144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: mo osin aksė, seman ika,
ipologija, g ama inės hie a chijos, an iniai p edika y ai.
SĄVOKOS SĄJŪDIS
ĮSIŠAKNIJIMAS LIETUVIŲ
KALBOJE
Es ablishmen o he Concep sąjūdis in
Li huanian
ANOTACIJA
Šio y imo ikslas – išnag inė i są okos sąjūdis suak ualėjimą i papli imą daba inėje lie-
u ių kalboje. Naudojan Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos
cen o suda y ą Daba inės lie u ių kalbos eks yną nus a y a, kad lie u ių kalboje a ojami
28 žodžiai, pada y i iesiogiai iš daik a a džio sąjūdis a ba šio žodžio da inių: 14 daik a a -
džių, 12 būd a džių, po ieną eiksmažodį i p ie eiksmį. S aipsnyje šie žodžiai ap a iami
da ybos požiū iu, nu odomos jų eikšmės i o mos, a ojimo dažnumas i šal iniai. Paly-
ginimui pa eikiama pa yzdžių, as ų naudojan is in e ne o paieškos sis ema Google.
ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžio sąjūdis da iniai, p iesagų ediniai, p iešdėlių ediniai, su-
du iniai žodžiai, da ybos laipsnis.
ANNOTATION
The aim o his s udy is o analyse he g owing ele ance o he concep sąjūdis and i s
sp ead in con empo a y Li huanian. By e e ing o he Co pus o Con empo a y Li huanian
Language de eloped by he Cen e o Compu a ional Linguis ics o Kaunas Vy au as Mag-
nus Uni e si y, i was es ablished ha 28 wo ds ha we e o med om he noun sąjūdis di-
ec ly o om he o ma ions o his wo d a e used in Li huanian: 14 nouns, 12 adjec i es,
one e b, and one ad e b. These wo ds a e discussed om he pe spec i e o wo d o ma-
ion in he a icle by p o iding hei meanings, o ms, equency o usage, and sou ces. Fo
he sake o compa ison, examples ound h ough he web sea ch engine Google a e p o ided.
KEYWORDS: o ma ions o he wo d sąjūdis, su ixal de i a i es, p e ixal de i -
a i es, compound wo ds, le el o wo d- o ma ion.
S aipsniai / A icles 145
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
1. ĮVADAS
„Kalba, kol ji gy a i eina s a biausia isuomenės na ių bend a imo p iemo-
ne, pamažu is kin a. Tie ki imai iš ka o apima ik labai nežymią isos kalbos
dalį i eiškiasi a ski ų elemen ų išnykimu, pasikei imu a a si adimu. Iš isų
kalbos ki imų spa čiausias i leng iausias pas ebė i y a naujų žodžių a si adimas“
(U bu is 1978: 27). Pag indinė naujų žodžių a si adimo p iežas is – nauji eiš-
kiniai, naujos e ybės, kul ū os i pasaulio paki imai. Vienas iš okių s a bių
eiškinių bu o Lie u os Pe si a kymo Sąjūdis.
1988 m. bi želio 3 d., Lie u os mokslų akademijos salėje yks an enginiui, ku-
iame s a s y as LSSR Kons i ucijos p ojek as, bu o iškel as siūlymas suda y i
inicia y inę Lie u os Pe si a kymo Sąjūdžio g upę. Neilgai ukus Sąjūdis, gau-
siai palaikomas i emiamas isų isuomenės sluoksnių, apo ealia poli ine jėga.
1988 m. spalio 22–23 d. Vilniuje į yko Lie u os Pe si a kymo Sąjūdžio s eigia-
masis su ažia imas, ku is į o mino Sąjūdį kaip isuomeninį judėjimą. 1989 m.
ugpjūčio 23 d., minin 50-ąsias Molo o o–Riben opo pak o me ines, Lie u os
Sąjūdis ka u su Es ijos i La ijos Liaudies on ais pak ie ė okupuo ų Bal ijos
als ybių gy en ojus į Bal ijos kelio akciją i jos me u 2 mln. žmonių, eikalauda-
mi nep iklausomybės, susikibo į nenu ūks amą g andinę nuo Vilniaus iki Talino.
Ši akcija pa odė, kad a ku i ijų Bal ijos als ybių nep iklausomybę siekia ne ik
au iniai judėjimai, be i pačios au os. 1990 m. ko o 11 d. Lie u os Pe si a -
kymo Sąjūdis, pasinaudojęs o malia SSRS demok a ija, pe a kos skelbiamu
iešumu i demok a izacija, sugebėjo aikiai a ku i Lie u os nep iklausomybę1.
Nuo o laiko lie u ių kalboje žodis sąjūdis im as plačiai a o i. Kauno Vy-
au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen o suda y ame Da-
ba inės lie u ių kalbos eks yne ( oliau – DLKT)2 pa eikiami 9084 ski ingų o -
mų žodžio sąjūdis pa yzdžiai.
Šio y imo ikslas3 – išnag inė i są okos sąjūdis įsišaknijimą lie u ių kalboje,
iš i i žodžio sąjūdis da ybos lizdą, nus a y i, kokiomis da ybos p iemonėmis
1 Plačiau ž . genocid.l /Use Files/File/A min inos_da os/2013/201306_sajudis.pd .
2 P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l [žiū ė a 2018 01–2018 05].
3 Ši ema nag inėjama pagal Lie u ių kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų cen o Seman inės
i ekonominės ling is ikos g upės ykdomą ilgalaikę p og amą, a liekan mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o y imus. P og ama keliamas ikslas a lik i leksinių i seman inių pokyčių bei
jų p iežasčių, aip pa s uk ū inių pokyčių y imus siekian išsiaiškin i, kokie kalbiniai pokyčiai
ak ualūs mode niosios apa ybės ideologiniam na a y ui, kad bū ų galima suda y i publicis ikos
eks yną i naują mode niosios apa ybės žodyno bazę.
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
dažniausiai naudojamasi ku ian naujus žodžius, kokios o mos labiausiai a o-
jamos, kaip dažnai i kokiuose šal iniuose jos a ojamos4. Ap ašius as us a e-
jus, nus a omi kamieno sąjūd- žodžių eikšminiai laukai. Taip siekiama p isidė i
p ie daba inės naujažodžių da ybos būklės i polinkių y imų.
Nag inėjan šiuos žodžius, bus aikomas ap ašomasis anali inis i g e inamo-
sios analizės me odai, aip pa žodžių da ybos i seman inė analizė. Apibend i-
nimo būdu bus nus a omas są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje, o s a-
is iškai apibend in i y imo duomenys bus pa eikiami len elėje i diag amose.
S aipsnyje daugiausia emiamasi pa yzdžiais iš DLKT. Jei DLKT žodis pa a -
o as ik ieną ka ą, palyginimui pa eikiama pa yzdžių5, as ų naudojan is in-
e ne o paieškos sis ema Google. Iš iso su ink as 441 pa yzdys: 380 pa yzdžių
iš DLKT (iš g ožinės, neg ožinės, adminis acinės li e a ū os, publicis ikos šal-
inių) i 61 pa yzdys iš in e ne o.
2. ŽODŽIO SĄJŪDIS DARYBOS TIPAI
Pokyčiai, susiję su da ybos ipais, ge iausiai a spindi isos žodžių da ybos
sis emos ki imą. No s žodžių da ybos p iemonės be eik nekin a, yks a am
ik a da ybos ipų p oduk y umo aida, eikian i kalbos y inė ojams e ingos
in o macijos apie bend uosius kalbos aidos dėsnius. Pas a uoju me u daugiau
dėmesio ski iama konk ečioms žodžių da ybos s i ims. Saulius Amb azas nag-
inėjo daik a a džių da ybos aidą (Amb azas 1993, 2000). Gied ius Subačius
y ė Simono Daukan o Didžiojo lenkų–lie u ių kalbos žodyno naujada us (Suba-
čius 1993). S asys Keinys dėmesį su elkia į e minų da ybą i knygoje Bend inės
lie u ių kalbos žodžių da yba (1999) pa eikia sis emišką sinch oninį žodžių da-
ybos aizdą. Jolan a Vaskelienė daug dėmesio ski ia da ybiniams sinonimams
(Vaskelienė 2000, 2002, 2004; Vaskelienė, K ašy ė 2006; Vaskelienė, Kučins-
kienė 2012). Judi a Džežulskienė (2001) domisi mobiliaisiais daik a a džiais.
Po encinių i okazinių da inių susida ymą y a ap a usi Ju gi a Mikelionienė
(2002), o G ažina Akelai ienė (1996) ap ašė mo ologinę balsių kai ą žodžių
da yboje. Ju gi a Gi čienė i ia naujų skolinių a i ikmenis i naujažodžius (Gi -
čienė 2005, 2006, 2008, 2011, 2013). Naujažodžius i ia i Dai a Mu mulai y ė
(2014, 2016a, b) bei Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno (p ieiga in e ne e:
4 Esu nuoši džiai dėkinga ecenzen ams už labai e ingas pas abas, ypač ecenzen ui, pa a usiam
žodžių da ybos klausimais.
