Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai

S aipsniai / A icles 155 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Les di ec ions de eche ches scien i iques: éc i ines sou ces a mes analyseé, a mių lexikog aphija e lexikologie, socioling is ica. TAMS En e aKA MARIAUS KATILIŠKIO RAŠT LABBAI In luence o Dialec on he Language o Ma ius Ka iliškis Wo ks ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. S aipsnyje de la science au publicomène appelés éc i ain Ma iaus Ka iliškio kalbinės pažiū os. Ap a ian Ka iliškio aš ų leksiką e a minio pa lemen s modèles, soulè e hypo hesée, que ses ex ai ansmisik i a mine aka ų aukš aičių šiauliškių, lokaliąja, kalbine sis ema, dialek u. Te minée e suno min os lexique u ilisa ion au pag eci de Ka iliškio dans les éc i s e lè e bend inée (s anda ines) langue pé iode d'é ablissemen . ESMINIAI VOODŽIAI: aka ų aukš aičių šiauliškių pa a mė, a minė leksika, naujažodis, bend inė kalba, a minio kalbėjimo aiška. ANNOTATION Linguis ic iews o he w i e Ma ius Ka iliškis a e e isi ed in he a icle o he a en ion o scien i ic communi y. Du ing he cou se o he analysis o lexis o Ka iliškis wo ks and dialec speech pa e ns, a hypo hesis is o mula ed ha Ka iliškis ex s a e w i en in Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai local language sys em, i.e., dialec . The use o dialec lexis oge he wi h he s anda dised one in Ka iliškis wo ks e lec s he pe iod o es ablishmen o he s anda dised language. KEYWORDS: Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian, dialec lexis, neologism, s anda dised language, exp ession o dialec speech. ĮVADAS Ma ius Ka iliškis ( ik asis pe sonn a dis Albinas Vai kus, né 1914 09 13 G uzdžiuose, Šiaulių . mi ė 1980 12 17, en e é Lemon e, Čikagos p emies yje) b endo comme JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 156 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI pe sonnali é e o ma osi comme éc i ain en Li uanie du No d, Žaga ės apylinkėse. De yne ių ans Albiną pa en s a le ésé à Ka iliškių illage, comme di l'éc i ain lui-même, į laukus (ER 381). Augo en ou é de deux sys èmes linguis iques: mames Onos Filipa ičiū ės, o iginai es de Rokiškio ( y ais aukš aičiai u eniškiai), e pè e Juozo Vai kaus e des locaux habi an s, pa lan eu s des soi ées liniais des gens aukš aičių šiauliškių pa a mės Žaga ės šnek a1. Tu bū dėl įsiklausymo į ap- con ejimas, dans p op e ac e du ex e a minien e pa lemen s Ka iliškis se appelai pas éc i aju, mais pasako iumi. Les li é a u ologues le considé aien au emen : Ka iliškis hau e classe de l'a is e p o essionnelas (Kubilius 1995: 458). Les éc i s Ka iliškio son a minées langue (discou s) e lé en commun inée langue à la pé iode įsi y a imo, é ablissemen dans la socié é2. Tokia kalbinė si ua ion n'a ai e l'objec i de l'a icle discu e Ka iliškio aš ų leksikos a mines ( one ines, mo ologines, mo s de da ybos) ca ac é is iques e exemples pa appo a ec a mine de la in du XIX a. débu du XXI a. ma é iel. XX a. pab. e XXI a. p . kalbinė aiška e lindée au manusc i Joniškio šnek ų žodyne ( umpinama JšŽ), e XIX a. pab. e XX a. p . édi eu Ma o Slančiausko e son aidebininkų pasakojamosios au osų inkinių leksika. Le mo yn (ab égé SŽ). À ce e e , plusieu s objec i s son p é us: a) p op e éc i ain des disposi ions linguis iques sou eni , b) aš ų a minės leksikos analizė, c) a minio pa lemen s aiškos modèles paieškos. L'a icle es p épa é su base de l'a icle au o ée suda y o Ma iaus Ka iliškio des éc i s du mo odyno ( umpinama K Ž) main aš ine ma é iau. K Ž leksika ecueillie de omans: Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Išėjusiems neg įž i (1990) e du ecueil de nou elles Seno ka ei io sug įžimas (2003)3. La ma iè e à é udie di ulguée appliquée des mé hodes desc ip i es, d'analyse, de je imen ; soule ées langbines hypo heses. 