Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai

S aipsniai / A icles 155 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ecciones de in es igaciones cien í icas: esc i inas uen es a mės análisisé, a mių leksicog a ija y leksikologija, socioling is ica. TARS ĮTAKA MARIAUS CATILIŠKIO RAŠT KALBAI In luence o Dialec on he Language o Ma ius Ka iliškis Wo ks ANOTACIÓN el S aipsnyje ciencia sociedadomenia eco danados esc ibido os Ma iaus Ka iliškio kalbinės pažiū os. Ap a iando Ka iliškio aš ų leksiką y a minio habla modelos, plan ea hipó ese, que su ex ai ansmi ik i a mine aka ų aukš aičių šiauliškių, lokaliąja, kalbine sis ema, dialek u. Ta minés y suno min os el uso del léxico pag ecio en los esc i os Ka iliškio e leja bend inés (s anda ines) idioma pe íodo de a ianzamien o. ESMINIAI VOODŽIAI: aka os al š aičių šiauliškių pa a mė, a minė leksika, naujažodis, bend inė kalba, a minio kalbėjimo aiška. ANNOTATION Linguis ic iews o he w i e Ma ius Ka iliškis a e e isi ed in he a icle o he a en ion o scien i ic communi y. Du ing he cou se o he analysis o lexis o Ka iliškis wo ks and dialec speech pa e ns, a hypo hesis is o mula ed ha Ka iliškis ex s a e w i en in Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai local language sys em, i.e., dialec . The use o dialec lexis oge he wi h he s anda dised one in Ka iliškis wo ks e lec s he pe iod o es ablishmen o he s anda dised language. KEYWORDS: Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian, dialec lexis, neologism, s anda dised language, exp ession o dialec speech. ĮVADAS Ma ius Ka iliškis ( ic asis pe sonal a dis Albinas Vai kus, nació 1914 09 13 G uzdžiuose, Šiaulių . mi ė 1980 12 17, en e ado Lemon e, Čikagos p eemies yje) JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 156 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI b endo como pe sonalidad y o ma os como esc i o en Li uania del No e, Žaga ės apylinkėse. De yne ių años Albiną pad es a e izé a Ka iliškių aldea, como dice el p opio esc i o , į laukus (ER 381). Augo odeado de dos sis emas lingüís icos: mamas Onos Filipa ičiū ės, o iginadas de Rokiškio ( y ų aukš aičiai u eniškiai), y pad e Juozo Vai kaus bei localinių gy en ojų, hablančių aka ų linkinių žmonių aukš aičių šiauliškių pa a mės Žaga ės šnek a1. Tu bū dėl įsiklausymo į ap- pasakojimas, en mismo ac o del ex o a minio y habla, Ka iliškis se llamaba no esc iby oju, sino pasako iumi. Li e a ú ologos lo han in e p e ado de o a mane a: Ka iliškis al a clasees a ininkas p o esionalas (Kubilius 1995: 458). Los esc i os Ka iliškio son a minés de la lengua (discou so) e lejo comun inés de la lengua in asi y a imo, a ianzamien o en la sociedad pe íodo2. Tokia kalbinė si uación de e minó y obje i o del a ículo discu i Ka iliškio aš ų leksikos a mines ( one ines, mo ologines, palab as da ybos) peculia idades y ejemplos en compa ación con a mine ma e ial de inales a. XIX p incipios a. XXI. XX a. pab. y XXI a. p . kalbinė aiška e leindē a man aš iniame Joniškio šnek ų žodyne ( umpinama JšŽ), y XIX a. pab. y XX a. p . издании Ma o Slančiausko y su ayudbininkų pasakojamosios au os kolekinių leksika. Palodynas (aco ado SŽ). Pa a log a ese obje i o se p e én a ios obje i os: a) p opio esc i o de las disposiciones lingüís icas ecue dos, b) aš ų a minės leksikos analizė, c) a minio hablado aiškos modelos paeškos. A ículo p epa ado basado ma e ial edac ado po la au o a del a ículo Ma iaus Ka iliškio de la mano de la palab a ( umpinama K Ž). K Ž leksika ecogida de no ias: Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Ishėjusiem neg įž i (1990) y del conjun o no ellas Seno ka ei io sug įžimas (2003)3. Al ma e ial in es igado e elado se aplican mé odos desc ip i os, analésicos, jun ación; plan eadas lengbinés hipózés. 