širvintiškių tarminių požymių taip pat gali būti fiksuojama. Širvintiškių Mančiùšėnai geografiniu ir tarminiu aspektu artimiausi yra taip pat panevėžiškiams – LKA Taujėnų (0,31) ir Jakūtiškių (0,31) punktams (žr. 5 žemėl., 13 ir 14 pav.). Kiek didesnis Levenšteino atstumas Mančiùšėnus skiria nuo Kavársko (0,39), Čiõbiškio (0,48) Deltuvos (0,5) ir Stum̃briškio (0,65), didžiausias – nuo Šilų (0,79). Remiantis rezultatais galima teigti, kad širvintiškių plote esantį LKA Mančiùšėnų punktą stipresni erdviniai ir kalbiniai ryšiai sieja su panevėžiškių LKA punktais, o ne širvintiškių. Vadinasi, šioje vietovėje taip pat vartojama daugiau panevėžiškių tarminių požymių nei širvintiškių. Vienintelis Čiõbiškio atvejis rodo LKA punkto didžiausią panašumą į tos pačios patarmės vietoves. Geografiniu ir tarminiu požiūriu jis panašiausias į širvintiškiams priklausančius Mančiùšėnus (0,48) (žr. 6 žemėl., 15 ir 16 pav.). Nors pačius Mančiùšėnus stipriausi erdviniai ir kalbiniai ryšiai sieja su panevėžiškiams priklausančiais LKA punktais (žr. 5 žemėl., 13 ir 14 pav.). Panašus Levenšteino atstumas Mančiùšėnus skiria nuo panevėžiškių plote esančių Taujėnų (0,52). 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferenciinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 4 ŽEMĖLAPIS. Erdviniai ir kalbiniai Pabaisko ryšiai su kitais LKA punktais 11 PAV. Fragmentas iš erdvinių ir kalbinių Pabaisko ryšių su kitais LKA punktais žemėlapio 12 PAV. Erdviniai ir kalbiniai Pabaisko ryšiai su kitais LKA punktais Straipsniai / Articles 157 AGNĖ ČEPAITIENĖ 5 ŽEMĖLAPIS. Erdviniai ir kalbiniai Mančiūšėnų ryšiai su kitais LKA punktais 13 PAV. Fragmentas iš erdvinių ir kalbinių Mančiūšėnų ryšių su kitais LKA punktais žemėlapio 14 PAV. Erdviniai ir kalbiniai Mančiūšėnų ryšiai su kitais LKA punktais 158 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 6 ŽEMĖLAPIS. Erdviniai ir kalbiniai Čiobiškio ryšiai su kitais LKA punktais 15 PAV. Fragmentas iš erdvinių ir kalbinių Čiobiškio ryšių su kitais LKA punktais žemėlapio 16 PAV. Erdviniai ir kalbiniai Čiobiškio ryšiai su kitais LKA punktais Straipsniai / Articles 159 AGNĖ ČEPAITIENĖ Nepaisant didžiausio iš tiriamųjų vietovių skiriančio geografinio atstumo, Čiobiškis yra labai panašus į (šiaurės) panevėžiškių plote esantį Stum̃briškį (0,56), o labiausiai skiriasi nuo kiek arčiau esančių Šilų (0,89). Taip pat gana didelis Čiobiškio panašumas yra į LKA Vidiškių (0,58) ir Kavārsko (0,6) punktus, kuriuos stipresni erdviniai ir kalbiniai ryšiai sieja su panevėžiškių plote esančiomis vietovėmis. Remiantis rezultatais, preliminariai galima teigti, kad Čiobiškyje gyvenančių žmonių kalboje dominuoja daugiau panevėžiškių, o ne širvintiškių tarminių ypatybių. Taigi atskaitos taškų žemėlapiai ir grafikai neišryškina atskirų panevėžiškių ir širvintiškių zonų; priešingai – pagal geografinio atstumo ir tarmiškumo santykį beveik visos tiriamosios širvintiškių gyvenamosios vietovės yra panašiausios į panevėžiškių LKA punktus. Vis dėlto, remiantis tik Levenšteino atstumu, negalima nustatyti, kuris skirtumas – geografinis ar kalbinis – yra didesnis tarp tiriamųjų vietovių. Tai leidžia padaryti kiti kompiuterinės programos Gabmap skirtumų matavimo įrankiai. 2.4. Fonologiniai LKA punktų skirtumai Fonologiniai skirtumai analizuojami skirtumų žemėlapiais. Jais nustatoma, ar pagal bendruosius fonologinius skirtumus ryšiai tarp tam tikrų dviejų kaimyninių vietovių yra stiprūs. Kuo tamsesnė LKA punktus siejanti linija, tuo vietovės yra panašesnės. 