Lietuvių vietovardžių su šaknimi „gal-“ (< liet. „gãlas“ ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės
Full text
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių in es igaciones di ecciones: oponimica, an oponimica.
LIETUVI VIETOVARDŽI SU
ŠAKNIMI GAL- (< LIET. GÃLAS
‘PAIGA, KRAŠTAS)
DARYBOS YPATYBS
Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian
Toponyms wi h Roo Gal-
(< Li h. gãlas ‘end, edge’)
ANOTACIÓN el
Toponimai, kilę de lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as, cons i uye muy didelę kilminę g upę, pasiñayba
da ybos į ai o e, especialna sudu inių y sudė inių da inių gausa. A ículos analizados sus
modos de de i ación k epiendo a ención a da ybos ipos p oduc i um, undamen os palab as
mo ologico s a us y da ybos signi icado. Basándose en adicional g ama ónicos esp. sin ak-
sinių yšių ap ašu, ap a iami sudu inių ie o a džių i ie o a džiais einančių p ielinksni-
nių kons ukcijų g ama iniai san ykiai i žodžių junginius suda ančių sudė inių ie o a džių
dėmenų sin aksiniai yšiai.
ESMINIAI VOODŽIAI: localo a des da yba, localo a džiai con šaknimi gal-, sudu inių y
sudė inių localo a džių dėmenų g ama iniai yšiai.
ANNOTATION
The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘end, edge cons i uen a e y la ge e ymological g oup
and demons a e a ied o ma ion pa e ns as well as a special di e si y o compound and
composi e o ma ions. The a icle add esses hei de i a ional pa e ns wi h a ocus on he
p oduc i i y o o ma ion ypes, he mo phological s a us o base wo ds, and he meaning o
o ma ion. By e e i se o he adi ional desc ip ion o g amma ical/syn ac ical ela ions,
he a icle discusses he g amma ical ela ions o compound oponyms and he p eposi ional
cons uc ions used as oponyms as well as he syn ac ical ela ions o he componen s o he
composi e oponyms comp ending wo d-ph ases. KEYWORDS: o ma ion o oponyms,
oponyms wi h he oo gal-, g amma ical ela ions o componen s o compound and composi e
oponyms.
A ículos A icles 213 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
1. Te čiajame Lie u os ie o a džių žodyno ome (GH, ž . LVŽ III) ie o a džiai, kilę
de lie . gãlas ‘ ie a, donde e mina si koks ilgesnis daik as; la pa e k aš inė de la
cosa (p adžia, pabaiga); bo de, pa ed; iba y o as com ašocnių de palab as de
signi icado simila , o ma el a ículo más g ande (kilminį lizdą), que ocupa has a 15
páginas1. Es as aíz de luga eso a zos gausu y en o as lenguas bal as, plg. la .
. Gals, Galabe ži, Gala-dzelme y k . (Endzelīns 1956: 292294), p . . Galindo (Būga
1961: 117; Топоров 1979: 143; Vanagas 1980: 20), Galan en (Ge ulis 1922: Ode io basino
35), *Gal-ings (Pospiszylowa 1990: 243), Gali en, Gallingen (Blažienė 2005: 59),
anden a dį Galina (Орел 1997: 336). Toponimai con gališsisci ia a ii oba de daybos,
peculia gausa de sudu ines y compues os de da nios, po lo an o el obje i o de
es e a ículo exnag ina sus mane as de de i acion de los ipos de daybos
p oduc i idad, de las palab as básicas es a us mo ológico y de daybos
signi icado, basado adicionalmen e en g ama icos. esp. sin acsicos enlaces
desc ibi sudu ines de localo a des y de localo a des adelinksniles que an y de
los conjun os de palab as compues os de localo a des sin acs2.
de dos (o de a ios) palab as sudė ų oponimų dėmenos sin aksinius yšius Sob e esc i a muy
pocas y sólo p abėgomis. B onio Sa ukyno en publicaciones dedicadas al análisis de andeno djes
compues os no aba que kilmininkinių ie o a džių pi maisiais componen es a nede inamasis
pažyminys (Sa ukynas 1963: 237238) y que compues os andeno džius mejo clasi ica basindu
dėmenų sin aksinių yšių en de inamuosius y nede inamuosius, o kilmininkinius (Sa ukynas 1971: 167).
Analizando compues os helonimus del condado de Ma ijampolė al clasi icación de los opo a díos
compues os a gumen uo u iempo y Dalia S ide skienė (2017: 8081). Aleksand o Vanago íos y
ejese os de la da yba in es igama ob a se menciona, que ambas palab as hid onimos de
kilmininkinių sudanuoja) el segundo (Vanagas 1970: 273274)3. P es a an compues os oikonimų
es udio 1 S aipsnyje no nenag inėjamios an edėlinia galšaknies luga o e si, además,
o ieną sin aksinį junginį, a liekan į ie o a džio unkcijas, o isų sudė inių
i daugumos sudu inių hid onimų pi masis komponen as apib ėžia (de e mi-
analizuojami sólo aquellos sudu iniai y compues os luga o e si, en los cuales aíz galeina
p immuoju dėmeniu. An esdėlinos y segundo dėmenį gal u in ys luga eso a džiai es án pasklidę po
muchelį según p im uosius dėmenis suda y ų Lie u os ie o a džių žodyno lizdų (i omų), po lo
que sob e sus su elkimą y in es igación se á posible habla sólo edi ado oda el dicciona io.
2 En algunos más ecien es abajos de sin axis se dis inguen sin aksiniai y mo osin aksiniai elaciones (plg.
Hol oe 2009).
3 Analizando los hechos de los oponímicos compues os, Alexande Vanagas p e e enidad o ecía a
clasi icación, basadai a dėmenos es a us mo ológico: es udiando compues os hid onímicos
de i ació di idió ellos en kilmininkinius (geni y inius) y cali iccinius, y lo mismo aún cons uido
o onimus en kilmininkinius y nomina i inus (k ali ikacinius) (Vanagas 1970: 258, 273; 1973: 213, 214).
LAIMUTIS BILKIS
214 Los esul ados Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX en a izan que, desde el
pun o de is a sin ác ico g ama ical, an o los kilmininkiniai como los
cali ica i os de es a clase son iguales, ya que su p ime componen e, o dėmuo,
de ine, e isi a el segundo (Razmukai ė 2003: 63). Así, analizando los
luga eso a des con galda yba, en e o a ko, quisa más a ención dedica
gausios sudė inių oponimų g upės dėmenų sin aksiniams yšiams ap a i, i-
kin is, kad šie duomenys papildys lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksinio
con enido de desc ipción.
2. Según da ybos mane a[…] šaknies gallizde esan ys opo a djes clasi icadooGala.
ini kaip pi miniai, ediniai (de i a ai), sudu iniai (kompozi ai) i sudė iniai.
