scieee Open visual document viewer

Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais: vakarų aukštaičiai šiauliškiai

Rima Bakšienė

Full text

S aipsniai / A icles 237 RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Las di ecciones de in es igaciones cien í icas: dialec ología, geoling is ica, a ealinė ling is ica, expe imen al oné ica, onología. LIETUVI PATARMI TRANSCRIPSIÓN TFA SIMBOLIAIS: VAKAR AUKŠTAIČIAI ŠIAULIŠKIAI T ansc ip ion o Li huanian Dialec s by IPA Symbols: he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliai ANOTACIÓN el A ículos discu idos en la noche alch aicias šiauliškių ansk ipciones In e nacional de la one ical abėcėlės (TFA) de la ac ual edacción posibilidades simbólicas. Has a šiol lie u ių dialek ologijoje a mių sonidos gene almen e ue on записывались adinamąja kopenhagine ansk ipcija, XX a. a p incipios adap ada Geo go Ge ullio. a. a p incipios del XXI, Li uania su gidos nue os a mė y os di ecciones, mode naikiškos TFA po eikis muy aumen ó, po lo que Li u ian Language Ins i u e dialec ologgai 2016 m. cons i uyó el pilo omąjį TFA símbolos ki , que aho a es uándose de odos los ada mios peculia idades. S aipsnyje se p esen an TFA símbolos y kopenhaginės ansk ipción co espondimenas, insc i o Palemono esc i osimis. En la pa e p incipal se analizan TFA ansc ibui šiauliškių ejemplos de dos di e en es pun os de asen amien o Ažý ėnų, pe enecien es a la pa e me idional pa a mės, y Šakýnos, si uada al no e, al lado de ie asaičių plo o. Pa yzdžiais p ocu ó comp oba la mayo ía de šiauliškių one ines peculia idades ijamien o TFA símbolos posibilidades. La mayo pa e ada mé peculia idades ansk ipción p oblemas no le an . En el conjun o TFA es an es balsios y p iebalsios símbolos en muchos casos ap oximaclamen e co esponden pa a més sonos, algunos de ellos insc ibi se con adicionales diak i icas. P iebalsios sis ema cuán p oblemá ico es los llamados šlekia imo sonos en e en e s, z, c, dz y š, ž, č, dž señalización TFA símbolos, po que has a šiol no hay exaclus en e los sonidos a iculiacinių peculia idades desc údenimo. Como y en o as ada mías y gene iné en el habla, así y šiauliškių plo e sudė ingiausias pe manece p ozodinių iene ų, especialmen e p iegaidžių a ian ų, ija imien o TFA símbolos. RIMA BAKŠIENĖ 238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ESMINIAI VOZŽIAI: dialec ología, lie u ių a mės, aka ų aukš aičiai šiauliškiai, ansk ipcija, Ta p au inė one inė abėcėlė (TFA). ANNOTATION The a icle discusses he oppo uni ies o he applica ion o he la es e sion o he In- e na ional Phone ic Alphabe (IPA) o he ansc ip ion o he Wes e n Aukš ai ian lec o Šiauliai. Un il now dialec al sounds we e usually ansc ibed in Li hua nian dialec ol- ogy using he so called Copenhagen T ansc ip ion ha was adap ed by Geo g Ge ullis a he subdiabeginning o he 20 h cen u y. Wi h he a i al o new ields in dialec ology in he ea ly 21s cen u y, he need o con empo a y IPA s eng hened, esul ando in a pilo se o IPA symbols compiled by he dialec ologis s o he Ins i u e o he Li huanian Language in 2016. I is now being es ed on he peculia ea u es o all subdialec s. The a icle p esen s he equi alen s o he IPA symbols and he Copenhagen T ansc ip ion eco ded by he Palemonas on . The main pa analyzes he examples o he subdialec o Šiauliai ansc ibed by IPA symbols om wo di e en esiden ial poin s Ažy ėnai belonging o he sou he n pa o he subdialec and Šakyna loca ed in he no h, nex o he a ea o Samogi ians. Examples we e used o check he oppo uni ies o eco ding mos o phone ic ea u es o he subdialec o Šiauliai by IPA symbols. Mos o he ea u es o he subdialec did no pose any ansc ip ion p oblems. In he em he ansc ip ion o he sounds o he so called phenomenon o