Danguolė Mikulėnienė, Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė, Laura Geržotaitė, Nijolė Birgelienė. „Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos“

S aipsniai / A icles 283 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: bal is ika, geoling is ika, eiksmažodžio is o ija. Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišienė, Lau a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė LIETUVIŲ TARMIŲ KAITA XXI A. PRADŽIOJE: LENKIJOS LIETUVIŲ ŠNEKTOS KOLEKTYVINĖ MONOGRAFIJA Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016, 503 p. ISBN 978-609-411-186-0 Š elnių spal ų i šelis su udeniniu peizažu i an aš ė Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os y a šios monog a ijos „ izi inė ko - elė“ – nu ody u laiku nu ody oje ie oje kin a kalba, udenėja. Lie u os i Lenkijos kalbininkių kolek y as susibū ė seniai lauk am da bui – sis eminiam Lenkijos šnek ų ap ašui. Poli iniai, ekonominiai, socialiniai poky- čiai spa čiai keičia ling is inį pasaulio aizdą, ad s a bu kuo g eičiau iksuo i kalbas i a mes, ypač pa ibių kalbinę si uaciją. Pasi emdamos kelis dešim me- čius ink ais Lenkijos lie u ių šnek ų ak ais bei jų in e p e acijomis, į ai iais ga so, aizdo i ank aščių a chy ais i 2014–2016 m. pačių eng ų ekspedicijų duomenimis, au o ės yžosi į ai ialypiam šnek ų y imui – nuo sociogeolin- g is inės analizės, kalbos a chaizmų i ino acijų iden i ika imo iki ap a iamųjų šnek ų aidos i p ognos ikos. Talpus i dalykiškas monog a ijos į adas p is a o skai y ojui y imo objek ą, ikslą i užda inius, i iamąją medžiagą, y imo me odus, ak ualumą i eikš- mę. Ty ėjos nusp endė de in i mode nius i adicinius dialek ologijos me o- dus. Pi mą ka ą i iamosioms šnek oms p i aikė daugiadimensį p ognos inių a mė y os y imų modelį, pagal ku į: „1) i os a ankos būdu numa y osios DALIA PAKALNIŠKIENĖ 284 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI kalbinės šnek ų ypa ybės; 2) išanalizuo a kalbinė aplinka; 3) apibend in as ie- inės kalbos (i kalbų) e inimas i iamųjų esponden ų požiū iu“ (20 p.). Ta - minę medžiagą kalbininkės inko anke inių apklausų i in e iu me odais, o ją analiza o ino a y iais geoling is ikos, socioling is ikos i pe cep y iosios dia- lek ologijos me odais – „kompiu e inio ka og a a imo, men alinių žemėlapių, socioling is inių kin amųjų, s a is inės analizės i k .“ (20 p.). Šnek ų kalbinei sis emai i aidai ap ašy i em asi adiciniais lie u ių kalbo y os me odais – desk ip y iniu, is o iniu lyginamuoju, o malizacijos i k . Pi majame d iejų dalių sky iuje „Lenkijos lie u ių šnek ų adimosi, sklai- dos i aidos p ielaidos: sociois o inis, sociokul ū inis i demog a inis kon eks- as“ pa eikiama pla i is o inė, poli inė, ekonominė, sociokul ū inė, demog a inė i iamojo plo o pano ama. Pi moje dalyje „Lenkijos lie u ių šnek ų is o iniai kon eks ai“ umpai pe bėgama seniausia šio k aš o is o ija nuo jo ingių lai- kų iki XX a. pabaigos. An ame ski snyje „Punsko i Seinų apylinkių lie u- ių bend uomenių sociokul ū iniai i demog a inės s uk ū os pa ame ai i jų dinamika“ de aliai analizuojama XXI a. p adžios sociodemog a inė si uaci- ja – gy en ojų skaičius 2001 i 2015 m., lie u ių skaičius 2002 i 2011 m., ly- ies, amžiaus, išsila inimo pa ame ai, š ie imo įs aigos, gy en ojų užim umas, kaimų in as uk ū a. Sky ius gausiai ilius uo as in o ma y iomis len elėmis, žemėlapiais, nuo aukomis. An