1 À p opos de l'in luence de la maman Ka iliškio a mes plus la gemen oi . Tumėnas 2003: 510, e su Žaga ės šnek ą e a imą Skais gi io šnek ą plus dé aillémen oi . : Jšp 1617, Kaika y ė 2015: 2 S aipsnio au o ė mano, kad bk mokymas sus ip ėjo daugėjan mokyklų isoje Lie u os e i- o ijoje apie 1932–1936 m., o a minė kalba bk pi menybę užleido XX a. penk ame–šeš ame 150173. dans les années dix. Tokia opinion de l'a icle au o es composée de expédi ions d'é é, auxquelles pa icipe depuis 1977 m., e une des suje s pa lan s son des ques ions su les écoles, les enseignan s e le p ocessus d'app en issage. 3 Romanas Miškais ien ina uduo pe leis as 1991 m. Au o ė nesp endžia Ka iliškio aš ų edak o ių į akos kalbai i edaga imo p incipų, ca es ime que ce hème es digne d'un a icle dis inc . A icles 157 A icles / Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai KALBINS MARIAUS KATILIŠKIO POIŪROS Au obiog aphiée Ka iliškis es émis son poin de ue dans la langue. Il éc é: Kaip susik o ė mo de sod umas? Je ne sais. Le plus p obablemen , c'es ma na u e. S'é an malédic s à ne pasabs à des langues é angè es, je dois nežmi š i sa osios (ER 391). Là même nous ou ons e au e ph ase: Je connais aimen des mo s d . Pe as Jonikas i da kele as žino“ (ER 380). Ka iliškis, dėl is o inių ka a- a es, que peu seulemen klizmų en épses dans une au e cul u elle e lingubinée en i onnemen , oyan les epa ia usius appliquemen sse à les pe sikėlėlies en i onnemen de ie, es pas une ois complaessis, que peu ali és de ses omans pa a o ų des mo s le lec eu ne comp end a, Pou ce e aison Tiek e an de a es, magni iques mo s dois ajou e , que l'hono is lec eu sup as es. D'au es an édi eu s que édi eu s nub auko, c aignan de pe d eesi les lec eu s o (ER 390). Si Ka iliškis au ai a i é l'a en ion à un el dési de p o ége la leci ançan ja socié é de sa p op e e sa i as langbines aiškos, si pas emig acija, e es e seulemen e o ique ques ion. Jū a ė Sp indy ė es ema quée un Ka iliškio pa icula i é isu nešioda osi blokno ą insc ip ions, e de ma škinių kišenėlės oujou s kyšoda o pencš ukas.4 Anašiai sakoma e su kalbininkus. Ainsi Ka iliškis засписаниело di e ses a minius mo s, posakius, e cela comp éhensible, pa ce que éc i ain habi ai en i onnemen e Juozo Balčikonio cons an ad essa ion dans la na ion kaup i ma e ialią didžiajam Lie u ių kalbos žodynui, manau, ska ino e Ka iliškį ieško i kalbinės aiškos gy as ies. TARMIN LEXSIQUE MARIAUS KATILIŠKIO RAŠT VOODYNE Habi uellemen g ožiniuose œu es les mo s a min son u ilisés des pe sonnages ca ac é is iquemen nusaky i e local colo i ui é yškin i. Mais ce de ien peuusūs uni és lexicales. Ceux, ce qui es eadée Ka iliškio œu e, sans abejo, a i é l'a en ion su beaucoup de mo s, se dis inguan s du bend inés langue. L'u ilisa ion du lexique Ta minée dans les éc i s Ka iliškio ou à ai di é en , que la li é a u e ac uelle habi uelle. Ta mės a spindžių Ka iliškio dans les éc i s quelque peu peu ê e ema qué de un au e mo phe inės aiškos, mais le plus sou en a minės pa icula i és a sclleidžia pe mo ologines o mes du mo , en in e le mo lui-même peu ê e u ilisé que localeje aplinkoje. Pa mi les ca ac é is iques phoné iques dans les éc i s Ka iliškio ema qué balsio a in odupemen du mo kamiene, e ou é e JšŽ, exemple.: kazalėkas ‘kazlėkas, plg.: 4 Plačiau oi . www.