Absoliučią daugumą pi minių oponimų suda o plu alia an um ie o a džiai
Ha de no a se especial a iedad de deno a os de oponimos su gidos mane a
pliu alización: en muchos casos Gala son ag onimai (a imų, di ų, di onų, ganyklų,
laukų, pie ų, ėžių nomb es), sin emba go pasaba y oikonimų (poimos, sus pa es,
pali a kų nomb es), d imonimų (miškų, a bus os nomb es), helonimų (balų, ais ų
nomb es). Del o al зафиксировано ce ca de 300 ales opo a džių: Gala a . Aukš ,
d . Sld, k. Blnk, Kz , Rim, k. (Ringalių) pa e Lm, k. (Šadžiūnų) pa e Lp, l. Dbn, p . Ms i
k . Tokie oponimai neabejo inai compon no sólo de lie . gãlas ‘pue a, donde e mina
algun ilgesnis daik as; la pa e k aš inė de la cosa (p adžia, pabaiga); bo de, pa ed;
ibaʼ múl iplesiskai os, pe o y de lie . plu alis a del apelia i o gala ‘galulaukėʼ. Tu
puede explica y ag onimų abundą: man ina, que muchos de ellos signi ican de inida
elación de luga : į a dija los obje os ubicados en los ex emos de campos. Limbiai
menos (apie 20) es p ime os luga eiškiančių luga o a džių, suda y ų de lie . gãlas
unaaskai os o mas: Gãlas o. Gd , Ssk, b. Pš, Vln, ež. Bsg, gn. Zp, k. Rud, k. (Leipuškės)
pa e Ml, k. (Pe šėkininkų) pa e M s y k . Ra i e iniais p ima ios . con gallaiky ini
loka y iniai nomb es de luga es Galuõs k m. K, Galuosè b. S k, compues os de lie .
gãlas múl iples placas de loca i o o lie . gala ‘galulaukėʼ loca i o de o mas k
ab e iadas galuõs y plnosios galuosè. Toks mé odo de nominación pasaaiko sólo
( op)onimijoje.
3. Galūnės ediniu se puede conside a uno oikonimą Gal-ia s. Nmč (: gãlas),
aunque, o a e us, él puede se plu ale an um ipo an opooikonimas, plg. lie .
p d. Gals, Gãlius (LPDB).
4. P iesaginos luga eso a díos po da ybos ca ego ías disi s i ini en edinius,
cons i uídos po deminu y ų, peculia idades u ė ojų pa adinimų (nomina
a ibu i a) y luga es pa adinimų (nomina loci) da ybos analogiją. La mayo pa e
deminu i inių luga o a džių suda y a con p e achos -elis y -eliai espec i amen e
12 y 11: Gal-ẽliai k. Rz, Vžns, k. (Juškėnų) pa e Sdk, k m., mš. Lks, p . B y k ., Gal-ẽlis
gn. M k, gn. pa e Sd, k. (Sausininkų) pa e B , k. (K ekš ėnų) pa e K ok, k.
(G iežpelkių) pa e Lks y k . P iesagų -ai ė, -ai ės, -aliai, -iukas, -elė, -elės, -učiai,
-ukai, -u ė, -u is edinių pasaciko po unos pocos o po uno: Gal-ai ė p . Lb , Gal-ai ės
p . Lzd, Gãl-ai is s. Pp, Gal-ãliai k.
A ículos A icles 215 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
(G ūšlaukės, Lazdininkų, Vaineikių Medsėdžių) dalys D , s. An k, Gal-ẽlė b. Rz,
Gal-ẽlės . miške Ppl, Gal-iùkas l. Upn, U , sklp. Dglšk, Gal-učiai k. (Ragiškės) pa e
Lkš, Gal-ùkai o. Dg, Gal-ù ė p . V d , Gal-ù is s . KzR. Según la peculia idad de los
i ula es de los nomb es de da ybos analogía compuem a los luga eso a djes
p incipalmen e ca ac e ís ica de *-no-4 kilusia p ecesaga. La mayo pa e son
p eesagų -inė y -inės edinių espec i amen e sob e 150 y 100: Gal-nė a . An, b.
Šln, gn. S , up. B ž, D , s. A ž i k ., Gal-nės k. (S ilių) dalis Js , k. (Pu p-
An z, d . lių) pa e M k, k. (Kazimie a o) pa e P , k. (S ungių) pa e Žg, 2 kln. Dgč,
mš. DglšN, s . T gn, ž. Vb, s . Sn , s. B y k . Qué menos localesodic os
suda y a con los p e ajos -inis y -iniai 75 y 110: Gal-niai a . Bb, d . Ml , kln. Skp,
k m. Aln, ž. Ad, sklp. dalys T gn, sod. Ign y k ., Gal-inia k. (Bi biliškės) pa e Vl,
Gal-nis a. Rz, g . B ž, kl. Ign, l. Pnd, mš. Rd, up. Jnš, M j, S d, s. Jon, Upn y k . Aquí
menė ini y p eesagos -aunė, -ina de i a ai: Gal-aũnė5 k m. Vl, Gal-inà k., s. V d .
A es a ca ego ía de da ybos aún se puede asigna po uno p eesagų -iškės y
-uosnė edinį: Gãl-iškės gn., gn. pa e Kl n, Gal-uõsnė kln., k m., plk., sln. Čb. Vediniai
con sla iškomis p eesagoms, ma y , ambién signi ica peculia idad: Gal-énka l.
K k, Gal-iáukos p . Ml, Gal-ie ka sod. Kdn, Gal-nka ež.
Dbg, k. (Skais e ių) pa e Mck, s . Čb, Gal-inka a ., p . Msn, Gal-nkė b. Užp,
Gal-oškė d . Va n.
De los nomb es de luga es da ybos ca ego ía asignados de oponimos cuán
ecuen es p ecesagas -ynė ediniai (7 .): Gal-nė d . Lkm, k m. S č, l. A s, B ,
p . Lkm, Gal-nė ( a . Pelnė) d . K kn, Gal-nė ( a . Pempnės) l. Už . A es a
ca ego ía pe enecen ambién pa iliones -a a, -ija, -ijos, -yna, -ynas de i a ai:
Gal-a à d p., gn., l. Va n, Gal-ijà p . T g, Gal-ijos a ., p . NmŽ, Gal-na Gal-nas a .,
b., ln., mš., p ., . upėje (Šešu yje) B . Tokio ipo da iniai his ó icamen e se
conside an sukonk e ėjusiais, i. y. luga signi icación adquijusiais, kuopiniais nomb inimais (Amb azas
2000: 51, 54).
5. La mayo ía sudu inos luga eso a díos con el p ime dėmeniu galy a
daik a a diniai de e mina i ieniai. La mayo pa e de ellos cabe asigna a un
g upo bas an e no pequeño de lenguas li ians de e mini inių dū inių, cuyo
segundo démeno de ine a p ime o, indica su luga o (cuando luga o e džiai son
me a o iniai) pe enomybę6. Tokios dú inos modelías de da ía abundús y muy
di e sos. Es o sie ua con el hecho, que y en e comunes de dos daik a a džių
cons i uídos sudu inių palab as, cuyos 4 Debido a p eesagų o igen z . Amb azas 2000: 144147.
