Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia)

S aipsniai / A icles 109 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės analyse, a miques lexicog aphija e lexikologie, socioling is ique, synaksė. DOI FONETINS IR MORFOLOGINS ŽAGARS ŠNEKTOS YPATYBS Il es p obable que ous ayez en endu pa le d'un g oupe de pe sonnes qui on é é a ê ées. (XX a. PARIGA XXI a. PRADŽIA) Phone ic and Mo phological Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y) ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme. Au o ė ęsia aka ų aukš aičiams šiauliškiams appa enan čių Joniškio šnek ų y imą (ap ašą). S aipsnyje ap a iamos one inės i mo ologinės Žaga ės šnek os, pasku inės iš ap ašomųjų Joniškio šnek ų, pa icula i és, e lé ées dans a miniuose į ašuose, da y uose XX a. in e XXI a. débu (nuo 1999 à 2003 m.). Des ašoien ema qués Žaga ės šnek os phe iniai i mo ologiniai eiškiniai, disku uo ini akcen uacijos polinkiai, es p ésen é ž al gomasis leksikos sa i umo ap ašas. ESMINIAI VOODŽIAI: aka ų aukš aičiai šiauliškiai, Žaga ės šnek a, Žaga ės šnek os phe inės ypa ybės, Žaga ės šnek os mo ologinė aiška e lexicikos sa i umas. ANNOTATION The au ho con inues he s udy (desc ip ion) o Joniškis local dialec s which belong o he Wes e n Aukš ai ian Subdialec o Šiauliškiai. L'a icle discu e he phone ic and mo phological peculia i ies o Žaga ė local dialec , he las Joniškis local dialec unde analysis, which a e JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX e lec ed in he dialec al eco ds made a he end o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s cen u y (de 1999 à 2003). The a icle desc ibes he iden i ied phone ic and mo phological phenomena in Žaga ė local dialec , he ques ionable endenKEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian cies o accen ua ion and p o ides a pilo desc ip ion o lexical peculia i ies. Subdialec o Šiauliškiai, Žaga ė local dialec , phone ic peculia i ies o Žaga ė local dialec , mo phological exp ession and lexical peculia i ies o Žaga ė local dialec . ĮVADAS Au o ė y a nus ačiusi Žaga ės šnek os ibas, be kalbinių eiškinių nė a ap- a usi1. À p opos des p o imos Žaga ės šnek ai Skais gi io šnek os phe inius e ologinius eiškinius publikaciją y a paskelbusi kalbininkė Auš a Kaika y ė2. Pa ienius one inius i mo ologinius Žaga ės šnek os sa i umus y a ap a ę dia- lek ologai Aldona Jonai y ė, Aleksas Gi denis, Geno ai ė Kačiuškienė, Juozas Pab ėža3. Remian is a mė y ininkų da buose išsaky omis min imis i au o ės mo įž algmi, ema é és écou an des en egis emen s, ise à ou ni combien pas combien déc i end in ą Žaga ės šnek os imagea e p é oi olimesnis gui es de a ail i iamojo. Con enu de l'a icle En egis emen s de Žaga ės šnek os, conse és de l'Ins i u de langue Li uanien Ta mių a chy e4. Les en egis emen s in e médiai es é udiés cou en la in du XX e e le débu du XXI e pé iode (19982003). Apclaus i la plus âgée géné a ion des épondan s, nés de 1901 à 1936 m. Į ašy a 16 kasečių a minių į ašų, suda ančių apie 1440 al. eks u. En egis ees ai e ne ienodą épondan es enquê es e in e minées 1 Ž . Š amba y ė 2018: 135148. 2 Ž . Kaika y ė 2015: 150173. 3 Au o ė ien comp e à A. Kaika y ės e d'au es dialek ologues des a aux éclai škin us Žaga ės umus; de inasi p ie paskelb ų s aipsnių s uk ū os apie Joniškio i Skais gi io šnek as; ci uoja (o šnek os sa ine pe pasakoja) des che cheu s penses, que ce se ai possible soi jus i ie , ou exp ime des dou es su leu s a aux scien i iques émisyen eigins. Au o ée spécialemen neinko exemples des de Žaga ės šnek os ex ų eiginiams illus e , e abo dé ous (i nesis eminius) šnek os phe inius, accen uacinius, mo ologinius aiškos cas. 4Le ma é iel eche ché es déc i en dé ail dans l'a icle de l'au eu 2018 m. 5 LKI TA es conse ée e des en egis emen s des années ul é ieu es, pa exemple, ai e 20112013 m., mais elles au eu ée de l'a icle nei emia pou une aison esponden ų amžiaus. Gla ioji géné a ion e lè e le mieux la adi ionnelle a mę, e de els épondan s de a miniens en egis emen s p incipalemen ai e indiquées années. A icles A icles a icles 111 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) des élè es, é udian s e doc o an s ayan expé ience de l'en egis emen de langue6. Les suje s pa lés des Responden s pou aien ê e di isés en cinq g oupes: a) Žaga ė his o ia e son in e p e ació (légendes su la naissance du nom Žaga ė; su les hi e galies e leu s kunigaikščius; su Na yškino d a ą e ses o ê s ga diens (eigulius); ab ique; su le comme ce passé e le chemin b) p amonė i p amonės įmonių eikla (apie Žaga ėje eikusias pieninę, sagų comme cial à Rygą; su