Lietuvių kalbos dvižodžių pastoviųjų junginių gramatinės kategorijos

S aipsniai / A icles 115 LOÏC BOIZOU Vy au o Didžiojo uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: kompiu e inė ling is ika, lyginamoji ling is ika, eks ynų ling is ika. JOLANTA KOVALEVSKAITĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: eks ynų ling is ika, azeologija, leksikologija i leksikog a ija. ERIKA RIMKUTĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: eks ynų ling is ika, kompiu e inė ling is ika, au oma inė mo ologinė i sin aksinė analizė, kalbos kul ū a, mo emika, pas o ieji junginiai. LIETUVIŲ KALBOS DVIŽODŽIŲ PASTOVIŲJŲ JUNGINIŲ GRAMATINĖS KATEGORIJOS G amma ical Ca ego ies o Li huanian Two-wo d Mul i-wo d Exp essions ANOTACIJA Šiame s aipsnyje analizuojami d ižodžiai pas o ieji junginiai, ku ie pa eik i d iem i daugiau o mų Lie u ių kalbos daik a a dinių azių žodyne. Ap a iami šių junginių, lai- ky inų ipiškomis kolokacijomis, g ama inių o mų a osenos ypa umai. Ty imo iks- las – išsamiai išanalizuo i d ižodžių junginių g ama ines ka ego ijas, didžiausią dėmesį ski ian linksniams; ap ašy i, kaip ko eliuoja linksniai i jais iš eiškiami sin aksiniai yšiai. S aipsnyje pa eik a s a is inių duomenų apie eiksmažodžių i a dažodžių g ama inių ka ego ijų pasiski s ymą, jie palygin i su g ama inių o mų a osena ašy inės i saky i- nės lie u ių kalbos eks ynuose. ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių kalba, pas o ieji junginiai, g ama inės ka ego ijos, Lie u- ių kalbos daik a a dinių azių žodynas. 116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ ANNOTATION This s udy ocuses on wo-wo d MWEs exp essed by se e al g amma ical o ms in he Dic iona y o Li huanian Nominal Ph ases. We analyse he dis ibu ion o g amma ical ca e- go ies in he wo-wo d MWEs, which a e mainly unde s ood as ypical colloca ions. The s udy aims o p o ide a de ailed documen a ion o he usage o g amma ical ca ego ies, wi h a speci ic emphasis on he case ca ego y, in o de o show he co ela ions be ween each case and a pa icula syn ac ic unc ion. The pape con ibu es o he desc ip ion o g amma ical ea u es o Li huanian MWEs by p o iding he quan i a i e dis ibu ion da- a o e bal and nominal ca ego ies, which a e hen con as ed wi h he usage o he same ca ego ies in w i en and spoken Li huanian co po a. KEYWORDS: Li huanian language, mul i-wo d exp essions, g amma ical ca e- go ies, Dic iona y o Li huanian Nominal Ph ases. 1. ĮVADAS Lie u ių kalbos pas o ieji junginiai ( oliau PJ) i i nemažai: apsi ibojus ik ais y imais, ku iuose analizuojama į ai aus ipo PJ sanda a, g ama ika, bū ų galima paminė i Jus inos Bagdonai ės (2010), Agnės Bielinskienės (2010), Gie- d ės Ja ašiūnai ės (2004), Jolan os Ko ale skai ės i E ikos Rimku ės (2010), Rū os Ma cinke ičienės i Gina ės G igony ės (2005) i k . da bus. Šiuo s aipsniu ęsiamas ciklas apie Lie u ių kalbos daik a a dinių azių žodyno ( oliau LKDFŽ a ba žodynas1) a dažodinių d ižodžių pas o iųjų junginių g ama iką: šio da bo au o iai y a ap a ę sunkumus, su ku iais susidu a no in au oma iškai nus a y i LKDFŽ pa eikiamų pas o iųjų junginių an aš ines o mas (Boizou i k . 2015a), ap ašę LKDFŽ d ižodžių PJ mo ologines i sin aksines ypa ybes (Boizou i k . 2015b), y a analizuo a LKDFŽ iena o ma pa eik ų d ižodžių PJ g ama ika i seman ika (Rimku ė i k . 2015). Šiame s aipsnyje analizuojami d ižodžiai junginiai, ku ie LKDFŽ pa eik- i d iem i daugiau o mų, nepapildy i i nesu umpin i, iš iso 19 816 jungi- nių. Ta p jų daugiausia junginių iš d iejų daik a a džių (p z.: dauguma gy- en ojų, daugumos gy en ojų; aukso amžiumi, aukso amžius, aukso amžių; Bal ijos 1 LKDFŽ y a pi masis lie u ių kalbos PJ žodynas, suda y as eks yno pag indu. Jį suda o daž- nai ka u a ojami p asmingi i g ama iškai aisyklingi junginiai bei azės, ku iose y a ben ienas daik a a dis (plačiau apie LKDFŽ i jo suda ymo p incipus ž . Ma cinke ičienė 2010; Rimku ė i k . 2012; Boizou i k . 2015b). S aipsniai / A icles 117 Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių g ama inės ka ego ijos kelias, Bal ijos kelią, Bal ijos kelyje), aip pa junginiuose, suda y uose iš būd a - džio i daik a a džio ( im a p oblema, im ų p oblemų; g yni pinigai, g ynieji pini- gai), eiksmažodžio i daik a a džio (a e ia kelią, a ė ė kelią; p iiman sp endi- mą, p iims sp endimą). Anks esniame y ime (Boizou i k . 2015b) šie d ižodžiai junginiai, emian is Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (1996), suklasi ikuo i į okias g upes: 1) a pusa io sąsajos yšio: a) objek inius (suda o 0,08 p oc. isų junginių), b) subjek inius (0,33 p oc.); 2) sujungiamuosius (0,16 p oc.); 3) p ijungiamojo yšio: a) objek inius (3,42 p oc.), b) subjek inius (0,16 p oc.), c) aplinkybinius (0,30 p oc.) i d) požymio (95,55 p oc.)2. Šiame y ime didžiausias dėmesys ski iamas LKDFŽ d ižodžiuose jungi- niuose (juos galima laiky i ipiškomis kolokacijomis) iš yškėjusiems g ama inių o mų a osenos ypa umams. S aipsnyje pa eik a s a is inių duomenų apie i- sų eiksmažodžių i a dažodžių g ama inių ka ego ijų pasiski s ymą, pa ody- a, kaip am ik a g ama inė ka ego ija a ojama sin aksiniams yšiams suda- y i. Didžiausias dėmesys ski as linksniams; ap a a, kaip ko eliuoja linksniai i jais eiškiami sin aksiniai yšiai. LKDFŽ pa eik ų d ižodžių PJ kalbos dalių i linksnių pasiski s ymas paly- gin as su saky inės i ašy inės kalbos duomenimis emian is šių d iejų kalbos a mainų eks ynais, o ki ų g ama inių ka ego ijų – su ašy ine kalba, nes ne as- a duomenų apie isų g ama inių ka ego ijų pasiski s ymą saky inėje kalboje. Rašy inei kalbai ep ezen uo i pasi ink as 1 mln. žodžių mo ologiškai ano- uo as lie u ių kalbos eks ynas (ž . Rimku ė 2006, oliau adinama eks ynu), saky inei kalbai – Saky inės lie u ių kalbos eks ynas (Dabašinskienė 2009). Ti- kimasi, kad PJ g ama inių ka ego ijų pasiski s ymo palyginimas ašy inėje bei saky inėje kalboje padės nus a y i, kas būdinga iš PJ suda y ai sus aba ėjusiai kalbai (an. o mulaic language, ž . W ay 2002); kiek sus aba ėjusioje kalboje a - sispindi lie u ių kalbos g ama iniai dėsningumai, kokių ski umų i panašumų galima pas ebė i. 2. KALBOS DALIŲ IR GRAMATINIŲ KATEGORIJŲ PASISKIRSTYMAS 1 len elėje aiškiai ma y i, kad a p analizuo ų d ižodžių PJ iš LKDFŽ y- auja daik a a džiai – okias kalbos dalių p opo cijas lemia ai, kad į žodyną 2 Ki i au o iai, pa yzdžiui, Vi as Labu is (1998), laikosi kiek ki okios klasi ikacijos: šiame da be p ijungiamojo yšio požymio junginius a i inka V. Labučio a ibu iniai junginiai, o a pusa io sąsajos yšio objek inius – p edika y ų (Labu is 1998: 90–94). 118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ į auk i ik ie junginiai, ku iuose y a ben ienas daik a a dis (be jis nebū inai y a pag indinis junginio dėmuo)3. Taigi analizuojan d ižodžius PJ nebu o ga- lima ikė is ki okių ezul a ų i jie isai nepanašūs į ašy inės bei saky inės kal- bos duomenis – ašy inės kalbos eks yne daik a a džiai suda o apie 39 p oc. (Rimku ė 2006: 27), saky inės kalbos eks yne – 16,2 p oc. (Dabašinskienė 2009: 9). Dėl didelio daik a a džių skaičiaus a p analizuo ų PJ gausu i būd a džių (nes jie de inami su daik a a džiais) – jų y a du ka us daugiau nei eks ynuo- se ( ašy inės kalbos eks yne 7,33 p oc., saky inės kalbos eks yne – 2,8 p oc.). Ki ų kalbos dalių pasiski s ymas aip pa nea i inka ašy inės i saky inės kal- bos duomenų, plg. eiksmažodžių – 20,5 / 22,84 p oc., skai a džių – 0,96 / 1,9 p oc., į a džių – 8,7 / 16,9 p oc. Iš pag indinių kalbos dalių gana sma kiai ski iasi eiksmažodžių skaičius, nes y imo medžiagoje labai nedaug eiksmažodinių junginių. No s, kaip nu- s a y a s aipsnyje (Boizou i k . 2015b: 121), modelis eiksmažodis + daik a- a dis suda o 9,99 p oc., be pagal dažnumą jis is iek labai a i ūkęs nuo d ie- jų dažniausių modelių – daik a a dis + daik a a dis (49,07 p oc.) i būd a dis + daik a a dis (32,2 p oc.). 1 LENTELĖ. Kalbos dalių pasiski s ymas Kalbos dalis Sk. P oc. Daik a a džiai 29559 74,55 Būd a džiai 6388 16,11 Veiksmažodžiai 2061 5,20 Skai a džiai 738 1,86 Į a džiai 640 1,61 Nekai omosios kalbos dalys 31 0,08 T umpiniai 234 0,59 Iš iso 39651 100,00 Iš nekai omųjų kalbos dalių d ižodžiuose PJ as a ik p ie eiksmių, p ie- linksnių i dalelyčių. P ie eiksmių, kaip i būd a džių, PJ g eičiausiai bū ų 3 Anks esniame y ime (Boizou i k . 2015b: 123) nus a y a, kad pagal pag indinį dėme- nį junginiai pasiski s o aip: daik a a diniai – 96,4 p oc., eiksmažodiniai – 3,59 p oc., būd a diniai – 0,02 p oc. 4 Pi mieji skai menys odo, kiek am ik os kalbos dalies as a ašy inės kalbos eks yne, o po pas i ojo b ūkšnio pa eik i skai menys – kiek pa a o a saky inės kalbos eks yne. S aipsniai / A icles 119 Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių g ama inės ka ego ijos galima ikė is daugiau, jeigu y imo medžiagoje bū ų bu ę p ie eiksmis + būd a dis, p ie eiksmis + eiksmažodis modelio junginių. P ielinksniai i da- lely ės daugiausia a ojamos samplaikiniuose a neaiškius sin aksinius yšius suda ančiuose junginiuose (jie šiame s aipsnyje išsamiau neap a i). P ielinks- niai, p ie eiksmiai i dalely ės d ižodžiuose PJ suda o 0,08 p oc., ašy inės kalbos eks yne – daugiau nei 13 p oc.; da didesnę dalį – 26,4 p oc. – suda o saky inės kalbos eks yne. D ižodžiuose PJ labai nedaug nekai omųjų kalbos dalių, nes ai lemia kalbos dalių jungimosi polinkiai: p asminguose d ižodžiuo- se junginiuose, ku iuose ienas dėmuo daik a a dis, ki as dėmuo dažniausiai gali bū i ik a dažodis a ba eiksmažodis. Teks yne be eik 2 p oc. suda o p ie kalbos dalių p iski i umpiniai (san- umpos i su umpinimai), analizuo uose junginiuose jų ik 0,59 p oc., is dėl o šie leksikos iene ai užima gana nemažą dalį a p ki ų kalbos dalių. Tai galima paaiškin i uo, kad į ai ius sin aksinius yšius suda ančiuose junginiuo- se galima as i umpinių, p z.: ŽIV nešio ojų, ES šalys, na ys ė NATO, B lim o- ci ai, C g upė. Jie dažniausiai a o i kaip pažyminiai. Paanaliza us, kokia kalbos dalių į ai o ė iš yškėja ski inguose sin aksi- niuose yšiuose ( aip pa ž . Boizou i k . 2015b), galima da y i okius api- bend inimus: ik daik a a džiai pa a o i sujungiamojo yšio junginiuose, ik daik a a džiai i eiksmažodžiai – a pusa io sąsajos subjek iniuose i objek i- niuose, aip pa p ijungiamojo yšio subjek iniuose junginiuose. Didesnė kalbos dalių į ai o ė pas ebė a a p p ijungiamojo yšio aplinkybinių junginių: juose be daik a a džių i eiksmažodžių da as a p ie eiksmių i umpinių; p ijun- giamojo yšio objek iniuose junginiuose daugiausia daik a a džių i eiksma- žodžių, be pa a o a i būd a džių, skai a džių bei į a džių. Visos 1 len elėje pa eik os kalbos dalys (išsky us nekai omąsias) as os p ijungiamojo yšio po- žymio junginiuose, šio ipo junginiuose dominuoja daik a a džiai. Tai, kad analizuo ų d ižodžių PJ kalbos dalių pasiski s ymas nea i inka a- šy inės i saky inės lie u ių kalbos a osenos dėsningumų, lemia gana ski - ingus g ama inių ka ego ijų pasiski s ymo ezul a us (lyginan su eks ynų duomenimis). Vis dėl o kai ku iais a ejais (ypač linksnių) ma y i labai panaši a osena (plačiau ž . 2.1 i 2.2 posky ius). 2.1. Veiksmažodžių o mos 2.1.1. Asmenuojamųjų i neasmenuojamųjų o mų pasiski s ymas Į analizuo us d ižodžius junginius įeina 379 asmenuojamosios o mos i 280 neasmenuojamųjų. A k eipiame dėmesį, kad p ie neasmenuojamų 120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ eiksmažodžių neįskaičiuo i daly iai: dažniausiai daly iai a ojami kaip de i- namieji žodžiai, odėl jie p iskaičiuo i p ie būd a džių.5 Iš neasmenuojamų o mų daugiausia as a bend ačių (ž . 2 len elę), e- čiausiai a ojami pusdaly iai. Palyginus su ašy inės kalbos eks ynu, ma y i panaši a osena: eks yne bend a ys a ojamos dažniausiai (jei neskaičiuo- jami daly iai) i suda o 76,73 p oc., an i pagal dažnumą padaly iai – suda o 14,61 p oc., e i – pusdaly iai – 8,56 p oc. Daug didesnį padaly ių p ocen ą a p analizuo ų žodyno junginių nei eks yne galima paaiškin i uo, kad ši g a- ma inė o ma a ojama į ai iuose junginiuose: p ijungiamojo yšio subjek- iniuose, objek iniuose, aplinkybiniuose. Galima da y i p ielaidą, kad e esnė pusdaly ių a osena nulem a o, kad LKDFŽ ienas dėmuo u i bū i daik a- a dis (nes oks aiky as PJ a ankos p incipas), aigi pa eko ik ie pusdaly iai, ku ie dažniausiai aldo daik a a džius (p z.: gulėdamas lo oje, u ėdami ikslą, duodamas in e iu), be nepa eko ie, ku ie p isijungia p ie eiksmius – o okie junginiai lie u ių kalboje gana dažni (p z.: g ei ai bėgdamas, sunkiai nešdami). 2 LENTELĖ. Neasmenuojamųjų o mų pasiski s ymas Fo ma Sk. P oc. bend a ys 196 70,0 padaly iai 71 25,4 pusdaly iai 13 4,6 Iš iso 280 100,0 Daugiausia bend ačių (189) pa a o a p ijungiamojo yšio objek iniuose jun- giniuose, p z.: gau i pinigų, p isiim i įsipa eigojimus. Šio ipo junginiuose daž- niausiai pa a o i i padaly iai (38 a ejai), p z.: baigus s udijas, pada ius nu- sikal imą. Tik keliomis o momis ečiau ( as i 32 a ejai) padaly iai a ojami p ijungiamojo yšio subjek iniuose junginiuose, p z.: laikui bėgan , į ykus a a i- jai. Pusdaly iai aip pa dažnesni objek iniuose junginiuose, p z.: duodamas in- e iu, u ėdami ikslą. Apie ai, su kokiais linksniais a ojamos eiksmažodžių o mos, ž . 2.2.1 posky į. Toliau ap a iamos asmenuojamosios o mos i pa eikiama s a is inių duo- menų apie eiksmažodžiams būdingų g ama inių ka ego ijų pasiski s ymą. 5 Sup an ama, kad daly iai gali bū i pa a o i ne ik kaip de inamieji pažyminiai, be i kaip aldan ieji žodžiai, p z.: iš ik as šoko, sukandęs dan is. Tokius daly ius p iski i p ie būd a džių nė a ikslu, be okios a osenos a ejų gana nedaug, odėl ezul a ams ne u i didelės į akos. S aipsniai / A icles 121 Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių g ama inės ka ego ijos 2.1.2. Laiko ka ego ija 3 len elėje pa eik i ik asmenuojamųjų o mų laikai, padaly ių i daly ių lai- kai čia neįskaičiuo i. Šiuos duomenis galima palygin i su mo ologiškai ano uo- o eks yno duomenimis (ž . Rimku ė 2006: 35). Iš yškėja ienas s a bus ski - umas: a p analizuo ų d ižodžių PJ iš LKDFŽ dominuoja bū asis ka inis laikas (be eik 53 p oc.), o minė ame eks yne panašią p ocen inę dalį (52,5 p oc.) su- da o esamasis laikas. An i pagal dažnumą laikai pasiski s o aip: d ižodžiuose PJ – esamasis (40,85 p oc.), eks yne – bū asis ka inis (37,8 p oc.). Būsimasis laikas daug e esnis: d ižodžiuose PJ 6,2 p oc., eks yne – 7,9 p oc. Pa s ečiau- sias – bū asis dažninis laikas, jis eks yne suda o 2,7 p oc., o d ižodžiuose PJ – mažiau nei p ocen ą. 3 LENTELĖ. Laikų pasiski s ymas Laikas Sk. P oc. bū asis ka inis 190 51,9 esamasis 153 41,8 būsimasis 22 6,0 bū asis dažninis 1 0,3 Iš iso 366 100,0 2.1.3. Nuosakos ka ego ija LKDFŽ pa a o ų d ižodžių PJ eiksmažodžių o mų nuosakų (ž . 4 len e- lę) pasiski s ymas a i inka daba inės ašy inės lie u ių kalbos dėsningumus – daugiau nei 96 p oc. suda o iesioginės nuosakos o mos (plg. mo ologiškai ano uo ame eks yne suda o 91,5 p oc. (Rimku ė 2006: 35). Daugiausia (290) šios nuosakos o mų as a p ijungiamojo yšio objek iniuose junginiuose, p z.: u ėjo į akos, š en ė Eucha is iją. 63 iesioginės nuosakos o mos pa a o os a - pusa io sąsajos subjek iniuose junginiuose: a ėjo me as, skambėjo muzika. Tiek a iamosios, iek liepiamosios nuosakos o mos pa a o os p ijungiamojo yšio objek iniuose, aplinkybiniuose (p z.: suda y ų sąlygas, a idėki e y dienai) i a - pusa io sąsajos subjek iniuose bei objek iniuose junginiuose (p z.: a si as ų ga- limybė, būk žmogus). 122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ 4 LENTELĖ. Nuosakų pasiski s ymas Nuosaka Sk. P oc. iesioginė 366 96,6 liepiamoji 71,8 a iamoji 61,6 Iš iso 379 100,0 2.1.4. Skaičiaus i asmens ka ego ijos Kaip minė a anksčiau ( aip pa ž . 4 len elę), daugiausia iesioginės nuosakos o mų as a p ijungiamojo yšio objek iniuose junginiuose, aigi čia daugiausia as a i asmenų o mų. 5 len elėje aki aizdžiai ma y i, kad y auja ečiasis as- muo – ši endencija būdinga i mo ologiškai ano uo ame eks yne, čia ečiasis asmuo suda o 81,3 p oc. (Rimku ė 2006: 35). 286 ečiojo asmens a ejai as i p ijungiamojo yšio objek iniuose junginiuose, p z.: plauna indus, pu o gal ą. 62 a ejai nus a y i a pusa io sąsajos subjek iniuose junginiuose, p z.: pasi ai- kė p oga, kon e encija yks. 11 ečiojo asmens o mų as a p ijungiamojo yšio aplinkybiniuose junginiuose, p z.: daly aus inkimuose, laikė ankose. 5 LENTELĖ. Skaičiaus i asmens pasiski s ymas Skaičius i asmuo Sk. P oc. 3 asm. 359 94,7 ns. 1 asm. 8 2,1 dgs. 1 asm. 51,3 dgs. 2 asm. 51,3 ns. 2 asm. 2 0,5 Iš iso 379 100,0 7 ienaskai os pi mojo asmens a ejai as i p ijungiamojo yšio objek iniuo- se junginiuose, p z.: u ėjau p ogos, skaičiau paskai ą. Vienaskai os an asis as- muo a ojamas ečiausiai, abu a ejai as i a pusa io sąsajos objek iniuose junginiuose: būk y as, būk žmogus. Daugiskai os pi masis asmuo dažnesnis p i- jungiamojo yšio objek iniuose junginiuose, p z.: u ime galimybę, a k eipiame dėmesį. Visi daugiskai os an ojo asmens pa a ojimo a ejai as i p ijungia- muosiuose objek iniuose junginiuose, p z.: paspauski e myg uką, nep aleiski e S aipsniai / A icles 123 Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių g ama inės ka ego ijos p ogos. Kaip ma y i iš pa yzdžių, a p ienaskai os i daugiskai os an ojo as- mens dominuoja liepiamosios nuosakos o mos. Sang ąžinių i nesang ąžinių o mų pasiski s ymas LKDFŽ d ižodžiuo- se PJ a i inka bend us ašy inės kalbos dėsningumus: žodyne sang ąžinės o - mos suda o 10,6 p oc., eks yne – 12,3 p oc.; nesang ąžinių o mų iek žodyne, iek eks yne daugiausia – a i inkamai 89,4 i 87,7 p oc.6 Apibend inan 2.1.1 posky yje pa eik us duomenis, galima eig i, kad eiks- mažodžių g ama inių o mų a osena iš esmės a i inka lie u ių kalbos a ose- nos dėsningumus. Vis dėl o iš nuosakų i asmenų ka ego ijų apž algos ma y i, kad as na ys, ku is dominuoja, dažniausiai užima didesnę dalį nei eks yne daž- niausiai a ojamos o mos (pa yzdžiui, PJ bū asis ka inis laikas). Galima da y i p ielaidą, kad šiuos ezul a us lemia ai, jog analizuo i pas o ieji junginiai, a ba y a pe nelyg mažas g ama inių o mų skaičius, kad iš yškė ų aiškesnė a osena. 2.2. Va dažodžių o mos 2.2.1. Linksnio ka ego ija Toliau ap ašy a, kaip pasiski s o kiek ieno linksnio a osena, a siž elgian į ai, kokį iš eiškia sin aksinį yšį. Skaičiuojan linksnius nea siž elg a į kalbos dalį, į giminę, skaičių i ki us g ama inius požymius (pa yzdžiui, a daik a- a dis y a ik inis, a bend inis, sang ąžinis a nesang ąžinis; a daly is y a į a džiuo inis, a neį a džiuo inis; a pa a o as nelyginamojo, a aukš esniojo laipsnio būd a dis i pan.). Pi miausia pa eikiame bend ą LKDFŽ d ižodžių kelia o mių i iena o mių PJ linksnių i ašy inės kalbos eks yne pa a o ų žodžių linksnių dažnumo len elę. No s šiame s aipsnyje analizuojami keliomis kai ybinėmis o momis pa- a o i d ižodžiai PJ, be , ap a ian linksnių pasiski s ymą, no isi a k eip i dė- mesį i į iena o ma pa a o us d ižodžius junginius7. Palygin i kelia o mių i iena o mių PJ linksnius įdomu dėl o, kad kelia o mių PJ linksnių a osena, 6 Skaičiuo os isos eiksmažodžių o mos, aip pa i eiksmažodiniai daik a a džiai. 7 Viena o miais laikomi okie PJ, ku ie LKDFŽ už iksuo i iena kai ybine o ma (plačiau ž . Rimku ė i k . 2015). Dalis iena o mių iš ik ųjų y a isiškai sus aba ėję i kaip PJ a ojami iena o ma (dėmesio cen e, konku so keliu); okių PJ ienas dėmuo (dažniausiai an asis) y a su- s aba ėjęs i ai lemia iso junginio s abilumą. Dalis iena o mių y a okie, ku ie ik LKDFŽ už iksuo i iena (pap as ai dažniausia) o ma, no s a osenoje gali bū i kai omi, p z.: sk is i lėk u u, a ankos ung ynių, Š en ajame Raš e. 130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ a s o au i als ybei, kele ui dienų, p ojek ui inansuo i. Jei naudininkas a ojamas kai ėje, ai dažniausiai bus kiekį eiškian ys junginiai, ku ių pi masis dėmuo y a a dažodis (kaip pa yzdyje kele ui dienų). P ijungiamojo yšio subjek iniuose junginiuose naudininkas įp as esnis dešinėje, p z.: a ėjus pa asa iui, lyjan lie ui. Tokie junginiai, kaip aikui augan , saulei š iečian , kaip galima sp ęs i iš negausių duomenų, nė a lie u ių kalbai įp as os s uk ū os subjek iniams san ykiams iš eikš i. Ras i ik šeši a ejai, kai naudininku iš eikš i aplinkybiniai junginiai: maždaug pusei, na ys ei ES / NATO, a idėki e y dienai, ad negalima da y i išsa- mesnių apibend inimų apie naudininko a oseną šio ipo junginiuose. Tiek pa naudininko as a i sujungiamuosiuose junginiuose, p z.: b oliams, sese ims; me ui, aldybai. 2.2.1.4. Galininkas Kaip jau ne ka ą minė a, dėl o, kad a p d ižodžių PJ dominuoja p ijun- giamojo yšio požymio aiškos junginiai, pa i dažniausia galininko a o- sena bū en šio ipo junginiuose (ž . 10 len elę), p z.: nemažas sumas, Lie u os isuomenę. Tai, kad d iem ečdaliais a ejų galininkas eina dešinėje, paaiškin- ina uo, jog y auja junginiai su nede inamaisiais pažyminiais, adinasi, gali bū i kai omas ik an asis dėmuo, p z.: Lie u os isuomenę / isuomenės / isuo- menei / isuomenė. 10 LENTELĖ. Galininko pasiski s ymas Eil. n . Sin aksinis yšys Kai ė, sk. Kai ė, p oc. Dešinė, sk. Dešinė, p oc. Iš iso Dalis a p isų junginių, p oc. 1P ijungiamasis: požymis 1880 35,3 3442 64,7 5322 14,3 2P ijungiamasis: objek as 39 9,1 390 90,9 429 53,3 3Sujungiamasis 550,0 550,0 10 13,5 4P ijungiamasis: aplinkybės 333,3 666,7 911,4 Iš iso 1927 3843 5770 Palyginus isų linksnių a oseną (ž . 13 len elę), ma y i, kad galininkas – ipiškiausias linksnis p ijungiamojo yšio objek iniams junginiams iš eikš i (suda o 53,3 p oc. isų šio yšio PJ). Bū ina paminė i, kad daugiau nei 90 p oc. S aipsniai / A icles 131 Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių g ama inės ka ego ijos a ejų galininkas eina dešinėje, nes dažniausi šio ipo junginiai y a eiksmažo- dis + daik a a dis s uk ū os, p z.: užki s i kelią, u ėjo p ogą. Kai ėje galininkas a ojamas, jei pi muoju dėmeniu eina kiekį eiškian is a dažodis, p z.: šim ą me ų, ūks an į li ų. Tiesa, as i keli ne isai ipiški junginiai, ku iuose galinin- kas pa a o as kai ėje: po eikį aplinkai (nes aldo daik a a dis), p oblemą sp ęs i (nes in e sinė žodžių a ka). P ijungiamojo yšio aplinkybinių junginių as i ik 9, o sujungiamo- jo yšio – 10 pa yzdžių, šiuos junginius ilius uoja okie pa yzdžiai: sąskai as bankuose, aka y ą (aplinkybiniai) i langus, du is; ankas, kojas (sujungiamieji). 2.2.1.5. Įnagininkas Dauguma p ijungiamojo yšio požymio aiškos junginių y a kai omi, odėl jie pa a o i i įnagininko o ma, p z.: eikiamais malonumais, Lenkijos ka- aliumi. Minė a, kad y auja junginiai su nede inamuoju pažyminiu, odėl įna- gininkas d igubai dažniau būna dešinėje, o ne kai ėje (ž . 11 len elę). Iš pa eik- ų apibend in ų isų linksnių duomenų (ž . 13 len elę) ma y i, kad įnagininkas (išsky us šauksmininką) – ečiausias linksnis požymio aiškos junginiams iš- eikš i, nes šis linksnis suda o ik 4,5 p oc. 11 LENTELĖ. Įnagininko pasiski s ymas Eil. n . Sin aksinis yšys Kai ė, sk. Kai ė, p oc. Dešinė, sk. Dešinė, p oc. Iš iso Dalis a p isų junginių, p oc. 1P ijungiamasis: požymis 628 37,2 1060 62,8 1688 4,5 2P ijungiamasis: objek as 310,7 25 89,3 28 3,5 3P ijungiamasis: aplinkybės 133,3 266,7 33,8 Iš iso 632 1087 1719 Dėl e os įnagininko a osenos as i ik 28 šio linksnio a ejai p ijungia- mojo yšio objek iniuose junginiuose. Dažniausia okių junginių s uk ū- a – eiksmažodis + daik a a dis, p z.: p ipažin i kal ais, gūž elėjo pečiais. Ras i keli pa yzdžiai, kai įnagininko eikalauja eiksmažodiniai daik a a džiai, p z.: bu imą sa imi, pasi ikėjimas sa imi. Kai ėje įnagininkas a ojamas ik ada, kai eina kiekį eiškiančiuose junginiuose, p z.: šim u p ocen ų. Paminė ina, kad a p p ijungiamojo yšio aplinkybinių junginių su įna- gininku as os d i laiką eiškiančios samplaikos: mėnesių mėnesiais, me ų me ais. 132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ Da ienas junginys, ku iame įnagininkas pa a o as kai ėje, y a ambasado iu- mi Lie u oje. 2.2.1.6. Vie ininkas Klasi ikuojan duomenis Boizou i k . 2015b ap ašy am y imui, kilo daug klausimų, ku p iski i junginius su ie ininku – okių neaiškumų sukėlė ai, kad analizuo i d ižodžiai junginiai. Jei bū ų analizuo i ižodžiai junginiai, u bū p ie daugelio jų bū ų pa a o i eiksmažodžiai, iš ku ių eikšmių bū- ų galima iksliau nus a y i junginio ipą. Klasi ikuojan d ižodžius junginius su ie ininku, kaip ma y i 12 len elėje, didžioji jų dalis p iski a p ijungia- mojo yšio požymio aiškos junginiams, p z.: g ožio konku suose, i šu inėje dalyje, uni e salinėje pa duo u ėje. Iš pi mo ž ilgsnio gali a ody i, kad ai ie- ą eiškian ys junginiai. Taip i bū ų, jei šalia bū ų pa a o i eiksmažodžiai, p z.: daly au i g ožio konku suose, pi k i uni e salinėje pa duo u ėje. Ki a e us, šie junginiai y a au onomiški, laiky ini ipiškomis kolokacijomis, odėl ak uo- i kaip požymį eiškiančių junginių kai ybinės o mos. Taigi isos požymį eiš- kiančių junginių o mos (nea siž elgian į linksnį) p iski os minė am junginių ipui, p z.: ečia ie a, ečioje ie oje, ečioji ie a, ečiojoje ie oje, ečios ie os, ečiosios ie os, ečią ie ą, ečiąją ie ą, ečiąsias ie as. Dėl šios p iežas ies i junginiai su ie ininku pa eko a p p ijungiamojo yšio požymio aiškos jungi- nių. Kaip ma y i iš anksčiau pa eik ų pa yzdžių, ie ininkas y a a ojamas i junginiuose su de inamaisiais, i su nede inamaisiais pažyminiais, šis linksnis dažniau eina dešinėje. 12 LENTELĖ. Vie ininko pasiski s ymas Eil. n . Sin aksinis yšys Kai ė, sk. Kai ė, p oc. Dešinė, sk. Dešinė, p oc. Iš iso Dalis a p isų junginių, p oc. 1P ijungiamasis: požymis 716 28,6 1786 71,4 2502 6,7 2P ijungiamasis: aplinkybės 25,0 38 95,0 40 50,6 3Sujungiamasis 250,0 250,0 45,4 4P ijungiamasis: objek as 3100,0 00,0 30,4 Iš iso 723 1826 2549 Kaip i bu o galima ikė is, ie ininkas dažniausiai iš isų linksnių a o as p ijungiamojo yšio aplinkybiniuose junginiuose – suda o 50,6 p oc. (ž . S aipsniai / A icles 133 Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių g ama inės ka ego ijos 12 i 13 len eles). Be eik isais a ejais ie ininkas eina dešinėje, jis gali bū i aldomas iek eiksmažodžių, iek daik a a džių, p z.: gulėdamas lo oje, sąskai- as bankuose, pakimba o e, paliko amybėje, u ėdama gal oje. Kai ėje eina ik d ie- jose ieno junginio o mose: p ojek e numa oma / numa y a. Ta p analizuo ų d ižodžių PJ su ie ininku as i ke u i sujungiamojo yšio pa yzdžiai: Vilniuje, Kaune; La ijoje, Es ijoje. Kaip ma y i iš pa yzdžių, isais a ejais eiškiama konk e i ie a. Ras i ik ys p ijungiamojo yšio objek iniai junginiai su ie ininku: daugelyje als ybių, daugelyje šalių, laiške omiečiams. Kaip ašy a anksčiau, no s šiuos junginius bū ų galima laiky i ie os aplinkybės aiška, be a siž elgian į iso junginio (o ne ienos ku ios no s jo kai ybinės o mos) eikšmę, okie jun- giniai p iski i objek iniams. 2.2.1.7. Ki i linksniai Kadangi šauksmininkas – ienas ečiausiai a ojamų lie u ių kalbos links- nių (plg. ašy inės kalbos eks yne suda o 0,48 p oc., saky inės kalbos eks yne dgs. šauksmininkas suda o 0,3 p oc., o ns. šauksmininkas – 3,3 p oc., odėl nes ebina i ai, kad LKDFŽ iš iso as i ik 49 šio linksnio pa a ojimo a ejai. Visi jie as i p ijungiamojo yšio požymio aiškos junginiuose, p z.: ge biama- sis pi mininke, mielas skai y ojau, iešpa ie die e, mieli kolegos. 24 šauksmininko a ejai pa a o i kai ėje, o 25 – dešinėje pusėje, adinasi, be eik isais a ejais šauksmininkas a ojamas junginiuose su de inamaisiais pažyminiais. Ras i ys ilia y o a ejai (jie a ski i nuo ie ininko) aip pa p ijungiamo- jo yšio požymio aiškos junginiuose, p z.: sa i aldybės nuosa ybėn, als ybės nuosa ybėn. 2.2.1.8. Linksnių a osenos apibend inimas Apibend inus linksnių (išsky us šauksmininką i ilia y ą) a osenos ezul- a us, 13 len elėje ma y i, ku ie linksniai dominuoja am ik o ipo junginiuose. Kaip minė a anksčiau, dėl o, kad a p d ižodžių LKDFŽ junginių y auja p i- jungiamojo yšio požymio aiškos junginiai, s a is iniai duomenys apie links- nių a oseną y a nulem i šio ipo junginių a osenos, is dėl o galima da y i iš adas apie linksnių a oseną i ki ų, nei požymio aiškos, ipų junginiams iš eikš i. 13 len elėje ma y i, kad ik a dininkas LKDFŽ d ižodžiuose PJ a o- as a pusa io sąsajos iek subjek iniams, iek objek iniams junginiams iš eikš i. Tai galima paaiškin i uo, kad šių ipų junginiai, emian is DLKG klasi ikacija, dažniausiai suda omi ik su a dininku. P ijungiamojo yšio subjek inius junginius suda o ik naudininkas. Remian is LKDFŽ d ižodžių PJ duomenimis, galima eig i, kad ipiškiausia 134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ p ijungiamųjų subjek inių junginių s uk ū a y a padaly is + daik a a džio naudininkas. Jei nesilaiky ume adicinės DLKG pa eik os klasi ikacijos, ai a pusa io sąsajos subjek inius i objek inius, aip pa p ijungiamuosius subjek inius jun- ginius galė ume klasi ikuo i ka u, i aip ge iau iš yškė ų linksniai, ku iais nusakomi subjek iniai san ykiai: a dininkas i naudininkas (su padaly iais). Šiuos is junginių ipus ienija i ai, kad juos suda o ik daik a a džiai i eiksmažodžiai. Aiškiausi y a p ijungiamojo yšio junginiai (išsky us subjek inius), juose ge- iausiai ma y i linksnių pasiski s ymas. Objek iniuose, aplinkybiniuose i po- žymio junginiuose iš yškėja ienas dominuojan is linksnis (suda an is daugiau nei pusę isos a osenos, a i inkamai galininkas, ie ininkas i kilmininkas). P ijungiamojo yšio objek iniuose junginiuose dominuoja galininkas – suda o daugiau negu 53 p oc. An as pagal dažnumą – kilmininkas (28,8 p oc.), ečias – naudininkas (7,5 p oc.). Kaip minė a anksčiau, kiek nus ebino a di- ninko a osena objek iniuose junginiuose (čia a dininkas suda o 6,6 p oc.), be ai paaiškin ina uo, kad pa a o i kiekį eiškian ys junginiai. Jei bū ų nesi- laikoma adicinės g ama ikos požiū io i kiekį eiškian ys junginiai bū ų kla- si ikuojami kaip aplinkybiniai, ada bū ų aiškesnis i nuoseklesnis objek inių junginių linksnių pasiski s ymas. Daugiau nei pusė p ijungiamojo yšio aplinkybinių junginių suda y a su ie ininku, an as pagal dažnumą eina kilmininkas (15,2 p oc.), oliau ikiuo- jasi a dininkas i galininkas (abu linksniai suda o po 11,4 p oc.). Kiek s ebina a dininko a osena aplinkybiniams junginiams suda y i, be u bū dėl mažo junginių skaičiaus (iš iso as i ik 77 aplinkybiniai junginiai) nea siskleidžia linksnių a osenos dėsningumai šio ipo junginiuose. Aplinkybiniams junginiams da būdinga ypa ybė, kad ienas dėmuo (daž- niausiai kai ysis) y a kai omas (keičiasi linksnis a ba laikas, skaičius i asmuo), o ki as dėmuo ( ai dažniausiai ie ininkas, ka ais p ie eiksmis) nesikeičia, p z.: a s o ybės / a s o ybė Lie u oje; daly a o / daly au i / daly aus inkimuose; aka y e / y ą; maždaug pusė / pusę. Ki ų ipų junginiuose pa a o iems žodžiams būdingas didesnis kai omumas. P ijungiamojo yšio požymio aiškos junginiuose pa a o i isi links- niai, nes šio ipo junginių as a daugiausia (suda o daugiau nei 95 p oc. isų junginių), ad čia galima įž elg i linksnių a osenos dėsningumus. Jie pa i - ina (i be eik a ka oja) 6 len elėje pa eik us duomenis apie d ižodžių kelia- o mių PJ linksnių pasiski s ymą i pagal dažnumą linksniai išsi ikiuoja aip: kilmininkas – 50,4 p oc., a dininkas – 18,7 p oc., galininkas – 14,3 p oc., ie- ininkas – 6,7 p oc., naudininkas – 5,3 p oc. i įnagininkas – 4,5 p oc. S aipsniai / A icles 135 Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių g ama inės ka ego ijos Kaip ne ka ą saky a, kilmininko domina imą šiuose i ki uose junginiuose lemia ai, kad LKDFŽ d ižodžiai junginiai dažniausiai suda y i su nede ina- maisiais pažyminiais. Ki ų linksnių dažnumas pa i ina anks esniuose y i- muose ap ašy ą saky inės i ašy inės lie u ių kalbos linksnių dažnumą. Sujungiamąjį yšį gali iš eikš i isi linksniai, iesa, šio ipo junginiuose ne- pa a o as įnagininkas, be ai ne eiškia, kad įnagininkui okia a osena nega- lima. Tiesiog dėl e os įnagininko a osenos į LKDFŽ nepa eko sujungiamojo yšio d ižodžiai junginiai su šiuo linksniu. Kadangi sujungiamiesiems junginiams nebūdinga speci inė g ama inių o mų aiška, čia galima kalbė i ik apie bend uosius linksnių dažnumo dėsningumus (jie labiau a spindi linksnių a oseną eks yne, o ne žodyne). Šiuos dėsningumus pa i ina i 13 len elėje pa eik i duomenys: dažniausias a dininkas, kilmininkas (be eik po 38 p oc.) i galininkas (daugiau nei 13 p oc.). 2.2.2. Ki os a dažodžių ka ego ijos Šiame posky yje ap a os giminės, skaičiaus, laipsnio i apib ėž umo ka e- go ijos. Skaičiuojan minė as ka ego ijas ka ais į auk os i kai ku ios eiks- mažodžių o mos. Kaip jau minė a, didžiausią dalį analizuojamų d ižodžių PJ suda o ie, ku ie p iski i p ijungiamojo yšio požymio aiškos junginiams, o- dėl šio ipo junginiai iš esmės i nulemia oliau ap a simų g ama inių ka ego ijų pasiski s ymą. 2.2.2.1. Giminės ka ego ija Skaičiuojan a dažodžių giminės ka ego iją į auk i i daly ių bei pusdaly- ių duomenys, nes šios o mos analizuo uose d ižodžiuose PJ dažniausiai a - o os kaip de inamieji žodžiai. LKDFŽ d ižodžių junginių giminių pasiski s- ymas ma y i 14 len elėje. 14 LENTELĖ. Giminės o mų pasiski s ymas Giminė Sk. P oc. y iškoji 21039 54,58 mo e iškoji 17500 45,4 be a dė 6 0,02 Iš iso 38545 100,00 Vy iškosios giminės o mų dažnumas be eik nesiski ia nuo eks yno duo- menų – čia suda o 57,2 p oc., ge okai ski iasi mo e iškosios i be a dės gi- minių a osena – eks yne jos suda o a i inkamai 36,6 i 2,6 p oc. (Rimku ė 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ 13 LENTELĖ. Apibend in as linksnių pasiski s ymas (pilku onu pažymė as ienin elis a ba dažniausiai am ik ą sin aksinį y- šį suda an is linksnis) Eil. n . Sin aksinis yšys / linksnis V., sk. V., p oc. K., sk. K., p oc. N., sk. N., p oc. G., sk. G., p oc. Įn., sk. Įn., p oc. V ., sk. V ., p oc. Iš iso, sk. 1 Ta pusa io sąsaja: subjek as 64 100,0 00,0 00,0 00,0 00,0 00,0 64 2Ta pusa io sąsaja: objek as 34 100,0 00,0 00,0 00,0 00,0 00,0 34 3P ijungiamasis: subjek as 00,0 00,0 32 100,0 00,0 00,0 00,0 32 4P ijungiamasis: objek as 53 6,6 232 28,8 60 7,5 429 53,3 28 3,5 3 0,4 805 5P ijungiamasis: aplinkybės 911,4 12 15,2 67,6 911,4 33,8 40 50,6 79 6P ijungiamasis: požymis 6982 18,7 18802 50,4 1986 5,3 5322 14,3 1688 4,5 2502 6,7 37282 7Sujungiamasis 28 37,8 28 37,8 45,4 10 13,5 00,0 45,4 74 Iš iso 7170 19074 2088 5770 1719 2549 38370 S aipsniai / A icles 137 Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių g ama inės ka ego ijos 2006: 31–32). Šiuos ezul a us lėmė ai, kad eks yne p ie giminės ka ego ijos į auk os i os į a džių bei skai a džių o mos, ku ioms nebūdinga giminės ka ego ija (p z.: kas, mano, aš, dešim , penkiolika, d eje as11) – šios o mos suda o 3,6 p oc. Vis dėl o galima eig i, kad d ižodžių PJ giminių pasiski s ymas a i- inka ašy inės kalbos šių o mų a osenos dėsningumus. 2.2.2.2. Skaičiaus ka ego ija Skaičiuojan ienaskai os i daugiskai os o mas, neį auk os eiksmažodžių asmenuojamųjų o mų skaičiaus o mos, nes jos ap a os ka u su asmens ka e- go ija (ž . 5 len elę), o įskaičiuo os daly ių i pusdaly ių o mos. LKDFŽ d i- žodžių kelia o mių PJ du ečdalius suda o ienaskai os o mos, ž . 15 len elę. 15 LENTELĖ. Skaičiaus o mų pasiski s ymas Skaičius Sk. P oc. ienaskai a 25650 66,95 daugiskai a 12665 33,05 Iš iso 38315 100,00 15 len elėje pa eik i skaičiai be eik iden iški ašy inės kalbos eks yno duo- menims: šiame šal inyje ienaskai a suda o 67,27 p oc., o daugiskai a 32,73 p oc. (Rimku ė 2006: 32). Kalban apie daugiskai ą, s a bu pab ėž i, kad dalis PJ a ojami bū en ik daugiskai os o ma, plg. Jung inės Tau os, mi ies aplinky- bės, me eo ologinės sąlygos (Boizou i k . 2015a: 46). Teks yne as a i d iskai os o mų, kai ku iems a dažodžiams nebūdingos skaičiaus o mos (p z.: dešim , d ylika, keliolika – jos eks yne išski os į a ski ą g upę), odėl negalima isiškai iksliai lygin i analizuo ų d ižodžių PJ i eks yno duomenų. Vis dėl o suskai- čia us eks yne as ų daik a a džių, būd a džių, į a džių, skai a džių, daly- ių i pusdaly ių ik ienaskai os i daugiskai os o mas, ma y i, kad be eik i- siškai su ampa d ižodžių PJ i eks yno skaičiaus ka ego ijos duomenys. 2.2.2.3. Laipsnio ka ego ija Dalis PJ a ojami ku ia no s iena laipsnio o ma (p z.: Aukščiausiasis Teis- mas), dalis – gali bū i a ojami keliomis laipsnio o momis (p z.: į ai ūs bū- dai, į ai iausi būdai) (Boizou i k . 2015a: 47). Analizuo ų d ižodžių PJ laipsnio 11 Dėl šių i ki ų o mų giminių ( aip pa i ki ų g ama inių ka ego ijų) y a į ai ių nuomonių (plg. Paulauskienė 1994; Judžen is 2012). Rem asi lie u ių kalbos mo ologinio ano a o iaus pa eik- ais duomenimis (ž . h p:// eks ynas. du.l /). 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV LOÏC BOIZOU, JOLANTA KOVALEVSKAITĖ, ERIKA RIMKUTĖ o mos a i inka ašy inės kalbos šios ka ego ijos a osenos dėsningumus – y- auja nelyginamojo laipsnio o mos, ž . 16 len elę. 16 LENTELĖ. Laipsnio o mų pasiski s ymas Laipsnis Sk. P oc. nelyginamasis 6300 95,93 aukščiausiasis 135 2,06 aukš esnysis 132 2,01 Iš iso 6567 100,00 Vis dėl o gana s ip iai ski iasi laipsnio o mų p ocen inė iš aiška a p ana- lizuo ų LKDFŽ junginių i eks yne pa a o ų o mų: nelyginamasis laipsnis eks yne suda o 87,5 p oc., a p d ižodžių PJ be eik ienodą dalį suda o aukš- esniojo i aukščiausiojo laipsnio o mos, o eks yne iš yškėja didesnis ski u- mas – aukš esnysis laipsnis suda o 8 p oc., o aukščiausiasis – 4,5 p oc. (Rim- ku ė 2006: 36). 2.2.2.4. Apib ėž umo ka ego ija Kaip i bu o galima numany i, a p analizuo ų junginių neį a džiuo inių o mų y a daugiausia, ž . 17 len elę. 17 LENTELĖ. Į a džiuo inių i neį a džiuo inių o mų pasiski s ymas Fo mos Sk. P oc. neį a džiuo inės 6714 81,9 į a džiuo inės 1480 18,1 Iš iso 8194 100,0 Palyginus su ašy inės kalbos eks yno duomenimis (Rimku ė 2006: 33), ma y i, kad a osenos dėsningumai okie pa ys, be p ocen inė iš aiška gana ski inga: eks yne neį a džiuo inės o mos suda o 93,6 p oc., o į a džiuo i- nės – 6,4 p oc. Šiuos ski umus gali lem i ai, kad, kaip minė a posky io p a- džioje, giminės, skaičiaus, laipsnio, apib ėž umo ka ego ijas iš esmės lemia p i- jungiamojo yšio požymio aiškos junginių g ama inės ka ego ijos, aip pa ai, kad a p d ižodžių PJ labai dažnas mo ologinės s uk ū os modelis būd a dis + daik a a dis i e esnis modelis skai a dis + daik a a dis (Boizou i k . 2015b: 121). Tiek būd a džiai, iek kelin iniai skai a džiai gali bū i į a džiuo iniai i ai galima laiky i p iežas imi, dėl ko a p analizuo ų d ižodžių PJ gana daug S aipsniai / A icles 139 Lie u ių kalbos d ižodžių pas o iųjų junginių g ama inės ka ego ijos į a džiuo inių o mų. Didesnį į a džiuo inių o mų dažnumą lemia i ai, kad a p LKDFŽ pa eik ų d ižodžių PJ nemažai y a e minų, pa eigybių į a dijimų, ins i ucijų pa adinimų, ku ie pap as ai būna į a džiuo iniai, p z.: gy enamasis namas, leng oji a le ika, pi mojo iceme o, Raudonasis K yžius. Apibend inus 2.2.2 posky yje ap a as g ama ines ka ego ijas, ma y i, kad šiame s aipsnyje analizuo iems d ižodžiams PJ būdingas panašus g ama inių o mų pasiski s ymas kaip i ašy inės kalbos eks yne. Vis dėl o kai ku ių ka- ego ijų p ocen inė iš aiška sky ėsi, nes eks yne as a į ai esnių o mų (pa yz- džiui, d iskai os, ne u inčių skaičiaus, giminės ka ego ijų i pan.), o a p anali- zuo ų d ižodžių PJ okių o mų į ai o ė daug mažesnė a ba okių o mų isai ne as a. Be o, kai ku ių o mų ski umus lemia PJ ypa ybės ( e minai, ins i u- cijų pa adinimai i pan.). 3. IŠVADOS 1. LKDFŽ pa eik uose i šiame s aipsnyje analizuo uose d ižodžiuose PJ dominuoja daik a a džiai (74,55 p oc.), an i pagal dažnumą būd a džiai (16,11 p oc.), e i – eiksmažodžiai (5,2 p oc.). Kalbos dalių pasiski s y- mas nea i inka ašy inės i saky inės kalbos dėsningumų. Ski ingą a o- seną nulėmė žodyno suda ymo p incipas (kiek iename junginyje bū inai u i bū i ienas daik a a dis) i ai, jog analizuo i d ižodžiai pas o ieji jun- giniai, ad juose negali bū i didelės kalbos dalių į ai o ės. 2. Analizuo uose junginiuose daugiau pa a o a asmenuojamųjų eiksmažo- džių o mų; iš neasmenuojamųjų dominuoja bend a ys (70 p oc.). Daugiau negu pusę isų asmenuojamųjų o mų laikų suda o bū asis ka inis laikas, o esamasis suda o apie 42 p oc. Didžiąją nuosakos ka ego ijos dalį užima iesioginė nuosaka (96,6 p oc.); y auja ečiasis asmuo (94,7 p oc.). Anali- zuo ų junginių eiksmažodžių g ama inių o mų a osena daug nesiski ia nuo ašy inės kalbos eks yno duomenų, no s dominuojan is a i inkamos ka ego ijos na ys suda o kiek didesnę dalį nei eks yne ( ai galioja i a da- žodžių g ama inėms ka ego ijoms). 3. Dažniau i ečiau a ojamų linksnių a osena pa i ina anks esniuose y imuose ap ašy us saky inės i ašy inės lie u ių kalbos linksnių daž- numo dėsningumus. Dažniausiai analizuo uose PJ a ojami šie links- niai: kilmininkas (49,64 p oc.), a dininkas (18,66 p oc.), galininkas (15,02 p oc.). Kilmininko domina imą lemia ai, kad LKDFŽ d ižodžiai junginiai dažniausiai suda y i su nede inamaisiais pažyminiais, iš eikš ais kilmininku. Viena o miuose d ižodžiuose PJ iš yškėja daug dažnesnė (nei