Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos
Full text
A icoli A icles 115 /
LOÏC BOIZOU
Vy au o Didžiojo uni e si e as
Di ezioni di ice che scien i iche: compu e ina
lingu is ica, compa a i oji ling is ica, eks ynų ling is ica.
JOLANTA KOVALEVSKAIT
Vy au as Maggiojo Uni e si à
Di ezioni di ice che scien i iche: eks ynų
lingu is ica, azeologia, lessicologia e lessicog a ia.
E RIMKUTRIKA
Vy au as Maggiojo Uni e si à
Di ezioni di ice che scien i iche: eks ynų ling is ika,
kompu inė ling is ika, au oma inė mo ologinė i sin aksinė
analizė, kalbos kul ū a, mo emika, pas o ieji junginiai.
LITUVI LEGABOLE BIGOGI
PASTIJ JUNGINI
GRAMATINĖS KATEGORIJOS
G amma ical Ca ego ies o Li huanian
Two-wo d Mul i-wo d Exp essions
ANOTACIJA In ques o a icolo analizza i d ižodžiai pas o ieji junginiai, che da i d iem ky inų
ipiškomis kolokacijama, g amma icinių o mų a osenos peculia umai. Obie i o dello s udio
i daugiau o mų Lie u ių kalbos daik a a dinių azių žodyne. Ap a iami šių junginių, lai-
analizza e in de aglio le ca ego ie g amma icali dei due o dini, con massima a enzione ai
di e ni; desc i e e, come co eliuoja aleg niai e essi esp essiami connessioni sin aksiniai.
L'a icolo con iene da i s a is ici sulla azionemažodžių e a dažodžių g amma icali ca ego ie,
che si compa ano con g ama iche o me a osena ašy inės i saky inės lie u ių kalbos
eks ynuose.
ESMINIAI VOODŽIAI: lie u ių kalba, pas o ieji junginiai, g ama inės ka ego ijos,
Lie u ių kalbos daik a a dinių azių žodynas.
Ac a Linguis ica 116 Li huanica LXXV
LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ
ANNOTATION
This s udy ocuses on wo-wo d MWEs exp essed by se e al g amma ical o ms in he
Dic iona y o Li huanian Nominal Ph ases. We analyse he dis ibu ion o g amma ical
ca ego ies in he wo-wo d MWEs, which a e mainly unde s ood as ypical colloca ions. Lo
s udio mi a a o ni e una de aglia a documen azione o he usage o g amma ical
ca ego ies, wi h a speci ic emphasis on he case ca ego y, in o de o show he co ela ions
each case and a pa icula syn ac ic unc ion. The pape con ibu es o he desc ip ion o
g amma ical ea u es o Li huanian MWEs by p o iding he quan i a i e dis ibu ion da-
be ween a o e bal and nominal ca ego ies, which a e hen con as ed wi h he usage o
he same ca ego ies in w i en and spoken Li huanian co po a. KEYWORDS: Li huanian
language, mul i-wo d exp essions, g amma ical ca ego ies, Dic iona y o Li huanian Nominal
Ph ases.
1. ĮVADAS
delle lingue Lie u ių pas o ieji junginiai ( oliau PJ) i i non pochi: apsi igojus solo quei s udi, nei
quali analizza a a io o ipo PJ sanda a, g amma ica, sa ebbe o Rū os Ma cinke ičienės e
galima paminė i Jus inos Bagdonai ės (2010), Agnės Bielinskienės (2010), Gie-
d ės Ja ašiūnai ės (2004), Jolan os Ko ale skai ės i E ikos Rimku ės (2010),
Gina ės G igony ės da bus (2005) e k . Con ques o a icolo si p osegue il ciclo sulla pa ola di azi
di daik a a dini della lingua Li uania ( oliau LKDFŽ o pa olaynas1) a dažodinių d ižodžių
pas o iųjų junginių g ama iką: gli au o i di ques o la o o sono ap a ę di icol à, con cui si
incon a a pe s abili e au oma icamen e LKŽDF o ni e o me di compound dei pas o iųjų an
(Boizou e k .a), desc i ę LKŽDF 2015 d ižodžių PJ mo ologine e sin aksine peculia i à (Boizou e
2015 k b), è analizza a LKŽDF p esen a a una o ma di PJŽ d ižodžių g amma ica e seman ika
(Rimku ė e k . 2015). In ques o a icolo analizza i d ižodžiai junginiai, che LKDFŽ o ni e d iem e
più o mų, nepapildy i e nesu umpin i, di un o ale 19 816 junginių. T ap di lo o p incipalmen e
combinini da due daik a a džių (p.z.: maggio anza abi an i, maggio pa e abi an i; e à d'o o, e à
d'o o, e à d'o o; Bal ijos 1 LKDFŽ è il p imo diziona io PJ della lingua Li uanea, cos i ui o
eks yno pag indu. Jį cos i uiscono spesso insieme u ilizza i sensa i e g amma icalmen e
egola i compoiniai nonché azè, nelle quali è almeno uno daik a a dis (plačiau su LKDFŽ e i suoi
p incipi di o mazione c . Ma cinke ičienė 2010;
Rimku ė i k . 2012; Boizou i k . 2015b).
A icoli A icles 117 /
Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių
g ama inės ka ego ijos
s ada, Bal ijos kelią, Bal ijos kelyje), nonché compoiniuose, cos i ui i da
būd a džio e daik a a džio ( im a p oblema, im ų p oblemų; g yni pinigai, g ynieji
pinigai), eiksmažodžio e daik a a džio (a e ia kelią, a ė ė kelią; p endendo
mą, p iims sp endimą). Anks esniame y ime (Boizou i k . 2015b) šie d ižodžiai
soluzioniijunginiai, sulla base Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (1996),
classi ica e in ques i g uppi: 1) ecip oco in e connessione yšio: a) ogge i i
(suda o 0,08 pe c. di u i compoinių), b) sogge i i (0,33 pe c.); 2) congiun i i (0,16
pe cen o); 3) p ijungi i o di collegamen o: a) ogge i i (3,42 pe cen o), b) sogge i i
c) aplinkybinius (0,30 p oc.) i d) požymio (95,55 p oc.)2.
Šiame y ime didžiausias dėmesys ski iamas LKDFŽ d ižodžiuose jungi-
(0,16 pe cen o), niusse (iiiusi si possono conside a e ipiškomis kolokacjami)
esiliškėjusiem pa icomeni a osenos di o me g amma icali. L'a icolo
p esen a a da i s a is ici sulla dis ibuzione di u e azionimajodžių e a dažodžių
ca ego ie g amma icali, mos a a, come de e mina a ca ego ia g amma icale
u ilizza a sin aksiniams legami o ma e. La più g ande a enzione iene da a ai di e en i; se a a, come ko eliuoja linksniai
i jais eiškiami sin aksiniai yšiai.