1 Sob e Ka iliškio mamas in luencia de a mės más ampliamen e é. Tumėnas 2003: 510, y sob e Žaga ės šnek ą y a imą Skais gi io šnek ą más de alladamen e é. : Jšp 1617, Kaika y ė 2015: 2 S aipsnio au o ė mano, kad bk mokymas sus ip ėjo daugėjan mokyklų isoje Lie u os e i- o ijoje apie 1932–1936 m., o a minė kalba bk pi menybę užleido XX a. penk ame–šeš ame 150173. en diezme . Tokia opinión del au o del a ículo cons a o mada de expediciones de e ano, en las que pa icipa desde 1977 m., y una de los emas hablables son p egun as sob e escuelas, maes os y ap endizaje p oceso. 3 Romanas Miškais ieneina uduo pe leis as 1991 m. Au o ė nesp endžia Ka iliškio aš ų edak o ių į akos kalbai i edagación p incipų, po que c ee que es e ema es digno de un a ículo sepa ado. A ículos 157 A icles / Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai KALBINS MARIAUS KATILIŠKIO PAYÚROS Au obiog a ía en Ka iliškis es exp esado su pun o de is a en lengua. Él esc ibióé: Cómo susik o é la palab a sod umas? No sé. P obablemen e culpa mi na u aleza. Siendo maldici ai noabus a ex anje as lenguas, engo nožmi š i suosios (ER 391). Allí mismo encon amos y o o sen encio: Conozco ealmen e a os palab as, que al d . Pe as Jonikas i da kele as žino“ (ER 380). Ka iliškis, dėl is o inių ka a- ez sólo clizmos en ekęs en o a cul u ina y lengbiné en o no, iendo epa ia usios aplicándose a los pe sikėlėlies en o no de ida, es no ez queixesís, que alidades de sus no elas pa a o as palab as lec o as no comp end a, Debido a esa azón Tiek y an o a os, ma a illosos palab as engo pos e gado, que hono busis lei y ojas sup as as. O os an o edi o es como edi o es nub auko, emiendoci pe de lec o es o (ER 390). ¿ Ka iliškis hab ía señalado a ención a al deseo de p o ege lei ančiąją sociedad desde su p opia y sa i as kalbinės aiškos, si no emig acija, me elea sólo e o ico cues ión. Jū a ė Sp indy ė es obse ada uno Ka iliškio peculia idad isu nešioda osi blokno ą insc ibes, y de ma škinių kišenėlės siemp e kyšoda o láš ukas.4 Anašiai sakoma y sob e kalbininkus. Así Ka iliškis zasi ašinėjo di e sos a minos palab as, posakius, y es o comp ensible, po que esc ibido i iama en o no y Juozo Balčikonio pe manen e apeliacií en nación kaup i ma e ialá didžiajam Lie u ių kalbos žodynui, manau, es imino y Ka iliškį busca la lengua de la aiškos gy as ies. TARMIN LEXÍSICA MARIAUS KATILIŠKIO RAŠT VOODYNE No malmen e gožiniuose ob as u ilizadas palab as a minas ca ac e ís icas de los pe sonajes nusaki i y local colo i ui iz yškin i. Pe o es o esul a negausūs unidades lexicicas. Aquellos, qué es eading Ka iliškio ob a, sin abejo, señaló a ención a mul i ud de palab as, besicalicien es del bend inés lengua. El uso de la lexicología a minesa en los esc i os Ka iliškio bas an e dis in o, que en la ac ual li e a u a habi ual. Ta mės a spindžių Ka iliškio en esc i os algo se puede no a de una o a palab a one inės aiškos, pe o gene almen e a minės peculia idades a sclleidžia pe mo ologines o mas de la palab a, inalmen e y el mismo palab a puede se u ilizado sólo localeoje en o no. De las peculia idades one icas en los esc i os Ka iliškio no able balsio a į e pimien o de la palab a kamiene, encon amos y JšŽ, ej.: kazalėkas ‘kazlėkas, plg.: 4 Plačiau ž . www.