Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis
Full text
S aipsniai / A icles 143
AGNĖ ČEPAITIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija,
socioling is ika, saky inės lie u ių kalbos ypa ybės.
KIEKYBINIS DIFERENCINIŲ
TARMINIŲ POŽYMIŲ
TYRIMAS: RYTŲ AUKŠTAIČIŲ
PANEVĖŽIŠKIŲ IR
ŠIRVINTIŠKIŲ ATVEJIS
Quan i a i e Resea ch o Di e en ial Dialec al
Fea u es: Case o Eas e n Aukš ai ians o
Pane ėžys and Ši in os
ANOTACIJA
S aipsnyje pi mą ka ą pasi elkiami kiekybiniai dialek ome ijos me odai lie u ių a -
mėms nag inė i. Kiekybiškai į e inus ski iamąsias y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši -
in iškių pa a mių ypa ybes, siekiama nus a y i i iamųjų Lie u ių kalbos a laso (LKA)
punk ų – S ub iškio (171), Šil (338), Ka á sko (340), Taujnų (374), Vdiškių (375 a),
Dél u os (409), Jakù iškių (446), Pabáisko (475), Mančiušnų (500), Čiõbiškio (520) – a -
minę p iklausomybę.
Ti iamoji medžiaga – 12 al. pane ėžiškių i ši in iškių ga so į ašų. Iš jų iš ink os
ski iamosios a minės ypa ybės analizuojamos dialek ome ijos me odų pag indu suku a
kompiu e ine p og ama Gabmap, ski a kalbiniam (i geog a iniam) a ian iškumui i -
i. Fone inių žodžių ansk ipcijų pag indu ja apskaičiuojamas Le enš eino a s umas a p
LKA punk ų, a liekami s a is iniai skaičia imai i nus a omi di e enciniai a miniai pane-
ėžiškių i ši in iškių požymiai.
Gau i ezul a ai leidžia eig i, kad adicinių pane ėžiškių i ši in iškių a miniai po-
žymiai su ampa kalbiniu i kalbiniu-geog a iniu požiū iais. S a is iškai ienodos a minės
ypa ybės dažniau a ojamos ne os pačios pa a mės LKA punk uose, o a ski ų i iamųjų
pa a mių gy enamosiose ie o ėse. Iš yškėję galimi ski iamieji klas e izuo ų i iamųjų
LKA punk ų požymiai y a bend i abiem pa a mėms i s a is iškai g indžia pane ėžiškių
i ši in iškių panašumą.
AGNĖ ČEPAITIENĖ
144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
ESMINIAI ŽODŽIAI: y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, y ų aukš aičiai ši in iškiai, di e-
enciniai a miniai požymiai, dialek ome ija.
ANNOTATION
The a icle p esen s he i s - ime use o he quan i a i e me hods o dialec ome y
o analyse Li huanian dialec s. A e quan i ying he di e en ial ea u es o he Eas e n
Aukš ai ians o Pane ėžỹs and Š in os subdialec s, i aims o iden i y he dialec al de-
pendence o he poin s o Li huanian Language A las (LLA) unde analysis – S ub iškis
(171), Šila (338), Ka á skas (340), Taujnai (374), Vdiškiai (375 a), Dél u a (409),
Jakù iškiai (446), Pabáiskas (475), Mančiušnai (500), Čiõbiškis (520).
The esea ch ma e ial consis s o 12 hou s o audio eco dings o he Eas e n Aukš ai-
ians o Pane ėžỹs and Š in os. The selec ed di e en ial dialec al ea u es a e analysed
by he web applica ion Gabmap based on dialec ome y me hods. I is designed o he e-
sea ch o linguis ic (and geog aphical) a iabili y. On he basis o phone ic ansc ip ions
o wo ds, he Le ensh ein dis ance is calcula ed be ween LLA poin s, he s a is ical com-
pu a ions a e pe o med and he di e en ial dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ians
o Pane ėžỹs and Š in os a e de e mined.
The esul s sugges ha dialec al ea u es o he adi ional Eas e n Aukš ai ians o
Pane ėžỹs and Š in os coincide om he linguis ic and linguis ic-geog aphical poin s o
iew. S a is ically equal dialec al ea u es a e equen ly used no in he same LLA poin s
o subdialec s bu in he locali ies inhabi ed by he speake s o sepa a e subdialec s un-
de analysis. The po en ial di e en ial ea u es o clus e ed LLA poin s unde analysis a e
common o bo h subdialec s and s a is ically jus i y he simila i y o he Eas e n Aukš ai-
ians o Pane ėžỹs and Š in os.
KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžỹs, Eas e n Aukš ai ians o Š -
in os, di e en ial dialec al ea u es, dialec ome y.