asis sky ius „Lenkijos lie u ių šnek os i jų ibos“ p is a o Lenkijos lie- u ių šnek ų in en o izacijos aidą nuo pi mųjų Rusijos mokslo akademijos ekspedicijų XIX a. idu yje. Analizuojami ekspedicijų, pi mųjų a mių y imų ezul a ai, dzūka imo in e p e acijos (ap a iami F yd icho Ku šaičio, An ano Ba anausko, An ano Salio, Edua do Vol e io y imai), s a s omi jo ingiškojo subs a o elik ai ( iesa, jo ingiškų p iebalsių s, z in e p e acija laiky ina lap- sus calami, 71 p.). I in de aliame ečiajame ski snyje „Lenkijos lie u ių šnek ų ibos geoling is iniu požiū iu“ pakaimiui ap a iamos lie u ių šnek ų ibos nuo seniausių iksacijų, ka og a uojami ski ingų ch onologinių sluoksnių plo ai, g e inami i e i ikuojami p ieš a ingi duomenys, p is a oma naujausia 2014– 2016 m. ekspedicijose iden i ikuo a demog a inė si uacija – s ip iausi i be- nyks an ys lie u ių kalbos plo o geog a iniai objek ai. Šis ski snis na ū aliai de ė ų p ie pi mojo sky iaus an osios dalies, ačiau au o ės, ma y , u ėjo a - gumen ų pa eik i juos a ski ai. T ečiasis sky ius „Lenkijos lie u ių šnek ų b uožų a ian iškumas i kai a“, pa s didžiausias (175 p.), ski as kalbinei šnek ų analizei. Sky iaus pa adinimu akcen uojamas me odologinis p incipas ne ik iksuo i one ines i mo olo- gines ypa ybes, be i pa ody i jų a ian us, b ėž i aidą. Ski snyje „Būdin- gieji one ikos požymiai“ p is a omos yškiausios okalizmo i konsonan iz- mo ypa ybės, iksuojamos d iejose Lenkijos lie u ių a mėse – pie inių aka ų Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišie- nė, Lau a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė. Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os Recenzijos / Re iews 285 aukš aičių i aka inių pie ų aukš aičių. Ekspedicijų duomenimis pa ikslin ame pie inių aka ų aukš aičių plo e išlaiky a ilgųjų i umpųjų balsių opozicija, ebe u imi miš ieji d iga siai an, am, en, em i ilgieji senieji balsiai ę, į, žodžio p adžioje ie oj e a iamas a, kie inami p iebalsiai, spo adiškai kai aliojami s, z i š, ž i . . Vaka iniai pie ų aukš aičiai ski iasi nuo aka ų aukš aičių is o i- nių balsių ą, ę a liepimu ų, į, neki čiuo ų ilgųjų balsių umpėjimu iki pusilgių, dzūka imu, s ip ia p iebalsių depala alizacija. G e inamos i e inamos ki ų y ėjų – Tama os Buch, Wojciecho Smoczyńskio, Michalo Hasiuko, Kazimie o Ga š os – suda y os onologinės balsių sis emos, dzūka imo, p iebalsių depa- la alizacijos p iežas ys i in e pe acijos. Kons a uojama, kad XXI a. p adžioje šnek ų okalizmas i konsonan izmas in ensy iai kin a, abi šnek os panašėja, aigi o muojasi nauji a miniai da iniai, geolek ai, eikiami iešosios lie u- ių i lenkų kalbos. An ajame posky yje išsamiai ap a iama Lenkijos lie u ių šnek ų p ozodijos y imų is o ija, de aliai nag inėjama daba inė akcen uacijos sis ema, pokyčiai i jų p iežas ys: ki is, p iegaidė, linksniuojamųjų žodžių isų kamienų ki čia imo a ian ai i polinkiai, a pusa io po eikis, a ian iškumo p iežas ys. T ečiasis ski snis ski as Punsko i Seinų šnek ų g ama inei sis emai ap a i is da mažai lie u ių kalbo y oje aikomais na ū aliosios mo ologijos p incipais. Pasi ink a ap a i, au o ės žodžiais, ik is kalbos dalis – daik a a - dį, į a dį, eiksmažodį, be jos neabejo inai y a s a biausios, p oblemiškiau- sios, ge iausiai ep ezen uoja kiek ienos kalbos g ama inę sis emą. Daugiausia dėmesio ski a daik a a džių g ama inėms ka ego ijoms i jų aiškos