šal iniai.in o///indexde ails64.12 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI kazalkas 1585. Ka iliškio consis en emen e se u iliza a minė o ma de la palab a šilima ‘šilui desde JšŽ, plg. : Šilima oki como ma’ su umpuoju balsiu i, ie oj bk balsio u. Jį a o ą liudija pa yzdžiai iš SŽ g incio, media. ŠLSP 271 (SŽ 561); š.limαs n. Gžč. ( ése 1 apéndice). Ta minė aiška cla amen e más se e leja en la palab a mo ologicas y da ybinėse o mas. Šiauliškių pa a mės plo e se u iliza o ma del su dazodio con di e en es kamiengalies6. Tokios ejemplos gausu K Ž, plg.: keliū a y keliū ė ‘siau as, poco conducido kelelis, kišenė y kišenius ‘siu inio o mezginio luga a las manos suskiš i, palazdė y palazdys ‘bal oji plukė, šelma y šelmis, -ė ‘išdykėlis, neklaužada, padauža, še kšna y še kšnas ‘ ūko, c is ales de apo en á boles, ša ma. Ski ingų kamiengalių a dažodžiai a o i y más que an es de cien y sesen a años insc i os en Ma o Slančiausko y sus ayudabininkų pasakojamosios au osakos ex os, plg. S: bi Žė y bi is ‘medų nešan is abzdys, d asė y d asia ‘k ėpimas, espėpación, esiden e y esiden es ‘gy en ojas. Es e enómeno lingüís ico se obse a y en JšŽ i ula es palab as, plg.: ak ojis ‘akė ojas, a ójis ‘a ojas, bi s ‘bi ė, aly à y alỹ as ‘aliejus, ámžis y ámžius ‘me ai, á klas y á klė ‘pada gas zeme a ii (ž . apéndice 2). En los esc i os Ka iliškio encuen a p esesagas -ui is edinių gy ūnų jaunikliam į a dy i, p z.: šunui is ‘šunų jauniklis, ž i blui is ‘ž i blio jauniklis, ž i bliukas. Es as p ecepagas edinių gausu no sólo SŽ, sino ambién JšŽ, plg.: lapui is ‘lapiuk, lapės jauniklis, a nui is ‘ a nų jauniklis, pémpui is ‘pempės jauniklis, pempiukas. P iesagos -ininkas ediniai ías ocu en en los esc i os Ka iliškio, ej.: bu ininkas ‘ka iuomenės bu ų ūpin ojas7. Tokių p iesaginių edinių esama SŽ y JšŽ, plg.: medininkas ‘miško sa gas, eigulys, puodininkas ‘puodžius, minčãčininkas, -ė ‘iš Minčaičių. En los esc i os Ka iliškio encuen ábase p ecesagos -inė edinys a inė ‘pašiū ė ca uamien os, ogėms y o as cosas a man ene . Pe o, como se puede juzga de ejemplos, azaunė ‘pa alpa ca uamien os, ogėms, poda gams ag ícola, pakink ams y e c. conside a , a inė Ka iliškio se u iliza más ecuen emen e que a inė. K Ž e lejadas di e en es a minés o ma de la palab a, que mues an que el esc i o an bien pe cibió šnek os sis ema, que incluso y él mismo podía ob as a ii ia en o mas de la palab a así, que c eaba imagen ue a nenuobodus, sod us y yškus. 5 Debido al limi ado alcance del a ículo 14 en los anexos se p esen a ilius acinių ejemplos de odas es uen es: de la publicación Ma o Slančiausko y su ayudbininkų pasakojamosios au osakos inkinių leksika. Woodynas, manusc ip inio Ka iliškio aš ų woodyno y manusc ip inio Joniškio šnek ų woodyno. Ras i ejemplos enlis ados en abelas según a ículo se discu en a mines oné ica, mo ología y ca ac e ís icas de palab as de doybos. 6 Más amplamen e z . Lk ch 64; Jšp 3537. 7 Plg: Jšp 7286, 97105 ansk ibuo os ex os. A ículos A icles 159 / Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai La palab a paieškas liudy ų o mas k apsnis y k ap is ‘k apas, pakabnus, -i y pakabus, -i ‘pa ogus, comp. pakabesnis, -ė consumoimas. Sob e la posibilidad de la palab a en la aíz o adhesago inse i p iebalsius (usualmen e en e iami n, s, ) paludi a y SŽ, y JšŽ, plg.: lepniai ‘didžiai, puikuojan is, sensn y p as n ‘menkas, sk ai as y sk ais as ‘s e blė, apýnas spind is y apas ýnis ‘odiniai di žai a kliui pažabo i, ã šaš a ‘kas a muš ą (ž . 