„Altlitauisches Etymologisches Wörterbuch (ALEW)“

S aipsniai / A icles 271 ULRICH GEUPEL Philipps-Uni e si e Ma bu g Mokslinės y imų k yp ies: palyginande kalbų ėžys ė, Kel ologija. ALTLITAUISCHES ETYMOLOGISCHES WÖRTERBUCH (ALEW) H sg. . Wol gang Hock e al. 3 Bde. Hambu g: Baa , 2015, 1639 S. ISBN 978-3-935536-74-5 Naujausia p aei is y a į neįsi aizduojamą e piel äl igung Bal is en i an Bal ischen suin e esuo ų kalbos ėžininkams p ieinamų pagalbininkų p iemones. Po an ojo leidimo Vy au as Mažiulis‘ PKEŽ į Al p eußinį, Wojciech Smoczyńskis SEJL (įskai an Addenda Smoczyński 2008 i 2009) į kalbapochenüpe eipan į Li aušką, ku ios daba inę diskussioną is o inėje-palyginančioje kalbos ėžys ėje į ai iais laipsniais a siž elgia, aip pa į da en išką LKŽ, y a 2015 ien du nauji žodynų knygos pasi odė, ku ios Bal ų kalbą iš indoge manų pe spek y os. Zunächs Rick De ksens E ymological Dic iona y o he Bal ic Inhe i ed Lexicon p ie olandų B ill-Ve lag i umpai po o as po ado a imo Wol gang Hock Be lyno Humbold -Uni e si ä da bo g upėje koncipėjo, esan ys Al li auische E ymologische Wö e buch Baa Hambu ge -Ve lag. Tuo a pu pi masis isus bal ų kalbas sis emingai apima, pas a asis y a kalbosspesi ikas. Aiškus ūkumas iš V. Mažiulis‘ PKEŽ, W. Smoczyńskis SEJL i LKŽ y a jų už daug mokslininkų, ku ie jokių ekspe ų an bal is ikos s i ies ULRICH GEUPEL 272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI y a, sudė ingos ling is inės p ieinamumas, nes jie nė a isuo inai žinomose šiuolaikinių mokslų kalbose e imai. Indoge manis ai g įžo dėl o iki šiol is da pi miausia į E ns F aenkels LEW a gal, ku is isose kampe i gale y a pasenęs. Ben jau už pasku iniožymė ą g upę, ku i pa edamos synch one aip pa is o isch-e ymologinės in o macijos į lie u iškus žodžius už indoge manines e ymologijas ieško, ALEW siūlo naują, nepakeičiamą pagalbinį p iemonę, ku is didelėmis dalimis pakeis LEW. P ibeme kimai y a umpai laikomi i eda į de ynis puslapius į objek ą i ikslą kū inio, Lemma izacija, A ikelaubauga, Ci ie weise, pasi elk ą kalbos ma e ialą aip pa p ojek ą i jo da buo ojus. dalis (1323 puslapių) pi moje i an oje Den uneingesch änk g öß en Raum nimm dami de eigen liche Wö e buch- ū yje. Bejež as y a a ski as, plonesnis bandas su e ikais abb e iuo ų eks ų šal inių, ienam li e a ū os e ikliui i išsamiais indeksais isoms minė oms kalboms. Ab oduojamas y a ečias omas pe spal ingą žemėlapį į paski s ymą lie u iškų dialek ų į p adžią XXI. Jh. Ve kiama y a, ki aip nei De ksen 2015, į apž algą eo e iškų pag indų i ling is inių išanks inių p ielaidų, pa yzdžiui į galiojimą ginčy inų ga sų įs a ymų, kas p ie o p i alo, p ie ginčy inų klausimų a ski uose s aipsniuose poziciją em is, Tam a eina ALEW aip pa nuosekliai isada ada po, kai jis nuo Communis Opinio nuk yps a. A iklogal ui a ski ų Lemma a sekia umpos g ama inės in o macijos i eikšmingumo duomenys su ci acijomis iš o iginalinių šal inių. Kai e bwo de n sek i am, pažymė as ik su juodu k ad a u, pi miausia bal inės i sla ische kogna es in au zählung, am paskui gimina e wö e ande e idg. Kalbos, pap as ai su nu odymu u idg. Wu zel. Naujajame sky iuje seka umpa iki idullengė