a ian- iškumui. Empi ika išmaniai klasi ikuojama – bal iškos i lie u iškos kilmės / nelie u iškos kilmės i hib idinės da ybos daik a a džiai, mo e iškosios / y- iškosios giminės daik a a džių leksijos, g e inami ijų ski ingų laiko pjū ių duomenys – 2013–2016 m., 1988–1989 m. i 1971–1983 m., jie lyginami su g e imų a mių ak ais, e inamas kamienų s ip umas, p oduk y umas, išsa- miau ap a iami ie ininkai – inesy as i ilia y as (adesy as i alia y as išnykę). Iš į a džių ap a iami mo ologiškai eikšmingiausi – asmeniniai pa icipiniai i nepa icipiniai, konk e ieji i kokybiniai demons a y ai. Ap a iamųjų šnek ų eiksmažodžio asmena imo sis emai būdingi ie pa ys s uk ū iniai požymiai kaip i ki ose lie u ių a mėse i bend inėje kalboje. Empi iniai duomenys odo, kad ebe a ojamos bend a ies o mos su - ie, dominuoja bū ojo dažninio laiko o mos su -da - g e a seniau plačiai a o ų bū ojo ka inio laiko o mų su am ik ais p ie eiksmiais a ba p iesagų -(d)inė i edinių. Tebe a ojamos, no s i pa ienės, a ema inės esamojo laiko o mos (3 a. galūnė - i ka ais apibend i- nama i 1 bei 2 a. kaip žemaičiuose!). Pa eikiamos a iamosios, liepiamosios nuosakos, sang ąžinių eiksmažodžių, in ini inių o mų pa adigmos. Pas a o- siose nė a bū ojo ka inio i dažninio laiko o mų. Da pa eikiami s uk ū i- niai eiksmažodžių ipai. Dėl pačios klasi ikacijos p incipų i a ski ų pa yzdžių DALIA PAKALNIŠKIENĖ 286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI galima bū ų disku uo i. An ai eiksmažodis leda, lido, ls( ie) nepag įs ai p i- ski iamas 3-iam pog upiui, esamajame laike u inčiam in a pą; púola, púolė, pl( ie) kažkodėl u i in a pą (?) (264 p.), 8-o i 9-o pog upių cha ak e is ika nea spindi pa eik ųjų eiksmažodžių s uk ū os – eiksmažodžio k áuna, k ó ė, k áu (ie) šaknies okalizmo san ykis nusaky inas ki aip (266 p.), si a, si o, siū i – supainio as bend a ies i bū ojo laiko okalizmas (266 p.) i k . Ma- no gal a, nep iesaginių eiksmažodžių kamienų klasi ikacija pe smulki, paini, nežinia ką eikian i. Ko ge o, na ū aliosios mo ologijos p incipai čia p i aiky i kiek pe iesmukai… P iesaginių eiksmažodžių klasi ikacijoje e ė ų pagal- o i apie ga sė i i a inė i ipų a sky imą, eiksmažodis dėlio i nelabai de a p ie ki ų p iesagos -o i edinių (268 p.). Apibend inan kalbinės šnek ų analizės sky ių, ku io du pasku inieji ski s- niai be eik p e enduoja į a ski as mokslines s udijas, no isi pasidžiaug i dė- mesiu kalbinių eiškinių kai ai, a ian iškumui, pokyčių p iežas ims, ch ono- loginiams i a ealiniams g e inimams, in e e encijos eiškiniams – naujam ž ilgsniui į Lenkijos lie u ių šnek as. Sod us i naujo iškas ke i asis sky ius „Lenkijos lie u ių šnek ų gy ybin- gumo p ielaidos: bend uomenių i a o ojų eiksnys“ ma uoja i p ognozuoja i iamųjų šnek ų gy ybingumą pagal is s a bius pa ame us – sociokul ū- inius inklus, jaunimo nuos a as a mės a ž ilgiu i Lenkijos lie u ių šnek ų aizdą men aliniuose žemėlapiuose. Sociokul ū iniams inklams nus a y i au- o ės naudojo in e iu me odą, pa odžiusį, jog s ip iausia in as uk ū a, aukš- čiausiu socialiniu p es ižu, gy en ojų gausumu išsiski ia Punskas i Seinai su gimnazijomis, licėjais, ki omis mokyklomis, aikų da želiais, adminis acinė- mis įs aigomis, muziejais, kul ū os cen ais, į ai iomis o ganizacijomis. So- ciokul ū inių inklų žemėlapiai (41 pa . i 42 pa .) odo į ai iopų yšių k yp is, bend uomenių a i umą / užda