7 žemėlapyje ir 17 pav. matyti, kad stipriausi ryšiai jungia Taujėnus ir Kavārską, panašiai stiprūs – Jakūtiškius ir Pabāiską bei Jakūtiškius ir Mančiūšėnus. Tai rodo, kad šiose kaimyninėse vietovėse vartojamos tarminės ypatybės yra panašiausios. Šie rezultatai sutampa su aptartais Levenšteino atstumo duomenimis (žr. 2 lent.). Taigi, užtikrintai galima tvirtinti, kad skiriamosios tarminės ypatybės vienodai dažnos gali būti ne tik vienos patarmės vietovėse, bet ir atskiruose panevėžiškių ir širvintiškių LKA punktuose. Vertinant rezultatus, matyti, kad ne visada netoliese esantys tos pačios patarmės LKA punktai fonologiniu požiūriu yra panašiausi. Tai rodo panevėžiškiams priklausančių Šilų ir Kavārsko, Šilų ir Jakūtiškių bei širvintiškiams priklausančių Pabāisko ir Čiobiškio atvejai. Šias vietoves skiria ir didelis Levenšteino atstumas. Silpniausi ryšiai jungia LKA Stum̃briškio ir Šilų punktus – tarp jų yra daug fonologinių skirtumų. Tokius rezultatus galima paaiškinti priklausymu skirtingiems rytų aukštaičiams panevėžiškiams – Stum̃briškis priklauso šiauriniams, o Šilai – pietiniams. 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferenciinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 7 ŽEMĖLAPIS. Kaimyninių LKA punktų ryšiai pagal fonologinius skirtumus 17 PAV. Fragmentas iš kaimyninių LKA punktų ryšių pagal fonologinius skirtumus žemėlapio Taigi skirtumų žemėlapio, paremto fonologiniais skirtumais tarp kaimyninių LKA punktų, analizė patvirtino apskaičiuoto Levenšteino atstumo rezultatus – panevėžiškių ir širvintiškių LKA punktų tarminį panašumą. Šios tendencijos ryškėja medžiagą nagrinėjant ir kitais kompiuterinės programos Gabmap įrankiais. 2.5. Klasterinė LKA punktų analizė pagal tarminių požymių panašumą21 Kompiuterinė programa Gabmap atliekama klasterizacija yra alternatyva tradicinėje dialektologijoje taikomoms izoglosų technikoms. Tačiau klasterizuojant objektus, nustatomos ribos, atitinkančios ne tam tikrą atskirą izoglosą, o bendruosius atskiras grupes sudarančių vietovių tarminius skirtumus (Nerbonne ir kt. 2011: 80). Klasterizacijos algoritmų duomenys grupuojami taip, kad tarminiai skirtumai iš tiriamųjų vietovių sudaryto klasterio viduje būtų kuo mažesni, o tarp klasterių – kuo didesni (Leinonen ir kt. 2015: 11). 21 Apie tarminiuose tyrimuose taikytą klasterinę analizę, atliktą kita – SPSS Statistics – kompiuterine programa, žr. Pukevičiūtė 2015: 175–195. Straipsniai / Articles 161 AGNĖ ČEPAITIENĖ Svorinio vidurkio (an. Weighted Average) ir wardo (an. Ward‘s Method) hierarchinės klasterinės analizės metodais išnagrinėti duomenys leidžia patikrinti, kaip tiriamosios vietovės grupuojasi pagal tarminių požymių vartojimo jose panašumą. Analizuojant medžiagą svorinio vidurkio metodu, visi klasteriai laikomi tokios pačios reikšmės (svorio), nepaisant objektų skaičiaus kiekviename klasteryje. O medžiagą nagrinėjant wardo metodu, kiekviename analizės žingsnyje imamos atskiros klasterių poros ir apskaičiuojamas kintamųjų nuokrypių nuo jungtinio klasterio centro kvadratų suma. Tai atliekama su kiekviena klasterių pora ir pabaigoje jungiami tie klasteriai, kuriuos sujungus nuokrypių suma yra mažiausia. Abiem metodais apskaičiuoti duomenys gali nesutapti, nes skirtumai matuojami skirtingais principais (Prokić 2008: 156, Leinonen ir kt. 2015: 11)22 Nustatytų panašių objektų grupavimasis pateikiamas žemėlapiuose ir dendrogramose. Nustatytas klasterių skaičius yra 2 (tiriama dviejų patarmių medžiaga). Svorinio vidurkio metodu atliktos klasterinės analizės žemėlapyje išskirtos dvi panašių objektų grupės – Stum briškis ir Čiobiškis sudaro vieną, o likusios vietovės – kitą (žr. 8 žemėl. ir 18 pav.). Vadinasi, diferencialiniai tarminiai požymiai panevėžiškių ir širvintiškių LKA punktuose, nepaisant jų geografinio išsidėstymo, gali būti labai panašūs. 8 ŽEMĖLAPIS. Tiriamųjų LKA punktų grupavimasis pagal tarminių požymių panašumą. Svorinio vidurkio metodas23 18 PAV. Fragmentas iš tiriamųjų LKA punktų grupavimosi pagal tarminių požymių panašumą (pagal svorinio vidurkio metodą) žemėlapio 22 Plačiau apie svorinio vidurkio ir wardo klasterinės analizės metodus žr. Prokić 2008: 153–172. 23 Klasterinės analizės žemėlapiuose ir dendrogramose tamsesne spalva žymima pirmoji panašių objektų grupė, šviesesne – antroji. 