diskusija į ilologinius klausimus senli auiškos i bal ų medžiagos aip pa e ymologinės suda ymo, ačiau pi miausiai į p oblemas iš a ime, mo ologijoje i seman ikos įženg a. Pi masis sky ius kiek ieno lemmas, ku is išsamus p imä inio ma e ialo su kon ex ais aizda imas aip pa įskaičia imas bsl. Kogna en siūlo, y a uo pačiu didesniu aš u a spausdin as nei ši kalbosis o inė diskusija. Iš o an pi mo ž ilgsnio a si andančio įspūdžio ieno ali . Belegwö e buchs su papildoma e imologine in o macija "Kleingind in en a i inka ačiau ne da bo okusą i labai ge ų diskusijų kokybę i y a ik ie os g ūdų skolingas. Da eng undlage ALEW suda o al li auische p imä sou ces, į ku ią Lemma a su siglen y a nuo oda. Kaip Al li auisch laikomi eks ai, ku ie ALTLITAUISCHES ETYMOLOGISCHES WÖRTERBUCH (ALEW) Recenzijos Re iews 273 p ieš 1700 a si ado y a. Į auk i bu o uo me u esminiai, pe edīcijas p ieinami eks o šal iniai os epochos. An kai ku ių mažesnių i da needii uo ų da bų eikėjo uo a pu a sisaky i. Ci uo i bal ų kogna ai, ku ie a i inkamoms žodyno knygoms i specialialli e a u ai kilę, užima isas likusias šakos kalbas i aip pa Neh ungku ų kalba bu o sis emingai į auk a: Regis as eda apie 700 neh ungku inės Lexeme. Iš G os e ymologinio žodyno a siski ia as ALEW pe pa yzdingą apdi bimą sinch onen i diach onen seman ikos, ačiau ilologinis da bas p ie p imä inių šal inių su kalbos is o ija ka u a ež i, kaip odo šis iš aukas: In seman ische de e b sekundä į ap ašymą ka e s a e bu o eingeeng , iš ko ada ‘neš a ūs. is wohl da on auszugehen, dass das au blagnas ‘ungeeigne , nu zlos’ basie en- Bend esnis eiksmažodžio naudojimas p ieš šią seman inę specializaciją y a aki aizdžiai iesiogiai pe duo as MgT 13417, ku blagnyjimas p ie e imo la . le i as ‘Leich sinn bu o naudojamas (I 119. s. . blagnas). Taip pa y a žodžio o ma imas, isu ku ai au o iams eikėjo pasi odė, koncise ap a iamas i dažnai su nuo oda į is da dydį duodan į s anda dinį da bą P anas Ska džius (1943) su eik as. Čia i en bus į Caland-sys em i omós- ipas u idg. Subs an i e e e ien a, iš iso lieka apibūdinimas speci inės su ixalen žod o macijos seman ikos ačiau įp as ame i su uo ap ibo oje sis emoje. Pa yzdy inis daly aujančių mo emų i jų mo phoseman inės unkcijos pa adinime y a į ašas į á klas ‘P lug (I 55), ku iame skai y ojas in o muojamas apie su ixe a iansą i paski s ymą su unkcija Nomina ins umen i, aip pa a klys ‘P e d o ma imąsi kaip lexikalizacija ienos pe p iklausomybės su iksą *iogamin os iš es inės. Pe daugumoje į ašiuose minė ą ap ašymą aiškių, s ebimų mo ologinių san ykių a p e ymologiškai giminaičių lexemenų y a naudo ojui naudingas pag indas oliau einan iems moksliniams y imams šioje s i yje. Tipiškas y a ap ašymas kaip sa e s. . bal (I 91) anda: Das ne daugiau geb auchliche li . Nomen i jo le . A i inkamas pada y i įspūdį o-s ūpiingos su ixablei ung į p a ollin ą p ima inį e b ( sl. į žodžio o ma imo modelį Ska džius 1943: 377 .). Su ALEW pagalba leng ai įmanomas šių a ejų inkimas i sluoksninimas pagal jų Al e galė ų da ne į Communis Opinio apusi idėja akul a y aus į edimo ienos o-S u e p ie subs an i ia imo ieno ( e bal-)adjek i s ipo u