5
Plg. apelia ī u gẽležaunės (Amb azas 2000: 161) asignada a los nomb es de los i ula es de
peculia idades. 6Al es udia los li u ios sudu inos luga eso iejos gene almen e se en a iza que
da iniai de dos daik a a džių (a a dažodžių) son de e mina i io, su p ime dėmen o de ine el
segundo (Razmukai ė 2002: 121; S ide skienė 2006: 48; Kačinai ė 2008: 277). A ejai, cuando el segundo
oponimų dėmeno es de iniézian esis, y el p ime de iniéžiamasis, no es á analiza se.
LAIMUTIS BILKIS
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX el segundo démeno de ine el p ime o, gãlas
es uno de los más ecuen emen e p ime o dėmeniu einančių palab as (plg. LKG I
441).
P oduc i ísimo modelo de da ía de locales es daik a a dis con gal- (← Gd , Gal-a-bals b.,
gãlas, gala) + bend inis daik a a dis: Gal-ã-balė l., p . V n, Gal-ã-baliai p .
p . Ob, 2 p . Vb, Gal-balis b. Imb , Gal-balis ( a . Klimbalė) gn., p . Vb, Gal-bals k. Vb,
Gal-ia-balė kln. Kl , Gal--balė b. Dgč, d . Šiūl, plk. Kpč, Gal--balė Gal--balis l., p . Kpč,
Gal--balis plk. Al , Gal-óVb, d. S , d p. M j i k ., Gal--balis a. miške Dglč, a . S , b. Vb:
balis d p., plk. Pnd, Gal-ù-balė b. Imb , Rim, Skp, Vad, k m. K sn, p . K k,
K sn, M s, Vad, Gal--balė p . Skp, Gal-ù-balis 2 b. Gž, b. Kp, 2 b. Šmn, b. Tsk,
gãlas, gala + balà; Gal-ã-bend is k m., p . Čln: beñd ė, bend ‘bend a pie a, campo
comúnʼ7; Gal-a-č e is l. Onš: č é is ‘ke i adalis, ke i isʼ; Gal-a-dalia l., mš.
(Liepalo ų) pa e M k, Gal-a-dals mš. M k: dals ‘ am cie o olumen de odo el obje o;
cualquie a de algo obje o de cons i ución; pa cela de ie a, campoʼ; Gal-a-dã ymai p .
DglšN: dã ymas ‘kemsynė, klampi bala, ais asʼ; Gal-a-d onyčia b. Dg: d onyčià ‘siena;
ežiaʼ; Gal-a-kaklelė p . Vdn: kaklẽlis, plg. kãklas ‘ ingis, įlanka, sąsiau is, pusiasalis,
iškyšulysʼ; Gal-ã-kluonė p . Smn: klúonas ‘ obesys ja ams ca u i, klojimas; mee a
jun o klojimo, ža dis, ža diena, kluoniena, apluokasʼ; Gal-a-kojis liūn. Nog: kója;
Gal-a-pùs alakis d ., p . Ž: pùs alakis, pùs alakė ‘pusė alakoʼ; Gal-a-slãsčiai kl. JnšM:
slãs ai ‘p ie aisas mosėms, de ee lams cab udi , spąs ai, žabangaiʼ; Gal-a-shinė p .
Dbg: šinà ‘ a lankis, a o apkaus as; ogios pa ajos apcaus asʼ, šnas, šnė
‘ a lankis, a o apcaus asʼ; Gal-ã- i agė Gal-ã- i agis kl., lími e en e campos
T gn: agė, agis ‘ ijų agų ežiaʼ; Gal-a- alãkai a . Žž, p . Pkn, Gal-a- alakis a ., b.
Kpč, Gal-- alakė clon. Šaul, Gal-- alakis l. Jk, Galu- alãkiai l. R n: alãkas ‘žemės plo o
sob e ein ešim dešim inių; la eja de ie a más lejos de la casaʼ; Gal-ã-žydapie ė l.
Eiš, Gal-ã-žydapie is ūk. D ž: *žydapie ė, *žydapie is: jdas, pe a; Gal-i-są ã ai
Gal-i-są ã iai Gal-i-su ã ai a ., l., pb., p . Lp: s a a, s a as, sù a a, sù a as ‘ske sinis,
jungiendo pada go (s aklių, akėčių) shonus, sankalasʼ; Gal-ù-g ėblis . miške Rod:
g ėblià ‘šlapias medžiais g įs as keliasʼ; Gal-ù-ka čiai d ., l. Rm, Gal-ù-ka ės k m., p .
Vb, Gal-ùka is gn. Rm: ká is ‘longgos delonas á bol, i p is, ša aʼ o ka is
‘nenupjau os colės uoželis p adalgyjeʼ; Gal-ù-sandėliai p . Kp : a enlis, a enėls y k .
Según es e modelo, o malizada a ios cien os di e sos jungiamucios balsius
con enedo es sudu ines localo a djes, cuyas segundas dėmenos undamen ales
palab as aún es i comun inas daik a a džiai aikš , áikš ė, akmuõ, ãkmenas, alksnnas,
apdėmė ‘sodžiaus comúnas pa celas de ie a en e dos, panamė, sod a aʼ, b as à,
dažas, daubà, deg- de 7 Com ines palab as signi icanzas p esen adas LKŽe.
