Simas Karaliūnas. „Baltų etnonimai“

S aipsniai / A icles 297 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Les di ec ions de eche ches scien i iques: bal is ique, geoling is ique, his oi e du ac ionmajo . SIMAS KARALIŪNAS BALT ETNONIMAI Vilnius: Li uiniens langue ins i u , 2015, 620 p. ISBN 978-609-411-150-1 Il es à no e que la Commission n'a pas é é en mesu e d'examine la ques ion. Klasikinės bal es genčių i au ų a dų e imologies, le plus sou en sie os a ec hyd onimija1, XX a. II mi-ée p isen es ac i emen e i ie . L'un des plus b illan s bal iškojo onomas ikono e izo ių ameux bal is e Simas Ka aliūnas2, quelques décennies d umsčian is e nonimų p oblema iką. Monog aphie dans bal es e nonimai son discu és ès amples his o ique compa a i e dans le con ex e. Beaucoup d'années ex ao dinai emen minu ieusemen é udiée héma ique, amiliè e à la communau é scien i ique Li uanienne e du monde de appo s con é ences, a icles3, opus magnum Bal ų p aei is is o iniuose šal iniuose4, ici esmin1 Kazimie Būga, Janis Endzelynas, An anas Salys, Je zy Nalepa, Kazimie as Kuza inis, Jonas Kabelka, Sa ysuk B onynas, Vilius Pė e ai is, Zigmas Zinke ičius e au es. 2 À p opos monog aphie éc i e espec amam à l'au eu é an enco e en ie. Vi an il dans la mémoi e de communau é des linguis es du monde e aujou d'hui. 3 Ka aliūnas S. Pou le p ūsų e nonimo signi ica ions e d'o igine. Bal is ica, 13(2), 1977, 372373; Ka aliūnas S. Aisčiai e leu nom (K i iška ling is inių y imų apž alga). Mokslas i Lie u a, 1991, n . 2(3), 412; Ka aliūnas S. Li uanie a do kilmė. Li uiniens pa lo y os ques ions 35, 1995, 5599; Ka alyunas S. Iz ppoблемamіки фopmipoвaния бальтийских и славянских этнонимов. Sla is ika Vilnensis [= Kalbo y a 47(2)], 1998, 728; Ka alyunas S. Éтнонимы в т. n. polsko-ятвяжском словарике. Poλυτροπον. Kle iu 70- de Vladimi Nikolae ić Topo o a, Mock a, 1998, 154156; Ka aliūnas S. E nonimo gudai kilmė. De bal es-ge manes e bal es-sla es passé des con ac s. Da bai i dienos 10(19), 1999, 754; Ka aliūnas S. E nonimai su le e i oi e de la Le onie. In e na ional Cong ess des bal is es Bal es langues amžių Kai oje. P anešimų ezės. Rīga, 2000, 125129; Ka aliūnas S. En aison du nomina ion Aisma ės o igine e da ybos. Les lexicog aphies e les lexicologies p oblèmes. An ano Salio pou les l00-esième anni e sai es de naissance. Kon e encijos p anešimų ezės, Vilnius, 2002, 78; Ka aliūnas S. Daina a. Le nom signi ica ion, his oi e e o igm. – Bal is ica 41(1), 2006, 103117. La Commission a es imé que l'aide à l'in es issemen é ai compa ible a ec le ma ché commun e qu'elle ne pou ai pas ê e considé ée comme une aide d'É a . 4 Ka aliūnas S. Bal ų p aei is dans les sou ces his o iques 1, 2. Vilnius: Édi eu de l'Ins i u de langue Li uanien, 2004, 2005. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV gai dé eloppée e complildy a de nou eaux s udies. Dans 14-ème chapi e, consis emmen es p ésen ée e nonimų is o iog aphija, a ealinė a ian ų dis ibu ion, c i ique de ous les e imologijų su ue e p ésen ées nou elles o iginaliais e nonimų hypo heses d'o igine. Le p emie chapi e examine des données su les p emie s e nonimes bal es lemajo paminėjimus keliuose s a biausiuose is o iniuose šal iniuose: Klaudijaus P o- Geog aphie (II a., Γαλίνδαι καὶ Σουδινοί, Βοροσκοι), dans les a aux des Hambu gouses de l'église (XIIII a., Chu land, Cho i, Semland, Sembi el P uzzi), dans les sou ces scandina es (XIXIV a., Sæimgali, I u, Kland, Sámland, E mland, Li land), dans les sou ces danes (XII a., P ussia, Ku ia, P ussia, P ussia, Samland, Semlandia, Semba, Semig), dans la ch onique Pasaulio (XIV a., Pe a, Cu ia, Lazio, Lau ia, Wi hinland), e dans les desc ip ions des e es des P ussiens (XIIIa., Gala ia, Gala ia, Vi o ia, Zambias, Jalisia, Jalisia, Nicosia, Nicosia, Nicosia, e c.). Le Deuxième chapi e p ésen e la p obléma ique galindes. Vokiečių O dino documen s e d'au es sou ces géog aphiques e his o iques, pa ois e de l'a chéologie données localisée leu habi ée e i oi e e ai s de l'his oi e, examinées a do a ian s iksa ions e leu c édimi é, soucia ions a ec an h oponimais, oponimais e apelia i s, aka ų e eas e n galindų ela ions. Reje an exis en sias é imologies comme insu isammen ondées, S. Ka aliūnas p opose une nou elle hypo hèse. On suppose galindes e nonimo o mes de *Galindā *Gelindā, *Galendā *Gelendā ou *Galandā *Gelandā, *Gilandā l'ancienne signi ica ion ‘ olimõs apylinkės, a kampaus le pays habi an s comme indeloma ou uma, d'où es appa ue la signi ica ion du pays ‘ olima apylinkė, a kampus k aš ė /. Ce e oponyme mo i a ion es basée au compa a i his o ique du même aisin bal es, g ecs e sla es langues des midu ies (sk andžio, ža nų) nom, eksplikuojančiu sememos ‘pil as, sk andis; įsčios, ‘ idu iai; in es ins e ‘dili place, dubuma, ‘giluma, gelmė, ‘dugnas (indo, me s e e c.), ‘zemė, sol, ond; onda , ondas... séman ique ilia ion. Sūdu ians des iné oisième chapi e de monog aphie. K uopščiai iš y inėjęs sou ces des insc ip ions, sūdu ių nom e lexus P ūsie e Li uanie oikonimuose, abo dés possibles sūdu ių é imologies, l'au eu ou ni enco e une nou elle hypo hèse de l'o igine de ce e nonime, econs uisan bal ų adj. *sdas ‘ a pus, ešlus, de lus; épais, ondhalus (apie mascul, aiką, me gai ę); kie as, suk us, ankus (apie d obę, siūlus, a audus) (g e a lie . sd as sūd ùs) comme eiksmažodžio sdy i ‘be i d uskos, ai e sū ų, konse uo i d uska... edinį e de lui kildina e nonimą / e k aš a a dį Sūda a e Sūdu a. Seman ologique ypologique elles mo i a ions pa allée au o ius emia des au es peuples e nonimų kilme Sibi o au õs encų, nencų giminaičių pasakymu modi poggoi нгэва ‘mano giminė s o a ( ai es gausi, skai linga), s. u k subs ų. ü k ‘genčių sąjunga g e a adj. ü k ‘ i mus, o , puissan ; gausus. Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai Re iews Re iews 299 / Da ajou an Pe o Dusbu giecius men ionne ai sūdu ies zemies noms de Pokima, Kymeno e Ki sno ia in e p é a ions d'o igine. Qua e ajame chapi e ai e des jo ingies e nonimas. A ec nenuils amu a mas leu s c aagas. Jo ingies kaklumu au o ius in en o izuoja isas jo ingių a do e imologijas, pa odyda- e nonimo lien a ec upė a džiais Ja a, Jõ upis, Jo ijà, Jo ùlė eme amus, esą e nonimas e hid onimai indépendammen pasida y i de la même ac ionmajodinės šaknies *ā- ‘ yk i, condui e, jo i. Basé su Kazimie o Būgos hypo hèse su jo ingių nom kininingume a ec apelia i s us. ya á, o ‘didelis žu ų bū ys, bulg. o ‘ o a, i inė, umulas, se b.