idg. *bh(e) nó- ‘gebo en ( gl. le . b ns ‘Kind) → u ge man. *bó no- (> go . ba n) ‘Kind ( gl. Ne i 2013: 198) aip pa už Bal ische s ü zen. ULRICH GEUPEL 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI O-S u e galiausiai įžengia aip pa ki aip į bal osla o ma imą. Subs an i en į, gl. a uss. zobь ‘Fu e , Nah ung p ieš ą u bū senus san ykius wiede spiegelnden li . žbi ‘langsam ea , kauen, jei das nomen ne, mažiau ikė ina, iesiogiai nuo e b u sla . *zobá i su o me y a. Dėl ap ibojimo į (al )li auišką žodyną negalėjo kai ku ie nedaug įdomi o se ze u indoge maninių e b okų bal ų kalboje ne bū i padeng i, kaip pa yzdžiui ap . genno ‘F au (u idg. *genh2-), le . ku ns ‘ aub (u idg. *kna-) i le . d gs ‘lieb, eue (zu aksl. d agъ, us. do ogój ‘id.). Šiuose a ejais y ėjas gali į De kseno naują E ymological Dic iona y o he Bal ic Inhe i ed Lexicon g įž i, jei žodis joje plačiai nepilname pasi inkime y a į auk as, aip pa į Kons an īns ALEW ačiau neim i, į kalbosis o iniu požiū iu s a bius sinonimus bal ų kalboje, ku ie be be kogna ų lie u iškoje, p idė i, z.b. le . ‘Blu (le gall. asnis) s. . asins k ajas, Ka ulis‘ LEV und das PKEŽ. In einigen Fällen ließen es sich die Au o en des dideliam kalbosis o inei eikšmei kaip ienin eliam bal ų i sla ische o se ze iš u idg. *h1ésh2- /nzukomm (I 521), i ap . wa sus ‘Lippe s. . li . lpa ‘id. (I 602), dėl ko pas a uoju a eju mažingai a spausdin ame diskusijos sky iuje pa eikiama apž alga apie į ai ius bal ų žodžius eikšmės ‘Lippe. No s zumeis inai jokia ki a e imologija nenu ody a, ai y a ienas kalbųis o iniu požiū iu suin e esuo iems naudo ojams p ieš a aujan is adas, nes šiuo būdu e en ualiu a eju pasi aikančius seman inius pe kėlimus žodžio pakai ose a a pusa io analogines Beein luences gali bū i i iami. So e n šaknys im Ali . į ody a, y a pap as ai į isus a i inkamus iš es ines ki ose bal ų kalbose nuo odu, ne jei šios apie jokios egzak inės ko espondencijos li . u i. Čia i en gali aizda imas p ie kalbosis o iniu sunkiais a ejais kaip leksikališkai anks i a siskal enę iš es inės ienos šaknies naheliuojančio būdu ne išnaudojan is bū i. Taip y a ie ne ALEW už egis uo i le . gaa ‘Fleisch i le gall. ‘galaid. u bū labiausiai eis ą į li . glas ‘Ende, Ziel i su uo u idg. Wu zel *gelH- ‘kuälen, s ichen pa eik i; diskusija ski ingų seman inių ys ymosi bū ų ačiau duo ą ok i į susp ogdino. Ap ibojimas į senli auišką medžiagą u i čia kele ą p i alumų: Pi ma, ai y a is o iniu-s lyginančiame kalbininkys ėje įp as a, iš seniausio kalboss u o iš yk i, nes ši po encialiai daugiau a chaismenų išsaugojo i ekons uojamai p iešs u ei da a imiausiai s o i. Daba y a laiko gylis lie u iško kaip ki ų bal ų kalbų nė a labai didelis, dėl o s y uoja an oji p iežas is s ip iau: Taip gali bū en ko pusas san ykinai isiškai padeng as bū i i ai lieka e d ė už apž algą a i inkamųjų liudijimų. Iš is da labai išsamių ALTLITAUISCHES ETYMOLOGISCHES WÖRTERBUCH (ALEW) Recenzijos Re iews 275 al li . / Co pus u ėjo na ū aliai is iek bū i p iim as pasi inkimas. ALEW y a čia pasi inkę uos lexemes, ku ie y a iš kalbosis o inio in e eso: Aussagek a o he his o isch- e gleichende sp achwissenscha o