Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai
Full text
68 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Les recherches scientifiques directionnent: paroles dayba. SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJII SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJII SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJII SLAVIZMAI SLAVIZMAJII SLAVIZMAJII SLAVIZMAJII SLAVIZMAJII SLAVIZMAJII SLAVIZMAJI I IR SLAVIŠKOS ŠAKNIES Il est à noter que le HYBRIDAI Slavic Loan Verbs and Slavic-root Hybrids ANOTATION Il est important de noter que les États membres ne sont pas tenus d'appliquer les dispositions de l'accord de coopération en matière de droits de l'homme. Slaves langues actesmajodži į lietuvių kalboje integruojami laikantis certaines règles, cependant XVIXVII a. LDK textes sont slavų kilmės veiksmažodžių, turinčių nedėsningas priesagas (nebūdingas skoliniams arba neatitinkančias slavų kalbų veiksmažodžių-šaltinių priesagų). Dans les textes sont témoudits et leurs dėsninges préésages communrašakniai skoliniai. Uni nedėsningų priesagų slavų kilmės veiksmažodžiai n'a pas de darybos relations avec le communrašakniu emprintu base motžiu, les autres a (pvz.: farbuoti, -uoja, -avo ‘dažyti ChNT 404: farba ‘dažai, kolorva SD1 31 < le. peinture ‘spalva, peintures; rusėnų farba ‘dažai; plg. farbavoti, -avoja, -avojo ‘dažyti DP 383, ChNT 25 < le. farbować ‘dažyti, donner couleur, couti dažais; rusėnų farbovati ‘dažyti). L'articlenyje discuterent des deux groupes de slaviškos chaknies veiksmažodžiai et soulignez leur darybos problemiškumas. ESMINIAI VOODŽIAI: veiksmažodis, slavizmas, hibrides, skolinys, préesaga. ANNOTATION Slavic loan verbs are usually integrated into the Lithuanian language in accordance with certain rules. However, some Slavic-root loanwords of the 16th17th century texts of the Grand Duchy of Lithuania contain suffixes that do not have analogies in the Slavic languages or Slavic suffixes are not integrated according to the usual model. Common-root words with regular suffixes are recorded in the same texts too. A part of Slavic root verbs do not have an underlying borrowed word in the Lithuanian language; yet another part of irregular Slavic-root verbs can be explained by the process of derivation in the Lithuanian language (for example, farbuoti, -uoja, -avo ‘to paint ChNT 404: farba ‘paint, colour SD1 31 < Polish farba ‘colour, paint; Ruthenian peinba ‘paint; plg. farbavoti, -avoja, -avojo ‘to paint DP 383, ChNT 25 < Polish farbować ‘to paint, to colour, to cover with paint; Ruthenian peindre
Articles Articles articles 69 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai […]to paint[…]). The article presents both groups of these Slavic-root verbs and the problem of their formation. KEYWORDS: verb, Slavism, hybrid, loanword, suffix. ĮVADAS des langues litauves prêts, et particulièrement slavizmais, m'intérimasi déjà depuis vie. Ces études peuvent être considérées comme des origines de Die slavischen Fremdwörter im Litauschen (1877) d'Alexander Brückner, plus tard vischen Lehnwörter im Altlitauischen (19311). Apie lietuvių kalbos slavizmus daug plus grand des Prano Skardžiaus veikalą Die slair detailiai est écritęs Kazimieras Būga (Būga IIII). Ses travaux présentent un bon nombre d'arguments, dont jusqu tol manquait, pourquoi le emprunni est attribué uniformokia ou inotiokia origine, généralement ces argumentsa sont de caractère phonetinio. Les skoliniai des langues Lituaniennes sont examinés et Zigmo Zinkevičiaus (Zinkevičius 1968, 1974, 1988, 1997, 2002), Jono Palionio (Palionis 1967), Jurgio Lebedžio (Lebedys 1977), Vinco Urbučio (butUris 1992, 1993) et d'autres scientifiques (Otrębski 1965; Kardelis 2003; Siaurukienė 1987; Dini 1989, 1987, 1993; Аdomavičiūtė 1978, 1982, 1984; Widłak 2012; Kregys 2012, 2013, 2014) dans leur travail. Dans la plupart des mentionnées recherches domine emprunti vardazodžiai. Aux plus récents negausių empruntints actesmajodžių traitement des travaux attribuerini Jurgio Pakerio (Pakerys 2013), Kirillo Kozhanovo (Kozhanov 2014) articles. Menée dans le contexte de la littérature, on peut affirmer que emprunti veiksmažodžiai sont étudiinėti beaucoup moins, bien que de tels slavismų problema akivaizdi n'est aiški takoskyra entre skolinių et lietuvių kalbos derivatų iš pasiskolintų vardažodžių. Skoliniais sont généralement appelés les mots, différents contacts (économiques, culturels, politiques, etc. t.) temps est venues de autres langues (Jakaitienė 2009: 227) ou de autres langues (armes tarmių) origées des éléments du langage (LKE 2008: 501). Selon kilmę skoliniai scindent en atėjusius de langues voisines et atėjusius de tolimesnių par des langues intermédiaires, t. y. internationaux mots. La différence essentielle entre ces deux mots des groupes est la source: aux mots internationaux important est le primordial source, de lequel le mot a commencé se propister po diverses langues. Habituellement séparer les emprunteurs des mots indigenies n'est pasudėtinga. Keblumes peuvent surgir, si analysés très vieux skoliniai. Igoris Koškinas, étudiant les latvies langues slavisme, prit attention même à quelques problèmes de skolinių: leur chronologiją et keblumą déterminant, si veiksmažodis est savas mot, ou skolinys (Кошкин 1 Žr. Skardžius 1998.