-c oa . j o ‘bū ys, pulkas (žu ų, poukščių); banda, kaimenė (a ių, gal ijų a klių), slo n. já o, j a ‘digel nagan s ou olendan s des mêmes so es i us daik ų (žu ų, paukščių...) bū ys, pulkas, S. Ka aliūnas econs ui jo . *jā ā ‘ka iai, ka ių bū ys, ous apelia i inius daik a a džius kildindan de la même ac ionmažodinės châ eaux comme e hyd onimus. Le Mokslnikai a i me, dans les langues bal es de *ā- ‘ yk i, condui e, jo i pasida y i i e u kamienų a dažodžiai *jā ii *jā u eikšmėmis ‘bū ys, banda (judančių gy ų daik ų) e ‘ka iai ai eliai, ai ųjų ka iuomenė. Jo ingies pa ailleu s u kamieno o me *jā uga usi kuopinį o man ą *-ā (< ide. *-aH), e de u kamienės o me ancien pasida y as *j -ingas ‘jo ai dépendan is. Daina a e daina ių noms d'o igine son p ésen és dans penk ajame chapi e. L'au eu p opose nesie i his o iques sou ces de ixsa ions a ec Li uanie oikonimais Daina a, Dainiai e co espondan s hyd onimais, u imais bal es a eale. S'appuyan su les li huaniens ai e ges dien ‘ u ėsian i, esian i, laukian i (apie kumelę) e dien ‘ inks an i, apidemen a si esian i (apie kumelę) a osena e séman ique ainsi qu'e ko espondencies dans les langues indoi anėnų le kalbininek suponuoja bal ų šaknį *di-ni dien econs ui daik a a d lie žius. *diena, *ė ‘ka ė, besi emiančius pi mine, signi icme e imologine ‘ku i žindo, qui es žindan i. ‘daina iai’ jis sieja su bal ų *dinē, *dḗinā, *dḗinē subs . em. ‘ka ė, ku i e - šiuojasi; jauna, melžiama ka ė’, *dḗinī adj. em. ‘ u ėsian i, esian i, laukian i Ainsi le nom des habi an s *dainia (apie kumelę). P iesagines ly ys Daina à, Dainu à galėjusios į o mi i kuopinę gen ies sens du ou me. Seman inė e nonimo *dainiai mo i acija de subs . *dinē ‘ka ė expliquama signi icme ‘ka ėms p iklausan ys, a ec ka associa edėmis, i. i. piemenys, ke džiai. Séš ajame e sep ième chapi e pou sui ien jo ingies héma ique discu és eliques de langue, ixés dans les a mēs e a dyne du Sud Li uanie, Bal a usie, pa iculiè emen hyd onimijoje. S'appuyan his o ique documen a ion e a chéologie en en de localise jo ingies habi ée e i oi e e ou nies nou elles Polesės, sla ų e nonimų eлыняне, древляне, d ego iči, Pollexiani hypo heses d'o igine, analysés les noms des in ak de la gauche P ipe é, mon an des e i oi es depuis Nemuno au no d de la liga P ipe ė e ses in ak de la gauche au sud le Bal iškumą depuis les plus anciens emps. Réno é DALIA PAKALNIŠKIENĖ 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV bal es e sla es p oblèmes de ela ions5: sla es e hnoso ch onologies, p o ė ynės, mig a ions ques ions, pa ailleu s, o emen disonuojan es a ec les plus écen s a cheologes des y inėjimais6. Ax un asis chapi e de monog aphie des iné p ūsų e nonimo e p ūsų zemies nomų p oblema ikai. P ūsiškoji ema ika p écisémen commenceama leksemos p ūsas iksaциями dans les ieux dic ionne s Li uiniens e la iens, dans au es éc i s e a mėse, au osakoje. Déplémen émen emen explicikuée e nonime signi ica ion aida (nou de l'ancienne bal es gen ies jusqu Ry p ūsių okiečio ou con esinės p iklausomybės ep ésen an o o) e o malioji s uc u e. Ap ès dé aillée sou ces his o iques analysees, la conclusion es ai e que p ūsai de aien ê e un social p es igio g oupe, i ingų espèces, mili ai es ca i ellie , liés a ec des che aux ainsi que leu éle age, d esa im, mais pas a ec quelque domaineimi, la e e. Hypo héze es sou enue en ge manes, sla es langues ixsuages de šaknies p usleksemmi, ayan la signi ica ion ‘p ūsas; cheklys, che aux, e žilas. C i iquemen é aluan ou es les in e p é a ions d'o igine de l'e hnonime p ussienne (ne e p écé ieu e saąją7), S. Ka aliūnas é yškina a ec l'e hnonim siejamų a dažodžių econs uisable du base eiksmažodžio *p us- ‘šlėk i, ėkš i, pu kš i; p unkš i (apie ca lius) séman ique, pa iculiè emen sąsają a ec de l'eau je an , e lindimą s. ind. p uṣṇó i ‘jis šlaks o, pu škia, lašina, d ėkina, se b.