he speziell al li auischen sp achs and [...] e ne came kul u his o ische and quan i a i e c i e ia o agen (geis esgeschich liches und sachkundliches In e esse bzw. Häu igkei und Ve b ei ung) (Įėjimas: I 7). Ski ingai nei an g ynai indoge manis inių po eikių p isi aiky ame kū inyje R. De k sens bu o pagal šią koncepciją Lehngu sis emingai a siž elgiamas, no s ai y a uo me u ap a iama s i is, p ie ku ios mažesni abs ičiai u ėjo bū i pada y i. Taip ūks a skai y ojas kele ą lemma a į lehnwo dus iš sla iško, be kad uo me u e sčiamas, kodėl bū en šios nebu o į auk os, z. B. pukas ‘Volk, Hee , Gemeinde ( gl. Ska džius 1931: 183), ku is LEW s. . ap a iamas i Ali . ge ai liudy as y a, z.B. B BXXX. Tas ne ekimas y a uo nuos abesnis, nes z.b. bazas ‘Lage , Hee lage , Hee (S. 17) bu o į auk as. In e esą galė ų naudo ojas į pukas ischaus u ė i, ado žodis is da didelę pla inimą į bal . kalbos i y a da e skalba ne an pi mo ž ilgsnio aki aizdi. Visose į auk ose lehnwo dų bus šie du aspek ai, inne bal inės paski s ymas i a lehnungs eje, ačiau muš e gül ig disku uojami, kiek ie a i ku is daba inė mokslinių y imų padė is ai leis i. Dėl daugelio a sisky imų, ku ie aip anks i y a, kad jie sa e (da ) neaiškiai p iski i lenkų a bela usiškų, y a aip ge a p adinėsliauda eikalingam, nuodugnesniam specialiam y imui siūloma. Iš labai didelio pelno už Bal is en y a ėlgi įsaky as pe ž alga apie bezeugimą idaus ali . Co pus inklusi e, ki aip nei F aenkels Wö e buch, nu odymas pi ms bezeugimo. Indoge manis ai, ku ie nė a pažymė i bal is ai, bū ų ai saugiai pas eikinęs, į edimo sky iuje daugiau į eo inius i me odinius klausimus kaip ekons ukcija, z.b. U bal inio a i inkamai. U bal osla iskes sužino i, i a šios iš iso sis emingai indoge manis inėse diskusijose bal ų kalbų is o ijos eikia į auk i. Tai s o i be abejonės, kad sau si uacija šiame/n kalbų šakyje/en sunkiau su o muojasi nei pa yzdžiui okiečių, už ku į EWAhd i Guus K oonens E ymological dic iona y o P o o-Ge manic sis emingai su u ge m. Rekons uk en di b i. Zwa y a mokslinių y imųli e a ū oje aip pa už uos u sp ache jokio ieningumo dėl gilumo ekons uk o aip pa daugelyje a ski ų klausimų, ai laikosi ačiau ne nuo egulia ios nu odymo šių požiū ių. Rekons uoja u bal . Fo mos galė ų naudingas pag indas lyginan bal . ienelsakinius pokyčius su eik i i ULRICH GEUPEL 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Ab palyginus su požiū iais R. De ksens, ku is nuosekliai o mas išanks inių s adijų ekons uoja, p ie okusia imo diskusijos naudingas bū i. Pe žengusi apž alga eo e inių p ielaidų, z.b. apie a ski us iš au o ių a s o aujamus ga so dėsnius i akcen ų sis emos ys ymąsi, kaip jie Leideno se ijos žodynbukuose, p ie ku ių iš a dy i R. De ksen i G. K oonen, disku uojama į adiniame sky iuje, u i ik ai sa o naudingą e ę iems, ku ie nė a ekspe ai bal iškoms kalboms. ALEW y a ačiau aip pa be šios leng ai konsul uo inas, da gg s. diskusijoje į p oblema ines p ielaidas nuk eip a, kaip pa yzdžiui I 617: Wenn de Wu zel okalismus -ades La . mi Sch ij e (1991: 454 .) lau gese zlich aus u idg. *o#m_ a si ado y a [...] šio Lau gese z u i galiausiai išsky us im la . Žodis