ANŽELIKA SMETONIENĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 2014: 2). Dans la parlotyre Lietuvių cette problème n'est pas accentuée, mais LDK tekstuose esama veiksmažodžių, kurie vienų tyrinėtojų laikyti skoliniais, XVIXVII a. autres pas. Comme exemple peut être donné godti, -ja(o), -jo, gdoti, -oja, -ojo CN SE 249, SD1 231, SD3 373 ‘galvoti, penser, pour quoi se souvenir; 2. penser, considérer; 3. ‘užjausti, gailėti, pasigailėti; 4. ‘soinindre; 5. "gerbti; 6. ‘gabenti, traukti. Wojciechas Smoczyńkis est écritęs, que auparavant a été pensée, que les actionsmajodis godti, -ja (-o), -jo, gdoti, -oja, -ojo sont skolinys (Smoczyński 2008: 75). LKŽe en général n'urodoma, si ce veiksmažodis est skolinys, est fourni seulement comparaison avec baltarusių kalbos veiksmažodžiu. O langages latviens gādāt ne comptent pas prêtiniu, affirme-t-on que c'est des mêmes origines mots que et Lituiniens godti, -ja (-o), -jo, gdoti, -oja, -ojo et slavų correspondant des actionsmajodžiai - Karulis 1992: 275. HIBRID SAMPRATA Les Mots, esantys entre indigenies mots et skolinių, sont hybrides. Evalda Jakaitienė les appelle interpiniu skolinių variantu (Jakaitienė 2009: 211). Néanmoins plus précisément les serait séparer des prêtés, car les hybrides ont et leurs, et empruntés morfem de. Exactement ici et émerge la problématique des actesmajodžių empruntés: quand en lituanien langue de autres langues est prémis le actemajodis lui-même et son communsacbes solves et le mot est hybride, c'est-à-dire vedinys de lituanien langue du emprunnier avec indigènes niai vardažodžiai, yra galimybė, kad darybinis ryšys užsimezgęs lietuvių kalpréposagmis (p.: rubežioti, -ioja, -ioja SD3 75 ‘vesti zemę: rubžius. 1. ‘teritorijos riba, siena; 2. ‘pl certain défini plots, sritis; 3. ‘rėžio, laukožia, e). Ce est particulièrement ryšku, quand actionmajodji au kalboje recipientėje2 est donnée présaga, formellement non correspondkanti slavų kalbų veiksmajodžių présagas. Perimant slavismà actionmajodį et l'intégrant dans la langue Lituanienne, généralement observe-se preesagų atliepimo, t. i. lenkų, rytų slavų priesagų -ować, -овати (-овать, -авать, -eвать) actionmajodžiai dans le langage Lituanien a les préesagas -avoti, -avoja, -avojo (lie. arendavoti, -avoja, -avojo DP 294 < le arendować ou rusėnų арендовати); des langues litouves actionmajodžiai avec -yti, -ija, -ijo correspond slaviškuosius veiksmažodžius avec préposagudes -ić (-yć), -ити (-ыти) (lie. bvyti, -ija, -ijo MP 36, KN SE 237, ChNT 327 < le. bawić ou rusėnų бaвити); -su(i) oti, -(i)oja, -(i)ojo slaves langues veiksmažodžius avec -ać, -atu (-aць, -aть, -ять) (lie. bujti, -ja, -jo CN G 168, ChNT 368 < le. bujać ou rusėnų bujati; sen. 2 Les termes langue donorée et langue recipientée sont utilisés selon J. Wohlgemutho livre (Wohlgemuth 2009: 51). Le premier terme définit une langue empruninancée, le second une langue, qui skolinį ru. êtreti). Néanmoins XVIXVII a. LDK dans les textes sont témoudits slaviškos šaknies skoliniai, dont les préfixes sont -(i)outi, -(i)uoja, -(i)avo et -(i)auti, -(i)auja, -(i)avo, nonurinčios analogijų slavų kalbose et neatitinkančios slavizmų integravimo sistemos. Ces derniers préésagés slaviques chaknies perima.
Articles Articles articles 71 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai actionmajodžiai ne devraient être identifiés avec les prêts, correspondants slaves langues actionmajodžius tant chaknies, tant préésagoms. Le contraste entre ces deux groupes des actionsmajodžių akivaizdus, quand dans les vieusius écrits à côté dėsningo skolinio (pavyପରି, lie. rūgti DP 225, KN SE 243, ChNT 25, SD1 36 depuis sen. ru. ругaти (CPЯ XXII 232) est inscrit et nedėsningas veiksmažodis (lie. rūgoti SD3 500), qui šak nimi et signification ne diffère pas des slaves langues des veiksmažodžių. Quand des lituanien langage, et particulièrement dans ces mêmes écrits, est paludité et possible tel nedėsningo veiksmažodžio fondatif mot, i. i. emprunt vardažodis, préesagų neatbilstimai sont le plus souvent expliquées doybos procesu su afiksais. Derivation des Lituiniens dans le sol généralement accompagima et caractérigues catégories. Geri exemples de ce processus sont sbrinti, -ina, -ino ‘daryti sėbru, délinku SD3 175, son communraspice le mot sėbráuti, -áuja, -vo, sbrauti, -auja, -avo 1. ‘bendrau- -vo ‘būti kieno wedduvėse SD3 71. Ce dernier actionmajor est le plus typique membre de la catégorie de signification de participation: a dariausią signification de participation vedinių preesagą -auti et son fondamental mot est abstract. Sbrinti, -ina, -ino dérivé avec itin facityvams caractéringa préposage -inti de le prêtnel sbras, -ė, sbras, -ė, généralement et sont vivų būtybių nommings (DLKG3: 388). Sėbráuti, -áuja, -vo, sbrauti, -auja, -avo alors entrepu est statyv, de sbrinti, -ina, -ino ti, draugauti’; 2. ‘pusininkauti’ DP 416, KN G 85, SD1 99 ir svodbáuti, -áuja, se distinguant non seulement en signification, mais et des préposagmes. sèbras, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95. Tokių vedinių pamatinis žodis Sbrinti, -ina, -ino, svodbáuti, -áuja, -vo et autres similaires actionsmajodžiai du point de vue du darybos devrait être considérés hibridais. LKE présente la définition des hybrids est gamma platus: ta mots, sans leur, turintys et autres morfemų. Hibridai paprastai atsiranda dėl kalkavimo, skolinių perdirbimo arlangues nekaitybinių ba per mots de darybą, en utilisant déjà pas emprunté morfemes (LKE 2008: 207). Bene le plus dans la place des hybrides dans le système de la langue lituanienne, Stasys Keinys est pointé du que l'hybride est avant tout un terme de lexicologie, nes il est d'une partie de la répartition des mots selon kilmę système (tarpinė grandis entre prêts et indigenių mots) (Keinys 1984: 117), mais il n'est pas séparé du mot de hybridation, car précisément par elle apparaît la condition essentielle est leur mot de base (Keinys 1984: 114). Ainsi tels actionsmawages comme sbrinti, -ina, -ino, svodbáuti, -áuja, -vo et d'autres semblables cas correspondent cette définition des hybrides: ils ont slavišką šaknį, indigenią priesagą et fondamentinį žodį. En outre, leurs significations sont modifiées par rapport avec gretinamais slaviškais veiksmažodžiais atžvelgiant dans fondinių mots et préesagų significations.
