Dabartinių baltų kalbų pučiamieji priebalsiai ir afrikatos: akustinių požymių lyginamoji analizė

144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ezioni di ice che scien i iche: spe imen ale one ica, linguis ica acus ica, onologia, diale ologia, lessicog a ija, socioling is ica. INESE INDRIČĀNE LU La iešu alodas ins i ū s Le di ezioni di ice che scien i iche: spe imen ale one ica, linguis ica acus ica, onologia, diale ologia. ARTINI BALT KALB PUČIAMIEJI PRIEBALSIAI AFRIKATOS: AKUSTINI POZMI LYGINAMOJI ANALIZ F ica i es and A ica es o Con empo a y Bal ic Languages: Compa a i e Analysis o Acous ic/ Spec al Cues ANOTATIA A icolo di ice ca ogge o dei Li uani e la ians comuni dei linguaggi pučiamieji p iebalsiai bei a ika os, ku ios lyginamos pagal du akus inius požymius: spek o i šūnių dažnius i san ykinį in ensy umą. Siekian gau i objek y ius ezul a us abiejų kalbų pučiamieji p ie- oia e a ika os in Li uania e Le onia è s a o analizza i secondo la s essa me odikà. ikslas – palygin i daba inių bal ų kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų spek o ypa y- bes, nus a y i, kokią į aką i iamųjų p iebalsių spek o i šūnių dažniams i san ykiniam All'in ensi à dello s udio anno pala alizzazione, balsingumas, p iebalsių a ikuliacijos būdas bei ie a e in o man o ly is. Fissa o che sia nei linguaggi li uani che in quelli la ians comuni in cui i p ibalsi sono acus ici i segni co elano con gli s essi c i e i: equenza spec o picūnè con p iebalsių a ikuliacija (ypač sibiliacija), pala alizzazione (i ipo; solo nei linguaggi Li uani), in o man ų ly imi; ela i a in ensi à con p iebalsių balsingumu e pala alizzazione (i ipo; solo in lingue Li uanee). A icoli A icles 145 / Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė Gau i di e si da i dei segni acus ici pe me e di a e ma e, che le lingue la is e pučiamieji p iebalsiai e a ika os secondo spe a o supūnių signi icmi ad imesini delle lingue li uanee pala aliza e ai p iebalsi, ieinasi, le lingue la is e sono minkš eni negu delle lingue li uanee non pala aliza e p iebalsiai. Anche de e mina o che le lingue la ii puchiamiesi p iebalsi e a ika om ca a e izzano maggio e in ensi i à ela i a negu analogiškiem (pagal balsingumą, a ikuliacijos būdą i ie ą) pala aliza i e nonpala aliza imi liesia, a ika os, u ių kalbos p iebalsiams. Tokius y imų ezul a us galėjo lem i ski ingas in o man ų balso ska dumas (p igim inis a ba susijęs su nuo a giu) bei ne ienodas ga so signalo s i- p umas į ašymo me u. ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių bend inė kalba, la ių bend inė kalba, pučiamieji p iebal- spec o opūnių dažniai, in ensi i à ela i a. ANNOTATION This cu en pape deals wi h he ica i es and a ica es o s anda d Li huanian and La ian. In he amewo k o his esea ch wo acous ic cues o hese consonan s spec al peaks equency and ela i e in ensi y ha e been examined. The analysis o ica i es and a ica es is pe o med acco ding o one and he same app oach bo h o s anda d Li huanian and La ian. L'obie i o di ques o s udio è di con on a e he ica i es and a ica es o con empo a y Bal ic languages in o de o de e mine he essen ial spec al di e ences and he e ec o pala aliza ion, oicing, manne and place o a icula ion, as well as he e ec o speake s gende displayed by spec al peaks equency and ela i e in ensi y. The esul s indicano ha he acous ic cues examined in his esea ch e eal simila e ec s bo h in s anda d Li huanian and La ian: spec al peaks equency is a ec ed by pala aliza ion (in S anda d Li huanian), manne and place o a icula ion, as well as by speake s gende , whe eas ela i e in ensi y displays he e ec o pala aliza ion (in S anda d Li huanian) and oicing. I da i o enu i in his s udy mos ano che he spec al peaks equency alues calcula ed o he ica i es and a ica es o S anda d La ian a e mo e simila o he da a o pala alized a he han non-pala alized consonan s o co esponding oicing, manne and place o a icula ion in S anda d Li huanian, i.e., he ica i es and a ica es in S anda d La ian seem o be so e han he non-pala alized ica i es and a ica es in S anda d Li huanian. The ela i e in ensi y alues o he ica i es and a ica es o S anda d La ian a e highe in compa ison o bo h he pala alized and non-pala alized consonan s o he same oicing, manne and place o a icula ion in S anda d Li huanian. This could be explained ei he by a mo e ene ge ic a icula ion o hese speech sounds o speake s o S anda d La ian o by some di e ences ela ed o he eco ding le el. KEYWORDS: S anda d Li huanian, S anda d La ian, ica i es, a ica es, spec al peaks equency, ela i e in ensi y. 146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE 1. ĮVADAS Pas a aisiais me ais suin ensy ėjo lie u ių i la ių kalbų ga syno bend i s udi s umen ali esegui i nei e i o i di quei paesi secondo la s essa me odiką1. Minė ini a icoli di Ju io G igo je o e Ju gi a Ja osla ienė sul ocalismo delle a uali lingue bal iche: s u u a spe ale e du a a dei mono onghi (G igo je s, Ja osla ienė 2015a: 68–92), aip pa mono ongų kokybę (G igo je s, Ja osla- ienė 2015b: 57–89). Lie u ių i la ių kalbų konsonan izmą y ė šio s aips- nio au o ė Inesė Ind ičanė e analiza U bana ičienė: è s a o esplos o un g an mųjų p iebalsių spek ai (Ind ičāne, U bana ičienė 2015: 51–87) bei ankiųjų nume o di gimbalsi nei lokusai secondo il me odo dei lokusi) (U bana ičienė, Ind ič 261–293). Abi daba inės bal ų kalbos u i nemažai bend umų: umpųjų i il- Jolāne 2015: gimbalsi gibilsi phonologica, k . Tu a ia pe mol i udine di anni nelle lingue li uane e la ie si è o ma a e essenziali dis inzioni, che l'impongono di e en emen e a uali in en o io onemico e onologiche classi icazioni, ad esempio: alle lingue la ie ca a e is ico issa o ki is, gausus pala alinių p iebalsių