Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos

S aipsniai / A icles 205 RASA KURKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių ice che di ezioni: dialek ologia, mo ologia. ERIT AUKŠTAIČI ŠIAURINI PANEVŽIŠKI DAIKTAVARDŽIO LINKSNIAVIVIMO TIPAI IR J ALTERO TENDENZI Noun Declension Types in he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei Change ANOTATIA Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio sis ema aleg niazione i a mol o menkai. In gene ale, ino adesso non è pubblica a ques a ada mè de aglia e di mo ologia delle ice che. Analizzando e desc i endo eas e n alš aičių šiau inių pane ėžiškių kamienų ecip oca in e azione, le sue ipi e condizioni di unzionamen o, emiamasi me odi di ice ca della mo ologia na u ale. S aipsnyje daik a a džiai analizza i sinch oniniu me odo, che nel 1977. ha p esen a o Aleksas Gi denis e Albe as Rosinas. Applicando massimo me odo, esegui o dei šiau inių pane ėžiškių pa a mės hie a chinis leksinių klasių g upa imas, s abili e daik a a džių linksnia imo ipi. ESMINIAI VODŽIAI: šiau iniai pane ėžiškiai, na u alealiji mo ologija, daik a a džių kamienai, kamienų hie a chija. ANNOTATION The noun declension sys em o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai has no been ho oughly s udied. Gene ally speaking, he e a e no comp ehensi e s udies add essing he mo phology o his subdialec . RASA KURKAUSKIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica 206 LXXV The analysis and desc ip ion o he in e ac ion o s ems in he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai, i s ypes and condi ions eso o he Na u al Mo - phology esea ch me hods. Nouns a e analysed using he synch onic me hod i s p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. The hie a chical clus e ing o in lec ional o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec was pe o med and noun declension ypes we e classes de e mined using he maximum me hod. KEYWORDS: No he n Pane ėžiškiai Subdialec , Na u al Mo phology, noun s ems, s em hie a chy. ĮVADAS della lingua Li uania daik a a džio linksnia imo sis ema ling is ų conside a a čia a chajiškiausia iš isų daba inių gy ų indoeu opiečių kalbų, eigia Zig- mas Zinke ičius (1980: 185). Pi mą ka ą daik a a džių linksnia imas ap a- pašy o negli anni 1653-aisie nella p ima s ampa di oje della lingua Li uania G amma ica Li anica. Tuome Danielius Kleinas daik a a džius suski s ė į pen- g ama ikoje kis linksnia imo ipus (pagal daik a a džių ienaskai os a d, kilmininko i naudininko galūnes) (K uopas ( ed.): 1957). Belokai più a di, 1922 m., cinqueas linksniuo es Li u ians kalbos g ama ikoje dis inguì e Jonas Jablonskis. Ki aip negu D. Kleinas, più impo an e indicikliu J. Jablonskis laikè ienaskai os a dininko linksnį. J. Jablonskio cos i ui ă della lingua li uanea daik a a džio linksniuočių sis emą andame e 1965 anni esleu oe Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed.: 1965). Vi engono o ni e de aglia e desc izioni di e niuočių, accen ua a non solo assegna e secondo sepa a i o mì di e nių ienaskai os a dininko, be i ienaskai os kilmininko galūnių eikšmė links- niuo ei nus a y i. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (2005: 68–81) ap ašomos penkios links- niuo ės: (i)a, (i)u, (i)o, ė i i. Kiek ienos linksniuo ės linksnia imo pa adigmos peculia i à. Ques a classi icazione è non solo de alesnė pe D. Kleino cos i ui a sis ema linksniuočių, ma e semplicissima: pe s abili e linksniuo è, bas i uno del bene icia io mul iscai o linksnio. I pa bininkai Aleksas Gi denis e Albe as Rosinas o niscono u a unokią, me odi di mo ologia na u aleis1 i à, classi icazione dei ipi di e niamen o. I lo o nuobamoji di ezione e s u u ū ines endenzie nelle lingue in gene ale, e speci ici p ocessi di cambiamen i in di e se 1 Šis me odas kilo i ypač išpli o Vokie ijoje i Aus ijoje XX a. 8- o dešim mečio p adžioje. Kal- lingue spiegano in pa e uni e saliai p incipi di na u ali à. A icoli A icles 207 / Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos mone (Gi denis, Rosinas 1977: 338), adicinė, a ba sąlyginė, daik a a džių leisniazione o dine è nemo i ua a e non pe me e i ela e di e si kamienų sulla są eikos, na ū alios linksnia imo ipų klasi ikacijos. Be o, i ian daik a a - džius adiciniu būdu, nea siž elgiama į jų giminės, o mų panašumą. Taigi base A. Gi denio e A. Rosino scien i ica idėja, in ques a ice ca ciascuna daik a a džių kai ybos classe sa à gie inama con u e le al e cai ybos classi, si spegne à, qual è il nume o di lu ampan i linksnių galūnių, calcola o e so equenza di consumo. A imą a eo ia della mo ologia na u ale cos i uì un sis ema di di e niamen o daic a a dzio Adelė Valeckienė (1998). La sua p esen a a classi icazione iene con o in pa adigmi ecip oco simili udine. Kalbininkės a e mazione, di alcuni kamienų daik a a džiai u i panašias galūnių sis emas, o ka ais a i kščiai – di e si obik a o dì dello s esso kamieno di e iscono dalle quali no s galūnēm (1998: 319). In gene ale la o i, ski ų pane ėžiškių pa a mei, sono nemažai 2000, 2006; Ga š a 1982, 2000; Ručinskai ė 1984 i k .), daug apibend inamo- (Kačiuškienė sios ma e ia da a in Z. Zinke ičiaus la o i (1966, 1975). Tu a ia bisogna di e che quasi u i linguis ici p incipalmen e in e essėjosi pane ėžiškių pa a mės one ica, alla mo ologia des ina o appena un al o la o o (Šlia as 1974, Vidugi is 1964). Quindi e eo ia della mo ologia na u ale basa e eas e n alš aičių šiau inių pane ėžiškių pa a mės daik a a džio inco aggiamen o sis ema ice che non è anco a pubblica o2. In ques o a icolo, sulla base delle disposizioni eo iche della mo ologia na u ale, sa à desc i a menziona a pa a mės daik a a džio kai ybos ema, pa eik a kamienų klasi ikacija. Ji bus suda oma a siž elgian ne ik į ga- klasių sislūne, ma e in accen uini nonché mo onologici ki imus apaci nei mo emi. il Nuo įp as os ( adicinės) klasi ikacijos ši ski sis uo, kad ypa ingas dėmesys bus ski iamas leksijų panašumams pa adigmose, bus bandoma iš yškin i daik a- cognizio kai ybos a ie à. 2 I me odi della mo ologia na ū ali, s udiando comun inese delle lingue li uane, di alcuni zemaici a mės šnek ų (Ti kšli e Šáukėnų), la ių bend inės kalbos e a mių daik a a džio linksnia imo ipų hie a chiją, hanno usa o A. Rosinas e A. Gi denis (Gi denis, Rosinas; Rosinas 1994, 1977 2005: 7651, 4783). Così pa Au imas Ma ke ičius, y inėdamas šiau inius ši in iškius (Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio linksnia imas i jo is o ija. Dak a o dise acija. linksnia imas i jo is o ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2008; Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio Monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2009), così come Auš a Kaika y ė i ėdama Joniškio šnek ą (Kaika y ė A. Joniškio šnek os daik a a džio linksnija imo sis ema Dak a o dise acija Vilnius, 2010) e Vi alija Ka aū ė Ka au niačių daik a a džio auk ai. Dak a o dise acija Vilnius, 2013). Da s . Sa ickienė, Kazlauskienė, Kamanduly ė 2004: 81 e e menziona a le e a u a; sulla s essa eo ia: Wu zel 1984. RASA KURKAUSKIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV TYRIMAS Nella ice ca engono solle a i di e si compi i: 1) s udia e i ipi di di e niazione dei daik a a dzii pa