scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai

Anželika Smetonienė

Full text

68 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių investigaciones dirección: palabras de doyba. SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJII SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJII SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJII SLAVIZMAI SLAVIZMAJI I SLAVIZMAJI I SLAVIZMAJI I SLAVIZMAJI I SLAVIZMAJI I IR SLAVIŠKOS ŠAKNIES HÍBRIDAS Slavic Loan Verbs and Slavic-root Hybrids ANOTACIÓN el Slavos lenguas accionesmajodžiai en Lituanias se integran manteniendo ciertas reglas, sin embargo XVIXVII a. LDK textos son slavos de origen accionesmajodžių, turinčių nedėsningas présaga (nebūdingas skoliniams o neatitinkančias slavų kalbų veiksmajodžių-šaltinių priesagų). En los textos están testiuditos y sus dėsningas precesagas bendrašakniai skoliniai. Uneni nedėsningų priesagų slavų kilmės veiksmažodžiai no tiene darybos conexiones con el comunrašakniu prestintu fundiniu ordžiu, otros tiene (pvz.: farbuoti, -uoja, -avo ‘dažyti ChNT 404: farba ‘dažai, kolorva SD1 31 < le. pintura ‘spalva, pintai; rusėnų pintura ‘dažai; plg. farbavoti, -avoja, -avojo ‘dažyti DP 383, ChNT 25 < le. farbować ‘dažyti, proporcionar color, dengti dažais; rusėnų farbovati ‘dažyti). Artículosnij se discuten ambos grupos de slaviškos šaknies veiksmažodžiai y enfatízábase sus darybos problemiškumas. ESMINIAI VOZŽIAI: veiksmažodis, slavizmas, hibridas, skolinys, preesaga. ANNOTATION Slavic loan verbs are usually integrated into the Lithuanian language in accordance with certain rules. However, some Slavic-root loanwords of the 16th17th century texts of the Grand Duchy of Lithuania contain suffixes that do not have analogies in the Slavic languages or Slavic suffixes are not integrated according to the usual model. Common-root words with regular suffixes are recorded in the same texts too. A part of Slavic root verbs do not have an underlying borrowed word in the Lithuanian language; yet another part of irregular Slavic-root verbs can be explained by the process of derivation in the Lithuanian language (for example, farbuoti, -uoja, -avo ‘to paint ChNT 404: farba ‘paint, colour SD1 31 < Polish farba ‘colour, paint; Ruthenian pintura ‘paint; plg. farbavoti, -avoja, -avojo ‘to paint DP 383, ChNT 25 < Polish farbować ‘to paint, to colour, to cover with paint; Ruthenian teñvati Artículos Articles 69 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai ‘to paint). The article presents both groups of these Slavic-root verbs and the problem of their formation. KEYWORDS: verb, Slavism, hybrid, loanword, suffix. ĮVADAS de Lituvias con préstamos, o especialmente slavizmais, interesimasi ya desde seno. Los orígenes de estos estudios pueden considerarse Alexander Brücknerio Die slavischen Fremdwörter im Litauschen (1877), más tarde más vischen Lehnwörter im Altlitauischen (19311). Apie lietuvių kalbos slavizmus daug estambas Prano Skardžiaus veikalą Die slair detailiai es escribés Kazimieras Būga (Būga IIII). En sus trabajos se presenta no pocas argumentos, de los cuales hasta tol faltó, por qué al prestini se atribuye unaokia o otraokia origen, normalmente estos argumentos son de carácter fonetinio. Los skoliniai de las lenguas Lituanias examinados y Zigmo Zinkevičiaus (Zinkevičius 1968, 1974, 1988, 1997, 2002), Jono Palionio (Palionis 1967), Jurgio Lebedžio (Lebedys 1977), Vinco Urbučio (butUris 1992, 1993) y otros científicos (Otrębski 1965; Kardelis 2003; Siaurukienė 1987; Dini 1989, 1987, 1993; Аdomavičiūtė 1978, 1982, 1984; Widłak 2012; Kregys 2012, 2013, 2014) en el trabajo. En la mayoría de mencionados estudios domina prestinti vardazodžiai. Entre más nuevos no llegusių prestintos accionesmajodžių juzgado trabajos atribuirini Jurgio Pakerio (Pakerys 2013), Kirillo Kozhanovo (Kozhanov 2014) artículos. Menėta literatura contexto se puede alegar que prestiti accionmažodžiai son estudiinėti mucho menos, aunque tales slavismų problema akivaizdi no hay aiški takoskyra entre skolinių y lietuvių kalbos derivatų iš pasiskolintų vardažodžių. Skoliniais generalmente se llaman palabras, de diversos contactos (economicos, culturines, politines, etc. t.) tiempo vėję de otros idiomas (Jakaitienė 2009: 227) o de otros idiomas (armenia tarmių) kilę elementos del lenguaje (LKE 2008: 501). Según kilmę skoliniai se dividen en atėjusius de las lenguas vecinas y atėjusius de tolimesnių por lenguas intermedias, t. y. internacionales palabras. La diferencia esencial entre estos dos palabras de grupos es fuente: internacionales palabras es importante es primis fuente, de el cual la palabra comenzó plisti po diversos idiomas. Normalmente separar prestinos del indígenas de las palabras nesudėtinga. Keblumos pueden surtir, si analizándose muy viejos préstamos. Igoris Koškinas, investigando latvias lengua slavismus, señaló atención incluso a unas skolinių problemas: su chronologiją y keblumą