3 ap. Ka iliškio esc ibe en dominan dū inos, componen sin jungiamojo balsio, plg.: o inklis ‘ o a inklis, žemlūžis, -ė ‘žemaūgis. Tokią dū inių da ybos adición es con i mada y SŽ incluidos i aš iniai palab as, plg.: juodgal is ‘š end as, me gmo e ė ‘ u in i aiką me gina, o inklis ‘ o a inklis. En el Rankesc i amien o JšŽ dū inie be jungiamojo balsio ambién y auja, plg.: ž ý kelis ‘ž y uo as kelias, g e g ūšnė ‘anks y oji k iaušė, aũk a škė ‘ a škė sumaišy a con aukais. Ka iliškio no se e i an du inales y con jungiamaisiais ocales -a-, -i-, especialmen e aquel cuando encon u iančius p iebalsius di ícil de p onuncia , ej.: ugiagėlė ‘žiemkenčių ja ų pik žolė mėlynais žiedais, bajo ių gen ies plan a, ugiažolė ‘ ugiagėlė, o a inklis ‘1. ed de o o; ‘2. p k. kebli padecimien o, si uación, zali o ė ‘gy a o ė. S ambién exis e de ales dū în, sólo ellos suelen jun abi-si balsiu -aa -(i)a-, plg.: laukagalė ‘galulaukė, lauko galas, kiau anosė ‘Ža pui ando sepa a p as i g údai con pelais. ejemplos mues an que ales más di ícil p onunciados dú inos con jungiamaisiais oces -a-, -i-, -ypasi aiko y JšŽ, plg.: a klãmėšlis ‘a klio mėšlas, an aka is ‘an ą ka ą sunkiamas, a ganis ‘a ių piemuo, da býme is ‘de liaus un iempo. Ka iliškio esc i os a eces se u iliza la a ian e del mismo dú ino con ampuojujo jungiamuyo balsi -i-, p opio de lengua comúnina, y a minis a ian e con la guojuyo balsi -y-, ej.: šalimais y šalymais ‘šalia, a i, aukš inelkas y aukš ynelkas, -a ‘aukš ielninkas, -a, plg. JšŽ us ojamá al oynélkas. Pa ecidos dū inių, en los que p edomina la longi ud desiguoda jungiamois oz -ii -yap inkama y SŽ, plg.: šalikelė y šalykelė ‘pakelės uožas(ž . 4 p iedą). En no anuas y no ellas ecopilada se e, como un caso de esc i o u ilizadas a mines lexicicos o mas, y o o andasi no minių lyčių, ej.: iensėdis ‘ ienkiemis, sodnas ‘sodas, sodnelis Ka iliškio esc i os en donde que más ecuen e se u ilizan que ienkiemis ‘ ienos sodyba o sodas ‘zemės plo as, en el que c ecen aisme žiai y aisk ūmiai. En luga de la palab a pueblo Joniškio šnek os más a menudo se usó sodžius ‘1. kaimas, 2. ‘sodyba, y su esiden e sodie is, -ė. Es as palab as ambién se encuen an consecuen emen e en los esc i os Ka iliškio. Ne engia Ka iliškis consumi y naujažodžių o kū ybiškų edinių (žodžių pe di binių). Sob e ales ne iksuados da inių da ybą y a osenos polinkius es haciusi Jolan a Vaskelienė. Kalbininkė in es igó ecopilio no ellas Seno ka ei io sug įžimas y descub ió 26 ne iksuo os da inius. Vaskelienės a i ma, da inos obedece a las eglas de o mulación de palab as, pe o hay a os a osenes y apenas si alguna ez JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI aps ak y iosios leksikos dalimi“ (Vaskelienė 2007: 511). Tokios leksikos, u in- čios imagindiné sonina semá, gausu y en o as Ka iliškio no elas, ej.: pa pinas ‘šonkaulis, žabūsis ‘kieno ūsai iesūs, simila es a žabus, žalionis ‘žalia anje, žaluma, ziemkelis ‘ ik ziemą iš ažinėjamas kelias. 58. K Ž esama de palab as, que coinciden comple amen e con Slančiausko y su ayudabinkoja na a osaka en el dicciona io de la ecopilación de palab as, plg.: banka ‘bankas (Ausų nesima o p asmegęs bankose. Už Plg. SŽ 81); kanduolas ‘b anduolys (G ūdas como cacu o kanduolas [labai ambus]. Za 124. Plg. SŽ 270); kiaulienas ‘pa šas, mei elis (Ką oksai kiaulienas puede encon a , pe o knisa donde posible, donde knislė mo danda. Za 220. Plg. SŽ 294); k iaučius ‘siu ėjas (Kai nadie no espe a, yo como k iaučius pas gaspadinę šmakš i p isis a au. Za 212. Plg. SŽ 312); k i ‘ iskas baig a (Nesup an