Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais: vakarų aukštaičiai šiauliškiai

S aipsniai / A icles 237 RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is ika, a ealinė ling is ika, ekspe imen inė one ika, onologija. LIETUVIŲ PATARMIŲ TRANSKRIPCIJA TFA SIMBOLIAIS: VAKARŲ AUKŠTAIČIAI ŠIAULIŠKIAI T ansc ip ion o Li huanian Dialec s by IPA Symbols: he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliai ANOTACIJA S aipsnyje ap a iamos aka ų aukš aičių šiauliškių ansk ipcijos Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) daba inės edakcijos simboliais galimybės. Iki šiol lie u ių dialek ologijoje a mių ga sai dažniausiai bu o už ašomi adinamąja kopenhagine ansk ipcija, XX a. p a- džioje adap uo a Geo go Ge ullio. XXI a. p adžioje, Lie u oje a si adus naujų a mė y os k ypčių, šiuolaikiškos TFA po eikis labai sus ip ėjo, odėl Lie u ių kalbos ins i u o dialek- ologai 2016 m. suda ė bandomąjį TFA simbolių inkinį, ku is daba „ es uojamas“ isų pa a mių ypa ybėmis. S aipsnyje pa eikiami TFA simbolių i kopenhaginės ansk ipcijos a i ikmenys, už a- šy i Palemono ašmenimis. Pag indinėje dalyje analizuojami TFA ansk ibuo i šiauliškių pa yzdžiai iš d iejų ski ingų gy enamųjų punk ų – Ažý ėnų, p iklausančių pie inei pa a - mės daliai, i Šakýnos, esančios šiau ėje, šalia žemaičių plo o. Pa yzdžiais siek a pa ik in i daugumos šiauliškių one inių ypa ybių iksa imo TFA simboliais galimybes. Didžioji dalis pa a mės ypa ybių ansk ipcijos p oblemų nekėlė. TFA inkinyje esan ys balsių i p iebalsių simboliai daugeliu a ejų apy iksliai a i inka pa a mės ga sus, kai ku ie iš jų už ašomi su papildomais diak i ikais. P iebalsių sis emoje kiek p oblemiškas y a adina- mųjų „šlekia imo“ ga sų – a pinių a p s, z, c, dz i š, ž, č, dž – žymėjimas TFA simboliais, nes iki šiol nė a ikslaus a pinių ga sų a ikuliacinių ypa ybių apibūdinimo. Kaip i ki ose pa a mėse bei bend inėje kalboje, aip i šiauliškių plo e sudė ingiausias išlieka p ozodinių iene ų, ypač p iegaidžių a ian ų, iksa imas TFA simboliais. RIMA BAKŠIENĖ 238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ESMINIAI ŽODŽIAI: dialek ologija, lie u ių a mės, aka ų aukš aičiai šiauliškiai, ans- k ipcija, Ta p au inė one inė abėcėlė (TFA). ANNOTATION The a icle discusses he oppo uni ies o he applica ion o he la es e sion o he In- e na ional Phone ic Alphabe (IPA) o he ansc ip ion o he Wes e n Aukš ai ian subdia- lec o Šiauliai. Un il now dialec al sounds we e usually ansc ibed in Li hua nian dialec ol- ogy using he so called Copenhagen T ansc ip ion ha was adap ed by Geo g Ge ullis a he beginning o he 20 h cen u y. Wi h he a i al o new ields in dialec ology in he ea ly 21s cen u y, he need o con empo a y IPA s eng hened, esul ing in a pilo se o IPA sym- bols compiled by he dialec ologis s o he Ins i u e o he Li huanian Language in 2016. I is now being “ es ed” on he peculia ea u es o all subdialec s. The a icle p esen s he equi alen s o he IPA symbols and he Copenhagen T ansc ip- ion eco ded by he Palemonas on . The main pa analyses he examples o he subdialec o Šiauliai