a mesi šiau inių pane ėžiškių e la lo o ge a chiją; 2) dimos a e che nell'indagine in esame esis a non solo condizionale, ma e anche na u ale o dine del happniazione d'adik a a džių; 3) eas e n o ni e alš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džių kamienų kai os endencies. Empi inė ma e ia. La maggio pa e del ma e iale dell'indagine sono a accol a dall'au o e dell'a icolo (25 o e), al a pa e p esa da is i u o della lingua Li uania Ta mių a chy o (6 o e.). La o e s udiinėjami ques i no dini pane ėžiškių pun i: Jonišklio, Jù gėnų, Pùmpėnų, Pãs alio, Salõčių, Geidžinų, Gailiónių. Il ma e iale di ice ca cos i uisce ci ca cen o asc ibui i a mini es i di pagini. Di ques i iš ink i isi daik a a džiai (iš iso 4961), ku ie suski s y i i suskaičiuo i pagal kamienus (ā kamieno daik a a džių as a 832, ā kamieno – 197 , a kamieno – e ano 1891, u kamieno 92, a2 kamieno 799,i kamieno 46, im kamieno 17, Cm kamieno – 59, C kamieno – 25, ē kamieno – 903), giminę, skaičių, linksnį i ki čia imo ipus (ba i oninį i oksi oninį). Nello s abili e ipo di ammo bidimen o, si basa su ques i c i e i e condizioni: 1. Daik a a džių kamienų ski umus de e mina onologia, e non one ica. Pe esempio, i se en ionali pane ėžiškių daik a a džių š.k šakai e duõbẹ duobei galūnės oci sono conside a i delle s esse oneme posicinie a ian i (anche plg. ši in iškių žõ·lы. žolę e .ki. akį). 2. Daik a a džių balsiniai kamienai s abili e sulla base mul iiskai os naudininko, p iebalsiniai mul iiskai os kilmininko linksniu. 3. No diniams pane ėžiškiam è ca a e is ica i in o e galūnės balsių edukciiš umpos, ma e da lunga i agalės galūnės non solo in il lungo, ma e in il co o ja, be o, eikia isuo inio ki čio a i aukimo dėsnis ( . y. a i aukiama ne ik skiemenį, ecc.: žm·nъ žmona, dinъs dienas, às asa, kà e ka ė). A causa di ques a agione ossi onino e ba i onino pa adigmas di ki chiamen o su ienodėja, eme ge mol i sink e inių linksnių. Pe an o in ques o la o o s abilendo kamienus si base à sul ba i onino ki chiaimen o daik a a džiais3. Oxi oninio incisione 3 Plg. : Eas e n aukš aičių šiau inių ši in iškių i pie ų aukš aičių Va ėnos šnek os linksnia imo kamienai s abili e sulla base solo oksi oninio ki čia imo daik a a džiais. Šiau inių ši in iškių ki čiuo as galūnės man enu e meglio ispe o neki čiuo as. Inol e, ši in iškiai neki čiuo us ilguosius Va ėnos šnek oje ossi onino ki čia imo dik a a džiai sceglie e a causa ben app esen a a dik a a džių pa adigmas (Ka aciejū ė 2011: 315). me idionale aukš aičiai galūnes balsius umpina iki umpųjų i eikia sąlyginis ki čio a i aukimas (Ma ke ičius 2006: 436). man iene bene, le pa ole in mol i casi ki čiuojami come bend inėje pa boje. A ol e può dis ingue si ki čio luogo o p iegaidė, pe ché le pa ole appa engono ad al e ki čiuo esse e sono sus o ma e nuo e modelli di ki čiazione, ecc.: pl· as ply às, s ɔ·gùs s ógus e k . (LKTCh 2004: 81). A icoli A icles 209 / Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos daik a a dzii esempi ipo a i solo compa azione, i. i. che osse is o abbia ipi di ki chiamen o similumai. Ras i ski umai ipo a i in p ima abella. 1 LENTELĖ. Ba i oninio i oksi oninio ki čia imo ski umai šiau inių pane ėžiškių ada mėje45 Vienaskai a Daugiskai a Ba i onico ki chia us ossi onico ki chia us Ba i onico ki chia us ossi onico ki chia us ā kamienas N. pe ọm šakó·m V . pe ọ šakõ· V . pe ọs šakõ·ь ā kamienas V . sá.ujọ daõ· V . sá.ujọs daõ· ē kamienas V . .pẹ dọb· V . .pẹ dọb u kamienas V . ọ.