šal iniai.in o///indexde ails64.12 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI kazalkas 1585. Ka iliškio conséquemmen u ilisée a minée o me du mo šilima ‘šilui de JšŽ, plg. : Šilima oki comme ma’ su umpuoju balsiu i, ie oj bk balsio u. Jį a o ą liudija pa yzdžiai iš SŽ g inčio, moyenne. ŠLSP 271 (SŽ 561); š.limαs n. Gžč. (j'en ois 1 annexe). Ta minė aiška clai emen se e lè e le plus dans les o mes mo phologiques e da ybinėse du mo . Šiauliškių pa a mės plo e es u ilisée su dažodžio o mesų a ec des di é en s kamiengalies6. Tokies exemples gausu K Ž, plg.: keliū a e keliū ė ‘siau as, peu ci culé kelelis, kišenė e kišenius ‘siu inio ou mezginio place aux mains suskiš i, palazdė e palazdys ‘bal oji plukė, šelma e šelmis, -ė ‘išdykėlis, neklaužada, padauža, še kšna e še kšnas ‘ ūko, c is al de gaz su les a b es, ša ma. Ski ingų kamiengalių a dažodžiai a o i e plus que il y a cen e soixan e-dix ans insc i us dans Ma o Slančiausko e ses auxbininkų na jamosios nau osakos ex es, plg. S: bi Ž e bi is ‘medų nešan is abzdys, d asė e d asia ‘k ėpimas, k ėpa imas, habi an s e habi an s ‘gy en ojas. Ce phénomène linguis ique es ema qué e JšŽ i ulai es mo s, plg.: ak ojis ‘akė ojas, a ójis ‘a ojas, bi s ‘bi ė, aly à e alỹ as ‘aliejus, ámžis e ámžius ‘me ai, á klas e á klė ‘pada gas zeme a ii (ž . annexe 2). Les éc i s de Ka iliški se e ou en des p ésesages -ui is edinių gy ūnų jeunesikliem in oque , exemple: šunui is ‘šunų jauniklis, ž i blui is ‘ž i blio jauniklis, ž i bliukas. Ces annexes edins gausu non seulemen SŽ, mais aussi JšŽ, plg.: lapui is ‘lapiuk, lapės jauniklis, a nui is ‘ a nų jauniklis, pémpui is ‘pempės jauniklis, pempiukas. P iesagos -ininkas ediniai se e ou en moins sou en dans les éc i s Ka iliškio, exemple: bu ininkas ‘ka iuomenės bu ų ūpin ojas7. Tokių p iesaginių edinių esama SŽ e JšŽ, plg.: medininkas ‘miško sa gas, eigulys, puodininkas ‘puodžius, minčãčininkas, -ė ‘iš Minčaičių. Ka iliškio éc i s se ou e des p éésages -inė edinys a inė ‘pašiū ė ežimams, ogėms e au es choses à ga de . Mais, comme peu juge de exemples, azaunė ‘pa alpa oi u es, ogėms, poda gams d'en ep ise, pakink ams e e c. considé e , a inė Ka iliškio u ilisée plus équemmen que a inė. K Ž e lé ées di é en es a minées o me du mo , mon an que l'éc i ain si bien pe ce ai šnek os sys ème, que même e lui pou ai œu es a ié pa des o mes du mo de so e que c éé l'image se ai nenuobodus, sod us e yškus. 5 En aison de la limi ée po ée de l'a icle 14 dans les annexes es ou ni ilius acinai es exemples de ou es ois sou ces: de la publica ion Ma o Slančiausko e de ses auxbininkų pasakojamosios au osakos inkinių leksika. Ve odynas, du manusc i Ka iliškio aš ų e odino e du manusc i Joniškio šnek ų e odino. Ras i exemples d essés dans des ableaux selon l'a icle discu é a mines phone ics, mo phologie e mo s de doybos pa icula i és. 6 Plus loin oi . Lk ch 64; Jšp 3537. 7 Plg: Jšp 7286, 97105 ansk ibuo us ex es. A icles A icles a icles 159 / Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai Le mo pa sea chkas liudy ų o mų k apsnis e k ap is ‘k apas, pakabnus, -i e pakabus, -i ‘pa ogus, comp. pakabesnis, -ê consomma ion. Su la possibili é d'un mo à la acine ou au p éposage insé e p iebalsius (habi uellemen in odui s n, s, ) ouchudi e e SŽ, e JšŽ, plg.: lepniai ‘didžiai, puikuojan is, sensn e p as hin ‘menkas, sk ai as e sk ais as ‘s e blė, apýnas spind is e apýnas is ‘odiniai di žai a kliui pažabo i, ã š a ‘kas a muš is (ž . 