ansc ibed by IPA symbols om wo di e en esiden ial poin s – Ažy ėnai be- longing o he sou he n pa o he subdialec and Šakyna loca ed in he no h, nex o he a ea o Samogi ians. Examples we e used o check he oppo uni ies o eco ding mos o phone ic ea u es o he subdialec o Šiauliai by IPA symbols. Mos o he ea u es o he subdialec did no pose any ansc ip ion p oblems. In he majo i y o cases, he IPA owel and consonan symbols oughly co espond o he sounds o he subdialec ; some o hem a e ma ked by addi ional diac i ics. In he consonan sys- em he ansc ip ion o he sounds o he so called phenomenon o šlekia imas – in e me- dia e sounds be ween s, z, c, dz and š, ž, č, dž – by IPA symbols is sligh ly mo e p oblema ic, as he e is s ill no accu a e way o desc ibe he cha ac e is ics o a icula ion o in e media e sounds. As in o he subdialec s and he s anda d language, he eco ding o p osodic uni s, in pa icula accen a ian s, by IPA symbols emains mos p oblema ic in he a ea o he subdialec o Šiauliai. KEYWORDS: dialec ology, Li huanian dialec s, Wes e n Aukš ai ian subdialec o Šiauliai, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA). 1. ĮVADINĖS PASTABOS Dialek ologijos mokslo a s o ams isais laikais bu o ak uali a minio kalbė- jimo už ašymo, a ba ansk ipcijos, p oblema. Ne i bend inių kalbų ansk ip- cija negali pe eik i isų sub ilių ga sų a ian ų, už ašy as aizdas ė a apy ikslis. Teigiama, kad subjek y i ansk ibuo ojo in e p e acija neiš engiamai eikia i- sus kalbos lygmenis – seman iką, leksiką, g ama iką i one iką. T ansk ibuo- ojas na ū aliai y a linkęs už ašy i sa o kalbinę in e p e aciją, ku i ne isuome S aipsniai / A icles 239 Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai su ampa su pa eikėjo užkoduo a in o macija. Už ašan a mių duomenis, ypač daug d ip asmiškumo esama one ikos, iksliau onemikos, lygmenyje, nes de- koduodamas į ašy ą eks ą ansk ibuo ojas emiasi ge iausiai pažįs ama (daž- niausiai gim osios a mės) onemų sis ema. Objek y umas ansk ibuojan y a labai sunkiai įgy endinamas užda inys, p ipažįs ama, kad aš u dažniausiai pe - eikiamas „imp esionis inis“ gy osios kalbos aizdas1 (Lade oged 1990: 32–36; Pandeli, Eska, Ball, Rahilly 1997: 65; Widdowson 2012: 57 i k .). Ta miniam kalbėjimui pe kel i an popie iaus labai s a bus i ansk ipcijos sis emos pasi inkimas, jos p incipų nus a ymas. Ski ingose šalyse ne e ai įsigali sa i os, nacionalinės ansk ipcijos sis emos. Kaip žinome, Lie u oje jau šim- me į gy uoja Geo go Ge ullio adap uo os (1930) adinamosios kopenhaginės ansk ipcijos adicija, ku ią ėlesniais laiko a piais obulino isi žymieji dia- lek ologai (ž . Ge ullis, S ang’as 1933; Jonikas 1939; Salys 1992 [1946]; Zin- ke ičius 1994; Ski man as, Gi denis 2001 [1998] i k .; plačiau apie lie u ių a mių ansk ipciją XX–XXI a. p . ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017a). Šios ans- k ipcijos ženklai, no s i bu o p i aiky i lie u ių a mėms aip pa TFA (1925 m. edakcijos) pag indu, nuo daba inių TFA simbolių labai ski iasi. La ių dialek- ologai naudoja sa o ansk ipcijos sis emą (ž . AV 2016: 14–15; BA P 2009: 50–57; BA I 2013: I 74–81). Tačiau ykdan bend us mokslinius p ojek us, ku ių ypač pagausėjo XXI a. p ., y ėjų p ipažįs ama, jog ai labai iboja y i- mų lauką, sunkina galimybę lygin i kelių kalbų duomenis2. Da iena p iežas is, nulėmusi a minių eks ų uni e salios ansk ipcijos sis emos po eikio padidė- jimą – XXI a. p . į ykę a mė y os me odologiniai bei ideologiniai pokyčiai3. A siž elgdami į šiuos po eikius, Lie u ių kalbos ins i u o dialek ologai 2016 m. pa engė bandomąjį Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) daba inės 1 Plg. aiklią An ano Ba anausko pas abą ašy inės i gy osios kalbos d ilypumo klausimu: „Kas ki- a knyga, kas ki a bu na: knygoje kalba pusiau apmi usi, bu noje gi isa gy a“ (Ba anauskas 1970: 248). 2 Su ansk ipcijos p oblemomis XXI a. p . ypač susidū ė bal ų bend inių kalbų y ėjai, lygindami ga sų akus ines ypa ybes (ž . G igo je s, Ja osla ienė 2014; 2015; Ja osla ienė 2014; 2015; U - bana ičienė, Ind ičāne 2015; 2016). Lie u ių i la ių dialek ologų daugiausia apie ai disku uo a engian BA P 2009, BA I 2013. 3 Uni e salus pa eikimas ypač ak ualus analizuojan a mių duomenis kompiu e inėmis p og amo- mis, pa yzdžiui, RuG/L04, Gabmap (plačiau ž . Ne bonne i k . 2011: 65–89 .; Leinonen i k . 2016: 71–83 .) i k . Jomis dažniausiai a liekami dialek ome iniai ma a imai – skaičiuojami, aizduojami i analizuojami a miniai panašumai a ski umai, dažniausiai a siž elgian į geog a i- nę padė į (ž . Szm ecsanyi 2011: 45). RIMA BAKŠIENĖ 240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII edakcijos simbolių inkinį lie u ių a mėms už ašy i4. Pas a uoju me u šis in- kinys p is a omas mokslo isuomenei, s a s omas bal ų kalbų a mių y ėjų bei geoling is ų5. Ki as šio da bo e apas – išsami a ink ų TFA simbolių inkamu- 4 Šis da bas bu o iena iš sudedamųjų dalių didesnio lie u ių a mių y imo, ku iame TFA ans- k ipcija bu o eikalinga a minei medžiagai analizuo i dialek ome ijos me odų pag indu suku - omis kompiu e inėmis p og amomis. 5 Lie u ių a mių ga sams pa eng as TFA inkinys 2016 05 03 ap a s y as Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o posėdyje. Mokslo bend uomenei jis bu o p is a y as a p au inėse moks- linėse kon e encijose Lie u oje (Bakšienė R., Čepai ienė A. „Ta p au inės one inės abėcėlės (an. IPA) aikymas lie u ių a mių eks ams: galimybės i p oblemos“. Ta p au inė mokslinė kon e- encija Daba inių bal ų kalbų i a mių ans o macijos. Lie u ių kalbos ins i u as, Vilniaus uni e - si e as, Vilnius, 2016 10 19–21) i La ijoje (Bakšienė R., Čepai ienė A. „Lie u ių a mių ans- k ipcija: adicija i IPA“. Ta p au inė mokslinė kon e encija Teks s un ā ds. LU La ių kalbos ins i u as, Ryga, 2017 02 22–23; Bakšienė R. „Nuo ga so iki žodžio: lie u ių a mių ansk ipcijos p oblemos“. Ta p au inė mokslinė kon e encija Vā ds un ā pē īšanas aspek i. Liepojos uni e si e- as, Liepoja, 2017 11 30–12 01). Analogišką inkinį, inkamą la ių a mėms ansk ibuo i, šiuo me u engia i la ių dialek ologai. 1 PAV. Kon olinių a mių punk ų inklas (LKA 1977, žemėl. N . 