la con ebande, qui s'es dé eloppée à la on iè e; su les a isans, é ablis à Žaga ėje, e c.); c) eligion e š en ieji (apie di é en es con essions eligieuses pe sonnes cohabinemen ; d) science e aš ija (apie apie Senosios i Naujosios Žaga ės bažnyčias; apie Ba bo ą Umias auskai ę); albas, aš iją e li es); e) les a aux quo idiens (à p opos di e ses kasdienius a aux, e.g.: duonos kepimą, da žų p iežiū ą, aikų auklėjimą, e c.; à p opos di e ses ê es, e.g.: ma iages, en e emen s, a laidus, e c.). Kodėl aip s a bu iš yškin i emas? Tai da oma dėl o, kad kiek ienas ku ia- mas eks as y a p o o kū inys, isa esme susijęs su gy enimo pa i imi, edančia į žmogų, į kū ybą7. Į ašinė ojo p o esionalumas (gebėjimas nepe auk i klausi- nėjan i minimalus įsikišimas) leidžia a siskleis i gy enimo de alėms, ku iose éme geai la pe sonnali é épondan ( alybines disposi ions, his o ique su i en o emps payau a, é aluables c i è es e leu é idence, quo idienne ie c ébinée poé ique). Pa acon an le épondan c ée (ne seulemen ec è e, mais aussi pe ku ie, p iku ia, suku ia). Tuen puis de pasąmonie sug įž a de la langue aiškos (ga sų i o mų) į ai o ė (l'image du mo , e lé ées mik okon eks e). Les en egis emen s de Žaga ės šnek os ès he e ogies: dans une en egis é é hisinis éci , dans les au es beaucoup de di e ses e di é en es en egis inė ojos ques ions, auxquelles ébalance- -on sé ieux e épondan ne peu lib emen acon e (c é i ex e), e seulemen quelques sen ises épond à la ques ion. Pa conséquen , les a i ma ions de l'a icle jus i iées es donnée une he e odai des exemples (nou d'un à plusieu s pa oenies de mo s ou mo s dans les sen ences). 6 1998 m. A. Kaika y ė enquê a un homme (g. 1928 m.) e une emme (g. 1928 m.), e li uanis ines é udiées S. Micku ė e S. Raice ičiū ė un homme (g. 1930 m.) e deux emmes (g. 1914 e 1936 m.). 1999 m. en egis e sixsiolikos espondenčių (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1918, 1915, 1920, 1921, 1926, 1927, 1928, 1929, 1934 m.) e esponden o (g. 1924 m.) ex ai, don les eco ds on ai A. Lau ik Baly y ė, B. Balė u y ė, R. Vidman ai ė, J. No kienė, S. Raice ičiū ė. 2003 m. Joniškio Auš os gymnasies mokslei iai записё 1923 e 1925 m. nusių espondenčių e éponden des éci s. 7 Apie ai plačiau ž . Daujo y ė 1998: 69, 269. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX L'objec i de l'a icle déc i e obse é les snec es de Žaga ė accen uacines, phoné ines, mo phologiques e lexicines ca ac é is iques8. Pou le éalise , les âches sui an es s'éche ien : a) chi e les in e minius des en egis emen s de Žaga ės expédi ion e assemble ma é iel; b) déc i e les pa icula i és a mines obse ées e compa e (où possible e au an possible) a ec d'au es Joniškio šnek ų (Skais gi io, Joniškio) ou a imų a mių (zemaičių, šiau ės pane ėžiškių) pa icula i és; c) donne des langues con ac s (la iens e Li uiniens) e lindžius S aipsnyje aikomi ap ašomasis i lyginamasis me odai. Dėl kai ku ių kalbi- Žaga ės šnek oje (kiek pas ebė a į ašuose). ni des phénomènes émisomi hypo he iniai eigniai, encou insian s e ec ue olé ieu leu dé eloppidos e a kai os é ude. ŽAGARS ŠNEKTOS FONETIKA IR ACCENTRAISON: TIRJ LEVILGSNISSIU Il es impo an de sa oi si l'on es en mesu e d'y pa eni . IRIGINIAI Akcen uacija. Žaga ės šnek a y a aš pa ibyje, ku y auja isuo inis ki čio a ac ion, ano A. Kaika y ės, žaga iečiai ki į a i aukia e de umpos, e mas polinkis a i auk i iš ilgos galūnės į be kokio ilgumo skiemenį“ (Kaika y ė 2015: 150). Pas ebi- ki į dans p emiè e skiemenį, exemple.: . iškis ( y škis); *žàga e (Žagã ė), po.ks (pijõkas), ddesni (didesn), s.pi.ne (supỹnė), àdgal (a ga), . šnek oje ki is n'es pas aussi sou en a acué comme min is (a min s). Dėl kon ak ų su la ių kalba ki čio a i aukimas u ė ų bū i da yškesnis, be dialek ologai J. Pab ėža i A. Kaika y ė eigia, kad Žaga ės Skais gi io šnek oje, où il nuchoka dans skiemenį, ki čiuojamą a aminėse o mes. Le con enu des Ta minius eco ds pe me de suppose une que les indi idus des esponden es pa len peu pas peu di è en : Žaga ės ille sys ème d'accen ua ion pa emia kalbininkų émisy ą min į, e au ou dans les illages (į Skais gi io, Rais ų, Juodeikių pusę) ki čio a i aukimas es enco e plus b isk, exemple.: ge α gè α (Ve šiai); i(ž)žm.. i(ž)žmo.