ь4 daŋg. i kamienas N. á.n ẹm .n ẹm5a .m. Įn. (sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm (sọ)a .m Ma i i che secondo il ipo di ki čia imo nesu ampa qua o dei kamienų (ā, ā, ē e u) dei ipi sinis a del app esen an e dei monaskai os e dei mol iiskai os (u kamieno ik ienaskai os); dei due kamienų (ā e i ) plu iskai os naudininko linksnių o me e solo una di e enza o a a a i kamieno daik a a džių (nesu ampa plu iskai os įnagininko o me). È impo an e menziona e che im, Cm e C kamienų daik a a džiai šiau inių pane ėžiškių pa a mėje è solo del ki čiamen o ossi onino ( àь, àkmọ, dk ẹ). Šių kamienų ba i oninio ki chiaimen o daik a a džių non. Uniin elis Cm kamieno e odis m·nọ 4 Daik a a dis u gus qui o malmen e assegna o a u kamieno, u a ia solo ienaskai os kilmininko linksnis ha man enu ès ques o kamieno galūnę, plg.: ọ.gọs u gaus e · a y o. Tu i gli al i alleg amen e passa ono in a kamieną. 5 Daik a a dis an is šiau inių pane ėžiškių šnek oje assegna o i kamieno ipui, pe ò aki aizdus ques o kamieno miscela con ē kamienu (plg.: ns. kilm. á.n ẹ .n ẹ an ies e b. ẹs bi ės /; ns. naud. á.n ẹ .n ẹ ančiai e b. ẹ bi ei /; dgs. naud. á.n ẹm .n ẹm an im e b. ẹm bi ėm /; dgs. įn. (sọ)á.n ẹm (sọ).n ẹm su an im e (sọ)b. ẹm su bi ėm /). Qui mu mamasis p iešakinės eilės oce in alcuni casi può a liep i sia ē, sia e i kamieno galūnę. RASA KURKAUSKIENĖ 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV „mėnuo“ ik ienaskai os a dininko linksnyje išlaikė šio kamieno o mą. Vi- si gli al i allegne passa ono in a2 kamieną. Tu a ia di nuo o a causa galūnè balsi educzione e uni e sale ki cio a azione dell ossi onino ki chiamen o daik a a džiai pane ėžiškių ki čiuojami šaknyje ( àь agis, (sọ) àь su agimi, akmènu akmenų, àь a is, (sọ)àь su a imi e . .), quindi s udi anche con essi è s a o e e asi. 4. Se i šiau inių pane ėžiškių daik a a džiai ha d i o kelias pa alline linksnių o me (pa yପରି, d.k e ẹ e d.k eь duk e iai), kamieno a s oTokių supplemen a i leksinių klasių u laikoma dažnesnė o ma. Wol gango Ul icho Wu zelio eigimu, okiais a ejais, kai žodis iš ka o gali bū i linksniuojamas ne pagal ieną ipą, su- sida o papildomosios (komplemen inės) leksinės klasės (Wu zel 1984: 127). i oje pa a mėje non o a. Išanaliza us empi inę ma e iale è no a a che šiau inių pane ėžiškių pa a mėje non u e a1 kamieno daik a a džių. Essi inco aggia i secondo a2 kamieną, plg. k.ь kelias, b ó·ь b olis, spiь spiečis (spiečius), á.mь amžis (amžius). Eslike ono ques i daik a a dzi kamienai: a kamien (kàim·nъs kaimynasnuo, à.kъs aikas, p õ ъs p o as, . ъs a as, a2 kamien (kó·lọ kolūkis, é ė elis, dsa pa asa is, á kkkk a ysklè), ā kamien (mmmm, mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm- mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm- mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm- mmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm Di segui o p esen a e di u i kamienų daik a a džių aleg niazione pa adigmi 2 LENTEL. Ba i oninio ki chiaimen o daik a a džių aleg niaimen o pa adigmos a kamienas (a ski ai ba i oninio i – palyginimui – oksi oninio ki čia imo). VIENASKAITA DAUGISKAITA V. · ъs · K. · a · u N. · ъ · am G. · ọ · ъs Įn. ъ · s V . s·ь epsõ·a sõ·dọs epsõ·du Š. · ! / · ! A icoli A icle 211 ā Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos kamienas / VIENASKAITA DAUGISKAITA V. pe ъpe ọs K. pe ọs pe u N. pe pe ọm G. pe ọ pe ъs Įn. (sọ) pe ъ(sọ)pe ọm V . pe ọ eppe ọs pe ọs ep pe u Š /. *lá.imъ! *lá.imọs! ē kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. b. e K. b. ẹs N. b. ẹ G. b. Į ẹn. (sọ)b. ь V . .pẹ ep.pẹs Š. b. ь /! i kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. á.nj .nj á.nj .nj K. á.n ẹ .n ẹ á.u .u N. á.n ẹ .n ẹ á.n ẹm .n ẹm Š. á.n ẹm .n ẹ! / / / á.nь .nь! G. á.nь / .nьá.nь / .nь Įn. (sọ)‿á.nь / (sọ)‿.nь(sọ)‿á.n ẹm / (sọ)‿.n ẹm V . – – a2 kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. b ó·ьb ó·lẹ K. b ó·lẹ b ó·u N. b ó·ьb ó·lem G. b ó·ьb ó·ьs Įn. (sọ)b ó·ь(sọ)b ó·lẹs V . Š. b ó·ò! b ó·lẹ! RASA KURKAUSKIENĖ 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. sá.ujьsá.ujós K. sá.ujós sá.uju N. sá.ujẹ sá.ujọm G. sá.ujọ sá.ujь Įn. (sọ)sá.ujj(sọ)sá.ujọm V . sá.ujọ ep sá.ujòs sá.ujòs epsá.uju Š. / u kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. ọ.gъs ọ.g K. ọ.gọs ọ.gu N. ọ.gъ ọ.gam G. ọ.gọ ọ.gъs Įn. (sọ) ọ.gъ(sọ) ọ.gs V . ọ.ь ep ọ.ga/an ọ.gọs ọ.gọ ep ọ.gu Š. / –– 3 LENTEL. Oksi oninio ki chiaimen o dik a a džių aleg niazione pa adigmos6789 a kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. ẹ.kъs ọ.kъs6 ẹk ọk / K. ẹ.ka ọ.ka ẹku ọku / N. ẹ.kъọkam G. ẹ.kọ ọ.kọ ẹkъs ọkъs Įn / /. ( ẹkъsọ ọkъ(sọ)ọks ẹks V .7kiь epkima8kimọs epkimu / / Š. ọ.k9!ọ.k! 6 Šiau iniai pane ėžiškiai lygiag ečiai us a a en ambe o me. La seconda (ọ.kъs) più di usa del app esen an e della ecchia gene azione. 7 Nel linksnių sis ema non incluso ilia i o linksnis. Nella ma e ia empi ica ali si sono e i ica e solo 9, ecc.: (į) pl· inẹ p .jẹme ọkolk.zan nep .jime (Jonišklis); ená. ь emó.n an α.nъ bú·da agi (Jonišklis); k iž.ьs bú·da a p ikab.n ъs kl.sẹs galañ (Geidžinai); quan omú.m p akaŋk.na | miška b. am iš .ji (Jù gėnai). Ty imui lo o s a i dei isul a i non o nisce. Ilia y è s a o pa a o o casualmen e app esen an i della ecchia gene azione. 8 Scompiendo coincampan i linksnių galūne ic asi p ima, consue a (e non p ielinksninè) o ma del ice. 9 Šiau inių pane ėžiškių plo e acquis a ėjusi o ma šauksmininko su -ai, che da a osenos e mina iscos i anότερη o ma (plg.: ns. š. ọ.k ilkai, e non ike). A icoli A icles 213 / Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos 10 a2 kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. á.kəь aklẹ K. á. klẹ aku N. á. kəьaklẹm G. á. kəьá. kəь Įn. (sọ) á. kəь(sọ)aklẹs V . uk. epú·ẹ ú·ọs Š. á. ọ10!aklẹ! ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. šàkъшkọs. K. šàkọs šàku N. š.k šakó·m G. š.ko šàkъs Įn. (sọ)šàkъ(sọ)šàkọm V . šakõ· epšàkọs šakõ·ь epšàku Š. m.mъ!m.mos /! ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. dàьdãọs K. dàọs dàu N. d.lẹ dọm G. d.lẹ dàь Įn. (sọ)dàь(sọ)dọm V . daõ· daõ·ь p z.: a kly, ožy, b oli. Šiau inių pane ėžiškių pa a mėje ie oj a2 kamieno usa o u Š. *d.ь!dọs! 10 Bend inėje kalboje įp as a a2 kamieno šauksmininko galūnė y a -y (oksi onų) a ba -i (ba i onų), kamieno šauksmininkas con galūne -au (á. ọ a kliau, b ó·ọ b oliau, k.ọ kiškiau). RASA KURKAUSKIENĖ 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV niamen o ipo ā e ā kamienų pa allelė, il lo o i miš iojo (aks, ags, akmuõ, duk ). 1 pa eiksle ma y i yški mo e iškojo links- indice di somiglianza è 11,3. Gli kamien a e u dell'allegniamen o Vy iškojo o mano anche un sepa a o aaką, il lo o indice di somiglianza legge men e in e io e 8,1. Come è s a o già menziona o, a2 kamien ha simili udine di appo o sia con il mas iško che con il mis o di elicniazione ipo daik a a džiais, quindi a si occupa in e media a posizione (plg. a2 e a kamienų simile index è 7, a2 e im similumo index 7,3; Appa en e icinanza del ipo mix o di ammo bidimen o dei kamien (i e im kamien è l'indice di simili udine ben 11,4; im e Cm kamien è l'indice di simili udine 9,2; i e C kamien è l'indice di simili udine 8,6). IVABLEZIONI IMPERIALI 1. Na ū ali šiau inių pane ėžiškių pa a mės daik a a džių linksnia imo ipių secondo simili udine o dinazione dell'essidės imo è ques a: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē. 2. Šiau inių pane ėžiškių daik a a džių linksnia imo kamienai susiski s ę in es g uppi: y iškojo (a e u kamieno daik a a džiai), mo e iškojo (ā e ā kamienų daik a a džiai) e mis iojo (im, i , Cm, C ). Da u i si dis ingue ē kamienas, che schiezia più al maschiškojo e miscioio di e niamen o daik a a džių che al emmine iškojo di e niamen o kamienų. 