sis, degėss ‘degimo liekana, apdegęs medis, nuodėgulisʼ, degsė ‘apdegusi ie a,
gais o ie aʼ, di à, ẽže as, gã ė, gi ià, gõjus ‘nedidelis, g ažus miškelis, gi ai ėʼ,
S aipsniai / A icles 217
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
káimas, kálnas, calniùkas, kapas, kẽlias, ke i is ‘ alako k a adalisʼ, kiẽmas, klamas
‘ obesys ja ams holdi i, kluonasʼ, klónis, klõnis, klon, klõnė, k mas, k mai, kuls ‘įlanka,
iškyšulys; a ascoimas, ingis; ángulo; k aš as, gabalasʼ, lankà, laũkas, laukẽlis, lazdnas
‘k ūmas o á bol sob e el cual c ecen las nueces (Co ylus a ellana); es os bosques de
plan as, cacu ynasʼ, leknas, liẽknas ‘šlapia, klampi ‘upės zaliajada dubi luga ; klampi
pie a, pelkė, bala, liūnas; šlapia ie a, apaugusi k ūmais i sku džiais medžiais,
ais as; nedidelis miškas, bi ž a; palik as nea as, nepjau as žemės sklypas gy-
uliams gany iʼ, lekna, lieknà ‘žema d ėgna pie a be k ūmųʼ, liẽp as, lgas, lgas
i e s a šaka; clan, bala; leūnas, klampynė; únkinys, kūd a; suciedad; duobė upės dugne,
dubu ysʼ, má gas ‘zemės ma asʼ, má gė, má gis ‘zemės ma as; más allá de los
man imen os es ando ėžisʼ, mškas, pabal, pabals, pélkė, pe a, pẽcius ‘zemės gabal,
pllypas; luga , á ea, aikš ėʼ, pẽčius ‘pie a, á ea, aikš ėʼ, p das ‘ enkinysʼ, as as,
ã as ‘g io ys; pequeños upelisʼ, sais ėžiais di ido campo; ske sai sua a lys ė,
salà ‘iš isų pusių andens apsup as sausumos plo as; pakilesnis, sausas žemės
plo elis liūne, ais e; a iamos žemės, di os plo elis a p pie ų; sodžius, kaimasʼ,
*sdimas, sdymas ‘žemės ėžis ies sodybaʼ, skadžius, skadis, ske snė ‘ske -
ske slys ė; ske sai a iama aga, ske s agė; lecho de bosque (iški s as o des inado
ki s i)ʼ, ske snis ‘ske sais ėžiais daly as laukasʼ, sknimas, skynmas ‘išskin a,
esci s a el luga del bosque, sodà ‘neišskʼi s y as kaimas, sodžius, sõdžius, sodžiùs
‘ als iečių gy en ie li, kaimas; sodybaʼ, sõdas, s ùkas, s ùkis ‘zemés plo pas, uojas,
plo asʼ, šakns, šlas, šni as ‘la go es eu o plo o de ie a, ėžisʼ, ãkas, akẽlis,
el ninkas ‘ e šiukų ecin o; e šiukų ganykla, mecha jun o sodybosʼ, ãkas ‘aukš a,
seusa mecha, apoyada en a os a bus os y a žiais, miško aikš elė; p ade a, donde es á
be žų; alado o deshecho luga del bosque, skynimo; miško (ka as y campo) camino o
akasʼ, o à, ūlyčlė, lyčia, ūlyčià, ūlčia, ulyčià, ùlyčia ‘seno ino camino del pueblo, calle;
calle de ciudad; pa iemas, a šlaimo; cubie o camino pa a los animales a i , ish a a,
ishgana, gensys; ganade o u al; kaimas, sodžiusʼ, upãlis, ùpė, upẽlis, upẽlė, alkà
‘nedidelis clanas, bala, negili lluus p ily a duobė en el camino, me oje, su oje, kieme y pan.
; šlapia, clampi, pelkė a luga , daubaʼ, ã as, a à ‘ka is o ai e i, sha a,
sklannedi bamos ie a ėžis en e di ųʼ, žadis, ža ds, žá ‘disap a as animalesʼ8.
da; medinė su i inamoji du ų, s alų, s aklių i pan. de alė, pe a as, sankalas,
į ylisʼ, a ai, odà ‘pie os įsikišimas į mišką, į k ūmus, į odė, p a ėgė, laukymė;
Ghana ecuen e es modelis daik a a dis con gal- (← gãlas, gala) + ik inis
daik a a dis, que ambién es luga o a dis ( anden a dis, oikonimas,
ag onimas): Gal-a-d apals p . Šaul: D apãlis ež., Gal-ã-dusiai d . S j, Gal-ã-dusis
Gal-aduss o . ež. Lzd: Dusià ež. (K iklys 1966: 49; Vanagas 1981: 104), Gãl-a-ilgė
Gãl-a-ilgis k., s. M k, Gál-ilgė p . Rai : Ìlgis ež., Gal-a-ilgis p . Gd : Ìlgis, Igis
8 Pa a más de alles éase LVŽ III 3338.
LAIMUTIS BILKIS
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX ež., Gal-ã-pelakis mš. JnšM: Pẽlakas ež.
(A ino) pa e, Gal-ã-suojė Gal-ã-suojis p . Aln: Suojs ež., Suojà up.,
Gal-ã- e knė Gal-ã- e knis o . k. G nd: Veknė, Ve kn up., Gal-ia-kaušia k. AlksnV:
Kaušia k., Gal-ilgia d . Rim: Ilgia ež., Gal-ù-be ž alkis b., k m. Vb: Bé ž alkė,
Bé ž alkis p ., Gal-u-duobù ė p . Ldk, Gal-u-duobù is s. Ldk: Duobù is up.,
Gal-ù-nak akė b. Kp: Nak ak up., Gal-ù- o ėja l. P , Gal-u- o ėjs p . B ž:
Ro ėjà up. Šių sudu inių luga o a džių segundo dėmeno indica de ineiamuoju
dėmeniu ing esado obje o de la ubicación y pe enomía.
En e dū inių de dos daik a a džių pasi aiko y a is modelis daik a a dis su gal-
(← gãlas, gala) + e i ica is daik a a dis, que es nomb e pe sonal: Gal-aš anė l.
pa e Šš: a d. Š áina, *Š ainà, *Š ains, plg. p d. Š einà, Š eins, Gal-ùšeškiai a . Vb:
a d. Šẽškas (LPDB). Ag onimo Galùšeškiai segundo dėmens o igen pe sonalná es
el más plausible debido a que coincide luga o gio y pe sonalnzi Šẽškas
localizacion. Abu da iniai, ma y , signi ica obje os pe enecimien o a pe sonas.
Ra i e iniai, sólo oponimijoje pasaiikan ys, son sudu iniai luga o a džiai,
compues os de lie . gãlas ilia y o galañ y comúninio o ik inio daik a a džio:
lam-pòliai (Galam-pòlės?) (< *Galan-pòliai) p . S k: lenk. pole ‘di a; laukasʼ
(LLKŽ 476), us. поле ‘laukasʼ (RLKŽ III 245), Galan-balà b. Sl, Galañ-balė l.
GaV n, Galam-bãlė (< *Galan-bãlė) p . M k: balà, Galan-ẽže ė ( a . Galañ ẽže o) l.,
mš. Rud: ẽže as, Galán-lyčė (< *Galan-ūlyčė) p . Pkln: lyčia, ūlyčià, ūlčia,
Galan-kã iškis a . Kpč: Kã iškis ež. Tokių sudu inių luga o a džių p im uoju
dėmeniu enan i noaki usi ilia i o ma de inejia el segundo aik a dinio dėmenį,
indica di eccion hacia obje o.
Po a sudu inos luga eso a díos puede se compues o de daik a a dío con gal-
(← gãlas, gala) y būd a dío: Gal-ã-cieliai d . Pkn: ciẽlas ‘nepalies as, sano; odo,
í isasʼ, Gal-ù-ko inis ( a . Kõ inė) p . Kp: ko nis, -ė ‘susiyęs con ko a, des inado
ko aiʼ (pa eikėjo eigimu, pie oje había insubilėlių lėp u ės). Šių ag onimų
segundo dėmuo (būd a dinis) de ineja el p ime o (daik a a dinį): ‘cieli galaiʼ,
‘ko iniai galai‘. Toks sudu inių bend inių daik a a džių daybos modelis muy a o
pasaiiko da inių sólo con segundooju bū a diniu dėmeniu, su usiu de palakis, -ė
(LKG I 472).