posis emis, e alle lingue li uane ki is lais as, ca a e is ica an inė (i ipo) pala alizzazione e onologinė pala alizuo ų s. nepala alizuo ų i panbalsių opozicija. Tokie sinch oniniai pa agonamiei la o i non solo aiu a esiliškin i speci ica sono a di di e se lingue, nuanzi delle classi iche onologiche, di e enziale di quei s essi elemen i onologici uncinį s o ì, ma e di una lingua peculia um ipologia delle lingue pun o di is a. L'ogge o di ques o a icolo è la ice ca delle lingue Li uanee e la ian pučiamieji p iebalsiai i a ika os. Pučiamaisiais chiama i p iebalsie, che pe di e due o gani linguis i così si a icinano che a lo o lùsan e lusso d'a ia c ei in ies iukšmą, o ikaciju (C ys al 2008: 199). P ecisamen e ques o ela i amen e lungo in e allo di ene gia nonpe iodica pe me e puchiamuosius p iebalsius assegna e a sepa a a classe dei suoni (Ken , Read 1992: 121). A ika as cos i uisce dal pun o di is a dell'a iculiazione coincę espls amieji e pučiamieji p iebalsiai (Ree z, Jongman 2009: 16). A ica os sono in e p e a e come il suono in e medio a espls a i o p ebalsio e nello s esso luogo di a icolazione p esumi o pucia i o p ebalsio (Lade oged, Maddieson 1998: 90). A ika os, come e espls amiei p iebalsie, inizia e i i dal chiusu a, la quale in e o o l'a ia con inua plūs a pe suglaus ų kalbos pada gų plyšį, susci ando icaciją. Pe an o non solo pučiamųjų p iebalsių, ma anche a ika ų spek e issa o 1 Tali ice che ispi ò il p oge o di un g uppo di scienzia i condo o 20132015 m. Ins i u o della lingua Lie u ių Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos (ins umen inis y imas) (N . MIP-081/2013, guidaė d . Ju gi a Ja osla ienė). A icoli A icles 147 / Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė icazione in e allo, solo esso più co o (nel caso pučiamųjų p iebalsių icazione de ac o occupa u a la du a a pučiamojo p iebalsio). Sebbene le ca a e is iche spe ali degli a ika sono le s esse come ocali à e a icolazione in e mini di luogo dei co isponden i espls anziali e pučiamųjų p ibalsių (Kodzaso , K i no a 2001: 177), u a ia di e en iando [...] a ika as gapučiamieji p ibalsia e a ika os lima pasi em i isais pučiamųjų p iebalsių y imo me odais“ (Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 131). Todėl šiame s aipsnyje d i a imos p iebalsių klasės – sono scel e s udia e secondo gli s essi acus ici ines o mančių pe eigų požymius. Teo inėje li e a ū oje nu odoma, kad pučiamieji p iebalsiai gali bū i apibū- dinami pagal ikacijos ukmę, jų spek o ypa ybes bei in ensy umą i spek- (lokusočių lygų) peculia i (Ree z, Jongman 2009: 189). Lo scopo di ques o a icolo esamina e le ca a e is iche degli a uali linguaggi bal i pučiamųjų p iebalsių e a ika ų spe o, esal škin i le lo o di e enziali di e enze nelle lingue Li uanee e la is e. Ques o obie i o suddi idibile in seguen i compi i: 1) s abili e i alo i delle equenze supe io i di spe o pučiamųjų p iebalsių i a ika ų lie u ių i la ių kalbų; 2) analizza e spe imen almen e le due lingue pučiamųjų p iebalsių e a ika ų ela i a in ensi à; 3) con on a e, che in luenzae ai segni del pučiamųjų p iebalsių e a ika ų spe o a p iebalsių pala ališkumas, balsingumas, p iebalsių a ikuliacijos būdas bei ie a. Maschili e emminili is a a i p iebalsiì da i analizza i sepa a amen e, allo scopo di s abili e, che in luenza ca a e is iche dello spe o p iebalsiì a il sesso. Lo s udio è nuo o e a uale, pe ché ino adesso non è pubblica a pa agonabili Li uanei e la ians p iebalsių akus inių požymių y imų, esegui e secondo la s essa me odiką. Be o, s aipsnyje ap ašy i p iebalsių akus inių požymių y imo me odai lie u- ių akus inės one ikos da buose iki šiol nebu o naudo i. 2. LITUVI E LATVI KALB PUČIAMŲJŲ PRIEBALSIŲ IR AFRIKATŲ ARTIKULIACINĖ KLASIFIKACIJA Daba inių bal ų kalbų i iamiesiems p iebalsiams už ašy i s aipsnyje nau- dojama nel mondo ampiamen e di usa in e nazionale one ica abėcėlė2 (TFA o IPA In e na ional Phone ic Alphabe ) che è s a a s iluppa a In e nazionale one ikų asociacija 2 In ques a ice ca u ilizza i p oge o Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos (ins umen inis y imas) (N . MIP-081/2013) TFA sc i i pe ada a si ai balsi dei linguaggi li uani e la ini. 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE (plačiau см. IPA 2015). In una seguen e abelle a (ž . 1 len .) engono p esen a i quelli pučiamieji p iebalsie e a ika os, cui TFA ansk ipcija di e isce dagli nazionali one inių abėcėlių. 1 LENTEL. Le sc i u e delle Li uanee e la is e di pučiamųjų p iebalsių i a ika ų onemų pagal nacionalne (LTFA e LVFA) e a p au inę (TFA) one ine abėcėles 3456 LT LTFA TFA LV LVFA TFA g a ema onema onema g a ema onema ʋ1 jjjjj ch x x h x x h2h - - š š š š č č č dz dz 3 dž dž 4 In ques o a icolo 34 engono analizza e le oneme in a icolazioni dei e bali di a uali lingue bel i, che si suddis inguono: 1) puciamuosius p ebalsius 22 onemi: a) lie. , j7, s, sj, z, zj, , j, , j, x, xj, , j/ 14 onemų; b) la. , , s, z, , , , x/ 8 onemi / žžʒžžʒ c c ʦc c ʦ Pe 3 sonan ì e j di e en i in e p e azioni onologiche nelle lingue Li uanee e la ie c . 3 sky elyje. 4 Nel sis ema di p iebalsi del linguaggio la io non c'è ska džio gomu inio p iebalsio h, ma g a ema h iene usa o in casi: 1) onemos x p incipali pe la a ian e puciamajam gomu iniam [x] žymė i; 2) onemosx/ alo onui ykliniam pučiamajam [h] žymė i /; 3) onemosx/ alo onui pala aliniam pučiamajam [ç] žymė i (LVG 2013: 70). Fonemosx/ alo onai yklinis [h] e pala alinis [ç] più spesso is a ia i pe in luenza degli ingles e okiečių lingu /. 5 della lingua le onese nazionale ansk ipzione (LVFA) a ika a dz può esse e segnalima sia dz [dziêsma], sia [iêsma] (LVG 2013: 26). 6 Nella ask ipzione nazionale della lingua la ia (LVFA) a ika a dž può esse e segnala a sia dž [džèms], sia [èms] (LVG 2013: 26). 