3. A u i i ipi di di e niazione del daik a a dzio dell'in es ima o ia pa a mės ma e iškajam, y iškajam e miks iajam ca a e is ico g aduale sua ciamen o. 3.1. Aukš ą simili udine indexą hanno e sono icini del mixio di e niazione daik a a džių i e im kamienai, emmine iškojo di e niazione daik a a džių ā e ā kamienai, i iškojo di e niazione daik a a džių a e u kamienai. 3.2. Šiau inių pane ėžiškių mo e iškojo linksnia imo daik a a džių kamienai gapla in due g uppi: ē kamieno daik a a džiai ha più bend ų galūnių con a iškojo nonché misciojo linksnia imo kamienai, a ā e ā kamienai in gene ale sono ge okai lon olę dal u i al i kamienų. 3.3. Al o che in al e i ose pa a messe, šiau inių pane ėžiškių a2 kamienas a siuda in mezzo a i iškojo e mis iojo cong niazione ipi. a2 pie e e con il maschile e con il mis o di alleg ia sono co ela e quasi uni o memen e (plg.: a2 e a pie a hanno un indice di somiglianza di 7,3; a2 e u pie a hanno un indice di somiglianza di 6,2; a2 e im pie a hanno un indice di somiglianza di 7,5; a2 e Cm un indice di somiglianza di 7,3). 4. Šiau inių pane ėžiškių linksnia imo ipų hie a chinio g upa imo medis, ispe o con Ti kšli (Gi denis, Rosinas: 1977), šiau inių ši in iškių (Ma ke ičius: 2006), bend inės kalbos (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėnõs (Ka aciejū ė 2011) linksnia imo ipų hie a chinio g upa imo medžiais, S aipsniai / A icles 221 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos è un po' più basso. Gana nonzi alleniazione ipi di somiglianza indeksai indicano chiesk dei pa adigmi di daik a a dzii pane ėžiškių daiau inių ecip oco succo so. LITERATŪRA DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. Ga š a Kazimie as 1982a: Joniškėlio apylinkės šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni- e si e o leidykla. Ga š a Kazimie as 1982b: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–75. Ga š a Kazimie as 2000: Šiau ės aka ų pane ėžiškių „mu mamieji balsiai“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 165–175. Gi denis Aleksas, Rosinas A lbe as 1977: Lie u ių kalbos daik a a džio links- nia imo ipų hie a chija i pag indinės jos ki imo endencijos (bend inės kalbos i že- maičių a mės duomenimis). – Bal is ica 13(2), 338–348. Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u i e/o a ojimas Joniškėlio i Pa- k uojo apylinkių išliuose eks uose. – Bal u iloloģija 9, 25–31. Kačiuškienė Geno ai ė 2006: Šiau ės pane ėžiškių a mės onologijos b uožai. Mokslinė monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ka aciejū ė Vi alija 2011: Va ėnos šnek os daik a a džių leksinės klasės i jų hie- a chija. – Li uanis ica 57, 3(85), 314–324. K uopas Jonas ( ed.) 1957: Pi moji lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Vals ybinė po- li inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins- i u as, 1999. LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai- a dis, į a dis). Vilnius: Min is, 1965. LKTCh – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidy- kla, 2004. RASA KURKAUSKIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Ma ke ičius Au imas 2006: Šiau inių ši in iškių daik a a džio kamienai i jų hie a chija. – Bal is ica 41(3), 435–450. Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sin- ch onija i diach onija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Rosinas Albe as 1994: Simono S ane ičiaus eks ų daik a a džio linksnia imo ipų hie a chija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 24, 112–117. Ručinskai ė I. 1984: „Mu mamųjų” balsių kokybinė opozicija šiau ės pane ėžiškių a mėje. – Kalbo y a 35(1), 72–76. Šlia as Juozas 1974: Žeimelio–Lauksodžio šnek os į a džiuo inių būd a džių ypa- ybės. – Bal is ica 10(1), 91–92. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. Vidugi is Aloyzas 1964: Veikiamųjų daly ių o mos Ka sakiškio a mėje. – Lie- u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida (Lie u ių kalbo y os klausimai 7), 187–192. Wu zel Wol gang Ull ich 1984: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei (S udia G amma ica 21). Be lin. Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas Noun Declension Types in he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei Change SUMMARY The nouns o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai we e ana- lysed using he synch onic me hod i s p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. Each noun declension class was jux aposed o all o he declension classes; he numbe o co- inciding case endings was examined; he equency o he usage o cases was calcula ed. The esea ch made he ollowing indings: 1. The na u al o de o he noun declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Sub- dialec by simila i y is as ollows: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē. S aipsniai / A icles 223 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos 2. The noun declension s ems in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all in o h ee g oups: masculine (a and u s em nouns), eminine (ā and ā s em nouns) and mixed (im, i , Cm, C ); ē s em which is mo e app oxima e o he nouns o masculine and mixed declension a he han eminine declension s ems s ands ou om o he s ems. 3. G adual app oxima ion is cha ac e is ic o all declensional ypes o nouns in he sub- dialec unde analysis – eminine, masculine and mixed. 3.1. S ems i and im o mixed declension nouns, s ems ā and ā o eminine declension nouns, s ems a and u o masculine declension nouns a e closely linked and show a high simila i y index. 3.2. S ems o eminine declension nouns o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all in o wo g oups: ē s em nouns sha e mo e endings wi h he s ems o masculine and mixed declension, whe eas ā and ā s ems a e gene ally mo e emo e o all o he s ems. 3.3. In con as o o he subdialec s analysed be o e, he s em a2 o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec alls in be ween masculine and mixed ypes o declension. The linkage be ween he s em a2 and masculine and mixed declension nouns is nea ly iden i- cal (c .: a2 and a s em simila i y index s ands a 7.3; a2 and u s em simila i y index is 6.2; a2 and im simila i y index is 7.5; a2 and Cm simila i y index is 7.3). 4. Compa ed o he dend og ams o hie a chical clus e ing o declension ypes o Ti kšliai (Gi denis, Rosinas: 1977), No he n Ši in iškiai (Ma ke ičius: 2006), s an da d language (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėna (Ka aciejū ė 2011), he dend og am o he hie a chical clus e ing o declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec is sligh ly lowe . Ra he high declension ype simila i y indices show e iden app oxima ion o noun pa adigms in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec . Į eik a m. 17 ap ile 2016 d. RASA KURKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Li uania asa.ku [email protected]