1. ĮVADAS
Dėl y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių san ykio nuola disku-
uojama: nesu a iama dėl jų sky imo pag indo, pa a mių ibų, Lie u ių kal-
bos a laso (LKA)1 Ka á sko i Vdiškių punk ų p iklausymo pane ėžiškiams,
1 LKA 1977; 1982; 1991.
S aipsniai / A icles 145
Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas:
y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis
ši in iškiams a anykš ėnams (plg. pane ėžiškių i ši in iškių ibas pagal
ski ingais laiko a piais a lik us y imus 1 i 2 pa .)2.
1 PAV. Ši in iškiams p iski iami i iamieji LKA punk ai pagal Aliūkai ė i k . 2014:
1833
2 Ž . U bana ičiū ė-Ma ke ičienė 1994: 85–87; Ma ke ičienė, Ma ke ičius 1995: 69–72; Zin-
ke ičius 1997: 237–241; Ma ke ičienė 1999: 18–20; Ma ke ičius 2002: 101–105; Ma ke ičienė
i k . 2009: 11–56. Ma ke ičienė i k . 2009 ž . i apie iki šiol a lik us ši in iškių y imus, o
pane ėžiškių y imų li e a ū os są ašą ž . Puke ičiū ė 2014: 175–195.
3 Remiamasi LKA 1977: žemėlapis N . 1.
AGNĖ ČEPAITIENĖ
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
2 PAV. Ši in iškiams p iski iami i iamieji LKA punk ai pagal Ma ke ičienė i k .
2009: 24
S aipsniai / A icles 147
Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas:
y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis
Šiame s aipsnyje, pi mą ka ą pasi elkus dialek ome ijos4 me odus lie u ių
a mėms i i5, nag inėjama 12 al. ga so į ašų6, XX a. pab.–XXI a. p . su ink-
ų iš 10 LKA punk ų: 6 pane ėžiškių (S ub iškis (171), Šila (338), Ka á skas
(340), Taujnai (374), Kunigškiai (409)7, Jakù iškiai (446)), 1 anykš ėnų (V-
diškiai (375 a)) i 3 ši in iškių (Pabáiskas (475), Mančiušnai (500), Čiõbiškis
(520)) (ž . 3 pa .).
S aipsnio ikslas – kiekybiškai į e inus ski iamąsias pane ėžiškių i ši -
in iškių pa a mių ypa ybes, nus a y i i iamųjų LKA punk ų a minę p iklau-
somybę. Taip bus pa ik in as i LKA Ka á sko i Vdiškių punk ų panašumas į
pane ėžiškių a ši in iškių ie o es. Objek as – ski iamieji a miniai pane-
ėžiškių i ši in iškių požymiai.
Pane ėžiškiai laikomi didžiausia i s ip iausia y ų aukš aičių pa a me, odėl
ikė ina, kad ji gali da y i į aką i ši in iškiams – silpnėjančiai mažiausiai y ų
aukš aičių pa a mei.
Šią hipo ezę g indžia gana menkas pa a mių ski umas – ši in iškius nuo
(pie inių) pane ėžiškių ski ia ne ienodas umpųjų a, e, i, u galūnėje a imas:
ši in iškiai išlaiko jų kokybę, o pane ėžiškiai šiuos ga sus suplaka į ieną (υ po
kie ojo p iebalsio, ι po minkš ojo) (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139–147; Zin-
ke ičius 1966: 15; Zinke ičius 1994: 56)8.
Be šios, ikslui pasiek i nag inėjamos da 7 pane ėžiškių i ši in iškių a -
minės ypa ybės (ž . 1 len .).
4 Dialek ome ija – geoling is ikos k yp is, ku ios ikslas skaičiuo i, aizduo i i analizuo i ben-
d us a minius panašumus a ski umus kaip geog a inės e d ės ypa ybių unkciją (Szm ecsa-
nyi 2011: 45).
5
Dialek ome ijos me odais emiamasi šiuolaikiniuose užsienio mokslininkų y imuose: kieky-
biškai nag inė i anglų (Shackle on 2007: 30–102), olandų (Sp ui i k . 2009: 1624–1642), no -
egų (Hee inga i k . 2009: 167–183), š edų (Leinonen, 2010, 2011: 75–95) š eica ų (Sche e
2012: 63–71), kinų (S an o d 2012: 247–278), bulga ų (P okić, Cysouw 2013: 147–168), nyde -
landų, belgų (Hee inga, Hinskens 2014: 26–52; 452–453) i k . kalbų a ian ai.
6 Regis acijos N . CD 1204 RAS 31, CD 484 RAS 26, CD 456 RAS 10, CD 958 RAP 69, ki iems
egis acijos nume iai da nesu eik i. Ga so į ašai saugomi Lie u ių kalbos ins i u o Ta mių
a chy e.
7 XXI a. p . a mių y imais nus a y a, kad LKA Kunigškių punk as y a sunykęs, odėl pe kel as
į Dél u ą. S aipsnyje oliau LKA 409 punk as adinamas Dél u a.
8 Bū a siūlymų ši in iškių i pane ėžiškių pa a mių sky imo pag indu laiky i ki as a mines
ypa ybes, pa yzdžiui, neki čiuo ų kamieno o e imą a (Ma ke ičius 2002: 103).
