Rytų aukštaičių šiaurinių panevėžiškių daiktavardžio linksniavimo tipai ir jų kitimo tendencijos

S aipsniai / A icles 205 RASA KURKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, mo ologija. RYTŲ AUKŠTAIČIŲ ŠIAURINIŲ PANEVĖŽIŠKIŲ DAIKTAVARDŽIO LINKSNIAVIMO TIPAI IR JŲ KITIMO TENDENCIJOS Noun Declension Types in he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei Change ANOTACIJA Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo sis ema i a labai menkai. Apsk i ai, iki šiol nė a paskelb a šios pa a mės išsamių mo ologijos y imų. Analizuojan bei ap ašan y ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių kamienų a pusa io są eiką, jos ipus i eikimo sąlygas, emiamasi na ū aliosios mo ologijos y imo me- odais. S aipsnyje daik a a džiai analizuo i sinch oniniu me odu, ku į 1977 m. pa ei- kė Aleksas Gi denis i Albe as Rosinas. Taikan maksimumų me odą, a lik as šiau inių pane ėžiškių pa a mės hie a chinis leksinių klasių g upa imas, nus a y i daik a a džių linksnia imo ipai. ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau iniai pane ėžiškiai, na ū alioji mo ologija, daik a a džių kamienai, kamienų hie a chija. ANNOTATION The noun declension sys em o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai has no been ho oughly s udied. Gene ally speaking, he e a e no comp e- hensi e s udies add essing he mo phology o his subdialec . RASA KURKAUSKIENĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV The analysis and desc ip ion o he in e ac ion o s ems in he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai, i s ypes and condi ions eso o he Na u al Mo - phology esea ch me hods. Nouns a e analysed using he synch onic me hod i s p o- posed by Gi denis and Rosinas in 1977. The hie a chical clus e ing o in lec ional classes o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec was pe o med and noun declension ypes we e de e mined using he maximum me hod. KEYWORDS: No he n Pane ėžiškiai Subdialec , Na u al Mo phology, noun s ems, s em hie a chy. ĮVADAS Lie u ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema ling is ų laikoma pa- čia a chajiškiausia iš isų daba inių gy ų indoeu opiečių kalbų, eigia Zig- mas Zinke ičius (1980: 185). Pi mą ka ą daik a a džių linksnia imas ap a- šy as 1653-aisiais me ais pi mojoje spausdin oje lie u ių kalbos g ama ikoje G amma ica Li anica. Tuome Danielius Kleinas daik a a džius suski s ė į pen- kis linksnia imo ipus (pagal daik a a džių ienaskai os a dininko, kilminin- ko i naudininko galūnes) (K uopas ( ed.): 1957). Ge okai ėliau, 1922 m., pen- kias linksniuo es Lie u ių kalbos g ama ikoje išsky ė i Jonas Jablonskis. Ki aip negu D. Kleinas, s a biausiu odikliu J. Jablonskis laikė ienaskai os a dinin- ko linksnį. J. Jablonskio suda y ą lie u ių kalbos daik a a džio linksniuočių sis emą andame i 1965 me ais išleis oje Lie u ių kalbos g ama ikoje (Ul ydas, ed.: 1965). Joje pa eikiami išsamesni linksniuočių ap ašymai, akcen uojama ne ik ienaskai os a dininko, be i ienaskai os kilmininko galūnių eikšmė links- niuo ei nus a y i. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (2005: 68–81) ap ašomos penkios links- niuo ės: (i)a, (i)u, (i)o, ė i i. Kiek ienos linksniuo ės linksnia imo pa adigmos ski iamos pagal a ski ų linksnių o mų ypa ybes. Ši klasi ikacija y a ne ik de- alesnė už D. Kleino suda y ą linksniuočių sis emą, be i pap as esnė: no in nus a y i linksniuo ę, už enka ieno daugiskai os naudininko linksnio. Kalbininkai Aleksas Gi denis i Albe as Rosinas pa eikia isai ki okią, na- ū aliosios mo ologijos me odais1 i ą, linksnia imo ipų klasi ikaciją. Jų nuo- 1 Šis me odas kilo i ypač išpli o Vokie ijoje i Aus ijoje XX a. 8- o dešim mečio p adžioje. Kal- bamoji k yp is i s uk ū ines endencijas kalbose apsk i ai, i speci inius paki imų p ocesus ski ingose kalbose aiškina iš dalies uni e saliais na ū alumo p incipais. S aipsniai / A icles 207 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos mone (Gi denis, Rosinas 1977: 338), adicinė, a ba sąlyginė, daik a a džių linksnia imo a ka y a nemo y uo a i neleidžia a skleis i ski ingų kamienų są eikos, na ū alios linksnia imo ipų klasi ikacijos. Be o, i ian daik a a - džius adiciniu būdu, nea siž elgiama į jų giminės, o mų panašumą. Taigi emian is A. Gi denio i A. Rosino moksline idėja, šiame y ime kiek iena daik a a džių kai ybos klasė bus g e inama su isomis ki omis kai ybos klasė- mis, aiškinamasi, koks y a su ampančių linksnių galūnių skaičius, skaičiuoja- mas linksnių a ojimo dažnis. A imą na ū aliosios mo ologijos eo ijai daik a a džio linksnia imo sis e- mą suda ė Adelė Valeckienė (1998). Jos pa eik oje klasi ikacijoje a siž elgiama į pa adigmų a pusa io panašumus. Kalbininkės eigimu, kai ku ių ski ingų kamienų daik a a džiai u i panašias galūnių sis emas, o ka ais a i kščiai – o pa ies kamieno daik a a džiai ski iasi ku iomis no s galūnėmis (1998: 319). Apsk i ai da bų, ski ų pane ėžiškių pa a mei, y a nemažai (Kačiuškienė 2000, 2006; Ga š a 1982, 2000; Ručinskai ė 1984 i k .), daug apibend inamo- sios medžiagos pa eik a Z. Zinke ičiaus da buose (1966, 1975). Vis dėl o eikia pasaky i, kad be eik isi kalbininkai daugiausia domėjosi pane ėžiškių pa a - mės one ika, mo ologijai ski as os ienas ki as da bas (Šlia as 1974, Vidu- gi is 1964). Taigi i na ū aliosios mo ologijos eo ija pa em ų y ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių pa a mės daik a a džio linksnia imo sis emos y imų da nė a paskelb a2. Šiame s aipsnyje, emian is na ū aliosios mo ologijos eo inėmis nuos a omis, bus ap ašoma minė os pa a mės daik a a džio kai ybos klasių sis- ema, pa eik a kamienų klasi ikacija. Ji bus suda oma a siž elgian ne ik į ga- lūnes, be i į akcen inius bei mo onologinius ki imus apačiose mo emose. Nuo įp as os ( adicinės) klasi ikacijos ši ski sis uo, kad ypa ingas dėmesys bus ski iamas leksijų panašumams pa adigmose, bus bandoma iš yškin i daik a- a džio kai ybos į ai o ę. 2 Na ū aliosios mo ologijos me odus, i damas bend inės lie u ių kalbos, kai ku ių žemaičių a mės šnek ų (Ti kšli i Šáukėnų), la ių bend inės kalbos i a mių daik a a džio links- nia imo ipų hie a chiją, naudojo A. Rosinas i A. Gi denis (Gi denis, Rosinas 1977; Rosinas 1994, 2005: 47–51, 76–83). Taip pa Au imas Ma ke ičius, y inėdamas šiau inius ši in iškius (Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio linksnia imas i jo is o ija. Dak a o dise acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2008; Ma ke ičius A. Šiau inių ši in iškių daik a a džio linksnia imas i jo is o ija. Monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2009), aip pa Auš a Kaika y ė i dama Joniškio šnek ą (Kaika y ė A. Joniškio šnek os daik a a džio linksnia i- mo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius, 2010) bei Vi alija Ka aciejū ė i dama pie ų aukš aičius (Ka aciejū ė V. Va ėnos šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius, 2013). Da ž . Sa ickienė, Kazlauskienė, Kamanduly ė 2004: 81 i en minimą li e a ū ą; apie pačią eo iją: Wu zel 1984. RASA KURKAUSKIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV TYRIMAS Ty ime keliami keli užda iniai: 1) iš i i šiau inių pane ėžiškių pa a mės daik a a džių linksnia imo ipus i jų hie a chiją; 2) pa ody i, kad i iamojoje pa a mėje egzis uoja ne ik sąlyginė, be i na ū ali daik a a džių linksnia imo a ka; 3) pa eik i y ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džių kamie- nų kai os endencijas. Empi inė medžiaga. Didžioji dalis ga sinės y imo medžiagos su ink a s aipsnio au o ės (25 al.), ki a dalis paim a iš Lie u ių kalbos ins i u o Ta - mių a chy o (6 al.). Da be y inėjami šie šiau inių pane ėžiškių punk ai: Jo- nišklio, Jù gėnų, Pùmpėnų, Pãs alio, Salõčių, Geidžinų, Gailiónių. Ty imo medžiagą suda o apie šim as ansk ibuo ų a minių eks ų puslapių. Iš jų bu o iš ink i isi daik a a džiai (iš iso 4961), ku ie suski s y i i suskaičiuo i pagal kamienus (ā kamieno daik a a džių as a 832, ā kamieno – 197 , a kamieno – 1891, u kamieno – 92, a2 kamieno – 799 ,i kamieno – 46, im kamieno – 17, Cm kamieno – 59, C kamieno – 25, ē kamieno – 903), giminę, skaičių, linksnį i ki čia imo ipus (ba i oninį i oksi oninį). Nus a an linksnia imo ipus, em asi šiais k i e ijais i sąlygomis: 1. Daik a a džių kamienų ski umus lemia onologija, o ne one ika. Pa yz- džiui, šiau inių pane ėžiškių daik a a džių š.k „šakai“ i duõbẹ „duobei“ ga- lūnės balsiai laikomi os pačios onemos poziciniais a ian ais (da plg. ši in- iškių žõ·lы. „žolę“ i .ki. „akį“). 2. Daik a a džių balsiniai kamienai nus a y i emian is daugiskai os naudi- ninko, p iebalsiniai – daugiskai os kilmininko linksniu. 3. Šiau iniams pane ėžiškiams būdinga i in s ip i galūnės balsių edukci- ja, be o, eikia isuo inio ki čio a i aukimo dėsnis ( . y. a i aukiama ne ik iš umpos, be i iš ilgos i agalės galūnės ne ik į ilgąjį, be i į umpąjį skiemenį, p z.: žm·nъ „žmona“, dinъs „dienas“, àsъ „ asa“, kà e „ka ė“). Dėl šios p iežas ies oksi oninio i ba i oninio ki čia imo pa adigmos su ienodė- ja, a si anda daug sink e inių linksnių. Taigi šiame da be nus a an kamienus bus emiamasi ba i oninio ki čia imo daik a a džiais3. Oksi oninio ki čia imo 3 Plg.: Ry ų aukš aičių šiau inių ši in iškių i pie ų aukš aičių Va ėnos šnek os linksnia imo kamie- nai nus a y i emian is ik oksi oninio ki čia imo daik a a džiais. Šiau inių ši in iškių ki - čiuo os galūnės išlaiky os ge iau negu neki čiuo os. Be o, ši in iškiai neki čiuo us ilguosius balsius umpina iki umpųjų i eikia sąlyginis ki čio a i aukimas (Ma ke ičius 2006: 436). Va