7 P ibalsio sc i o il capo ibu an e j nella one ica in e nazionale abėcėlė indica pala alizza o p ibalsì, pe esempio, [j], [j]. A icoli A icles 149 / Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė 2) a ika as 12 onemų: a) lie. , j, , j, , j, , j/) 8 onemi /; b) la. , , , / 4 onemi. Pagal a ikuliacijos ie ą i iamieji bal ų kalbų p iebalsiai ski s omi į šias klases (ž . U bana ičienė, Ind ičāne 2015: 265–267; plg. DLKG 2005: 33– 34; LVG 2013: 58): 1) lūpiniai dan iniai: lie. , j/ i la /. , /; 2) dan iniai: lie. s, sj, z, zj, , j, , j/ e la /. s, z, , /; 3) al eoliniai: lie. /ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj/ i la. /ʃ, ʒ, ʧ, ʤ/; 4) pala alinie: la. ;/ / 5) pala alizza e gomu iniai (pala o elia iniai): lie. xj, j/; 6) gomu iniai: lie. x, / i la /. x/. / linguaggio Li uani dei i iabili p iebalsini onem nume o (22 onemi) è quasi doppio maggio e ispe o dei la ių lingu (12 onem), poiché lingue Li uanee p op ie delle p iebalsi opposizioni secondo balsingumą (duslusis ska dusis) e secondo pala alizazione (nepala alizuo as pala alizuo as), e lingue la is e solo secondo balsingumą. 3. PRIEBALSIŲ IR j FONOLOGINIS STATU- SAS LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE Secondo a ikuliazione būdą lie u iųʋ, ʋj, j/ a ibui ini sklandiesiems p iebal- / siams ( odėl iš šio y imo lauko eliminuo i), o la ių / , ʝ/ – pučiamiesiems p iebalsiams. Ins umen almen e s udia a che nelle lingue la ie ska dusis lūpinis dan inis / e pala alinis/ ha di e se a ian i di a imo (Čei ane 2011/). Quando dicendo ques i p iebalsius gli spišci a lingua pada ghe sono piccoli, p onuncia i pučiamieji p iebalsiai [ ] o [] il lusso d'a ia, luendo a a e so ankš umą, c ea u bulenciju e con e isce ankš umus p iebalsi a iukšminės ikacijos komponen ą (ž . LVG 2013: 66). dicendo p iebalsius Kai / e/ a le pada ghi della lingua es i appieni spyšys, p iebalsie p onuncia e be ikacijos, i. i. nepučiamieji, o app ossiman i [ʋ] e [j]8 (ž . 71). Tau osilabinėje posizione dopo umpo o elgo balsio la lingua la ia p iebalsinės onemes [ , ] LVG 2013: 66). La ių kalboje ap oksiman ai [ʋ, j] ie oj pučiamųjų [ , ʝ] ga- li bū i iš a iami, kai kalbėjimas p iblėsęs a mažiau ene gingas (LVG 2013: 68; subisce u a o pa ziale ocalizzazione, ecc.: [ ɑus] a s 8 Abi onemų i ealiz ācijas (pučiamieji [ ], [] e p ieksimės [ʋ] e [jan ai]) nei s udi della lingua la ia desc ūbi i con il e mine ankusis ankš umos p iebalsis (la sp audzenis oksnenis) (plg. Čei ane 2010; Čei ane 2011; Čei ane, 2012; Ind ič, 2012; Ma kus, G igo je s 2002). 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE ‘ a o’, [sɑus] sa s ‘sa o’, [dzeinieks] dzejnieks ‘poe as’, [z einieks] z ejnieks ‘ž e- jys’; [pɑː de eːs] pā de ējs ‘pa da ėjas’, [ eːs] ē s ‘ ė as’, [pɑː minieks] pā mij- nieks ‘iešmininkas’; [ us] u s ‘a i’ (LVG 2013: 86). nella one ica adizionale dei li a i9 (Pake ys 2003) e nella g aja accademica (kliū ies ma ikoje (DLKG 2005: 33) [j], [ʋ], [ʋj] p iski iami sklandiesiems p iebalsiams (sonan ams). Tokią [ʋ, ʋj, j] in e p e aciją lie u ių kalboje nulėmė ne a ikuliaci- pobūdis è lo s esso come e al i pučiamųjų p iebalsių10), e le unzioni di ques i p iebalsių peculia i à: alla ine della pa ola [ʋ, j] ne enka in ies, anco a più suska dėja e i s a neskiemeniniais [, ], con i p edecesso i einan i ocali di o igine seconda ia: d iga sius, eg. [jú· o] ‘jū oje, [sudkėdėje, [sudiẽ] ‘sudieu. Dai due posicinii a ian i pučiamųjų [ , ] e ap oximan ų [ʋ, j] nelle lingue la is e come onemi desc end in i pučiamieji p iebalsiai , / (ž . LVG 2013: 7677), men e nelle lingue li e is e ap oximan ai, ʋj, jʋ. La dis inzione a app ossiman ì [ʋ ʋj] e pučiamųjų p iebalsių [ , j] è di icilmen e s iaica a, pe ché ska dieji pučiamieji p iebalsiai a causa speci inės a ikuliacji (pe quan o igua da ska džiuosius puchiamuosius con empo aneamen e ac e ocale e gene uojamo ika y inis noise, e i pa delle co de ocali, che p is abdo il lusso ae eo) endę i s i app ossiman ai11. P iebalsiųʋ, ʋj, j/ iden i icazione p oblema in lingua Li uanea non è ino a ine isolę a e ichiedono esaus eo ins umen ino (pa em o ogge i e iu a ikuliacinių ga sų požymių y imu) gius i icazione. In ques o a icolo si segue l'in e p e azione adizionale, pe ciò nella pučiamųjų p iebalsių ice ca non engono inclusi sonan i li uanici/ʋ, ʋj ( u i i modo lūpiniai dan iniai / e j/ non hanno co ispondenza di ska džio) e j, men e nella ma e ia della lingua la ia sono inclusi ska dieji pučiamieji , (exis ia / i čia / opposizione / /). 4. FRIKACIJOS SPECTRAS IR INTENSIVUMAS Dal pun o di is a owali à uguali pučiamiei p i ocali di e iscono dalla dis ibuzione dell'ene gia dello spe o nello spe o e in ensi à (Ken , Read 1992: 122). Šių akus inių 9 Nuo e classi icazioni dei p iebalsi della lingua li uana (ž . Ab aze ičius, Leskauskai ė 2014: 167; Pake ys 2014: 91) p iebalsiai , j/ sono conside a e non sonan ai, e ska džiaisiais pučiamaisiais lūpiniais-dusdan iniais p iebalsiais, che secondo balsingumą con as a con co ispondamais jliaisiais , / dus. Lingua Li uaniana g ama ica 10 E. Mikalauskai ė (1975: 41–46) lie u ių /ʋ/, /ʋj/ i /j/ p isky ė pučiamiesiems, o akademinė (LKG 1965: 70) ques i p iebalsius, come con enen i didelį quan i à i pesių, čiamųjų p iebalsių i ne u inčius ono moduliacijos, nesukeliančius p iebalsių ska dėjimo, laiko a piniais a p pu- sonan ų. 11 Ska dieji pučiamieji p ibalsia nelle lingue del mondo è piu os o a o enomegno (Johnson 2003: 122). A icoli A icles 151 / Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė ondamen o dei segnali nella le e a u a eo ica dis inguono due pučiamųjų g upės: sibilian ai (sibilan ) (pa yzdžiui, anglų kalbos al eoliniai pučiamieji p iebalsių p iebalsiais/, požz/, pos al eoliniai pučiamieji p iebalsiai, pož/) e (non-sibilan ) (pa yzdžiui, anglų kalbos lūpiniai dan iniai pučiamieji p iebalsiai nesibilian i a p /,/ , pudan iniai pučiamθ,/ðieji e yklinis pučiamasis/h/ / / / / / /). Sibilian i da nonbilian ă di e iscono di maggio e ene gia e in ensi à dello spe o (Ken , Read 1992: 122): sibilian i anche chiama i yškiaisiais, men e nesbilian i blausiaisiais p iebalsiais (Amb aze ičius 2011: 37). Nei p eceden i la o i di one ica delle lingue li aue e la ie non e a soli o p iebalsius sci s i e secondo sibiliazione, . y. secondo ai s o ės di ezionamen o in dan i. Nella più ecen e ice ca acus ica dei p iebalsi dei li uani (ž . Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 301) a sibilian i engono assegna i p iebalsii del linguaggio li uanos, sj, z, zj, , j, , j/ e a ika os, j, , j, j, j, j, j, j, j. nelle lingue la ie sibilian i sono anche conside a i pučiamieji ankš umos p iebalsiais, z, , / e a ika os (užda umos p iebalsiai), , , / (plg. I. Ind ičānės y imus abou la ių kalbos sibilian us and nesibili dusliųjų ankiųjų p iebalsių g upėse, c . Ind ičāne 2012; 2013; 2014). In ques o a icolo e miniini sibilian a e nesibilian a, a caso caso, sa à anche consuma i. Is ando la lingua la ia p e ocalini ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių, p esen i nei CVC compounds, l'in ensi à del e ice dello spe o è s a a o a a che in ques o g uppo maggio i in ensi à alo i mediani s a is ica ca a e is i den alinio [z] e al eolinio [], e mino i lūpiniam den inium [ ] e pala aliniam []. La mino e media s a is ica alo e di in ensi à ha lūpinis den inis [ ], e la più g ande al eolinis [], sebbene essa poco di e isca dal den inio [z] alo e di in ensi à. se si p endono in conside azione i alo i degli nuoc ipi s anda d, den ino [z] e al eolino [] può esse e sepa a o dal lūpinio den ino [ ], men e pala alino [] gli nuoc ipi s anda d sono ela i amen e g andi, quindi il suo in e allo di alo i pe sidenga sia con il lūpinio den ino [ ], che con il den ino [z] e ici (Čei ane 2011: 117119). Anche sono s a i esamia i della lingua le onese p e okalinių dusliųjų pučiamųjų p iebalsių, p esen ičių CVC junginiuose, in ensi à sommūnė dello spe o, in ensi à mediau kis nonché ela i a in ensi à. Con l'applicazione di di e si me odi si o engono uni o mi isul a i: del più ele a o in ensi à media s a is icale niam [s] i al eoliniam [ʃ], o mažesnės – lūpiniam dan iniam [ ] i gomu iniam [x]. Mažiausią idu inę s a is inę in ensy umo e ę isais a ejais u i lūpinis ca a e is ica den idon ale [ ], e la massima al eolico [] (calcola o l'in ensi à della cima dello spe o) o den ino [s] (calcola o l'in ensi à media e l'in ensi à ela i a). Nel g uppo dei dusliųjų p iebalsių den ino [s] e al eolino [] alo i di in ensi à sono anche mol o simili. A basso alo e di in ensi à dagli al i so liųjų pučiamųjų p iebalsių si dis ingue lūpinis den inis [ ], e gomu inio [x] in ensy u- mo e ė y a a ima dan inio [s] i al eolinio [ʃ] in ensy umo e ėms. Pa- lyginus s anda inius nuok ypius, dusliųjų pučiamųjų p iebalsių in ensy umo 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE e čių s i ys isais a ejais pe sidengia (ž . Ind ičāne 2014: 112, 114–115; 1, 4 i 7 g a ikai). S udi dei la ians p e okalinių ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių (ž . Čei ane 2011; Ind ičāne 2014: 101119) hanno de e mina o simili endenze: sia ska džiųjų, sia dusliųjų pučiamųjų p iebalsių g upėje la minima in ensi à ha lūpinis pučiamasis p iebalsis (nesibilian ), o dan inis o al eolinis (sibilian ). Inol e, i alo i medi di in ensi à s a is ica indicano che l'in ensi à del uppino den ile, nonché pala alno e gommu ino puciamojo p ebalsio (nesibilian o) è in e io e al den ile e al eolino puciamojo p ebalsio (sibilian o). Quindi i isul a i di ques e ice che co ispondono alle osse azioni p esen a e nella le e a u a eo ica, ad esempio, pe i di e enziali di in ensi à sibilian ì e non sibilian ì in lingua inglese12. delle lingue Lie u ių p iebalsių in ensi à di ice che ino adesso e e ua a mol o poco. Sigi os De eške ičiū ės dise azione Li uanii lingua p iebalsių akus inės ypa ybės (2013: 138) iene p esen a a da i su li e ians lingua pučiamųjų p iebalsių būdingieji equency e in ensi i à spek o i šūnių dažnius bei ene gijos susi elkimo s i is: in ensy esnės spek i- nės i šūnės būdingos pala alizuo iems p iebalsiams (ypač [xj], [ɣj]), aukš esni dusliesiems p iebalsiams. S udi dell'Au o e L'in ensi à dei puccian i p iebalsi degli a uali aip pa odo sibilian ų (ypač [ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj]) spek inės ene gijos sus i- p ėjimą (ku is siejamas su d ižidine a ikuliacija) i lūpinių p iebalsių ene gijos elkimosi s ičių žemėjimą (susijusį su lūpine a ikuliacija). linguaggi bal ì iene s udia a s abilendo la alenza dell'in ensi à picco (peak in ensi y/ ampli ude) dello spe o dominan e, il pucian e p iebalsio in ensi à mediu kì (o e all noise in ensi y/ ampli ude) o del ela i o in ensi à ( ela i e in ensi y/ ampli ude) e e. L'ul imo odmio p iebalsių acus icas la o i iene conside a o i in pe spy iu, pe ché, pe esempio, pe me e di classi ica e u i inglesi lingua puchiamuosius p iebalsius secondo 2009: 192; Ind ičāne 2014: 103). Nella le e a u a eo ica si indica che ska diniams puchiamiesiems a ikuliacijos ie ą (ž . Jongman e al. 2000: 1252, 1259–1262; Ree z, Jongman p i alsiam ca a e izza o una mino e in ensi à ispe o ai lo o so liesiems co isponden i, pe ché a iculando ska dųjį pučiamąjį p i alsiį più 12 S udi dei p i alsių Anglų kalbos indicano che, pe esempio, dusliųjų sibilan ų in enss, dB/ in ensi i à è 1015 maggio e di dusliųjų nesibilian ų ,/θ/ (Ree z, Jungman 2009: 192). Sca dgio al eolino pucia i o p iebalsioz/ in ensi à 6 dB supe a so lio al eolino/s/ in ensi à, e sca dgio lūpinio den ino pucia i o / in ensi à 13 dB maggio e di so lio lūpinio den ino puhcio / in ensi à. Inol e si ede che dal pun o di is a ocali à uniodìi pučiamųjų p iebalsių g uppā l'in ensi à sibilian ì è maggio e di non sibilian ì: sca džio sibilian ì dBz in ensi à maggio e) di sca dži nesibilian ì ųjų, dB66 (ð) (), e dusliųjų sibilian ì sibilan ì in ensi à (6465 dB) maggio e di so liųjų nesibilian ì dB , (5354θ) (70724; Ken , 1989: 122). A icoli A icles 159 / Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė 66), u a ia la ians in linguaggio, di e samen e ispe o lie u ians, ques a aggiun i a p iebalsių pala alizzazione non ha signi icazioni onologiche. Lūpinių p iebalsių g upėje lie u ių pala alizuo ų p iebalsių spek o i šūnės dažnių VSV ( an o secondo uomini, sia secondo donne da i) sono mino i negu co isponden i nepala alizuo ų p iebalsių VSV, ma maggio i che la ių lūpinių p iebalsių spek o i šūnių dažnių. Dusliųjų lūpinių dan inių p iebalsių lie. [ ]/ [ j] i la. [ ] le medie s a is iche alo i delle equenze dei e ici dello spe o di e iscono più ecip ocamen e ispe o agli al i p iebalsi (ž . 78 ig.): pala alizuo am [ j] della lingua li uana è ca a e is ica di mol o mino e media s a is ica della equenza del e ice dello spe o che del la iu p iebalsi [ ], i iasi, la sio nelle lingue p iebalsi dello spe o issu nell'ambi o dei al i dažnių, e delle dažnių della lingua li uania. Didesni spe o sommù delle equenze di e enumai anche зафиксировать gomu ных e pala alizuтых gomu ных (pala o elia ных) p iebalsiных pog upi. Poiché s abilendo la lingua la ia p iebalsio [x] spe o sommù delle equenze VSV insieme con eggioa i e pala o elia inie pala alinie a ian i15, è a issa a la la ia lingua non pala alizuo o gomu inio p iebalsio [x] spe o sommù della equenza è maggio e del alo e di es . nepala alizuo i gomu inių [x], [], pe ò mino e negu lie. pala alizuo i gomu ini e la. pala alino p ibalsio (c . 78 ig.). Gomu iniai delle lingue Li uanee e la ians, lie u ių pala alizuo i gomu iniai e la ių kalbos pala alinis p iebalsis secondo didėjančias spek o i šūnių VSV signi icmes issidės o ques a o dine: lie. gomu iniai [x], [] < la. gomu inis [x] < lie. pala alizza e gomu iniai [xj], [j]< la. pala alinis [] Anche se delle lingue li uanee non pala alizza i e pala alizza i p iebalsių spek o i šūnės dažnių VSV ki imo dėsningumai ha mol e eccezioni, nonos an e in mol i casi pala alizza i p iebalsių spek o i šūnės ixojamos aukš esnių dažnių s i yje negu co isponden i nepala alizuo ų p iebalsių, o la. pala alini p iebalsių spek o cimaunè supe io i equenze negu lie. pala alizuo ų p iebalsių. 6.1.4. Dusliųjų e ska džiųjų p iebalsių con on o Né delle lingue li uane, né la ie i p iebalsių balsingumo non a in luenza ai alo i delle equenzie supe io i dello spe o i isul a i dello s udio indicano che dusliųjų p iebalsių e lo o ska džiųjų ek i alen ų spe o sommūnių VSV kin a nesis emicamen e, non si può inse i si in ce i dėsningum. 15 Nel linguaggio le one p ima della p ecakinessa ila balsius [i], [iː], [e], [eː] e doppa sius, cominciandoci componen i [i] e [e], puciamoji onema LVx/ può esse e ealizza a duejopai: come pala o elia inis alo ona [xj] e come pala alinis alo ona [c] (G 2013: 69). 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE 6.1.5. Vy ų i mo e ų duomenų palyginimas Sia dei li uani, sia dei la ians lingua da i indicano, che gli uomini p ono i ai p iebalsi ca a e is ici in e io i alo i di equenze sommù dello spe o che le donne p ono i ai co isponden i p iebalsi. Hin esi, alo e delle equenzie sommù dello su in o man o ly imi. Šiai endencijai nepaklūs a lie u ių kalbos pala alizuo i p iebalsiai [sj], [ʣj] i nepala alizuo i p iebalsiai [s], [ʣ]16 – šiems y ų iš a - spe o a quelle ela i e p ibalsi ca a e is iche di maggio i equenzie sommù dello spe o VSV che ai co isponden i p abalsi p onuncia i dalle donne. 6.1.6. P iebalsių a ikuliacijos būdo luogo in luenza p iebalsių akus- iniams požymiams Consen amen o dell'ene gia spe o in de e mina e asce di equenze o nisce da i sulle ca a e is iche a iculiacine dei suoni. Se l'ene gia p ibalsio si è concen a a nella 50006000 Hz egione, si sen e al o puciamoce s ipo di suono, se l'ene gia si è concen a a 30004000 Hz diapazone, si sen e bassi šnypščiamasis, in ensi o šlamesio s ipo di suono (Kodzaso , K i no a 2001: 565566). Sulla base di ques i c i e i dei li uani e la ians p iebalsius sop a u o si può scompa s y i in nesibilian us (ku ių ene gija elkiasi ~10003000 Hz s i yje), . y. lie. linius p iebalsius [x], [xj], [ɣ], [ɣj] i la. [ ], [ʝ], [x], bei sibilian us (ku ių spek o i šūnių dažniai su elk i 3000–6000 Hz diapazone). Sibilian ai da ski s y ini smulkiau į al eo- (gai spe o sommūnè essidēsciusios 30004000 Hz nella zona), . y. lie. [s], [sj], [z], lie. [ʃ], [ʃj], [ʒ], [ʒj], [ʧ], [ʧj], [ʤ], [ʤj] bei la. [ʃ], [ʒ], [ʧ], [ʤ], i dan inius p ie- balsius (jų didžiausia spek inė ene gija elkiasi 5000–6000 Hz diapazone), . y. [zj], [], [j], [], [j] e la. [s], [z], [], []. Da nesibilian ų si dis inguono gomu iniai lie. [x], [xj], [], [j] e la. [x] (p ie lo o schliejasi e la. lūpinis dan inis [ ]), i cui spe o sommūnè susi elkusios ~10003000 Hz diapazone. Nonos an e ciò p iebalsiù sca imen o in sibilian us e nesibilian us igua da p incipalmen e non con ene gia dello spe o, e con in ensi à. Sibilian im sono ca a e is ici maggio e in ensi à, pe ché lo o a icolujendo co en e d'a ia de e pe ei i pe ba iū į dan is. Di e e connessioni a sibiliazione e ene gia spe ale non ci sono, plg.: nesibilian ų ną (pa yčajne, 16 Dėl p iebalsių [s] i [ʣ] speci ikos galėjo a si as i i duomenų paklaida. Pap as ai 0–8000 Hz di- apazone y a ma oma ik ai iena p