162 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferenciinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis Dendrograma vaizdžiai parodoma, kokia seka klasteriai buvo jungiami (žr. 19 pav.). Matyti, kad 2 klasteryje pagal tarminių ypatybių panašumą pirmuoju žingsniu buvo sujungti Taujėnai ir Kavárskas, antruoju – Mančiūšėnai ir Jakūtiškiai ir t. t. Kuo anksčiau jungiami LKA punktai, tuo vietovės tarminiu požiūriu yra panašesnės. 19 PAV. Klasterių jungimo dendrograma. Svorinio vidurkio metodas Gautais duomenimis patvirtinama, kad atskiroms patarmėms priklausančios tiriamosios vietovės gali būti panašesnės labiau nei tos pačios patarmės LKA punktai. Pritaikius wardo metodą vietovėms grupuoti, rezultatai pasikeitė – pagal panašių tarminių ypatybių vartoseną vieną klasterį sudaro Čiobiškis, Dél tuva, Stumbrìškis, Šilai ir Vidiškiai, kitą – likusios vietovės (žr. 9 žemėl. ir 20 pav.). Tačiau išlieka ta pati tendencija – širvintiškiai ir panevėžiškiai pagal tarminių ypatybių panašumą grupuojasi kartu. Lyginant klasterines analizes, atliktas taikant skirtingus metodus, rezultatus, matyti, kad kitoks vietovių grupavimo principas lėmė Šilų, Dél tuv os ir Vidiškių persigrupavimą. Tačiau kaip ir svorinio vidurkio metodu atliktų skaičiavimų, taip ir wardo metodu atliktos klasterinės analizės dendrograma grindžiama, kad panašios ar vienodos tarminės ypatybės yra vartojamos ir panevėžiškių, ir širvintiškių plotuose: panašiausi yra LKA Vidiškių ir Šilų, Stumbrìškio ir Dél tuv os punktai (1 klasteryje) bei Taujėnų ir Kavársko, Jakūtiškių ir Mančiūšėnų gyvenamosios vietovės (2 klasteryje) – grupuojant tiriamuosius, jos sujungtos pirmaisiais žingsniais (žr. 21 pav.). Taigi dviem metodais atlikta hierarchinė klasterinė analizė rodo, kad tarminės ypatybės ir panevėžiškių, ir širvintiškių LKA punktuose yra labai panašios ar netgi vienodos, nedidelis pavienių žodžių tarimo skirtumas yra galimai per menkas pagrindas šioms patarmėms skirti. Siekiant pagrįsti gautus duomenis, būtina klasterinės analizės rezultatus patvirtinti ir kitais statistikos metodais, t. y. patikrinti, kaip tiriamieji objektai pasiskirsto daugiamatėje skalėje (Nerbonnė ir kt. 2011: 81). Straipsniai / Articles 163 AGNĖ ČEPAITIENĖ 9 ŽEMĖLAPIS. Tiriamųjų LKA punktų grupavimas pagal terminų požymių panašumą. Wardo metodas 20 PAV. Fragmentas iš tiriamųjų LKA punktų grupavimosi pagal terminų požymių panašumą (pagal wardo metodą) žemėlapis 21 PAV. Klasterių jungimo dendrograma. Wardo metodas 2.6. LKA punktų vieta daugiamatėje skalėje Daugiamatė skalė nagrinėjama, kokiu mastu tarmės formuoja kontinuumą. Kalbiniu požiūriu panašiausios vietovės plokštumoje išsidėsto arčiau viena kitos, skirtingos – toliau. Diagrama padeda identifikuoti nevietinius gyventojus, atpažinti tarmių grupes. Ji taip pat rodo, kokios struktūros yra klasterinės 164 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferenciacinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis analizės metu nustatytos iš tarminių požiūriu panašių LKA punktų sudarytos grupės (Leinonen ir kt. 2015: 11). Rezultatai įvertinami statistiškai Rando indeksu (an. Rand index) (žymimu raide r) nuo 0 iki 1: 0 rodo, kad du iš tiriamųjų vienetų sudaryti klasteriai neatitinka nei viena tarminė ypatybė, o 1 – kad tiriamieji klasteriai yra visiškai vienodi (Prokić 2008: 161–163)24. Gauti duomenys atitinka wardo metodu atliktą klasterinę analizę nustatytų panašių objektų grupių išsidėstymą: tarminiu požiūriu artimiausios vietovės yra Šilai ir Vidiškiai (nors jie nutolę nuo plokštumos, tačiau juos sieja nedidelis Levenšteino atstumas (0,39)), priklausantys 1 klasteriui, ir Taujėnai, Jakūtiškiai, Mančiūšėnai (Levenšteino atstumas tarp šių vietovių taip pat yra vienas iš mažiausių), priklausantys 2 klasteriui (žr. 22 pav.). 