Va ios oponimos se pueden a a como da inius de daik a a džio con gal- (← gãlas,
gala) y eiksmajodžio: Gal-ã-sa is kl ., p . Aln: lie . sá i (sã a, sã o) ‘da y is udam,
neš a iamʼ, Gal-a- a as d . Užp: é i ( ẽ ia) ‘da y i, s a y i ( o ą); o a
limi a , sup i, cos i; encu e iendo hace , cons uí ; pe a os di idi en sepa adas
pa es, pe e iʼ, Gal--sėdės ( a . Galùsėdymai) o. Pnd: sėd i (sdi) ( ekia, ekė)
‘pas o iai gy en i (kokioje ie oje)ʼ, Gal-ù-s upė gn. V s: (?) s ùpin i ‘ auk-
isʼ, Gál- e kis ( a . Gál alkis, Ga alkis, Gal alks) b., g ., p . Bsg: ek i
‘aša as lie i, kūkčio i de susci amien o (pp . de dolo , liūdesio, aleg iamo); queųs is,
A ículos A icles 219 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
aimanuo i; pasa humedad, aso i, di icul isʼ. Tokios de loik a a dgio y
accionma ozodio cons i uídos luga eso a dgios dėmenos elaciones di ícilmen e
nosacomi. Tal ez el p ime dėmenio indica el luga de la acción: ‘gale sa iʼ, ‘gale
sėdė iʼ, i.e. se , ‘gale e k iʼ, i.e. d ég i, di icul is, e c., plg. acción que indica
iempo dū inį nak gonis ‘nak į gany iʼ (LKG I 463).
6. Compues o Los opo á genes p incipalmen e disi s y ini en
p elinksninius9 y compuños de palab as.
La mayo pa e de los p eelinksninių luga o a džių o ma y a de inno aybinio10
espacio (luga ) elacionesus eiškiančio a minio p eelinksnio galù, que es
sup ielinksnėjusi daik a a džio įnagininko o ma linksnio, y bend inių
daik a a džių kilmininko: Galù bãlos ( a . Galañ bãlos) p . Luok, Galù dažo a . Tj, l.
V n, p . Pn , Tj, Galù di óno a . K k, Galù di os (Gałudi as) p . Dkš , Galù ẽže o b.
Km, d . K k, p . Lel, Galù gõjaus k m., l., upl. pa e Km, Galù káimo l. Pn, p ., s . Blnk,
Galù kanó os d . Imb : kanó a ‘g io ys; ežia, olasʼ, Galù kẽlio p . Vies, Galù kluon
d ž., p . Lel, Galù kùlio a . Gl , Galù laũko d . K , kln. Žl, p . JnšM, Galù lazdno mš.
Šmn, Galù lepų d . Rg , Galu lygumų p . Žl, Galù má gių p . Km, Galù mško p . Blnk,
Galù palã o k m., p . Šmn: *palã as, plg. pala as ‘sijų g indinys, aukš asʼ, pala a
‘kluono šalinės lubos, sob e las cuales k aunama ja ai, o aja ; palundai,
g įs osʼ, Galù p do b., l., p . Pbs, Galù as o plk. Pg, Galù ã o a . K , b. Kp, p .
K ns, Galù salõs lks. eže e (Alauše) Sdk, Galù sėdbos s . Vdšk: sėdba ‘sodybaʼ,
Galù senos p . S , s . An , Galù sodbų kln. Rk, Galù sõdo . Pnm, Galù s ulpẽlio p .
Ku : s ulpẽlis, plg. s upas ‘s ačias a ie a įkas as ąs as; kuolas, mie asʼ, Galù
šniū ẽlių b. Rk, Galù šni ų g . Dl, p . Blnk, Dl, Pn , Žl, Galù el ninko ( . Galù el nyko)
a . Tj, Galù o õs d . Š , l. Blnk, pk n . In , p . Blnk, Ml , Pbs, Galù ūlčios dumblynas
K , p . An, Galù ūlčios ( a . Ras as) p . An. Nó ese que las cons ucciones que
indican el luga con p elinksnio unción exlikančiu galù y daik a a džio kilmininku
bas an e ecuen es y a mėse: galù kojų, iz galu kluono (Ul ydas 2000: 223), galù
klaimo, galù da žinės, galù lauko, galu sodžio (LKŽe).
P ielinksnis galù se u iliza y con cie os de daik a a džių ( ie o a džių) kilmininku desc ibiendo la
ubicación de un obje o con espec o a o o obje o: Galù Dẽblono l. K kn: Dẽblikacijoje
blonas up., Galù Ìšlaužo d . K d: Ìšlaužas p ., Galù Šlãpių gn. Pg: Šlãpės a ., gn.
9 Lie u ių p ielinksniniai ie ų a dai sudė iniais adinami i ienin elėje jų da ybai ski oje pu-
(Rabačiauskai ė 1969: 243), ambién en algunos o os abajos dedicados a análisis de da ybos de
opónimos (Endzely ė 2005: 176). O os in es igado es se asignan dos g upos sa a ankiškos
compues os oponímbios y p elinksninas oponímbios (Mickienė 2001: 123, 136; Ba ku ė 2008: 165, 168).
Sudėjimą en endiendo o malmen e, p ielinksninės cons ucciones debe ía se asignadas al g upo
de compues os localo a džių, da plg. Podolska 1978: 62. 10 Naujybiniai p ielinksniai ambién llamados
an iniais (naujybiniais) (ž . DLKG 438).
LAIMUTIS BILKIS
220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
P ielinksniniams localo a djes con galù aún ca ac e ís ico da ybos modelis galù +
daik a a džio unción la a liekančio būd a džio kilmininkas: Galù laibjų p . Rgl: laibàsis,
laibóji, plg. láibas, -à, labas, -à ‘siau as ske smeniu, plonasʼ, Galu sodybinių a . K k:
sodbinis, -ė ‘p iklausan is sodybai; esan is sodyb ie ėjeʼ. Un p ielinksninis
luga o a dis es á compues o de un poco u ilizado no ybino a minio p ielinksnin galu y
comúnino daik a a djio delmininko: Galu as o p . Lel. ¿Qué es eso? Es a cons ucción
ambién signi ica luga (galą) con espec o a o o obje o. P ielinksnis galu se conside a
issi u uliojusiu de daik a a džio naudininko, cons ucciones con él encon ada y
a mėse: galu sodo, galu lauko (ž . Ul ydas 2000: 177). Muy ecuen es p ielinksninės
cons ucciones con kilmininku, en las que a p ielinksnių ca ego ía son pe ėjusios (o a
ella ace ėjusios) daik a a džio icininko o mas. P ielinksnio unción la mayo ía
cumple inesy o o ma galè, con la que no malmen e a común del caik wa džio
kilmininkas: Gale balos b. Kpč, Galè be žno mš. Ds, Galè bi žynlio l. Pžl: bi žynlis, plg.
bi žnas ‘be žų miškasʼ, Galè dã ymo k m. T gn, p . S , Galè da ž p . Ds, Galè dẽgsnio
Galè dẽgsnių d ., p . Ml: degsns ‘išdaga, degsnėʼ, dẽgsnė ‘degimas, escombusi luga ʼ,
Galè di ónų l. Sug, Galè duobẽlių p . B š, Galè eže lio p . Sld, Galè ẽže o a . T gn, ež.