LDFKŽ ipo a e d ižodžių PJ pa i del linguaggio e linksnių appia amen o
pa agona o con saky inės e ašy inės linguaggio da i sulla base di ques i due
linguaggio a mainų eks ynai, a delle al e g ama iche ca ego ie con ašy ine
kalba, pe ché non o a da i su u e le g ama iche ca ego ie appia imen o
saky inėje kalboje. Sc i ina lingua app esen a e scel o 1 mln. pa ole
mo ologicamen e ano ua o es o della lingua li uanee (ž . Rimku ė 2006,
ul e io men e denomina a eks ynu), saky inei lingua Saky inės lie u ių kalbos
eks ynas (Dabašinskienė 2009). Si spe a che PJ compa azione delle ca ego ie
g amma icali appo zionamen o sc i i issima e saky inėje lingua aiu i a s abili e,
cosa ca a e is ica dal PJ suda y ai sus aba ėjusiai kalbai (an. o mulaic
language, ž . W ay 2002); quan o sus aba ėjusi nel linguaggio si i le a dei li uanici
g amma ici dėsningumai, quali di di e enziali e simili udini si può no a e.
2. L'ESPELI E GRAMATINI
CATEGORI PASISKIRSTYMAS
1 abella chia amen e si ede che a analizza e d iòdžių PJ da LKDFŽ p edomina daik a a džiai
alie pa i del linguaggio p opo zioni decida il a o che nel diziona io 2 Al e au o i, ad esempio,
Vi as Labu is (1998), engono una quan o di e sa classi icazione: in ques o la o o gli a ibu i
del segno del abu o p ijungiamo co ispondono a V. Labučio, men e i abu io di connessione
ogge i i p edika i (L 1998is: 9094).
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ
į auk i ik ie junginiai, ku iuose y a ben ienas daik a a dis (be jis nebū inai
è il p incipale demme o del compos o)3. Quindi analizzando d ižodžius PJ non si
po e a aspe a e di al i isul a i e essi a a o non assomigliasù a sc i i ine e
saky inės kalbos da i sc i i inės kalbos eks yne daik a a džiai cos i uiscono
ci ca 39 p oc. (Rimku ė 2006: 27), saky inės kalbos eks yne 16,2 p oc. (Dabašinskienė
2009: 9).
A causa del g ande nume o di daik a o džių a analizza i PJ gausu e
a ibu a džių (pe ché sono combina i con daik a o džiais) di lo o ci sono due
ol e più che nei es in ( ašy inės kalbos eks yne 7,33 p oc., saky inės kalbos
eks yne 2,8 p oc.). Al e pa i della lingua si spa iscono anche non co isponde
da i della lingua sc i a e sai ina, plg. eiksmažodžių 20,5 22,84 pe cen o, nume a džių 0,96 /
pe c., inse zioni 8,7 1,9 16,9 pe cen o /
Iš pag indinių kalbos dalių gana sma kiai ski iasi eiksmažodžių skaičius,
nes y imo medžiagoje labai nedaug eiksmažodinių junginių. No s, kaip nu-
nell'a icolo s a y a (Boizou e k . 2015b: 121), modelis eiksmažodis + daik a a dis
cos i uisce 9,99 pe cen o, ma secondo equenza è comunque mol o allon ana o
dai due più equen i modelli daik a a dis + daik a a dis (4079, p oc.) e būd a dis
+ dik a a dis (32,2 pe c.).
1 LENTEL. Pa i della lingua si dis ibuizione
Pa e della lingua Sk. P oc.
Dik a a dzii 29559 74,55
Būdogli 6388 16,11
Veiksmažodžiai 2061 5,20
Scuo e ezzie 738 1,86
Į a džiai 640 1,61
Pa i della lingua Nekai omosios 31 0,08
T umpiniai 234 0,59
Del o ale 39651 100,00
Da nekai omųjų pa i della lingua d ižodži nei PJ o a o solo p ie eiksmių, p ielinksnių
e dalelyčių. P ie eiksmių, come e būd a džių, PJ p obabilmen e sa ebbe 3 In una
An e io ice ca (Boizou e k . 2015b: 123) è s a o s abili o che secondo il p incipale
dėmenį junginiai si spaccisso così: daik a a diniai 96,4 p oc., eiksmažodiniai 3,59 p oc.,
būd a diniai 0,02 p oc.
4 Le p ime ci e indicano, quan o di de e mina a pa e della lingua as a sc i i ine nella eks ine
della lingua, e dopo pas i ojo b ūkšnio ipo digi is quan o pa a o a saky ine nella eks ine della lingua.
A icoli A icles 119 /
Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių
g ama inės ka ego ijos
si può aspe a e più, pu ché nel ma e iale dello s udio sa ebbe s a a s a a
p ie eiksmis + būd a dis, p ie eiksmis + eiksmažodis modelio junginių.
P ielinksniai e dalely ės p incipalmen e engono u ilizza i mos aikiniuose o
nonbiškius sin assinius išius o ma anci collegamen i (i in ques o a icolo più
app o ondi o non a a i). P ielinksniai, p ie eiksmiai e dalely ės d ižodžiuose PJ
cos i uiscono 0,08 pe cen o, ašy inės kalbos eks yne più di 13 pe cen o. ; una
pa e anco a più g ande 26,4 pe c. cos i uisce saky inės kalbos eks yne.
D ižodžiuose PJ mol o pochi nekai omých delle pa i del linguaggio, pe ché ques o
dimen a le pa i del linguaggio giungimosi polinkia: sensmigiose d ižodžiuose
junginiuose, nei quali uno dėmuo daik a a dis, al o dėmuo spesso può esse e solo a dažodis o eiksmažodis.
Teks yne quasi 2 pe c. cos i uisce alle pa i della lingua a ibui i umpiniai
(san umpos e su umpinimai), negli analizza i combinamen i di lo o solo 0,59 pe c.,
nonos an e ques e uni à lessiche occupa abbas anza nemažą pa e a al e
pa i della lingua. Ques o può esse e spiega o dal a o che a i a i sin assini li si
cos i uiscono in conjunzioni si possono o a e sho inių, ecc. : VIV po a o i, UE
ci ai, C g upė. Jie dažniausiai a o i kaip pažyminiai.