determinando, si veiksmažodis es savas palabra, o skolinys (Кошкин 1 Žr. Skardžius 1998. ANŽELIKA SMETONIENĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 2014: 2). En lenguaotyrea Lituvias este problema no se acentúa, pero XVIXVII a. LDK tekstuose esama veiksmažodžių, kurie vienų tyrinėtojų laikyti skoliniais, otros no. Como ejemplo se puede dar godti, -ja(o), -jo, gdoti, -oja, -ojo KN SE 249, SD1 231, SD3 373 ‘galvoti, creiti, para qué recordarti; 2. ‘pensar, considerar; 3. ‘užcausti, gailėti, pasigailėti; 4. cuidarse; 5. gerbti; 6. ‘gabenti, traukti. Wojciechas Smoczyńkis es escręs, que anteriormente fue pensado, que veiksmajodis godti, -ja (-o), -jo, gdoti, -oja, -ojo es skolinys (Smoczyński 2008: 75). LKŽe en general nourodoma, si este veiksmajodis es skolinys, se presenta sólo comparación con baltarusių kalbos veiksmažodžiu. O en lenguas latvias gādāt no se considera prestiniu, afirma se que es de las mismas origen palabras como y litvians godti, -ja (-o), -jo, gdoti, -oja, -ojo y slavų correspondiami accionesmaodžiai - Karulis 1992: 275. HIBRID SAMPRATA Las palabras, que se encuentran entre indigenias palabras y préstamos, son híbridos. Evalda Jakaitienė los llama interpiniu skolinių variantu (Jakaitienė 2009: 211). Sin embargo más preciso los sería separar de los préstamos, porque los híbridos tienen y susos, y prestitados morfemos. Precisamente aquí y surge la problematica de los hechosmajodžius prestados: cuando al idioma lituanos de otros idiomas es perimado el mismo hechomajodis y su comrašakbo suelo y la palabra es hibridas, i. e. vedinys del idioma lituanio del prestado con niai vardažodžiai, yra galimybė, kad darybinis ryšys užsimezgęs lietuvių kalindígenas adesagomis (p.: rubežioti, -ioja, -ioja SD3 75 ‘vesti mugą: rubžius. 1. ‘teritorijos riba, siena; 2. ‘pl es cierto área definida, szem; 3. ‘rėžio, laža, e). Esto especialmente ryšku, cuando veiksmažodžiu al kalboje recipientėje2 se da prensaga, formalmente no correspondkanti slavų kalbų veiksmažodžių prensagas. Perimando slavismą veiksmažodį y integrándolo a la lengua lituanas, normalmente observanci preesagų atliepimo, t. y. lenkų, rytų slavų priesagų -ować, -овати (-овaть, -авaть, -eвaть) veiksmažodžiai en el idioma lituanos tiene preesagas -avoti, -avoja, -avojo (lie. arendavoti, -avoja, -avojo DP 294 < le arendować o rusėnų arendo); de la lengua litavia accionesmajodžiai con -yti, -ija, -ijo corresponde slaviškuosius veiksmažodžius con prefaga -ić (-yć), -ити (-ыти) (lie. bvyti, -ija, -ijo MP 36, KN SE 237, ChNT 327 < le. bawić o rusėnų бaвити); -su(i) oti, -(i)oja, -(i)ojo slavos kalbų veiksmažodžius su -ać, -atu (-aць, -aть, -ять) (lie. bujti, -ja, -jo CN G 168, ChNT 368 < le. bujać o rusėnų bujati; sen. 2 Los términos habla donoré y habla recipienté se utilizan según J. Wohlgemutho libro (Wohlgemuth 2009: 51). El primer término define define a lengua prestinancia, segundo lengua, que skolinį ru. buti). Sin embargo XVIXVII a. LDK en textos están paliuditos slaviškos šaknies skoliniai, cuyos prefajos son -(i)uoti, -(i)uoja, -(i)avo y -(i)auti, -(i)auja, -(i)avo, no teniendoñas analogías slavas en lenguas y neatitinkančios slavizmų integravimo sistema. Los últimos preesagos slaviškos šaknies veiksmažodžiai no deberían ser identificados perima. Artículos Articles 71 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai con skoliniais, correspondientes slavų kalbų veiksmažodžius tanto šaknimi, tanto preesagomis. El contraste entre estos dos grupos de accionesmajodžių manifiestos, cuando en los viejosos escritos al lado dėsningo skolinio (pavyりに, lie. rūgti DP 225, KN SE 243, ChNT 25, SD1 36 desde sen. ru. rugati (CPYA XXII 232) es inscrito y nedėsningas acciónmajodis (lie. rūgoti SD3 500), que šak nimi y significado no difiere del slavas lenguas accionesmajodžių. Cuando Lituáneos en el habla, y especialmente en aquellas mismas escritas, es paliudito y posible tal nedėsningo veiksmažodžio fundaminos, i. i. prestinto vardažodis, preesagų discrepanimai suelen explicarse doybos proceso con afiksais. Derivación de los lituanos en suelo suele acompañima y características categorías. Geri ejemplos de tal proceso son sbrinti, -ina, -ino ‘daryti sėbru, delininku SD3 175, su comrasroto palabra sebráuti, -áuja, -vo, sbrauti, -auja, -avo 1. ‘bendrau- -vo ‘būti kieno en las boduves SD3 71. Este último accionomodilo es tipiškísimo miembro de la categoría significación de participación: tiene dariausią significación de participación vedinių priesagą -auti y su fundamental palabra es abstracto. Sbrinti, -ina, -ino derivado con itin fakityvams característica prefaja -inti de el prestativo sbras, -ė, sbras, -ė, normalmente y son vivos de sertybių nombramientos (DLKG3: 388). Sėbráuti, -áuja, -vo, sbrauti, -auja, -avo mientraspu es statyv, de sbrinti, -ina, -ino besiliendo no solo en significado, sino y precesagas. ti, draugauti’; 2. ‘pusininkauti’ DP 416, KN G 85, SD1 99 ir