-k oa . p skām, p ska i ‘ ykš i, lie . p aũs i (-ia, -ė) ‘ andeniu la e , mazgo i, la e ( eidą); mazgo i (mains, pieds, ê e, ou co ps), baigne ; la e , la b i (skalbinius, indus) e . . En se é é an aux pa allèles ypologiques ge manes, indoi anėnų, ana olų e dans d'au es langues indoeu opéennes, scien i ique ou ni une nou elle é imologie: p ūsų e nonimo pi minė signi ica ion puėjusi ê e ‘d ėkinan ys, pu škian ys, sėklas liejan ys (semina emi en es), c'es ‘ i ai. Toliau nou elle in e p è e in e p é ée Pe o Dusbu giecius ch onicane lis ées p ūsų zemies noms d'o igine. S e ima d'o igine considé ée Kulmui e Liuba u ou nies bal iškos e imologies. Cependan liuba o liaison a ec lie . liub i dou eux, ma ce ac ionmajo dis LKŽ paludi é seulile sen iniu, és a i de uninèles le p ésen emps o me, e a ec lui liūby i lié es considé é sla izmu8. S. Ka aliūno pensemu, p ūsiques zemies noms de mo i a ion le plus sou en lėmė occupa ion des habi an s, ac i i és (Liuba as, Va mė, No anga, Semba, Nad u a, Ba a, Skal a), ečiau physiog a ines, opog a ines ca ac é is iques (Kulmas, Pamedė, Pagudė). Dans Ki u sou ces men ionnée e e Sasna, eje an anden a dine e zuikinę kilmę, Ž . išsamią e ak ualumo nep a andančią publikaciju: Ka aliūnas S. Ce ains des appo s les plus anciens des langues bal es e sla es. Li uiniens pa lo y os ques ions 10, 1968, 7100. 6 Pa 5 exemple, Eugenijus Jo aiša sla ų naissance da eai V a. (Jo aiša E. Aisčiai. Kilmė. Vilnius: Edukologija, 2012, 4455). 7 Ka aliūnas S. Pou le p ūsų e nonimo signi ica ions e d'o igine. Bal is ica 13(2), 1977, 372373. 8 F aenkel E. Li auisches E ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Win e ; Gö ingen: Vandenhoec e Rup ech , 1962, 378. Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai Re iews de c i iques 301 aussiogi aiškinama neujai econs ui e leksema p . *sasnā ‘medžio b azdas /; pušis es associée a ec sl. *sosna ‘pušis. His o iques sou ces men ionnemen Vi landą S. Ka aliūnas elie a ec i ingų comme socialines g oupe nom, lequel kildina de * ī ā (a ī a- ‘ ijimas, gynimas, a ymas shalin, lauk...) e p éesagas -ing-: i ingai ‘ y ai appa enan s, y os y ai. Le nom de Li uanie e Li uiniens e nonimas neu ième chapi e s'expliquen à l'aide des eche ches de l'his o ien A ū o Dubonio su leičius e leu s onc ions sociales ainsi dans les sou ces his o iques men ions ac s su ikė inus Li uo o onc ionnai es pe sonnes. C'es ce e p o essionnelle-socialine ca égo ie puissan e donne nom à Li uaniens comme e hnos. Zigmo Zinke ičiaus a gumen à cause de p iegaidžių di é ence, n'au o isan qui sie i le į e Le u ą, Ka aliūnas eje e comme ne eikšmingą esą c'es une ques ion de sys ème d'apophonie e in onacinė du ocalisme des acines éguliè es de la langue li uanienne, ne plaudan pas ces dénomina ions considé e comme commun ašakniais. Da an age appuyaien s uc u ellemen analoginiai a ian s, plg. enas, ič- enas e ič- enelis, šekš as e šekš is, p emenę e p emenę, melas e melas e pan. Lie . *le is au o iaus kildiné de ide. šaknies *lei - ‘ei i, yk i, oyage ; lydė i (kaip i go . ga-leian ‘(iš) yk i, (iš)ei i, s. skand. lða ‘(p a)ei i, (is) yk i; é ank i, ding i, p apul i, s. ang. (e)līðan ‘(iš)ei i, (iš) yk i, (iš)keliau i; plauk i, s. saksų lī han, līðan ‘ei i, yk i, s. yzų lī ha ‘(pa)kęs i, neno iai leis i, s. ok. hau . ga-līdan ‘(iš)keliau i e e c.). Fo m lie . *le -(i)ai dans ce aines a mées Li uanies i usi lečiai ‘ aldo o a nybiniai žmonės, ži gų šė ikai, dans d'au es *ličiai ‘lie u iai. A ski os Li uiniens a mėse a ec quan i éybine šaknies balsių kai a susida ę *lēi (i)ai > *léi (i)ai, de lequel, addėjus p iesagą -u -, kilęs lie . Li uà comme nom du ou (plg. be na à ‘jaunų y ų, be nų bū ys, b ola à, b olia à ‘b olija, è es e sœu s e leu s en an s). Dešim ojoje pa ie abo de la la ians e la galių e nonimų p oblema ika, di ijama en ois pa ies his o iques sou ces ixsacions e paliudy ų o mes in e p e ies, e nonimų o igmė e apelia i la a bal iškumo jus i ica ion. Mokslininkas adhè e au VII Cong ès in e na ional des bal is es Rygoje p oposées la ies e nonimo d'o igine hypo heses9, sou enues apelia i s la. ‘la azemės ėžis; champs, e e, la e ‘ e es, a imo, pa ie du champ. Le nom la u ā ‘la iai, *la ā ‘la iai e imologiquemen signi ieęs ‘zemės žmonės. Fou nissen ypologines du même a ealo pa allèles: es ų ma ah as ‘sa o e es люди (die Leu e (unse es) Landes), ziemgaliai (zemgaļi), zemaičiai (zemaiši). Vienuolik asis chapi e commence pa l'analyse des données de localisa ion des sélies, e hninée appa enomi és, sou ces his o iques. L'e hnonime adi ionnel local dildina ion de co espondan s anden a djis es ou nie nou elle hypo hzée d'o igine, elian P olemajo Σάλοι a ec apelia i s lie . salà ‘kaimas, la . sala ‘ as pa , au o iaus manymu, 9 VII 1995. S a p au iskais bal is u kong ess g. 13.15. juin. Re e ā u ēzes, Rīga, 1995, 4749. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 302 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV galėjusi bū i kuopinė daugiskai a *sala ‘kaimas kaip neskaidoma isuma’, ė- liau nom ans é é appele ses habi an s. Minė i apelia y i nous e e ons a ec les plu. salà ‘su ou des cô és de l'eau en ou ée de la su ace de e e; pakilesnis, sausas e e plo elis liūne, ais e..., lo . solum ‘zemė, di ožemis; (kamba io) asla, loo ys; (pieds) pade; ondemen ; ond; apačia, s. ok. hau . sal masc. ‘bu as; logis, bu einė; salė, s. sl. selo ‘di a, champs; pâ u age; kaimas, habi e ė, us. seló ‘kaimas, bažny kaimis; appa emen , logemen , bu einė; lieu de ie, sodžius; champs, a aillama e e, e e sklypas e . ., o iginai es de eiksmažodinės ide. châ eaux *sel- ‘gy en i, ê e. Dans les hid onismes e oponimes le ons, li uaniens e Ku šo (Sèlnieki, Sèļi, Sli is, Sļu muiža, Slki, Slis, Sēles, Sļi, Sļa pu s, Slieši, Sèliškas, Sèlieši, Sèļi, Sleši, Slieši, Slaiši, Slas, Sēlupēki, Sliškis, Sėliupės, Slė, Sliškės) Sūnas Ka alić ne noma o non e balimo, mais econs ui l'appella ion des illages *ssala; é igemen , kal a pelkėje; o ê , gi ios e e; pelkė, liūnas e pan., quan i éybine chaknies balsies kai a liéesį a ec lie . *selā, *selo-, *selā- ‘kaimas, s. sl. selo ‘di a, champs; pâ u age; illage, habi a ion. De son a is, his o iques sou ces des sélies e nonimas lo . Selones, ok. Sêlen e la ių oikonimas Sēlpils peu se é é e an bal iškąja p oly e *sl(i)ai, qui a ec appa enymą eiškiančia p e saga *-(i)ag