ėnos šnek oje oksi oninio ki čia imo daik a a džiai pasi ink i dėl ge ai a s o aujamos daik- a a džių pa adigmos (Ka aciejū ė 2011: 315). Pie ų aukš aičiai galūnes išlaiko ge ai, žodžiai daugeliu a ejų ki čiuojami kaip bend inėje kalboje. Ka ais gali ski is ki čio ie a a p iegaidė, nes žodžiai p iklauso ki oms ki čiuo ėms i y a susida ę nauji ki čia imo modeliai, p z.: pl· as „ply às“, s ɔ·gùs „s ógus“ i k . (LKTCh 2004: 81). S aipsniai / A icles 209 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos daik a a džių pa yzdžiai pa eik i ik palyginimui, . y. kad bū ų ma y i abiejų ki čia imo ipų panašumai. Ras i ski umai pa eik i pi moje len elėje. 1 LENTELĖ. Ba i oninio i oksi oninio ki čia imo ski umai šiau inių pane ėžiškių pa a mėje45 Vienaskai a Daugiskai a Ba i oninis ki čia imas oksi oninis ki čia imas Ba i oninis ki čia imas oksi oninis ki čia imas ā kamienas N. pe ọm šakó·m V . pe ọ šakõ· V . pe ọs šakõ·ь ā kamienas V . sá.ujọ daõ· V . sá.ujọs daõ· ē kamienas V . .pẹ dọb· V . .pẹ dọb u kamienas V . ọ.ь4 daŋg. i kamienas N. á.n ẹm / .n ẹm5a .m Įn. (sọ)‿á.n ẹm / (sọ)‿.n ẹm (sọ)‿a .m Ma y i, kad pagal ki čia imo ipą nesu ampa ke u ių kamienų (ā, ā, ē i u) ienaskai os i daugiskai os ie ininko linksnių o mos (u kamieno ik ienas- kai os); d iejų kamienų (ā i i ) daugiskai os naudininko linksnių o mos i ik ienas ski umas as as a p i kamieno daik a a džių (nesu ampa daugiskai os įnagininko o mos). S a bu paminė i, kad im, Cm i C kamienų daik a a džiai šiau inių pane ėžiš- kių pa a mėje y a ik oksi oninio ki čia imo ( àь, àkmọ, dk ẹ). Šių kamienų ba i oninio ki čia imo daik a a džių nė a. Vienin elis Cm kamieno žodis m·nọ 4 Daik a a dis u gus čia o maliai p iski as p ie u kamieno, ačiau ik ienaskai os kilmininko linksnis u i išlaikęs šio kamieno galūnę, plg.: ọ.gọs „ u gaus“ i · a „ y o“. Visi ki i linksniai pe ėję į a kamieną. 5 Daik a a dis an is šiau inių pane ėžiškių šnek oje p iski as i kamieno ipui, ačiau aki aizdus šio kamieno mišimas su ē kamienu (plg.: ns. kilm. á.n ẹ / .n ẹ „an ies“ i b. ẹs „bi ės“; ns. naud. á.n ẹ / .n ẹ „ančiai“ i b. ẹ „bi ei“; dgs. naud. á.n ẹm / .n ẹm „an im“ i b. ẹm „bi ėm“; dgs. įn. (sọ)‿á.n ẹm / (sọ)‿.n ẹm „su an im“ i (sọ)‿b. ẹm „su bi ėm“). Čia mu mamasis p ieša- kinės eilės balsis kai ku iais a ejais gali a liep i iek ē, iek i i kamieno galūnę. RASA KURKAUSKIENĖ 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV „mėnuo“ ik ienaskai os a dininko linksnyje išlaikė šio kamieno o mą. Vi- si ki i linksniai pe ėję į a2 kamieną. Tačiau ėl dėl galūnės balsių edukcijos i isuo inio ki čio a i aukimo oksi oninio ki čia imo daik a a džiai pane ėžiš- kių ki čiuojami šaknyje ( àь „ agis“, (sọ)‿ àь „su agimi“, akmènu „akmenų“, àь „a is“, (sọ)‿àь „su a imi“ i . .), odėl jais y ime aip pa bu o em asi. 4. Jei šiau inių pane ėžiškių daik a a džiai u i d i a kelias pa alelines linksnių o mas (pa yzdžiui, d.k e ẹ i d.k eȓь „duk e iai“), kamieno a s o- u laikoma dažnesnė o ma. Wol gango Ul icho Wu zelio eigimu, okiais a ejais, kai žodis iš ka o gali bū i linksniuojamas ne pagal ieną ipą, su- sida o papildomosios (komplemen inės) leksinės klasės (Wu zel 1984: 127). Tokių papildomų leksinių klasių i oje pa a mėje ne as a. Išanaliza us empi inę medžiagą pas ebė a, kad šiau inių pane ėžiškių pa- a mėje nė a u i a1 kamieno daik a a džių. Jie linksniuojami pagal a2 kamie- ną, plg. k.