u. I k i . IšN 530. Plg. SŽ 327); šeimyninė ‘samdinių, a nų kamba ys, oba (Ką jis sapna o pi mą nak į Do eikos šeimyninėj? MAR 111. Plg. SŽ 557); š en ininkas, -ė ‘š en iniai, es i adienio (d abužiai) (Čionai d abužius puede susikabin i š en ininkus. MAR 104. Plg. SŽ 578); žaliūkas, -ė ‘salmos, ue es, ue e homb e (Da oda liuoba an e los ojos, a siliepė žaliūkė me gina. MAR 102. Plg. SŽ 675). po más de un cen ena sesen a años el léxico menkai o o, pod ía explica se sólo po lo que los ep esen an es de la comunidad no cambia on el luga de esidencia, pe manen emen e i ie on pa e nos y p o ė ių haciyb ie ėse y ue on išsiugdė al os alo eninos de la lengua na u al […] a mės c i e ios8. Así Ka iliškis ealmen e ue bien įsiklausęs localina šneką y ja ansmi ikęs sa oosius his o ias. CATILIŠKIO RESCHT LECSIKOS VERTINISMO Ka iliškis en enciklopedís icos publicados se p esen a como išei ía esc ibi oj. Kalbinés en el sen ido de sa i oca ejemynys c i ikuo inas. ue a de ma i ía a los lec o es, pasados casi 20 años y adolescenciada a una nue a gene ación, Ka iliškis didėsi di ícilesos dicciona ios de y i. Tai odo i Čikagos pedagoginio li uanis ikos ins i u o absol en ės As os Veličkai ės diplominis (daba bū ų – bakalau o) da bas Ma iaus Ka iliškio aš- núme os9. Veličkai ė p onunció esos Ka iliškio aš ų palab as (yas sob e es cen os), 8 Plačiau z . : Dob owolski 2001: 374385. 9 Ag adú doc. d . S asiui Tumėnui, pa ežusiam es e abajo a Li uania y doo anojusiam él au o del a ículo. A ículos A icles 161 / Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai que no hay m. 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodyje10. Diplomá ico en el abajo hay conside ables a minių palab as, cuyas menė ame dicodyne, en el único accesibleme zaa lan ės Li uanians, comp endama, no había. Te minia palab as alin ini como skoliniai, Beje, uno azoní, que lee Ka iliškį di ícil, į a dijo y él mismo esc ibi o. Tai g an deseo de los li uanos en la lengua de combina al inglés (ER 380). Kokį imagendą y eacción kėlė Ka iliškio aš ų leksika Li uania, muy imagendžiai e leja Vy au o Almanio ecue dos. A inales de 1969 m. eg esando de la em ia Joniškio knygyne Almanis nusipe ka Ka iliškio omaną Miškais a ina uduo. P ibe ado nos os eglu es omaná nea s aukdami lei o oda amilia. Como dice Vy au as Almanis, M. Ka iliškio omano Miškais a ina uduo cada palab a, la ase es como algún lla e a senobina caja a in i, cuya aden o ealmen e sabés asiąs algo no p as a, no is o y esla inga (Almanis 2015: 106). Recue dos se exp esó una opinión muy impo an e e guda po el a miné de la lengua, plg.: O pues y yo sabía mis k aš o palab as, incluso empecé a esc ibi Pala ijo lie u ių (ske sla ių) ocynėlį, como šunelis bėgiai (ka u), k iečių mil as i kuku ūzai a ie (su kuku ūzais), k au u ė kie ai (uaba ), (be a y a) Tik e pio usa los, como y gédijao, como algún p as ypés alumno, que de pie en el g upo de amigos espe a eninan ísimo apšepusį, aiob om milinėm kelnėm su pad e (Almanis 2015: 106). ¿Quién esa gnomá en óskiepío? ¿De dónde ella aleg es? Telieka p egun as u u os in es igaciones. Recue da, qué a ención susci ó en 2013. šiaulie iškai aducido omán Ped o Lenzo Aquí soy a a a ius ( adu o es Ma kus Rodune is y Riman as Kmi a). Ano an o Kmi os, Lie u oje huchiamas esos bend inés de lengua p adiPa eik i leksikos mas“, o Š eica ijoje y a susi o ma usi a minės li e a ū os mada11. Taigi g įž a- ma p ie na ū alios kalbos, kokia i ašė Ka iliškis. pa yzdžiai i dos dis in os Ka iliškio aš ų leksiko alo aciones neabejo inai pa emia men į, que Ka iliškis ašė ie inės šnek os ( a miniu) idioma a ian u. La lengua no busca indi idualiza a pe sonajes, como es o no malmen e se hacía en g ožiniuose ex os. Ka iliškio esc ibió e leja el p ime menkai i ado bend iné idioma pe iod, cuando no minė leksika, no miniai palab as no hay nu ungę a minės leksikos. Se puede sólo conside a s y i: si Ka iliškiu no necesi ėję emig ašančių uo i, gal i mes bū ume u ėję susi o ma usią a minės li e a ū os k yp į i ja c eado es g upo?12. 