5
Ieško a į ai ių linksnių i o mų žodžių.
S aipsniai / A icles 147
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
h p://naujazodziai.lki.l ) suda y oja Ri a Miliūnai ė (2014, 2015). Naujųjų
skolinių eiksmažodžių mo ologija domėjosi Ju gis Pake ys (2013).
Daik a a dis sąjūdis nė a pap as asis žodis, jis y a da inys, iksliau – galūnės
-is edinys, pada y as iš p iešdėlinio eiksmažodžio sujus i a sujudė i. Lie u ių
kalbos žodyno elek oniniame a ian e ( oliau – LKŽe) pa eikiamos ys žodžio
sąjūdis eikšmės: 1. isuomeninis sujudimas, judėjimas: Sąjūdis y a su elk inis
judėjimas; 2. suk u imas, sujudimas, samb ūzdis: Toks pasida ė sąjūdis, kad isi
išbėgo; 3. pajudėjimas: Pi masai ledo sąjūdis (Ul ydas, y . ed., 1981: 17 ). Da-
ba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DLKŽ) pa eik os ik d i žodžio sąjūdis
eikšmės: 1. su elk as isuomeninis judėjimas: Nacionalinis ( au inis) sąjūdis; 2.
sujudimas, suk u imas: Visame sodžiuje didžiausias sąjūdis (Keinys, y . ed.,
2000: 670 ). Tas žodis ne ik pakei ė isos Lie u os is o iją, be i p a u ino lie-
u ių kalbą naujais žodžiais6.
Šiame s aipsnyje pi miausia nag inėjamieji žodžiai suski s omi pagal da y-
bos būdą7. Iš p adžių ap a iami p iesagų ediniai8, po o ‒ p iešdėlių ediniai,
6 „Žodžių da ybos aidmenį galima nusaky i kaip s a biausią žodyno u inimo būdą, ku iuo nauji
žodžiai a si anda iš esamų, sa aip keičian jų mo ologinę s uk ū ą“ (U bu is 1978: 29).
7 S aipsnyje laikomasi Lie u ių kalbos g ama ikoje i Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje pa eikia-
mo žodžių da ybos būdų ski s ymo – ski iami ik p iesagų, p iešdėlių, galūnių ediniai i dū iniai.
Kai ku ie kalbininkai, pa yzdžiui, Vincas U bu is, S asys Keinys, be minė ų ke u ių, jų žodžiais,
„pag indinių“, „g ynųjų“ da ybos būdų, nu odo i po a šalu inių miš iųjų, . y. p iešdėlių-p iesa-
gų i dū ybos-p iesagų da ybos būdus. „Miš ųjį da ybos būdą u ime ada, kai žodžio da yboje iš
ka o eiškiasi du ski ingi da ybos būdai. P ie iksacijai-su iksacijai p iklauso p iešdėlio i p iesa-
gos ediniai, šalia ku ių nė a a i inkamų edinių ik su p iešdėliu a ik su p iesaga“ (U bu is 1978:
289). Abejo ina, a ikslinga ski i miš ųjį da ybos būdą, ypač jei a p pa eikiamų p iešdėlių-p ie-
sagų pa yzdžių nu odomi okie, šalia ku ių plačiai a ojami ien a i inkami p iesaginiai ediniai
(p z., po es u inis i es u inis ‒ Google pa eikia a i inkamai 48000 i 239000 isų pa adigmų
pa a ojimo a ejų), i , kaip eigia pa ys kalbininkai, šių da ybos būdų aidmuo lie u ių kalbos
žodžių da yboje y a isai menkas (ž . U bu is 1978: 290; Keinys 1999: 23). Dalis s aipsnyje ap a-
šomų žodžių u i i p iešdėlį, i p iesagą a ba u i p iesagą i y a dū iniai. Tai ska in ų many i, kad
jie y a miš aus da ybos būdo, ačiau labai plačiai a ojamos a i inkamos ien p iesagą u inčios
o mos odo, kad žodis y a p iešdėlio edinys a dū inys, ik da inys y a aukš esnio laipsnio (apie
da ybos laipsnį ž . 10 išnašą).
8 „Vedinys – da inys, su a iksiniu o man u pada y as iš ieno pama inio žodžio. Jo ūšį lemia jo
a ikso pobūdis. P iesaga – pag indinė da ybos p iemonė, galūnė – šalu inė. P iešdėlių edinių
o man ą suda o a ba ien p iešdėlis, a ba da i speci inė galūnė, ku i okiu a eju y a šalu inė
da ybos p iemonė. Kadangi p iešdėliai sa o kilme y a susiję su p ielinksniais, ka ais ebesilaiko-
ma adicinėje is o inėje žodžių da yboje įsigalėjusios da inių klasi ikacijos, pagal ku ią su p ieš-
dėliais pada y i žodžiai ski iami p ie dū inių“ (Mo kūnas, pa ., 2008: 590). Pa yzdžiui, Aldona
Paulauskienė mano, kad dū inio są oką eikė ų p aplės i i p ie dū inių p iski i p iešdėlinius
daik a a džius (Paulauskienė 1994: 49, 88).
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
ada sudu iniai žodžiai9 ( oks ski s ymas y a įsi i inęs lie u ių kalbo y oje, ž .
Ul ydas, y . ed., 1965: 253 ; U bu is 1978: 283 ; Paulauskienė 1994: 48 ;
Amb azas, ed., 1996: 86; Keinys 1999: 22 ; Ružė 2008: 12 ; Mo kūnas, pa .,
2008: 121) i galiausiai ap a iami žodžiai, ku ių dėl am ik ų p iežasčių nepa-
yko p iski i p ie konk ečios da ybos g upės. Kiek ienos g upės žodžiai ap a-
šomi abėcėlės a ka, p ie kiek ieno nu odoma eikšmė, da ybos laipsnis10, su
kokiu da ybos o man u žodis y a pada y as, kokios o mos a ojamos lie u ių
kalboje i kokiuose šal iniuose jos y a pa a o os.
2.1. P iesagų ediniai
DLKT as i pa yzdžiai odo, kad iš žodžio sąjūdis daugiausia y a pada y a
p iesagų edinių – 9 žodžiai; 6 iš jų y a ečiojo, 3 – ke i ojo laipsnio da iniai11.
sąjūdėlis12 – ečiojo laipsnio da inys, p iesagos -ėlis edinys, pada y as
iš daik a a džio sąjūdis. Jis DLKT pa a o as 3 ka us: y . g. dgs. . o ma ‒
2 ka us, g. o ma – 1 ka ą. P iesagos -ėlis ediniai žymi ą pa į dalyką kaip i
pama inis žodis, ačiau pap as ai ski ingo dydžio (dažniausiai – mažesnį) a ba
ben aip nusaky ą, kad bū ų ma y i o dalyko e inimas bei su juo susijusios
emocijos (Amb azas, ed., 1996: 87), p z.:
9 „Dū inys – da inys, o maliai i seman iškai pama uo as d iejų sa a ankiškų žodžių. Da ybos o -
man u čia eina o malus d iejų žodžių sujungimas į ieną, o da ybos pama as y a iš d iejų sandų,
ku iais imami žodžių kamienai, iš isi žodžiai a žodžių kai ybos o mos. Vienos kalbos dalies dū i-
niai smulkiau gali bū i g upuojami pagal ai, ku ioms kalbos dalims p iklauso ieno a ki o sando
pama iniai žodžiai“ (Mo kūnas, pa ., 2008: 148 ).
10 V. U bu is siūlo ap a ian da inius a o i e minus pi mojo, an ojo a ečiojo laipsnio da iniai, ku-
ie ody ų, kiek da ybos pakopų suda o žodį (ž . U bu is 1978: 89 ). Plg. su Adelės Valeckienės
siūlomais e minais pi minė, an inė (i . .) p iesagos: „Viename žodyje gali bū i ne iena, o d i a
daugiau de i acinių p iesagų, be jos nė a ienos eilės. Suda an žodį, isada p idedama ik iena
p iesaga. Jeigu žodis da omas iš neiš es inio žodžio, p ie jo šaknies p idedama p iesaga adina-
ma pi mine. Kai žodis da omas iš edinio, jau u inčio ieną p iesagą, nauja p iesaga dedama po
pi minės i adinama an ine p iesaga i . .“ (Valeckienė 1998: 301). Da plg. su A. Paulauskie-
nės a ojama o pa ies (ne ieno) da ybos žingsnio o man ų są oka (ž . Paulauskienė 1994: 49) i
S. Keinio siūlymu nu ody i da ybos pakopų skaičių (ž . Keinys 1999: 31, 106). S aipsnyje ai-
komi V. U bučio pasiūly i e minai, nes jie iksliau nu odo žodžio da ybos eigą i ienu e minu
galima į a dy i ski ingų da ybos būdų laipsnį.
11 P imin ina, kad žodis sąjūdis pa s y a an ojo laipsnio da inys.
12 Teks e an aš iniai žodžiai (daik a a džiai i būd a džiai) pa eikiami neu alia o ma – ns. y .
g. . (išim į suda o žodis desąjūdizacija, ku is y a mo . g. daik a a dis i ki aip negali bū i pa eik as).