šlekia imas in e media e sounds be ween s, z, c, dz majo i y o cases, he IPA owel and consonan symbols oughly co espond o he sounds o he subdialec ; some o hem a e ma ked by addi ional diac i ics. In he consonan sys- and š, ž, č, dž by IPA symbols is sligh ly mo e p oblema ic, as he e is s ill no accu a e way o desc ibe he cha ac e is ics o a icula ion o in e media e sounds. As in o he subdialec s and he s anda d language, he eco ding o p osodic uni s, in pa icula accen a ian s, by IPA symbols emains mos p oblema ic in he a ea o he subdialec o Šiauliai. KEYWORDS: dialec ology, Li huanian dialec s, Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliai, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA). 1.INVADINS NOTABAS Dialec ología a los ep esen an es de la ciencia de odos los iempos ue ac ual el p oblema de ansc ipción del habla in e minio, o ansk ipciones. Incluso y comunes cija negali pe eik i isų sub ilių ga sų a ian ų, už ašy as aizdas ė a apy ikslis. Teigiama, kad subjek y i ansk ibuo ojo in e p e acija neiš engiamai eikia i- lenguas ansk ipsus lengua ni elesis seman icá, leksiká, g ama iká y one iká. T ansk ibuo ojas na u almen e es p openso a ano a su kalbinę in e p e ación, A ículos A icles 239 / Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai que no siemp e coincide con pa eikėjo encodada in o mación. Esc ibiendo da os de a menes, especialmen e mucho equí omios exis e oné ica, más p ecisamen e onemicas, ni elamenos, po que decododamas g abada ex á ansk ibuo ojas basaasi mejo conocido (dajo men e gim osios a mės) onemos sis ema. Obje i idad en ansc ibi es una muy di ícil de ealiza a ea, econocíase que po esc i o suelen ansmi i se imp esionis ino imagen del i o lenguaje1 (Lade oged 1990: 3236; Pandeli, Eska, Ball, Rahilly 1997: 65; Widdowson k : 2012 57 y.). Ta miniam kalbėjimui pe kel i an popie iaus labai s a bus i ansk ipcijos elección del sis ema, sus p incipios de es ablecimien o. En ski ing países no a as eces adquili sa i os, nacionales sis ema de ansk ipción. Como conocemos, Li uania ya cen ena io i ea Geo go Ge ullio adap uo as (1930) llamadas kopenhaginės ansk ipcijos adición, la cual pos e io es pe íodos pe ecciona on odos los amosos dialec ologos (ž . Ge ullis, S angas 1933; Jonikas 1939; Salys 1992 [1946]; Zinke ičius 1994; Ski man as, Gi denis 2001 [1998] y k . ; más plačiau sob e Li u ias a mių ansk ipciju XXXXI a. p . ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017a). Es as ansk ipción signos, aunque y ue adap adas a los a miegos li uanos ambién TFA (1925 m. edacciones) pag indu, de ac uales TFA símbolos muy di e en e. Los dialec ólogos la ios u iliza su p opio sis ema de ansk ipción (ž . AV 2016: 1415; BA P 2009: 5057; BA I 2013: I 7481). Sin emba go, en lle a a cabo p oyec os cien í icos conjun os, especialmen e de los que pagazėjo XXI a. p ., los in es igado es econocen que es o limi a mucho el campo de in es igación, di icul a la posibilidad de compa a da os de a ios idiomas2. O a azón, que de e minéme el aumen o de la necesidad del sis ema de ansc ipción uni e sal de los ex os ansmė i os XXI a. p . oco ę ansmė y os me odologicas y ideológicos cambios3. Teniendo en cuen a es as necesidades, dialec ólogos del Ins i u o de la lengua Li uania en 2016 p epa ó el pilo omío In e nacional de one icas abėcėlės (TFA) ac ual 1 Plg. aiklią An ano Ba anausko pas abą ašy inės i gy osios kalbos d ilypumo klausimu: „Kas ki- a knyga, kas ki a bu na: knygoje kalba pusiau apmi usi, bu noje gi isa gy a“ (Ba anauskas 1970: 248). 2 Con los p oblemas de ansc ipción XXI a. p . pa icula men e en en a on in es igado es de lenguas comunes bal as, compa ando los son acús icos peculia idades (ž . G igo je s, Ja osla ienė 2014; 2015; Ja osla ienė 2014; 2015; U bana ičienė, Ind ičāne 2015; 2016). Lie u os i la ių dialek ologų p incipalmen e sob e es o discu ido en p epa a BA P 2009, BA I 2013. 