iebalsių [s] i [ʣ] spek inė i šūnė. Ti ian pla esnį diapazo- 010 000 Hz), possono esse e isibili due ques e p iebalsių spek alne e ūnė (caip e []). Poiché alla oce dell'uomo sono ca a e is iche equenze più basse, la seconda (aulš esnė) spe inė i šūnė po e a appa i e e s u esniame 08000 Hz diapazone. Men e i suoni p onuncia i dalle donne sono ca a e is ici equenze più al e, pe ciò s udia e alle p obalsi semp e assegna o il alo e della p ima e a (pe ché la seconda e a 08000 Hz diapazone non e a isibile). A icoli A icles 161 / Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė lūpinių dan inių lie. [ ], [ j] spek o i šūnės susi elkusios 2000–3200 Hz s i yje, la. [ ] – 4500–7000 Hz s i yje, pala alinio la. [ʝ] – ~4000 Hz s i yje. Apibend in o si può a e ma e che le a ee di conges ionamen o dei e ici dello di e encijuo i pučiamuosius p iebalsius i a ika as į okias a ikuliacines g upes: al eoliniai-sibilian ai (jų spek o ene gija susi elkusi idu inių dažnių s i yje), spe o pe me ono dan iniai-sibilian i (le lo o ene gia concen a iasi nell'a ea al i delle equenze) e gomu iniai-nesibilian i (i i p op ie minimi e nici dello spe o VSV). Al ų p iebalsių (nesibilian ų) secondo le equenze delle sommù dello spe o impossibile di e enzia e. 6.1.7. Riassunzione dello s udio di equenza spe o picco Du an e lo s udio sono s a i pa agona i linguis i li uani e la ians pučiamųjų p iebalsių bei a ika ų spek o i šūnės dažnių eikšmės balsingumo, pala alizacijos, a ikuliacijos būdo as well as loca ion and in o man ų lyceus igua do. Nelle lingue li uane, né la is e, è s a o s abili o che p iebalsių balsingumas non a in luenza agli alo i di equenze supe io i dello spe o (plg. : S. De eške ičiū ės (2013: 138) le ice che indicano che le lingue li uani ska džiųjų p iebalsių ene gia si sia concen a a nella zona delle basse equenze ispe o con dusliaisiais lo o co elia ais). A causa pala alizazione della lingua li uani p iebalsių spek o sop aūnių ecce paaukš ėja, . i. sono più al e che nonpala alizua i memb i delle opposizioni ecce. delle lingue li e is e pučiamieji p iebalsiai e a ika os spe o sommūnių equenze di aumen o o dine išsidės o così: gomu iniai < lūpinis dan inis < al eoliniai pala alizza i gomu iniai < pala alizuo as lūpinis dan inis pala alizu a e al eoliniai < dan iniai < pala aliza e dan iniai. Realizzando ice ca e con on ando le lingue li uane e la ii non pala alizua i, pala alizua i e pala alini pučiamųjų p iebalsių e a ika ų spek o i šūnių equenze, no a e le seguen i endenze: 1) la. [ ] ca a e izzano equenze più al e di cima dello spe o che lie. [ ], [ j] ( an o pe i maschi come pe le donne) 2) uomini da i, la. le equenze del e ice dello spe o dei dan inių p iebalsių in mol i casi sono simili a lie. nepala alizuo i dan inių p iebalsių (isc i e s nės spek o i šūnės nei lie. non [z]); mo e ų duomenimis, la. dan iniams p iebalsiams būdingos aukš es- pala aliza i e pala aliza i den i- niams p iebalsiams; 3) la. al eolinių p iebalsių ( an o secondo uomini, sia secondo donne da i) le equenze delle sommù dello spe o sono icimi lie. pala aliza i ai al eolinici p iebalsi (nes la. al eolini ai p obalsi è anche ca a e izza o pala a- liškumas, ačiau jis nė a onologinis, nes nė a nepala alizuo ų ko elia ų, ž . LVG 2013, 64); 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE 4) la. [x] secondo i alo i delle equenze del e ice dello spe o occupa lie. [x] i lie. [xj], nes la. [x] kokybė p iklauso nuo oliau einančio bal- in e pinę pose ì a sio: la sua a icolazione può a ia e dal gomu nio a gomu no pala alizza o pala alino /; 5) la. [ ] e [] i più icini p iebalsia della lingua li uanei lie. sonan i [ʋ], [ʋj] e [j] non sono s a i s udia i. Tu a ia è no a o che la. [ ] la signi icanza delle equenze del e ice dello spe o più icina lie. [ ], [ j] signi icmessi, e non la. [ ] signi icmei. La. pala alino p iebalsio [] spe o sommūnès equzioni signi ica o a e siamen e: a ima la. [], [], [], [] signi ica i (i. y. p iebalsi, in lingua la ia a en i ne onologico pala alizacijos požymį). Secondo la cima dello spe o alo i equenziali dis ingue anno ali g uppi di p iebalsi a iculiazionali delle lingue li uane e la is e: a) al eolini (sibilian ai): lie. [], [j], [], [j], [], [j], [j], [j], [j] e la. [], [], [], []; b) dan iniai (sibilian ai): lie. [s], [sj], [z], [zj], [], [j], [], [j] e la. [s], [z], [], []. c) gomu iniai (nesibilian ai): lie. [x], [xj], [], [j] e la. [x] d) lūpiniai dan iniai pala alinis (nesibilian ai): lie /. [ ], [ j] i la. [ ], [ ], Gesso In o man ų a in luenza a equenze dei e ici dello spe o: ai p ebalsi p onuncia i dai maschi sono ca a e is iche e nici di spe o più basse che alle donne p onuncia e co isponden i p ebalsi. Poiché le ca a e is iche spe ali dei p obalsi sono lega e al g osso della bocnas [ʝ]. p e akinesa e mia, e a ques o a in luenza in ac o ocale (ciò che p e akinè e mia è maggio e, il più acus icina ene gia si concen a nella zona di equenzioni ne es), si aspe a che gli uomini is a ano p obalsi ene gia concen osis nelle zone ne esennes delle donne (plg.: ac o ocale degli uomini è ~2,8 cm più lunghe delle donne). 