umą. E ninės apa ybės laipsnį a spindi lin- g is inis peizažas. Ty ėjos nus a ė, kad iešieji už ašai dažniausiai būna d ikal- biai – p iklausomai nuo objek o, pi mauja iena a ba ki a kalba. Kaip gim ąją a mę e ina jaunimas, pa odė 2013–2015 m. anke iniu i in e iu me odais apklaus ų Punsko licėjaus mokinių i Lie u os bei Lenkijos aukš osiose moky- klose besimokančių s uden ų a sakymai. Paaiškėjo, kad namuose dažniausiai kalbama lie u iškai, ečiau p amaišiui lie u iškai i lenkiškai. Iš lie u iškai kal- bančių šeimose dauguma kalba a miškai, dzūkiškai, be ne ik namuose – a - miškai kalbama i solida umo a ne ins umen iniame domene. Mokiniai ma- no, kad e a mokė i abi kalbos a mainas – bend inę kalbą i a mę, nes ji esan i gim oji, k aš o pa eldas, sa i a i išski inė. Bend inė kalba laikoma p es ižine, bū ina komunika imui su isais lie u iais. T ečiame ski snyje p is a omi a - mių aizdinius a skleidžian ys men aliniai žemėlapiai, suda y i pagal pe cep- y iosios dialek ologijos me odiką. Apklaus ieji Punsko Ko o 11-osios licėjaus Danguolė Mikulėnienė, As a Leskauskai ė, Vilija Ragaišie- nė, Lau a Ge žo ai ė, Nijolė Bi gelienė. Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os Recenzijos / Re iews 287 10–11 klasių mokiniai a mes pieš iniuose žemėlapiuose nu odė į ai iai: ie- ni sky ė ik gim ųjų apylinkių cen ą Punską, ki i – dzūkų a mę, apimančią Punsko apylinkes Lenkijoje i Ma ijampolės, Aly aus i Lazdijų a Kal a ijos apylinkes Lie u oje. Ki i sky ė žemaičius, aka ų aukš aičius, y ų aukš aičius i dzūkus i pan. Be eik pusė esponden ų nu odė žiną d i a mes – žemaičių i aukš aičių, ečdalis is – dzūkų, aukš aičių i žemaičių, šeš adalis ke u ias – dzūkų, aukš aičių, žemaičių, su alkiečių. Ta miškai kalban is žmogus moki- niams asocijuojasi su adicijų saugojimu, au iškumu, pa io izmu, jis gy ena mažuose mies eliuose a kaimuose, y a senas, aigi e inamas s e eo ipiškai. Penk asis sky ius „Pie ų aukš aičių k azi egiolek o o ma imasis Punsko i Seinų apylinkėse“, pa ašy as su g ažia y ėjo, klausiančio i a sakančio, ais a, sumuoja y imų ezul a us i iden i ikuoja naują a minį da inį – pie ų aukš- aičių k azi egiolek ą, besi o muojan į adicinės Punsko i Seinų apylinkių šnek os, be a ojamos senosios ka os, pag indu su bend inių lie u ių i lenkų kalbų elemen ais. Naujame egiolek e nyks a yškiosios a minės ypa ybės. Iš ados s a iai eziumuoja a lik ą kompeksišką y imą. San aukos lenkų i anglų kalbomis, neabejoju, už ik ins monog a ijos idėjų sklaidą i Lie u os ge- oling is ikos mokyklos žinomumą. O ku da len elės, nuo aukos, pa eikslai ( ods, pe šim ą), izualizuojančios s a biausius ezul a us, d ylika p iedų apie gy en ojų au inę sudė į i kalbų a ojimą XIX a. pabaigoje, lie u iškiausius, au iniu požiū iu miš esnius, susla ėjusius Punsko i Seinų šnek ų plo o kai- mus į ai ių šal inių duomenimis, ku iais mokslininkės dalijasi su akademine bend uomene. Šal inių i li e a ū os są ašai da ka paliudija y imo p o esionalumą: pa- ikimi šal iniai nuo pi mųjų iksacijų, gausi a pdalykinė mokslinė li e a ū a – empi ikos y imų ezul a ai i eo iniai, me odologiniai opusai – leido moksli- ninkėms pa eng i ino a y ią monog a iją. Iucundi ac i labo es! (M. Tullius Cice o) Į eik a 2017 m. ko o 15 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Klaipėdos uni e si e as Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda, Lie u a [email protected]