ANŽELIKA SMETONIENĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Toutefois, il n'est évidemment de ceux slaviškos šaknies veiksmažodžių, qui dans la langue Lituanien n'a aucun fondements mots, mais lors de l'intégration a reçu nedėsninges présages, place (pavyପରି, mentionnésis rūgoti). Joachim Grzega, présentant classikiné Betzo skolinių integravimo schemą, les skolinius divise en trois parties, basées manière integravimo: importavimą (importation), partielle substitution (partial substitution) et substitution (substitution). La première partie importtavim est scirstoma encore en deux parties: quand skolinys nepritaikomas à recipientės morfologinės sistema (pavyみに, metro), et quand pritaikomas. Dans le dernier cas ce et serait des débils, premieroi certains mots internationaux. Alors que substitucija c'est valeurs, quand au pamorfemi se traduisent des mots ou éthits phaseologizmes (Grzega 2003: 25). Rūgoti type mots, atrodytų, si remiamasi Betzo classification, devrait appartenir partielle (loan blend). Vis dėlto pastarieji suprantami kitaip: tai yra savo ir išversto žosubstitution, dits prêts aux mixitions džio junginiai (pavyständen, vokiečių Showgeschäft selon an. show business) ou sudurtiniai mots. Grzega lui-même les appelle des hybrides composites (hybrid composites) (Grzega 2003: 28). Dans la langue litauve tels partiels morfeminiai vertiments, quand la partie morfemų remplacée lietuviškomis (pavyみに, antivyriausybinis), sont attribués aussi aux hybrides (LKE 2008: 207). Il est nécessaire de souligner que des demi valeurs peuvent être considérées comme hybrides, mais pas vice versa (Keinys 1984: 115). Néanmoins rūgoti type veiksmažodžius peine que peut être attribué demikalkėms, car préesagų vertimas comme fait est très douteotinen. De plus, il serait complètement chaotique. Par exemple, actionmajodis štrauti, -auja, -avo DP 1898), šaltinis, lemtų priesagą -avoti, o trelioti, -ioja, -ivo DP 628 jau turi priesagą -iuoti, nors galimi šaltiniai (uk. tarm. трeлювати (ECУM V 628), le. tarm. treest gauvé preesagą -auti, bien que ukrainiechs langues tarmiques veiksmajodis старyvati (ECUM V 39 lować (SJP VII 107)) vėlgi rodytų -avoti. Dans la langue Lituanie intégré emprunt vardažodis ne considère pas hybride, car galūnė a seulement la fonction grammaticale (Keinys 1984: 115). Minėtame actionmajodyje rūgoti -uoyra préesaga, -ti exécute grammaticale fonction, mais ici n'y a pas de base du mot. Anot Urbučio, ce n'est pas seulement châteaux basée dérivation. Bien qu'il ne donne pas des exemples de actionsmajodžių, on peut comprendre que dans cela est proposé de regarder comme dans morfologines adaptations apraišką, qui ne duoda naujadarų. En raison elle peut survenir seulement du même mot variés, quand auparavant pas empruntit ou juste mot reforme et afixes tėra sand morphologique, à côté peut fonctionner les deux variantes (Urbutis 1978: 115). Déjà mentionné, que rūgoti type slavizmes ne devraient être évalués comme et dėsningieji skoliniai, en plus de cela, cela n'est pas puskalkės. Sur la base de l'idée Urbutius, de tels cas peuvent être considérés comme des retarbisements de dolinium (quand à côté est touché dėsningas skolinys) ou des retarbisements lors sépariro integravimo (quand à côté n'est touché dėsningas appendagas skolinys). Sur la base de la définition large des LKE hybrids et du fait que y sont classés et des débits de recyclages, ils
Straipsniai / Articles 73 Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai vadinami hibridais. Siekiant aiškumo, veiksmažodžiai, neturintys slavų kalbose précis des correspondmen de, selon opposition darybiquement neskaidus darybiquement skaidus se divisent en deux espèces hybrides adaptacinius et derivacinius. Ces groupes de mots ont des noms discutaotini, mais leur séparation est fondée claire: si empruntées châteaux actionmajoratif apesaga kalboje priesagų ir kalboje recipientėje nėra paliudytas bendrašaknis veiksmažodžio recipientée ne correspond pas langue donoresse mot potentielus darybos fondat, tel actionmajoritif est considéré comme adaptaciniu hibridu. Si le langage recipientée est paludit