22 PAV. LKA punktų pasiskirstymas daugiamatėje skalėje pagal tarminių ypatybių panašumus 24 Ten pat plačiau žr. Rando indekso skaičiavimo formules. Straipsniai / Articles 165 AGNĖ ČEPAITIENĖ Į apibrėžtas zonas nepateko ir iš tiriamųjų vietovių labiausiai išsiskiria skirtingoms patarmėms priklausantys LKA Stumbriškio, Deltuvos, Pabaisko, Čiobiškio ir Kavarsko punktai. Galbūt tai būtų galima paaiškinti gana dideliu Levenšteino atstumu tarp šių ir kitų aptariamų vietovių. Kompiuterinė programa Gabmap apskaičiuota, kad r = 0,82, vadinasi, nustatytose iš LKA punktų sudarytose panašių objektų grupėse vartojamos tarminės ypatybės skiriasi neženk­liai. Taigi daugiamatė skalė statistiškai grindžia klasterinės analizės rezultatus ir dar labiau išryškina panevėžiškių ir širvintiškių tarminių ypatybių panašumus. 2.7. Diferenciniai tarminiai LKA punktų požymiai Kompiuterinės programos Gabmap įrankiais nustatomi diferenciniai tarminiai požymiai, kurie reprezentuoja tarminį plotą. Duomenys pateikiami keturiose lentelėse: nurodomi skiriamieji tarminiai požymiai svorinio vidurkio metodu atlikta klasterine analize nustatytose dviejose iš LKA punktų sudarytose grupėse ir wardo metodu atlikta klasterine analize nustatytuose kituose dviejuose klasteriuose. Stulpelyje Klasterių skirtumas (an. Between score) pateikiami skirtumai tarp pasirinkto klasterio ir kitos grupės. Kuo aukštesnis balas, tuo ryškesnį skiriamąjį požymį (an. item) LKA punktai, sudarantys pasirinktą klasterį, turi. Stulpelyje Variacija klasteryje (an. Within score) pateikiama informacija, kiek tam tikras požymis varijuoja pasirinktame klasteryje. Kuo žemesnis variacijos balas, tuo skiriamasis požymis yra reprezentatyvesnis. Bendrasis balas (an. Score) rodo bendrą skirtumą tarp šių abiejų balų (an. Between–Within score) (Leinonen ir kt. 2015: 14). Iš svorinio vidurkio metodu atliktos klasterinės analizės rezultatų matyti, kad pirmąjį klasterį sudarančių LKA Stumbriškio ir Čiobiškio punktų ryškiausias skiriamasis požymis yra trumpųjų kirčiuotų balsių ilginimas (šias vietoves diferencijuoja žodžio jis, iš dalies – didelis vartosena) (žr. 3 lent.). Bendrasis šios diferencinės ypatybės balas yra aukštas (daugiau nei 2), pagal jį Stumbriškis ir Čiobiškis ženkliai skiriasi nuo kitų tiriamųjų vietovių (kiek daugiau nei 1). Variacija klasteryje yra neigiama, vadinasi, diferencinis tarminis požymis yra reprezentatyvus. Tą pačią ypatybę arba galūnės redukciją atspindinčio žodžio didelis vartojimo skirtumas tarp klasterių yra mažesnis už žodžio jis vartoseną. Tačiau šio žodžio tarimas Stumbriškyje ir Čiobiškyje mažiau varijuoja nei žodžio jis, o bendrasis abiejų rodiklių balas yra aukštas. Todėl galima tvirtinti, kad žodžio didelis vartosena grindžia faktą, jog trumpojo kirčiuoto balsio ilginimas arba galūnės redukcija yra reprezentatyvūs tarminiai požymiai, skiriantys LKA Stumbriškio ir Čiobiškio punktus nuo kitų. 166 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferenciinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis 3 LENTELĖ. Diferenciniai tarminiai 1 klasterio (Stuṁbriškis, Čiobiškis) požymiai. Svorinio vidurkio metodas Bendrasis balas Variacija klasteryje Klasterių skirtumas Žodis / diferencinis tarminis požymis 2.065730 −0.734482 1.331248 Jis 0.991031 −1.057100 −0.066069 Didelis … … … … −1.485962 1.699261 0.213300 Nėra Šio klasterio visiškai nereprezentuoja panevėžiškių ir širvintiškių patarmių skyrimo pagrindu laikomas nevienodas trumpųjų kirčiuotų galūnės a tarimas (tai rodo žodžio nėra vartosena). Nors aukštas variacijos klasteryje balas reiškia, kad panevėžiškių Stuṁbriškio ir širvintiškių Čiobiškio LKA punktuose žodžio nėra tarimas labai varijuoja (o tai rodytų, kad trumpieji kirčiuotų galūnės a šiuose LKA punktuose tariami nevienodai ir pagal šį tarminį požymį LKA punktai (ir patarmės) skiriasi), tačiau bendrasis balas ir šio žodžio tarimo skirtumas klasteriuose yra labai žemi (atitinkamai apie −1,5 ir apie 0,2). Vadinasi, ši tarminė ypatybė yra nereprezentatyvi – trumpieji kirčiuoti galūnės a beveik vienodai tariami ir panevėžiškių, ir širvintiškių vietovėse. Trumpųjų kirčiuotų balsių ilginimas identifikuoja ir kitų tiriamųjų LKA punktų, sudarančių kitą klasterį, plotą (tai rodo žodžių jis, iš dalies – turi vartosena) (žr. 4 lentelę). Klasterių skirtumo, variacijos klasteryje ir bendrasis balas visiškai sutampa su pirmosios grupės žodžio jis skiriamųjų rodiklių balais. Vadinasi, ir vienoje, ir kitoje panašių objektų grupėje, nepaisant LKA punktų priklausymo skirtingoms patarmėms, kirčiuotų trumpųjų balsių ilginimas yra sutampantis diferenciinis tarminis požymis. Todėl vietovės pagal šią tarminę ypatybę nesiskiria. 