3 Uni e salus p esen ación pa icula men e ak ual es analizando da os a mian con p og amas compu acionales, po ejemplo, RuG/L04, Gabmap (plačiau é. Ne bonne e k . 2011: 6589 .; Leinonen e k . 2016: 7183 .) y k . Los más comúnmen e ealizados son mediciones dialec omé icas cuan i ican, ep esen an y analizan las e minológicas simili udes o di e encias, gene almen e eniendo en cuen a la geo inada padecimien o (ž . Szm ecsanyi 2011: 45). RIMA BAKŠIENĖ 240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII edacción del conjun o de símbolos a las lenguas li uanas g aba 4. Úl imamen e es e conjun o se p esen a a la comunidad cien í ica, se conside a po in es igado es de las lenguas bal as y geoling is os5. La o a e apa de es e abajo de alles seleccionados de símbolos TFA adecuamu4 Es e abajo ue una de los cons i uyen es pa es de mayo es udio de los a minos li uanos, en el que TFA ansk ipcia e a eque ida a mina ma e ialagai analiza sob e base de mé odos de dialec ome ía c eados po p og amas in o má icos. 5 Lie u os a mių ga ams pa eng as TFA inkinys 2016 05 03 apla s y as Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o posėdyje. Moksloomenei él ue p esen ado en con e encias cien í icas in e nacionales en Li uania (Bakšienė R., Čepai ienė A. Ta p au iskās one ines abėcėlės (an. IPA) aplicación a ex os de e minos li uanos: posibilidades y p oblemos. Con e encia Cien í ica In e nacional de Ac ualidad de lenguas bal as y a minos ans o maciones. Ins i u o de Li u ias, Uni e sidad de Vilniaus, Vilnius, 2016 10 1921) y La ijoje (Bakšienė R., Čepai ienė A. Lie u ių a mių ansk ipcija: adicija i IPA. In e nacional Con e encia Cien í ica Teks s un ā ds. LU La ių kalbos ins i u as, Ryga, 2017 02 2223; Bakšienė R. Nuo sonido has a palab ajo: lie u ių a mių ansk ipcijos p oblemos. In e nacional Con e encia Cien í ica Vā ds un ā Es udiamien os aspec os. Uni e sidad de Liepoja, Liepoja, 2017 11 3012 01). Analogišką ecopilio, adecuado a la ios a mėms ansc ibui , ac ualmen e p epa an y la ios dialek ologos. 1 PAV. Con olinių a mių pun os edklas (LKA 1977, žemėl. No. 1) mo cada una de las A ículos A icles 241 / Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai a a mei li uanas pa ik a. Pa a es e p opósi o ue compues a una ed de 24 pun os (pagg undas LKA 1977), aba cando odos los pa a mes li uanos. Es eng asi segui unidad y sime iedad p incipios de de las zonas seleccionadas exsidéschiusias en e los p incipales ada mios plo as ke an es isoglosos y ingus a ealus (ž . 1 pa .). Ch es oma inių šal inių (daugiausia LKTCh 2004) ep esen a ski pag indu de es os pun os sus a os con olines palab as, ilus uojan es la mayo ía de ada mios peculia idades, colección. Basándose šnek ų ap ašais, odas las palab as ue on su ansc i as adicionaline kopenhagine esc i u a y ac uales símbolos TFA6 (plačiau é. Bakšienė, Čepai ienė 2017). Has a que ischo po meno izado solo la más ce cana comúnina al idioma pa a mės aka ų aukš aičių kauniškių ejemplos ansk ipcija TFA símbolos (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017a). El obje i o de es e a ículo discu i posibilidades de aplicación de los símbolos TFA de la ac ual edacción aún una de las aka as alch aičių pa a mei šiauliškiams, cuyo one inė sis ema ambién compa a no demasiado p incipalmen e alejada de bend inesa de la lengua li uana. Smulkesniy a eas del es udio: del conjun o de palab as de con ol selecciona los ejemplos, mejo ilus andociones de las peculia idades oné icas y de c ía pa a mės šiauliškių; las mues as seleccionadas insc ibi en kopenhagine ansk ipcija y TFA