ũ·; / sùs (Žg) isùs / g .d. g u.dũ· (Ž elgaičiai /). Men s kalbininkų selon, Žaga ės šnek oje pa iculiè emen sou en ki is es a aé de eiksmažodžių e pa icipan s, padaly ių, pusdaly ių o mes du galinis skiemens dans a an dėlius (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 152). Toki pensée sou ien e Žaga ės šnek os exemples, plg.: nèžina, ùš ek, pàsi iŋ žàga ., αd· oe pàski i (Žg). Si ac ionmawodis a deux ou plus p édėlis, no i ie A. Kaika y ė, ki čiuojamas ou a an dėlis, allan a an šaknį, ou celui du mo skiemuo, 8 En aison opg g ande de l'a icle de ce e au o i é, un a icle dis inc es p épa é pou é éle les pa icula i és mo osyn axiques, syn ac iques, ph aséologiques e s abiles des join s de Žaga ės šnek os. A icles A icles A icles 113 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) qui ob ien ki į pe sonn p o égan . J. Pab ėžos es ime, ki is a an le mo gali bū i a si adęs dėl analogijos su eiksmažodžiais, ku ių p iešdėliai u i dės- ningą mo ologinį ki į, p z.: nebpàkalba, nebpàmenu“ (Pab ėža 1998a: 782; Kaika y ė 2015: 153). Pas ebė a, kad „ a minėje li e a ū oje [...] apie Skais - gi į ( aip pa Žaga ę, Gaižaičius), kaip i g e imame žemaičių plo e, labiau pa- b ėžiamas pi masis i agalių d iga sių dėmuo (LKT ch .: 63)“ (Kaika y ė shaknį 2015: 156157). Telle pensée s'appuie e des exemples de žaga iškių ex e, comme: pẽ.ns, pα a.gã.s a., pam.klαs9. akcen ua ion complexi é A. Kaika y ė es éc isusi ainsi: Abou Ypač sumišęs Skais gi io šnek os ki čia imas lui susipynusios e adinamojo aukš ai iškojo, e žemai iškojo uni e sel ki čio a i aukimo pa icula i és. T i agalės p iegaidės spūdis doublea sies concen é nenuoekliai e su le p emie jo kiuses] kap i-eda a sà *žàga è bú·da a (Žg). Néanmoins il es possible de le e dėmens, kaip Žaga ės šnek oje, i an an ojo dėmens, kaip Joniškio šnek oje“ (Kaika y ė 2015: 170–171). Tai ody ų i pa yzdys iš Žaga ės: nu‿ αi‿ én [šo- hypo hèse, bã.sei, gã.s a, k ã.ũje, nukũ.s , skã.bes, s .e. (Ve šiai, Žg). Donc Žaga ės šnek a kad d iga siuose i agalės p iegaidės spūdis pasiski s o pe abu dėmenis, p z.: pa lan eu s esponden ų accen ua ion es keblu déc i e. binies s anda ds le onais e Li uiniens adions e élé ision. Foné ique. Impo an es os ca ac é is iques phé a iques, que dis inguen les P imin ina, kad ją iki daba ebe eikia ne ik kalbiniai kon ak ai, be i du kal- dialec ologues, son sains des mél iés d ibalsies an, am, en, em, nosinių balsies ą, ę main ien e l kie con einimas e, ė, ei, ę ype balsius. Žaga ės šnek os dans les ex es de ces ca ac é is iques adhè en : sαmd·dαa, ám sklèpè, jám, sαmd·, s.na, ižgadna a·αnsá.mbli. ; žegau., αñd, ã·lαnda, isigαñda labα, i. α. gαd; én, задеgdαa, š eñ es úoždαa, ajòna ceñ αs; sodi.b·łas (Žg, Ve šiai, Ž elgaičiai, Žiu iai). Les dialec ologues J. Pab ėža e A. Kaika y ė son ema qués, que su Žaga ė gana dėsningai du e inen des g oupes de compounds lė, le, lę, lei neki čiuo ose galūnėse ou galūnėse, don pa iculiè emen a ac es ki is, dans les mo s e les o mes, ai es des ac ions du mo pe me e (Pab ėža 1998a: 786; Kai a ė 2015: 163). Comme es ema quée 9 T adi ionciellemen depuis 1970 m. publiés dans les ex es a miniens de Žaga ė i agališkai ki čiuo inų d ibalsių i d iga sių di é en s signes du ki čio ( ies iniu ou dešininiu) désigne seulemen le p emie lãsio ou d ibalsio, plg.: dėika, nusigãndus (Lk 1970: 149); á.ika, ké.lmαi (Lk ch 2004: 6869). Skais gi io šnek os des exemples du desc ip eu u ilisen les deux signes de c oiscis; plg.: bã.isẹi, pl.n a, sẹp .n a (Kaika y ė 2015: 151152). Au o ée, chi uan ex es, a ema qué que le p emie d ibalsių e d iga sių démen es plus b illan , mais e le second démen a ki į. Pa conséquen , dans les exemples i agale p iegaide ki chiuojamų d ibalsių e d iga sių dėmuo ma qué comme semilgis e ki čiuojamas ies iniu ki čio ženklu. Le second ê emen es égalemen ki chi ié ies iniu, mais neinnima demi-longumes. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX A. Kaika y ė, Žaga ės šnek oje kie inamas ik junginys le, ik jis, kaip i skais - gi iečių, žodžio idu yje nekie inamas (Kaika y ė 2010: 12; 2015: 164)10. Il semble que kalbininkų eiginiai son opelyg ka ego iški. Polinkis kie in i le g oupe combininium galūnėse aimen plus équen , plg.: daba meo ã·cie nùšla e us é.iške sà(s) sodi.b·łas (Žg) / /; ga ·la òk śæũ a suαkles aúodα a p ipuś ·dα a (Žg) / d bau kæłà(š) š·æu ká. es m.lžau (Daukšiai); / / paú·dα a kelin·łas (Žiu iai); à òšk me gelk·la α bù a (Žg); palka α ei(p)pà a nàšła (Žg); à nešu dúonas iekẽ·la. (Žg). En ce ains cas l kie iné e du mo šaknyje, plg.: palαis ù αi(Žg); αn óke łače .