1) S aipsniai / A icles 241 Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai mo kiek ienai lie u ių pa a mei pa ik a. Šiuo ikslu bu o suda y as 24 punk ų inklas (pag indas – LKA 1977), apiman is isas lie u ių pa a mes. S eng asi laiky is ien isumo i sime iškumo p incipų – pasi ink os ie o ės išsidėsčiu- sios a p pag indinių pa a mių plo us ke ančių izoglosų i ep ezen uoja ski - ingus a ealus (ž . 1 pa .). Ch es oma inių šal inių (daugiausia LKTCh 2004) pag indu iš šių punk ų susida y as kon olinių žodžių, ilius uojančių daugumą pa a mių ypa ybių, inkinys. Remian is šnek ų ap ašais, isi žodžiai bu o su- ansk ibuo i adicine kopenhagine ašyba i daba iniais TFA simboliais6 (pla- čiau ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017). Kol kas išamiai apž elg a ik a imiausios bend inei kalbai pa a mės – aka ų aukš aičių kauniškių – pa yzdžių ansk ip- cija TFA simboliais (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017a). Šio s aipsnio ikslas – ap a i daba inės edakcijos TFA simbolių aikymo galimybes da ienai aka ų aukš aičių pa a mei – šiauliškiams, ku ių one inė sis ema i gi palygin i ne pe daugiausia nu olusi nuo bend inės lie u ių kalbos. Smulkesnieji y imo užda iniai: iš kon olinio žodžių inkinio a ink i pa yz- džius, ge iausiai ilius uojančius šiauliškių pa a mės one ikos i ki čia imo ypa- ybes; a ink us pa yzdžius už ašy i kopenhagine ansk ipcija i TFA simbo- liais; apž elg i ansk ipcijos TFA simboliais galimybes i iškilusias p oblemas. S aipsniu siekiama ęs i bal ų kalbų a mių y ėjų diskusiją šiuo klausimu. 2. TFA IR KOPENHAGINĖS TRANSKRIPCIJOS ŽENKLŲ ATITIKMENYS Rengian lie u ių a mėms inkamą TFA simbolių inkinį, em asi daba i- ne lie u ių a minės ansk ipcijos adicija. Nusis o ėjus pag indiniams ga sų pe eikimo p incipams, daugelyje a minių eikalų naudojami ie pa ys ans- k ipcijos ženklai, pas a uoju me u dažniausiai jie už ašomi Palemono ašme- nimis (plačiau ž . Alekna ičienė i k . 2005). Kopenhaginės ansk ipcijos i TFA simbolių siejimo p incipai mokslo spaudoje jau bu o ap a i (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017), odėl čia pa eikiama ik apibend in a a i ikmenų len elė (ž . 1 len .) i pa odoma, kiek i ku ie balsių i p iebalsių TFA simboliai bu o pa- naudo i (ž . 2, 3 pa .). 6 Šiuo ansk ipcijos bandymu siekiama pa ik in i „e aloninį“, ch es oma ijose už iksuo ą a mių aizdą. Kol kas nea siž elgiama į XXI a. pokyčius, naujus eiškinius i pan. Suda ius isoms pa- a mėms inkamą TFA simbolių inkinį, bus galima ansk ibuo i i gy osios kalbos į ašus. RIMA BAKŠIENĖ 242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1 LENTELĖ. Ta minių TFA i kopenhaginės ansk ipcijos ašmenų a i ikmenys Ga sai i ki i one iniai iene ai TFA Kopenhaginė ansk ipcija Balsiai a ipas [ɑ] [a] [ɒ] [å] [ɐ] [α] e ipas [ɛ] [e] [æ] [æ] [ɜ] [ɛ] [ə] [ə] ė ipas [e] [] [e] [ẹ] [ɘ] [] [ɘ] [] i ipas [iː], [iˑ] [i·], [i.] [ɪ] [i] [ɪ ] [], [ι] [ɪ ] [ı] [ɨ] [ы] [ɪ ] [] o ipas [o] [o] [o] [ọ] [ɔ] [ɔ] u ipas [uː], [uˑ] [u·], [u.] [ʊ] [u] [ʊ] [], [υ] [ʊ] [] Balsių kiekybė i edukcija ilgumas ː· pusilgumas ˑ . edukcija a / (a), i / (i) klausa neski iamas balsis  ъ, ь P iebalsių