S aipsniai / A icles 149
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
1) Jie ik jaučia sąžinės įpa eigojimą, a ba isuomeninės sąmonės beldimąsi, a -
ba au inės a sakomybės šūkį, ka ais lyg dangaus balsą: eik, da yk, judink.
Tokie anda panašiai jaučiančių, gal ojančių, ne ims ančių, bu iasi į sąjū-
dėlius i imasi da bo: keičia gy enimą ‒ skaid ina, obulina, kelia, ku ia
naują a mos e ą. DLKT
2) Is o iniu požiū iu a ei ininkai susi o ma o kaip sąjūdis i apo o ganizacija.
Sąjūdėliai s o eno, ka ais yškiau, ka ais ne aip, i o ganizacijai besi-
ys an . DLKT
Visi pa yzdžiai pa a o i iename publicis ikos šal inyje – Gedimino Mike-
laičio knygoje „Tolyn į laiką, gilyn į gelmę...: kun. S asys Yla aš uose i a simi-
nimuose“. Kadangi kun. S. Yla gy eno da iki susiku ian Sąjūdžiui, šal inyje
a ojamas žodis su Lie u os Pe si a kymo Sąjūdžiu nesie inas. Tokią min į
pa i ina i in e ne o s e ainėse as i daik a a džio sąjūdėlis pa yzdžiai:
3) S a biausia o kliū is bu o i ebė a: mūsų skaldymasis į d augijas, d augi-
jėles, į sąjūdžius i sąjūdėlius. (h p://www.d augas.o g/a chi e/1964_ eg/
1964-09-25-DRAUGAS.pd )
4) ‒ Daba , aš d įs u many i, ai yks a be pik os alios. Tai y a susiję su am
ik ais egionalis iniais sąjūdėliais i endencijomis Eu opoje, Tau inių ma-
žumų apsaugos kon encijos apib ėž ais dalykais. O is o ijoje aki aizdu, kad
bu o siekiama išpa celiuo i Lie u ą, i iskas. (h ps://kul u a.l y as.l /li-
e a u a/2008/04/18/news/l y as-l -paskai a-2-is o ikas-a-bumblaus-
kas-kas-kaip-i -kodel-manipuliuoja-zemai ijos-is o ija--5909820).
sąjūdie is – ečiojo laipsnio da inys, p iesagos -ie is edinys, pada y as iš
daik a a džio sąjūdis. Jis DLKT pa a o as 32 ka us: 3 ka us – mo . g. ns.
. o ma, y . g. ns. . o ma – 2 ka us, o g. o ma – 1 ka ą, y . g. dgs. .
o ma – 10 ka ų, k. o ma – 8 ka us, n. o ma – 2 ka us, g. i įn. o momis –
po 3 ka us. Iš DLKT as ų pa yzdžių 29 pa a o i publicis ikos šal iniuose, 2 –
g ožinės li e a ū os šal iniuose i 1 – adminis acinės li e a ū os šal inyje. Šie
ediniai žymi asmenų p iklausymą pagal ideologiją a eiklą kokiam no s žmo-
nių elkiniui (ž . Amb azas, ed., 1996: 140):
5) S eigiamojo su ažia imo delega ai a s o a o 180 ūks ančiams žmonių. Ta-
da sąjūdiečiais sa e adino ne mažiau milijono Lie u os gy en ojų. DLKT
6) Pi madienį šią inicia y ą sąjūdiečiai p is a ė P eziden ui V. Adamkui.
DLKT
Vienu a eju šis daik a a dis pa a o as ki a eikšme – kaip sa ai aščio
pa adinimas:
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
7) Kul ū os sa ai aš is „Sąjūdiečiai“ siekia, kad eismuose a si as ų isuo-
menės a s o ai – a ėjai. DLKT
DLKG eigiama, kad ediniai, žymin ys asmenų p iklausymą pagal ideolo-
giją a eiklą kokiam no s žmonių elkiniui, pap as ai y a naujada ai, o įp as a
žodžių, suda y ų su šia p iesaga, eikšmė y a asmenų pa adinimai iš jų gy ena-
mųjų mies ų, mies elių, kaimų a dų (ž . Amb azas, ed., 1996: 139 ).
sąjūdie iškas – ke i ojo laipsnio da inys, p iesagos -iškas edinys, pada-
y as iš daik a a džio sąjūdie is. DLKT šis būd a dis pa a o as 8 ka us: mo . g.
ns. . o ma – 3 ka us, g. o ma – 1 ka ą, y . g. ns. . o ma – 1 ka ą, k.
o ma – 2 ka us, y . g. dgs. įn. o ma – 1 ka ą. 5 pa yzdžiai as i publicis ikos
šal iniuose, 2 – neg ožinės li e a ū os šal iniuose i 1 – adminis acinės li e a ū-
os šal inyje. Šis būd a dis pa a o as d iem eikšmėmis:
• pe kel ine panašumo eikšme, kai žymima ne „kaip kas“, o „kaip kieno, ko“
(ž . Amb azas, ed., 1996: 207):
8) Jokių „apgau ų inkėjų“ Tė ynės Sąjungai p i auk i nepa yko. Neben da-
lis balsų bu o „a ko o a“ iš ki ų, sąjūdie iška e minologija, „dešiniųjų“
pa ijų, pasi ėmus d ipa inės sis emos a gumen u, jog „negalima skaldy i
balsų“. DLKT
• žymima esminė daik o ypa ybė, kai pama iniu žodžiu pasaky as daik as su-
da o pažymimuoju žodžiu eiškiamo daik o esmę, pama ą (ž . Amb azas,
ed., 1996: 207):
9) Tuo me u ai bu o ik eo ija, ma isa spauda bu o o aliai idėjinė, sąjūdie-
iška. Mes aip i su okėme sa o misiją ‒ pa ašy i kai ką s a baus i eikš-
mingo Lie u os is o ijai. DLKT
DLKG nu ody a, kad „būdingiausia -iškas, -a p iesagos daik a a dinių bū-
d a džių da ybinė eikšmė – panašus į pama iniu žodžiu pasaky ą daik ą“ (Am-
b azas, ed., 1996: 207). Tokios eikšmės as ieji būd a džiai sąjūdie iškas ne u i.
sąjūdininkas – ečiojo laipsnio da inys, p iesagos -ininkas edinys, pada-
y as iš daik a a džio sąjūdis. DLKT šis daik a a dis pa a o as ne 234 ka us.
Ras i ik 4 mo . g. daik a a džiai: ns. . o ma jie pa a o i 3 ka us, įn. o ma –
1 ka ą. Vy . g. o mos y a daug labiau papli usios. Vienaskai os o mos a oja-
mos daug ečiau nei daugiskai os. Šis daik a a dis a ojamas isomis linksnių
(išsky us .) o momis: ns. . o ma pa a o a 28 ka us, k. – 6, n. – 2, g. – 5,
įn. – 2 ka us. Dgs. . o ma pa a o a 78 ka us, k. – 73 ka us, n. – 13 ka ų,
g. – 17 ka ų, įn. o ma – 6 ka us. 210 pa yzdžių as a publicis ikos šal iniuose,
S aipsniai / A icles 151
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
18 – g ožinės li e a ū os šal iniuose, 5 pa yzdžiai as i adminis acinėje li e a ū-
oje, ienas – neg ožinės li e a ū os šal inyje. Šie ediniai žymi asmens (asme-
nų) pa adinimą pagal ą asmenį (a g upę asmenų), ku io šalininku i sekėju y a
ediniu pasaky as asmuo (ž . Amb azas, ed., 1996: 114). Daik a a džiu sąjū-
dininkas pa adinamas asmuo, ku is y a Sąjūdžio na ys, šalininkas a ba sekėjas:
10) Aki aizdu ik ai, kad šiandieninę Lie u os als ybę aldo ne jos piliečiai,
juo labiau ne sąjūdininkai. Rašydamas „ aldo“ u iu gal oje ne konk ečių
žmonių bu imą aldžioje, o ai, kas iš ik ųjų lemia šalies gy enimo i jos
aidos pobūdį bei k yp į. DLKT
11) Pipynė sužinojo, kad Sąjūdis jau u i sa ų žmonių Aukščiausiojoje Ta yboje,
kad leidžia laik aš į i pasi odo ele izijos ek anuose. Kai po paskai os sąjū-
dininkui bu o į eik as okas, Jono Pipynės ši dį suspaudė skausmas. DLKT
Dažnai daik a a dis sąjūdininkas u i pažymimąjį žodį i y a sukonk e ina-
mas, p z.: Kauno / Klaipėdos sąjūdininkai, pi mieji / žymiausieji / ik ieji sąjū-
dininkai, eiliniai / a kakliausi / nuoseklūs sąjūdininkai, Uni e si e o sąjūdininkai,
jaunieji / seni sąjūdininkai, šiandieniniai / bu ę sąjūdininkai. Kaip i daik a a dis
sąjūdie is, okie ediniai laikomi naujada ais (ž . Amb azas, ed., 1996: 114).