4 LENTELĖ. Diferenciniai tarminiai 2 klasterio (Šilai, Tau jėnai, Deltuva, Jakučiškiai, Kavárskas, Vidiškiai, Pabáiskas, Mančiūšėnai) požymiai. Svorinio vidurkio metodas Bendrasis balas Variacija klasteryje Klasterių skirtumas Žodis / diferencinis tarminis požymis 2.065730 −0.734482 1.331248 Jis 0.516433 −0.218049 0.298383 Turi … … … … −0.495996 0.202406 −0.293589 Labai Straipsniai / Articles 167 AGNĖ ČEPAITIENĖ Aptariamojo klasterio nediferencijuoja neaiškus pirmojo kirčiuoto tvirtagalio ai tarimas (tai rodo žodžio labai vartosena) – jis abiejuose klasteriuose tariamas panašiai (mažas jo vartosenos skirtumas klasteriuose – apie -0,3). Ši tarminė ypatybė menkai varijuoja ir pačiame iš LKA punktų sudarytame klasteryje. Tačiau neaiškus pirmojo kirčiuoto tvirtagalio ai tarimas yra viena iš diferencinių tarminių ypatybių, skiriančių Stumbrškio, Šilų, Deltuvos, Vidiškių, Čiobiškio LKA punktus nuo kito klasterio pagal wardo metodų atliktos klasterinės analizės rezultatus (tai rodo žodžio kaip vartosena, žr. 5 lent.). Už ją šiek tiek reprezentatyvesnė – galūnių redukcija (tai rodo žodžio metų vartosena). Bendrasis abiejų tarminių požymių skiriamųjų rodiklių balas yra aukštas ir pačiame klasteryje jie nelabai varijuoja, tačiau panašiai galūnės redukuojamos ir neaiškiai tariamas pirmasis kirčiuoto tvirtagalio ai dėmuo abiejose iš LKA punktų sudarytose grupėse (klasterių skirtumas – atitinkamai apie 0,3 ir 0,5). 5 LENTELĖ. Diferencialiniai tarminiai 1 klasterio (Stumbrškis, Šilai, Deltuva, Vidiškiai, Čiobiškis) požymiai. Wardo metodas Bendrasis balas | Variacija klasteryje | Klasterių skirtumas | Žodis / diferencinis tarminis požymis 1.189237 | −0.924962 | 0.264275 | Metų 1.086116 | −0.641110 | 0.445006 | Kaip ... | ... | ... | ... −0.494413 | 0.494413 | −0.000000 | Žmogus −0.494413 | 0.494413 | −0.000000 | Sako Pirmąją panašių objektų grupę sudarantys LKA punktai neišsiskiria nekirčiuotų kamieno o vertimu a²⁵, galūnių redukcija, trumpųjų kirčiuotų galūnės u suplakimu, nekirčiuotų galūnės o vertimu a ir kirčio atitraukimu. Tai rodo nulinis žodžių žmogus, sako vartojimo abiejuose klasteriuose balas, reiškiantis, kad pagal šiuos požymius abu tiriamieji klasteriai visiškai nesiskiria, šios ypatybės yra vienodai pasitaikančios visose tiriamosiose vietovėse. Tačiau jos vidutiniškai varijuoja aptariamuose pirmąjį klasterį sudarančiuose LKA punktuose. Neaiškiai tariamas nekirčiuotas tvirtagalio ai dėmuo – ir antrosios wardo metodu atlikta klasterinė analizė nustatytos panašių objektų grupės skiriamasis tarminis požymis (Taujėnus, Kavárską, Jakūtiškius, Pabáiską ir Mančiūšėnus diferencijuoja žodžių gerai, kaip vartosena, žr. 6 lent.). Ją diferencijuoja ir kirčio 25 Šį tarminį požymį siūlyta laikyti širvintiškių ir panevėžiškių patarmių skyrimo pagrindu (Markevičius 2002: 103). 168 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis atitraukimo tarminis požymis. Abiejuose iš LKA punktų sudarytuose klasteriuose šios tarminės ypatybės vartojamos panašiai vienodai (apie 0,3 ir 0,5), kiek varijuoja jų vartosena antrąjį klasterį sudarančiose tiriamosiose vietovėse (apie -0,9 ir -0,5), nors bendrasis balas yra aukštas. 