(Spalio) pa e Gd , ež. (Beb usų) pa e In , p . Nmn, p . pa e T gn, Galè gi ẽlės k m.
T gn, Galè gojẽlio d. Tj, Galè gõjų p . Ssk, Galè g õbliaus l., p . Rim, Galè g õblių d . Rim:
g õblius ‘pylimas, kelio sankasaʼ, Galè kamšõs p . Auk: kamšà ‘žabais, i bais izkimš as,
izclo as kelias; p ikimš a, llenada duobė; pe kolas, pe sėda (upėje); luga klampiʼ, Galè
kẽlio upl. Rod, Galè kuli ( a . Gãlas kuli) d . Sug, Galè laũko a . Rmš, d . S , kln. T , mš.
S , p . Rmš, Galè espe a p . Vš , Galè lydimlio l. Sld: lydimlis, plg. ldimas, lydmas
‘iški s as o изгоренный площад мишке, ki imas, skynimas; a iamas, abajamos
campoas esci s o bosko luga , plėšinysʼ, Galè mško d . Rim, Gale pakalnių l. M k, p . Dgl:
pakanė, pakálnė ‘žema luga del mon e papėdėje, alėnys; ladno del mon eʼ, Galè
pak i ės s . Gl : pak i ė ‘s a us, ska dingo, y an is o illa o lade a de la mon aña; del
agua exg auž o ías o ecze o ok aš ys po elėna o á bol šaknimis, pake ėʼ, Galè plimo
o. Tj, Gale p iemenės d . Š : p iemen, p iemẽnė ‘la pa e del inhabi ado casa an e la
pue a del campo; jaujos p iedu is, p ieangis; cie a pa e del pa io a čiau du ųʼ, Galè
pušynlio mš. Sug, Galè ais ẽlio gn. Tj, Galè salõs mš. Š n , Galè sal l., p . Aps, Galè T gn,
p . Sld, Galè sandlio d . Lkm, Galè sodbos mš. K k, Galè sodbų l., mš. Sug, Galè šaknnių l. Ign:
šaknnis ‘šaknia aisisʼ, Galè šlo p . S , Galè šni ų d . Aps, p . Aps, Ssk, Galè ãko p .
sėdbų a . Vžns, Galè senos p . Gl , Galè ska dẽlio p . Dgl, Galè skadžiaus d .
Vdšk, Galè o õs a . Tj, d . Gl , V s, kd . Tj, l. Blnk, p . Dl, Gl , . Sug, Galè ūlčios p . S ,
Galè alãko p . Lnk , Galè obse imos y gene inėje kalboje (LKG II 581; DLKG 438), aunque
LKŽe es a o ma se p esen a sólo como p ie eiksmis.
alãkų l., mš. M c. Inesy o galè p ia ėjimo, šliejimosi p ie p ielinksnių polinkis
A ículos A icles 227
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
OBJEKT NUOROD IR OITI /
SUBRUMPINIMAI a.
aikš ė paež. paeže ė,
a iama ie aė pb.
pe sonal pk n .
plk. pelkė, pelkė a
piliakalnis b us.
d. duobė p d.
pie a d p. u pynas
di onas s . ais o
ež. eže as ž. ėžis
sa i aldybė g .
kaimas sklp. pa celas
kl. kelias sml.
kelmynė sod. sodyba
sie u a clon. clonis šl.
uen e kms.
e . e i o io k m.
k m. ki imas ūk.
lie . lie u ių lks.
s. e smė ln. lanka
ciudad . luga ,
bosquecas .
o icialus ž. ie a
la . – la ių
lenk. – lenkų
paeže ys a . a imas,
pabalys a d. nomb e
pak an é al o. al u a
luga b. bala plkln.
bal a usių p . p ūsų
p a a dė d . di a p .
p d. apellé d .
d . d a as us. usų
gn. ganykla sa .
g io ys sk. ska dis k.
kd . kūd a sln. alėnis
a enėlynas klm.
kln. colnas s .
peni as kl . kal a šl .
kemsynas, kemsynė
a bmai . wenkinys
ūkis l. laukas up. upė
alksna liūn. leūnas
s. iensėdis ms .
luga o ė mš.
luga o a dis o .
upl. – upelis
a . – a ian as
LAIMUTIS BILKIS
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
VIETOVARDŽIŲ PAPLITIMO VIETŲ
ABRANCOMIMAI
Ad Adù iškis (Š enčioni .) AlksnV
Alksnnai (Vilka škio .) Aln Alan à
(Mol ų .) Al Al as (Vilka škio
.)
An – Anykščia
An – An ãliep ė (Za as .)
An k – Án kop is (Klapėdos .)
An z An ãza ė (Za as .) Aps
Ãpsas (Bal a ùsija) A m
A mõniškės (Bal a ùsija) A s
A is a à (Kėdáinių .) Ašmn
Min à (P enų .) Bb Bãb ai
Auk – Aukš ãd a is (Aukš d a ỹs; T ãkų .)
Aukš – Aukš upnai (Kùpiškio .)
A ž – A ižiẽniai (Vlniaus .)
(Kaũno .) Bl Bálninkai (Mol ų .)
B š B š onas (P enų .) B
Ba ninkai (Vilka nkškio .)
B ž B žai
B Baisógala (Rad liškio .) B Ba akia
(Tau ags .) B Bu imónys (Aly aũs .)
Ck Ceikinia (Ignalnos .) Čb Čiõbiškis (Ši in
.) Čk Čẽkiškė (Dũno .) Giūlnai (Mol au .)
Dbg Dubingia (Mol au .) Dbn Dubsis
(Aly a on Glosnai .) Dgl Kaed agail (U en
.) Dč Ei i (Rad nos .) Di i
Dg – Daũgai (Aly aũs .)
Dgč – Degùčiai (Za as .)
D ž – Da žiniñkai (Va ėnõs .)
Ign Ignalinà
Imb Ib adas (Za as .) In
Iñ u kė (Mol ų .) Jk
Jaknai (Va ėnõs .)
Jnš Jõniškis
Jon Jona à
JnšM Jõniškis (Mol ų .) Js
Jós ainiai (Kėdáinių .) Jz
Jiẽznas (P enų .)
Jž – Jūžin a (Rõkiškio .)
Kbš – Kibỹšiai (Va ėnõs .)