Paanaliza us, kokia kalbos dalių į ai o ė iš yškėja ski inguose sin aksi-
paesi, na ys ė NATO, B lim oni nei legami (anche edi Boizou e k . 2015b), è possibile
a e ali gene end inimen i: solo daik a a džiai pa a o i sujungiamojo šio
junginiuose, solo daik a a džiai e eiksmajodžiai io in e connessioni ecip oche
sogge i e e ogge i e, anche p ijungiamojo šio subjec i i junginiuose. Didesnė
dalių į ai o ė pas ebė a a p p ijungiamojo yšio aplinkybinių junginių: juose
lingua senza daik a a džių e eiksmažodžių anco a o a o p ie eiksmių e
umpinių; p ijungiamojo yšio objek iniuose junginiuose p incipalmen e
daik a a džių e eiksmažodžių, ma pa a o a e būd a džių, skai a džių bei
į a džių. Tu e la abella 1 p esen a a pa i del linguaggio (issky us
nekai omąsias) o a e p ijungiamojo yšio segno di collegamen i, di ques o ipo
collegamen i domina daik a a džiai. Il a o che analizza e d ižodžių PJ pa i della
lingua si dis ibuiscono non co isponda sc i ine e saky inės lie u ių kalbos
a osenos dėsningumų, decide piu os o di e si isul a i di classi icazione
g amma icali (compa ando con da i eks ynų). Tu a ia in alcuni casi
(especialmen e linksnių) ede e mol o simile a osena (plačiau z . 2.1 e 2.2 posky ius).
2.1. Veiksmažodžių o me
2.1.1. Passenazione di p enenu i oli e non p enenu i oli o me Nei
analizza i d iodžius compoun i en ano 379 o me pe sonaliamosi e 280
non p enenu i oli. A i iamo l'a enzione che alle non iden i icabili
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ
eiksmažodžių neįskaičiuo i daly iai: dažniausiai daly iai a ojami kaip de i-
nomiei pa ole, quindi lo o appuochia e agli agge i i.5 Ispe seniabili o me di
p incipalmen e as a bend ačių (ž . 2 abelę), ečiausiai u ilizza i semdili ii.
Palegnus con sc i i ine della lingua ex ynu, is o simile a osena: eks yne
bend a ys u ilizza e più spesso (se non si con a iuojano i pa ecipan i) e
cos i uiscono 76,73%, secon i secondo equenzà cos i uiscono undi iai 14,61%,
e i semdeli iai 8,56%. Daug più g ande di ilizioni pe cen uale a analizza i legami
ocino che eks yne può esse e spiega o nel a o che ques a g amma ica o ma
è usa a in a i collegamen i: p ijungiamojo yšio subjek iniuose, objek iniuose,
okolybiniuose. Si può a e assunzione che a issima a osena dei semidipenden i
nulem a del a o, che LKDFŽ uno dėmio de e esse e cosaik a a dis (pe ché ale
applica o PJ p incipio di selezione), quindi en a ono solo quei semidipenden i che
possiedono coseik a a dis (p. spesso sd aia o in le o, a endo un obie i o,
donando un'in e iu), ma non come quelli che si uniscono a ie eiksmius o 2 LENTEL
junginiai lie u ių kalboje gana dažni (p z.: g ei ai bėgdamas, sunkiai nešdami).
Pubblicazione di o me non iden i icabili
Sk Fo ma. P oc.
socie a' 196 70,0
di isi 71 25,4
pusdaly iai 13 4,6
Di o ale 280 100,0
P incipalmen e bend ačių (189) pa a o a p ijungiamojo yšio objek iniuose
junginiuose, ad esempio: o ene e dena o, p esi p ende e obblighi. In ques o ipo
compoiniuose più spesso pa a o i e padigli iai (38 casi), ecc.: baigus s udiijas,
pada ius k imin imą. Solo in alcune o me ečiau ( as i 32 casi) undi iai u ilizza i
p ijungiamojo yšio subjek iniuose junginiuose, ecc.: il empo sco endo,
a enu osi acciden ijai. Semdedi ii sono anche più equen i negli ogge i i
collegamen i, ecc.: da o da in e iu, a endo scopo. ques o, con quali più di e en i
u ilizza e o me eiksmažodžių, c . 2.2.1 posky į.
Toliau ap a iamos asmenuojamosios o mos i pa eikiama s a is inių duo-
menų su azionimazodžiam ca a e is iingų g amma icali ca ego ie di apisis imen o.
5
Comp ensibile, che i pa ecipan i possono esse e pa a o i non solo come de inamie pažyminiai, ma
e come mandan iei pa ole, ecc.: is ik as shoko, sukandęs dan is. Tali pa ecipan i assegna e ai
būd a dzii non è scopo, ma ali casi a osenna piu os o pochi, quindi ai isul a i non hanno g ande in luenza.
A icoli A icles 121 /
Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių
g ama inės ka ego ijos
2.1.2. Ca ego ia di empo
nella abella 3 ipo a i solo empi di o me pe sonali, di di isioni e di pa ecipan i
i empi qui neįcalčiuo i. Ques i da i possono esse e compa a i con i da i del es o
mo ologicamen e anno a o (ž . Rimku ė 2006: 35). Eme ge una impo an e
di e enza: a analizza e d ižodžių PJ da LKDFŽ domina il uus is ka ini empo
(be o e 53 p oc o menė ine eks yne simile pe cen uale (52,5 p oc.) cos i uisce il
empo es imo. An i secondo equenza laikai si spa isce così: d ižodžiuose
PJ – esamasis (40,85 p oc.), eks yne – bū asis ka inis (37,8 p oc.). Būsimasis
laikas daug e esnis: d ižodžiuose PJ 6,2 p oc., eks yne – 7,9 p oc. Pa s ečiau-
sias bū asis ek enninis laikas, egli eks yne cos i uisce 2,7 pe c., e
d ižodžiuose PJ meno di pe cen uą.
3 LENTEL. Laikų appa imen iamen o
Tiempo Sk. P oc.
u asis ca ine 190 51,9
esa o 153 41,8 u u o
22 6,0 u asis equenza
1 0,3
Di o ale 366 100,0
2.1.3. Nuosa Ca ego ia
LDFKŽ pa a i i d ižodžių PJ eiksmažodžių o mų nuosakų (ž . 4 len elę) si
dis ibuisce co isponde a uale sc i a della lingua li uana dėsningumus più di 96 p oc.
cos i uisce deposakki di o ma di e a (plg. mo ologicamen e ano uo ame eks yne
cos i uisce 91,5 p oc. (Rimku ė 2006: 35). Sop a u o (290) di ques a sedaca o m as a
p ijungiamojo yšio objek iniuose junginiuose, ecc.: a e a in luenza, es a
Eucha is iją. 63 di e e o me sedaca pa o e ecip oco in e connessioni
sogge ionali collegamen i: adėjo me as, suambėjo musica. Sia semia io in e azione
a iamosios, iek liepiamosios nuosakos o mos pa a o os p ijungiamojo yšio
objek iniuose, aplinkybiniuose (p z.: suda y ų sąlygas, a idėki e y dienai) i a -
sogge i i nonché ogge i i collegamen i (p.g.: a si as ų galimybė, būk žmogus).