AGNĖ ČEPAITIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
3 PAV. Ti iamieji LKA punk ai (LKA 1977: žemėlapis N . 1)
1 LENTELĖ. Ti iamosios pane ėžiškių i ši in iškių a minės ypa ybės9
Ta minės ypa ybės Fiksuo i žodžiai
Ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimas Bu o, didelis, mano, sa o, u i, iskas
Neki čiuo ų ilgųjų balsių umpinimas Gy ena
T umpųjų ki čiuo ų galūnės a, e, i, u
suplakimas / nesuplakimas
Y a, nė a, sunku, žmogus
Neki čiuo ų galūnės o e imas a, o; ė
e imas umpuoju eMano, nieko, sako, sa o, u ėjo
Neaiškiai a iamas pi masis ki čiuo ų
i agalių ai, au dėmuo
Bu au, ge ai, kaip, labai, nežinau, aip
Ki čio a i aukimas Bu au, ge ai, y a, nežinau, nė a, sunku,
žmogus
Galūnių edukcija Didelis, gy ena, y a, me ų, nė a, ienas,
iskas, žmogus, žmonių
Neki čiuo ų kamieno o e imas aŽmogus, žmonių
9 LKTCH 2004: 160–164, 173–183.
S aipsniai / A icles 149
Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas:
y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis
Ti iamoji medžiaga a ky a keliais e apais: 1) klausan is a minių ga so į a-
šų, iksuo i pa ieniai žodžiai (iš iso 26), ku iuose a sispindi i iamosios pane-
ėžiškių i ši in iškių pa a mių ypa ybės; 2) už iksuo i žodžiai su ansk ibuo i
a p au inės abėcėlės ansk ipcija (an. In e na ional Phone ic Alphabe (IPA)) (ž .
4 i 5 pa .); 3) duomenys su es i į MS Excel p og amą i išsaugo i unikodu (an.
Unicode) (suku as eks inis dokumen as); 4) medžiaga apdo o a kompiu e ine
p og ama Gabmap10; 5) naudojan is kompiu e inėmis p og amomis RuG/L0411
i Google Ea h12, suku as i iamųjų ie o ių žemėlapis, ku is aip pa apdo o as
kompiu e ine p og ama Gabmap (ž . 1 žemėl. i 6 pa .). In e p e uojan gau us
ezul a us, į socioling is inę pa eikėjų in o maciją nea siž elgiama.
4 PAV. IPA balsių klasi ikacija (Kaspa ai is 2013: 4)
Kompiu e ine p og ama Gabmap ski ingais skaičia imo į ankiais a liekamų
dialek ome inių analizių pag indą suda o kalbiniai ski umai (a s umai) a p
i iamų ie o ių po ų. Jie į e inami apskaičiuojan ie o ių kin amųjų ( . y.
žodžių, ku iuose a sispindi a minės ypa ybės) ski umų idu kį. Dažniausiai
analizuojamos one inės ansk ipcijos – apskaičiuojamas Le enš eino a s umas
(an. Le ensh ein dis ance)13 (Leinonen i k . 2015: 6)14.
A ski i šiame y ime naudo i kompiu e inės p og amos Gabmap a minių
požymių ma a imo į ankiai i ski umų skaičia imo bei in e p e a imo p inci-
pai umpai apibūdinami kiek iename ki o sky iaus posky yje.
10 Pag indinis kū ėjas – Çağ ı Çöl ekin. Kompiu e inė p og ama Gabmap. P ieiga in e ne u:
h ps://www.gabmap.nl.; Ne bonne i k . 2011: 65–89; Leinonen i k . 2015: 1–21.
11 Kompiu e inė p og ama RuG/L04. P ieiga in e ne u: h p://www.le . ug.nl/~kleiweg/L04/.
12 Kompiu e inė p og ama Google Ea h. P ieiga in e ne u: h ps://www.google.com/ea h/.
13 Apie Le enš eino a s umo algo i mą ž . Kessle B. 1995: 60–66; Ne bonne i k . 1996: 185–202;
Ne bonne i k . 1999: 5–15; Hee inga 2004: 121–124 i k .
14 Da gali bū i nag inėjami skai iniai (balsių o mančių dažnių ek o iai) i ka ego iniai (leksiniai
a sin aksiniai) duomenys (Leinonen i k . 2015: 6).
AGNĖ ČEPAITIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
1 ŽEMĖLAPIS. Ti iamųjų LKA punk ų žemėlapis,
suku as kompiu e ine p og ama Gabmap15
15 Čia i ki uose žemėlapiuose RAA eiškia y ų aukš aičiai anykš ėnai, RAP – y ų aukš aičiai
pane ėžiškiai, RAŠ – y ų aukš aičiai ši in iškiai.