sąjūdininkiškas – ke i ojo laipsnio da inys, p iesagos -iškas edinys, pa-
da y as iš daik a a džio sąjūdininkas. DLKT šis būd a dis pa a o as ik ieną
ka ą. Publicis ikos šal inyje jis pa a o as y . g. dgs. . o ma i u i eikšmę
„būdingas, įp as as, p iski iamas pama iniu žodžiu pasaky am daik ui, susijęs su
uo daik u“ (Amb azas, ed., 1996: 207):
12) Pe mėnesį be eik nieko nepada y a a kan užsienio poli ikos eikalus. Są-
jūdininkiški pasismaginimai Ry uose a Vaka uose, ko esponden ų globa
užsienio poli ikos a s o i negali. DLKT
In e ne o s e ainėse pa yzdžių su šiuo būd a džiu galima as i daugiau, p z.:
13) Daug kas ikėjosi, kad a ėjo am, jog isa ai pakeis ų. Kad am yž ų-
si – ik ai eikia „sąjūdininkiško“ yž o, gebėjimo p ipažin i klaidas
i iškel i aiškius ikslus. (h ps://cy as.wo dp ess.com/2009/06/08/
neis a i-zodziai-dideleje-s en eje)
14) P isimenu salėje bu ojusį Da ių Kuolį, ada jis bu o ienas iš sąjū-
dininkiško li e a ū os almanacho „Sie ynas“ bend aau o ių, a e-
dak o ių. (h ps://www. acebook.com/ma ijampolesmuziejus.l /
pos s/1224063731004328)
sąjūdinis – ečiojo laipsnio da inys, p iesagos -inis edinys, pada y as iš
daik a a džio sąjūdis. DLKT šis būd a dis pa a o as 42 ka us: mo . g. ns.
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
. o ma – 7 ka us, n. o ma – 1 ka ą ka ą, g. o ma – 6 ka us, . o ma –
1 ka ą, mo . g. dgs. . o ma – 8 ka us, y . g. ns. . o ma – 4 ka us, k. –
10 ka ų, g. – 2 ka us, . – 1 ka ą, y . g. dgs. k. i g. o momis – po ieną
ka ą. 10 pa yzdžių as i publicis ikos šal iniuose, po ieną – g ožinės i neg o-
žinės li e a ū os šal iniuose. Galima ski i kele ą DLKG pa a o o būd a džio
sąjūdinis eikšmių:
• „pada omas, a liekamas, įgyjamas, gaunamas, a si adęs uo būdu, ku is pasa-
ky as pama iniu žodžiu“ (Amb azas, ed., 1996: 212):
15) Galbū galima a sek i kū inyje kokius laiko d asios pėdsakus: p iešsąjūdi-
nę į ampą i pan.? Va gu. Šiose šalyse galima as i nuo kelių iki keliolikos
pa lamen inių i nepa lamen inių g upuočių, kildinančių sa e iš sąjūdinių
s uk ū ų. DLKT
• „p iklausąs pama iniu žodžiu pasaky am daik ui, susijęs su uo daik u (asme-
niu, kolek y u, eiškiniu, s i imi i pan.“ (Amb azas, ed., 1996: 211):
16) Konse a o iai ke ina po pi mojo inkimų a o, a siž elgian į si uaciją, pa-
em i i ki us, ano jų, sąjūdinius žmones. DLKT
• „esan is, a si inkan is, yks an is uo me u, ku į odo pama inis žodis, pasi-
ka ojan is, a liekamas pama inio žodžio eiškiamais laiko a pais“ (Amb a-
zas, ed., 1996: 212):
17) V. Daunio es e ika, o ien uo a į kū ėjo mo alumo i kū ybos ha moningumo
de mę, da ė didelį po eikį sąjūdinio pakilimo i pi maisiais nep iklausomy-
bės me ais. DLKT
• „ u in is išski inę ypa ybę, ku ią suda o pama iniu žodžiu pasaky as daik as“
(Amb azas, ed., 1996: 212):
18) Kas da ašys, pasi ašinės, kas apsk i ai iš jų da d įs užsiim i kokia, a ki-
me, sąjūdinio s iliaus eikla? DLKT
• „ski iamas, inkamas pama iniu žodžiu eiškiamam daik ui“ (Amb azas, ed.,
1996: 211):
19) Visaliaudinę eu o iją is ska ino o ap i u daugin i „Sąjūdžio žinių“ lape-
liai, minė as „A gimimas“, kone kiek iename ajone šalia įp as o ie inio
laik aščio a si adęs al e na y us, sąjūdinis – iki pa milijonus su aukusio
Bal ijos kelio, sa o iško Sąjūdžio saulėlydžio, kai, išsiba sčius gy ajai g an-
dinei, ėmė ku is pa ijos i pa ijėlės. DLKT
sąjūdis as – ečiojo laipsnio da inys, p iesagos -is as edinys, pada y as
iš daik a a džio sąjūdis. Jis DLKT pa a o as 3 ka us y . g. dgs. . o ma.
Po ieną pa yzdį as a publicis ikos šal inyje, g ožinės li e a ū os šal inyje i
S aipsniai / A icles 159
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
modload&name=Diskusijos& ile= iew opic& opic=4157& o u-
m=1...%2520-%252039k&s a =0)
p iešsąjūdinis – ke i ojo laipsnio da inys, p iešdėlio p ieš- edinys, pa-
da y as iš būd a džio sąjūdinis. LKG i DLKG p iešdėlio p ieš- būd a džiai
neski iami. T ys pa yzdžiai (p ieška inis gy enimas, p iešlėk u inės pa ankos,
p ieš inkiminės dienos) paminė i LKG p ie p iešdėlinių p iesaginių da inių, iš-
laikančių p iešdėlio i daik a a džio eikšmę bei žyminčių daik ų ūšį (Ul ydas,
y . ed., 1965: 591). Aki aizdu, kad p ieška inis gy enimas i p ieš inkiminės
dienos žymi laiką, einan į p ieš pa laiką, pasaky ą pama iniu žodžiu (da plg.
pa yzdžius iš LKŽe: p iešad en inis, p iešmokyklinis, p iešpie inis). Tokią eikš-
mę u i po ieną ka ą DLKT pa a o i 4 būd a džiai p iešsąjūdinis. Jie pa a o-
i mo . g. ns. g. o ma, y . g. ns. g. o ma, dgs. g. i įn. o ma. 3 pa yzdžiai
as i publicis ikos šal iniuose, 1 – neg ožinės li e a ū os šal inyje:
45) Šiek iek leng iau, kai šnekam apie pasku inį p iešsąjūdinį dešim me į, ‒
juk Algiman ą Mackų, Al onsą Nyką Niliūną, Liūnę Su emą jau galėjome
lygin i su Judi a Vaičiūnai e, Sigi u Geda, Ma celijum Ma inaičiu... DLKT
Tik ienas būd a dis u i p iešiškumo eikšmę. LKG i DLKG minima, kad
e ka čiais p iešdėlio p ieš- daik a a diniai ediniai žymi dalyką, ku is y a nu-
k eip as p ieš pag indiniu žodžiu pasaky ą dalyką (Ul ydas, y . ed., 1965: 432;
Amb azas, ed., 1996: 148). Būd a džių, u inčių okią eikšmę, galima leng ai
as i LKŽe, p z.: p iešalkoholinis, p iešame ikinis, p iešbaudžia inis, p iešbažny-
inis, p iešemig acinis. Tokios eikšmės būd a dis as as i DLKT – jis y a y . g.
ns. k. o mos:
46) Visiems žinomi ak ai byloja ką ki a ‒ e ninės mokyklos Kelmėje, į ku ią a -
gimimo laikais auk e aukė šim ais kaip į Meką, p adininkas y a V. Ru -
kūnas, o idėją a sinešęs iš p iešsąjūdinio Rumšiškėse susikū usio e noen u-
zias ų sambū io. DLKT
2.3. Sudu iniai žodžiai
DLKT as i 8 su žodžiu sąjūdis suda y i sudu iniai žodžiai. „Lie u ių kalbos
sudu iniai žodžiai isada y a suda omi iš d iejų sa a ankiškų žodžių, juos su-
jungian į ieną; uo jie ski iasi nuo edinių, ku ie su p iesagomis, galūnėmis a
p iešdėliais y a pada omi iš ieno pama inio žodžio“ (U bu is: 1961: 65). Iš šių
sudu inių žodžių 5 y a ke i ojo laipsnio da iniai i 3 – ečiojo laipsnio da i-
niai. Visi jie y a daik a a džiai. 3 daik a a džių ienas iš sandų y a žodis sąjūdis,
jis y a 2 dū inių an asis sandas i 1 dū inio – pi masis. Ki ų 3 dū inių an asis
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
sandas y a žodis sąjūdininkas, 1 dū inio – sąjūdie is, 1 dū inio – daik a a dis
sąjūdis as. V. U bučio eigimu, sudu inių daik a a džių, u inčių ben ieną
sandą, a si adusį iš p iesaginio daik a a džio, pasi aiko e ai i „į okius da inius
(ypač su yškesnes, ilgesnes p iesagas u inčiais sandais) eikia žiū ė i kaip į iš-
im is“ (U bu is 1961: 75). Be DLKT pa a o i ne 5 iš 8 as ų dū iniai, ku ių
an asis sandas y a p iesaginis daik a a dis, neleidžia su uo su ik i.
an asąjūdininkas – ke i ojo laipsnio da inys, suda y as iš skai a džio
an as i daik a a džio sąjūdininkas. „Iš skai a džio i daik a a džio pada y ų
sudu inių daik a a džių, ku ių leksinė eikšmė maždaug su ampa su da ybos
eikšme, an asis (daik a a dinis) sandas pasako, koks dalykas u imas gal o-
je, o pi masis (skai a dinis) sandas nu odo o dalyko skaičių i eilę“ (U bu is
1961: 92). Ano V. U bučio, didesnė dalis šios ūšies sudu inių daik a a džių
y a naujada ai (ž . U bu is 1961: 91). DLKT šis dū inys 1 ka ą pa a o as pub-
licis ikos šal inyje – y . g. dgs. . o ma. Jis nu odo „an osios ka os“, . y.