už ‘Mee , la . ma e, apie jokios abejojamos liudy ojos. Kaip papildymas i eo inis ėmas p ie daba inių p ielaidų is o inėje g ama ikos bal osla iškoje ka u išsamios, in e ingai be jau ėl šiek iek aplenk os bibliog a ijos, siūlomi skai y ojui papildomai du ALEW-he ausgebe Wol gang Hock e s a esai Hock 2004 i Hock 2005 Zei sch i K a ylos an. Nuo didelio susidomėjimo indoge manis inėms klausimėms y a bal iškas ypač ose s i yse, ku iose jis kaip neįp as ai sen ümlich laikomas. Daba y a žinoma, kad ne isi ablau s u enai i ki i žodžio o ma imo modeliai, ku ie bal iškame liudijami, iesiogesnis pa eldas iš idg. G undsp ache e lek uo i, be a chaizmas bū en jame y a, šiuos p ocesus pe ilgą laiką kaip p oduk y ūs mechanizmai išsaugo i. Didžioji ALEW s ip ybė y a čia, pi miausia idausbal inę medžiagą an pa i šiaus, įskai an a siž elgdamas isų dialek aliai nuk yps ančių o mų, siųs i, abejo i i a sa gumą aldy i leis i, p ieš konk e us de i a as a sisakymas į nu odymą a si adimo sepoche už a i inkamą o mą į a aizda imo sp agą, aigi ai 1:1 in das U indoge manische übe agen wi d. Zugleich üh de eilweise a o ojui lieka p iim i sp endimą. Pozi i iai pab ėž i y a be o laikme ė įbezug iš neowu zeln iš ligh e b-kons ukcijos ( gl. z.B. I 331 s. . gi d i ← u idg. ge (H)- dheh1- ‘Kunde duo i), ku ios bū en Bal iškoje i Sla ųje dėl skaid ios mo ologijos ilgą laiką galėjo bū i naujai su o muo os. Iš kū inio apim ies i jo apdi bimo laiko a si anda bū inai, kad ski ingi, ap a iami aspek ai is o ijos ieno žodžio u ėjo bū i s a s y i. Pažymė ina y a daug i š idu iniu būdu ge as sinch oninės i diach oninės seman ikos gydymas. Ki a e us, galėjo kai ku ių skai y ojų ka ais išsamiau klasi ikacija ALTLITAUISCHES ETYMOLOGISCHES WÖRTERBUCH (ALEW) Recenzijos Re iews 277 iš Kogna en e pasen. Taip čia i en daugiau duomenų apie ai bū ų bu ę įmanoma, ku ios o mos sau po a skai ymo iš ga sų įs a ymų iksliai panaši, ku iš es inės onei kas pasi eiškia i ku ik šaknis e dimybė su gąsčiausiai ki okiomis de i acijos is o ija egzis uoja. Kaip pa yzdį zu Illus a ion čia ü bū ų ali . k ajas ‘Blu iš ink as: Le . k e e ‘ge onnenes k aujas, Scho pasi odo o maliai kaip iš es inė ai ( ienas anspona į ai o u bsl. bū ų iš es inė mi els su ix *-eh2 kolek y ioje eikšmė anse zen), iena egzak e o male lyg is egzis uoja ačiau a p ali . k ajas i dem ed. Adjek i k a yá- ‘blu ig, abu i ueliai iš idg. *k o <(h2)-ó-. Daneben bus aksl. k ъ ь įskaičiuoja. Das ALEW neno i sa e iksliau nus a y i i nus a o (I 521): Einu išsila inimu į ą pa į šaknį y auja sla iškame. R. De kseno Vö e buch'e skai y ojas sužino p iešingai umpai, be su poziciona imu p ie de i acijų is o ijos: The Bal ic o ms ep esen a de i a i e in *-oo he oo noun e lec ed in Sla ic (P. 255). ALEW siūlo ie oj o išsamesnę apž algą seman ikos: Taip sužinojamas čia, kad ai sau p ie ali . Lemma apie unma kiuojamą (i.e. gene inės) žodį už k aują y a susiję, dėl ko žodžio lauke suin e esuo iems leksikologams s a bi in o macija y a p is a oma, aip pa la ių kalba p iimamą senesnį eikšmę ‘k aujas už kūno e lek uoja. Vienas isą kalbą plė ojan is e imologinis žodyno knyga negali uo pačiu ne isus galimų i