Kdn Kėdáiniai
Kl Ka anėnai (Š enčioni .) Kl n
Ka inėnai (Šilãlės .) Kl Kal a ijà
(Ma ijámpolės sa . e .) Kl Ž Žemačių
Kal a ijà (Plùngės .) Km Kamaja
(Rõkiškio .)
Kp Kùpiškis
K pč Kãpčiamies is (Lazdjų .)
Kp Kup ẽliškis (B žų .) K d
Ki dekiai (U enõs .) K k K ãkės
(Kėdáinių .) K kn K ek àena
(Pãne ėžio .) K ns K iaũnos
K n – K úonis (Kaišiado i .)
(Rõkio .) K ok K alauski
(Aly aški .) K s Kasakiškis
(Pãne žio .) K sn Kė osnà
(Lazdjų .)
A ículos A icle 229 K k
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
Kùk iškės (U enõs .) Ku
Ku klia (Anykšči .) /
K – Ka á skas (Anykšči .)
KzR – Kazl Rūdà
Lz Kaz iškis (Ignalnos .) Lb Liubã as
(Kal a jos sa . e .) Ldk Lyduõkiai
(Ukme gs .) Ld n Liud inã as
(Ma ijámpolés sa . e .) Lelnai (U enõs .)
Lkm Liñkmenys (Ignalnos .) Lks Lauksodi
(L úojo .) Lks Lauksa giai (Tau ags .) Lk
Luk Luk Luk (Šakis .) Lk Lieli nys (Tau ags
.) Lk m Lomia (Tau ags .) Lk k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k
Lzd Lazdjai
Mck Micknai (Vlniaus .) Ml
Mielagnai (Ignalnos .)
Ml Mol ai
M c Ma cinkónys (Va ėnõs .)
M j Ma ijámpolė
M k Me knė (Va ėnõs .) M s
Mi oslã as (Aly aũs .) Ms Mósėdis
(Skuõdo .) Msn Mùsninkai (Ši in .)
Mžš Mežiškiai (Pãne ėžio .) Nmč
Nemenčnė (Vlniaus .) Nmn un Nemái is
(Aly aũs .) NmŽ Žema Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Pbs – Pabáiskas (Ukme gs .)
Pd – Padubysỹs (dab. Baziliónai) (Šiauli .)
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Plš – Palšė (Ignalnos .)
Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na Na
Pn Pane ėžỹs
Pnd Pandėlỹs (Rõkiškio .) Pnm
Panemunlis (Rõkiškio .) Pn
Pano e ia (Jona õs .) Pp Papa
Paplė (Akmẽnės .) Ppl Papilỹs
(B žų .) Pp
Rd Rad liškis
Rdč Rdaičiai (K e ingõs .) RdN
Nemunlio Rad liškis (B žų .) Rgl
Ragẽliai (Rõkiškio .) Rg Ragu à
(Pãne ėžio .) Rim Rimš (Ignalnos .)
Rk Rõkiškis
Rm Ramýgala (Pãne ėžio .) Rmš
Rušiškės (Kaišiado i .) Rod Ródūnia
(Bal a ùsija) Ršk Rešku nai
(Š enčioni .) R n Rã nyčia (D ùsk
sa ininkų e .) Rud Pak Rudnià
(Va ėnõs .) Rz Rozalmas ( úojo .) Sd
Skaà (Mažedo i .) Sdk Sude Skakiai
(U enska .) Skõ Skud lė (Tau ags .)
p p pi Skis (Köpiškiai .) Skõš Skõnalski
Sem – Semelškės (Elek nų sa . e .)
(Ruskoski .) Skånoski (Ignoski)
LAIMUTIS BILKIS
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Sld l Saldú iškis (U enõs .)
Smn Sinas (Aly a U ũsininkai .)
Sn – Sin au a (Šaki .)
S d – Se ẽdžius (Jù ba ko .)
(Lazdjų .) U enà Ssk Sesikai
(U enõs .) S . či S . (Pak ujo
Vilškės (Uden .) S . k k k k k k k
Vll Šilãlė V n Va ėnà Šln Šiaulnai
(Vilka škio .) Šl Šlu a (Raséinių
Šmn Šimónys (Kùpio .) Vns
Z Š Š Š Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
T km Taũ akiemis (Kaũno .)
Tsk Tisknai (Kdáinių .) j Sei jai
T – T e ẽčius (Ignalnos .)
Upn – pninkai (Jona õs .)
(Ukme gs .) Užp Užp liai
.) Už Už en is (Kek) S . kli
(Rad liškio .) Vš Šš ý is
.) V s Ve is (Elek nų sa gn.)
Žžonos (U enõs .) Š Š Ž Ž Ž Zk
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž
A ículos A icles 231 /
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
ŠALTINIAI Y LITERATŪRA
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o,
Mokslo y enciklopedijų leidybos ins i u o. Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio dis i o
oponymija del e i o io: da yba y aidos polinkiai. Dic a o dise ación. Šiauliai:
Vy au as Maggiojo uni e sidad, Šiaulių uni e sidad. Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen
O snamen im Samland. Hyd onymia Eu opaea, Sonde band 2. Se a a de una especie de
especie que se encuen a en el á ea de dis ibución geog á ica de la Unión Eu opea.
S u ga : F anz S eine Ve lag. Būga Kazimie as 1961: Rink iniai esc i os 3. Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os imp en a.
Bu kus Al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. Kaunas: Æs i. Daba inės lie u ių kalbos
g ama ika, ed. Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías Edi o ial, 1994.
Endzelīns Jānis 1956: La ijas PSR ie ā di 1(1). Rīgā: La ijas PSR Zinā ņu
akademijas izde niecība.
Endzely ė Rena a 2005: No e midu io Li uano luga o a džiai. Dic a o dise ación.
Kaunas: Vy au as el G andejo uni e sidad. Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen
O snamen. Be lin und Leipzig: Ve einigung wissenscha liche Ve lege , Wal e de
G uy e & Co. Hol oe Axel 2009: Basos de la sin axis Gene ales. Vilnius: Vilniaus
uni e sidad, Asociacia Academia Salensis.
Hol oe Axel, A ū as Judžen is 2003: Sin aksinių yšių ipos. Sin aksinių yšių y imai
(Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is. Vilnius:
Ins i u o de la Lengua Li uania, 1135. K iklys B onius 1966: Li uania Nues o 3. Bos on:
Enciclopedías de Li uania imp en a. Labu is Vi as 1994: Li u ias lengua sin aksė 1. Vilnius:
Vilniaus uni e si yk publicka. LKG I Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. Kazys Ul ydas.
Vilnius: Min is, 1965. LKG II Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius:
Mokslas, 1971. LKG III Lie u ių kalbos g ama ika 3, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas,
1976. LKŽe Lie u os kalbos žodynas 120, 19412002, a ian e elec ónico, ed. kolegija:
Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paula Joluskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as
Vi kauskas, Zaban aa skai ė. Vilnius: Li u ians idioma ins i u o, 2005. acceso a In e ne :
h p://www.lkz.l .