šłαŋke s úogas (Žg). Ta mė y ininkė A. Kaika y ė, déc issi Skais gi io šnek ą, es men ionnée e nų galūnėse, qui jamais ne ki čiuojamos, sau à ces cas, où le o siui éc i us o me kele ą Žaga ės šnek os ypa ybių, ku ios sie inos i su Joniškio šnek os ypa ybė- mis (Kaika y ė 2010; 2015). Pi miausia minė ina žemai iškoji galūnių eduk- cija: „Žaga iečiai ne a ia p alie u iškų umpųjų balsių ose linksnių i asme- di icilemen é a iama p iebalsių samplaika (Kaika y ė 2015: 150). a i mim, ie oj p alie u ių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žaga iečiai neki čiuo ose galūnėse a umpuosius Teiginį pa emia į ašuose gi dimi káims, b ã· o s, ens, é.s i pan. Kalbininkės balsius [-a], [-as], [-e], [-es] (Kaika y ė 2015: 150). Mine aien kalbininkų ema quée, que ki čiuo i le p incipal ki čiu oixiai a, e nena. pailgėja, o a iami umpi, plg. Žaga ės šnek oje: è, uždè, anà, b às a, mà- T umpum ici a pu su eni à cause des langues con ac s, on pense que à cause de la langue le oue (Pab ėža 1998a: 783; Kaika y ė 2015: 157). Balsiai i, u pailginen jusqu pusilgies. J. Pab ėža es ema qué que Žaga ės šnek oje de elles posi ions i, u de sa quali é daugiau essemble i iečių pusilgius, negu su alkiečių umpuosius (Pab ėža 1998a: 784; Kaika y ė 2015: 158). L'a i ma ion es aussi co eguo ine, ca men ionnés balsius épondan s enden dėsningi à enla ge seulemen mix iuosies d ibalsies e d iga sies (p.ex.: nebed. , š.m a, us [solaukusi en e années]; pnigus; p i ùsu; bú.ŋke i., iždú. dα a). Ki ais a ejais umpųjų i, u a imas į ai uoja: gali i pa- ilgė i (p z.: ne .ȓ ; i š‿ .zdešim mẽ· u.; pasku .neis), i nepailgė i (plg.: m- boisnes (medines); mšks; palαis ù αi; palka [ apo]; apa nei aũkš αi; ùdeni.). Žaga iškiai eiksmažodžio ei i šaknyse e keičia a, donc di ain. Tais a eįsp audžiamas , exemple: nu enù (Žg); odàbà amàm(a) αn odúonas k epima nù en (Žiu ia); dàba jais, kai eiksmažodis a ojamas su p iešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu, déjànu ẽ.nαm an( ) osù α lã a.ka (Žiu ia); i.g ·bas mamã· e nu ẽ.dα a (Ž elgaičiai); kim·nαi sù en énα gmines [į me ines] su aúoj (Žg); dàbà ens pask. a. nè [seniau] su edα a pa aka ó·j (Žg /). 10 Apie junginio le kie inimą a mėse plačiau ž .: Ka delis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008: 485–494. S aipsniai / A icles 115 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Su j dėsningai a iamas žodis ilgas, plg.: a()‿jũ· [a ių] .lna  à .ga (Ve šia); i aká. is .ga p kiši nàgùs isùpas (Žg /). À p iebalsių samplaikas z, l į e piamas a ou e, plg.: bú·dα a ókes ka azŋkas ke u kαmùke jà (Ve šia); i.* ·ga. nu aus αisuknẽ·le. nup.kus αipã·le a / (g), similai emen à ce qu'es éc i enco e Ma o Slančiausko ka anas SŽ ou kazalėkas K Ž11. Le mo e o is, shulinys e son ediniuose eje é oixis e ou i, plg.: p iká.l dα a óuz gé.u susk.lm p i u.mẽ·u. (Ve šia); pα a.džù e. gẽ.žis ·e inα gàlè ik α (Žg); d · kajs [alus] p ad·z gẽ.že smi d· (Ve šia /); šú.lnis αn o.kαpa b. a (Žg); sugelžu [samčiu] negã·lim [alaus maišy i] jà (Ve šia /). Dans les nou eaux a i és à šnek ą, les oix peu en ê e ou e ne a ia- (Žg)] ou son emplacées un au e son [gi. aùku (Ve šiai, Žg); ká. š (a.) ã·kmina. mi [g ódα a ens ka dijóns i ‿bú·gnas (Ve šia); · lé. ma / b·gdα au i.‿ká.ima. d·ed i (a·)ã·lu. (Ve šiai); bù a aci ã·du(s) ski.lù e. òki ai ã.kαi sã·ka mèzdα (a) akmiùka. / / i. a.ski.lù e. é(n) nuž aŋg·dα a kàs αi (Ve šia)]. Junginį a žaga iškiai, similai emen comme žemaičiai, a ia comme d ibalsį uo dans le mo ap alus, plg. dilgin·le òki lã·pαi apulu.s / (Žg). M. Slančiausko Issées éc i es de lau osakos connu e main enan enco ebe a iés d iga sis in ie oj ilgojo balsio in o le mo ye li ega, plg. k αjeu kn.gas nusip eik·e (Žg)12. Šlekia anje b iskiausia non seulemen Skais gi io, mais e a imos, Žaga ės, šnek os ypa ybė. À p opos de šlekia imą Skais gi io e Žaga ės apylinkėse es ašę gai A. Jonai y ė, Zigmas Zinke ičius, A. Gi denis, J. Pab ėža (Jonai y ė 1960: 79–86; Zinke ičius 1966: 148; Gi denis, Pab ėža 1978 (= Gi denis 2000: 117– dialek olo120); 2002: 229232; Pab ėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Elle es égalemen connue sous le nom de Pab ėža. En aison de ce e pa icula i é men ionnés šnek ų ep ésen an s dans la li é a u e scien i ique son appelés šlekiais. Kel a pensan s, que l'examiné phénomène peu a oi é é épandu dans une plus g ande 2015: 159). Pi moji, plačiau ašiusi apie šlekia imą, kalbininkė A. Jonai y ė senuoju šle- plaie, ses pa essakes ema quée e g e imame Rudiškių šnek os plo e (U nėžiū ė dž: 199923; Kaika y ė kia imo a ian u laikė p iebalsių s e š, z e ž, c e č, dz e nedėsningą dž a ojimą (Jonai y ė 1960: 7986), quand au lieu de š, ž, č, dz, s, z, c, dz e (1962) A. Jonai y ė y a pas ebėjusi, „kad G ažáičių i Domekių kaimuose ie- šim iniais cas on di a la place, ž, č, dz. Dise a ion Šakynos a mė dans celle commun inées langues s, š, z, ž p é endus in e pinions s, š e z, ž sons, qui son a imesni š, ž negu s, z. Mais en aisan des conclusions kalbininkée es a à l'opinion, que 11 Ž . : SŽ 2014: 282; K Ž (manusc ip ) . 