communrašaknis veiksmažodžio mot et entre eux insérée un doybos lien, un tel veiksmažodis est derivacinis hibridas. HIBRID et SKOLINI SANTYKIS Du XVIXVII a. LDK du moyen et oriental des variants de langues anciennes de textes3 ont été issustiés slaviques shaknies veiksmajodžiai, qui sont gavę présagas, formellement non correspondant aux significations des langues slaves, ainsi leurs communrašakniai mots dėsningieji skoliniai, afin de déterminer si entre adapttacinių hybridų et dėsningųjų skolinių différences. Tous rassemblés veiksmažodžius peuvent être divisés en plusieurs groupes: • Slavs origine actionmajodis a nedėsningą préesagą, comparé avec la source, et n'a darybos relations avec les paroles pasilointais utilisés en langue lituaniennes, XVI naXVII a. LDK écrits dans paliudytų bendrašaknių dėsningų skolinių. Tokių veiksmažodžių du total trouvé 74. 3 Matériaga recueilli à partir indexs (Mikalojaus Daukšos Postilla Catholicka (Kudzinowski 1977); Mikalojaus Daukšos Kathechismas ou moksłas kiekwienam krikszczionii priwalvs (Jakšienė, Palionis 1995); Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum (Pakalka 1979, 1997); Konstantino Sirvydo Punktay sakimu (Specht 1929); Samuel Boguslavo Chilinskio Le Nouveau Testament (Kudzinowski 1964); Knygos Nobažnystės leksika (I partie) (Jakulis 1995)) et publiées concordances (1605 m. catéchisme anonyme; Roberto Bellarmino catechisme; Saliamono Mozerkos Slavočinskio Giesmes tikieimvy katholickam pridiarancias; Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie; La sermonnée de début; Jurgio Kasakauskio Rožančius švenčiausios Marijos). 4 Spélioter, -ioja, -iojo 1. ‘ichtempti en croixcou; nukrucifier; 2. ‘mušti DP 145, MP 153, SD3 137, SPII 24 < plg. bru. tarm. пялiць (ЭСБМ X 296); uk. tarm. п′ялити (ЭСБМ X 296); ru. tarm. пяliть (CPNG XXXIII 213). Štrauti, -auja, -avo 1. ‘kalbėti, postringauti, šnekučiuoti, senauti; 2. ‘juokus krėsti, juokauti DP 189 < uk. tarm. vieyvati (ECUM V 398); ru. tarm. ctarovaть (CPNG XLI 79). Tlkavyti, -ija, -ijo ‘vertėjauti’ DP 385 < rusėnų толковати (ГСБМ XXXIII 384); sen. ru. toulkovati (CДрЯ XXIX 404). Huliérer, -iuoja, -iavo ‘lėbauti, ūžti, divertmintis ChNT 128 < le. tarm. hulać (SGPK II 196; SJP II 31).
ANŽELIKA SMETONIENĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV • Slavs origine actionmajodis a nedėsningą préesagą, comparé avec le source, et n'a darybos relations avec les lituanais parlant utilisés paskolintais mots, mais à côté a dėsningos préesages communrašaknius skolinius. Tokių veiksmažodžių sont seulement 4, ils seront discutés plus tard. • Lituanien langue slaves d'origine actionmajodis a nedėsningą préesagą, comparé avec un possible source, mais peut être lié avec correspondant passonintu motžiu. En d'autres termes, ces groupes de actionmažodžiai sont des dérivata hybrides, ils en rasta 115. Varianto avec dėsninga préesaga, comparé avec correspondant slavų kalbų veiksmažodžiu, XVIXVII a. LDK textes neaptikta. • des langues Lituaniennes slaves d'origine actionmajodis a nedėsningą préesagą, comparé avec une possible source, et a darybos relation avec le communrašakniu Lituanien Kastyrauti, -auja, -avo ‘žaisti kauleliais DP 30 < le. kostyrować (SPol XI 11). Paliecavti, -avja, -avjo 1. ‘faisir, confier, attribuer, sacrifier; 2. ‘pažadėti DP 177, CN G 283, ChNT 225, JE5 213, PP 34, KR 17 < rusėnų letecati, полицати, полцити (ГСБМ XXVI) 136; IMDSUM II 163); le. polecić (SS VI 343). Trelioti, -ioja, -ivo ‘tempti, vilkti DP 628 < uk. tarm. трeлювати, трилювати (ECУM V 628); le. tarm. trelować (SJP VII 107). 