ь „kelias“, b ó·ь „b olis“, spiь „spiečis“ (spiečius), á.mь „amžis“ (amžius). Išlikę šie daik a a džių kamienai: a kamienas (kαim·nъs „kaimynas“, α.kъs „ aikas“, p õ· ъs „p o as“, . ъs „ a as“, a2 kamienas (kó·lọь „kolūkis“, ẹ ь „ ė elis“, pa .saȓь „pa asa is“, á. kǝь „a klys“), ā kamienas (mèškъ „meška“, muk·kәlъ „mokykla“, ga ъ „gal a“, ló· ъ „lo a“), ā kamienas (bažn·ь „bažnyčia“, g ∙ь „g yčia“, põ·ь „ponia“, klebon. „klebonija“, bu · „bū ėja“), ē kamienas (pa du . e „pa duo u ė“, *maž.pe „Mažupė“, jåun·s e „jaunys- ė“, s ik l.ne „s iklinė“), im kamienas ( àь „ agis“), i kamienas (nàkь „nak is“, kl·ь „klė is“, .ždọь „užduo is“), u kamienas (àlъs „alus“, žm·gъs „žmogus“, s·nъs „sūnus“, li ъs „lie us“), Cm kamienas ( dọ „ uduo“, m∙nọ „mėnuo“), C kamienas (ssọ „sesuo“, dk e „duk ė“). Toliau pa eikiamos isų kamienų daik a a džių linksnia imo pa adigmos (a ski ai ba i oninio i – palyginimui – oksi oninio ki čia imo). 2 LENTELĖ. Ba i oninio ki čia imo daik a a džių linksnia imo pa adigmos a kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. · ъs ·  K. · a · u N. · ъ · am G. · ọ · ъs Įn. · ъ · s V . s·ь / ep‿sõ·a sõ·dọs / ep‿sõ·du Š. · ! · ! S aipsniai / A icles 211 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. pe ъpe ọs K. pe ọs pe u N. pe  pe ọm G. pe ọ pe ъs Įn. (sọ)‿ pe ъ(sọ)‿pe ọm V . pe ọ / ep‿pe ọs pe ọs / ep‿ pe u Š. *lá.imъ!*lá.imọs! ē kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. b. e K. b. ẹs N. b. ẹ G. b. ẹ Įn. (sọ)‿b. ь V . .pẹ / ep‿.pẹs Š. b. ь! i kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. á.nь / .nь á.nь / .nь K. á.n ẹ / .n ẹ á.u / .u N. á.n ẹ / .n ẹ á.n ẹm / .n ẹm G. á.nь / .nьá.nь / .nь Įn. (sọ)‿á.nь / (sọ)‿.nь(sọ)‿á.n ẹm / (sọ)‿.n ẹm V . – – Š. á.n ẹ / .n ẹ! á.nь / .nь! a2 kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. b ó·ьb ó·lẹ K. b ó·lẹ b ó·u N. b ó·ьb ó·lem G. b ó·ьb ó·ьs Įn. (sọ)‿b ó·ь(sọ)‿b ó·lẹs V . –– Š. b ó·ọ! b ó·lẹ! RASA KURKAUSKIENĖ 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. sá.ujьsá.ujọs K. sá.ujọs sá.uju N. sá.ujẹ sá.ujọm G. sá.ujọ sá.ujь Įn. (sọ)‿sá.ujь(sọ)‿sá.ujọm V . sá.ujọ / ep sá.ujọs sá.ujọs / ep‿sá.uju Š. –– u kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. ọ.gъs ọ.g K. ọ.gọs ọ.gu N. ọ.gъ ọ.gam G. ọ.gọ ọ.gъs Įn. (sọ)‿ ọ.gъ(sọ)‿ ọ.gs V . ọ.ь / ep‿ ọ.ga/an‿ ọ.gọs ọ.gọ / ep‿ ọ.gu Š. –– 3 LENTELĖ. Oksi oninio ki čia imo daik a a džių linksnia imo pa adigmos6789 a kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. ẹ.kъs / ọ.kъs6 ẹk / ọk K. ẹ.ka / ọ.ka ẹku / ọku N. ẹ.kъọkam G. ẹ.kọ / ọ.kọ ẹkъs / ọkъs Įn. (sọ)‿ ẹkъ / ọkъ(sọ)‿ọks / ẹks V .7kiь / ep‿kima8kimọs / ep‿kimu Š. ọ.k9!ọ.k! 6 Šiau iniai pane ėžiškiai lygiag ečiai a oja abi o mas. An oji (ọ.kъs) labiau papli usi seno- sios ka os a s o ų kalboje. 7 Į linksnių sis emą neį auk as ilia y o linksnis. Empi inėje medžiagoje okių pasi aikė ik 9, p z.: (į) pl· inẹ p ․jẹme ọ‿kolk.zan nep .jime ‖ (Jonišklis); ená. ь emó․n an α.nъ bú·da a‿gi ‖ (Jonišklis); k iž.