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ
4 LENTEL. Nuosakų appa imanza
Nuosaka Sk. P oc.
di e a 366 96,6
liepiamoji 71,8
a iamoji 61,6
Iš iso 379 100,0
2.1.4. Scu iaus e pe sona ca ego ie
Come menziona a p eceden emen e ( aip also z . 4 len elę), p incipalmen e di e e
o me di sedaka as a p ijungiamojo yšio objek iniuose junginiuose, aigi qui
p incipalmen e as a e pe sone o mų. 5 abele e e iden emen e ede e, che
p e ale il e zo pe sona ques a endenza ca a e is iga e mo ologicamen e
asmuo suda o 81,3 p oc. (Rimku ė 2006: 35). 286 ečiojo asmens a ejai as i
ano uo ame eks yne, qui e zo p ijungiamojo yšio ogge i negli collegamen i, ecc.:
launa indus, pu o cap ą. 62 casi s abili e ecip oca in e connessione sogge ionali
collegamen i, ecc.: pasi aikė p oga, con e enza yks. 11 o mhi di e zo pe sona
as a p ijungiamojo yšio in o noybiniuose junginiuose, ecc.: pa ecipus elezioni,
laikė nelle mani. 5 LENTEL. Scu iaus e indi iduo si spa imen o
Skaičius e pe sona Sk. P oc.
3 asm. 359 94,7
ns. 1 asm. 8 2,1
dgs. 1 asm. 51,3
dgs. 2 asm. 51,3
ns. 2 asm. 2 0,5
Di o ale 379 100,0
7 uniscai o casi di p imo pe sona o a e p ijungiamojo yšio objek iniuose
junginiuose, ecc.: u ėjau p ogos, skaičiau paskai ą. Vienaskai os seconda pe sona
iene usa o ečiausiai, en ambi i casi o a e ecip oco collegamen o negli objec
conjunc ions: siak uomo, siak uomo. Daugiskai os p imo pe sona equen enis
p ijungiamojo yšio objek iniuose junginiuose, ecc.: abbiamo possibili à,
a k eipiame a enzione. Tu i i casi di mol iskai os del secondo pe sona
pa a ojimo o a e p ijungiamuosi negli ogge i collegamen i, ecc.: passiuski e
A icoli A icles 123 /
Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių
g ama inės ka ego ijos
bu g uką, nep aleiski e p ogos. Come is o da esempi, a singascai o e plu iscai o
secondo pe sona del secondo pe sona domina la o ma del liepiamosios deposaco.
Sang ąžinių e nonsang ąžinių o mų pascolamen o LKDFŽ d ižodžiuose PJ
co esponde comuni dėsningumus della sc i i ine lingua: e odyne sang ąžinės
o me cos i uiscono 10,6 p oc., eks yne 12,3 p oc. ; nesang ąžinių o mų sia nel
diziona io che nel es o p incipalmen e ispe i amen e 89,4 e 87,7 pe c.6
Apibend inando 2.1.1 i da i p esen a i in so ky ia, si può a e ma e, che
eiksmažodžių g amma icinių o mų a osena in sos anza co esponde
a osenos dėsningumus della lingua Li uania. Tu a ia da deposakų e ca ego ie di
pe sone si ede da un'esame che quel memb o, che domina, spesso occupa una
po zione più g ande ispe o eks yne o me più spesso u ilizza e (pa yପରି, PJ sa àis ka ini empo). Può a e
p ielaidą, kad šiuos ezul a us lemia ai, jog analizuo i pas o ieji junginiai, a ba
y a pe nelyg mažas g ama inių o mų skaičius, kad iš yškė ų aiškesnė a osena.
2.2. Va dažodžių o me
2.2.1. Ca ego ia Linksnio
Di segui o desc i a, come si spa isce ogni di e nio a osena, in base a ciò, che
che esp essa sin assinio appo o. Scuo iendo linksnius non è p esa in
conside azione la pa e della lingua, in giminę, nume i e al i segni g amma icali
(pa i example, se daik a a dis è e i ica eis, o bend inis, sang ąžinis o
nesang ąžinis; se il pa ecipan e è inse ziuo i o o non inse ziuo i o; o pa u o
noneguabile, o supe io e g ado di agg edis e e c. ).
P ima di u o p esen iamo gene ale LKDFŽ d ižodžių kelia o mių i
iena o mių PJ linksnių i ašy inės kalbos eks yne pa a o ų žodžių
linksnių equenza abelę.
Anche se in ques o a icolo engono analizza i di e si con o me cai ybinee pa a o i d ižodžiai PJ,
ma, in discussione linksnių apasci amen o, o isi a i a e a enzione e a una o ma pa u a
d ižodžius compos i7. Palygin i kelia o mių i iena o mių PJ linksnius in e essan e pe il a o, che
kelia o mių PJ linksnių a osena, 6 Skaičiuo as u e o me eiksmažodžių, anche e
eiksmažodiniai daik a a džiai. 7Una o mii sono conside a i quei PJ, che LKDFŽ зафиксировать одна
каi ybine o ma (plačiau см. Rimku ė e k . 2015). Dalis una o mių in eal à è comple amen e
sus aba ėję e come PJ u ilizza i una o ma (dėmesio cen e, conco so keliu); PJ uno di ali dėmeno
(mažniausiai an asis) è sus aba ėjęs e ques o dime la s abili à dell'in e o compos o. Dalis
una o mių sono ali, che solo LKDFŽ зафиксировать одна (usualmen e più equen e) o ma, anche
se a osenoje possono esse e kai omi, ecc.: ola e ae eo, selec ion ung ynių, Š en ajame Raš e.
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ
app esen a e S a o, qualche pe gio ni, p oge oi inanzia i. se naudininkas iene
usa o kai ėje, ques o quan i à più spesso sa à eiškian ys junginiai, il cui p imo
dėmeno è a dažodis (kaip pa yzdyje pa elui dienų). P ijungiamojo yšio
subjek iniuose junginiuose naudininkas consue udinai e des one, ad esempio.: adėjus
p ima e ai, lyjan piui. Tokie junginiai, come al bambino c escendo, solei swieciando,
come si può giudica e da negausių da i, non esis e lingue Li uanee usuali s u u a della
s u u a sogge i i elazioniam es eikš i. Ras i solo sei casi, quando u ili a iku
esp essi in o noybiniai junginiai: ci ca me ài, memb ii UE NATO, ime e ele domdienai,
ad non si può a e esaamesnių apibend inamen i su ques o a use oseną ipo dei
junginiai. Sia pa del bene icia o e as a e a cingibiliosi unioni, eg.: a elli, so elle;
me ui, consiglio.