ėlesnio Sąjūdžio laiko a pio, sąjūdininkus (in e ne o s e ainėse okio dū inio
pa yzdžių ne as a):
47) Landsbe gio „p asiplepėjimas“, pa aikaujančių žu nalis ų pa e s as an aš-
e „...Jei man pasiūly ų a sakingesnes pa eigas, aš jų nea sisakyčiau...“ Tylu,
nes okių pa eigų kol kas Lie u oje nė a. Po o p agys a Landsbe gio pa an-
kiniai ‒ iš als ybinio biudže o apmokama spauda, adijas, ele izija i an-
asąjūdininkai. Jie ienbalsiai ima šauk i: eikia p eziden inio aldymo!
Na š ai, pa eigos jau a si ado, ačiau aplinkui ‒ jokios eakcijos. DLKT
ekosąjūdis – ečiojo laipsnio da inys, suda y as iš būd a džio ekologiškas
umpinio i daik a a džio sąjūdis. „Iš būd a džio i daik a a džio pada y ų
sudu inių daik a a džių, ku ių leksinė eikšmė maždaug su ampa su da ybos
eikšme, pi masis (būd a dinis) sandas iškelia dū iniu pasakomam dalykui bū-
dingą ypa ybę, išski iančią jį iš ki ų os pačios ūšies a g upės (nu ody os an-
uoju sandu) dalykų“ (Amb azas, ed., 1996: 154). DLKT šis dū inys pa a o-
as 1 ka ą. Jis y . g. ns. . o ma pa a o as publicis ikos šal inyje i nu odo
sąjūdžio ūšį:
48) Ši miela jaunų žmonių ilniečių šeimynėlė gy ena Užupyje. Tad nenus ebau,
kad su bend aminčiais no i Tymo k a alą pa e s i ekologiškai š a ių p o-
duk ų u geliu. Jaunų žmonių ekosąjūdis. Sužinojusi, kad naudoju nedaug
kosme ikos i ją enkuosi i in a idžiai, Sol eiga man uoj pa a siun ė są a-
šą liūdnai paga sėjusių plačiai naudojamų E papildų, ku ių eikė ų eng i.
DLKT
S aipsniai / A icles 161
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
In e ne o s e ainėse as i du pa yzdžiai: ienu a eju ekosąjūdis pa ašy as
ka u, ki u – a ski ai. Kaip odo pa yzdžiai, šis žodis nesie inas su Lie u os Pe -
si a kymo Sąjūdžiu:
49) Ne ukus ekosąjūdžio laik aš yje „G eenzien“ pasi odys Kapčiamies-
čio gi ininkijos gi ininko Riman o Pilecko in e iu, ku iame bus p is-
a oma ne ik Kapčiamiesčio gi ininkija, be i u ėdijos medelynas, ja-
me auginami medžių i k ūmų sodinukai. (h p://dzukuzinios.l /
espublikos-spauda-apie-miskininkus)
50) Viešoji įs aiga „Eko Sąjūdis“, Še mukšnių g. 6A, Vilniaus m., Vilniaus m.
sa ., LT-01106 (h ps://www.118.l /imones/ iesoji-is aiga-eko-sajudis/
8227058)
libe alsąjūdie is – ke i ojo laipsnio da inys, suda y as iš daik a a džio li-
be alai i daik a a džio sąjūdie is16. „Sudu iniai daik a a džiai, pada y i iš d ie-
jų daik a a džių, pagal sandų eikšmių a pusa io san ykį dažniausiai y a api-
b ėžiamieji (de e mina y iniai): ienas sandas apib ėžia ki ą, susiau indamas
jo eikšmę, odėl bend oji okio sudu inio daik a a džio da ybos eikšmė y a
siau esnė negu jo pag indinio (apib ėžiamojo) sando“ (Amb azas, ed., 1996:
151). Daik a a dis libe alsąjūdie is DLKT pa a o as 9 ka us, a ojama ik y .
g. dgs. o ma: . – 5 ka us, k. – 2, n. i įn. – po ieną ka ą. Visi pa yzdžiai
as i publicis ikos šal iniuose. Šių edinių an asis sandas žymi asmenų p iklau-
symą pagal ideologiją, eiklą kokiam no s žmonių elkiniui (ž . Amb azas, ed.,
1996: 140), o pi masis susiau ina eikšmę, nu odydamas konk ečią pa iją, . y.
Libe alų sąjūdžio pa iją, p z.:
51) P aei ą sa ai ę konse a o iai, libe alsąjūdiečiai, libe alcen is ai, soclibai,
socdemai, als iečiai liaudininkai i „da biečiai“ ( oliau – TSLSLiCSSLS-
DVLDP) p iėmė Seime naują Aukš ojo mokslo įs a ymą. DLKT
16 Iš p adžių many a, kad daik a a dis libe alsąjūdie is y a p iesagos -ie is edinys, pada y as iš
daik a a džio libe alsąjūdis (no s DLKT daik a a dis libe alsąjūdis nepa a o as, pa yzdžių su
juo galima as i in e ne o s e ainėse: Libe alsąjūdis p adėjo o alų nepalankių pa ijų puolimą, nes,
panašu, ki aip nepe šoks ų jiems eikalingų kelių p ocen ų (h p://www. e.l /naujienos/lie u a/lie-
u os-naujienos/libe alsajudieciai-kal ina-poli inius-konku en us-juodosiomis- echnologijomis/
komen a ai); Libe alsąjūdis, apęs konse a o ių klake iais (klaka –[p anc. claque] samdy ų žiū o ų
g upė, iukšmingai gi ian i a ba peikian i eginį), pa eiškia, kad kul ū os minis as jų. Lygiai aip pa
galima pa eikš i, kad jų y a i p emje as (h ps://www.del i.l /news/ ingas/li /nlasiene- n -is o i-
ja-a sakymai-slypi-giliau.d?id=57125879)). Tačiau Google paieškos sis emos pa eikiamas žodžių
junginio Libe alų sąjūdis i žodžio libe alsąjūdis pa a ojimo skaičius odo, kad libe asąjūdis, paly-
gin i su Libe alų sąjūdis, labai e ai a ojamas. Todėl nusp ęs a daik a a dį libie alsąjūdie is laiky i
dū iniu.
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
52) Tačiau pos as, ku į paliko libe alsąjūdiečiai, lieka lais as, nes bu o įs eig-
as opozicijai, ik niekas iš opozicijos a s o ų neno i di b i su aldančiaisiais.
DLKT
libe alsąjūdininkas – ke i ojo laipsnio da inys, suda y as iš daik a a džio
libe alai i daik a a džio sąjūdininkas. Daik a a dis libe alsąjūdininkas DLKT
pa a o as ik 2 ka us: y . g. ns. . o ma i y . g. dgs. k. o ma. Pa yzdžiai
as i publicis ikos šal iniuose. Šių edinių an asis sandas žymi asmens (asme-
nų) pa adinimą pagal ą asmenį (a g upę asmenų), ku io šalininku bei sekėju
y a ediniu pasaky as asmuo (ž . Amb azas, ed., 1996: 114), o pi masis susiau-
ina eikšmę, nu odydamas konk ečią pa iją, . y. Libe alų sąjūdžio pa iją:
53) Įkandin jo apie galimybę suda y i Seimo y imo komisiją a ba ben jau iš-
kel i šį klausimą Seimo Nacionalinio saugumo i gynybos komi e e p akalbo
i konse a o iai And ius Kubilius, Ju gis Razma (pas a asis bu o elionio
bend amokslis), Seimo NSK na ys libe alsąjūdininkas Algis Kašė a, susi-
pažinęs su V. Pociūnu i ian P eziden ū os skandalą. DLKT
54) Taip iš esmės y a odėl, kad i pačių on o lyde ių – konse a o ių i libe-
alsąjūdininkų – eikloje poli inio p incipingumo, bū ino aiškiai egimoms
e o moms į ykdy i, iš ies labai ūks a, o ski is a p pas a ųjų skambių
dek la acijų i ealios eiklos – ne gi aki aizdžiausiai ma oma mėgėjiška aki-
mi. DLKT
Kad šis daik a a dis lie u ių kalboje y a plačiai a ojamas, odo ne ik pa-
yzdžiai in e ne o s e ainėse, be i ak as, kad jis y a į auk as į Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyną.
libe alsąjūdis as – ke i ojo laipsnio da inys, suda y as iš daik a a džio li-
be alai i daik a a džio sąjūdis as. DLKT daik a a dis libe alsąjūdis as pa a o-
as ik ieną ka ą, jis y . g. dgs. k. o ma pa eik as publicis ikos šal inyje. Šių
edinių an asis sandas žymi poli inės- isuomeninės k yp ies šalininkus, sekė-
jus (ž . Amb azas, ed. 1996: 123), o pi masis susiau ina eikšmę, nu odydamas
konk ečią pa iją – Libe alų sąjūdžio pa iją, p z.:
55) Tačiau a y a eiksnių, galinčių paleng in i koalicinių de ybų eigą? Be abejo.