an inėjeli e a ū oje a s o aujamų e imologinių požiū ių apim i, i aip lieka a ei ies y imams da pakankamai ie os, a ski as jung is bal ų lexeme į po encialius kogna us idaus Indoge mania disku uo i, z.B. li . whe he kek i ‘šaden (I. 477) ai ki aip dingęs p imä e b zu g . blogas, alb. keq (< u idg. *kk()ó-), su o-s ūpinigu subs an i iuojimu li . kank ‘Qual, Pein (I 447), da kas ‘ auchen, Rauch (II 878) p i aloma bū inai iš aukimas iš ge manų kalbos, nes s ellen könn e. Ebenso wä e zu übe legen, ob mi de Sippe on li . k i, - ko espondiuojan is konsonan as dėl kluge- o mų ge manų gimpe ( sl. K oonenismus: 410 s. 2013 . eukan ~ ūkan) nė a labai išsakek a igas i y a *k su uo ne gąsdžiai išk aipy as, odėl Bal ass pi miausia eikė ų a sa giau isoglosse a p ge manų i bal ų. Vienas iš iš ga sois o iniu kaip dialek geog a iniais požiū iais po is da įdomiausių p oblemų be isuo inai p iim o sp endimo bal iško a i inkamai. Bal osla ische y a uneinhei inė ys ymasis u indoge maninių p imä en pala ale *k, *g, *gh. Taip pa e imologiniame žodyne ši p oblema u i a ei i į kalbą i aip nu odo as ALEW isuose a i inkamuose žodžiuose į a i inkamą ypa ingą ys ymąsi. Po čia su uo einschlägigen Lemma klausý i (I 503) y a demen espondiškai aip pa ienas ULRICH GEUPEL 278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI knappe Ab iss hipo ezų į uneinhei inį ep ezen aciją iš u idg. *kldiese žodsippe, ku is bal iškoje i sla ische mal kaip *šlund mal kaip *kl o gese z y a: Zu iki šiol an s a y ais hipo ezes gl. S ang (1966: 91 .). (2009 Ko land : 29 .) skaičiuoja po Meille su iena lau įs a iniu ys ymu u idg. *kl > u bal . *kl p ieš amsūs okalai i schluss olge į eisę: Die uo p iim asis paski s ymas u bal . *klund *šl-Re lexe ne anda ačiau esamoje medžiagoje jokių s ūze. Papildomai p ie ci uo ų da bų, ku ios z.T. senesnių da ų y a, bū ų da ki aip šiame kū inyje a siž elg as naujausias abėcėlis į šią p oblemą, Reine Lipp (2009), bū ų galima paminė i, ku is, aip pa a siž elgian į bal osla išką medžiagą, už anks y ą pog indspal inį neue ą Sa em-dialek e pe phonologiza ion kon ex sensi i e allophone p ieš o de okal į phonologines pala ales iš a ia. Ideja banginės o mos išsisky imo sa emizacija, ku i šiau ės es uosius ne daugiau iki gen ies pasiek ų, y a ezen e ioje li e a ū oje aip pa , implici iai, aip pa EWAhd (IV, 1254) s. . huo k eipėsi: [...] kai u idg. *k kaip aksa emspal inį *k už o laukiamą *s įžengė, ačiau e minologija į da bus bal is o Ha ey E. Maye g įž asi. Vi š jau minė as e imas į sis eminę ekons ukciją u bal inių i u bal osla iškų o mų galė ų an pi mo ž ilgsnio apgau i skai y oją, p iim i, kad au o iai bū ų ieną kas bend ą p iešąs ę a sisaky i. Išsamesnis ž ilgsnis į diskusijas p is a y os medžiagos odo, ačiau, kad isai, isu ku ai ašy ojams jų a gumen acijoje a odė bū ina, Lau und eikšmėspanda, aip pa žodžio o macijos i neowu zeln į a i inkamas u gaišles bu o da uo i. Tai aip pa nebu o iš esmės į ai e čiama, u bsl. Fo mas nu ody i, aip galėjo Rezensen šias ekons uk e pažiū ė i: u bsl. *be šd(i) ‘ uch ba , sein (I 410), *ka a- ‘S ie , Bulle (I 461), *modl- ‘bi en (I 633), *sun ‘mi (II 986), * ins- (II 