2.2.1.4. Galininkas
Come già non ol a menziona a, a causa del a o che a d ižodžių PJ domina la
p ijungiamojo yšio požymioškos ai junginiai, la più equen e galininko
sena bū en šio ipo junginiuose (ž . 10 len elę), p z.: nemažas sumas, Lie u os
isuomenę. Tai, kad d iem ečdaliais a ejų galininkas eina dešinėje, paaiškin-
a o ina nel, che y auja junginiai con nede inamaisiais pažyminiais, ieci, può
esse e kai omas solo il secondo dėmio, p z. : Lie u os isuomenę isuomenės
isuomenei isuomenė. / /
10 LENTEL. Galininko si spa imen o
Eil.
n .
Sin aksinis
connessi-
Kai ė,
one sk.
Kai ė,
p oc. sk.
Dešinė,
p oc. Del
Dešinė,
o ale
Pa i a
u i i
compoinių, p oc.
1Agiungamasse: 1880
segnois
35,3 3442 64,7 5322 14,3
2Congiungibile: 39
ogge o
9,1 390 90,9 429 53,3
3Suncionabile 550,0 550,0 10 13,5
4Collegabile:
ci cos anze
333,3 666,7 911,4
Del o ale 1927 3843 5770
Palyginando u i linksnių a oseną (ž . 13 len elę), si ede che galininkas
ipiškiausias linksnis p ijungiamojo yšio objek iniams junginiams iš eikš i
(suda o 53,3 p oc. di u i ques o yšio PJ). Va menziona o che più di 90 pe cen o
A icoli A icles 131 /
Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių
g ama inės ka ego ijos
casi galininkas a des ina, pe ché più equen i di ques o ipo combinini è
eiksmažodis + daik a a dis s uk ū as, ecc.: zki s i kelią, a e a p ogą. Kai ėje
galininkas usa o, se p immuoju dėmeniu a quan i à eiškian is a dažodis, ecc.:
cen esomo anno, mille cen o li ų. Gius o, o a e qualche non del u o ipiški
junginiai, nei quali galininkas pa a o as kai ėje: e e o ambien echi (nes aldo daik a a dis), p oblemą sp ęs i
(nes in e sina o dini delle pa ole).
P ijungi i o lyšio in o noybinių junginių o a e solo 9, e sujungiamojo lyšio 10
esempi, ques i jungini illus auoja ali esempi: con i in banche, aka y ą
(aplinkybiniai) e inos, po ais; mani, gambe (sjuungiamieji).
2.2.1.5. Įnagininkas
La maggio pa e p ijungiamojo yšio segno di aiškos junginių sono kai omi,
quindi essi pa a o i e įnagininko o ma, ecc.: o ni e malonumais, Polonia's
ka aliumi. Menziona a, che p e algono junginiai con nede inamuoju ma chio, quindi
gininkas d igubai dažniau būna dešinėje, o ne kai ėje (ž . 11 len elę). Iš pa eik-
įna ų apibend in ų di u i linksnių da i (ž . 13 len elę) ede e, che įnagininkas
(išsky us šauksmininką) ečiausiasmie segno dei aiškos junginiams iš eikš i,
pe ché ques o linksnis cos i uisce solo 4,5 p oc. 11 LENTEL. Assegnazione
dell'Inc edi o e
Eil.
n .
Sin aksinis
connessi-
Kai ė,
one sk.
Kai ė,
p oc. sk.
Dešinė,
p oc. Del
Dešinė,
u o
Dalis a u i i compoinių, p oc.
1Agiungabile: 628 37,2
segniis
1060 62,8 1688 4,5
2Congiungibile:
ogge o
310,7 25 89,3 28 3,5
3Collegabile:
ci cos anze
133,3 266,7 33,8
Del o ale 632 1087 1719
A causa della a a įnagininko a osena o a e solo 28 ques o più di e en i casi
mojo yšio objek iniuose junginiuose. Dažniausia okių junginių s uk ū-
p ijungia a eiksmažodis + daik a a dis, ecc.: iconosci i col ais, gūž elėjo
pečiais. Ras i alcuni esempi, quando innnagnaio ichiedono azionimazodiniai
daik a a dzii, ecc.: esse e al p op io, iducia al p op io. Kai ėje įnagininkas iene
usa o solo allo a, quando a quan i à eiškianci nei compoiniuose, ecc.: cen o pe
cen o di. Menziona, che a p ijungiamojo yšio in o noybinių junginių con
įnagininku o e due empo eiškiančios samplaikos: mesi mesi, anni anni.
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ
Al o un compoinys, nel quale įnagininkas pa a o o kai ėje, è ambasado iumi in
Li uania.
2.2.1.6. Vie namese
Classi icando i da i Boizou e k . 2015b desc i o s udia o, sono so i mol i ques ioni, do e
a ibui e composizioni con locininku ali neaiškumų susci a il a o che analizza e d ižodžiai
junginiai. Se osse analizza i ižodžiai junginiai, u bū a mol i di lo o sa ebbe o pa a o i
a ima odžiai, dei quali signi icamen i budomojo yšio segno di aiškos junginiams, ecc.: belžio
ų galima iksliau nus a y i junginio ipą. Klasi ikuojan d ižodžius junginius
su ie ininku, kaip ma y i 12 len elėje, didžioji jų dalis p iski a p ijungia-
conco si, supe io issima pa e, uni e salinėje pa duo u ėje. Dal p imo sgua do può o a e,
che ques o luogo eiškian ys junginiai. Così e sa ebbe, se accan o osse pa a o i
azionima odžiai, ecc.: pa ecipa e a conco si di bellezza, comp a i uni e salinessa negozio.
Al e an o, ques i junginiai sono au onomiški, laiky ini ipiškomis kolokācijām, quindi
a a uo i come požymį eiškiančių junginių kai ybinės o me. Quindi u e segno
signi ican i o me di compound (neu os an e a linksnį) assegna e menziona o ipo di
compound, ecc.: e zia posizione, e ziale posizione, e zia posizione, e ziale posizione,
e ziale posizione, e ziale posizione, e ziale posizione, e ziale posizione, e ziale luoghi. A
causa di ques a agione e junginie con locale è en a o a p ijungiamojo yšio segno di
aiškos junginien. Come is o da p eceden emen e accon a i esempi, ie a o e è usa o e in
combinazioni con de inamaisiais, e con nede inamaisiais pažyminiais, ques o humo nis più
spesso a des ina.
12 LENTEL. Di isione dell'allie o
Eil.
Dalis a
Sin assi-
u i n .
no Kai ė,
connessi-
Kai ė,
one sk.
Dešinė,
p oc. sk.
Dešinė,
p oc.
Da u o
junginių, p oc.