svodbáuti, -áuja, sèbras, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95. Tokių vedinių pamatinis žodis Sbrinti, -ina, -ino, svodbáuti, -áuja, -vo y otros similares accionesmausodžiai del punto de vista del darybos deberían ser considerados hibridais. LKE presenta la definición de híbridos es gama platus: tai palabras, sin su, turintys y otros idiomas morfemų. Hibridai paprastai atsiranda dėl kalkavimo, skolinių perdirbimo arnekaitybinių ba per palabras darybą, usando ya pasadilo morfemas (LKE 2008: 207). Bene más en el lugar de híbridos en el sistema de la lengua lituana el profundizado Stasys Keinys es ha señalado que hibrido es principalmente un término de lexicología, nes él de parte es de la distribución de palabras según kilmę sistema (tarpinė grandis entre skolinių y indigenių palabras) (Keinys 1984: 117), pero él no se separa de las palabras de heredad, porque precisamente per claras es la condición esencial de los híbridos es su palabra base (Keinys 1984: 114). Así tales accionesomodías como sbrinti, -ina, -ino, svodbáuti, -áuja, -vo y otros similares casos corresponden esta definición de hibridos: ellos tienen slavišką šaknį, indigenią priesagą y pamatinio palabra. Además, sus significados son modificados en comparación con jetinamais slaviškais veiksmažodžiais atendiendo a fundamentos de palabras y priesagų significados. ANŽELIKA SMETONIENĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Sin embargo no está acáški de aquellos slaviškos šaknies veiksmažodžių, que en lenguas lituanias no tiene fundamentos palabras, pero durante la integración recibió nedėsningas prensagas, lugar (pavyみに, mencionadois rūgoti). Joachim Grzega, presentando classikiné Betzo skolinių integravimo schemą, los skolinius divide en tres partes, basados modo integravimo: importavimą (importation), parcial substitution (partial substitution) y substitution (substitution). La primera parte importtavim es desirstoma aún en dos partes: cuando skolinys neprataikomas a recipientés morfologicas sistema (pavyりに, metro), y cuando adaptaikomas. En el último caso esto y sería skoliniai, primio algunas palabras internacionales. Mientras que substitución es valores, cuando al pamorfemi se pronostican palabras ó extintos frazeologismo (Grzega 2003: 25). Rūgoti tipo palabras, encontrarían, si remiamasi Betzo clasificación, debería pertenecer (loan blend). Vis dėlto pastarieji suprantami kitaip: tai yra savo ir išversto žoparcialene substitució, llamados préstamos a las mezclas džio combininiai (pavyପରି, vokiečių Showgeschäft según an. show business) o sudurtiniai palabras. El propio Grzega los llama híbridos compuestos (hybrid composites) (Grzega 2003: 28). En lingüotyrea Lituania tales deliniai morfeminiai vertimai, cuando parte morfemų sustituidas lietuviškomis (pavyみに, antivyriausybinis), asignan irgi híbridos (LKE 2008: 207). Es necesario subrayar que medio valores pueden ser considerados híbridos, pero no viceversa (Keinys 1984: 115). Sin embargo rūgoti tipo veiksmažodžius bargu que se pueda atribuir puskalkėms, porque priesagų vertimas como hecho es muy dudotín. Además, sería completamente caótico. Por ejemplo, veiksmažodis štrauti, -auja, -avo DP 1898), es gavęs priesagą -auti, aunque ukrainiečių kalbos šaltinis, lemtų priesagą -avoti, o trelioti, -ioja, -ivo DP 628 jau turi priesagą -iuoti, nors galimi šaltiniai (uk. tarm. трeлювати (ECУM V 628), le. tarm. tretarmių veiksmažodis staryvati (ECUM V 39 lować (SJP VII 107)) vėlgi rodytų -avoti. Entre los idiomas lituanos la integrado prestitado vardažodis no cualifica hibrido, porque galūnė tiene sólo gramatica función (Keinys 1984: 115). Minėtame veiksmajodyje rūgoti -uoyra priesaga, -ti hacía gramatica función, pero aquí no hay fundinio palabra. Anot Urbucio, esto no es sólo šaknimi basada derivacia. Aunque él no brinda ejemplos de veiksmajodžių, se puede entender que a esto se ofrece mirar como en morfologicas adaptaciones apraišką, la cual no dauoda naujadarų. Debido a ella puede surgir sólo de la misma palabra variantes, cuando anteriormente pasolido o casual palabra remodelado y afixas tėra sand morfológico, al lado puede funcionar ambas variantes (Urbutis 1978: 115). Ya se ha mencionado que rūgoti tipo slavizmai no debería ser evaluados como y dėsningieji skoliniai, además, esto no es puskalkės. Basándose en el pensamiento de Urbucio, tales casos pueden considerarse como remodelaciones del debinio (cuando al lado está paludido dėsningas skolinys) o remodelaciones en separado integravimo (cuando al lado no está paludido dėsningas apésagas skolinys). Basándose en la amplia definición LKE híbridos y en el hecho de que se les atribuyen y los préstamos de remodelaciones, ellos Straipsniai / Articles 73 Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai vadinami hibridais. Siekiant aiškumo, veiksmažodžiai, neturintys slavų kalbose tiksles correspondimenos, según oposición darybiamente neskaidus darybiamente skaidus se distribuyen en dos especies