5 Kalėdti, -ja, -jo 1. ‘puyti des cadeaux de Noël; 2. ‘elgetauti; 3. ‘apie Kalėdas apposant visiter collecter duokles (apie kunigą et serviteurs de l'église) SD3 112: kalėdà DP 57, KN G 129, SD1 59 < rusėnų kolda, kolyada (GSBM XV 191). Psnykauti, -auja, -avo; pasnykáuti, -áuja, -vo ‘sustenir de quelque nourriture (p.ex. de la viande, lait) sur des jours fixés par la religion PK 88, DP 20, MP 10, 12, ChNT SD1 282, SPII 5: psnykas 89, DK DP 109, SD1 280, SPII 5 < rusėnų посникъ (ГСБМ XXVII 140). Sėbráuti, -áuja, -vo; sbrauti, -auja, -avo 1. ‘bendrauti, draugauti; 2. ‘pusininkauti DP 416, KN G 85, SD1 99 : sbras, -ė, sbras, -ė, sèbras, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95 < rusėnų cябръ (IDSUMA II 383). Sbrinti, -ina, -ino ‘daryti sėbru, dalininku SD3 175: sbras, -ė, sbras, -ė, sèbras, -ė DP 293, KN Svodbáuti, SE 221, SD1 26, JE1 95 < rusėnų cябръ (МДСУМ II 383). -áuja, -vo ‘būti kieno vestuvėse SD 711: svodbà 51, DP G 223, SD 71, SP1 67, KNI 214, JE1 22, BK 23 MP < bru. свадьба, свадба (ГСБМ XXXI 71). Heretikuoti, -uoja, -avo ‘versti, appinti heretiku KN SE 120: heretkas, -ė, herètikas, -ė, hèretikas, -ė DP 68, SD1 KN 50, SE 5, KR < le. hérétyk (SPol VIII 328; SP). Kytráuti, -áuja, -vo ‘gudriai, klastingai, suktai kalbėti, elgtis SD1 13: kytrs KN M 53, SD1 13; ktras KN G 57, ChNT 288 < le. chytry (SPol III 392); sen. ru. хытрыи, хитрыи (СДЯ III 1430). Neakajoti, -oja, -vo 1. ‘nedouter tranquilles; 2. ‘nerimti, nerimauti CN SE 57: neakjus DP 220, SD1 95, CN G 251 < le. niepokoj (SPol XVII 504); sen. ru. troubles (CPЯ XI 221). Razbajáuti, -áuja, -vo ‘būti razbaininku, plėšikauti, killiti DP 308: razbjus (LKŽe) < rusėnų рaзбой (ГСБМ XXIX 446); braquage (GSBM XXX 168; SSM II 287); le. rozbj (SS VII 502); Ce ru. рзбоу (CДА III 21); ru. рaзбой, razboi (CPЯ XXI 140). Storastáuti, -áuja, -vo; strastauti, -auja, -avo ‘būti storasta, eiti storastos duigas DP 25: strasta, strasta, strasta, storastà DK 82, DP 6, KN SE 276, ChNT 423, SPII 166, JE1 6, BK 15 < rusėnų староста (СГБМ XXXII 342); староста, старост, старост (ССМ II 381); le. starosta (SPol VIII 418); ru. ancien (CDJA III 496; CPJA XXVIII 11).
Articles Articles articles 75 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai du langage emprintu mot, généralement vardažodžiu. XVIXVII a. LDK dans les textes sont témoudits communrašakniai cette groupe des mots veiksmažodžių skoliniai, dont l'appendage correspond formellement slavų kalbų veiksmažodžių appendages. DERIVACINIAI HYBRIDAI est un groupe de pays d'Amérique du Nord et d'Amérique du Nord. Ce dernier groupe des actionsmajodžiai est intéressant en ce qu'ils peuvent révéler, si smarkement diffère skolinių veiksmajodžių et du empruntent mots de Lituanien langue solve des évestų veiksmajodžių significations. XVIXVII a. LDK dans les textes trouvé 12 veiksmažodžių pairs. - la position présentée dans le second […] vedinys du mot de base déjà pasculé: afieravti, -avja, -avjo DK 99, 59, 41, 41, 47, KN G, ChNT 267, - SD 19, 118, 113, 118, - JE - JE 190, - afieroti, - -av, - -vovo KN SE; - atprvyti, - 182 - SP, - SP, - 216, 18, - KN SP, - SK, - SK, - KN 638, - MPNT 58, - MNT 20, - KNT 20, - 95, - 105, - 155, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 5, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 7, - 9, - 9, - 9, - 9, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 11, - 12, - JE1 87 / mieroti, -oja, -vo DK 142, SG1 57, KN SE 20, ChNT 16, SD1 106, 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 207; pėt navoti, -avoja, -avojo SD1 10 / pėtnyti, -ija, -ijo SD1 88; privbyti, -ija, -ijo 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 12, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - 13, - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , - , Hybrids et régulieriens débinaires de notation dans les vieusses écrits tendances n'existe. Parfois et hybride, et régulier skolinys inscrire approximativement identiquement, et dans certains cas hybride est même plus fréquent. De même, impossible de classifier skolinių et hybrų sur la base de deux types de mots présagons. Par exemple, un cas, le débiteur régulier a des préfixes -avti, -avja, et l'hybride -áuti, -áuja (comme latravti et latráuti), un autre hybride a déjà des préfixes différents (comme colorvoti et colorbuti. Ceitoks hybrides préesagų nonastovume pourrait être expliqué seulement des catégories des mêmes vedines dariban. Válninti, -ina, -ino 1. daryti libvre, vaduoti; 2. ‘daryti palaidą, palaidesnį, laisvesnį PK 69, KN SE 11: válnas, -à, válnas, -a, val nas, -a DP 340, KN SE 207, SD3 196 < rusėnų вольный, волный (ГСБМ IV 165; МДСУМ I 112); le. wolny (SS X 292; SP); ru. волныи (CДЯ I1 279; CPЯ III 17).