eičiausiai es éci es a de *slā esp. *sl(i)ā sala; é igemen , kal a pelkėje; pelkė, liūnas e pan., an e bal es *slā nom. neu . plu ‘seules comme un indi isible ou . Sėlių p oblema ika inieama umpučiu sky eliu su sèlies es eins de langue, šiaip déjà connu d'au es in es iga ions. Tweliklième pa ie de monog aphie g ildena ziemgalių e nonimo kilmę. Le che cheu pense que le co espondemen é imologique du nom du pays des ziemgales peu įs ê e Raseinių apylinkių oikonimas Žemýgala, aisi le nom du pays des ziemgales composé des mo s lie . žmė, la . zeme e gãlas, la . gals ‘s i is, k aš ziemgaliai ‘zemės люди. Des langues consomma eu s conscien emen en aison d'un similai e sonnemen su apus aux mo s lie . žmė, la . zeme e lie . ziemia ‘šiau ė, la . ziemeļi ‘šiau ė, ziemgalių gen es e pays de nom peu ėjęs ê e pe in e p é é comme ‘ziemiuose, noiau ėje esan is. Comme ypologiques pa allèles ou nis son e nonimai zema is, *la u ā, *la ā e * ala ā, galėję o me selon le même seman inį modelį de communs mo s žmė, *la (a )ā, * ala ā, žyminčių žemę (di ą, lauką). Ghana dé aillémen discu és ziemgalių langues e leksai a mėse, a dyne: anap iksė, au osilabinių junginių su n des inimas, bl. š, ž, minkš ųjų k, g ęsiniai e . . T ylik ajame sky iuje p is a oma pasku inio bal ų e nonimo – ku šių – p o- blema ika. E nonimas lié a ec l'appelia i *ku ša-, plg. lie . kušas ‘ ąšas (Haken). Hypo hé ique du mo de base kušas signi ica ions ‘pleiš as, cablys, ‘kuolas, baslys; pulpas kildignen de ac ionmažodinė chânée signi ica ion ‘skel i; skil i, aigi kušas ‘kas a skilę, a skel a, ‘kas a sišakoję. Takia signi ica ion a pu ê e la base de naî e aux signi ica ions ‘žmonių bū ys, kuopa, ‘giminė, pade mė, Simas Ka aliūnas. Bal ų e nonimai Re iews Re iews 303 / Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews 303 Re iews (žmonių) ka a, ‘gen is. De bal iškojo *Ku šā ‘ku šių gen is comme nedaloma isuma ( econs ui e de els ixsa ions comme Ku sa Dunika, liaudies dainos; amniekų Kuo sa ‘ku šių k aš as (Ku land)) galėję być pasida y i noms des habi an s lie . kušiai, ku šai, la . ku si. La nou elle é imologie (pe ) es abondammen illus ée des langues indoeu opéennes e ines pa des pa allèles semasiologiques ypologiques, explikuojanciales des signi ica ions ‘pleiš as, kablys, ‘kuolas, baslys; s ulpas e ‘žmonių bū ys, kuopa, ‘giminė, pade mė, (žmonių) ka a, ‘gen is iliaciju. En ou e, sa i ai elien en Jono Kazlausko e Makso Fasme io hypo heses, a i man que lie . kušas ‘ ąšas e sl. * kchъ (< ide. *kso-) ‘lenk as, sulinkęs, k ei as (> ‘kai ias, kai us) son des mo s communs aux acines. De nou elles é imologisés deux noms de e es ku siques Ceklis e Vannenia. T umpu is qua eolic asis sky el es des iné bal es oisins les l iens. E nonimai e k aš a a džiai ly . lī ə, lībə, es . lii i, lii lane ‘ly iai, suom. lii i, Lii inmaa ‘Ly ių k aš as, lii iläinen ‘ly iai liés a ec apelia y ais es . lii , suom. lii a ‘sand; dumblas, mu as e k ., e imologiniame suomių kalbos žodyne considé és bal izmais10, plg. la . glī e ‘žalios glei ės an andens, mul ė, dumblas; couleu (ME I 628) e lie . gly as (be ki čio) ‘glei ės? (LKŽ III 428). P iebalsies combininys gl pou les ègles phono ak ines ines langues changée l. Šiam sky eliu p i ik ų e Ku šių sky iuje minima ki a e imologyja, ly ių e nonimą siejan i a ec apelia i s la. l is (lī e, lī