6 PAV. F agmen as iš i iamų-
jų LKA punk ų žemėlapio
5 PAV. IPA p iebalsių klasi ikacija (Kaspa ai is 2013: 5)
S aipsniai / A icles 151
Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas:
y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis
2. DIFERENCINIŲ TARMINIŲ POŽYMIŲ
ANALIZĖ
2.1. S a is inis a lik ų skaičia imų pa ikimumas
A lik ų skaičia imų pa ikimumas s a is iškai į e in as kompiu e ine p o-
g ama Gabmap apskaičia us K onbacho al ą (an. C onbach‘s alpha)16. Ja į e i-
namas ne duomenų pa ikimumo koe icien as, kaip y a įp as a, be isų duome-
nų ski ingų ma a imų pa ikimumo koe icien as. Jis p iklauso nuo duomenų
kokybės, nuo me odo, ku is naudojamas skaičia imams, kokybės i nuo i ia-
mųjų skaičiaus.
Koe icien o eikšmės gali didė i nuo 0 iki 1: kuo eikšmė a čiau iene o, uo
labiau i iamieji a pusa yje susiję17. Pageidau ina, kad K onbacho al a koe i-
cien as bū ų lygus ben jau 0,5. Šis dydis gali nežymiai a ijuo i p iklausomai
nuo y imo ikslų i i iamosios medžiagos: kuo i iamųjų skaičius didesnis, uo
didesnis i koe icien as (Vai ke ičius, Sauda gienė 2010: 98).
Kompiu e ine p og ama Gabmap apskaičiuo a, kad ski ingų i iamosios
medžiagos ma a imų pa ikimumo koe icien as nea i inka nus a y os ekomen-
duo inos no mos – jis lygus 0,04. Da oma p ielaida, kad mažą koe icien ą ga-
limai lėmė nedidelis i iamųjų iene ų kiekis (26 i iamieji žodžiai, pa a o i
10 gy enamųjų ie o ių), odėl gau as dydis nebū inai odo menką duomenų
ma a imo pa ikimumą.
Ki u – ie os nenuoseklumo (an. Local Incohe ence) – s a is iniu ma u skai-
čiuojami ski umai a p iene ų ( i iamų gy enamųjų ie o ių), a siž elgian
į geog a inį a s umą a p jų. Op imalus dydis y a 0. Kompiu e ine p og ama
Gabmap apskaičiuo a, kad i iamosios medžiagos ie os nenuoseklumo ma as
y a kiek didesnis už 0 – lygus 0,42. Tai aip pa galėjo lem i mažas i iamųjų
ie o ių skaičius, o i ne isos jos y a išsidėsčiusios ienos p ie ki ų (labiausiai
nu olusi ie o ė – S ub iškis).
No s i iamosios medžiagos kiekis y a nedidelis, o LKA punk ai išsidės ę
ne ien isame plo e, kompiu e ine p og ama a lik i skaičia imai bus pa ikimi
šio s aipsnio hipo ezei pa ik in i.
16 Apie K onbacho al a koe icien ą plačiau ž . Pukėnas 2009: 24–28.
17 Šio y imo a eju – kuo eikšmė a čiau iene o, uo labiau ski ingi duomenų ma a imai y a
sude in i i susiję.
AGNĖ ČEPAITIENĖ
158 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
5 ŽEMĖLAPIS. E d iniai i kalbiniai Mančiušnų
yšiai su ki ais LKA punk ais
14 PAV. E d iniai i kalbiniai Mančiušnų yšiai su ki ais LKA punk ais
13 PAV. F agmen as iš e d i-
nių i kalbinių Mančiušnų
yšių su ki ais LKA punk ais
žemėlapio
S aipsniai / A icles 159
Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas:
y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis
6 ŽEMĖLAPIS. E d iniai i kalbiniai Čiõbiškio y-
šiai su ki ais LKA punk ais
16 PAV. E d iniai i kalbiniai Čiõbiškio yšiai su ki ais LKA punk ais
15 PAV. F agmen as iš e d i-
nių i kalbinių Čiõbiškio y-
šių su ki ais LKA punk ais
žemėlapio
AGNĖ ČEPAITIENĖ
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Nepaisan didžiausio iš i iamųjų ie o ių ski iančio geog a inio a s umo,
Čiõbiškis y a labai panašus į (šiau ės) pane ėžiškių plo e esan į S ub iškį
(0,56), o labiausiai ski iasi nuo kiek a čiau esančių Šil (0,89). Taip pa gana
didelis Čiõbiškio panašumas y a į LKA Vdiškių (0,58) i Ka á sko (0,6) punk-
us, ku iuos s ip esni e d iniai i kalbiniai yšiai sieja su pane ėžiškių plo e
esančiomis ie o ėmis. Remian is ezul a ais, p elimina iai galima eig i, kad
Čiõbiškyje gy enančių žmonių kalboje dominuoja daugiau pane ėžiškių, o ne
ši in iškių a minių ypa ybių.
Taigi a skai os aškų žemėlapiai i g a ikai neiš yškina a ski ų pane ėžiškių
i ši in iškių zonų; p iešingai – pagal geog a inio a s umo i a miškumo san-
ykį be eik isos i iamosios ši in iškių gy enamosios ie o ės y a panašiau-
sios į pane ėžiškių LKA punk us.