minkš umas i balsingumas minkš umas ʲ‚ / ’/  nežymus suska dėjimas [s],[ ]... [s], [ ]... nežymus suduslėjimas [g], []... [], []... Ki is i p iegaidės pag indinis ki is ˈ ˈ šalu inis ki is ˌ ˌ umpojo skiemens ki is nežymima  i ap adė p iegaidė   i agalė p iegaidė  ęs inė p iegaidė     lauž inė p iegaidė nežymima  idu inė p iegaidė nežymima s S aipsniai / A icles 243 Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai 2, 3 PAV. Lie u ių a mių ansk ipcijai pasi ink i TFA balsių i p iebalsių simboliai (pa- g indas – IPA 2015) 3. VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ ŠIAULIŠKIŲ PAVYZDŽIŲ TRANSKRIPCIJA TFA SIMBOLIAIS No in pa ik in i suda y o TFA simbolių inkinio inkamumą šiauliškių ypa- ybėms už ašy i, iš pa a mės plo o bu o pasi ink i du ganė inai ski ingi punk- ai – pie inei daliai p iklausan ys Ažý ėnai i šiau ėje esan i, kalbiniu sa i u- mu ypač išsiski ian i Šakýna (ž . 4 pa .) (išsamiausiai XX a. idu io Šakynos apylinkių šnek ą y a iš y usi i ap ašiusi A. Jonai y ė, ž . 1959; 1960; 1960a; 1964; 1967; 1969; 1972). Visuose dialek ologų da buose pab ėžiama, jog pa a - mės šiau inė i pie inė dalys labai ne ienodos, be o, esama y inių i aka inių šnek ų ski umų. Šiauliškiai – bene ne ien isiausia iš isų lie u ių pa a mių (apie šiau inės i pie inės dalių ski umus bei a ski ų šnek ų ypa ybes plačiau ž . Jonai y ė 1960b; G ina eckis 1974; Zinke ičius 1994: 36–40; JŠPT 2001; LKTCh 2004: 60–75; Kazlauskai ė 2002; 2003; 2005: 9–27; 2008; VAS 2007; Ge žo ai ė 2012; 2016: 107–131; XXI a. p . si uaciją ž . Kaika y ė 2010; 2015; Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė i k . 2014: 155–157). Iš kon olinio isų pa a mių žodžių inkinio (plačiau ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017) a si ink i pa yzdžiai, ak ualiausi Šakynos i Ažy ėnų punk ams, ilius uo- jan ys šiauliškių one ikos i ki čia imo ypa ybes. Pag indinės iš jų daugmaž ienodai ealizuojamos abiejuose i uose punk uose, smulkesniosios – yškiai ski iasi. Remian is šnek ų ap ašais, jie su ansk ibuo i adicine kopenhagine ank ipcija i TFA simboliais. Toliau pa eikiama išsami ansk ipcijos apž alga i už ašy i pa yzdžiai. RIMA BAKŠIENĖ 244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 4 PAV. T ansk ipcijos ilius acijoms pasi ink i VAS punk ai Kamieno ki čiuo i ie, uo, lemian ys šiauliškių p iklausomybę aukš aičiams, abiejuose kon oliniuose punk uose a liepiami aip pa kaip i bend inėje kal- boje (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Zinke ičius 1994: 85; LKTCh 2004: 29). No- in TFA simboliais kiek galima iksliau pe eik i šių ga sų pozicinius a ian us, a siž elg ina į skiemens p iegaidę. T i ap adžiai ie, uo abiejuose punk uose ealizuojami isiškai ienodai, kaip i daugelyje a mių, s ip iai pab ėžian kin- amojo balsio p adžią. TFA jie žymė ini [iɛ] i [uɔ] – p adžioje ašomi sim- boliai [i], [u], žymin ys užda uosius ga sus, i š jų dedamas ono k i imą (an. alling) žymin is diak i ikas (plačiau apie p iegaidžių ansk ipciją ž . oliau), p z.: ˈsʲʋʲɛs s –  es s ~ s es as, ˈdɔnɑ – dúona ~ dúona7. T i agalių ie, uo