ьs bú·da a p ikab.n ъs kl.sẹs galañ ‖ (Geidžinai); kiek‿mú.m p akaŋk.na | miška b. am iš .ji ‖ (Jù gėnai). Ty imui jie s a ių ezul a ų ne eikia. Ilia y as bu o pa a o as a si ik inai senosios ka os a s o ų. 8 Skaičiuojan su ampančių linksnių galūnes em asi pi mąja, įp as a (o ne p ielinksninè) ie i- ninko o ma. 9 Šiau inių pane ėžiškių plo e įsigalėjusi šauksmininko o ma su -ai, ku i iš a osenos baigia iš- s um i senesnę o mą (plg.: ns. š. ọ.k „ ilkai“, o ne ike). S aipsniai / A icles 213 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos 10 a2 kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. á.kəь aklẹ K. á. klẹ aku N. á. kəьaklẹm G. á. kəьá. kəь Įn. (sọ)‿ á. kəь(sọ)‿aklẹs V . uk. / ep‿ú·ẹ ú·ọs Š. á. ọ10!aklẹ! ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. šàkъš.kọs K. šàkọs šàku N. š.k šakó·m G. š.kọ šàkъs Įn. (sọ)‿šàkъ(sọ)‿šàkọm V . šakõ· / ep‿šàkọs šakõ·ь / ep‿šàku Š. m.mъ!m.mos! ā kamienas VIENASKAITA DAUGISKAITA V. dàьdãọs K. dàọs dàu N. d.lẹ dọm G. d.lẹ dàь Įn. (sọ)‿dàь(sọ)‿dọm V . daõ· daõ·ь Š. *d.ь!dọs! 10 Bend inėje kalboje įp as a a2 kamieno šauksmininko galūnė y a -y (oksi onų) a ba -i (ba i onų), p z.: a kly, ožy, b oli. Šiau inių pane ėžiškių pa a mėje ie oj a2 kamieno a ojamas u kamieno šauksmininkas su galūne -au (á. ọ „a kliau“, b ó·ọ „b oliau“, k.ọ „kiškiau“). RASA KURKAUSKIENĖ 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV i miš iojo (aks, ags, akmuõ, duk ). 1 pa eiksle ma y i yški mo e iškojo links- nia imo ipo ā i ā kamienų pa alelė, jų panašumo indeksas y a 11,3. Vy iškojo linksnia imo a i u kamienai aip pa suda o a ski ą šaką, jų panašumo indeksas šiek iek mažesnis – 8,1. Kaip jau bu o minė a, a2 kamienas u i panašų san- ykį iek su y iškojo, iek su miš iojo linksnia imo ipo daik a a džiais, odėl a si užima a pinę poziciją (plg. a2 i a kamienų panašumo indeksas y a 7,3; a2 i im panašumo indeksas – 7,5). Aki aizdus miš iojo linksnia imo ipo kamienų a imumas (i i im kamienų panašumo indeksas y a ne 11,4; im i Cm kamienų panašumo indeksas – 9,2; i i C kamienų panašumo indeksas – 8,6). SVARBIAUSIOS IŠVADOS 1. Na ū ali šiau inių pane ėžiškių pa a mės daik a a džių linksnia imo ipų pagal panašumą išsidės ymo a ka y a okia: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē. 2. Šiau inių pane ėžiškių daik a a džių linksnia imo kamienai susiski s ę į is g upes: y iškojo (a i u kamieno daik a a džiai), mo e iškojo (ā i ā kamienų daik a a džiai) i miš iojo (im, i , Cm, C ). Iš isų išsiski ia ē kamie- nas, ku is šliejasi labiau p ie y iškojo i miš iojo linksnia imo daik a a - džių nei p ie mo e iškojo linksnia imo kamienų. 3. Visiems i iamosios pa a mės daik a a džio linksnia imo ipams – mo e- iškajam, y iškajam i miš iajam – būdingas laipsniškas sua ėjimas. 3.1. Aukš ą panašumo indeksą u i i y a a imi miš iojo linksnia imo daik a a džių i i im kamienai, mo e iškojo linksnia imo daik a a - džių ā i ā kamienai, y iškojo linksnia imo daik a a džių a i u kamienai. 3.2. Šiau inių pane ėžiškių mo e iškojo linksnia imo daik a a džių ka- mienai skyla į d i g upes: ē kamieno daik a a džiai u i daugiau ben- d ų galūnių su y iškojo bei miš iojo linksnia imo kamienais, o ā i ā kamienai apsk i ai y a ge okai nu olę nuo isų ki ų kamienų. 