Vis dėl o, emian is ik Le enš eino a s umu, negalima nus a y i, ku is ski -
umas – geog a inis a kalbinis – y a didesnis a p i iamųjų ie o ių. Tai leidžia
pada y i ki i kompiu e inės p og amos Gabmap ski umų ma a imo į ankiai.
2.4. Fonologiniai LKA punk ų ski umai
Fonologiniai ski umai analizuojami ski umų žemėlapiais. Jais nus a oma,
a pagal bend uosius onologinius ski umus yšiai a p am ik ų d iejų kai-
myninių ie o ių y a s ip ūs. Kuo amsesnė LKA punk us siejan i linija, uo
ie o ės y a panašesnės.
7 žemėlapyje i 17 pa . ma y i, kad s ip iausi yšiai jungia Taujnus i Ka-
á ską, panašiai s ip ūs – Jakù iškius i Pabáiską bei Jakù iškius i Mančiuš-
nus. Tai odo, kad šiose kaimyninėse ie o ėse a ojamos a minės ypa ybės
y a panašiausios. Šie ezul a ai su ampa su ap a ais Le enš eino a s umo duo-
menimis (ž . 2 len .). Taigi, už ik in ai galima i in i, kad ski iamosios a -
minės ypa ybės ienodai dažnos gali bū i ne ik ienos pa a mės ie o ėse, be
i a ski uose pane ėžiškių i ši in iškių LKA punk uose.
Ve inan ezul a us, ma y i, kad ne isada ne oliese esan ys os pačios pa-
a mės LKA punk ai onologiniu požiū iu y a panašiausi. Tai odo pane ė-
žiškiams p iklausančių Šil i Ka á sko, Šil i Jakù iškių bei ši in iškiams
p iklausančių Pabáisko i Čiõbiškio a ejai. Šias ie o es ski ia i didelis Le-
enš eino a s umas.
Silpniausi yšiai jungia LKA S ub iškio i Šil punk us – a p jų y a daug
onologinių ski umų. Tokius ezul a us galima paaiškin i p iklausymu ski in-
giems y ų aukš aičiams pane ėžiškiams – S ub iškis p iklauso šiau iniams,
o Šila – pie iniams.
S aipsniai / A icles 161
Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas:
y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis
7 ŽEMĖLAPIS. Kaimyninių LKA punk ų yšiai pa-
gal onologinius ski umus
Taigi ski umų žemėlapio, pa em o onologiniais ski umais a p kaimyninių
LKA punk ų, analizė pa i ino apskaičiuo o Le enš eino a s umo ezul a us –
pane ėžiškių i ši in iškių LKA punk ų a minį panašumą. Šios endencijos yš-
kėja medžiagą nag inėjan i ki ais kompiu e inės p og amos Gabmap į ankiais.
2.5. Klas e inė LKA punk ų analizė pagal a minių
požymių panašumą21
Kompiu e ine p og ama Gabmap a liekama klas e izacija y a al e na y a a-
dicinėje dialek ologijoje aikomoms izoglosų echnikoms. Tačiau klas e izuo-
jan objek us, nus a omos ibos, a i inkančios ne am ik ą a ski ą izoglosą, o
bend uosius a ski as g upes suda ančių ie o ių a minius ski umus (Ne bon-
ne i k . 2011: 80). Klas e izacijos algo i mu duomenys g upuojami aip, kad
a miniai ski umai iš i iamųjų ie o ių suda y o klas e io iduje bū ų kuo
mažesni, o a p klas e ių – kuo didesni (Leinonen i k . 2015: 11).
21 Apie a miniuose y imuose aiky ą klas e inę analizę, a lik ą ki a – SPSS S a is ics – kompiu-
e ine p og ama, ž . Puke ičiū ė 2015: 175–195.
17 PAV. F agmen as iš kai-
myninių LKA punk ų yšių
pagal onologinius ski umus
žemėlapio
AGNĖ ČEPAITIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
S o inio idu kio (an. Weigh ed A e age) i wa do (an. Wa d‘s Me hod) hie a -
chinės klas e inės analizės me odais išnag inė i duomenys leidžia pa ik in i, kaip
i iamosios ie o ės g upuojasi pagal a minių požymių a ojimo jose panašu-
mą. Analizuojan medžiagą s o inio idu kio me odu, isi klas e iai laikomi
okios pačios eikšmės (s o io), nepaisan objek ų skaičiaus kiek iename klas-
e yje. O medžiagą nag inėjan wa do me odu, kiek iename analizės žingsnyje
imamos a ski os klas e ių po os i apskaičiuojamas kin amųjų nuok ypių nuo
jung inio klas e io cen o k ad a ų suma. Tai a liekama su kiek iena klas e ių
po a i pabaigoje jungiami ie klas e iai, ku iuos sujungus nuok ypių suma y a
mažiausia. Abiem me odais apskaičiuo i duomenys gali nesu ap i, nes ski umai
ma uojami ski ingais p incipais (P okić 2008: 156, Leinonen i k . 2015: 11)22.