ealizacija pasi ink uose punk uose šiek iek ski iasi: Ažy ėnuose įp as ai pa- yškinama i agališko ga so pabaiga, o Šakynoje, esančioje ne oli žemaičių 7 Pa yzdžiai isu pa eikiami okia a ka: ansk ibuo i TFA (s ačiu š i u), kopenhagine ansk ip- cija i a i ikmuo bend inės kalbos ašmenimis. S aipsniai / A icles 245 Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai plo o, – p adžia (VAS 2007: 120; LKTCh 2004: 63). Ažy ėnų pa yzdžiuose ono kilimą (an. ising) žymin is ženklas ašy inas an an ojo dėmens (ˈʃʲɪɛns – šiẽns ~ šiẽnas, ˈjʊɔks – juõks ~ juõkas), o Šakynos – an pi mojo (ˈʃʲɪɛns – šens, ˈjʊɔks – jũoks). Ap a iamųjų ga sų pabaiga nuo p iegaidės p iklauso mažiau, i- sais a ejais čia ašy i TFA simboliai [ɛ] i [ɔ], žymin ys idu inio a i umo bal- sius. A siž elgian į kin amą šių ga sų a ikuliaciją, galima juos ansk ibuo i i su jungiamuoju lankeliu (an. linking) apačioje – ˈˈsʲʋʲɛs s, ˈjʊɔks / ˈjʊɔks. Neki čiuo i ie, uo Šakynos punk e ansk ibuo ini ais pačiais TFA simboliais, kaip i i agaliai (ʃʲɪɛˈnʲɛˑlʲɪs – šien.lis ~ šienẽlis, pʊɔˈdʊks – puodùks ~ puodù- kas). Pie inėje dalyje neki čiuo i ie, uo gali bū i a liepiami d ejopai: ie > æ /e, ẹ, uo > u, ọ (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Kazlauskai ė 2005: 14). TFA simboliais jie už ašomi a i inkamai [æ] / [ɛ], [e], [ʊ], [o] – pas a ųjų ijų kiek a i esnei a ikuliacijai pe eik i pasi elk as diak i ikas, žymin is pažemin o pakilimo balsį (an. lowe ed)8 (ʃʲɛˈnʲæˑlʲɪs / ʃʲeˈnʲæˑlʲɪs – šen.lis / šẹn.lis, pʊˈduˑks / poˈduˑks – pud.ks / pọd.ks). Ski iamosios aukš aičių pa a mių ypa ybės – nosiniai balsiai ą, ę i d iga siai an, am, en, em isame šiauliškių plo e aip pa a iami kaip i bend inėje kal- boje, a ian ų gali a si as i ik dėl p ozodinių elemen ų į akos. Ga sai ansk i- buojami a i inkamais TFA balsių i p iebalsių simboliais (a i ikmenis ž . 1 len .; 2, 3 pa .), p z.: ˈkɑːsʲnʲɪs – ká·nis ~ ksnis9, ˈkʲæːsʲ ʲ – k· / ˈkʲɛːsʲ ʲ – kẽ· ~ ks i, ˈsɑˑmʲ ʲɪs – sá. is ~ sám is, ˈʃʲʋʲɛˑ s –  e.c / ˈʃʲʋʲɛn s –  ẽnc ~ š e as, ˈpʲɛŋʲkʲɪ – pek / ˈpʲɛŋʲˌkʲɪ – pʲɛŋʲˈkʲɪ ~ penk. Kon oliniuose punk uose ne ienodai umpinami neki čiuo i ilgieji kamie- no balsiai. Dauguma šiauliškių juos isai su umpina, be aplink Šakyną p ieš- ki iniai ilgieji balsiai išlieka pusilgiai (LKA 1982: žemėl. 29, 36, 41, 45; LKTCh 2004: 61). T ansk ibuojan TFA simboliais, Šakynos pa yzdžiuose žymimas pu- silgumo (an. hal -long) ženklas dešinėje balsio pusėje, plg.: gʲ ʲɛˑˈʒʲɪms – g e.žms / gʲ ʲɛˈʒʲˑms – g ež.ms ~ g ęžmas, gʲiˑˈʋʲɛˑnʲ ʲ – gi. é. / gʲɪˈʋʲæˑnʲ ʲ – gi ǽ. ~ gy én i, suˑˈnʲɛˑlʲɪs – su.n.lis / sʊˈnʲæˑlʲɪs – sun.lis ~ sūnẽlis. Tais a ejais, kai ilgieji y, ū isiškai su umpėja, pakin a i jų kokybė – jie ampa kiek a i esni i ne okie į emp i, odėl juos isu siūloma ansk ibuo i TFA simboliais [ɪ], [ʊ]. Tiek a i osiose, iek užda osiose galūnėse neki čiuo i ilgieji balsiai abie- juose punk uose umpinami iki umpųjų. Jie už ašomi eikiamais TFA um- pųjų balsių simboliais (ž . 1 len .), p z.: ˈʃɑˑkɑ – š.ka ~ šãką, ˈlɑˑpʲɛ – l.pe ~ lãpę, ˈpʲæˑmʲpʲɛ – pǽ.pe ~ pémpė, ˈdɑŋgʊ – dãŋgu ~ dagų, ˈmɑˑ ɑ – m. a ~ mã o; ˈʃɑˑkɑs – š.kas ~ šãkos, ˈg ɑˑʒʲɛs – g .