6.2. In ensi à elinquinica 6.2.1. De e minazione dell'in ensi à ela i a In ensi à elazionis indica appo o a puciamojo p iebalsio o a zės ika os idu inio in ensy umo i one inę aplinką suda ančio balsio idu inio in ensy umo pe nus a y os ukmės in e alą. Ma a imai a lik i ga sų anali- p og amma PRAAT. Le medie alo i di in ensi à dei pučiamiai p iebalsi e a ika ì (dB (μE)) sono o enu e da 0,01 s, o 10 ms, du an e l'in e allo (c . Fig. 9 e 11), e le alo i di in ensi à balsiì sono o enu e da 0,05 s, o 50 ms, du an e l'in e allo, si ua o app ossima i amen e in media balsio (Fig. 10 e 12). A icoli A icles 163 / Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė de e minazione di media in ensi à (μE) 9 PAV. Duslusis p e okalinis pučiama- sis [s] skiemenyje [sɑs]: 0,01 s, a ba 10 ms, ukmės in e alas 10 PAV. Dusliojo p e okalinio pučia- mojo [s] one inėje aplinkoje esan is balsis [ɑ] (skiemenyje [sɑs]): 0,05 s, a - ba 50 ms, in e allo di du a a 11 PAV. Duslioji p e okalinė a ika-12 [] skiemenyje [ɑ]: 0,01 s, o os [] du a a in e alas sis [ɑ] (skiemenyje PAV. Dusliosios p e okalinės a ika a one inėje aplinkoje esan is bal10 ms, [ɑ]): 0,05 s, o 50 ms, in e allo di du a a In ensi à ela i a calcola a il alo e dell'in ensi à media del p iebalsio puciamojo o a ika a di iso dal suo one icale ambien e in cui o i balsio di in ensi à media. Pe esempio, se s skiemɑn sas [sɑs] p e okalinio so licio puchiamojo p ibalsio [s] l'in ensi à media a 10 ms in e allo è 55,06 dB (μE) (ž . 9 pa o balsio [] in ensi à media a 50 ms in e allo 73,41 dB (μE) (ž . 10 pa ), l'in ensi à ela i a si calcola così: 55,06 dB (μE): 3,41 dB (μE) = 0,750 dB (μE). Gau os ela i i alo i di in ensi à a a i da i s a is iche analisies p og amma SPSS: in ques o p o- g amoje apskaičiuo os san ykinio in ensy umo idu inės s a is inės e ės (dB), ku iomis ope uojama šiame s aipsnyje. 164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE 6.2.2. Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p ie- balsių bei a ika ų palyginimas su la ių kalbos duomenimis Lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių bei a ika ų ela i o in ensi à s a is iche medie alo i (VSV) p esen a e in abella 3. 3 LENTEL. Li uanei e la ians lingue pučiamieji p iebalsiai i a ika os: ela i o in ensi à VSV (dB) CVy ų da i Done ų da i Lie. La. Lie. La. Pučiamieji p iebalsiai [ ] 0,788 0,819 [ ] 0,648 0,648 0,619 0,608 [ j]0,653 0,630 [s] 0,661 0,779 0,759 0,782 [sj]0,786 0,738 [z] 0,761 0,815 0,783 0,863 [zj]0,766 0,793 [ʃ] 0,699 0,751 0,704 0,752 [j]0,734 0,747 [ʒ] 0,799 0,806 0,816 0,858 [j]0,788 0,810 [ʝ] 0,818 0,852 [x] 0,686 0,712 0,679 0,696 [xj]0,675 0,639 [ɣ] 0,770 0,744 [j]0,802 0,721 A ika os [ʦ] 0,701 0,796 0,728 0,818 [j]0,722 0,746 [ʣ] 0,751 0,788 0,765 0,833 [j]0,759 0,774 [ʧ] 0,723 0,785 1,003 0,795 [j]0,765 0,750 [ʤ] 0,766 0,801 0,807 0,837 [j]0,774 0,778 A icoli A icles 165 / Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė Lie u os i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų ela i o in ensi à s a is ica media alo i aumen a così o dine: 1) uomini da i: la. lie. [ ]<[ j]<[s]<[xj]<[x]<[ʃ]<[ʦ]<[ʦj]<[ʧ]<[ʃj]<[ʣ]<[ʣj]<[z]<[ʧj]< [zj]<[ʤ]<[ɣ]<[ʤj]<[sj]<[ʒj]<[ʒ]<[ɣj], [ ]<[x]<[]<[s]<[]<[ ]=[]<[]<[]<[]<[]<[z]<[]; 1) da i emminili: lie. [ ]<[ j]<[xj]<[x]<[]<[j]<[]<[sj]<[]<[j]<[j]<[j]<[s]<[]< la. [ ]<[x]<[]<[s]<[]<[]<[ ]<[]<[]<[]<[]<[]<[z]. delle lingue Li uanee pala alizua i e non [ʣj]<[ʤj]<[z]<[zj]<[ʤ]<[ʒj]<[ʒ]<[ʧ], pala alizua i pučiamųjų p iebalsių bei a ika ų ela i o in ensi i à VSV pa agione con da i della lingua la ių ede e 1314 pa . 13 PAV. delle lingue Li uanie pala alizza i e non pala alizza i pučiamųjų p iebalsių bei a ika ų ela i o in ensi à VSV (dB) con on o con i isul a i della lingua la ia: da i maschili mino i ela i o in ensi à VSV che dal pun o di is a ocali à e a icolazione La ių kalbos p iebalsiai Lie u ių kalbos p iebalsiai pala alizuo i nepala alizuo i 166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE Lie u ių kalbos pučiamiesiems p iebalsiams i a ika oms būdingos šiek iek agli s essi p iebalsi della lingua la ia (basando sia da i maschili che emminili). Kele as p iebalsių non con e ma ques a endenza: uomini da i lie. [ j] > la. [ ], ma lie. [ ] = la. [ ]; donne da i lie. [ j], [ ] > la. [ ]; lie. [] > la. [] > lie. [j] (mo e ų iš a a lie u ių kalbos al eolinė a ika a [] si dis ingue i in al i VSV di in ensi à ela i a, c . Fig. 14). Palyginus della lingua li uanea pala alizuo u e nonpala alizuo u p iebalsius mamo e ų da i [xj] < [x], [j] < [], [sj] < [s], [j] < [], [j] < [], [j] < []. La ians pala alinis [] ha anche uno più al i (pagal da i emminili) o s esso più al o (pagal da i maschili) indiciklì di in ensi à. Si y i, kad pala alizuo ų p iebalsių san ykinio in ensy umo duomenys dažniau y a aukš esni. Tačiau esama išimčių, plg.: y ų duomenys – [xj] < [x], [ʒj] < [ʒ]; a ende che s es ando più da i o usando al i p og ammi di analisi la co elazione pala alizzazione e ela i a in ensi à osse anco a più chia a. 14 PAV. delle lingue Li uanee pala alizuo i e non pala alizuo i pučiamųjų p iebalsių bei a i- ka ų san ykinio in ensy umo VSV (dB) palyginimas su la ių kalbos ezul a ais: mo- e ų duomenys La ių kalbos p iebalsiai Lie u ių kalbos p iebalsiai pala alizuo i nepala alizuo i A icoli A icles 167 / Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė 6.2.3. Ska džiųjų i dusliųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų palyginimas I isul a i dello s udio indicano (ž . 1314 pa , 3 abelę) che sia dei li uani, sia delle lingue la is e ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių e a ika ų ela i o in ensi à VSV no malmen e è maggio e ispe o ai lo o dusliųjų ek i alen ų. Hen igi, p iebalsių balsingum a in luenza l'indicmeni dell'in ensi à ela i a. Dal linguaggio li uano ma e ia indaga a ques a endenza non con e ma maschi p onuncia os sca dusis pala alizuo s den inis p iebalsis [zj], a en e mino e media s a is ica alo e (0,766 dB)) che so lusis den inis [sj]786 dB)). Nel so og uppo dei non pala alizzia i, un'eccezione cos i uisce la emmin p onuncia a sca zio al eolina a ica a [], la cui ela i a in ensi à (0,807 dB)) è in e io e al alo e s a is ico medio della so liosa a ika os [] (1,003 dB)). Ska diesiems la ių kalbos p iebalsiem anche ca a e is iche maggio i alo i di in ensi à ela i a ispe o dusliesiems lo o co elia am. Esenzione uomini p onuncia a ska džioji dan inė a ika a [], a en i in e io i media s a is ica alo e (0,788 dB)) che la co isponden e so lioji a ika a [] (0,796 dB)). 