6 LENTELĖ. Diferenciniai tarminiai 2 klasterio (Taujenai, Kavárskas, Jakūtiškiai, Pabáiskas, Mančiūšėnai) požymiai. Wardo metodas Bendrasis balas Variacija klasteryje Klasterių skirtumas Žodis / diferencinis tarminis požymis 1.189237 -0.924962 0.264275 Gerai 0.916410 -0.471405 0.445006 Kaip ... ... ... ... -0.496747 0.531640 0.034893 Žmonių Nediferencinės šios grupės tarminės ypatybės iš dalies sutampa su 1 klasterio – nekirčiuotų kamieno o vertimas a ir galūnių redukcija (tai rodo žodžio žmonių vartosena). Šio žodžio tarimas nežymiai skiriasi abiejuose klasteriuose, vidutiniškai varijuoja 2 klasteryje, o bendrasis šių abiejų rodiklių balas yra žemas. Vadinasi, nei galūnių redukcija, nei nekirčiuotų kamieno o vertimas a nelaikytinos skiriamosiomis panevėžiškių ir širvintiškių tarminėmis ypatybėmis. Nors skirtingais skaičiavimo principais paremtais metodais nustatytų diferencinių tarminių požymių analizės rezultatai nesutampa, tačiau jie išryškino tas pačias tendencijas. Gautus duomenis būtų galima apibendrinti taip: kadangi atskiras abiem klasterinės analizės metodais nustatytas panašių objektų grupes, sudarytas ir iš panevėžiškių, ir iš širvintiškių LKA punktų, reprezentuoja tos pačios tarminės ypatybės, vadinasi, jos yra būdingos abiem tarminiams plotams ir nevadintinos diferencinėmis. Analizės metu neišskirti ir kitokie galimi diferenciniai tarminiai požymiai, galimai skiriantys panevėžiškių ir širvintiškių patarmes – taip pat kalbama ir panevėžiškių, ir širvintiškių gyvenamosiose vietovėse. Todėl preliminariai galima teigti, kad tarp šių patarmių esminių skirtumų nėra. Straipsnyje neneigiama tikimybė, kad anksčiau panevėžiškiai ir širvintiškiai galimai turėjo ryškesnių tarminių skirtumų. Tačiau atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad jeigu jų ir būta, XX a. pab.–XXI a. pr. tarminiuose garso įrašuose diferenciniai tarminiai požymiai nebefiksuojami. Tai galėjo lemti įvairūs Straipsniai / Articles 169 AGNĖ ČEPAITIENĖ veiksniai – pavyzdžiui, palaipsniui vykusi abiejų patarmių konvergencija26. Bet tai yra tolesnių ir išsamesnių tyrimų objektas, nes, pasak Peterio Auerio ir kt. (2005: 16), norint kalbinius pakitimus vadinti tarminių konvergencija, reikėtų abi patarmes palyginti diachroniškai mažiausiai dviem aspektais. 3. APIBENDRINAMOSIOS IŠVADOS Tradicinių rytų aukštaičių panevėžiškių ir rytų aukštaičių širvintiškių tarminiai požymiai sutampa kalbiniu ir kalbiniu-geografiniu požiūriu. Tai grindžia žymūs tiriamųjų fonologiniai panašumai ir nedidelis Levenšteino atstumas tarp šių patarmių LKA punktų. Vienodos tarminės ypatybės statistiškai dažniau vartojamos ne tos pačios patarmės LKA punktuose, o atskirų tiriamųjų patarmių gyvenamosiose vietovėse. O išryškėję galimi skiriamieji klasterizuotų tiriamųjų LKA punktų požymiai yra bendri abiem patarmėms ir statistiškai grindžia jų panašumą. Galimai panevėžiškius ir širvintiškius skiriančių tarminių ypatybių analizės metu neišskirta. Remiantis Levenšteino atstumu ir statistiniais duomenimis, Kavárskas ir Vidiškiai laikytini panašesniais į panevėžiškių LKA punktus. Norint širvintiškius traktuoti kaip paskirą patarmę, teks ieškoti kitokių diferencinių tarminių požymių. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva, Bakšienė Rima, Jaroslavienė Jurgita, Judžentytė Gintarė, Leskauskaitė Asta, Lubienė Jūratė, Meiliūnaitė Violeta, Pakalniškienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Rinkauskienė Regina, Švambarytė-Valužienė Janina, Urbanavičienė Jolita, Vaišnienė Daiva 2014: Punktų tinklo tankis geolingvistinės skirties aukštaičiai : žemaičiai požiūriu. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 129–196. Aliūkaitė Daiva, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. – XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir 26 Kalbinė konvergencija vadinama kalbėtojo, kuris, siekdamas sumažinti skirtumus, prisitaiko prie kitų kalbos, kalbine apraiška (Auer ir kt. 2005: 6–7). Dar žr. ir Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 44. 