híbridas adaptacinius y derivacinius. Estos grupos de palabras sus nombres discutuotini, sin embargo su separación fundamento claro: si prestitas šaknies accionmažodžio apesaga priesagų ir kalboje recipientėje nėra paliudytas bendrašaknis veiksmažodžio kalboje recipientėje noitica lengua donorės palabra potencialus darybos fundamento, tal accionmažodis considerado es adaptaciniu hibridu. Si en la palabra recipientée está paludido comunrašocnis acciónmajodio palabra y entre ellos visibilizarse doybos conexión, tal acciónmajodis es derivacinis hibridas. HIBRID IR SKOLINI SANTYKIS Del XVIXVII a. LDK del medio y oriental viejos escritos de los textos de variantes3 fueron escogidos laviškos šaknies veiksmajodžiai, que son gavę precesagas, formalmente incompatibles con los significados de las lenguas slavas, así como sus comprašakniai palabras dėsningieji skoliniai, con el objetivo de determinar si entre adapttacinių hibridos y dėsningųjų skolinių diferencia de significado. Todos los recopilados veiksmažodžius pueden dividirse en varios grupos: • Slavų kilmės veiksmažodis tiene nedėsningą priesagą, comparado con fuente, y no tiene darybos conexiones con lituáneos pasilintais palabras usadas en el habla, XVI noXVII a. LDK escritos en paliudytų bendrašaknių dėsningų skolinių. Tokių veiksmažodžių del total encontrado 74. 3 Materiaga recopilada de índices (Mikalojaus Daukšos Postilla Catholicka (Kudzinowski 1977); Mikalojaus Daukšos Kathechismas o moksłas kiekwienam krikszczionii priwalvs (Jakšienė, Palionis 1995); Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum (Pakalka 1979, 1997); Konstantino Sirvydo Punktay sakimu (Specht 1929); Samuelio Boguslavo Chilinskio Nuevo Testamento (Kudzinowski 1964); Knygos Nobažnystės leksika (I parte) (Jakulis 1995)) y publicadas konkordancias (1605 m. catecismo anonimino; Roberto Bellarmino catequismo; Saliamono Mozerkos Slavočinskio Giesmes tikieimvy katholickam pridiarancias; Jono Jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie; La sermón del comienzo; Jurgio Kasakauskio Rožančius švenčiausios Marías). 4 Espėlioti, -ioja, -iojo 1. ‘ištempti cruzando; nukrucificar; 2. ‘mušti DP 145, MP 153, SD3 137, SPII 24 < plg. bru. tarm. пялiць (ЭСБМ X 296); uk. tarm. п′ялити (ЭСБМ X 296); ru. tarm. пяlić (CPNG XXXIII 213). Štrauti, -auja, -avo 1. ‘kalbėti, postringauti, šnekučiuoti, senauti; 2. ‘juokus krėsti, juokauti DP 189 < uk. tarm. ancianyvati (ECUM V 398); ru. tarm. ctarovaть (CPNG XLI 79). Tlkavyti, -ija, -ijo ‘vertėjauti’ DP 385 < rusėnų толковати (ГСБМ XXXIII 384); sen. ru. tloquati (CДрЯ XXIX 404). Huliuoti, -iuoja, -iavo ‘lėbauti, ūžti, alegrmintis ChNT 128 < le. tarm. hulać (SGPK II 196; SJP II 31). ANŽELIKA SMETONIENĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV • Slavos origen فعلماجodis tiene nedėsningą priesagą, comparado con fuente, y no tiene darybos relaciones con Lituanies habboje consumamais pasayolintais palabras, pero al lado tiene dėsningas priesagas bendrašaknius skolinius. Tokių veiksmažodžių son sólo 4, ellos serán discutidos más tarde. • Lituvias de origen slavos tiene un adverbio nedėsningą, comparado con un posible fuente, pero puede ser asociado con correspondiente pasollintu palabra. En otras palabras, este grupo de accionmažodžiai son derivatai híbridos, de sus rasta 115. Varianto con dėsninga preesaga, comparado con correspondienteamu slavų kalbų veiksmažodžiu, XVIXVII a. LDK textos notifica. • Lituvias de origen slavos tiene nedėsningą preesagą, comparado con posible fuente, y tiene darybos conexión con comrashrauni lietuvių Kastyrauti, -auja, -avo ‘žaisti kauleliais DP 30 < le. kostyrować (SPol XI 11). Paliecavti, -avja, -avjo 1. ‘convesti, confiarėti, asignar, sacrificar; 2. ‘pažadėti DP 177, KN G 283, ChNT 225, JE5 213, PP 34, KR 17 < rusėnų letecati, policijati, polciti (ГСБМ XXVI) 136; IMDSUM II 163); y le. polecić (SS VI 343). Trelioti, -ioja, -ivo ‘tempti, vilkti DP 628 < uk. tarm. трeлювати, трилювати (ECУM V 628); le. tarm. trelować (SJP VII 107). 5 Kalėdti, -ja, -jo 1. ‘poger regalos de Navidad; 2. ‘elgetauti; 3. ‘apie Kalėdas aplazando colti duokles (apie kunigą y siervos de la iglesia) SD3 112: kalėdà DP 57, KN G 129, SD1 59 < rusėnų navida, kolyada (GSBM XV 191). Psnykauti, -auja, -avo; pasnykáuti, -áuja, -vo ‘sustener de algún que sea alimento (p.e. césos, leche) en los días establecidos por la religión PK 88, DP 20, MP 10, 12, ChNT SD1 282, SPII 5: psnykas 89, DK DP 109, SD1 280, SPII 5 < rusėnų посникъ (ГСБМ XXVII 140). Sėbráuti, -áuja, -vo; sbrauti, -auja, -avo 1. ‘bendrauti, draugauti; 2. ‘pusininkauti DP 416, KN G 85, SD1 99 : sbras, -ė, sbras, -ė, sèbras, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95 < rusėnų cябръ (IDSUMA II 383) El Consejo de Seguridad de las Naciones Unidas ha adoptado una serie de medidas para garantizar la seguridad de los trabajadores en el trabajo. Sbrinti, -ina, -ino ‘daryti sėbru, dalininku SD3 175: sbras, -ė, sbras, -ė, sèbras, -ė