3 append. Ka iliškio éc i s p édominen dū inions, cons i ués sans jungiamojo balsio, plg.: o inklis ‘ o a inklis, žemlūžis, -ė ‘žemaūgis. Tokią dū inių da ybos adi ion es con i mée e SŽ ou ni i aš iniai mo s, plg.: juodgal is ‘š end as, me gmo e ė ‘ u in i aiką me gina, o inklis ‘ o a inklis. Dans le Rank aš iniame JšŽ dū inie be jungiamojo balsio aussi y auja, plg.: ž ý kelis ‘ž y uo as kelias, g e g ūšnė ‘anks y oji k iaušė, aũk a škė ‘ a škė sumaišy a a ec aukais. Ka iliškio ne son pas é i és du inals e a ec jungiamaisiais oix -a-, -i-, pa iculiè emen alo s, quand con on u iančius p iebalsius es di icile à p ononce , ex.: ugiagėlė ‘žiemkenčių ja ų pik žolė mėlynais žiedais, bajo ių gen ies plan ea, ugiažolė ‘ ugiagėlė, o a inklis ‘1. o e éseau; ‘2. p k. kebli si ua ion, si ua ion, žali o ė ‘gy a o ė. S exis e égalemen de els dū inių, seulemen ils son le plus sou en join s au balsiu -aa -(i)a-, plg.: laukagalė ‘galulaukė, lauko galas, kiau anosė ‘Ža puan sépa e des mau aises g aines a ec pelais. Des exemples mon en que de els plus di icilemen p ononciables dū ins a ec jungiamaisiais o es -a-, -i-, -ypasi aiko e JšŽ, plg.: a klãmėšlis ‘a klio mėšlas, an aka is ‘an ą ka ą sunkiamas, a ganis ‘a ių piemuo, da býme is ‘de liaus unėmimo laikas. Ka iliškio éc i s pa ois u ilisé le même dū in a ian e a ec umpuoju jungiamuoj le balsi -i-, ca ac é is ique communeine langue, e a minis a ian e a ec longjuoj le balsi -y-, comme.: šalimais e šalymais ‘šalia, a i, aukš inelkas e aukš ynelkas, -a ‘aukš ielninkas, -a, plg. JšŽ us ojamà hau ynélkas. Des dū ins similai es, dans lesquels p édomine la longueu inégode jungiame -ii -yap inkama e SŽ, plg.: shalikelė e shalykelė ‘pakelės uožas(ž . 4 p iedą). Dans les omans e collec ion de no elles on oi , comme un cas d'éc i ain u ilisées a minées lexiques o mes, e un au e andasi no minių lyčių, comme.: iensėdis ‘ ienkiemis, sodnas ‘sodas, sodnelis Ka iliškio éc i s où qui plus équemmen u ilisés que ienkiemis ‘ ienne amille ag icole sodyba ou sodas ‘zemės plo s, dans lequel g andissen aisme žiai e aisk ūmiai. Au lieu du mo illage Joniškio šnek os plus sou en u ilisé sodžius ‘1. illage, 2. ‘sodyba, e son ésiden sodie is, -ė. Ces mo s se e ou en égalemen cohé emmen dans les éc i s Ka iliškio. Ne engia Ka iliškis u ilise e naujažodžių ou kū ybiških edinių (žodžių pe di binių). Su de els ne iksués da inių da ybą e a osenos polinkius es éc isusi Jolan a Vaskelienė. Kalbininkė é udiai le ecueil de no elles Seno ka ei io sug įžimas e décou i 26 ne iksuo us da inius. Vaskelienė a i me, da inis obéi aux ègles de açons de mo s, mais son a es a osens e guè e si jamais JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI aps ak y iosios leksikos dalimi“ (Vaskelienė 2007: 511). Tokios leksikos, u in- chios imagdinée sonine semą, gausu e dans d'au es Ka iliškio omans, exemple.: pa pinas ‘šonkaulis, žabūsis ‘kieno ūsai iesūs, semblūs à žabus, žalionis ‘žalia anje, žaluma, ziemkelis ‘ ik ziemą iš ažinėjamas kelias. 58. K Ž esama des mo s qui co esponden en iè emen à Slančiausko e son aide-géné ique na a i s de la na ion au moyen des mo s i ulai es donnés dans le dic ionnai e du ecueil de lexiques, plg.: banka ‘bankas (Ausų nesima o p asmegęs bankose. Už Plg. SŽ 81); kanduolas ‘b anduolys (G ūdas comme nouga kanduolas [labai s ambus]. Za 124. Plg. SŽ 270); kiaulienas ‘pa šas, mei elis (Ką oksai kiaulienas peu ou e , mais knisa où possible, où knislė mo danda. Za 220. Plg. SŽ 294); k iaučius ‘siu ėjas (Kai pe sonne ne a end, je comme k iaučius pas gaspadinę šmakš i p isis a au. Za 212. Plg. SŽ 