10 Veličkai ė leksiką inko de las esc i as: Užuo ėja. Čikaga: Te a, 1952; Miškais a eina uduo. Čikaga: Te a, 1957; Isėjusiemos neg įž i. Čikaga: Te a, 1958; Š en adienis po la ciudad. Čikaga: Te a, 1963. 11 h p://www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius 12 Be ašan a ículo en 2016 m. apa eció Riman o Kmi os no ana Pie inia k onikas, esc i o šiaulie iškai. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI TARMINIO LABORJINGO MODELIOS MARIAUS KATILIŠKIO RAŠTUOSE es el nomb e de una de las muje es que más han ganado en la his o ia de la Unión Eu opea. Ap a us a minę leksiką, necesa io panag ina se y sin aksinea palab as apsup į. Ma iliškio ases, como medio de ealizamien o de pensamien os, es la adap ación de odos los ni eles de la lengua, pa a que el a minis con e sación (pasacojim) ue a en endido po los lec o es (Aliūkai ė 2008). Ka iliškio la esc i u a del ela o sin aksinė aiška no es á in es igada. La p ime a ez in en an discu i y dis ingui modelos de hablado in e minio y ellos es uc u almen e pin adue . Se eligió sólo esa es uc u a de la ase, que neabejo inai indica que es o es Ka iliškio modo de esc i u a, i. y. impo an e lo que dis ingue Ka iliškį de o os esc i o es, po lo que se puede econoce Ka iliškį como esc ibido . ¿ esos modelos e lejados y a mónicos Joniškio šnek ų ex os, compa ina con discu so ejemplos con de la publicación Joniškio šnek ų p a imai i eks ai y pa ieniais ilius aciniais asejos de SŽ. Uno de ales modelos sen inio min ia smulkinism, nuoseklus eiškinio eushkinism. Toks minčių eiškimo būdas, desc i o en abajos sin aksės de la lengua li uanas, es ecuen ious disku se. No malmen e p ime o se p esen a la pa e de la ase que equie e de complemen ación, explicación (o puede se apildy a, explicó a). Ka iliškis u iliza y a i kš inį modelį, cuando p ime o lis asijama, y despues apibend inado, p z. : Palazdées, pakalnu és, k epiancias mi eles odo allí así ico en e gležnų, qué sólo e upusių be žo shakelių, nukaišy ų palubėje y sus a y ų on e as. 45; Po Augalo as, s a us, buenos k iaučių nusiū u mundie ium, kampuo o smak o y nuknebusios nosies gene olas pasisilió con nues o lek o ium y aducju. DesdeN 324; Ejiomis, campos y papie ies akais, keliū omis y gena ėmis aukė kaimynai. Po 78. Tal na ación meulkmeniškas muy ca ac e ís ico del discu so: en la publicación Joniškio Vasa ą aquí el ien o aecha ja ų nokimą, žemės d ėgmę, miško k apsnis. SKS 178. A ículos A icles 163 / Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai šnek ų eje cicios y ex osi en la his o ia esc i a […]Ganymas[…] pa eikėja explica en de alle qué y cómo ella u o que gany i (plg. Jšp 7274)13. Ka iliškis muy le gus a desglosa la ase en segmen os semán icos, a eces p egun ando y espondiendo, a eces con ándose uni isinías ases, cuyos odo decano una cie a condición humana o compo amien o. Ne e ai escasaidy ą en segmen os más co es (de una o a ias pa es de la ase) ex o á pe cibimos como no imą deci men į solo en onces, cuando a ios ellos sudemos en el odo, plg. : Nekaišiok su akė i balių. Neužsidi bai. 153; Za Sodžio homb e iene su makaulę. P as ą, neapki p ą, ese jus icia. Pas ai y su men in lec o. 228; Za Sodnų g iauž i. Pe sonomescados hace . Yo pa a ellos. 