6.2.4. Pa agonamen o dei da i maschili e emminili Di inga isiologia dei sessi, lemian i ilgesnį maschile ac o ocale (plg. maschile ac o lungis ~16,9 cm, emminile ~14,1 cm), pe me e aspe a si e di e en i in ensi à ela i o isul a i. I isul a i dello s udio dei p iebalsi in lingua la ia con e mano le a ese endenze: signi icazioni di più al o in ensi à ela i o più spesso ca a e is ica dei p iebalsi p onuncia i dalle donne. Tu a ia esis a e eccezioni, plg.: maschii p ono i p iebali [ ], [x] ha highe esnes di in ensi à ela i a VSV negu co isponden i emminili p ono i p iebali. Palyginus delle lingue li uanee dello s esso puchiamojo p iebalsio o a ika os uomini e donne da i, sis eminių ski umų nepas ebė a. 6.2.5. P iebalsių a ikuliacijos būdo luogo in luenza p iebalsių akus- iniams požymiams Né lie u ians, né la ians lingue da i dell'in ensi à ela i a non pe me ono di e enzia e pučiamųjų p iebalsių e a ika ų secondo a iculiacijos būdą bei luogo. Si spe a che dai da i di in ensi à ela i a si po esse sepa a e o ija sibilian us, . y. „ yškiuosius“ p iebalsius (didesnio in ensy umo) nuo nesibili- an ų, . y. „blausiųjų“ (mažesnio in ensy umo) p iebalsių. Kalbos akus ikos e- sos iene che la minima in ensi à è ca a e is ica so lien i nonabilian i (pa yzdžiui, -15 dB), o didžiausias in ensy umas – ska diesiems sibilian ams 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE dB (0); ska džiųjų nesibilian ų e dusliųjų sibilian ų in ensi à sono similišus ~-5 dB (ž . Amb aze ičius 2011: 38). I isul a i o enu i indicano che nelle lingue li uane e la ie nei g uppi di maschi is a a i ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų secondo i alo i ela i i medi dell'in ensi à s a is ica non si possono sepa a e sibilian ų da nesibilian ų, i.e. delle lingue li uane non pala alizuo i pučiamųjų p iebalsių i a ika ų [z], [], [], [] g upėje nea siski ia []; delle lingue li uanee pala alizuo i p iebalsių [zj], [j], [j], [j] g upėje nea sisci ia [j]; delle lingue la ie pučiamųjų p iebalsių i a ika ų [z], [], [], [] g upėje nea sici ia [ ], []. Sulla base dei da i emminili della lingua li uane ska džiųjų p iebalsių posis ema si può dis ingue e ska džiuosius nesibilian us [j] e [] da ska džiųjų sibilian ų [z], [zj], [], [j], [j], [j] a nesibilian [j] e [] ca a e is ica mino e appo o di in ensi à VSV che a sibilian . Nel linguaggio le oni ska džiųjų p iebalsių posis eme dai sibilian ų [z], [], [], [] si dis ingue nesibilian a [ ] gli è ca a e is ica legge men e mino e in ensi à del appo o VSV (anche solo secondo da i emminili). Sia delle lingue li uane, che la ii dusliųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėje ela i o in ensi à signi ica i i aiu a a dis ingue e sibilian us ( u inčius didesnes VSV) dai nesibilian ų ( u inčių mažesnes VSV). Plg.: linguaggi li uani non pala alizua i p iebalsių g upėje sibilian i [s], [], [], [] di e isce da [ ], [x] (solo secondo i da i emminili, maschí is a ų p iebalsių [s] e [x] signi ica i i pe sidengia); da i di sibilian i [sj], [j], [j], [j] dei linguaggi li uani pala alizua i pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėje si dis ingue dai nesibilian ų [ j], [xj] (pago en ambi i sessi); nelle lingue la ie pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėje sibilian i [s], [], [], [] secondo i signi ica i dell'in ensi à ela i a si dis ingue dai nesibilian ų [ ], [x] ( igua do a da i di en ambi i sessi in o man ų). 6.2.6. Sin esi dello s udio di in ensi à elazionale Lie u ių kalbos pučiamiesiems p iebalsiams i a ika oms būdingos šiek iek mažesnės san ykinio in ensy umo VSV nei balsingumo i a ikuliacijos požiū- iu okiem pa lingua la ia p iebalsiam. Tali isul a i po e ano de e mina e le egis azioni sono e: anche se i pa ame i ecnici delle egis azioni in Li uania e in Le onia e ano so enodi i, du an e la egis azione la maggio e a enzione e a k epia a in egis azioni quali à (cadangi egis azioni u ono u ilizza e a a i suoni acus ici a ibu i i i17), e non in uguaglianza del segnale sono o, che so sa ybių a ba dėl nuo a gio, a si adusio ilgai kalban į dik o oną. Šis ga so 17 Į ašai da y i p ojek o „Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos (ins umen i- po e a s y uo i pe in o man o indi iduali balnis analisi) (N . MIP-081/2013) du an e. S aipsniai / A icles 175 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė Simila co ela ions be ween he acous ic cues examined in his pape and he e ec o oicing, manne and place o a icula ion, as well as he e ec o speake s gende a e obse ed bo h in s anda d Li huanian and La ian. Howe e , some di e ences in he da a o he wo Bal ic languages a e also obse ed. The esul s show ha he ica i es and a ica es o S anda d La ian a e mo e simila o he pala alized s. non-pala alized i ca i es and a ica es o he same oicing, manne and place o a icula ion in S anda d Li huanian, i.e., he ica i es and a ica es in S anda d La ian seem o be so e in compa ison o he non-pala alized ica i es and a ica es in S anda d Li huanian. È anche osse a o che he ica i es and a ica es o S anda d La ian ha e a highe ela i e in ensi y in compa ison o he co esponding ica i es and a ica es o S anda d Li huanian. This can be explained ei he by mo e ene ge ic a icula ion o hese speech sounds o speake s o S anda d La ian o by some di e ences ela ed o he eco ding le el. Į eik a 2016 m. maggio 19 d. JOLITA URBANAVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5 LT-10308 Vilnius Li huania joli a.u bana [email protected] INESE INDRIČĀNE LU La iešu alodas ins i ū s Akadēmijas laukums 1 LV-1050 Rīga La ia ineseind [email protected]