12 Ž . SŽ 2014: 305. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX seno inis šlekia imo a ian as y a as, ku ie oje bend inės kalbos š, ž, č, dž a iami s, z, c, dz“ (Kaika y ė 2015: 159). Laissan décennie, ap ès 1975 e 1992 m. expédi ions à Žaga ė e ses alen ou s, A. Gi denis e J. Pab ėža commencè en e memen à a i me que nomb eux illages de l'a ondissemen de Žaga ė (Ma yniškiai, B ùžas, Ž elgáičiai, Dilbinliai, Ve šija, Žiù iai, S ungia, Daukšia) on des su balsiai s:š, z:ž, č:c, č:dž son nemaišomi, e que 120, ś, 117, (Gi denis, Pab ėža, Gi denis = 2000: dz) son adui s en un seul; 2002: 229232; Pab ėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Elle es égalemen connue sous le nom de Pab ėža. Le plus sou en , acho A. Kaika y ė, suliejami dans in e pinį s, š ga sai. Rečiau z, ž, c, č e dz, dž, ca des mo s a ec ces p ibals son beaucoup qui moins (Kaika y ė 2015: 159). A. Gi denio e J. Pab ėžos déjà 1978 m. cons a é que šlekia emen Žaga ės apylinkėse ge okai apnykęs (Gi denis, Pab ėža, (= 1978 Gi denis 2000: 120); Kaika y ė 2015: 162). Kalbininkų a i man , shlekia emen n'es pas kildin inas du langage ziemgalių. Puisqu'il n'y a su isés des ziemgales éc i s monumen s, di icile ép ou e que les ziemgales eux mêmes n'aien pas sépa é sa giųjų (s ype) du ž a biųjų (š ype) p iebalsių. En ou e, incapaci é de p ou e que la langue Li uanien elle même n'a ai a mių, neski iančių ces p iebalsies (Gi denis, Pab ėža 2000: 231; Ga š a 2005: 225). Les de nie s linguis es son zmiminę, que šlekių in e minables sounds peu en ê e ès a chajiški galbū main eni même de ces emps, quand à la place des ac uels š, ž ebiboien é é u ilisés 1978 (= Gi denis 2000: 119); Kaika y ė 2015: 163). Liekamųjų šlekia imo eiš- kinių Žaga ės šnek oje ebesama, plg.: aź g·euś śu‿ iś.(m) / muś ẽ·lm (Žg); àćśki αi pasak·śu (Žg); o‿dàbà śkaś kap i‿ne‿śà a (Žg); añź d. ba p i‿ś a ·- gu u aliè es p iebalsia (Gi denis, Pab ėža, baś (Žg); dàbà śã·ke nebedúo( ) u.ũ·lu. / (Žg); aśmaźàśiś gá. pe mẽ· u. gá. da.n· (Žg); kαp apś eeu débu ·eu ś a · iś (Žg); kip ad·e śuś łá.i i àn. pałá.ide (Žg); ga ·la òk śæũ a suαkles aúodα a p ipuś ·dα a (Žg) / e ku b αŋgèśne /. αga. mók (Žg). Pascuiki a des pa ienies de mo s, dans lesquels le g a busis š ou nea iamas, plg.: á.isina [ aišino] (Žg); ũ·ba [šliūbo] (Žg). Fone ines mo du au eimes sou en se ou en nulem i immédiosios ou olimosios assimiliacijos, plg.: ùšiškai (Ve šiai); apśiplá.unu iśiślúos au če a· . u e. / (Žg); k ùs nudẽ·gina (Žg); nu‿i ‿daæ / ȓǽ.udα om śu‿śàkè / sa. dena. ȓó· m (Žg); šušá.ude nàmùs / ne .l pá. ks a ·e šušá.u u αis inu ã· e [žydelkai ę] (Žg); isischukúodα a as .lnas (Žg). No e e e que les anciens Žaga ės šnek os, comme e au es a mių, ep ésen an s p iebalsius ch, , h a ia k, p, g, plg.: eda om i.pẽ.mas (Daukšiai); ceux eshèùs pa ã·sa i. é ã· e i.k às pẽ.mas (Žg); kil.g amαiz bú·dα a asmèdùs (Žg); [Ba bo os žaga ie ės kapą] išnekina kaškòki kuligànα (Žg); dàbà · pu- ab ičnas dã·men αi (Žg); pika plenèùs pasidàæ pó. mas údα au u aũ(š) šæuš- / / inùkus (Ve šia)13. 13 Pou similai es au es de Skais gi ie shnek e oi Kaika y ė 2015: 164. A icles A icles A icles 117 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) 1 DIAGRAMME. Žaga ės šnek os phe inių ki imų é é ences Žaga iškiai e p iebalsius ou leu s sampikas enden à keis i, exemple.: l a ia b [màna dùk i*blàdas an·ks à s ong· αis ik jeunẽ·nis (Žg)], e à les ža biųjų šž ajou e k [bαčei skàne iš i (Žg)]. Comme e d'au es ep ésen an s Joniškio šnek ų, žaga iškiai enden à ome e nekai omų mo s des de nie s p iebalsius l, n, , comme: mã (man), dã· (da ), · ( ėl), ẽ· ( en)14. Tou e ois, a i me que ous les épondan s dėsningai nume a men ionnésus p iebalsius, ne pe me e une ci cons ance. En aison nenuoseklaus na a ion (nuola inio en egis inė ojų klausinėjimo i pasakojimo pe aukinėjimo) épondan ne peu se dé end eidu e appliquosi aux no me de langue s anda d. A. Kaika y ė a i man , žaga iečiai išlaiko su umpėjusių žodžių p iebalsių minkš umą žodžio gale (Kaika y ė 2015: 164). Cela se passe ès nedèsningemen e pou ions di e que seulemen pa uniens des épondan s dans le langage. Il semble que l'a énua ion plus équen e du mo shaknyje ou au milieu, plg.: màmà bù a heu eux.ŋga kadànà pã.neše aiká.ms a·pù a /. (Žiu ia); [žydų] sas u u es bù a (Žg); nukuče s susiusim [ka u gy ensim] (Žg); . à i òki didùma ù is i òi ežmus é.u (Žaga ė ki (Ve šia); p iȓæũs / a ba‿naš ẽ·le. užds an‿pè. / en [su malkom] (Žiu- ia); pakióji kẽ·pala. / ka‿leηg .snis / išidα om (Daukšiai); išmó·kau i‿pjé.u / /); .u u e bù a *juodeuos pas*α lá.ucka. (Žg); [ uŠnek os į ašues dé ec é des sépa gius] su ȓǽ.un òkes (Žg); gal·ei lαei aúo i.