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferenciacinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai), sud. Danguolė Mikulėnienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 29–47. Auer Peter, Hinskens Frans, Kerswill Peter, eds. 2005: Dialect change: Convergence and divergence in European languages. Cambridge: Cambridge University Press. Girdenis Aleksas, Zinkevičius Zigmas 1966: Dėl lietuvių kalbos tarminių klasifikacijos. – Kalbotyra 14, 139–147. Heeringa Wilbert 2004: Measuring Dialect Pronunciation Differences using Levenshtein Distance. PhD thesis. The Netherlands: University of Groningen. Heeringa Wilbert, Hinskens Frans 2014. Convergence between dialect varieties and dialect groups in the Dutch language area. – Aggregating Dialectology, Typology, and Register Analysis: Linguistic Variation in Text and Speech, ed. by B. Szmrecsanyi, B. Wälchli. New York: Walter de Gruyter, 26–52, 452–53. Heeringa Wilbert, Johnson Keith, Gooskens Charlotte 2009: Measuring Norwegian Dialect Distances using Acoustic Features. – Speech Communication 51, 167–183. Prieiga internetu: http://www.let.rug.nl/~kleiweg/L04/ Kasparaitis Pijus 2013: Kompiuterinės lingvistikos įvadas. Fonologija ir fonetika. Prieiga internetu: http://www.mif.vu.lt/~pijus/CLF/Fonetika.pdf Kessler Brett 1995: Computational dialectology in Irish Gaelic. – Seventh Conference of the European Chapter of the Association for Computational Linguistics, 60–66. Kompiuterinė programa Gabmap. Prieiga internetu: https://www.gabmap.nl Kompiuterinė programa Google Earth. Prieiga internetu: https://www.google.com/earth/ Kompiuterinė programa RuG/L04. Prieiga internetu: http://www.let.rug.nl/~kleiweg/L04/ Leinonen Therese 2010: An Acoustic Analysis of Vowel Pronunciation in Swedish Dialects. Doctoral dissertation. Groningen: University Library Groningen. Leinonen Therese 2011: Aggregate analysis of vowel pronunciation in Swedish dialects. – Oslo Studies in Language 3(2), 75–95. Leinonen Therese, Çöltekin Çağrı, Nerbonne John 2015: Using Gabmap. – Lingua (in press). Prieiga internetu: http://dx.doi.org/10.1016/j.lingua.2015.02.004 LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, ats. red. K. Morkūnas. Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lietuvių kalbos atlasas 2. Fonetika, ats. red. K. Morkūnas. Vilnius: Mokslas. LKA 1991: Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, ats. red. K. Morkūnas. Vilnius: Mokslas. Straipsniai / Articles 171 AGNĖ ČEPAITIENĖ LK TCH 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Markevičienė Žaneta 1999: Aukštaičių tarmių tekstai 1. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Markevičienė Žaneta, Markevičius Valdimantas 1995: Kelios pastabos apie Vidiškių šnektos balsių ir dvibalsių trukmę. – Kalbotyra 44(1), 69–72. Markevičienė Žaneta, Markevičius Valdimantas, Markevičius Aurimas 2009: Širvintiškių tekstai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Markevičius Valdimantas 2002: Kelios rytų aukštaičių širvintiškių ir pietų panevėžiškių tarmių vokalizmo ypatybės. – Baltistika 37(1), 101–105. Nerbonne John Colen Rinke, Gooskens Charlotte, Kleiweg Peter, Leinonen Therese 2011: Gabmap – A Web Application for Dialectology. – Dialectologia Special Issue 2, 65–89. Nerbonne John, Heeringa Wilbert, Hout Erik van den, Kooi Peter van der, Otten Simone, Vis Willem van de 1996: Phonetic distance between Dutch dialects. – CLIN VI. Papers from the sixth CLIN meeting, ed by. G. Durieux, W. Daelemans, S. Gills. Antwerpen: University of Antwerpen, 185–202. Nerbonne John, Heeringa Wilbert, Kleiweg Peter 1999: Edit distance and dialect proximity. – Time Warps, String Edits and Macromolecules: The Theory and Practice of Sequence Comparison. Second edition, 5–15. Prokić Jelena, Cysouw Michael 2013: Combining regular sound correspondences and geographic spread. – Language Dynamics and Change 3.2, 147–168. Prokić Jelena, Nerbonne John 2008: Recognizing Groups among Dialects. – International Journal of Humanities and Arts Computing, Special Issue on Language Variation, ed. by J. Nerbonne, Ch. Gooskens, S. Kürschner, R. van Bezooijen, 153–172. Pukėnas Kazimieras 2009: Kokybinių duomenų analizė SPSS programa: mokomoji knyga. Kaunas: LKKA. Pukevičiūtė Agnė 2015: Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo. – Acta Linguistica Lithuanica 72, 175–195. Scherrer Yves 2012. Recovering dialect geography from an unaligned comparable corpus. – Proceedings of the 2012 Joint Workshop of LINGVIS and UNCLH. Stroudsburg, PA: Assoc. Comput. Linguist, 63–71. 