Nus a y ų panašių objek ų g upa imasis pa eikiamas žemėlapiuose i dend o-
g amose. Nus a y as klas e ių skaičius y a 2 ( i iama d iejų pa a mių medžiaga).
S o inio idu kio me odu a lik os klas e inės analizės žemėlapyje išski os
d i panašių objek ų g upės – S ub iškis i Čiõbiškis suda o ieną, o likusios
ie o ės – ki ą (ž . 8 žemėl. i 18 pa .). Vadinasi, di e enciniai a miniai požy-
miai pane ėžiškių i ši in iškių LKA punk uose, nepaisan jų geog a inio išsi-
dės ymo, gali bū i labai panašūs.
8 ŽEMĖLAPIS. Ti iamųjų LKA punk ų g upa-
imasis pagal a minių požymių panašumą.
S o inio idu kio me odas23
22 Plačiau apie s o inio idu kio i wa do klas e inės analizės me odus ž . P okić 2008: 153–172.
23 Klas e inės analizės žemėlapiuose i dend og amose amsesne spal a žymima pi moji panašių
objek ų g upė, š iesesne – an oji.
18 PAV. F agmen as iš i iamųjų LKA
punk ų g upa imosi pagal a minių
požymių panašumą (pagal s o inio
idu kio me odą) žemėlapio
S aipsniai / A icles 163
Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas:
y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis
Dend og ama aizdžiai pa odoma, kokia seka klas e iai bu o jungiami (ž .
19 pa .). Ma y i, kad 2 klas e yje pagal a minių ypa ybių panašumą pi muoju
žingsniu bu o sujung i Taujnai i Ka á skas, an uoju – Mančiušnai i Jakù-
iškiai i . . Kuo anksčiau jungiami LKA punk ai, uo ie o ės a miniu po-
žiū iu y a panašesnės.
19 PAV. Klas e ių jungimo dend og ama. S o inio idu kio me odas
Gau ais duomenimis pa i inama, kad a ski oms pa a mėms p iklausančios
i iamosios ie o ės gali bū i panašesnės labiau nei os pačios pa a mės LKA
punk ai.
P i aikius wa do me odą ie o ėms g upuo i, ezul a ai pasikei ė – pagal
panašių a minių ypa ybių a oseną ieną klas e į suda o Čiõbiškis, Dél u a,
S ub iškis, Šila i Vdiškiai, ki ą – likusios ie o ės (ž . 9 žemėl. i 20 pa .).
Tačiau išlieka a pa i endencija – ši in iškiai i pane ėžiškiai pagal a minių
ypa ybių panašumą g upuojasi ka u.
Lyginan klas e inės analizės, a lik os aikan ski ingus me odus, ezul a us,
ma y i, kad ki oks ie o ių g upa imo p incipas lėmė Šil, Dél u os i Vdiš-
kių pe sig upa imą. Tačiau kaip i s o inio idu kio me odu a lik ų skaičia i-
mų, aip i wa do me odu a lik os klas e inės analizės dend og ama g indžiama,
kad panašios a ienodos a minės ypa ybės y a a ojamos i pane ėžiškių, i
ši in iškių plo uose: panašiausi y a LKA Vdiškių i Šil, S ub iškio i Dél-
u os punk ai (1 klas e yje) bei Taujnų i Ka á sko, Jakù iškių i Mančiušnų
gy enamosios ie o ės (2 klas e yje) – g upuojan i iamuosius, jos sujung os
pi maisiais žingsniais (ž . 21 pa .).
Taigi d iem me odais a lik a hie a chinė klas e inė analizė odo, kad a mi-
nės ypa ybės i pane ėžiškių, i ši in iškių LKA punk uose y a labai panašios
a ne gi ienodos, nedidelis pa ienių žodžių a imo ski umas y a galimai pe
menkas pag indas šioms pa a mėms ski i. Siekian pag įs i gau us duomenis,
bū ina klas e inės analizės ezul a us pa i in i i ki ais s a is ikos me odais,
. y. pa ik in i, kaip i iamieji objek ai pasiski s o daugiama ėje skalėje (Ne -
bonne i k . 2011: 81).
AGNĖ ČEPAITIENĖ
164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
9 ŽEMĖLAPIS. Ti iamųjų LKA punk ų g upa i-
masis pagal a minių požymių panašumą. Wa do
me odas
21 PAV. Klas e ių jungimo dend og ama. Wa do me odas
2.6. LKA punk ų ie a daugiama ėje skalėje
Daugiama e skale nag inėjama, kokiu mas u a mės o muoja kon inuumą.