LAIMUTIS BILKIS
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
LLKŽ Lenkųlie u ių kalbų žodynas, au o ė Vale ija Vai ke ičiū ė. Vilnius: Mokslas, LPDB
1979.
Lie u ių pa a džių duomenų bazė. acceso a In e ne : h p://lkiis.lki.l . LVŽ III Lie u os
ie o a džių žodynas 3, au o es: Ve onika Adamony ė, Laimu is Bilkis, G asilda
Blažienė, Dalia Kačinai ė-V ubliauskienė, Milda No kai ienė, Alma Ragauskai ė, Ma ija
Razmukai ė, Dalia S ide skienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o, Mickienė Ilona 2001:
2018.
Telšių ajono oponimų da yba. Dic a o dise ación. Kaunas: Vy au as el G andejo
uni e sidad. Pospiszylowa Anna 1990: Toponimia me idional de la Wa mii. Nazwy
e enowe. Olsz yn: Wydawnic wa Wyższej Szkoły Pedagogicznej w Olsz ynie.
Razmukai ė Ma ija 2002: Lie u os sudu inių oikonimų da ybos b uožai. Ac a
Linguis ica Li huanica 46, 121130. Razmukai ė Ma ija 2003: Sudė iniai Lie u os oikonimai.
Bal u iloloģija 12(2), RLKŽ Rusųlie u ių kalbų žodynas 3, sud. Jad yga Ka dely ė. Vilnius:
Mokslas, 1984. Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. Lie u ių
63–80.
kalbo y os p egun as 6, 235246.
Sa ukynas B onys 1971: Cómo hace andenų a dai. Pe galė 12, 166169.
S ide skienė Dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai.
Li uanis ica 68(4), 4759.
S ide skienė Dalia 2017: Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija.
Ac a Linguis ica Li huanica 77, 78102. Ul ydas Kazys 2000: Lie u os kalbos
p ie eiksmiai. Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación.
Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas
Aleksand as 1973: Vanagas A. P. Es uc u no-slo o o ma i o análisis nomb es de
mon añas Li u y. T abajos de la Academia de Ciencias de Li uania TSR. A se ija, 3(44),
209–219.
Vanagas Aleksand as 1980: K. Būga lie u ių onomas ikos p adininkas. Li uáneos
lingüo y os p egun as 20, 746.
Vanagas Aleksand as 1981: Li u ias hid onimų e imologinis ocynas. Vilnius:
La ciencia.
S aipsniai / A icles 233
Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal-
(< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės
Vaskelai ė Ramunė 2003: Daik a a diniai junginiai sin aksinių yšių požiū iu de la lengua
Li uania. Ac a Linguis ica Li huanica 48, 143158. Vaskelai ė Ramunė 2009: Sin aksinių
yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje. Dic a o dise ación. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o, Vy au as Maggiojo uni e si as.
Орел Владимир Эммануилович 1997: Неславянская гидронимия бассейнов
Вислы и Одера. – Балто-славянские исследования 1988–1996. Москва: Индрик,
332–358.
Подольская Наталья Владимировна 1978: Словарь русской ономастической
терминологии. Москва: Наука.
Topo o Vladimi Nikolae ich 1979: Прусский язык. (Topo o Vladimi Nikolae ich 1979: Прусский язык. (Topo o Vladimi Nikolae ich 1979: Прусский язык. Dic ioná . EH. Moscú:
Наука.
Яшкiн Иван Якаўлевич 1971: Беларускiя геаграфiческие названия. Мiнск: Nación i
ecnica.
Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian
Toponyms wi h Roo Gal-
(< Li h. gãlas ‘end, edge’)
SUMARY
The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘a place whe e a longe objec ends; an ou side limi o
an objec ( on , ou e mos pa ); edge, bo de ; bounda y and o he common- oo wo ds o
simila meaning cons i u e he la ges en y (e ymological wo d- amily) o he hi d olume o
The Dic iona y o Li huanian Toponyms (GH). The oponyms wi h his oo also abound in o he
Bal ic languages. The oponyms wi h gals and ou o hei a ied o ma ion pa e ns and a
special di e si y o compound and composi e o ma ions; he e o e, he analysis o hei
o ma ion supplemen s and expands he desc ip ion o he g amma o he Li huanian
language wi h new da a.
The ollowing cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o he oponyms de i ing om
Li h. gãlas can be singled ou :
1) The mos common pa e ns o he o ma ion o he oponyms wi h he ( i s ) oo
gala e plu alisa ion (Gala), su ixa ion, compounding and composi ion (p eposi ional
cons uc ions and composi e oponyms);
LAIMUTIS BILKIS
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
2) The mos p oduc i e ype o he o ma ion o su ixal oponyms is gal- + -inė (Gal-nė), -inės
(Gal-nės), -inis (Gal-nis), -iniai (Gal-niai, Gal-inia). These de i a i es a e a ibu able o he nomina
a ibu i a ca ego y; 3) The la ges g oup o compound oponyms consis s o he oponyms
o med om gãlas, gala and common nouns (Gal-ã-balė, Gal--daubis, Gal--laukė, Gal-ù-da žis, Ga
l-úo-že as, e c.). A signi ican pa o compound oponyms is o med unde he pa e n gãlas,
gala + ano he oponym (Gal-ã- e knė, Gal-ia-kaušia, Gal-ilgia). These de e mina4) P eposi ional
oponyms a e mos commonly o med om he no el p eposi ions deno ing a place galù, galè
i e compounds ha e a speci ic ea u e – he second componen de ines he i s one.
and common o p ope nouns ( oponyms and pe sonal names) in he geni i e case (Galù sodbų,
Galù Dẽblono, Galè sal, Galè Ši in õs). A numbe o p epo si ional cons uc ions a e also
o med om he no el p eposi ion exp essing a di ec ion galañ and he common nouns in he
geni i e case (Galañ mško, Galañ pe os); 5) Mos o he oponyms o ming wo d-ph ases a e
he ph ases exp essing quan i a i e (pa ) ela ions wi h he common and p ope nouns
(usually oponyms) in he geni i e case whe e he componen wi h galis he p incipal
componen (Gãlas pe os, Gãlas Vikiau inio). The ph ases wi h he common nouns in he geni i e
case exp essing place ela ions whe e he componen galis conside ed he dependen
componen cons i u e a sligh ly smalle g oup (Gãlo lankà, Gal šal nis); 6) The ollowing
g amma ical p ope ies o he oponyms wi h galcan be conside ed a e: loca i e p ima y
oponyms Galuõs, Galuosè; models o he o ma ion o compound oponyms gal- (← gãlas, gala) +
p ope noun ( oponym, pe sonal name), + adjec i e, + e b; compound oponyms o med om
he illa i e galañ and a common o p ope noun; wo d ph ases whe e he ad e bialized noun in
he ins umen al case, galù, is used in combina ion wi h he noun in he nomina i e case (Galù
ais ẽlis).
Į eik a 2018 m. oc ub e 30 d.
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Li uania
laimu [email protected]