símbolos; esumi la ansk ipción TFA simbólicas posibilidades y su gien es p oblemas. El a ículo iene como obje i o con inua la discusión de in es igado es de a menes de lenguas bal as es a cues ión. 2. TFA IR KOPENHAGINS TRANSCRIPCIO SELKLES ATICMENTS Rendiendo Li uanas a mėms ap opiado conjun o de símbolos TFA, em ase ac ualine Li uanies a minės ansk ipcijos adición. Nusis o ėjus a los p incipales p incipios de ansmisión de sonidos, en muchas a minių eikalų se u ilizan los mismos signos de ansc ipción, úl imamen e gene almen e ellos se esc iben Palemono esc i enimis (plačiau é. Alekna ičienė y k . 2005). Kopenhagines ansc ipciones y los p incipios de inculación de símbolos TFA en la p ensa cien í ica ya han sido discu idos (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017), po lo que aquí se p esen a sólo apibend in a abulelė de co espondimenos (ž . 1 o .) y mues a, cuán o y cuáles balsios y p iebalsių TFA símbolos ue on u ilizados (ž . 2, 3 ig.). 6 Es e ensayo de ansk ipción p e ende comp oba e aloninio, ch es oma ijose зафиксированную a mių изобраздъ. Mien as que no se iene en cuen a a XXI a. cambios, nue os enómenos y pan. Componiendo a odas las ada mías ap opiado conjun o de símbolos TFA, se á posible ansc ibi y g abaciones de lengua i a. RIMA BAKŠIENĖ 242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1 LENTELĖ. Ta minių TFA i kopenhaginės ansk ipcijos ašmenų a i ikmenys Sonsai y o as unidades one inas TFA Kopenhaginė ansk ipcija Balsiai a ipas [] [aɑ] [] [å] [ɐ] [α] e ipas [ɛ] [e] [æ] [æ] [ɜ] [ɛ] [ə] [ə] ė ipo [e] [] [e] [ẹ] [ɘ] [] [ɘ] [] ipo i [iː], [i] [i·], [i.] [ɪ] [i] [ɪ ] [], [ι] [ɪ ] [ı] [ɨ] [ы] [ɪ ] [] o ipas [o] [o] [o] [ó] u [ɔ] [ɔ] ipas [uː], [u] [u·], [u.] [] [u] [ʊ] [], [υ] [ʊ] [] Balsios can idad y educción longi udumas ː· semilgumas . a edukcija (a), i (i) P iebalsių klausa neski iamas balsis  ъ, ь minkš umas y balsingumas nežymus minkš umas ʲ‚ / ’/  nežymus suska dėjimas [s],[ ]... [s], [ ]... suduslėjimas [g], []... [], [] /... Ki is y p iegaidės p incipal ki is la e al ki is umpojo skiemens ki is nežymima i ap adė p iegaidė i agalė p iegaidė ęs inė p iegaidė lauž inė p iegaidė nežymima idu inė p iegaidė nežymima s A ículos A icles 243 / Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai 2, 3 PAV. Lie u os a mių ansk ipcijai elegi TFA balsių i p iebalsių simbolos (basamen o IPA 2015) 3. VAKAR AUKŠTAIČI ŠIAULIŠKI PAVIJŽI TRANSCRIPTION TFA SIMBOLIAIS Con el in de comp oba la idoneidad del compilado conjun o de símbolos TFA šiauliškių peculia idades insc ibi , de la pa a mė plo o ue elegi dos ganė inai di e en es pun os pe enecien es a la pa e su Ažan ysý ėnai y šiau ėje se encon an es, lingüíno peculia i uamu pa icula men e des acan i Šakýna (ž . pa . 4.) (išsam más a de del medio XX a. el apylinkių Šakynos šnek ą es i y usi y ap aši A. Jonai y ė, e 1959; 1960; 1960a; 1964; 1967; 1969; 1972). En odos los mės šiau inė i pie inė dalys labai ne ienodos, be o, esama y inių i aka inių šnek ų ski umų. Šiauliškiai – bene ne ien isiausia iš isų lie u ių pa a mių abajos de dialek ólogos se en a iza, que pa a - (apie las di e encias de las pa es del no es e y del su así como aislos šnek os peculia idades plačiau z . Jonai y ė 1960b; G ina eckis 1974; Zinke ičius 1994: 3640; JŠPT 2001; LKTCh 2004: Ge žo ai ė 2012; 2016: 107–131; XXI a. p . si uaciją ž . Kaika y ė 2010; 2015; Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė i k . 2014: 155–157). 