1Congiungibile: 716
požymis
28,6 1786 71,4 2502 6,7
2P ijungiamasis:
ci cos anze
25,0 38 95,0 40 50,6
3Sconnessi o 250,0 250,0 45,4
4Congiungibile:
objek as
3100,0 00,0 30,4
Del o ale 723 1826 2549
Come e si po e a aspe a e, il icinis più spesso di u i linksnių a o
p ijungiamojo yšio aplinkybiniuose junginiuose cos i uisce 50,6 p oc. (ž .
A icoli A icles 133 /
Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių
g ama inės ka ego ijos
Tabelle 12 e 13). Be a in u i i casi il icinis o a a des ina, egli può esse e ges i o sia
eiksmažodžių, sia daik a a džių, ecc.: sd aiandosi in le o, con i in banche, pakimba
o e, lascia o anquybėje, u ėdama in es a. Kai ėje a solo in due delle un unico
compos o o me: p oge o p e is o / p e is o. T ap analizza o d ižodžių PJ con
localeinkku o a e qua o sujungiamojo yšio casi eiškiama conc e e i luogo.
pa yzdžiai: Vilniuje, Kaune; La ijoje, Es ijoje. Kaip ma y i iš pa yzdžių, isais
Ras i solo e p ijungiamojo yšio objek iniai junginiai con localeinku: in mol i S a i,
in mol i paesi, laiške omiečiams. Come sc i o p eceden emen e, sebbene ques i
compos i sa ebbe possibile conside a e la connessione delle ci cos anze locali, ma
conside ando al u o composi o (e non di una qualsiasi sua kai ybinés o ma)
signi ica o, ali composi i assegna i ogge iiniams.
2.2.1.7. Al e di e en i
Poiché šauksmininkas uno ečiausiai a ojamų lie u ių kalbos linksnių (plg.
ašy inės kalbos eks yne cos i uisce 0,48 p oc., saky inės kalbos eks yne dgs.
šauksmininkas cos i uisce 0,3 pe c., e ns. šauksmininkas 3,3 pe cen o, quindi non
so p ende e il a o che LKDFŽ del u o o a e solo 49 casi di ques o di e nio
pa o ojimo. Tu i lo o o a e p ijungiamojo yšio segnoio aiškos junginiuose,
ecc.: espbiamasis pi mininke, mielas skai y ojau, iešpa ie die e, mieli kolegos. 24
casi šauksmininka pa a o i a sinis a, e 25 a des a, i ia i, quasi in u i i casi
šauksmininkas iene usa o combinazioni con de inamaisiais pažyminiais. Ras i e
ilia i i casi (ie sepa a i dal ie a o e) anche p ijungiamojo yšio segnoio aiškos
junginiuose, ecc.: sa i aldybės nuosa ybėn, als ybės nuosa ybėn.
2.2.1.8. Linksnių a osenos gene endo izzazione
Apibend inus linksnių (iscy us šauksmininką e ilia y ą) a osenes
a us, 13 len elėje ma y i, ku ie linksniai dominuoja am ik o ipo junginiuose.
Kaip minė a anksčiau, dėl o, kad a p d ižodžių LKDFŽ junginių y auja p i-
ezuljungiamojo yšio požymio aiškos junginiai, da i s a is ici su linksnių
a oseną sono nulem i di ques o ipo di junginių a osenes, nonos an e sia
possibile a e conclusioni su linksnių a oseną e al i, che požymio aiškos,
ipiniams junginiams iz eikš i.
abella 13 ede, che solo a dininkas LKDFŽ d ižodžiuose PJ a o o
ecip oca in e connessioni sia sogge i i, sia ogge i i compoiniams
es eikš i. Ciò può esse e spiega o dal a o che ques i ipi di compoiniai,
sulla base DLKG classi icazione, spesso cos i uiscono solo con a dininku.
P ijungiamojo yšio sogge inius junginius cos i uisce solo naudininkas.
Sulla base LKDFŽ d ižodžių PJ da i, si può a e ma e che ipiškiausia
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ
p ijungiamųjų subjek inių junginių s uk ū a y a padaly is + daik a a džio
naudininkas.
se non seguiamo la adizionale DLKG p esen a a classi icazione, è che
l'in e azione ecip oca sogge i e e ogge i e, così come i collegamen i
sogge i i aggiun i i po emmo classi ica e insieme, e così meglio esiliškė ų links,
con cui si desc i ono le elazioni sogge i e: a dininkas e naudininkas (con
di isi iai). Šiuos es combininių ipi uni àja e il a o che lo o cos i uisce solo
daik a a džiai e eiksmažodžiai.
Aiškiausi sono p ijungiamojo yšio junginiai (issky us subjek inius), in lo o
meglio is o linksnių pasisci s imen o. Objek iniuose, ambien ybiniuose e segno
dei compoun i si esp essa uno dominan e aleg nis (cosponien e più di me à u a
a osena, ispe i amen e galininkas, icinis e kilmininkas). P ijungiamojo lišio
negli ogge i collegamen i domina galininkas cos i uisce più negu 53 pe cen o.
Secondo pe equenza kilmina o e (28,8%) e e zo bene icia o e (7,5%). Come
menziona o p eceden emen e, quan o ns ebino olumeno a dininko a osena
negli ogge i connessi (čia a dininkas cos i uisce 6,6 pe cen o.), ma ques o
spiegin ina nel a o che pa a o i signi icškian ys junginiai. sa ebbe non
segui a l'app occio della g amma ica adizionale e Se quan i à eiškian ys
junginiai osse o classi ica i come aplinkybiniai, allo a sa ebbe più chia o e
nuoseklesnis dis uzione degli objec inių junginių links.
Più di me à p ijungiamojo lišio in o noybinių junginių suda y a con il localeco, secondo
in equenza con la a kilmininkas (15,2 pe cen o), successi amen e ikiuojasi
a dininkas e galininkas (abu linksniai cos i uiscono pe 11,4 pe cen o). Quan o
a dininko a osena aplinkybiniams junginiams suda y i, be u bū dėl mažo
junginių skaičiaus (iš iso as i ik 77 aplinkybiniai junginiai) nea siskleidžia
so p ende di e nių a osenos dėsningumai di ques o ipo combinazioni.
Aplinkybiniams compoiniams anco a ca a e is ica peculia i à, che un dėmeno
(dažniausiai kai ysis) è kai omas (keičiasi linksnis o empo, nume o e pe sona), e al o
dėmeno ( ai spesso ie ininkas, qualche p ie eiksmis) non cambiaičia, ecc.:
app esen anza app esen anza in Li uania; ha pa ecipa o pa ecipa e alle elezioni /
ie i ma e ma ina; ci ca polė polę. Al ų ipų junginiuose pa a o iim pa ole è
ca a e is ico maggio e kai omumas.