Kalbiniu požiū iu panašiausios ie o ės plokš umoje išsidės o a čiau iena ki-
os, ski ingos – oliau. Diag ama padeda iden i ikuo i ne ie inius gy en o-
jus, a pažin i a mių g upes. Ji aip pa odo, kokios s uk ū os y a klas e inės
20 PAV. F agmen as iš i iamųjų
LKA punk ų g upa imosi pagal
a minių požymių panašumą
(pagal wa do me odą) žemėlapis
S aipsniai / A icles 165
Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas:
y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis
analizės me u nus a y os iš a miniu požiū iu panašių LKA punk ų suda y os
g upės (Leinonen i k . 2015: 11).
Rezul a ai į e inami s a is iškai Rando indeksu (an. Rand index) (žymimu
aide ) nuo 0 iki 1: 0 odo, kad du iš i iamųjų iene ų suda y i klas e iai ne-
a i inka nei iena a mine ypa ybe, o 1 – kad i iamieji klas e iai y a isiškai
ienodi (P okić 2008: 161–163)24.
Gau i duomenys a i inka wa do me odu a lik a klas e ine analize nus a y ų
panašių objek ų g upių išsidės ymą: a miniu požiū iu a imiausios ie o ės
y a Šila i Vdiškiai (no s jie nu olę nuo plokš umos, ačiau juos sieja nedidelis
Le enš eino a s umas (0,39)), p iklausan ys 1 klas e iui, i Taujnai, Jakù iškiai,
Mančiušnai (Le enš eino a s umas a p šių ie o ių aip pa y a ienas iš ma-
žiausių), p iklausan ys 2 klas e iui (ž . 22 pa .).
22 PAV. LKA punk ų pasiski s ymas daugiama ėje skalėje pagal a minių ypa ybių
panašumus
24 Ten pa plačiau ž . Rando indekso skaičia imo o mules.
AGNĖ ČEPAITIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
Į apib ėž as zonas nepa eko i iš i iamųjų ie o ių labiausiai išsiski ia ski -
ingoms pa a mėms p iklausan ys LKA S ub iškio, Dél u os, Pabáisko, Čiõ-
biškio i Ka á sko punk ai. Galbū ai bū ų galima paaiškin i gana dideliu Le-
enš eino a s umu a p šių i ki ų ap a iamų ie o ių.
Kompiu e ine p og ama Gabmap apskaičiuo a, kad = 0,82, adinasi, nus a-
y ose iš LKA punk ų suda y ose panašių objek ų g upėse a ojamos a minės
ypa ybės ski iasi neženkliai.
Taigi daugiama ė skalė s a is iškai g indžia klas e inės analizės ezul a us i
da labiau iš yškina pane ėžiškių i ši in iškių a minių ypa ybių panašumus.
2.7. Di e enciniai a miniai LKA punk ų požymiai
Kompiu e inės p og amos Gabmap į ankiais nus a omi di e enciniai a mi-
niai požymiai, ku ie ep ezen uoja a minį plo ą. Duomenys pa eikiami ke u-
iose len elėse: nu odomi ski iamieji a miniai požymiai s o inio idu kio me-
odu a lik a klas e ine analize nus a y ose d iejose iš LKA punk ų suda y ose
g upėse i wa do me odu a lik a klas e ine analize nus a y uose ki uose d ie-
juose klas e iuose.
S ulpelyje Klas e ių ski umas (an. Be ween sco e) pa eikiami ski umai a p
pasi ink o klas e io i ki os g upės. Kuo aukš esnis balas, uo yškesnį ski iamą-
jį požymį (an. i em) LKA punk ai, suda an ys pasi ink ą klas e į, u i. S upelyje
Va iacija klas e yje (an. Wi hin sco e) pa eikiama in o macija, kiek am ik as po-
žymis a ijuoja pasi ink ame klas e yje. Kuo žemesnis a iacijos balas, uo ski-
iamasis požymis y a ep ezen a y esnis. Bend asis balas (an. Sco e) odo bend ą
ski umą a p šių abiejų balų (an. Be ween–Wi hin sco e) (Leinonen i k . 2015: 14).
Iš s o inio idu kio me odu a lik os klas e inės analizės ezul a ų ma y i, kad
pi mąjį klas e į suda ančių LKA S ub iškio i Čiõbiškio punk ų yškiausias ski-
iamasis požymis y a umpųjų ki čiuo ų balsių ilginimas (šias ie o es di e en-
cijuoja žodžio jis, iš dalies – didelis a osena) (ž . 3 len .). Bend asis šios di e en-
cinės ypa ybės balas y a aukš as (daugiau nei 2), pagal ją S ub iškis i Čiõbiškis
ženkliai ski iasi nuo ki ų i iamųjų ie o ių (kiek daugiau nei 1). Va iacija klas-
e yje y a neigiama, adinasi, di e encinis a minis požymis y a ep ezen a y us.