DP 293, KN Svodbáuti, SE 221, SD1 26, JE1 95 < rusėnų cябръ (МДСУМ II 383). -áuja, -vo ‘būti kieno vestuvėse SD 711: svodbà 51, DP G 223, SD 71, SP1 67, KNI 214, JE1 22, BK 23 MP < bru. свадьба, свадба (ГСБМ XXXI 71). Heretikuoti, -uoja, -avo ‘transti, vadinti heretiku KN SE 120: heretkas, -ė, herètikas, -ė, hèretikas, -ė DP 68, SD1 KN 50, SE 5, KR < le. heretico (SPol VIII 328; SP). Kytráuti, -áuja, -vo ‘gudriai, klastingai, suktai kalbėti, elgtis SD1 13: kytrs KN M 53, SD1 13; ktras KN G 57, ChNT 288 < le. chytry (SPol III 392); sen. ru. хытрыи, хитрыи (СДЯ III 1430). Noakajoti, -oja, -vo 1. ‘no denodarse tranquilidad; 2. ‘nerimti, nerimauti CN SE 57: nepakjus DP 220, SD1 95, CN G 251 < le. niepokoj (SPol XVII 504); sen. ru. inquietoki (CPYA XI 221). Razbajáuti, -áuja, -vo ‘būti razbaininku, plėšikauti, matati DP 308: razbjus (LKŽe) < rusėnų рaзбой (ГСБМ XXIX 446); robboi (GSBM XXX 168; ССМ II 287); le. rozbj (SS VII 502); ru. рзбоу (CДА III 21); ru. рaзбой, robboi (CPЯ XXI 140). Storastáuti, -áuja, -vo; strastauti, -auja, -avo ‘būti storasta, eiti storastos deberes DP 25: strasta, strasta, strasta, storastà DK 82, DP 6, KN SE 276, ChNT 423, SPII 166, JE1 6, BK 15 < rusėnų староста (СГБМ XXXII 342); староста, старост, старост (ССМ II 381); le. starosta (SPol VIII 418); ru. anciana (CDYA III 496; CPYA XXVIII 11). Artículos Articles 75 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai del idioma prestintu palabra, normalmente vardažodžiu. XVIXVII a. LDK en textos están testimoniados comunrašakniai esta grupo accionesmažodžių palabras skoliniai, cuyos apesaga formalmente corresponde slavų kalbų veiksmažodžių apesagas. DERIVACINIAI HIBRIDAS Últimos grupos accionesmajodžiai interesante en lo que puede revelar, o smarkly diferencia skolinių veiksmajodžių y de prestintos palabras de Lituvias lengua suyo devestų veiksmajodžių significaciones. XVIXVII a. LDK textos encontr 12 veiksmažodžių porų. - en la segunda posición - se presenta el skolinys, segundo vedinys de la palabra base ya pascuilido: afieravti, -avja, -avjo DK 99, 59, 41, 41, 47, KN G, ChNT 267, - SD 19, 118, 113, - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JE1 87 / mieroti, -oja, -vo DK 142, SG1 57, KN SE 20, ChNT 16, SD1 106, JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - 207; pėt navoti, -avoja, -avojo SD1 10 / pėtnyti, -ija, -ijo SD1 88; privbyti, -ija, -ijo JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - JAVI - J Hibridos y regularios de skolinos apuntamiento en viejosos escritos tendencias no hay. A veces y hibrido, y regularis skolinys inscriptirse aproximadíslamente iguales, y en algunos casos hibrido es incluso más frecuente. También no puede clasificarse skolinių y hybridų basado de ambos tipos de palabras prejesagos. Por ejemplo, un caso, el debinys regular tiene adjectivos -avti, -avja, y hibrida -áuti, -áuja (caí latravti y latráuti), otro hibrida ya tiene otros adjectivos (caí teñavoti y teñti). Šitoks híbridos preesagų nepastovum podría ser explicado sólo de las propias categorías de daryba vedines. Válninti, -ina, -ino 1. ‘daryti librevá, manduoti; 2. ‘daryti palaidą, palaidesnį, laisvesnį PK 69, KN SE 11: válnas, -à, válnas, -a, val nas, -a DP 340, KN SE 207, SD3 196 < rusėnų вольный, волный (ГСБМ IV 165; МДСУМ I 112); le. wolny (SS X 292; SP); ru. ondasi (CДЯ I1 279; CPЯ III 17). ANŽELIKA SMETONIENĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV 1 LENTEL. Hibridos y sus relaciones de significados de palabras básicas HIBRIDAS PARAMAZON DE LA SEMANA HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS HIBRIDAS Latráuti, -áuja, -vo Ltras 1. valkatauti, girtuokliauti, paleistuvauti; 1. valkata, girtuoklis, paleistuvis, tinginys; 2. robar, saquear, matar; 2. el asesino; 3. bandolero; Rubežioti, -ioja, -iojo Rubžius 1. llevar ribá; 1. límite del territorio, pared; 2. pl. cierto definido área, sritis; 3. tierra rėžio, frontera de campo, ežia; Farbuoti, -uoja, -avo Farba 1. pintar; 1. pinturas, color; Tancoti, -oja, -vo Tacius 1. saltar; 1. baile; 2. bailes, fiesta; 3. regpac, búrys; De mentidos 12 pares de accionmaodžių hay casos, cuando los significados vedino y skolino de la lengua lituánica no difieren niquino: latravti, -avja, -avjo latráuti, -áuja, -vo 1. ‘valkatauti, bortuokliauti, aleistuvauti; 2. ‘Ladrar, saquear, matar; rubžyti, -ija, -ijo rubežioti, -ioja, -iojo ‘vesti limą /; farbavoti, -avoja, -avojo farbuoti, -uoja, -avo ‘dažyti /; tancavti, -avja, -avjo tancoti, -oja, -vo ‘šokti /. Latráuti, farbuoti y tancoti tiene preesagas, las cuales en general no son propias skoliniams y do slavų kalbose nėra jų formaliųjų atitikmenų – veiksmažodžių-šaltinių. Hibrirubežioti preesagų -(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo caso en accionesmažodžiuose extranimas origenas muy parecidos a -yti, -ija, -ijo: tales preesagas tienen skoliniai, cuyos correspondimenes en lenguas slavas son accionesmažodžiai con preesagoms lenkų -ać, rytųų -aću (-a, -aть, -ять), y preesagos muy darios en los lenguas lituanos. Además, estos preesagos slaviškos šaknies veiksmažodžių interpretaciónción incluso complicingesnė. Cuando del pasadozón pasollido se forman vediniai con -yti, -ija, -ijo, esto resulta sólo fakityvai o mutativvai (Otrębski 1965: 390). Diriba con -(i)oti, -(i)oja, -(i)ojo de pasilenolintos accionesmajedžių no está restringida darybos categorías y separar skolinį del hibrido, cuando en lenguas slavas hay exactos accionesmajedžio kalmenų, y en Lituania potenciales palabra base, gana keblu. Sin embargo aquí se presenta veiksmajodis rubežioti atribuido híbridos, ya que en las lenguas slavas simplemente no hay formalaus su correspondientemens. Artículos Articles 83 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai APIBDRINIMAS de las lenguas Lietuvių vediniai de skolinių sólo en raros casos no experimentan significaciones cambios, comparado con comunrašakniais veiksmažodžiais reguliariaisiais skoliniais. Frecuentemente derivacinías híbridos se basan del fundamento palabra significmadas y este terreno surge diferencias entre slaviškos šaknies veiksmažodžių y skolinių. Los últimos de las lenguas eslavas generalmente ya llegan con varias significaciones, y híbridos, derivar de lenguas lituanas suero, obtiene uno specifiné significado, paremtá darybos categoría (pavytať, atprovinėti, -inja, -injo), o a la inversa teniendo en cuenta a las significaciones de la palabra fundacional vedinys puede ingrubiar nuevos veiksmažodžiai. Tuo tarpu veiksmažodžiai, kuriuos siūloma vadinti adaptaciniais hibridais, nuo reguliariųjų savo bendrašaknių žodžių slavizmų iš esmės significamientos (pavytať, mieroti, -oja, -vo), que no tienen ni siquiera las correspondientes pairas de significados de las lenguas eslavas nesisk separadas solo por rokav, -avja, -avjo pastarooti, - - -ja, -vo, pero es necesario destacar que en las lenguas eslavas hay paliud. tarm. rachować ‘za co = uważać, poczytywać, mieć, brać za co (‘laikyti kuo esant) o ‘myśleć, mniemać, sądzić (‘manyti, mieć opinię) (SJP V 457). Este caso, cuando nereguliarios precesagas slaviškos šaknies veiksmažodis tiene más comunrybių con slavų kalbų veiksmažodžio reikšmėmis que regularis skolinys, significštų, que rokoti y similares veiksmažodžiai son experimentę modifikaciones integrando. ŠALTINIAI Y LITERATŪRA BK Roberto Bellarmino catecismo. Prieiga por internet: http://www.lki.lt/ seniejirastai/db.php. Brückner Alexander 1877: Die slavischen Fremdwörter im Litauschen. Prieiga por internet: www.https://archive.org/details/dieslavischenfr01brgoog. Būga Casimieras IIII: Rinktiniai escritos 13. Vilnius: Estatybna politická i vědecká literatury vydačka, 19581961. Daukša Mikalojus 1595: Kathechismas o moksłas kiekwienam krikszczionii priwalvs. Mikalojaus Daukšos 1595 años catechism, par. V. Jakšienė, J. Palionis. Vilnius: Mokslo y enciklopedías editorial, 1995. Daukša Mikalojus 1599: Postilla Catholicka. Daukšos Postilė. Kaunas: Lituania Editorio Universeto, 1926. Dini Pietro Umberto 1987: Slavismi e germanismi lessicali nel Piccolo Catechismo lituano di Lysius. Annali della Facoltà di Lettere e Filosofia, 225245. ANŽELIKA SMETONIENĖ 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Dini Pietro Umberto 1989: Slavizmai Lizijaus ir Engelio katekizmuose: sugretinamoji analizé. International Conference for Balto-slavistics. Dini Pietro Umberto 1993: Sul velato influsso polacco negli aggetivi derivati del lituano antico (Ledesma 1590, Daukša 1595, Anonimo 1605). Annali della Facoltà di Lettere e Filosofia, 147159. DLKG3 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, par. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir eninstituto de publicaciones ciclopedijas, 1997. Grzega Joachim 2003: Borrowings as a Word-Finding in Cognitive Historical Onomasiology. Onomasiology Online, 2242. Prieiga por internet: http://www1.ku-eichstaett.de/SLFEngluVglSW/On/On.htm. Jakaitienė Evalda 2009: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universidad. Jaknavičius Jonas 16471, 16742, 16793, 16904, 17055: Ewangelie Polskie y Litewskie. Prieiga por internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Jakulis Antanas 1995: Knygos Nobažnystės leksika 1. Klaipėda: S. Jokužio editorial. Kardelis Vytautas 2003: Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai. Vilnius: Editorial de la Universidad de Vilnia. Karulis Konstantīns 1992: Latviešu etimoloģijas vārdnīca 12. Karulis Konstantīns 1992: Latviešu etimoloģijas vārdnīca 12. Rīga: Avots. Keinys Stasys 1984: Lietuvių kalbos hibridai (sąvoka, rūšys ir normiškumas). Trabajos de la Academia Mokslų de la TSR de Lituania. Serie A, 113123. Knyga nobažny KNstės 16531, 16842: Knyga nobažnystės krikščioniškos, par. D. Pociūtė, Vilnius: Lituvian literaturas y nautosakos instituto, 2004. Kozhanov Kirill 2014: Antesdėlio dasemantika lietuvių kalboje. Blantos y eslavos: espirituales cultivos crucerte, 254274. KR