ANŽELIKA SMETONIENĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 1 LENTEL. Hybrids et leurs mots fondamentaux relation des significations HIBRIDAS PORTAIN LE mot de base Latráuti, -áuja, -vo Ltras 1. valkatauti, girtuokliauti, paleistuvauti; 1. valkata, girtuoklis, paleistuvis, tinginys; 2. voler, voler, tuer; 2. l'assassin; 3. bandit; Rubežioti, -ioja, -iojo Rubžius 1. porter la limite; 1. frontière du territoire, frontière; 2. pl. une certaine zone définie, sritis; 3. terre rėžio, limite de champ, ežia; Farbuoti, -uoja, -avo Farba 1. peindre; 1. peints, couleur; Tancoti, -oja, -vo Tacius 1. danser; 1. danseis; 2. dansies, fête; 3. regiment, būrys; Des mentionnées 12 paires de actionsmaodžių sont des cas où les significations vedin et prêtinium de la langue lituanienne ne différencient rien d'un: latravti, -avja, -avjo latráuti, -áuja, -vo 1. ‘valkatauti, butuokliauti, paleistuvauti; 2. ‘voler, dépouillir, tuer; rubžyti, -ija, -ijo rubežioti, -ioja, -iojo ‘vesti la limite /; farbavoti, -avoja, -avojo farbuoti, -uoja, -avo ‘dažyti /; tancavti, -avja, -avjo tancoti, -oja, -vo ‘šokti /. Latráuti, farbuoti et tancoti a des présagés, qui en général ne sont pas slavų kalbose nėra jų formaliųjų atitikmenų – veiksmažodžių-šaltinių. Hibricaractéristiques aux skoliniams et do rubežioti présagų -(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo cas dans les actesmažodžiuose d'origine étrangima très semblšus à -yti, -ija, - slavijo: tels présagés ont skoliniai, dont les correspondmenys dans les langues slaves sont les actesmažodžiai avec les présagés lenkų -ać, rytųų -aću (-ać, -aть, -ять), et ces présagos sont très darios dans les langues Lituaniennes. En plus, ces préesagés slaviques chaknies actionsmažodžių interprétation même complexeingesnė. Quand du préloué pronaverb sont constitués vediniai avec -yti, -ija, -ijo, ce devient seulement faktityvai ou mutatyvai (Otrębski 1965: 390). Daryba avec -(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo parmi les pasiskolintų veiksmažodžių n'est pas limitée darybos catégories et séparer skolinį du hibrido, quand dans les langues slaves il y a mots préciss de veiksmažodžio kalmenų, et potentiel base mot, gana keblu. Néanmoins ici présenté le actionmajodis rubežioti attribué aux hybrides, car dans les langues slaves simplement n'y a formalaus son correspondmens.
Articles Articles articles 83 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai APIBDRINIMAS Il est des vedines de langues Lituanies de skolinių seulement rares cas ne souffrent signification changements, comparé avec communrašakniais veiksmažodžiais reguliariaisiais skoliniais. Plus souvent dérivacinie hybrides se basent sur le fondement mot de significations et ce terrainne apparaît des différences entre slaviškos šaknies veiksmažodžių et skolinių. Les derniers de langues slaves généralement déjà arrivent avec quelques significations, et hybrides, déporter des langues lituaniennes au sol, obtient un spécifiné signification, paremtée de doigts (pavytať, atprovinėti, -inja, -injo), ou inverse compte tenu des significations du mot fondamentaux vedinys peut entrer dans de nouvelles significations veiksmažodžiai. Tuo tarpu veiksmažodžiai, kuriuos siūloma vadinti adaptaciniais hibridais, nuo reguliariųjų savo bendrašaknių žodžių slavizmų iš esmės (pavytať, mieroti, -oja, -vo), qui n'ont même les correspondantes paires de significations slaves notées uniquement pour rokavti, -avja, -avjo pastarooti, -ja, -vo, mais il est nécessaire de remarquer que les significations sont dans les langues slaves. tarm. rachować ‘za co = uważać, poczytywać, mieć, brać za co (‘laikyti kuo esant) ou ‘myśleć, mniemać, sądzić (‘manyti, mieć opinię) (SJP V 457). Ce cas, quand irrégulières préposages slaviques chaknies actionmajodis a plus de communrybių avec slaves langues actionmajodis significmées que réguliarusis skolinys, signifie, que rokoti et similaires actionmajodžiai sont subyrę modificationtions intégrant. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Il est à noter que le BK Roberto Bellarmino catéchisme. Prieiga par internet: http://www.lki.lt/ seniejirastai/db.php. Brückner Alexander 1877: Die slavischen Fremdwörter im Litauschen. Prieiga par internet: www.https://archive.org/details/dieslavischenfr01brgoog. Būga Kazimieras IIII: Rinktiniai écrits 13. Vilnius: Statybna publikacja politické i nauknej literatury, 19581961. Elle est également l'une des principales maisons d'édition de l'Union européenne. Daukša Mikalojus 1595: Kathechismas ou moksłas kiekwienam krikszczionii priwalvs. Mikalojaus Daukšos 1595 ans catechism, par. V. Jakšienė, J. Palionis. Vilnius: Mokslo et encyclopedijų éditeur, 1995. Daukša Mikalojus 1599: Postilla Catholicka. Daukšos Postilė. Kaunas: Lituanie éditeur de l'Université, 1926. Dini Pietro Umberto 1987: Slavismi e germanismi lessicali nel Piccolo Catechismo lituano di Lysius. Annali della Facoltà di Lettere e Filosofia, 225245.