P ijungiamojo yšio segnoio aiškos junginiuose pa a o i u i linksniai,
pe ché di ques o ipo junginių as a p incipalmen e (suda o più di 95 p oc. di
u i junginių), ad qui si può inse i i linksnių a osenos dėsningumus. Essi
con e mano (e quasi copiò) i da i p esen a i in abella 6 sulla d ižodžių
kelia o mių PJ linksnių appo ionamen o e secondo equenza 50.4%,
nominininkas 50,7%, galininkas 14,3%, 18, depu ininkas 6,7%, naudininkas 5,3%, e
įnagininkas 4,5%.
A icoli A icles 135 /
Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių
g ama inės ka ego ijos
Come non ol a de o, il kilmininko dominazione in ques i e in al i collegamen i
lmen a il a o che LKDFŽ d ižodžiai junginiai spesso con o ma e
nede inamaisiais pažyminiais. Ki ų linksnių equenza con e ma nelle p eceden i
ice che desc i a saky inės i ašy inės lie u ių kalbos linksnių equenza.
Sujungiamąjį yšį gali iš eikš i isi linksniai, iesa, šio ipo junginiuose ne-
pa a o o įnagininkas, ma ques o non signi ica, che įnagininkui ale a osena
non. Di e amen e a causa della a a įnagininko a osenes in LKDFŽ non pa eko
sujungiamojo yšio d ižodžiai junginiai con ques o eselniu. Poiché congiungibili
agli agge i i non è ca a e is iga speci inė g amma icali o me dei aiška, qui si
può pa la e solo di comuniosi linksnių equenza dėsningums (jee più i le ono
linksnių a oseną eks yne, che non e odyne). Ques i dėsningumus sono
con e ma i e da i ipo a i in abella 13: più equen i a dininkas, kilmininkas
(quasi 38 pe cen o) e galininkas (più di 13 pe cen o.).
2.2.2. Al e ca ego ie di a dažodžių In ques o posky ie discusse le giminè,
nume ous, g ado e de in umo ca ego ie. Scuciandosi menziona e ca ego ie
al ol a incluse e alcune delle azionimažodžių o me. Come già menziona o, la
maggio pa e analizza i d iòdžių PJ cos i uiscono quelli, che assegna i
p ijungiamojo yšio segno di aiškos combininiams, quindi di ques o ipo
combininiai in sos anza e nulemia ul e io men e appa simen i g amma icali
ca ego ie apasci amen o.
2.2.2.1. Giminè ca ego ia
Scalciando a dažodžių giminės ca ego ia inclusi e da i dei pa ecipan i nonché
semdaly ių, poiché ques a o ma analizza e in d ižodži PJ spesso a a i come
de inamieji pa ole. LKDFŽ d ižodžių junginių giminių apasca amen o ede e 14
a ole a.
14 LENTEL. Giminè o me di appo ionamen o
Giminė Sk. P oc.
i iškoji 21039 54,58
emmine iškoji 17500
45,4 be a dė 6 0,02
Del o ale 38545 100,00
La equenza delle o me ginnis ica maschiosa non di e isce quasi dai da i
essyno qui cos i uisce 57,2 pe cen o, ben di e isce la a osena
emmine iškosios e be a dės ginninių eks yne esse cos i uiscono ispe i amen e 36,6 e 2,6 pe cen o. (Rimku ė
136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ
13 LENTELĖ. Apibend in as linksnių pasiski s ymas (pilku onu pažymė as ienin elis a ba dažniausiai am ik ą sin aksinį y-
ques o cos i uen e aleg nis)
Eil.
n .
Sin assica
connessione più di e i a /
V., sk.
V., p oc. K., sk.
K., p oc.
N., sk.
N.,
p oc.
G., sk.
G., p oc.
Įn.,
sk.
Įn., p oc.
V ., sk.
V ., p oc.
Iš
o ale,
sk.
1 In e connessione In e possa:
sogge o 64 100,0 00,0 00,0 00,0 00,0 00,0 64
2In e pusa io in e accia: ogge o 34
100,0 00,0 00,0 00,0 00,0 00,0 34
3Abbecciabile: sogge o 00,0 00,0 32 100,0
00,0 00,0 00,0 32
4P ijungiamasis:
objek as 53 6,6 232 28,8 60 7,5 429 53,3 28 3,5 3 0,4 805
5Pgiungibile: ci cos anze 911,4 12 15,2 67,6
911,4 33,8 40 50,6 79
6Pgiungibile: segnois 6982 18,7 18802 50,4 1986 5,3 5322 14,3 1688 4,5
2502 6,7 37282 7Sgiungibile 28 37,8 28 37,8 45,4 10 13,5 00,0 45,4 74
unicascai a 25650 66,95 plu isci a 12665 33,05
Del o ale 7170 19074 2088 5770 1719 2549 38370
A icoli A icles 137 /
Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių
g ama inės ka ego ijos
2006: 31–32). Ques i isul a i de e mina ono il a o che eks yne alla giminese
ca ego ia incluse e quelle o me į a džių bei skai a džių, alle quali non ubūdinga
giminė ca ego ia (p.g.: kas, mano, aš, dešim , penkiolika, d eje as […] ques e o me 11)
cos i uiscono 3,6%. Nondimeno si può a e ma e che d ižodžių PJ giminių
apasci s amen o co esponde sc i i nej jezik ěch o o mů a osenos dėsningumus.
2.2.2.2. Skaičiaus ca ego ia
Scompu ando singascai os e plu iskai os o me, non incluse azionimažodžių
pe sonauojančių o mų skaičiaus o me, pe ché esse discusse insieme con
ca ego ia di pe sona (ž . 5 len elę), e innume iu e o me pa ecipan i e semdaly ių.
LDFKŽ d ižodžių kelia o mių PJ du ečdalius cos i uisce uneaskai os o me, c . 15
abelę. 15 LENTEL. Scu iaus o mų appa icipazione
Skaičius Sk. P oc.
Del o ale 38315 100,00
abella 15 ipo a a nume i quasi iden iški es i dello es o della lingua sc i a: in
ques a on e singascai a cos i uisce 67,27 pe cen o, e plu isci a 32,73 pe cen o.
(Rimku ė 2006: 32). Kalban apie daugiskai ą, s a bu pab ėž i, kad dalis PJ
a ojami bū en ik daugiskai os o ma, plg. Jung inės Tau os, mi ies aplinky-
bės, me eo ologiche condizioni (Boizou e k . 2015a: 46). Teks yne as a e d iskai os
o mų, ad alcuni a dazodji nonudinghe o me di nume o (p.g.: dieci, dodica, keliolika
le sue eks yne esclusi e in sepa a a g uppoè), quindi non si può comple amen e
iksliai lygin i analizuo ų d ižodžių PJ i eks yno duomenų. Vis dėl o suskai-
qui nume us eks yne as ų daik a a džių, būd a džių, į a džių, dalyžių, daly ių e
semdaly ių solo uni àskai os e mol i o mai os, is o che quasi comple amen e
su ampa da i PJ e eks yno nume ous.