Visų pi ma mažųjų poli inių jėgų (libe alsąjūdis ų, libe alcen is ų, social-
libe alų, pilie ininkų, galbū i liaudininkų) nusi eikimas de ė is i di b i su
abiem būsimaisiais koalicinių de ybų poliais – i konse a o iais, i social-
demok a ais. DLKT
In e ne o s e ainėse daik a a dis libe alsąjūdis as a ojamas:
S aipsniai / A icles 163
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
56) Anksčiau eikėjo jung is su libe alsąjūdis ais, kol da abi pa ijos bu o al-
džioje, be lyde ių ambicijos neleido. O daba libe alsąjūdis ams libe al-
cen is ai iesiog nebeįdomūs. (h ps://www. 3.l /komen a ai/775061/
kelios-desim ys-plunges-libe alcen is u-pe ejo-i-libe alu-sajudi)
57) Libe alsąjūdis ai niekada nebu o p ie lo io, odėl, galima many i, kad niež i
nagai ką no s p ich a izuo i. (h p://ju a.diena.l /l /naujienos/nuomones/
klaipedieciai- yz ingai-ko os-p ies-lai ininkys es-p i a izacija-268890/
komen a ai)
Kaip minė a, iso da ybos ipo eikšmę gali pa eik i indi idualios am da-
ybos ipui p iklausančių žodžių eikšmės i neu alios eikšmės žodžiai ka ais
gali įgy i menkinamąją i žeminamąją eikšmes, plg.:
58) Tuoj gy enimas page ės, kai pažiū ėsi į LSDP są ašą. O kas uo ne iki, e-
gul palaukia, kol są ašą pa eiks paksiodai i libe alsąjūdis ai. Tiems, kas
bus pa asa į iš ink i į aldžią, gy enimas page ės. (h p://www.anyks a.l /
naujienos/sa ai galio-diskusija/33832-sa ai galio-diskusija-a -jus-gy-
enimas-page ejo)
59) A i ai kalban , labiausiai inkan is panaudo i eu opa lamen a ui paski as
lėšas iš Lie u os bū ų libe alsąjūdis as G. Na ai is. Lėkė aksi už 500 li ų į
Kauną – susi ik i su odon ologais. Už 800 li ų Palangos iešbu yje ėmė kam-
ba į susi ik i su konse a o iaus P. Žeimio inkėjais, o T akuose už 600 li ų
nak į slėpėsi nuo žibinkš ų. Po elnių, G. Na ai is ik ai nepada y ų gėdos
mums Eu opa lamen e. Ten ik ai jo niekas nebū ų pasi ei a ęs, kokio el-
nio su okia igū a už pus ečio ūks ančio li ų p i eikė spo o klube a kam
jam A. Milne‘o „Mikė Pūkuo ukas“. (h p://www.i aizdis.l /zinp _de .
php?id=24278)
Aki aizdaus seman inio ski umo a p žodžių libe alsąjūdie is, libe alsąjūdi-
ninkas i libe alsąjūdis as nė a. Tik žodis libe alsąjūdis as (kaip i anksčiau ap-
a as sąjūdis as) gali u ė i menkinamąją eikšmę.
libsąjūdis – ečiojo laipsnio da inys, suda y as iš daik a a džio libe alai
umpinio i daik a a džio sąjūdis. DLKT šis dū inys pa a o as ik ieną ka ą
publicis ikos šal inyje – y . g. ns. k. o ma ‒ i nu odo su umpin ą Libe alų
Sąjūdžio pa ijos pa adinimą:
60) Populis inės pa ijos p ime a žaidimo aisykles, panašiai kaip didieji p eky-
bos cen ai šokdina smulkesnius p ekei ius. Kad jau aip y a, ai i libsąjū-
džio a ei is isiškai p iklausys nuo p. Auš e ičiaus poli inio kūno sugebėji-
mų. DLKT
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
In e ne o s e ainėse pa yzdžių su dū iniu libsąjūdis aps u, p z.:
61) „Libsąjūdžio“ a s o as eigia, kad už an ininko nuga os s o i Seimo na-
ys bu ęs sociallibe alas Gediminas Jaka onis, ku io padėjėjas A nol-
das Bu kus, u in is UAB „Ve slo a as“, i įda bino Algį Kašė ą N . 2.
(h ps://www.al a.l /s aipsnis/197029/kase a-jaka oni-kal ina-naudo -
jan -juodasias- echnologijas)
62) Libe alų Sąjūdis, lyginan su anks esniais inkimais, pakilo į i šų. Aš nea -
simenu ki o a ejo, o kad iena iš aldančių pa ijų bū ų šok elėjusi – inki-
mų š y uoklė isgi da o sa o. I čia u ime neį ikė iną sėkmę. Pe anks es-
nius Libsąjūdis ga o ~5 p ocen us balsų i os p aėjo inkiminę ka elę, o
daba – ga o ~8 p ocen us. (h p:// okiskis.popo.l / ag/libcen is ai)
naujasąjūdininkas ‒ ke i ojo laipsnio da inys, suda y as iš būd a džio
naujas i daik a a džio sąjūdininkas. Kaip minė a, okių dū inių pi masis san-
das iškelia dū iniu pasakomam dalykui būdingą ypa ybę, išski iančią jį iš ki ų
os pačios ūšies a g upės (nu ody os an uoju sandu) dalykų (Amb azas, ed.,
1996: 154). DLKT šis dū inys pa a o as 1 ka ą publicis ikos šal inyje – y . g.
dgs. . o ma – i nu odo „naujos ka os“, . y. ėlesnio laiko a pio, sąjūdinin-
kus (in e ne o s e ainėse šio dū inio pa yzdžių ne as a):
63) Jokioje inkiminėje p og amoje nebu o kalbama i apie es i uciją. Tačiau
šios p oblemos iškilo po nep iklausomybės a kū imo. Ypač jas eskala o nau-
jasąjūdininkai, ku ie, pasinaudodami si uacija i siekdami sa anaudiškų
ikslų, pa aukė ieną ki ą i bu usį Sąjūdžio lyde į į sa o pusę... DLKT
sąjūdme is – ečiojo laipsnio da inys, daik a a džių sąjūdis i me ai dū i-
nys. Jau minė a, kad okių dū inių ienas sandas apib ėžia ki ą, susiau indamas
jo eikšmę, odėl bend oji okio sudu inio daik a a džio da ybos eikšmė siau-
esnė nei jo pag indinio sando eikšmė (Amb azas, ed., 1996: 151). DLKT as-
as ik ienas oks dū inys, jis publicis ikos šal inyje pa a o as y . g. ns. įn.
o ma i nu odo Sąjūdžio pakilimo laiko a pį:
64) Gal ą pasukus akys slys a, kaip žmonės ebesako, ubežiaus su Lenkija pa-
k aščiais, lig šiol s opiai ebesaugomais d i dešim ys me ų pasienio a ny-
boje majo o Galūzos bei ki ų okių iš anų laikų i s uk ū ų, ku ių pa a des
em inių mi inge Vilniuje iš a dino. Ge ai saugo. Ne aip, kaip kiau ą Lie-
u os y inę sieną, ku ią isą A ū as Skučas sąjūdmečiu k yžiais nus a y
no ėjo, o daba pe ku ią plūs a iš Azijos nelegalūs mig an ai, pap as ai su-
laikomi ik saugojimo pa i į u inčių. DLKT
In e ne o s e ainėse galima as i pa yzdžių su dū iniu sąjūdme is:
S aipsniai / A icles 165
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
65) Lukiškių aikš ė y a s a bi Lie u os is o ijai kaip 1863 m. sukilimo p ieš
Rusijos ca izmą ‒ okupan ą kankinių ‒ Z. Sie akausko i K. Kalinausko
mi ies a minimo ie a. Tam p imin i sąjūdmečiu 1988 m. bu o pas a-
y as k yžius, ku į maskolius uoj pa sp ogdino. (h p://www.p opa ia.