ANŽELIKA SMETONIENĖ 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Dini Pietro Umberto 1989: Slavizmai Lizijaus ir Engelio katekizmuose: sugretinamoji analyse. International Conference for Balto-slavistics. Dini Pietro Umberto 1993: Sul velato influsso polacco negli aggetivi derivati del lituano antico (Ledesma 1590, Daukša 1595, Anonimo 1605). Annali della Facoltà di Lettere e Filosofia, 147159. DLKG3 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, par. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir eninstitut d'édition cyclopédies, 1997. Grzega Joachim 2003: Borrowings as a Word-Finding in Cognitive Historical Onomasiology. Onomasiology Online, 2242. Prieiga par internet: http://www1.ku-eichstaett.de/SLFEngluVglSW/On/On.htm. Jakaitienė Evalda 2009: Leksikologija. Jakaitienė Evalda 2009: Leksikologija. Jakaitienė Evalda 2009: Leksikologija. Jakaitienė Evalda 2009: Leksikologija. Jakaitienė Evalda 2009: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus université. Jaknavičius Jonas 16471, 16742, 16793, 16904, 17055: Ewangelie Polskie y Litewskie. Prieiga par internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Jakulis Antanas 1995: Knygos Nobažnystės lexique 1. Klaipėda: S. Jokužio éditeur. Kardelis Vytautas 2003: Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai. Vilnius: Vilniaus université éditeur. Karulis Konstantīns 1992: Latviešu etimoloģijas vārdnīca 12. Karulis Konstantīns 1992: Latviešu etimoloģijas vārdnīca 12. Rīga: Avots. Keinys Stasys 1984: Lituiniens langues hybrides (sąvoka, espèces et normiškumas). travaux de l'Académie Mokslų de Lituanie TSR. Série A, 113123. Knyga nobažnystės KN 16531, 16842: Knyga nobažnystės krikščioniškos, par. D. Pociūtė, Vilnius: Lituviens littératures et nautosakos institut, 2004. Kozhanov Kirill 2014: Avantdėlio dasemantika des lituanien parvoje. Blants et slaves: spirituels cultures croisée, 254274. KR Kasakauskis Jurgis 16811, 16912: Rožančius švenčiausios Marijos. Prieiga par internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Kregždys Rolandas 2012: Charakterystyka słownika polonizmów w języku litewskim. LingVaria 2(14), 125146. La Commission est invitée à présenter une proposition de décision concernant l'application de la présente décision. Kregždys Rolandas 2013: Leksiniai skoliniai nations de l'interférence culturelle réflexion: polonizmai-semitizmai des langues Lituaniennes. Baltu filologie 22(2), 5593. Kregždys Rolandas 2014: Méthodika et critères d'identification polonismes литовского языка. – LingVaria 2(18), 195–217. Kregždys Rolandas 2014 (2): Les particularités de l'attribution des polonismes-latynismes de la langue Lituanie. Funkcjonowanie językw i literatur na Litwie, 407421.
Articles Articles articles 85 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai Kudzinowski Czesław, Otrębski Jan 1958: Biblia Litewska Chylińskiego. Nowy Testament 2. Poznań: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Kudzinowski Czesław 1964: Biblia Litewska Chylińskiego. Nowy Testament 3. nań: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. PozKudzinowski Czesław 1977: Indeks-słownik do Daukšos postilė. Poznań: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Lebedys Jurgis 1977: Senoji Lituiniens littérature. Vilnius: Mokslas. LKE Lituviens langues encyclopedia, ed. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo et encyclopedijah de l'institut de publication, 2008. LKŽe Dictionnaire de la Lituanie, variante électronique. Redaktories collège: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lituviens Institut de langue, 2005. Prieiga par internet: http://www.lkz.lt/. Otrębski Jan 1965: Gramatyka języka litewskiego 2: Nauka o budowie wyrazw. Warsaw: Państwowe Wydawnictwo naukowe. Pakerys Jurgis 2013: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. Taikomoji parlotyra. Prieiga par internet: http://taikomojikalbotyra.lt/lt/2013/12. naujuju-skoliniu-duomenu-bazes-veiksmazodziu-morfologija. Palionis Jonas 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVIXVII a. Vilnius: Mintis. PP Début de sermon. Prieiga par internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. SGPK IVI Słownik gwar polskich 16. Op. J. A. L. Karłowicz, Kraków: Drukarnia Uniwersytetu Jagiellońskiego, 19001911. Siaurukienė Halina 1987: Knygos nobažnystės giesmyno skoliniai. Lituiniens parlotyros questions 26, 145150. Sirvydas Constantin 16201: Dictionarium trium lingvarum. Ancien dictionnaire de Constantin Sirvydo, par. K. pakalka. Vilnius: Mokslo et encyclopedijah de l'institut de publication, 1997. Sirvydas Constantin 16312; 16774: Dictionarium trium lingvarum. Prieiga par internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Sirvydas Konstantinas 16423: Dictionarium trium lingvarum. Premieris Lituiniens Sirvydas Konstantinas kalbos žodynas, par. K. Pakalka. Vilnius: Mokslas, 1979. 16291642: Punktay sakimu. Pointtai sakymų 12, par. F. Specht. Göttingen, 1929.
ANŽELIKA SMETONIENĖ 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV SJP IVIII Słownik języka polskiego 18. Warszawa, 18981923. SP Słownik polszczyzny XVII wieku. Prieiga par internet: http://sxvii.pl. Skardžius Pranas 1998: Rinktiniai écrits 4. Vilnius: Mokslo et encyclopedijų éditions institut. Slavočinskis Saliamonas Mozerka 1646: Giesmes tikieimvy katholickam pridiarancias. Prieiga par internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do Słownika etymologicznego litewskiego, 1 partie. Acta Linguistica Lithuanica 58, 53151. SPol IXXXV Słownik polszczyzny XVI wieku 135. Wrocław Warszawa Kraków Gdańsk Łódź: 19662011. SS IXI Słownik staropolski 111. Wrocław Warszawa Kraków Gdańsk Łódź, Stundžia 1953–2002. Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Vilniaus universitydruk. Urbutis Vincas 1978: Parodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslas. Urbutis Vincas Urbutis Vincas 1992: Senosios lietuvių kalbos slavizmai. – Baltistica 27(1), 4–41. 1993: Senųjų slavizmų kilmės įvairovė. Baltistica 28(1), 91101. La Commission est invitée à présenter une proposition de décision concernant la compatibilité de l'aide avec le marché intérieur. Widłak Stanisław 2012: Italianismi in lituano dovuti al tramite polacco. Romanica Cracoviensia 11, 472479. Elle est située dans la région de Cracovie. Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings. Berlin: Walter de Gruyter GmbH&Co. Zinkevičius Zigmas 1968: À propos 1605 m. catekisme tarmę. Baltistica 4, 109116. Zinkevičius Zigmas 1974: S. M. Slavočinskio giesmyno (1646 m.) parle. Les formes de mots et leur vartosena, 135170. Zinkevičius Zigmas 1988: Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1997: À cause des balsies a, o, e, ė kaitos slavismes. Lituiniens parlotyros questions 37, 196200. Zinkevičius Zigmas 2002: Rinktiniai écrits 1. Vilnius: Mokslo et encyclopedijų éditions institut. Адомавичюте Ирена 1978: Лексические полонизмы в литовских говорах: types d'empruntés et leur adaptation. Acta Baltico-Slavica 12, 91105.