‿* ·ga. (Žg). Naujai į šnek ą a ėję žodžiai p i aikomi i one iškai: g iñdas iždaž· as / i‿lènùms iškló·cs (Žg); àdà dã· nebù a ò. pámpe u. (Žg); mán basa s ·gu. 14 Ten pa . JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXX su ak.n as αkas (Žg)], ou éalise a ibu inę unkcję, c. i. subaduoja būd a dį [p. ma.e a.ope ã·cie.ẽ a·d sã /·e.·ka blgα g e zamga (Žg)]. 124 Žaga iškiai ebe a oja diskai ą. Dans Į ašu ema quée chi es a džių d iskai os akuza i o o me, plg. [pencijos] gá.unu dù ši ù sep ·nezd.šim (Žg). F oniausios d iskai os galininko o mes a ec plu iskai iniais daik a a džiais me ai, mėnedù mè ù (Žg); daæ dù mè ù αmpàče kαimẽ·li. p i ã.ku. siai a ba ienaskai inėmis o momis li as, ka as, p z.: i.kabna jeu‿ši a. / de ·- nezdẽ·šim(d) dù mè ù (Žg); è è bù a daũk senènis už‿màm. / pα ‿d dešim(d) bù a (Žg); αidù m·neu mokna (Žg); jeu‿àž dù kà ù pá. gi. enau (Žg); dúodu dù l ù pα ‿m·nesi. kã. a. (Žg). des į a džių (y comp is pa odomoyo as, a) d ea ejais il es u ilisé comme a ikis jopas a ojimas: ienais a ejais minė as į a dis a lieka sa o unkciją, ki ais (a oidas), plg. i ep aži.dé.lka ižgé.lbe a.gi. ·be. (Žg)20. Žaga ės šnek oje es u ilisée dans a džių samplaikų. Pa exemple, u ėjimui, nuosa ybei exp ès i sakoma deux į a džių (pe sonninio sa ybinio sa as e pab ėžiamojo pa s) junginys, plg. mã·s u ·om kèlès ká. e(s) sà a pà is (Ve šia). Au lieu de pa odomoyo celui, ce épondan pa a ojo dik a a džio e pa odomoyo au nom lui a ec en o inamąja dalely e déjà samplaiką, plg. oi. du i. s ó· asmašns pàcsjau (Ve šia)21. Žaga ės šnek os ex es ema quée du p énomio anas, -a į a džiuo inė o me: anàsis àz beùks (Žg /). Joniškio šnek ų, auxquelles appa ien e Žaga ės šnek a, eiksmažodžiai son d'au e kamien e asmenaissemen pa adigmes, plg.: jiẽ s· i àš acis·dau šàlè (Žg); à(s) s·sa.u isipl· e.s (Žg); kà . sekmã·dieni. nó· æm [shokių] giæm ka g ó· (Žg /); né ai né ai nes nesigi ka ó·k u /. [čigonai] (Žg); kαp jũ·s nesig·e nèg aže kαb·? (Žg); kiẽk àš no ·eu iẽk àš e [ka es dobilienoje] (Ve šia /); aš agina à αga dàbà palkse is aúose gàla màmàs palka acisàæ ka aleeus (Žg) (//). Ka ais aux épondan s acon an p asp ūs a assez ina endues o mes de ac ionsmajodžių issigąs i, išsiganda, išsigando ou budė i, budėja, budėjo, например.: moje nes žolẽ·les nuožga bùšče a nu akadisigañdi nu a ep kadužnùga s. sudúok pα nùga a. p p. / isga.s (Žg); ap é.ŋgi dèd i.g ã·ba. / ibud·i (Žg). àš αi neké.igdα aus (Daukšiai); m is neùšomsù o enžoẽ·li. pasisak· s 20 À p opos a oid à Žaga iškiai, kaip i kaimynai žemaičiai, sang ąžos dalely ę nukelia į žodžio galą, p z.: ù neklaus·kis (Žg); is‿ ek nemã· os / ku añz d.ga [apie yną] (Žg); plus loin oi / Rosina 1988: 5967. 21 Les exemples de noms les s ables de mo s conjugés son p é us plus la gemen discu és p épa é en chapi e de syn axe. S aipsniai / A icles 125 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) pasisã·ka (Žg); e(g) gi. é. / niẽku ned·sies (Žg). Ka ais pa a ojamos d i sang ąžos dalely es po a an dėlio a an šaknį e de nie du mo , exemple: aps edas i ek jiẽ αks koljiẽ p àdèd gi. é. (Žg /); k à kαim·ne śã·ka ù nesikśkiś (Žg); ne sise a ni o. pl.šk. niẽka (Žg); p. śenã· j nebesim·kas jà / (Žg). Žaga ės šnek oje enco e pa o ojan es ieusses a ema inium o mes d'asmenaissemen , exemple.: màmà palẽk jau a·duon· e. suk αm · a. susaka nù (Žiu ia); nã· i. nemiẽg u (Žg); zamiẽg i àdà pas.si žm.gùs i àš àdà zammiẽg u (Žg /); a ó·da k(a)añc miẽk / igànà (Žg) /; [linus] paæũ jeujus kú.ls nukú.ls su ò.(m) làbα mednm / nù‿jæu šukú.oj (Žg). Bū ojo dažninio laiko 3 asmens o ma u i baigmenį -ai: ušplik·dα αi su‿ á.- deu / d·dα αi  ·nu. / išplàgdα αi gè α (Žg); sak·dα αi (Ž elgaičiai); š à e šlúodα αi αnpẽ·u. / (Ž elgaičiai); p ma edα αi i.mok·kla. i kùniŋgα (Žg); iαnèždα αi i.dá. ba. àšès òkè(ž) emme.m á.gi·dα a [obuolius] (Žg); kαb g àže šó·gdα αi! (Žg)22. g išedα αi i.‿laũka. (Žg); pa edα αi nàmi / á.gi. á.u niẽks nedus (Žg); ái / Išlaiky as e l'ancienne ac ion- e be du u u emps plu icoi os de la oisième pe sonne o mes, e ou ées che dans ous les langues li uaniennes, plg.: kàjau usi ã·ša p àšα / a a aúome (Ve šiai); nu‿i‿dàbà jæu‿d. me ã·lu. (Ve šia); js [žydas] anpó·pe e j(ž) žna kamã·s a idúome / uos pnigus kek i.ka jào (Žg); paská.di. e kem. isusimá. e g ee ne eks selonnùme i /. els lá.u àdà (Ve šia); αjũ·s sadà òki bũ·ś e kadjũ·s nena niibažn·če.? / (Žg); nu eme jusqugã·la ieme àdga pα ž·le. (Žg); nuidàbà mẽ·sjeu s aúome (Žg); o a.mé.ile. .kα à e i. u.