312); qui ‘ iskas baig a (Nesup an u. I qui . IšN 530. Plg. SŽ 327); šeimyninė ‘samdinių, a nų kamba ys, oba (Ką on ê a pi mą nak į Do eikos šeimyninėj? MAR 111. Plg. SŽ 557); es i inie , -ė ‘š en iniai, es i adien (d abužiai) (Čionai d abužius peu seikabin i š en ininkus. MAR 104. Plg. SŽ 578); žaliūkas, -ė ‘sain, o us, solide homme (Da ou e liuoba de an les yeux, a siliepė žaliūkė me gina. MAR 102. Plg. SŽ 675). pou quoi pendan plus d'un cen soixan e ans lexique menkai au e, pou ai ê e expliqué seulemen pa le ai que les ep ésen an s de la communau é n'on pas changé de lieu d'habi a ion, on oujou s écu des pa en s e des ancêu es sodybsi es e é aien išsiugdés hau s aleu s des langues na u elles a mės c i è es8. Donc Ka iliškis é ai aimen bien įsiklausęs la locale šneką e ja ansmisikęs sa oosius éci s. LECSIQUE DE L'ESCRIPT COTHILISKIO Ca holic lexique de l'éc i u e ca holique ca holique ca holique VERTINIMAS Ka iliškis encyclopedis es édi ions es p ésen é comme so iei ijos éc i ain. Kalbinée au sens de sa i okas di iginys c i icuo ins. so i ie pou les lec eu s, ap ès p ès de 20 ans e adolescus à une nou elle géné a ion, Ka iliškis ai ėsi di iciles num des ocabulai e9. Veličkai ė éc i i y i. Tai odo i Čikagos pedagoginio li uanis ikos ins i u o absol en ės As os Veličkai ės diplominis (daba bū ų – bakalau o) da bas Ma iaus Ka iliškio aš- ceux Ka iliškio aš ų mo s (les en i on ois cen s), 8 Plačiau z . : Dob owolski 2001: 374385. 9 Acuû doc. d . S asiui Tumėnui, pa ežusiam ce a ail à Li uanie e dono anojusiam le au eu de l'a icle. A icles A icles a icles 161 / Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai don il n'y a m. 1954 Daba inės lie u ių kalbos o donyne10. Diploma ique dans le a ail es un ce ain nomb e a minių mo s, don au men ionné dicodyne, au seul accessibleme zaa lan ės Li u iens, comp endama, n'é ai . Te minés mo s alen ini comme skoliniai, Beje, un aison à ce que li e Ka iliškį di icile, į a dijo e lui-même éc i ain. Ce g and dési des Li uanais langue de combine au anglais langue (ER 380). Kokį imagedą e éac ion kėlė Ka iliškio aš ų leksika Li uanie, ès imagedžiai e lè en Vy au o Almanio sou enimai. in 1969 m. e ou né de la ex ie Joniškio knygyne Almanis nusipe ka Ka iliškio omaną Miškais a ina uduo. P ès pa ouch es eglu es omaną nea s aukdami li o ou e amille. Comme di Vy au as Almanis, M. Ka iliškio omano Miškais a ina uduo chaque mo , la ph ase es comme un gen e de cle à une an iobine caisse ou e e, don à l'in é ieu aimen sais- u asiąs quelque chose d'ex ao dinai e, non u e sec e inga (Almanis 2015: 106). Sou enimen s exp imé une ès impo an e opinion honde pou la a minée langue, plg.: Ouc e moi connaissais mon pays des mo s, même je commençai à éc i e Pala ijo Li uiniens (ske sla ių) mo synėl, comme šunelis bėgiai (ka u), k iečių mil as i kuku ūzai a ie (suždūzais), k au u ė kie ai (uaba ), (be ) Tik é i ais les u ilise , comme e gê ijaus, comme quel p as ypé élè e, qui se enan en g oupe d'amis a end enan le apšepusį, ai ob om milinėm kelnėm son pè e (Almanis 2015: 106). Qui ce e gâme a in odui pio? D'où elle adoi? Telieka ques ions des u u es eche ches. Rappelle, quelle a en ion eçu é 2013 m. šiaulie iquemen adui le oman de Ped o Lenzo Là je a a a ius ( adui eu s Ma kus Rodune is e Riman as Kmi a). Ano an o Kmi os, Lie u ei essen iamas ces bend ines langues paudiPa eik i mas“, o Š eica ijoje y a susi o ma usi a minės li e a ū os mada11. Taigi g įž a- ma p ie na ū alios kalbos, kokia i ašė Ka iliškis. leksikos pa yzdžiai e deux di é en s Ka