6075; Kazlauskai ė 2002; 2003; 2005: 927; 2008; VAS 2007; Del con ol de odos los ada mios conjun os de palab as (plačiau ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017) su gie on ejemplos, ac ualiausi pa a los pun os de Šakynas y Ažy ėnų, ilus an es de la oné ica de los šiauliškios y de los ki čia os. P incipales de ellos muchasmaj idén icamen e ealizándose en ambosjuegos i uos pun os, smulkesniosas b uscamen e di e encia. Basándose šnek ų ap ašais, ellos su ansc ibuo i adicionaline kopenhagine ank ipcija y TFA símbolos. A con inuación se p esen a de allada ansc ipción esúmen y ano ados ejemplos. RIMA BAKŠIENĖ 244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 4 PAV. T ansk ipciones ilus aciónciones elegi VAS pun os Kamieno ki čiuo i ie, uo, lemian ys šiauliškių p iklausomybę aukš aičiams, en ambos pun os con oliniuose a liepiamos así mismo como y gene in 2004ėje kalboje (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Zinke ičius 1994: 85; LKTCh : 29). Que in TFA símbolos cuan o sea posible más exac amen e ansmi i es as sonos posicinius a ian es, enga en cuen a a skiemens p iegaidę. T i ap adžiai ie, uo en aboiuos pun os ealizuojamos comple amen e igualmen e, como y en muchos a mių, ue emen e en a izando in amojo balsio comienzo. TFA ellos ma cė ini [iɛ] y [uɛɔ] al p incipio se esc iben símbolos [i], [u], ma cin ys ce ados sonidos, encima de ellos añadiendo ono k i imą (an. alling) ma cin is diak i ikas (plačiau sob e p iegaidžių ansk ipciju ž . adelan e), ej.: sjɛjs s es a ~ s , dɑnes s dúona ~ dúona7. T i agalių ie, uo implemen ación en los pun os seleccionados lige amen e di e encia: Ažy ėnuas habi ualmen ei pa yškinama i agališko sonido pabaiga, y Šakynoje, ubicada no lejos zemaičių 7 Pa yzdžiai isu p esen an o den es a: ansc ibuo i TFA (s ačiu š i u), kopenhagine ansk ipcija y con o midad bend inés de lengua esc i os. A ículos A icles 245 / Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai á ea, comienzo (VAS 2007: 120; LKTCh 2004: 63). Ažy ėnų ejemplos en ono kilimą (an. ising) ma can e señal esc i o se en el segundo dėmen (ˈjɪɛns šiẽns ~ šiẽnas, ˈjɔks juõks ~ juõkas), y Šakynos an ío p ime o (ˈjns šens, jɪɔks jũoks). Ap a iamųjų sonos pabaiga desde p iegaidés depende menos, en odos los casos aquí esc ibi TFA símbolos [ɛ] y [ɔ], ma cin ys de media ape u a balsius. Teniendo en cuen a a la a íable a iculación de es os sonos, es posible ansc ibi los y con jungiamuoju lankelu (an. linking) apačioje sjʋjɛs s, jɔks jɔks. Neki čiuo i ie, uo Šakynos pun o ansk ibuo ini po los mismos símbolos TFA, como y i agalas (jɪɛˈnjɛljɪs šien.lis ~ šienẽlis, pˈɔdks puodùks ~ puodùkas). espec i amen e en la pa e neki čiuo i ie, uo puede se a liebiami d ejopai: ie > æe, ellos записomi [æɛ] [], [e], [], [o] pas a es cuan o a la ab idn a iculación pe e ẹ, uo > u, ọ (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Kazlauskai ė 2005: 14). TFA simboliais pasi elk as diak i ikas, ma cin is el humimin o del ascenso (an lowe ed)8 (jɛˈnjæljɪs jeˈnjæs lɪs shẹnen šlis, pduks poˈduks pudks ɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪ- ɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪ. Ski iamosios alš aičių pa a mių peculia idades nosiniai balsiai ą, ę y d iga siai an, am, en, em h oughou šiauliškių plo e ambién se a ian como y bend inėje kalboje, a ian ų puede apa ece sólo debido a p ozodinių elemen sų į akos. Los sonidos se ansc iben con los co espondien es TFA balsios y con abalsios (a i ikmenisɑ. 1 len .; 2, 3 ig.), ej.: kɛːsjnjɛs ·nis ~ ksnis9, kjæːsɛj j k· kjɛˈsj j kɛː· ~ ks i, ɪsɪkjm sáj jɪs . ~ is sám, isjɛjɛ s eŋc jɛjɛs s jɛnc s s s s s s s s s , En los pun os de con ol desiguodai ab e ían neki čiuo i los la gos oces kamieno. La mayo ía šiauliškių los oda aco a, pe o al ededo Šakyną p ieški iniai la gas ocías pe manece semilengamen e (LKA 1982: žemėl. 29, 36, 41, 45; LKTCh 2004: 61). T ansc ibiendo con símbolos TFA, Shakynas mues as señalado semillenguación (an. hal -long) señal en la de echi a balsio, plg.: gj jɛˈjɪms g e.