š.m. p i-aug.n e i. u. · u / iàcib.s kαižàl bαčei (Žg). / Žaga ės šnek oje geidžiamąją nuosaką signi ie le emps p ésen à la oisième i dalely ė lai ( ečiau lei), p z., la iñ ne-užd. ba iẽk / pa ‿pùsme i. jau‿jiñ p àk- ika(š) šiẽk iẽk i.ge (Ve šia)23. pe sonne Į ašuose de Žaga ės šnek os ema quable ac ionmažodžio bend a ies accou cissemen , pa icula i é ca ac é is ique e à d'au es dialec es de la langue li uanienne, e kamiengalis bend a ies plus équen a ec -y i que -in i, exemple, à à aug s aug·dα om jà lnus aug·dα a au- / g·dα a k ·nus (Ve šia). T anzi y usis p éposaginis -ou i edinys du mėšlas ma que un ac i ac e nem ée le compo emen causmažodį, plg. eik·e m·šla. è mšlúo αn lak. (Žg). 22 Pou les plus dé aillés oi . G ina eckienė 1962: 147169. 23Plus de dé ails su ce phénomène se a éc i dans la sec ion synaksès (pa ag aphe en p épa a ion). JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Sa aiminis p iesagos - elė i in anzi y usis eiksmažodis a i inka p iešdėli- nį paaugau, paūgėjau, p z., dauæũ á.uk eleu / jeu‿p ad·eu an ‿mašna. d.ȓ (Žiu ia). P iešdėliniais eiksmažodžių ediniais Žaga ės šnek oje i in sub iliai nusa- comas é i ié ac ionmajedžiu éškiamo ac ionmo pobūdis. A an dėliniu ap ediniu ma quéim ac ion epe o inums, plg. k a. pá. ie gàl · apsã·li · nu ẽ·ki (Ve šiai /). Vedinys a ec ou a ojamas du même ac e a ka ojimui (po lequel emps) nusaky i e cons i ue pa-/a san ykinę de mę, plg. jiẽ s po ena. a ã·ša omá.n ousẽm a aš· (Žg). A an dėlinis a edinys cons i ue ai signi icminée de mę a ec za ediniu, plg. kα jè us kαipškase mùm jeuniẽks nebep iklaũsa nebe-a mó·k / (Ž elgaičiai). A an dėlinis įdomau is acquie signi ica ion ‘domė is, pa exemple, kàs i.domã· os αi às e šeñdie mó·k a·dá. ba /. d. à kã· màmà d. bdà a okà às ne-i.domã· os ogá jám lã.ka nebù a js i šeñdien nežna kã· amàmà d. baške kap jiñ kẽ·pe àš óks àgz bù a kaàš i.domà as kã· à Ž (g) co espond à la signi ica ion du ùkαi ùȓ / kαp jiẽ (Ve šia). P iešdėlinis iš- sakinyje nuo‿ · (a) αŋčé.use(i) pa edin / / co espond à /. A an dėlinie eiksmažodiniai ediniai é yškina kalbančiojo accen uojamų eiksmažodžių signi icminius niuansus. Un exemple de con amina ion pou ai ê e comme ceci: jiñ ne epus i ne-á.udus [nė a e pusi e n'es issusi] (Ve šia). Žaga ės šnek oje ex êmemen équen s a an dėlio nu ediniai. Pa ois de els a an dėliniai ediniai co esponden a an délinium su edinio signi ica ion, plg. nùdege pup· zal·gina .ska. ižgadna senó· iška. a.αnsá.mli. (Žg); š .lpi. paspá.ude nùš ipe kajaudá. bz bakcs (Ve šia); / asj.u iz bù a ek nušá.udi.cs be nenušá.ucs (Žg); / p is nebù a nudẽ·gi. a mũ·su. (Žg); šušá.ude nàmùs k ùs nudẽ·gina (Žg); iel α jeudàbà làbα nup as ·e [menka p ekinė e ė] (Žg). Nu ediniai gali (Žg); kek àž dàbà nusklausa àš a liep i p i- edinių eikšmę, plg.: [ka ę] pa daũk nu še.z bù α / pa ‿ ó·li (Ve - šiai). Jie gali pa aduo i pa- edinius, plg.: dã· žàdù i.‿*æùs nu aš· [laišką] pasipk inus èsù (Žg /). Pa ois de els ediniai epes e plusieu s p édėlinių edinių signi ica ion, exemple: ap(i)-, de-, pa-, su-, plg.: nupã·sakoje kó·kes pã·sekmez gã bú· i (Žiu iai); kéls kαiedα a ẽ· . e nùkas (Žg). / Nu ediniai peu co espond e pe edinių signi ica ion, plg. i a.bù a. nu ã·še [en an s] (Žg). Sakinyje dàbà nusm. di. dú·mαis gẽ· (Žg) nu edinys u ilisé / su- a pe - edinių eikšmėmis. Comme sub ilemen pa enkamas a an dėlinis edinys, mon e ai e sen ences a ec deux nu ediniais, don le p emie co esponde ai pe edinį, e l'au e se ai u ilisé seulemen ąja nu eikšme, plg. òkž bù a kumeùke nušó· e sẽ k· u es kó·jes o‿g. à / màmà da.‿p ã·ša o.‿ka ẽe / nušá.uki / kã· añs ká.ŋkinaz dàbà (Žg). αšeidėlinis opposé au nu a ojama ime in ensi i é du ac e. nusak: u išuz bù a // nis nuipàdege // nùdege (Žg); k a. pá. ie gàl · apsã·li · nu ẽ·ki (Ve šiai /). Minė i a an dėliniai ediniai peu co espond e sua ba pa edinių signi ica ions, in ensi é du A icles A icles A icles 127 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) plg.: nùle [obuolių sū į] (Žg); αb dã.lei nudã· a [nugludina su o muo ą duo- nos kepalą] (Žg). Sang ąžinė eiksmažodžio su p iešdėliu nu- o ma eiškiamas ac e: [sūnus] eg bù a nusis.ge.s i adã·k a e bù a kašku is a us (Žg); òbu [ ynas] kanugi. é.n kαig.ñ α s (Žg /). Nu eiksmažodiniais ediniais nasakoma ac ion du éeme: àš nukeñu [ku į laiką pa yli] (Žg) ou [ agys] ele zou. spαl ó· a. šneše dá.ik us nu .ñka (Žg /). A an dėliniai nu ediniai son u ilisés au lieu des au es a an dėlinių (iš-, pa-, pe -, p i-, sui pan.) eiksmažodžių (ž . 2 diag amą). 