l /2017/11/liud ikas-na cizas- asimas-kam-a i eko.h ml)
66) Viens su puse, du be uso, g aži Lie u a – aip išd ąsėję aukda ome są-
jūdmečio p adžioje, no ėdami, kad ge a nuojau a apie a ėjančią als-
ybės lais ę sklis ų i okiu būdu. (h p://aidas.l /l / au os-mokykla/
a icle/8859-08-30-augo-kieme-zaliasai)
2.4. Neaiškūs a ejai
Šiame sky iuje bus ap a iami žodžiai, ku ių dėl am ik ų p iežasčių nepa y-
ko p iski i p ie konk ečios da ybos g upės.
desąjūdizacija – daik a a džio desąjūdizacija da ybos e apai nė a isiškai
aiškūs. Jis galė ų bū i penk ojo laipsnio da inys, p iešdėlio de- edinys, pada-
y as iš daik a a džio sąjūdizacija17. P iešdėlis de- okiu a eju eikš ų a sky i-
mą, pašalinimą, panaikinimą; judėjimą žemyn, smukimą (ž . Kinde ys, a s. ed.,
2001: 145). Visai įmanoma, kad šis žodis pada y as jau iš p iešdėlinio eiksma-
žodžio desąjūdizuo i(s). Tokiu a eju žodis desąjūdizacija u ė ų bū i laikomas
p iesaginiu, o ne p iešdėliniu ediniu. Google nepa eikia nė ieno pa yzdžio
su žodžiais sąjūdizacija i desąjūdizuo i(s). Todėl galima da iena šio daik a-
a džio a si adimo e sija – žodis gali bū i pada y as pagal analogiją su žo-
džiu deso ie izacija, ku is lie u ių kalboje plačiai a ojamas (Google pa eikia
10800 ezul a ų).
DLKT as as ik ienas daik a a džio desąjūdizacija pa yzdys ‒ mo . g. ns.
k. o ma. Jis pa a o as adminis acinės li e a ū os šal inyje:
67) P ašom. Depu a as B. Genzelis. B. GENZELIS. Aš siūlau išb auk i adi-
namąjį deso ie izacijos įs a ymą, kad a einančiai kadencijai ne eik ų p iim i
„desąjūdizacijos“ įs a ymų, kadangi mes ge ai žinome, daba Sąjūdis da
nė a apsi alęs nuo KGB agen ū os, daugelis eikėjų komp omi uoja Sąjūdį.
DLKT
17 „P iesagą -acija u i dauguma isų ų a p au inių žodžių, ku ie gali bū i su okiami kaip eiksma-
žodžio abs ak ai. Dalyje šios p iesagos edinių galima ski i i ku ią no s ki ą, ne eiksmo eikš-
mę, plg.: dekla acija, delegacija, demons acija...“ (Ul ydas, y . ed., 1965: 302 ; da ž . Amb azas,
ed., 1996: 99). Jie y a suda omi iš eiksmažodžių.
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Kad šis žodis nea si ik inis, odo in e ne o s e ainėse as i pa yzdžiai:
68) Na, ą gai ų ėją labai d as iškai užsmaugė „pi miausias iš isų pi mų“, ie oj
deso ie izacijos į ykdęs desąjūdizaciją, i daba nuobodžiaujan is Eu opa -
lamen e! (h ps://www. 3.l /naujiena/615726/ -gajauskai e-p ie-seimo-
a u-issi ikia o-pa ijos)
69) Labai aiklus s a baus p oceso Lie u oje apibūdinimas: DESĄJŪDIZA-
CIJA!, ku i, manyčiau, jau ik ai užbaig a Lie u oje ie oj dekagebizacijos.
(h ps://www. 3.l /komen a ai/615726/ -gajauskai e-p ie-seimo- a -
u-issi ikia o-pa ijos)
desąjūdizuo is pagal da ybos aisykles u ė ų bū i ke i ojo laipsnio da-
inys, p iešdėlio de- edinys, pada y as iš eiksmažodžio sąjūdizuo is18. Tačiau
in e ne e nepa yko as i pa yzdžių su eiksmažodžiu sąjūdizuo i(s). Todėl i-
sai įmanoma, kad šis eiksmažodis y a pada y as iš ką ik ap a o daik a a džio
desąjūdizacija.
Tai ienin elė DLKT as a eiksmažodžio o ma, ja šis eiksmažodis pa a o-
as publicis ikos šal inyje. P imin ina, kad p iešdėlis de- eiškia a sky imą, pa-
šalinimą, panaikinimą; judėjimą žemyn, smukimą (ž . Kinde ys, a s. ed., 2001:
145). Ras as oks pa yzdys:
70) Indi idualizacija sa aime y a ge as yksmas. Be jo pabaiga, ku i ik ai ne-
ukus a eis, bus a ba adikali a omizacija, a ba indi idualis inė isuomenė,
ku i indi ido eises gina i puoselėja isiškai sąmoningai. A ba da ki aip.
Visuomenė ima „desąjūdizuo is“. So ie inis įdi bis, elkęs žmones ienam
ikslui, pasi a na o kaip ge a echnologija bu ian Sąjūdį ‒ judėjimą bend-
am ikslui. DLKT
In e ne o s e ainėse pa yzdžių su šio eiksmažodžio o momis nepa yko
as i.
DLKT as i du į a džiuo iniai būd a džiai. Kaip žinoma, į a džiuo iniai būd-
a džiai y a susida ę iš pap as ųjų, p iaugus į a džiui jis, ji (Zinke ičius 1957:
5). Kai ku ių linksnių o mos iki šiol y a išlaikiusios pi mykš ės da ybos ipą i
niekuo nesiski ia nuo pap as ojo būd a džio i į a džio jis, ji o mų, pa yzdžiui,
y . g. ns. kilmininko i galininko o mos. Todėl į a džiuo iniai būd a džiai
galė ų bū i laikomi sudu iniais žodžiais. Zigmas Zinke ičius a oja e miną
sudė iniai žodžiai (ž . Zinke ičius 1957: 17 i en nu ody ą li e a ū ą). Tačiau
dauguma o mų paki o i labai nu olo nuo a i inkamos pap as ojo būd a džio i
18 P iesaga -izuo i būdinga eiksmažodžiams, a ėjusiems iš ki ų kalbų. „Šie eiksmažodžiai eiškia
eiksmą, ku iuo kam no s su eikiama kokia ypa ybė a ku iuo kas no s kaip ki aip pakeičiamas,
pa eikiamas“ (Ul ydas, y . ed., 1971: 249).
S aipsniai / A icles 167
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
į a džio jis, ji leksijos, į a dis jis, ji apo an ąja būd a džių galūne. Iš kiek ieno
pap as ojo kin amosios ypa ybės būd a džio i kai ku ių nekin amosios ypa ybės
būd a džių galima pada y i po į a džiuo inį būd a dį, eikia ik p idė i galūnę19.
Kadangi p idedan galūnę gaunama į a džiuo inė o ma, o ne naujas žodis, į a -
džiuo inių būd a džių negalima p iski i nė p ie ienos da ybinės g upės.
sąjūdie iškasis – būd a džio sąjūdie iškas į a džiuo inė o ma. DLKT as-
as ienas oks būd a dis, publicis ikos šal inyje jis pa a o as y . g. ns. k.
o ma:
71) Kas gali paneig i min į, jog 10 milija dų k edi inės linijos sensacija bu o su-
gal o a, kad: 1. Mo aliai sugniuždy ų nepasiduodan į šalies i užsienio a e-
is ų spaudimui banką; 2. Galu inai sukomp omi uo ų is da nepaklupdy ą
LDDP; 3. Išaukš in ų au os akyse isų blogybių demaskuo ojus ‒ konse -
a o ius, ku ie dėl sa o uščiažodžia imo i begalinio nihilizmo niekaip ne-
gali a gau i sąjūdie iškojo populia umo. DLKT
Kaip žinoma, ski iamos d i pag indinės į a džiuo inių būd a džių eikš-
mės: pažymimoji i pab ėžiamoji. „Pažymimosios eikšmės į a džiuo iniai bū-
d a džiai pažymi kalban iesiems žinomą, apib ėž ą daik ą, išski dami jį iš ki ų
daik ų, pa odydami jo ūšį a ba nusakydami jau iš anksčiau žinomą jo ypa y-
bę“ (Ul ydas, y . ed., 1965: 505), o „pab ėžiamosios eikšmės į a džiuo iniai
būd a džiai pab ėžia būdingą žinomą daik o ypa ybę“ (p. 509). „Pažymimųjų
i pab ėžiamųjų į a džiuo inių būd a džių eikšmės p igim is y a ski inga: pi -
mieji nu odo žinomą daik ą, an ieji – žinomą ypa ybę“ (p. 510)20. Pa eik ame
pa yzdyje į a džiuo inis būd a dis u i pažymimąją eikšmę. Šio į a džiuo inio
būd a džio pa yzdžių galima as i i in e ne o s e ainėse:
72) Lie u ai sa o au inę als ybę a kū us, p asidėjo i poli inių jėgų sluoks-
nia imasis. Pi miausia isas sąjūdie iškasis Seimas ( uo me u da AT)
bu o apkal in as... (kuo mano ?) o gi „sukai ėjimu“. (h p://www.g ei as.
eu/nuomone/gal-kas-gali-man-paaiskin i-ka- okio-blogo-pada e-p o -
lansbe gis-nes-as-kaip-i -nesu-kazka-skaiciusi-apie-ji-k iminalinio-i -
nejau-p o lansbe gis-blogesnis-uz-b azauska-no s-i -ne-i- ema-be )
19 „Pag indinį seman inį ski umą a p pap as ųjų i į a džiuo inių būd a džių suda o ski iamoji
į a džiuo inių būd a džių eikšmė: pap as ieji būd a džiai iš eiškia daik o ypa ybę, o į a džiuo-
iniai išski ia am ik a ypa ybe pasižymin i daik ą iš ki ų os klasės daik ų“ (Jakai ienė, a s. ed.,
1976: 72).
20 Da apie į a džiuo inius būd a džius ž .: Jakai ienė, a s. ed., 1976: 72 ; Paulauskienė 1994: 220 ;
Mo kūnas, pa ., 2008: 230 .
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
73) 1990–1991 m. Aukščiausiosios Ta ybos sąjūdie iškoji dauguma į ykdė
s a biausius i bū iniausius Lie u os als ybingumo a kū imo užda inius:
pa engė i p iėmė pag indinius šalies idaus gy enimo i Tau os ūkio a -
kymo įs a ymus. (www.l s.l /sip/ge File3?p_ id=6652)
sąjūdiškasis – būd a džio sąjūdiškas į a džiuo inė o ma. Šis būd a dis
DLKT pa a o as ik ieną ka ą, publicis ikos šal inyje jis pa a o as mo . g.
ns. . o ma i y a pažymimosios eikšmės:
74) LDDP ilgai s y a o, a jai pasiskelb i opozicija, a ne, i daba , a odo, jau
linkusi ai pada y i. Tokį aiškumą, ku io seniai pageida o sąjūdiškoji pa -
lamen o dauguma, eik ų s eikin i. Aiškumas eikš ų i mūsų als ybės poli-
inio gy enimo b andą. DLKT
Šio į a džiuo inio būd a džio pa yzdžių galima as i in e ne o s e ainėse:
75) ‒ Kai LTV „Klausimėlis“ da bu o sudė inė LTV2 „Lais ės alėjos“ dalis,
klausinėjai ik Kauno ga ėse. Tuome ė sąjūdiškoji laikinosios sos inės al-
džia bu o labai nepa enkin a, nes juokingus a sakymus že da o ien kau-
niečiai. Teko gi dė i, kad dėl o a ęs os neišme ė iš da bo. Tiesa? (h ps://
www.lzinios.l /lzinios/p in .php?id=144684)
76) Nemaža salė bu o pilnu ėlė, kai kas ne i s o ėjo. Kažkodėl man isa ai
p iminė mūsų sąjūdiškąją jaunys ę. (h p://www. eks ai.l /componen /
con en /a icle/130-2006-n -1-sausis/600-m-ma inai is-j-bob ows-
kis- ies-b andenbu go- a ais)
3. APIBENDRINIMAS
LKŽ pa eikiamos ys žodžio sąjūdis eikšmės, o DLKŽ – ik d i. Tai galė-
ų eikš i, kad žodis sąjūdis p adė as a o i siau esne eikšme i galbū ne kiek
ečiau. Tačiau DLKT as i 380 pa yzdžių odo, kad žodžio sąjūdis pag indu lie-
u ių kalboje a si ado 28 žodžiai. Jie y a ski ingo da ybos laipsnio. Daugiausia
y a ke i ojo laipsnio da inių – 13, kiek mažiau ečiojo laipsnio da inių – 10,
o mažiausiai, kaip i bu o galima ikė is, y a penk ojo laipsnio da inių – ik ie-
nas (ž . len elę).
Iš isų da inių dažniausiai – 234 ka us – DLKT pa a o as žodis sąjūdi-
ninkas. Daug ečiau a ojamas būd a dis sąjūdinis – jis pa a o as 42 ka us.
Da ečiau a ojamas daik a a dis sąjūdie is – as i 32 pa yzdžiai21, o 14 žo-
džių ‒ AN RASĄjūDININKAS, DESĄjūDIzAcIjA, LIBERALSĄjūDIS AS, LIBSĄjūDIS, NAUjASĄjūDININKAS,
21 Tik inimo p og amėlė Mic oso Wo d iš as ų 28 žodžių a pažįs a ik uos is dažniausiai
pa a o us.
S aipsniai / A icles 175
Są okos sąjūdis įsišaknijimas lie u ių kalboje
Sa ickienė Ine a 2005: Linksnių a ojimo dažnumas i daik a a džio eikšmė. –
Ac a Linguis ica Li huanica 52, 59–65.
Ska džius P anas 1996: Rink iniai aš ai 1. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Subačius Gied ius 1993: Simono Daukan o didžiojo lenkų–lie u ių kalbų žodyno
naujada ai: indi iduali žodžių da yba. – Lie u ių A gimimo is o ijos s udijos 4. Vilnius:
Bal oji a nelė, 135-216.
Ul ydas Kazys, y . ed., 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo olo-
gija. Vilnius: Min is.
Ul ydas Kazys, y . ed., 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija. Vilnius:
Min is.
Ul ydas Kazys, y . ed., 1981: Lie u ių kalbos žodynas 12. Vilnius: Mokslas.
U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių da yba. –
Daba inė lie u ių kalba. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
65‒121.
U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas.
Vai ke ičiū ė Vale ija 2007: Ta p au inių žodžių žodynas. Ke i as pa aisy as i
papildy as leidimas. Vilnius: Žodynas.
Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika. Vilnius: Mokslo i en-
ciklopedijų leidybos ins i u as.
Vaskelienė Jolan a 2000: Da ybiniai sinonimai. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Vaskelienė Jolan a 2002: Da ybinių sinonimų s ilis ika. – Linguis ica Le ica 10,
92–101.
Vaskelienė Jolan a 2004: Da ybinių sinonimų unkciona imas eks uose. – Filolo-
gija 9, 47–54.
Vaskelienė Jolan a, Kučinskienė Ramunė 2012: Daba inės lie u ių kalbos
būd a džių da ybiniai sinonimai. – Žmogus i žodis 14(1), 153–161.
Vaskelienė Jolan a, K ašy ė Regina 2006: Lie u ių i la ių kalbų da ybinių
sinonimų s ilis inės ypa ybės. – Lie u ių i la ių g e inamosios s ilis ikos klausimai. Lie-
u iešu un la iešu sas a āmās s ilis ikas jau ājūmi. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla,
295–310.
Zinke ičius Zigmas 1957: Lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių is o ijos b uožai.
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
Es ablishmen o he Concep sąjūdis
in Li huanian
SUMMARY
Based on he Co pus o Con empo a y Li huanian Language (CCLL) de eloped by he
Cen e o Compu a ional Linguis ics o Kaunas Vy au as Magnus Uni e si y, he a icle
seeks o de e mine how he concep sąjūdis es ablished i sel in Li huanian. I was de e -
mined ha 28 wo ds o igina ed in Li huanian on he basis o he wo d sąjūdis: 14 nouns
(one diminu i e), 12 adjec i es (10 adjec i es o he sho o m, 2 adjec i es o he p o-
nominal o m), one e b, and one ad e b. These wo ds we e o med on he basis o di e -
en wo d- o ma ion pa e ns. They a e p edomina ed by su ixal de i a i es; he numbe
o compound wo ds is sligh ly smalle , whe eas p e ixal de i a i es a e e en less common.
The o ma ions de i ing om he wo d sąjūdis demons a e a di e en le el o wo d- o -
ma ion: he o ma ions o he ou h le el a e mos common; hi d-le el o ma ions a e less
common, whe eas he o ma ions o he i h le el a e leas common.
The wo d sąjūdininkas is mos common; i was used o 234 imes in he CCLL. The ad-
jec i e sąjūdinis is much less common; i was used o 42 imes. The noun sąjūdie is is e en
less common; 32 examples we e ound. Fou een wo ds we e used only once in he co pus.
Masculine nouns a e mos commonly used in he CCLL; he e a e ew eminine nouns.
The adjec i es o bo h gende s a e used in equal p opo ions. Nouns a e usually used in he
plu al, whe eas adjec i es a e mo e commonly used in he singula .
I should be no ed ha 26 ou o 28 wo ds o igina ed a e he e en s o 1990 in Li hua-
nia and a e connec ed o hem. Only wo wo ds ha e no connec ion wi h he es o a ion o
Li huania’s independence. These wo ds a e usually used in he sou ces o opinion jou nal-
ism (340 ou o 380 examples); hey a e less common in o he sou ces.
A e summa ising all he wo ds o med on he basis o he wo d sąjūdis, he ollowing
ields o meaning can be singled ou : size, ea u e o ac ion, ac ion, ype, name o objec ,
ime, name o pe son, peculia ea u e.
Į eik a 2018 m. bi želio 6 d.
VE SL AVA ČI ŽIK-pROK A šEVA
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
esla a.p okase [email protected]