Tą pačią ypa ybę a ba galūnės edukciją a spindinčio žodžio didelis a ojimo
ski umas a p klas e ių y a mažesnis už žodžio jis a oseną. Tačiau šio žodžio
a imas S ub iškyje i Čiõbiškyje mažiau a ijuoja nei žodžio jis, o bend a-
sis abiejų odiklių balas y a aukš as. Todėl galima i in i, kad žodžio didelis
a osena g indžia ak ą, jog umpojo ki čiuo o balsio ilginimas a ba galūnės
edukcija y a ep ezen a y ūs a miniai požymiai, ski ian ys LKA S ub iškio
i Čiõbiškio punk us nuo ki ų.
S aipsniai / A icles 167
Kiekybinis di e encinių a minių požymių y imas:
y ų aukš aičių pane ėžiškių i ši in iškių a ejis
3 LENTELĖ. Di e enciniai a miniai 1 klas e io (S ub iškis, Čiõbiškis) požymiai.
S o inio idu kio me odas
Bend asis balas Va iacija klas e yje Klas e ių ski umas Žodis / di e encinis
a minis požymis
2.065730 -0.734482 1.331248 Jis
0.991031 -1.057100 -0.066069 Didelis
…………
-1.485962 1.699261 0.213300 Nė a
Šio klas e io isiškai ne ep ezen uoja pane ėžiškių i ši in iškių pa a mių
sky imo pag indu laikomas ne ienodas umpųjų ki čiuo ų galūnės a a imas
( ai odo žodžio nė a a osena). No s aukš as a iacijos klas e yje balas eiškia,
kad pane ėžiškių S ub iškio i ši in iškių Čiõbiškio LKA punk uose žo-
džio nė a a imas labai a ijuoja (o ai ody ų, kad umpieji ki čiuo ų galūnės
a šiuose LKA punk uose a iami ne ienodai i pagal šį a minį požymį LKA
punk ai (i pa a mės) ski iasi), ačiau bend asis balas i šio žodžio a imo ski -
umas klas e iuose y a labai žemi (a i inkamai apie -1,5 i apie 0,2). Vadinasi,
ši a minė ypa ybė y a ne ep ezen a y i – umpieji ki čiuo i galūnės a be eik
ienodai a iami i pane ėžiškių, i ši in iškių ie o ėse.
T umpųjų ki čiuo ų balsių ilginimas iden i ikuoja i ki ų i iamųjų LKA
punk ų, suda ančių ki ą klas e į, plo ą ( ai odo žodžių jis, iš dalies – u i a -
osena) (ž . 4 len elę). Klas e ių ski umo, a iacijos klas e yje i bend asis ba-
las isiškai su ampa su pi mosios g upės žodžio jis ski iamųjų odiklių balais.
Vadinasi, i ienoje, i ki oje panašių objek ų g upėje, nepaisan LKA punk ų
p iklausymo ski ingoms pa a mėms, ki čiuo ų umpųjų balsių ilginimas y a
su ampan is di e encinis a minis požymis. Todėl ie o ės pagal šią a minę
ypa ybę nesiski ia.
4 LENTELĖ. Di e enciniai a miniai 2 klas e io (Šila, Taujnai, Dél u a, Jakù iškiai,
Ka á skas, Vdiškiai, Pabáiskas, Mančiušnai) požymiai. S o inio i-
du kio me odas
Bend asis balas Va iacija klas e yje Klas e ių ski umas Žodis / di e encinis
a minis požymis
2.065730 -0.734482 1.331248 Jis
0.516433 -0.218049 0.298383 Tu i
…………
-0.495996 0.202406 -0.293589 Labai
AGNĖ ČEPAITIENĖ
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV
o ina icula e i s s essed / uns essed componen ; e ac ion o accen ; educ ion o
endings.
They a e analysed by he web applica ion Gabmap based on dialec ome y me hods.
I is designed o he esea ch o linguis ic (and geog aphical) a iabili y. On he basis
o phone ic ansc ip ions o wo ds, he Le ensh ein dis ance is calcula ed be ween LLA
poin s, he s a is ical compu a ions a e pe o med and he di e en ial dialec al ea u es o
he Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžỹs and Š in os a e de e mined.
The esul s sugges ha he dialec al ea u es o he adi ional Eas e n Aukš ai ians o
Pane ėžỹs and Š in os coincide om he linguis ic and linguis ic-geog aphical poin s o
iew. The closes loca ions by he Le ensh ein dis ance measu e a e Taujnai and Ka á s-
kas (0,15), Jakù iškiai and Pabáiskas (0,23), Taujnai and Mančiušnai (0,31), Jakù iškiai
and Mančiušnai (0,31). All a eas unde analysis a e linked by signi ican phonological
simila i ies.
S a is ically equal dialec al ea u es a e equen ly used no in he same LLA poin s
o subdialec s bu in he locali ies inhabi ed by he speake s o sepa a e subdialec s unde
analysis. The po en ial di e en ial ea u es o clus e ed LLA poin s unde analysis ound
in he s udy a e common o bo h subdialec s and s a is ically jus i y he simila i y o he
Eas e n Aukš ai ians o Pane ėžỹs and Š in os.
Į eik a 2015 m. lapk ičio 19 d.
AGNĖ ČEPAITIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
agne.cepai [email protected]