3.3. Ki aip negu ki ose i ose pa a mėse, šiau inių pane ėžiškių a2 kamie- nas a sidu ia idu yje a p y iškojo i miš iojo linksnia imo ipų. a2 kamienas i su y iškojo, i su miš iojo linksnia imo daik a a džiais y a susijęs be eik ienodai (plg.: a2 i a kamieno panašumo indeksas y a 7,3; a2 i u kamieno panašumo indeksas – 6,2; a2 i im panašumo indeksas y a 7,5; a2 i Cm panašumo indeksas – 7,3). 4. Šiau inių pane ėžiškių linksnia imo ipų hie a chinio g upa imo „me- dis“, palygin i su Ti kšli (Gi denis, Rosinas: 1977), šiau inių ši in iškių (Ma ke ičius: 2006), bend inės kalbos (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėnõs (Ka aciejū ė 2011) linksnia imo ipų hie a chinio g upa imo „medžiais“, S aipsniai / A icles 221 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos y a šiek iek žemesnis. Gana nemaži linksnia imo ipų panašumo indek- sai odo yškų šiau inių pane ėžiškių daik a a džių pa adigmų a pusa io sua ėjimą. LITERATŪRA DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. Ga š a Kazimie as 1982a: Joniškėlio apylinkės šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni- e si e o leidykla. Ga š a Kazimie as 1982b: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–75. Ga š a Kazimie as 2000: Šiau ės aka ų pane ėžiškių „mu mamieji balsiai“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 43, 165–175. Gi denis Aleksas, Rosinas A lbe as 1977: Lie u ių kalbos daik a a džio links- nia imo ipų hie a chija i pag indinės jos ki imo endencijos (bend inės kalbos i že- maičių a mės duomenimis). – Bal is ica 13(2), 338–348. Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u i e/o a ojimas Joniškėlio i Pa- k uojo apylinkių išliuose eks uose. – Bal u iloloģija 9, 25–31. Kačiuškienė Geno ai ė 2006: Šiau ės pane ėžiškių a mės onologijos b uožai. Mokslinė monog a ija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ka aciejū ė Vi alija 2011: Va ėnos šnek os daik a a džių leksinės klasės i jų hie- a chija. – Li uanis ica 57, 3(85), 314–324. K uopas Jonas ( ed.) 1957: Pi moji lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Vals ybinė po- li inės i mokslinės li e a ū os leidykla. LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins- i u as, 1999. LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai- a dis, į a dis). Vilnius: Min is, 1965. LKTCh – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidy- kla, 2004. RASA KURKAUSKIENĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Ma ke ičius Au imas 2006: Šiau inių ši in iškių daik a a džio kamienai i jų hie a chija. – Bal is ica 41(3), 435–450. Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sin- ch onija i diach onija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Rosinas Albe as 1994: Simono S ane ičiaus eks ų daik a a džio linksnia imo ipų hie a chija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 24, 112–117. Ručinskai ė I. 1984: „Mu mamųjų” balsių kokybinė opozicija šiau ės pane ėžiškių a mėje. – Kalbo y a 35(1), 72–76. Šlia as Juozas 1974: Žeimelio–Lauksodžio šnek os į a džiuo inių būd a džių ypa- ybės. – Bal is ica 10(1), 91–92. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. Vidugi is Aloyzas 1964: Veikiamųjų daly ių o mos Ka sakiškio a mėje. – Lie- u ių kalbos mo ologinė sanda a i jos aida (Lie u ių kalbo y os klausimai 7), 187–192. Wu zel Wol gang Ull ich 1984: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei (S udia G amma ica 21). Be lin. Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1. Vilnius: Mokslas Noun Declension Types in he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai and he Tendencies o Thei Change SUMMARY The nouns o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o No he n Pane ėžiškiai we e ana- lysed using he synch onic me hod i s p oposed by Gi denis and Rosinas in 1977. Each noun declension class was jux aposed o all o he declension classes; he numbe o co- inciding case endings was examined; he equency o he usage o cases was calcula ed. The esea ch made he ollowing indings: 1. The na u al o de o he noun declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Sub- dialec by simila i y is as ollows: ā, ā, a, u, a2, i , im, Cm, C , ē. S aipsniai / A icles 223 Ry ų aukš aičių šiau inių pane ėžiškių daik a a džio linksnia imo ipai i jų ki imo endencijos 2. The noun declension s ems in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all in o h ee g oups: masculine (a and u s em nouns), eminine (ā and ā s em nouns) and mixed (im, i , Cm, C ); ē s em which is mo e app oxima e o he nouns o masculine and mixed declension a he han eminine declension s ems s ands ou om o he s ems. 3. G adual app oxima ion is cha ac e is ic o all declensional ypes o nouns in he sub- dialec unde analysis – eminine, masculine and mixed. 3.1. S ems i and im o mixed declension nouns, s ems ā and ā o eminine declension nouns, s ems a and u o masculine declension nouns a e closely linked and show a high simila i y index. 3.2. S ems o eminine declension nouns o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec all in o wo g oups: ē s em nouns sha e mo e endings wi h he s ems o masculine and mixed declension, whe eas ā and ā s ems a e gene ally mo e emo e o all o he s ems. 3.3. In con as o o he subdialec s analysed be o e, he s em a2 o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec alls in be ween masculine and mixed ypes o declension. The linkage be ween he s em a2 and masculine and mixed declension nouns is nea ly iden i- cal (c .: a2 and a s em simila i y index s ands a 7.3; a2 and u s em simila i y index is 6.2; a2 and im simila i y index is 7.5; a2 and Cm simila i y index is 7.3). 4. Compa ed o he dend og ams o hie a chical clus e ing o declension ypes o Ti kšliai (Gi denis, Rosinas: 1977), No he n Ši in iškiai (Ma ke ičius: 2006), s an da d language (Gi denis, Rosinas: 1977), Va ėna (Ka aciejū ė 2011), he dend og am o he hie a chical clus e ing o declension ypes o he No he n Pane ėžiškiai Subdialec is sligh ly lowe . Ra he high declension ype simila i y indices show e iden app oxima ion o noun pa adigms in he No he n Pane ėžiškiai Subdialec . Į eik a 2016 m. balandžio 17 d. RASA KURKAUSKIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Ta aso Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lie u a asa.ku [email protected]