Kasakauskis Jurgis 16811, 16912: Rožančius švenčiausios Marijos. Prieiga por internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Kregždys Rolandas 2012: Charakterystyka słownika polonizmów w języku litewskim. LingVaria 2(14), 125146. Kregždys Rolandas 2013: Leksiniai skoliniai nacionų kultūrinės interferencijos refleksija: polonizmai-semitizmai de los idiomas lituanos. Baltu filoloģija 22(2), 5593. Kregždys Rolandas 2014: Metodica y criterios de identificación polonismos литовского языка. – LingVaria 2(18), 195–217. Kregždys Rolandas 2014 (2): Las peculiaridades de la atribución de polonismos-latynisms de la lengua Lituania. Funkcjonowanie językw i literatur na Litwie, 407421. Artículos Articles 85 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai Kudzinowski Czesław, Otrębski Jan 1958: Biblia Litewska Chylińskiego. Nowy Testament 2. Poznań: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Kudzinowski Czesław 1964: Biblia Litewska Chylińskiego. Nowy Testament 3. nań: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. PozKudzinowski Czesław 1977: Indeks-słownik do Daukšos postilė. Poznań: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Lebedys Jurgis 1977: Senoji Lituvians literatura. Vilnius: Mokslas. LKE Lietuvių kalbos enciklopedija, ed. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación, 2008. LKŽe Dictionynas de Lituvias, variante electrónico. Edaktorios colegia: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lituvians idioma instituto, 2005. Priega por internet: http://www.lkz.lt/. Otrębski Jan 1965: Gramatyka języka litewskiego 2: Nauka o budowie wyrazw. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo naukowe. Pakerys Jurgis 2013: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. Taikomoji parlotyra. Prieiga por internet: http://taikomojikalbotyra.lt/lt/2013/12. naujuju-skoliniu-duomenu-bazes-veiksmazodziu-morfologija. Palionis Jonas 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVIXVII a. Vilnius: Mintis. PP Inicia sermón. Prieiga por internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. SGPK IVI Słownik gwar polskich 16. Op. J. A. L. Karłowicz, Kraków: Drukarnia Uniwersytetu Jagiellońskiego, 19001911. Siaurukienė Halina 1987: Knygos nobažnystės giesmyno skoliniai. Lietuvių kalbotyros preguntas 26, 145150. Sirvydas Konstantinas 16201: Dictionarium trium lingvarum. Senasis diccionario de Konstantino Sirvydo, par. K. pakalka. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación, 1997. Sirvydas Konstantinas 16312; 16774: Dictionarium trium lingvarum. Prieiga por internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Sirvydas Konstantinas 16423: Dictionarium trium lingvarum. Primasis Lituanos Sirvydas Konstantinas kalbos žodynas, par. K. Pakalka. Vilnius: Mokslas, 1979. 16291642: Punktay sakimu. Punttai sakymų 12, par. F. Specht. Göttingen, 1929. ANŽELIKA SMETONIENĖ 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV SJP IVIII Słownik języka polskiego 18. Varsova, 18981923. SP Słownik polszczyzny XVII wieku. Prieiga por internet: http://sxvii.pl. Skardžius Pranas 1998: Rinktiniai raštai 4. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación. Slavočinskis Saliamonas Mozerka 1646: Giesmes tikieimvy katholickam pridiarancias. Prieiga por internet: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php. Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do Słownika etymologicznego litewskiego, 1 parte. Acta Linguistica Lithuanica 58, 53151. SPol IXXXV Słownik polszczyzny XVI wieku 135. Wrocław Warszawa Kraków Gdańsk Łódź: 19662011. SS IXI Słownik staropolski 111. Wrocław Warszawa Kraków Gdańsk Łódź, Stundžia 1953–2002. Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Vilniaus universityk publicka. Urbutis Vincas 1978: Verodžių darybos teoría. Vilnius: Mokslas. Urbutis Vincas Urbutis Vincas 1992: Senosios lietuvių kalbos slavizmai. – Baltistica 27(1), 4–41. 1993: Senųjų slavizmų kilmės įvairovė. Baltistica 28(1), 91101. Widłak Stanisław 2012: Italianismi in lituano dovuti al tramite polacco. Romanica Cracoviensia 11, 472479. Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings. Berlin: Walter de Gruyter GmbH&Co. Zinkevičius Zigmas 1968: Sobre 1605 m. catekismo tarmę. Baltistica 4, 109116. Zinkevičius Zigmas 1974: S. M. Slavočinskio giesmyno (1646 m.) habla. Formas de palabras y su vartosena, 135170. Zinkevičius Zigmas 1988: Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1997: Debido balsios a, o, e, ė kaitos slavizmuose. Lietuvių kalbotyros preguntas 37, 196200. Zinkevičius Zigmas 2002: Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación. Адомавичюте Ирена 1978: Лексические полонизмы в литовских говорах: tipos de de préstamo y su adaptación. Acta Baltico-Slavica 12, 91105. Artículos Articles 87 / Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai Адомавичюте Ирена 1982: Механизмы семантической адаптации заимствований. – Sintaksės ir semantikos klausimai. Tezės, 