172 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Kiekybinis diferencialinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis Shackleton Robert George Jr. 2007: Phonetic variation in the traditional English dialects. A computational analysis. – Journal of English Linguistics 35, 30–102. Spruit Marco René, Heeringa Wilbert, Nerbonne John 2009: Associations among linguistic levels. – Lingua 119(11), 1624–1642. Stanford James N. 2012: One size fits all? Dialectometry in a small clan-based indigenous society. – Language Variation and Change 24, 247–78. Szmrecsanyi Benedikt 2011: Corpus-based dialectometry: a methodological sketch. – Corpora 6(1), 45–76. Urbanavičiūtė-Markevičienė Žaneta 1994: Dar kartą apie rytų aukštaičių tar-mių ribas. – Kalbotyra 43(1), 85–87. Vaitkevičius Raimundas, Saudargienė Aušra 2010: Psichologinių tyrimų duomenų analizė. Praktikos darbai. Kaunas: VDU leidykla. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1994: Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: MEL. Zinkevičius Zigmas 1997: Dėl rytų aukštaičių tarmės skirstymo. – Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 237–241. Quantitative Research of Differential Dialectal Features: Case of Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos SUMMARY The article presents the first-time use of the quantitative methods of dialectometry to analyse Lithuanian dialects. After quantifying the differential features of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos subdialects, it aims to identify the dialectal dependence of Lithuanian Language Atlas (LLA) points under analysis – Stumbřiškis (171), Šilai (338), Kavárskas (340), Taujėnai (374), Vidiškiai (375 a), Deltuva (409), Jakūtiškiai (446), Pabaiskas (475), Mančiūšėnai (500), Čiobiškis (520). The research material consists of 12 hours of audio recordings of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos. Differential dialectal features were selected from it: lengthening of the stressed shorts; shortening of the longs; pronunciation of the stressed short a, e, i, u in the ending; o instead of unstressed a; short e instead of ė; pronunciation Straipsniai / Articles 173 AGNĖ ČEPAITIENĖ of inarticulate first stressed / unstressed component; retraction of accent; reduction of endings. They are analysed by the web application Gabmap based on dialectometry methods. It is designed for the research of linguistic (and geographical) variability. On the basis of phonetic transcriptions of words, the Levenshtein distance is calculated between LLA points, the statistical computations are performed and the differential dialectal features of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos are determined. The results suggest that the dialectal features of the traditional Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos coincide from the linguistic and linguistic-geographical points of view. The closest locations by the Levenshtein distance measure are Taujėnai and Kavárs-kas (0,15), Jakūtiškiai and Pabaiskas (0,23), Taujėnai and Mančiūšėnai (0,31), Jakūtiškiai and Mančiūšėnai (0,31). All areas under analysis are linked by significant phonological similarities. Statistically equal dialectal features are frequently used not in the same LLA points of subdialects but in the localities inhabited by the speakers of separate subdialects under analysis. The potential differential features of clustered LLA points under analysis found in the study are common to both subdialects and statistically justify the similarity of the Eastern Aukštaitians of Panevėžys and Širvintos. Įteikta 2015 m. lapkričio 19 d. AGNĖ ČEPAITIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 174 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV