Danguolė Mikulėnienė, Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė, Laura Geržotaitė, Nijolė Birgelienė. „Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos“

A icles A icles a icles 283 / DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Les di ec ions de eche ches scien i iques: bal is ique, geoling is ique, his oi e du ac ionmajo . Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišienė, Lau a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė LIETUVI TARMI KAITA A. XXI PRADŽIOJE: LENKIJOS LIETUVI ŠNEKTOS COLLYTVIN MONOGRAPHIE Vilnius: Li uiniens langue ins i u , 2016, 503 p. ISBN 978-609-411-186-0 Š elnių couleu s supé ieu e a ec udeniniu peizažu e an aš ė Lie u ių a mių kai a XXI a. commencemen : Lenkijos lie u ių šnek os es ce e monog aphie izi inė ko elė indiqué u au emps indiqué au lieu kin a kalba, udenėja. Li uanie e la Pologne kalbininkių collec i seussu ū ė à l'œu e long emps a endue sys éminiam Lenkijos šnek ų ap ašui. Poli iques, économiques, sociales changemen s changen apides le linguis ique image du monde, donc impo an le plus i e ixe des langues e a mes, pa iculiè emen pa ibies kalbinée si ua ion. Se basan quelques décennies ecueillis des ai s des šnek es Li uiniens polonais ainsi que leu s in e p é a ions, di e s sons, idéos e manusc i s a chi és e 20142016 données des expédi ions mêmes enues m. au o és yžosi à di e sesalypiam šnek es eche che de sociogeoling is ée analyse, des a chaismes e langues iden i ica ions jusqu'à discu ables šnek es de dé eloppemen e p ognos ices. Talpus e suje kiškas monog aphie in oduc ion p ésen e au lec eu l'obje de l'é ude, bu e asques, le ma é iel eche ché, les mé hodes d'enquê e, ak ualume e signi ica ion. Ty ées décida de combine mode nnius e adi ionnels mé hodes de dialec ologie. Pou la p emiè e ois, aux šnec es é udiés a appliqué un modèle d'é udes mul idimensionnel de p ognos ines in e mè y es, selon lequel: 1) i es pa mé hode de sélec ion p é ues DALIA PAKALNIŠKIENĖ 284 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI ca ac é is iques des kalbinės šnek ų; 2) analysé l'en i onnemen lingubiné; 3) ésumée l'é alua ion de la langue locale (i langues) du poin de ue des épondan s é udiés (20 p.). Ta minée ma é iel de kalbininkės inko anke inių apklausų i in e iu mé hodes, e celle analysé inno a i es géoling is ikos, socioling is ikos e pe cep y iosios dialec ologie mé hodes compu u e inioign ca og aphage, men alinių žemėlapių, socioling is inių in amųjų, s a is ines analyses e k . (20 p.). Šnek ų linguinei sys ème e aidai déc i s el asi des mé hodes adi ionnelles des Li uiniens pa lo y os desc ip i iniu, his o iniu compa aguoju, o malizacijos e k . Dans la p emiè e pa ie de deux chapi es Lenkijos lie u ių šnek ų adimosi, sklaidos i aidos p éludes: sociois o inis, sociokul ū inis e demog a inis kon eks as es p ésen é un pano ama his o ique, poli inė, ekonominė, sociokul ū inė, demog a inė i iamojo plo o pla i. Dans la p emiè e pa ie Lenkijos lie u ių šnek ų is o iniai kon eks ai b iè emen pe bėgama la plus ancienne his oi e de ce pays depuis jo ingių laikų jusqu XX a. ins. Dans la seconde sec ion Punsko e Seinų apylinques pa amè es sociokul u els e démog aphées de la s uc u e e leu s dynamiques son analysés en dé ail la si ua ion sociodemog aphée du débu du XXI a. nomb e de habi an s 2001 e 2015 m., nomb e de Li uiniens 2002 e 2011 m., sexes, âge, pa amè es d'éduca ion, é ablissemen s d'éduca ion, occupa ion des habi an s, in as uc u e des illages. Les chapi ius abondammen illus iés in o ma i s abelées, ca es-maps, pho og aphies. Le second chapi e Lenkijos lie u ių šnek os and hei boo s p ésen e Polandijos lie u ių šnek ų in en o izacijos aidą since pi mųjų Rusijos mokslo akademijos ekspedicijų XIX a. midway. Analysés des expédi ions, p emie s ésul a s des eche ches a miques, dzūka emen in e p é a ions (ap a iés F yd icho Ku šaičio, An ano Ba anausko, An ano Salio, Edua do Vol e io des eche ches), considé és les elic es jo ingiškojo subs a ( iesa, jo ingiškų p iebalsių s, z in e p e acija laiky ina lapsus calami, 71 p.). I in dé ail oisième sec ion […]Lenkijos lie u ių šnek ų ibos geoling is iniu požiū iu au emplacemen discu ai les Li huanian šnek ų ibos des plus ieilles ixsacions, ca og aphaien di é en es ch onologinių sluoksnių plo ai, g e inaien e e i ikaien con e a ingi données, p ésen e la de niè e 2014[…] 2016 m. expédi ions iden i iée si ua ion demog a inée s onges e benyks an ys Li huanian language a ea geog aphical objec s. Ce chapi e na u ellemen con iend ai à la p emiè e sec ion de la deuxième pa ie, mais au o ées, appa emmen , a ai des a gumen s les p ésen e sépa émen . Le oisième chapi e Lenkijos lie u ių šnek ų b uožų a ian iškumas i kai a, le plus g and (175 p.), des iné linguine analyse des šnek ų. Le nom du chapi e accen ué p incipe mé hodologique non seulemen ixe phe ines e mo phologiques pa icula i és, mais e mon e leu s a ian es, b ėž i aidą. Ski snyje Būdingieji one ique ai s p ésen en les plus i es pa icula i és de ocalisme e de consonan izme, ixées dans deux polonais Li uiniens a mēs déinių aka ų Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišie- nė, Lau a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė. Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os Re iews de c i iques 285 hau š aičių i aka inių pie ų aukš aičių. Expédi ions données é i iéesmean e les hau es aiches du sud des couches main enue longue e cou s balsiés opposi iona ion, ebe u imi mix ieji doppa siai an, am, en, em e longieux senieux balsiai ę, į, au débu du mo au lieu e a iams a, kie inami p iebalsiai, spo adiquemen kai aliojami s, z e š, ž e . . Les Occiden alis des sud des hau s aiches di è e des occiden ales hau s aiches his o iques des balsies ą, ę a liepimu ų, dans, neki čiuo ų longs des balsies umpėjimu jusqu semilgies, dzūka imu, s ip ia p iebalsies depala alisa ion. G e inames e é aluées des au es che cheu s Tama os Buch, Wojciecho Smoczyńskio, Michalo Hasiuko, Kazimie o Ga š os cons i uées phonologiques balsies sys ème, dzūka imo, p iebalsies depala alizacijos causes e in e pe a ions. Kons a uée que XXI a. au débu šnek ų ocalismas e consonan izmas in ensi emen chin a, abi šnek os panašėja, aigi o meojasi nauji a miniai da iniai, geolek ai, eikiami iešosios lie u ių i lenkų kalbos. La deuxième posky ie dé aille en dé ail abo de l'his oi e des eche ches p osodie des šnek us Li uiniens polonais, dé aille l'ac uelle sys ème d'accen ua ion, changemen s e leu s causes: ki is, p iegaidė, e sniuojančių mo s de ous kamienų ki čia imo a ian es e polinkiai, e e s mu uels, causes de a ian i. Le oisième chapi e es des iné Punsko e Seinų šnek ų g amma icale sys ème à discu e enco e peu des p incipes de la mo phologie na u elle appliquée Li uanien pa lo y e. Choisie discu e , au o ée mo s, seulemen ois pa ie de langue daik a a dį, į a dį, eiksmažodį, mais elles neabejo inai son les plus impo an es, p oblemiškiausios, le mieux ep ésen en en chaque langue de sys ème g amma icale. La plupa de l'a en ion des daik a o džių es consac ée aux ca égo ies g amma icales e leu aiškos a ian iškumu. Empi ika habilemen classée bal iques e Li u iques o igine o igines nelie u iques e hyb idines de da yba daik a a džiai, eme iškosios y iškosios giminės daik a a džių leksijos, g é inées ois di é en s emps pjū ių données 20132016 m., 19881989 m. e 19711983 m., elles son compa ées a ec g é ines in e médiai es ac s, é aluée la p oduc i i é o i iées kamienų, place ume, plus dé aillés discu e ininkai inesy as e ilia y as (adesy as e alia y as) / Des en ées son discu és mo phologiquemen signi ica i s les plus pe sonnels pa icipiniai e nepa icipiniai, conc é és e kokybiniai demons a y ai. Ap a iamųjų šnek ų eiksmažodžio apnomina ion sys èmeie ca ac é is iques les mêmes s uc u els signes comme e dans d'au es Li uiniens a mēs e commun inėje pa oje. Les données empi iques mon en que ebe a ojames o mes de communa ie a ec - ie, domine le u ojo équen in emps o mes de wi h -da g e a aniau la gemen a o es u ojo ka inien emps o mes de a ec ce ain ais p é eiksmions ou p iesagų -(d)inė i edinių. Tebe a ojamas, bien que e pa ienes, a ema ines o mes de emps p ésen (3 a. galūnė - i pa ois déc i inée e 1 e 2 a. comme žemaichies!). P ésen ées p é amoses, liepiamoses sedakos, sang ąžinių eiksmažodžių, in ini inių o mų pa adigmas. Dans ces de nie s, il n'y a u ojo ca inium e équdinium emps o mes de. Doi en ê e p ésen és s uc u a oi es ypes de ac ionsmažodžių. Pou la classi ica ion elle-même p incipes e isolés exemples DALIA PAKALNIŠKIENĖ 286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI pou ai ê e discu ée. An ai les ac ionsma odis leda, lido, ls( ie) unjus i ié es a ibué au 3-iam pog upe, en l'ac uel emps con enan in a pą; púola, púolė, pl( ie) quelquekodėl a in a pą (?) (264 p.), 8o e 9o pog upies ca ac é is ique nea spindi des di es ac ionsmajodžių s uk ū as ac ionmajodio k áuna, k ó ė, k áu (ie) châ eaux ocalismes ela ionis nusaky inas au emen (266 p si a, si o, siū i supainio as bend a ies e u ai ocalismas (266 p.) e k . Mano la ê e, nep iesaginių eiksmažodžių kamienų klasi ikacija pe smulki, paini, nežinia quoi ou nan . Ko bien, les p incipes de la mo phologie na u aliée ici appliqués combien pa d oi smukai... P iesaginių eiksmažodžių klasi ikacijoje e ai pense à ga sė i e a inė i ipų a skillimą, eiksmažodis dėlio i nelabai de a au au es p écessagas -o i edinių (268 p.). Apibend inan la lingubinée šnek ų analizės sky ių, don deux de nie s pa ag aphes p esque p é enden en sépa és scien i iques s udios, no isi pasidjouj i dėmesiu linguinių eiškinių kai ai, a ian iškumui, pokyčių p iežas imams, ch onologiniams e a ealiniams g e inimams, in e e encijos eiškiniams nouam jlcsniui au Polonais Li uiniens šnek as. Sod us e inno o iškas qua ième chapi e Lenkijos lie u ių šnek ų gy ybingumo p io audos: bend uomenių i a o ojų eiksnys mesu e e p é oi la gy ybinkumą i iamųjų šnek ų selon ois pa amè es impo an s sociokul ū inius inklus, disposi ions de jeunesse ela i emen a mės e Lenkijos lie u ių šnek ų aizdą men aliniuose mapapais. Les éseaux sociokul u els dé e mine au o ès a u ilisé in e iu mé hode, pa odžiusį, que en o cée in as uc u e, le plus hau social au p es ižu, popula ion abondance se dis ingue Punskas e Seinai a ec gymnazii, licėjais, au es écoles, en an s da želciami, é ablissemen s adminis a i s, muséais, cen es de cul u e, di e ses o ganisa ions. Les ca es-maps des éseaux sociokul ū ins (41 igu e. e 42 igu e.) mon en di e sopes di ec ions des ela ions, communaumenies l'ou e u e/la e me u e. L'e hnine é de l'iden i é es e lé ée pa le peizajas linguis ique. Ty ėjos a dé e miné que les publici és insc ip ions son le plus sou en bi al es dépendammen de l'obje , pi mauja une ou au e langue. Comme na mąją a mę é aluen les jeunes, mon ée 20132015 m. anke iniu e in e iu mé hodesis appous és Punsko licėjaus mokinių e Li uanie e Polonie dans les écoles supé ieu es les éponses des s uden s. Paaiškėjo, que chez le plus sou en on pa le lie u iškai, čiau p amaišiui lie u iškai e lenkiškai. Des Li u iquemen pa lan amilles dans la plupa pa le a miquemen , dzūkiškai, mais pas seulemen chez a miquemen pa len e de solida i é ou même ins umen al domaine. Les podin considè en que a paye paye les deux langues a mains bend inée langue e a mę, ca elle esan i hom oji, k aš o pa eldas, sa i a e išski inė. Bend inė langue es considé ée p es ižine, nécessai e au communi emen a ec ous les li ou es. T oisième sec ion p ésen e des a miques isuelines é élan des ca es men ales, composées selon pe cep y iosios Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišie- nė, Lau a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė. Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os Re iews Re iews 287 / 1011 classeis mokiniai a mes peš iniuose mapapies on indiqué di e semen : ce aines déchi è en seulemen gim o ies apylinkių cen ą Punską, au es dzūkų a mę, engloban Punsko apylinkes Lenkijoje e Ma ijampolės, Aly aus e Lazdijų ou Kal a ijos apylinkes en Li uanie. Ki i a dis ingué žemaičius, aka ų aukš aičius, y ų aukš aičius e dzūkus e pan. Beque moi ié des esponden s on indiqué connaissance deux a mes zemaiches e aukš aičių, ečdalis is dzūkų, aukš aičių e zemaičių, šeš adalis qua e dzūkų, aukš aičių, zemaičių, su alkiečių. Ta miquemen pa lan homme élè es associejoi ase a ec des adi ions saugojim, au iškum, pa io isme, il i dans de pe i es illes ou kaimais, es ieux, aigi é alué s é éo ypiquemen . Le cinquième chapi e Pie ų aukš aičių k azi egiolek o o ma imasis Punsko i Seinų apylinkėse, éc i a ec g ažia y ėjo, klausiančio i a sakančio, pasis a, sommeille les ésul a s des eche ches e iden i ie nou eau a minį da ek ą pie ų aukš aičių k azi egiolek ą, besi o muojan į adicinės Punsko i Seinų apylinkių šnek os, be a ojamas senosios ka os, pag indu a ec communinių lie u ių i polkų kalbų elemen ais. Naujame egiolek e nyks a yškiosios a minės ca ac é is iques. Les conclusions impo an emen éziumuen e ec uée kompeksišką é ude. San aukos polkų e anglais langues, ne dou ez-je pas, assu e a monog aphie idėjų sclaidà e école geoling is ique de Li uanie gnomonomie. E où enco e ableaux, pho og aphies, pein u es ( ods, pa six é), isualisan les ésul a s les plus impo an s, douze addi ions su la popula ion nau inée composi ion e langues usage à la in du XIX a, Li u iškiausius, na ionnel poin de ue miš esnius, susla ėjusius Punsko e Seinų šnek ų plo o illages di e s sou ces, don les données les scien i iques pa agen a ec académie. dialek ologijos me odiką. Apklaus ieji Punsko Ko o 11-ème licéenus Šal inių e li é ai e lis es de pluska émoudija le p o essionalisme de l'enquê e: c édimi sou ces depuis p emie s ixsacions, abusi in e dalykinė scien i ique li é a u e empi i ikos ésul a s de eche ches e héo iques, me odologiniai opusai leido scien i iqueses p ê e inno y ią monog aphiją. Iucundi ac i labo es! (M. Tullius Cice o) In oducie le 15 ma s 2017 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda, Li uanie [email protected]