iliškio aš ų leksikos é alua ions neabejo inai pa emia men į, que Ka iliškis ašė ie inės šnek os ( a miniu) kalbos a ian u. Le langage ne che cha pas indi idualise des pe sonnages, comme cela géné alemen ai dans les g ožiniuose ex es. Ka iliškio éc i s se e lè e le p emie menkai i a bend ines langue pe iod, quand no minė leksika, no mines mo s n'es pas nu ungę a minės leksikos. On peu seulemen considé e : si uo i, gal i mes bū ume u ėję susi o ma usią a minės li e a ū os k yp į i ja Ka iliškiu n'eû eu besoinée emig ašančių c éa eu s g oupe?12. 10 Veličkai ė leksiką inko de éc i s: Užuo ėja. Čikaga: Te a, 1952; Miškais a ina uduo. Čikaga: Te a, 1957; Isėjusiems neg įž i. Čikaga: Te a, 1958; Š en adienis pou la ille. Čikaga: Te a, 1963. 11 h p://www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius 12 Be ašan a icle 2016 m. appa u le oman de Riman o Kmi os Pie inia k onikas, éc i šiaulie iquemen . JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI TARMINIO LAPPJU DE MODELIES L'INFERME es un modèle de communica ion ès populai e dans le monde en ie . MARIAUS KATILIŠKIO RAŠTUOSE Il es à no e que le Ap a us a minée leksiką, nécessai e panag ine e synaxinie des mo s apsup į. Ma iliškio sen ins, comme moyen de pensées ealiza ion, es ou es les ni eaux de langue adap a ion, pou que l'a mini con e sa ion (pascaljimas) soi comp éhensible aux lec eu s (Aliūkai ė 2008). Ka iliškio aš ų pasakojimo sin aksinė aiška n'es é udiée. La p emiè e ois en e- -on de discu e e dis ingue des modèles de discou s in e minien e les s uc u ellemen pi aisdue . Choisie seulemen celle s uc u e de ph ase, qui neabejo inai indique, que c'es Ka iliškio maniè e d'éc i u e, i. i. impo an ce, ce qui dis ingue Ka iliškį des au es éc i ains, selon quoi il es possible econnaî e Ka iliškį comme éc i ain. Es ces modèles e lindés e a minai es Joniškio šnek ų ex es, compa in a a ec discou s exemples a ec de la publica ion Joniškio šnek ų p a imai i eks ai e pa ieniais ilius aciniais sakiniais de SŽ. L'un de ces modèles sen inium min ie smulkinemen , consis eklus phénomène expliquemen . Toks moyen de signi ica ion de pensées, déc i dans les a aux de synaksès de la langue Li uanien, es équen le plus disku se. Habi uellemen d'abo d es p ésen ée la pa ie de la ph ase qui nécessi e du complémen , de l'explica ion (ou peu ê e complildy a, expliqué a). Ka iliškis u ilise e a i kš inį modelį, quand d'abo d son épe o iées, e pa la sui e apibend inée, p z. : Palazdées, pakalnu ées, k epiances mi elles ou là ainsi iko en e gležnų, quoi jus e écla és be žo chakèles, nukaišy ų palubėje e sus a y ų on iè es. 45; Pou Augalo as, s a us, bons k iaučių nusiū u mundie ium, kampuo o smak o e nuknebusios nosies gene olas s'es élici é a ec no e lek o ium e aducju. DepuisN 324; Ežiomis, laukų e papie ių akais, keliū omis e gena ėmis aukė kaimynai. Pou 78. Tel éci minu ieux es ès ca ac é is ique du discou s: dans la publica ion Joniškio Vasa ą ici le en appo e ja ų nokimą, žemės d ėgmę, miško k apsnis. SKS 178. A icles a icles 163 / Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai šnek ų exe cices e ex es dans le éci no é […]Ganymas[…] pa eikėja explique en dé ail ce e commen elle a eu à gany i (plg. Jšp 7274)13. Ka iliškis ès aime décompose la ph ase en segmen s signi ica i s, pa ois demandan e épondan , pa ois acon é en sen ences unicisinées, don l'ensemble nusco une ce aine é a ou compo emen de l'homme. Ne e ai épa pillée en plus cou s segmen s (d'une ou plusieu s pa ies de ph ase) ex e à pe ce ons comme no imą di e men į seulemen alo s, quand plusieu s d'en e nous me ons dans le ou , plg. : Nekaišiok son akė i balių. Neužsidi bai. 153; Pou Sodžio homme a son makaulé. P as ą, neapki p ą, ce jus ice. Pa ai e son men is lécho. 