žms gj jɛjms g ež.ms ~ g ęžmas, gjiˈjɛnj j gi. é.. gjˈɪjænj j gi lj ~ gy én i, suˈɛs sunlj slj slj. sl. sl. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. . En aquellos casos, cuando las la gas y, ū comple amen e se aco an, empeñada y su calidad ellos se uel en algo más abie os y no an encensados, po lo que los po odas se p opone ansc ibi con símbolos TFA [ɪ], []. Tan o en las ex emidades abie as como en las ce adas neki čiuo i los ocales la gos abielãpę, pjæmjpjɛ p.pe ~ pémpė, dɑŋg dãŋgu ~ dagų, mɑ m. a ~ mã o; ɑkɑs š.kas ~ šãkos, g ɛɑjɑs g .žes g ɑjos g .žọs ~ g ãžios, 8 Su umpėjęs u < uo ambién man enido un poco más abie o ga su que po la na u aleza umpas u. 9 Ažy ėːː pun o puede se u ilizado y la a ian e del inal de ki čia: kūnsjnjs sn kans s ~ kąs. juose punk uose umpinami iki umpųjų. Jie už ašomi eikiamais TFA um- pųjų balsių simboliais (ž . 1 len .), p z.: ˈʃɑˑkɑ – š.ka ~ šãką, ˈlɑˑpʲɛ – l.pe ~ RIMA BAKŠIENĖ 252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. Lie u ių kalbo y os p egun as 7, 165177. Jonai y ė Aldona 1967: El e ec o de la lengua le ių pala ės aka ų aukš aičių šnek ų g ama inei sanda ai. Lie u ių kalbo y os p egun as 9, 171182. Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. Lie u ių kalbo y os p egun as 11, 183209. Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių nedėsningos one ikos palab as y su o igen. Li uáneos lingüo y os p egun as 13, 3141. Jonikas Pe as 1939: Pag amančio a mė. Kaunas: Spindulys. JPTŠ 2001: Joniškio šnek ų p a imas y ex ai, a s. ed. Janina Š amba y ė, sud. Ne ija Ba ku ė, Rasa Dumčiū ė, Lina Kazlauskai ė, Auš a Kaika y ė, Janina Š amba y ė. Šiauliai: K. J. Vasiliausko emp esa. Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio aleg niación sis ema. Dic a o dise ación. Vilnius: Uni e sidad Vy au as el Magno. Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os peculia idades. P oblemas de his o ia de la lengua y dialec ología 3, 50173. Kazlauskai ė Rū a 2002: Pašuš io šnek os onologinė sis ema: ocalizmo y p ozodija. Dic a o dise ación. Vilnius: Vilniaus uni e sidad. Kazkai ė Rū a 2003: Fonemų/e, i lauso/ iie,uo a i ikmenys neki čiuo uose kamieno skiemenyse Pašuš io šnek oje / /. Kalbo y a 52(1), 7180. Kazlauskai ė Rū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų ex ai y comen a ios. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o edi o ial. Kazlauskai ė Rū a 2005a: A i auk inio ki čio p iegaidės Pašuš io šnek oje. P oblemas de his o ia de la lengua y dialec ología 1, 313324. Kazlauskai ė Rū a 2008: Jona os šnek os peculia idades one icas. P oblemas de his o ia de la lengua y dialec ología 2, 600609. Lade oged Pe e 1990: Wha do we symbolize? Though s p omp ed by bilabial and labioden al ica i es. Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 20, 3236. El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea ha adop ado una decisión sob e la compa ibilidad de las medidas de ejecución con el T a ado de la Unión Eu opea. Acceso en In e ne : h ps://doi.o g/10.101710S0025100300004254 ( isualizado 2017 12 10). Leinonen The ese, Çöl ekin Çağ ı, Ne bonne John 2016: Using Gabmap. – Lingua 178, 7183. LKA 1977: A las del idioma Lie u ių 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas. S aipsniai / A icles 253 Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai LKA 1982: A las del idioma Li uáneo 2. Foné ica, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: La ciencia. LTCKh 2004: Lie u os kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I anauskienė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Ins i u o de lengua Li uanos edi o ial. Ne bonne John, Colen Rinke, Gooskens Cha lo e, Kleiweg Pe e , Lei- nonen The ese 2011: Gabmap – A Web Applica ion o Dialec ology. – Dialec olo- gia. Special Issue 2, 65–89. Pandeli, Eska, Ball, Rahilly 1997: P oblems o phone ic ansc ip ion: The case o he Hibe no-English sli - . Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 27, 65 75. Acceso en In e ne : h p://dx.doi.o g/10.1017/S0025100300005430 ( isualizado 2017 12 10). Salys An anas 1992 [1946]: Lie u os kalbos a mės. Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. Szm ecsanyi Benedik 2011: Co pus-based dialec ome y: a me hodological ske ch. Co po a 6(1), 4576. Ski man as Pe as, Gi denis Aleksas 2001 [1998]: Naujesni a mių one ines ansk ipcijos ašmenos. Aleksas Gi denis. Calbo y os abajos 3. Vilnius: Mokslo y enciklopedías Ins i u o de Edición, 335351. Š age is E aldas 2015: Li u ias y la ias a mių mono ongos p iegaidžių acus inie signos: compa iginamoji analizė. Dic a o dise ación. Vilnius: Vilniaus uni e sidad. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne 2015: Inese Lie u ių i la ių kalbų ankieji p iebalsiai: lokuso lygčių ezul a ai. Bal is ica 50(2), 261293. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2016: Li u ias y la ias lenguas de cie e p iebalsia: du ación de ase de explosimo y FFT espec ai. Homb e y palab a. Didac inė ling is ika 18(1), 4679. VAS 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai: mokomoji knyga, sud. Rū a Kazlauskai ė, Lionė Lapinskienė, Rima Bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o. Widdowson John Da id Allison 2012: Some Elemen a y P oblems o ic T ansc ip ion. – T adi ion Today 2, 57–69. P ieiga in e ne e: h p://cen e- o -en- Phoneglish- adi ional-he i age.o g/T adi ionToday2/TT2_Widdowson.pd ( isualizado 2017 12 10). Zinke ičius Zigmas 1994: Li u ias lengua dialek ología. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas edi o ial. RIMA BAKŠIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 254 T ansc ip ion o Li huanian Dialec s by IPA Symbols: he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliai SUMARY This pape discusses he oppo uni ies o he applica ion o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) o he sounds o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai. F om he 20 h o he 21s cen u y ex s o Li huanian dialec s we e ma ked using he ansc ip ion ha was adap ed by Geo g Ge ullis in 1930. I is a dis inc i e ansc ip ion which di e s om hose applied o o he languages. Nowadays, he usage o his ansc ip ion became mo e complica ed a e quan i a i e measu emen s o language a iance became popula . They a e usually made by compu e p og ams which equi e iden ical da a. In o de o a oid ansc ip ion a ia ion in he u u e, he pilo s udy ansc ibing he sounds o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai ( om can be concluded ha in he IPA he e Ažy ėnai and Šakyna egions) using IPA symbols was pe o med. A e e iewing he illus a i e ma e ial o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, i a e almos all cha ac e s ha a e sui able o ma k a a ie y o sounds ound in his subdialec . Only a ew sounds need o be ma ked wi h addi ional diac i ics. In e media e sounds be ween s, z, c, dz and š, ž, č, dž a e p oblema ic in he consonan sys em. App op ia e IPA symbols somewha di e om he dialec al sounds by hei cha ac e is ics o a icula ion o unc ion. The ma king o p osodic uni s in Šiauliai subdialec using he IPA symbols is mos p oblema ic. They can be ma ked as an accen ed syllable (wi h p ima y and seconda y s ess) and a long-syllable one all (= acu e) ise (= ci cum lex /). Some allo ones in he accen s o Šiauliai subdialec canno be ma ked using he IPA. I is he objec o u u e esea ch. Į eik a 2017 m. diciemb e 6 d. RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania [email protected]