Articles Articles articles 87 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai Адомавичюте Ирена 1982: Механизмы семантической адаптации заимствований. – Sintaksės ir semantikos klausimai. Tezės, 102–103. Адомавичюте Ирена 1982 (2): Этапы польско-литовского лексического de interaction. Acta Baltico-Slavica 14, 148. Адомавичюте Ирена 1984: Проблемы изучения польских заимствований в littovских говорах. Studia nad polszczyzną kresową, 721. ГСБМ IXXXIII Historique dictionnaire de la langue russe 133. Minsk, 19822013. ECUM IVI Étimologicien dictionnaire de la langue ukrainienne 16. Kyiv: Une science opinion, 1982–2012. Кошкин Игорь 2014: Древнейшие славизмы в латышском языке: некоторые problèmes de reconstruction historique. Studia Slavica Hung. 59(1), 1–13. МДСУМ III Timchenko Євген Костянтинович 20022003: Matériaux à словника писемної та книжної української мови 1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална академія наук України. CДЯ IIII Dictionnaire du vieuve russe 13, éd. I. I. Срезневский. Moscou: Книга, 1989. CДрЯ IIX Dictionvarь древнерусского языка (XIXIV вв.) 19. Moscou, 19882012. CPNG IXLVI Dictionnaire russes des gens de goûts 146. Moscou, Leningrad, Санкт-Петербург: Наука, 1965–2013. CPYa IXXIX Clovarj du russe langue XIXVII vv 129. Moscou: La science, 19752011. SSM III Dictionnaire vieux-ucraïne de langues XIVXV ct. 12, éd. L. L. Гумецка, І. М. Керницкий. Київ: Наукова думка, 1977–1978. ЭСБМ IXIII Этымалогичный словник белорусской языка 113. Minsk, 19782010. Slavic Loan Verbs and Slavic-root Hybrids SUMMARY Slavic loan verbs have been researched to a far lesser degree than Slavic loan nouns or adjectives, although there is no clear line between loan verbs and Lithuanian derivatives from the borrowed nouns or adjectives. It becomes very relevant when a verb in the recipient language is given a suffix which formally does not correspond to a suffix of Slavic verbs. Usually, such Slavic words as Ruthenian арендовати and Polish arendować come
ANŽELIKA SMETONIENĖ 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV to the Lithuanian language with the suffix -avoti (Lit. arendavoti, -avoja, -avojo DP 294), Ruthenian бaвити and Polish bawić with the suffix -yti (Lit. bvyti, -ija, -ijo 36, MP 327, ChNT 368), Ruthenian bujati or Old Russian bujoti and Polish bujać with the suffix -oti (Lit. bujti, -ja, - KN G 168, ChNT 36 etc. However, the 16th17th century texts of the Grand Duchy of Lithuania contain Slavic-root loanwords with the suffixes -(i) uoti, -(i)uoja, -(i)avo, -(i)auti, -(i)auja and -(i)avo that do not have analogies in the Slavic languages or Slavic suffixes are not integrated according to the usual model. Such Sla vicroot verbs could hardly be paralleled to the loanwords which conform to Slavic verbs in respect of both the root and suffixes. When there is an underlying word (loan word) in the Lithuanian language, such nonconformities of suffixes may be usually explained by the is a portion of borrowed verbs which have no underlying word in the Lithuanian language and got irregular suffixes during derivation process with affixes usually accompanied by a typical category. However, there their integration. The main question is how to regard such verbs. Most likely, such verbs can be considered hybrids. Stasys Keinys a souligné que a hybrid, first of all, is a lexicological term as it is partially included into the system of dividing words according to their origin (an intermediate link between loanwords and indigenous words) and that the essential precondition for hybrids is the underlying word (Keinys: 114117), 1984 while LKE provides a comprehensive definition of a hybrid: Hyb rids are words which, in addition to their own uninflectable morphemes, have those of other languages as well. Hybrids apparaissent généralement as a result of loan-translation or transformation of loanwords or through word formation using the already borrowed morphemes (LKE 2008: 207). selon Vincas Urbutis, there is no derivation if it is based only on the root rather than on the underlying word (Urbutis 1978: 115), ce qui signifie que Slavic-root verbs with irregular suffixes and no underlying word should be seen as a maniin different versions of the same word, où the previously borrowed word or any other word is transformed and the affix is only a morphological festation of morphological adaptation which produces no neologisms and may only result component (Urbutis 1978: 115). Hence, if Slavic loan verbs with a suffix, which formally does not correspond to a suffix of Slavic verbs, are considered remakes of a loanword or remakes (quand a loanword with a regular suffix is not evidenced nearby) during a separate integration process, based on the broad definition of hybrids given in LKE and the fact that they include remakes of loanwords, such words are referred to as hybrids. In this article verbs with no accurate equivalents in the Slavic languages according to the opposition segmentable non-segmentable are divided into the following two types of hybrids adaptational and derivational. Įteikta 2016 m. janvier 19 d. ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituanie [email protected]