226; O ojos as ella!.. Rainuo os, amsiai ma onos. SKS 24; Niño como de ojo auk as. Taip a la mad e. Y al pad e. T as 114. Ka iliškio en no elas y coleccioninio de no ellas gausu e balino de e aluación. Ano ado po Aloyzo Guda ičiaus, hablančiaj es impo an e no solo p escindi , in oca ealidades, sino ambién las emocialmen e alo a (Guda ičius 2000: 136; Handke 1995: 93). Di isión del enunciado iene y adú imo signos de, plg. : No lo en iendo. I qui . DesdeN 530. Bliaunu con aša om, pe o síjo, y an o. MAR 18. P idū im, no malmen e eiškiami i( ) odo, obse ado en el ya mencionado ex o Ganymas, Naginės, pa icula men e su muchos Slančiausko dicciona io de i ula es palab as ilius aciniuose sakiniuose (Jšp 75, 102; SŽ 2014: 44, 51, 67 y k . ). Ka iliškiu, monis a de mundė okos ideas diseminêgio, pa icula men e ca ac e ís ico jux aposición y compa ación con cie os enómenos de la na u aleza14. La compa acion adicionalmen e nosakomas palab as compa aimacionales como, a um, lig, p z. : Puoci puoci basom 13 Debido al olumen del a ículo no se p opo cionan ejemplos del ex o a minio, sólo se indican las páginas de publicación de a minių eks ų, en las que p edomina desc i o modelio a minio sakiniai. 14 Más ampliamen e sob e monis inas mundė okas kon ū us Ma iaus Ka iliškio en p osa é. Tū ly ė 2015: 66–79. ¿ Ella? Pa sid ieké con al paka aila. Dešim ininku, donde pas eigulį p esiglaudęs 299. MAR JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VIETOVI INVADINIM ABRANCIMINMAI Al. Alsiai. B n. Ba iūnai. Dmk. Dameliai. Dn . Dauno a a. Gšč. Gaščiūnai. G č. Ga aučiai. Gžč. – Gaižaičiai. J.kš Jakiškiai. Jnn. Jauniūnai. Jnš. Joniškis. Kpl. Kepaliai. Lnkč. Linkaičiai. Sk. Skais gi ys. S nl. S aneliai. S p. S upu ai. Šmk. Šimkaičiai. Vdg. Medginiai. Ž . Žiū iai. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a 2008: Ta minio kalbėjimo sup an amumas: ap io inės eilinių ben- d uomenės na ių nuos a os. – Lie u ių kalba.l 2. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u- iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/4 (žiū ė a 2017 04 10). Almanis Vy au as 2015: Tols ančios salos. – Me ai 10, 99–117. ER – Egzodo ašy ojai, pa . A. T. An anai is, A. Mickienė. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 1994. Dob owolski Kazimie z 2001: Chłopska kul u a adycyjna. – An opologia kul u- y. Wa szawa: Wydawnic wa uni e sy e u Wa szawskiego, 374–384. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. Janina Š amba y ė. Šiauliai: K. J. Vasi- liausko įmonė, 2001 (a ba CD Joniškio šnek ų p a imai i eks ai. Šiauliai: Discens, 2005). JšŽ – Joniškio šnek ų žodynas ( ank aš is). Handke Kwi yna 1995: Polski język amilijny. Wa szawa: Slawis yczny oś odek wy- dawniczy (SOW) p zy Ins i ucie slawis yki PAN. S aipsniai / A icles 171 Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo- gijos p oblemos 3. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173. Ke u a k is Saulius 2010: Li e a ū a kaip medijų sis ema a ba kas y a medija Ma iui Ka iliškiui? – Logos 64. Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 179–189. Kmi a Riman as 2014: Riman as Kmi a: kalbos a a a ius. P ieiga in e ne e: h p:// www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius/ (žiū ė a 2016 10 02). K Ž – Ma iaus Ka iliškio aš ų žodynas ( ank aš is). Kubilius Vy au as 1995: XX amžiaus li e a ū a. Vilnius: Alma li e a. Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, mokslinė ed. Laima G umadienė, sud. Ri- ma Bace ičiū ė, Aud a I anauskienė, As a Leskauskai e, Edmundas T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004. Macienė Ju gi a 2005: Deminu y ų s ilis ika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Sp indy ė Jū a ė: Ma ius Ka iliškis. P ieiga in e ne e: h p:/www.šal- iniai.in o/index//de ails/1264 (žiū ė a 2016 07 10). SŽ – Š amba y ė-Valužienė Janina 2015: Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasakoja- mosios au osakos inkinių leksika. Žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tumėnas S asys 2003: Da ienas M. Ka iliškio sug įžimas. – Seno ka ei io sug įži- mas. Šiauliai: Šiau ės Lie u a, 5–10. Tū ly ė Ri a 2015: Ma iaus Ka iliškio p oza: meniniai monis inės pasaulė okos kon ū ai. – Colloquia 34. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 60–79. Vaskelienė Jolan a 2007: Žodynų ne iksuo i da iniai i unkcijos Ma iaus Ka i- liškio no elių inkinyje „Seno ka ei io sug įžimas“. – VALODA 2007. Valoda daž- du kul ū u kon eks , Zin nisko aks u k jums XVII. Dauga pils uni e sī ā es akadē- miskais apgāds “Saule”, 505–512. Veličkai ė As a 1968: Ma iaus Ka iliškio la dicciona io de las esc i as. Diplomainis abajo ( ank aš- is). Čikaga. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI 172 In luence o Dialec on he Language o Ma ius Ka iliškis Wo ks SUMARY The a icle desc ibes linguis ic iews o w i e Ma ius Ka iliškis ( eal name is Albinas 1980 in Vai kus, bo n on 15 Sep embe 1914 in G uzdžiai, Šiauliai dis ic ; died on 17 Decembe Lemon , a subu b o Chicago), who comes om No he n Li huania, Žaga ė dis ic , discusses he lexis o Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian used in Ka iliškis wo ks and dialec speech pa e ns ha he w i e is known o . The a icle is compiled wi h e e ence o he ma e ial o he manusc ip o he Glossa y o Ma ius Ka iliškis Wo ks (abb e ia ed as K Ž), compiled by he au ho o he a icle. K Ž lexis is compiled om he no els Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Išėjusiems neg įž i (1990) and a collec ion o sho s o ies Seno ka ei io sug įžimas (2003). Ka iliškis had a good command o Žaga ė speech: he had hea d qui e a ew s o ies old in i , collec ed and no ed indi idual wo ds, hei o ms and language exp essions. Dialec lexis abundan in Ka iliškis w i ings indica es ha he w i e ac ed as a dialec use , i.e., c ea ed wo ds, o med colloca ions no included in o any dic iona ies, used a ious nuances o wo d meaning. Wo ds used o c ea ed by Ka iliškis a e a ec i e, no iced by he eade as new, emo ional, inally in e es ing in he way o phonic and seman ic meaning. In Ka iliškis w i ings he s o y is elayed by using simple and ex ended sen ences o hough s ha a e di ided in o sho sen ence componen s. I seems ha he w i e wishes o hal he eade o a momen and o emphasise e e y colloca ion o ph ase. Usually, his kind o agmen ed sen ence also conceals an emo ion exp ession. Ka iliškis w i ings, as indica ed in he a icle, a e w i en in local dialec , i.e., dialec language used in 20 h cen u y. Up ill his day, he de elopmen o s anda d language equi es a mo e in-deb s udy by linguis s ocused on a ious a eas o esea ch, and Ka iliškis w i ings a e ex s on which such an in es iga ion should be g ounded. In oducido m. 2017 d. ma zo 2 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5. LT-10308 Vilnius, Li uania janina. [email protected]