1102). Dažniau da y a, įp as oms kon encijoms sekan į o u bal osla ische ekons ukcijas i p ocesus sug įž a, kai ai y a ėly osios pag indinės kalbos a anks y osios dialek inės naujo ė. U bal inės o mos y a aip pa su kai ku iuo dažnumu nu ody os, no s i , ki aip nei De ksen 2015, ne nuola . ALEW u i iš daugybės p ie äch ig’ (N.Sg. . eines Adjek i s, I 109), *de o- ‘Holz’ (I 196), *a ia - ‘wach okio da bo sukū imo a siž elgiamų aspek ų p ie ap ibo o e d ės kaip jau pa ody a labai ge ai nusp endė i ai gali ik indi idualius pageida imus a i ik i, i š o gebo ino iš yks ančius duomenis p aleis i. Kadangi ne ALEWs i daugumos jo naudo ojų okus, y a anks y i iš aukiniai bal ų žodžių į ki as kalbas os e s as. Kaip na ū aliai ALTLITAUISCHES ETYMOLOGISCHES WÖRTERBUCH (ALEW) Recenzijos Re iews 279 s a biausi anks y i kon ak sakų kalbos šalia sla iško į odomi y a y ųsee iniškos kalbos, ku ios į į ai ius laikus Aus ausch su bal iškoje kalboje ie a s o ėjo, c . po žodžių dis ibucijos is o ijuo as apž alga Seppo Suhonen (1988). Dėl z.T. aukš o amžių šių a sisky imų jie galė ų ačiau isai aip pa už Vo und anks y osios is o ijos Bal ijos aip pa už kul u gis ines aspek us bū i susidomėjimo i ai bū ų pageidau ina, jei šie būsimuose da buose su a i inkamu okus a siž elgiama. Ne jei išmoka iš nuomainimų oli ne nepasiekia os ge manų kalbos su suomių kalba, kai ku ie ją be da pe žengia amžiumi. Pasku iniai ecenzen ui žinomi da bai į Bal iškojo į aką šioms kaimyninėms kalboms y a La s-Gunna La sson (2001) i Pe i Kallio (2008), iš ku ių pi masis iš eiškia, kad kai ku ios bal inės iš aukos į saamų kalbą jokių pėdsakų suomiško ga so andelio, be anks y i saaminės ys ymosi pa ody i, z. B. no dsaam. suoldni ‘Tau, nebel, Damp ( inn. halla ‘F os ) į li . šalna e c. ‘F os a ba no dsaam. suoidni ‘Heu ( inn. heinä ‘id.) į li . šienas e c. ‘Heu, aigi jie a ba iesiogiai iš bal ų a ba pe ieną nežinomą ečią kalbą u i ei i i ai be kokiu a eju į labai anks y ą laiką. Konsek en inis į aukimas šio lehngu o į ankbū ius indoge maninių kalbų bū ų galiausiai aip pa s eikin ina ank eichimas innoug is ams. Mažesnės klaidos a i inkamai. Inkonsis encijos y a p ie da bo šio monumen alaus apim ys neiš engiama, be da įdomiai nedidelio skaičiaus a as i. No in į ody i, kad ai y a ik p ie mažų De ails, bū ų po ą Pa yzdžiai iš a dy i: (II 1019): [...] nep iklausoma Vṛddhi-aisky imas iesiogiai iš u idg. *k d ~ *kdsn . ‘He z. Čia u ėjo aiškumo labui bū i nu ody a, (II 1291): Russ. zo ód y a ieną dass nu de schwache S amm de Ausgangspunk de Ablei ung sein muss. ka ą alsiai zó od no i uo as. (II 1291): Nich übe eins immung in de Aussp ache des Vela s (i dažniau) eiškia y a čia su neįp as ais e minus Aussp ache iksli one inė p igim is (s immha /s immlos o.ä.). Ineuni e umas y auja no a imo me u šiuo a eju: Ken um[-de elopmen /Duble e] a ba Sa em-[ (I 25 s. . ak i, 28 s. . akmu, 29 s. . aksómin as, 30 s. . 63 as, -a, akú s. . šu as, 116 s. ša . big i) p ieš cen um- (II 1014 s. .k i i 1021 s. . šé i) ( aip s ebė a). Kaip iš ka o aki aizdus, ai y a čia apie labai ma ginalios aškai, ku ie be eik e minimo e as y a i naudojimąsi kū inio jokiu būdu pa eikia.