102–103. Адомавичюте Ирена 1982 (2): Этапы польско-литовского лексического de interacción. Acta Baltico-Slavica 14, 148. Адомавичюте Ирена 1984: Проблемы изучения польских заимствований в lituanos en hablo. Studia nad polszczyzną kresową, 721. ГСБМ IXXXIII Histórico diccionario de la lengua rusa 133. Minsk, 19822013. ECUM IVI Etimólogoiчный словник украинской языка 16. Kyiv: Ciencia opinion, 1982–2012. Кошкин Игорь 2014: Древнейшие славизмы в латышском языке: некоторые problemas de reconstrucción histórica. Studia Slavica Hung. 59(1), 1–13. МДСУМ III Тимченко Євген Костянтинович 20022003: Materiales hasta словника писемної та книжної української мови 1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална академія наук України. CДЯ IIII Dictionary del trevnerusco lengua 13, ed. I. I. Срезневский. Moscú: Книга, 1989. CДрЯ IIX Dictionárь древнерусского языка (XIXIV вв.) 19. Moscú, 19882012. CPNG IXLVI Diccionario rusos de los pueblos hablados 146. Moscú, Leningrad, Санкт-Петербург: Наука, 1965–2013. CPYa IXXIX Clovarj del ruso lengua XIXVII vv 129. Moscú: Ciencia, 19752011. ССМ III Dictionник староукраинской языка XIVXV ct. 12, ed. L. L. Гумецка, ЭСБМ IXIII І. М. Керницкий. Київ: Наукова думка, 1977–1978. Этымалогичный словник белорусской языка 113. Minsk, 19782010. Slavic Loan Verbs and Slavic-root Hybrids SUMARY Slavic loan verbs have been researched to a far lesser degree than Slavic loan nouns or adjectives, although there is no clear line between loan verbs and Lithuanian derivatives from the borrowed nouns or adjectives. It becomes very relevant when a verb in the recipient language is given a suffix which formally does not correspond to a suffix of Slavic verbs. Usually, such Slavic words as Ruthenian арендовати and Polish arendować come ANŽELIKA SMETONIENĖ 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV to the Lithuanian language with the suffix -avoti (Lit. arendavoti, -avoja, -avojo DP 294), Ruthenian бaвити and Polish bawić with the suffix -yti (Lit. bvyti, -ija, -ijo 36, MP 327, ChNT 368), Ruthenian bujati or Old Russian buji and Polish bujać with the suffix -oti (Lit. bujti, -ja, -jo, - KN KN G 168, etc. However, the 16th17th century texts of the Grand Duchy of Lithuania contain Slavic-root loanwords with the suffixes -(i) uoti, -(i)uoja, -(i)avo, -(i)auti, -(i)auja and -(i)avo that do not have analogies in the Slavic languages or Slavic suffixes are not integrated according to the usual model. Such Sla vicroot verbs could hardly be paralleled to the loanwords which conform to Slavic verbs in respect of both the root and suffixes. When there is an underlying word (loan word) in the Lithuanian language, such nonconformities of suffixes may be usually explained by the is a portion of borrowed verbs which have no underlying word in the Lithuanian language and got irregular suffixes during derivation process with affixes usually accompanied by a typical category. However, there their integration. The main question is how to regard such verbs. Most likely, such verbs can be considered hybrids. Stasys Keinys señaló que a hybrid, first of all, is a lexicological term as it is partially included into the system of dividing words according to their origin (an intermediate link between loanwords and indigenous words) and that the essential precondition for hybrids is the underlying word (Keinys: 114117), 1984 while LKE provides a comprehensive definition of a hybrid: Hyb rids are words which, in addition to their own uninflectable morphemes, have those of other languages as well. Hybrids generalmente aparecen as a result of loan-translation or transformation of loanwords or through word formation using the already borrowed morphemes (LKE 2008: 207). Según Vincas Urbutis, there is no derivation if it is based only on the root rather than on the underlying word (Urbutis 1978: 115), lo que significa que Slavic-root verbs with irregular suffixes and no underlying word should be seen as a maniin different versions of the same word, where the previously borrowed word or any other word is transformed and the affix is only a morphological component (Urbutis 1978: 115). Hence, if Slavic festation of morphological adaptation which produces no neologisms and may only result loan verbs with a suffix, which formally does not correspond to a suffix of Slavic verbs, are considered remakes of a loanword or remakes (cuando a loanword with a regular suffix is not evidenced nearby) during a separate integration process, based on the broad definition of hybrids given in LKE and the fact that they include remakes of loanwords, such words are referred to as hybrids. In this article verbs with no accurate equivalents in the Slavic languages according to the opposition segmentable non-segmentable are divided into the following two types of hybrids adaptational and derivational. Įteikta 2016 m. enero 19 d. ANŽELIKA SMETONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]