2.2.2.3. Ca ego ia di g ado
Dalis PJ a ojami ku ia no s iena laipsnio o ma (p z.: Aukščiausiasis Teis-
mas), dalis – gali bū i a ojami keliomis laipsnio o momis (p z.: į ai ūs bū-
dai, a io ias i modai) (Boizou e k . 2015a: 47). Analizza i d ižodžių PJ g ado 11 A causa di ques i e
al i o me dei pa en i ( appenso e di al e g amma icali ca ego ie) sono di e se opinioni (plg.
Paulauskienė 1994; Judžen is 2012). Sulla base dei da i o ni i dell'anno a o e mo ologico della
lingua li uanea (ž . h p:// eks ynas. du.l /).
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ
app esen a o me sc i e della lingua di ques a ca ego ia a osenes
dėsningumus p e ala il g ado non uguan e di o me, c . 16 abelę. 16 LENTEL. La
dis ibuzione delle o me di g adnio
Laipsnis Sk. P oc.
ineguamasse 6300 95,93
massimo 135 2,06
al eesnese 132 2,01
Del o ale 6567 100,00
Tu a ia, di e isce abbas anza o emen e la pe cen uale di esp essione del
g ado o mì a analizza i LKDFŽ compos i e eks yne pa a i i o me: diseguale
g ado eks yne cos i uisce 87,5 pe cen o, a d ižodžių PJ quasi uguale pa e
cos i uisce del più al o e del più al o g ado o ma, men e essyne emelskije a
esp essione più al o g ado cos i uisce 8 p oc., e il più al o 4,5 p ocesn. (Rimku ė
2006: 36).
2.2.2.4. Ca ego ia di pe ip ezza o
Come e è s a o possibile p esume e, a analizza i compoundini
neį a džiuo inių o mų sono p incipalmen e, c . abelę 17. 17 LENTEL.
Į a džiuo inių i neį a džiuo inių o mų pas icciamen o
Fo mos Sk. P oc.
neį a džiuo inės 6714 81,9
į a džiuo inės 1480 18,1
Iš iso 8194 100,0
Pa agonando con sc i i ine della lingua ex yno da i (Rimku ė 2006: 33), si ede che
a osenes dėsningumi sono quelli s essi, ma pe cen uale esp essione piu os o
di e sa: eks yne non a žiuo inės o me cos i uisce 93,6 p oc., e į a džiuo inės 6,4
p oc. Ques e di e enze possono esse e de e mina e dal a o che, come
menziona a posky io all'inizio, gimines, nume o, g ado, de ini ezza ca ego ie in
sos anza de e mina p ijungiamojo yšio segno di aiškos compounds g amma icali
ca ego ie, anche il a o che a d ižodžių PJ mol o comune è modello di s u u a
mo ologica ca a e e nume is + daik a a dis e più a o modelis + daik a a dis
(Boizou e k . 2015b. 121). Sia gli a ibu i i, sia i nume i kelin ini possono esse e
in a džiuo iniai e ques o si può conside a e p iežas imi, pe cui a analizza i
A icoli A icles 139 /
Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių
g ama inės ka ego ijos
d ižodžių PJ abbas anza mol i o me in a džiuo inių. Didesnį nei a džiuo inių o mų
dažnumą lemia e il a o che a LKDFŽ ipo a e duezodžių PJ nemažai sono
e minų, unzioni innominijimų, is i u i nominim, che no malmen e engono
nei a džiuo iniai, ecc.: abi a i ois casa, alle oji a le ica, p imojo iceme o,
Raudonasis K yžius. Apibend inus 2.2.2 so ky ia discu a o g amma icine ca ego ie,
si ede che in ques o a icolo analizza i ai d ižodži PJ ca a e is ico panašus
g ama inių o mų pasiski s imen o come e ašy inės kalbos eks yne. Tu a ia di
alcune ca ego ie pe cen uale esp essione sky ėsi, pe ché eks yne o a a
a iei esnių o m (pa yପରି, d iskai os, nonu inčių skaičiaus, giminės ka ego ijų e
e c.), e a analizza i d ižodžių PJ ali o mų į ai o è mol o mino e o di ali o mų
a a o non as a. Inol e, alcune o me di di e enze de e minano le
ca a e is iche PJ ( e mini, denominazioni delle is i uzioni, ecc.).
3. IŠVADOS
1.LKDFŽ p esen a i e in ques o a icolo analizza i nei due e gi PJ dominano
daik a o džiai (74,55%), secondo pe equenza a ibu i i (16,11%), e zo
eiksmažodžiai (5,2%). La scissione delle pa i del linguaggio non co isponde
ašy inės e saky inės kalbos dėsningumų. Ski ingą a oseną de e minò il
p incipio di cos i uimen o del diziona io (kiekien combininio necessa iamen e
de e esse e uno daik a a dis) e ciò, che analizza e d ižodžiai pas o ieji
junginiai, ad in lo o non può esse e didelės kalbos dalių į ai o ės. 2. Negli
abbinamen i analizza i più pa o o a pe sonalizza i i azioni o memažodžių; di
non impe sonabili dominano le compagnie (70 pe cen o). Più di e a sedaka (96,6
negu pusę isų asmenuojamųjų o mų laikų suda o bū asis ka inis laikas,
o esamasis suda o apie 42 p oc. Didžiąją nuosakos ka ego ijos dalį užima
pe cen o); p e ale la e za pe sona (94,7%). Analizza e combinazioni
azionimajodžių g amma icali o me a osena non di e isce mol o dai da i
del es o della lingua sc i a, anche se dominan e memb o della
co isponden e ca ego ia cos i uisce una pa e mol o più g ande che
eks yne (ques o ale anche pe a dajodžių g amma icali ca ego ie).
3. Più spesso e a i io a ojamų linksnių a osena con e ma negli
p eceden i s udi desc i i saky inės i ašy inės lie u ių kalbos linksnių
equenza dėsningumus. Più spesso nelle PJ analizza e engono u ilizza i
ques i linksniai: kilmininkas (49,64%), a dininkas (18,66%), galininkas (15,02%).
Kilmininko dominazione lemia il a o che LKDFŽ d ižodžiai junginiai più spesso
con o ma e nede inamaisiais pažyminiais, es eikš ais kilmininku. Una o mi in
d ižodži PJ es yškėja mol o più equnė (nei