ens) ‘ elkamas il ail, b adinys pêche ie sekliame wa enyje (ein S ossne z); ikampis bučius, a ža (eine d eieckige Ga n euse); ke u kampis inklas (ME II 491), sl is ‘ aip pa (Rauna ME II 937), le . nu-lei i, su-lei i (-le i, -<jo) ‘nusilpnė i, sumenkė i, su iž i (7, *‘sulink i, susilenk i) (LKŽ VII 29 (-) lái ė i (-ėja, -ėjo) ‘išd aiky i, iš a i (apieugius); égul i, é i s i, é-lai ó i (-ója, -ójo) ‘da y i ingius (Biegungen machen) (LKŽ VII 74), us. dial. ливый ‘nuolaidus, nuožulnus, nuo akus, s. sl. lě ъ ‘kai ias, kai us, lo . lae us ‘kai ias, kai ysis (i ‘k ei as, lenk as, nulinkęs žemyn), g . λαιός ‘kai ias, kai ysis. L'au eu pense que es . l ‘ī inklas galįs ê e skolinys du la iens langue (kaip e lie . dial. ly as ‘kelių b adinių ( inklen, i inamų p ie ka ies) junginys sekliame andenyje ž ejo i (LKŽ VII 631)), apęs pama u lyb. lī , līb, es . lii i e A. B eidako econs ui es aka ų inų gen ies no d eas e n La ijoje a dui lei i as is. Apibend indan sa p op e mé hode e p a ique de l'é ymologisa ion des e nonimes bal iques, S. Ka aliūnas appa aî du ameux sociologue ancouz dieu’o kul ū inio kapi alizmo eo ija, leidžiančia paaiškin i unkcinius i s uk- Pie eo Bou ū inius e nonimų san ykius: Pi mykš ės pa ia chalinės bend uomenės aldomas capi alas bu ęs jų žemė, žemė mo ina, žemė mai in oja, laquelle di é en es communau és bal es appelaien pa di é en s noms. Tokių bend uomenių habi ą 10 Suomen sanojen alkupe ä. Tokių bend uomenių habi ą 10 Suomen sanojen alkupe ä. Tokių bend uomenių habi ą 10 Suomen sanojen alkupe ä. Tokių bend uomenių habi ą 10 Suomen sanojen alkupe ä. E ymologinen sanaki ja 2. Helsinki, 1995, 75, 76. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV o mai leu gou e née e e e sa pobūdis. Tą habi ę plė ė e app o ondia gen ines communau é p op ié é ela ions, ainsi que ela ions dans la amille e a ec d'au es amilles, cul u e ( eligija) e langue, comme moyen mu uel de communica ion e susiñnisemen , don mandomą ziemię ou pa imoniją ma quan le mo de nomb eux cas apda ęs e gen ies nominem. Cependan oli g ažu ne ous les monog aphiées discu e en bal es e nonimai e lè en ce modèle. Akademinė Lie u os bend uomenė liai sen ė išsamaus bal iškųjų e nonimų są ado po eikį. Bal es langues dans les in oduc ions e linguo y os manuèleses suminė es e nonimų o igine hypo heses, a icles e appo s heses épa s i es les no es ne peu donne isuminio idéo, ne pe me pas é alue sépa és des e imologies de c édibili é. S. Ka aliūno monog aphie p écise p écisémen assembli e é i iées ou es y inėjimai. La bibliog aphie e les sou ces abondan es émoignen de la complé ude e de la p o ondeu de l'é ude. Beaucoup d'a en ion épa gnan à la econs uc ion in e ne e se se an de la ges his o ique compa a i con ex e à, ypologie, le scien i ique p opose nou elles cou ageuses é imologies, ejec an čias dominan issan la modèle d'o igine des e nonimes anden a dines: <...> u imais, il n'y a aucun seul e hnonimo bal es, qui se ai hyd oniminée d'o igine. La science e de la plus la ge socié é olia accep e ou eje e nou elles é imologies. Ce e monog aphie neabejo inai de a habi u de la socié é, eiksiančiu no e champ cul u el. pou cela oud ais sincè emen eme cie le espec é au eu Simui Ka aliūnui. Mise à disposi ion 30 m. sep emb e 2016 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda [email protected]