žes / ˈg ɑˑʒʲos – g .žọs ~ g ãžios, 8 Su umpėjęs u < uo aip pa laiky as šiek iek a i esniu ga su negu iš p igim ies umpas u. 9 Ažy ėnų punk e gali bū i a ojamas i galūninio ki čia imo a ian as: kɑsʲnʲːs – kan·s ~ kąsnỹs. RIMA BAKŠIENĖ 252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. – Lie- u ių kalbo y os klausimai 7, 165–177. Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182. Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–209. Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių nedėsningos one ikos žodžiai i jų kilmė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 13, 31–41. Jonikas Pe as 1939: Pag amančio a mė. Kaunas: Spindulys. JŠPT 2001: Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. Janina Š amba y ė, sud. Ne i- ja Ba ku ė, Rasa Dumčiū ė, Lina Kazlauskai ė, Auš a Kaika y ė, Janina Š amba y ė. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė. Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo- gijos p oblemos 3, 50–173. Kazlauskai ė Rū a 2002: Pašuš io šnek os onologinė sis ema: okalizmas i p ozodija. Dak a o dise acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Kazlauskai ė Rū a 2003: Fonemų /e/, /o/ i /ie/, /uo/ a i ikmenys neki čiuo uose kamieno skiemenyse Pašuš io šnek oje. – Kalbo y a 52(1), 71–80. Kazlauskai ė Rū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų eks ai i komen a ai. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Kazlauskai ė Rū a 2005a: A i auk inio ki čio p iegaidės Pašuš io šnek oje. – Kal- bos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 1, 313–324. Kazlauskai ė Rū a 2008: Jona os šnek os one inės ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 2, 600–609. Lade oged Pe e 1990: Wha do we symbolize? Though s p omp ed by bilabial and labioden al ica i es. – Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 20, 32–36. P i- eiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.1017/S0025100300004254 (žiū ė a 2017 12 10). Leinonen The ese, Çöl ekin Çağ ı, Ne bonne John 2016: Using Gabmap. – Lingua 178, 71–83. LKA 1977: Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas. S aipsniai / A icles 253 Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš aičiai šiauliškiai LKA 1982: Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas. LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I a- nauskienė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Ne bonne John, Colen Rinke, Gooskens Cha lo e, Kleiweg Pe e , Lei- nonen The ese 2011: Gabmap – A Web Applica ion o Dialec ology. – Dialec olo- gia. Special Issue 2, 65–89. Pandeli, Eska, Ball, Rahilly 1997: P oblems o phone ic ansc ip ion: The case o he Hibe no-English sli - . – Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 27, 65– 75. P ieiga in e ne e: h p://dx.doi.o g/10.1017/S0025100300005430 (žiū ė a 2017 12 10). Salys An anas 1992 [1946]: Lie u ių kalbos a mės. Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. Szm ecsanyi Benedik 2011: Co pus-based dialec ome y: a me hodological ske- ch. – Co po a 6(1), 45–76. Ski man as Pe as, Gi denis Aleksas 2001 [1998]: Naujesni a mių one inės ansk ipcijos ašmenys. – Aleksas Gi denis. Kalbo y os da bai 3. Vilnius: Mokslo i en- ciklopedijų leidybos ins i u as, 335–351. Š age is E aldas 2015: Lie u ių i la ių a mių mono ongų p iegaidžių akus iniai požymiai: lyginamoji analizė. Dak a o dise acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2015: Lie u ių i la ių kalbų ankieji p iebalsiai: lokuso lygčių ezul a ai. – Bal is ica 50(2), 261–293. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2016: Lie u ių i la ių kalbų užda u- mos p iebalsiai: sp ogimo azės ukmė i FFT spek ai. – Žmogus i žodis. Didak inė ling is ika 18(1), 46–79. VAS 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai: mokomoji knyga, sud. Rū a Kazlauskai ė, Lionė Lapinskienė, Rima Bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Widdowson John Da id Allison 2012: Some Elemen a y P oblems o Phone- ic T ansc ip ion. – T adi ion Today 2, 57–69. P ieiga in e ne e: h p://cen e- o -en- glish- adi ional-he i age.o g/T adi ionToday2/TT2_Widdowson.pd (žiū ė a 2017 12 10). Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidykla. RIMA BAKŠIENĖ 254 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII T ansc ip ion o Li huanian Dialec s by IPA Symbols: he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliai SUMMARY This pape discusses he oppo uni ies o he applica ion o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) o he sounds o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai. F om he 20 h o he 21s cen u y ex s o Li huanian dialec s we e ma ked using he an- sc ip ion ha was adap ed by Geo g Ge ullis in 1930. I is a dis inc i e ansc ip- ion which di e s om hose applied o o he languages. Nowadays, he usage o his ansc ip ion became mo e complica ed a e quan i a i e measu emen s o language a iance became popula . They a e usually made by compu e p og ams which equi e iden ical da a. In o de o a oid ansc ip ion a ia ion in he u u e, he pilo s udy ansc ibing he sounds o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai ( om Ažy ėnai and Šakyna egions) using IPA symbols was pe o med. A e e iewing he illus a i e ma e ial o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, i can be concluded ha in he IPA he e a e almos all cha ac e s ha a e sui able o ma k a a ie y o sounds ound in his subdialec . Only a ew sounds need o be ma ked wi h addi ional diac i ics. In e media e sounds be ween s, z, c, dz and š, ž, č, dž a e p oblema ic in he consonan sys em. App op ia e IPA symbols somewha di e om he dialec al sounds by hei cha ac e is ics o a icula ion o unc ion. The ma king o p osodic uni s in Šiauliai subdialec using he IPA symbols is mos p oblema ic. They can be ma ked as an accen ed syllable (wi h p ima y and seconda y s ess) and a long-syllable one all (= acu e) / ise (= ci cum lex). Some allo ones in he accen s o Šiauliai subdialec canno be ma ked using he IPA. I is he objec o u u e esea ch. Į eik a 2017 m. g uodžio 6 d. RIMA BAKŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email protected]