228; Za Sodnų g iauž i. Pe sonnėm iskades ai e. Je leu . 226; O yeux de iè e elle!.. Rainuo es, amsiai b uns. SKS 24; L'en an comme de l'œil auk as. Taip en mè e. E à le pè e. 114. Pou Ka iliškio dans les omans e collec ion de no elles gause d'é alua ion e bal. D'ap ès Aloyzo Guda ičiaus, le pa lančiaj es impo an non seulemen nous di e, in oque des éali és, mais aussi les émociquemen é alue (Guda ičius 2000: 136; Handke 1995: 93). Spli ima ion du sen in a e adū ime signes de, plg. : Ne comp ends pas. E qui . DepuisN 530. Bliaunu a ec aša om, mais siège, e au an . MAR 18. P idū im, géné alemen signi ian s i( ) ou , ema qué dans le ex e déjà men ionné Ganymas, Naginės, pa iculiè emen son beaucoup Slančiausko dic ionno des mo s d'in é ieu s ilius aciniuose sakiniuose (Jšp 75, 102; SŽ 2014: 44, 51, 67 e k . ). Ka iliškiu, monis ines mondeê okes idées disséminê eu , pa iculiè emen ca ac é is ique je emen e compa aison a ec ce ains phénomènes de la na u e14. La compa aison adi ionnellemen nsakom pa des mo s compa aimaisiais comme, a um, lyg, p z. : Puoci puoci basom 13 En aison de la po ée de l'a icle exemple de ex e a minio ne es pas ou nie, seulemen son indiquées la publica ion des pages de ex es a minius, où p édomine déc i u modelio a minio sakiniai. 14 Plus loin su monis ines mondeê okes con ou sus Ma iaus Ka iliškio en p ose oi . Tū ly ė 2015: 66–79. Qu elle? Pa sid iekée a ec el paka aila. Dešim ininku, où pas eigulį p isiglaudęs 299. MAR JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VIETOVI INDIVIDINIM ABRONCIMNICAI I Al. Alsiai. B n. Ba iūnai. Dmk. Dameliai. Dn . Dauno a a. Gšč. Gaščiūnai. G č. Ga aučiai. Gžč. – Gaižaičiai. Jkš. Jakiškiai. Jnn. Jauniūnai. Jnš. Joniškis. Kpl. Kepaliai. Lnkč. Linkaičiai. Sk. Skais gi ys. S nl. S aneliai. S p. S upu ai. Šmk. Šimkaičiai. Vdg. Vidginiai. Ž . Žiū iai. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a 2008: Ta minio kalbėjimo sup an amumas: ap io inės eilinių ben- d uomenės na ių nuos a os. – Lie u ių kalba.l 2. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u- iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/4 (žiū ė a 2017 04 10). Almanis Vy au as 2015: Tols ančios salos. – Me ai 10, 99–117. ER – Egzodo ašy ojai, pa . A. T. An anai is, A. Mickienė. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 1994. Dob owolski Kazimie z 2001: Chłopska kul u a adycyjna. – An opologia kul u- y. Wa szawa: Wydawnic wa uni e sy e u Wa szawskiego, 374–384. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. Janina Š amba y ė. Šiauliai: K. J. Vasi- liausko įmonė, 2001 (a ba CD Joniškio šnek ų p a imai i eks ai. Šiauliai: Discens, 2005). JšŽ – Joniškio šnek ų žodynas ( ank aš is). Handke Kwi yna 1995: Polski język amilijny. Wa szawa: Slawis yczny oś odek wy- dawniczy (SOW) p zy Ins i ucie slawis yki PAN. S aipsniai / A icles 171 Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo- gijos p oblemos 3. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173. Ke u a k is Saulius 2010: Li e a ū a kaip medijų sis ema a ba kas y a medija Ma iui Ka iliškiui? – Logos 64. Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 179–189. Kmi a Riman as 2014: Riman as Kmi a: kalbos a a a ius. P ieiga in e ne e: h p:// www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius/ (žiū ė a 2016 10 02). K Ž – Ma iaus Ka iliškio aš ų žodynas ( ank aš is). Kubilius Vy au as 1995: XX amžiaus li e a ū a. Vilnius: Alma li e a. Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, mokslinė ed. Laima G umadienė, sud. Ri- ma Bace ičiū ė, Aud a I anauskienė, As a Leskauskai e, Edmundas T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004. Macienė Ju gi a 2005: Deminu y ų s ilis ika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Sp indy ė Jū a ė: Ma ius Ka iliškis. P ieiga in e ne e: h p:/www.šal- iniai.in o/index//de ails/1264 (žiū ė a 2016 07 10). SŽ – Š amba y ė-Valužienė Janina 2015: Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasakoja- mosios au osakos inkinių leksika. Žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tumėnas S asys 2003: Da ienas M. Ka iliškio sug įžimas. – Seno ka ei io sug įži- mas. Šiauliai: Šiau ės Lie u a, 5–10. Tū ly ė Ri a 2015: Ma iaus Ka iliškio p oza: meniniai monis inės pasaulė okos kon ū ai. – Colloquia 34. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 60–79. Vaskelienė Jolan a 2007: Žodynų ne iksuo i da iniai i unkcijos Ma iaus Ka i- liškio no elių inkinyje „Seno ka ei io sug įžimas“. – VALODA 2007. Valoda daž- du kul ū u kon eks , Zin nisko aks u k jums XVII. Dauga pils uni e sī ā es akadē- miskais apgāds “Saule”, 505–512. Veličkai ė As a 1968: Ma iaus Ka iliškio la dic ionn'a éc i s. Diplominis a ail ( ank aš- is). Čikaga. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI 172 172 In luence o Dialec on he Language o Ma ius Ka iliškis Wo ks SUMMARY The a icle desc ibes linguis ic iews o w i e Ma ius Ka iliškis ( eal name is Albinas 1980 in Vai kus, bo n on 15 Sep embe 1914 in G uzdžiai, Šiauliai dis ic ; died on 17 Decembe Lemon , a subu b o Chicago), who comes om No he n Li huania, Žaga ė dis ic , discusses he lexis o Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian used in Ka iliškis wo ks and dialec speech pa e ns ha he w i e is known o . The a icle is compiled wi h e e ence o he ma e ial o he manusc ip o he Glossa y o Ma ius Ka iliškis Wo ks (abb e ia ed as K Ž), compiled by he au ho o he a icle. K Ž lexis is compiled om he no els Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Išėjusiems neg įž i (1990) and a collec ion o sho s o ies Seno ka ei io sug įžimas (2003). Ka iliškis had a good command o Žaga ė speech: he had hea d qui e a ew s o ies old in i , collec ed and no ed indi idual wo ds, hei o ms and language exp essions. Dialec lexis abundan in Ka iliškis w i ings indica e ha he w i e ac ed as a dialec use , i.e., c ea ed wo ds, o med colloca ions no included in o any dic iona ies, used a ious nuances o wo d meaning. Wo ds used o c ea ed by Ka iliškis a e a ec i e, no iced by he eade as new, emo ional, inally in e es ing in he way o phonic and seman ic meaning. In Ka iliškis w i ings he s o y is elayed by using simple and ex ended sen ences o hough s ha a e di ided in o sho sen ence componen s. I seems ha he w i e wishes o hal he eade o a momen and o emphasise e e y colloca ion o ph ase. Usually, his kind o agmen ed sen ence also conceals an emo ion exp ession. Ka iliškis w i ings, as indica ed in he a icle, a e w i en in local dialec , i.e., dialec language used in 20 h cen u y. Up ill his day, he de elopmen o s anda d language equi es a mo e in-deb s udy by linguis s ocused on a ious a eas o esea ch, and Ka iliškis w i ings a e ex s on which such an in es iga ion should be g ounded. Mise à jou le 2 ma s 2017 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5. LT-10308 Vilnius, Li uanie janina. [email protected]