2 DIAGRAMME. A an délins nu eiksmažodžio edinių a i ikmenys pa edlinis Žaga ės šnek oje co espond aien les ac ionsmažodinių iš edinių eikšmę, plg.: sušlã·pinαme os i pã· empæm an( )p [audeklą] (Daukšiai); àš kadi · iškis dúona. / Ve ó·kčeu kè app end dã· pakèčeu (Ve šia). La ge éponden us u ilisé pa kaip ac ionma odis a an délis peu a liep i a i ép iešdėlinių edinių signi icmes, plg.: p. ma. lá.iška. ka nù ae αipá. un e pinigũ. (Žg); śu · u pa śiśk· e (Žg). A an délines p i eiksmažodinius edinius žaga iškiai us ai mažybine signi icme au lieu de pou -, plg. biškẽ·li p iplik·dα a u.m.l u. (Ve šia). Sang ąžinės a an dėlio p i eiksmažodžių edinių signi ica ions du ac e baigmei nusaky i a i ik ų p iešdėlinių nu-, pa-, su-, za eiksmažodžių signi ica ions, exemple.: isimiša JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX [pa a dės] (Žg); aš‿ isis eb·eu a (Ve šia); bαñda. gàe /  isil·ga ká. es m. iká. es m.lždα au (Ž elgaičiai /). In ensy esnį e e à e lindi edinys p isuk i, signi icme ‘p isem i: kùbilus ã.ñdene isùgdα om i(š)šú.ne (Žg). Pe kel ine signi ica ion acquie p ikink i ‘paski i работать: d.æ ikike i ešẽ·u. (Žg). Va ojami e sup iešdėlio ediniai, pa exemple., sang ąžinis suje e ec ué ac e susiubagau i signi icme ‘p isi ink i, susi ink i: susi-ubagã· a u.pniŋg. d·ẽšim ú·ks αnu. (Daukšiai). P iešdėliniu už- ediniu a liepiama pa- edinio eikšmė, plg.: i‿ as‿ ã.ks uskũ.ñde αimó· inαi kamàn ã·gin (Žg); ui ã·ćus inàmùs de nie ne. salu ã· a. d·us ida.mán ek so i isnàm. (Žg). Sakinyje negá. uskũ· is [mais u] (Žg) za edinys a liepia ‘nusiskųs i signi ica ion. dans le cas Ki u za edinys a liepia isa ba sinonimiško p ižiū ė i mo du signi ica ion, plg. eik·e asmàmàs a·gi /. ẽnima. zaαik· [sodyba] (Žiu ia). Žaga ės šnek oje gausu daly inių o mų. Veikiamosios ūšies esamojo laiko les pa icipan s nusakoma eikiamybės aiška, plg.: skas pẽ.kams àš išmαi .n (Žiu ia); nu‿kαp jiẽ ùȓ? /   ká.ȓ es mé.žemas / el·če /  ·s pašαi déjànèbegaù (Žiu ia /); às sas pã·g inds abú.l e nèpe kαma . à (Žiu ia). Dans d'au es cas le p ésen emps pa icipan nous di es la possibili é e ec ue une pǽ.unαms (Žg); kèle iẽ ne-iš aú.ojemi (Žg); *li u .s lαke bú·dα a mũ.la / kòke‿ ik no ·e / bú·dα a i‿·d abùu. skαbæma / i ‿bu n.z bù a (Žg). Bū ojo ac ion, plg.: bù a mašns emps pa icipan s nous disomi composi es neikiamosios ūšies laikai a ec ê e ojo ka inio emps neikiamuoju pa icipan , exemple.: inelé.ide lá. αido n o.kαùka ku · gmin bù a láido a (Žg.). dubez bù a ku dú. pes škas a (Žg); màna mam· e · k·pus [duoną] αmžinã· ilis (Ve šia /). A ibu ines signi ica ions du emps p ésen pa icipan combiné a ec daik a a džiu similai emen comme ca ac è e a dis, plg. ne-iš é.ŋgæmui kã· ui ẽ. bú· i (Žg). P ie eiksmio onc ionnée Žaga ės šnek oje sou en e ec ue sus aba ėję (sup ie eiksmėję) daik a a džių linksniai, le plus sou en iceinie , exemple.: p. a a nàmi (Žg); p ež nàmiα n.kuli [linų gal eles] (Daukšiai); gàæ à s pi . pa edα au nàmi (Žg); aúoju nàmi is u.*miknã·u. islé.idus liẽna. (Žg); kek u.beùku. m.m bú·dα a nàmi (Žg); palke. nmià iẽeu pasidã· a jeunã.seis p.les (Žg /). Sup ie eiksmėja e des au es daik a a džių (p z., kaimynai) emplaçan , plg.: čè kαim·nuose òk gã· nesu up· a bški /. [me gina es ] (Žg); nelα .làb kαim·nuose ie . α (Žg); ẽ· kαim·nuos α nã· a g àž megà (Žg); / kαim·nuośe òke ži.dẽ·lei gi. ẽ·na (Žg). Dans le sens de lieu non délimi ée, son u ilisés des mo s jonišsaga - inai, exemple: kiečiai, žaga iečiai ie ininkai, plg.: é.n / joniškiẽ·uoz / dã· e eũle. (Žg); a‿ža- ga iẽuos / *žagã· j gmusi (Žg). Sup ie eiksmėjusiu ie ininku nusakomas i A icles A icles a icles 129 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) laikas, plg. nuo‿ · a au òbusas en / i‿pi uosè / jegu pi uosè n· / αi‿lik‿*pã·ne- ẹe [ egali a ažiuo i] (Žg). Žaga ės šnek oje pab ėžiamąja eikšme a ojami būdiniai, suda y i su p ie- kà(s) sá.u gαl ó· inαi gi. é.n àz gi. é.n (Žg); dà nèš inα nšbà oàš nesiléiu nèšαmà (Žg); o amàmà ušp·le p.l inα šá.ukš a. / me cùk aus pas ušp·le pl inα i s ó· [alus] (Žg) / /. Des Žaga ės šnek os insc ip ions isible, que ema qués mo phologie e mo s de da ybos polinkies e lè en e sa i ą, e les a mées de langue Li uaniennes p op es des pa icula i és linguis iques a liep į. ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA: ŽVALGOMASIS PJŪVIS Mieuxusiai a mių, ada mių, šnek ų e pašnekčių leksiką e lè e a minemen žodynai, be kol Joniškio šnek ų žodynas ebė a ank aš inis, iksliau, pa eng as p imo is a ian e in o ma ique, il es possible de ai e ž algomąjį expe imen . Au o ée sumanée de Žaga ės šnek os į ašų choisi į ai esnės leksikos, sa a ankiškas kalbos dalis, i palygin i, kaip ji a spindė a didžiajame Lie u ių a liepiančios kalbos žodyne, duquel bend inė kalba semiasi mo s, qui con ien gausu exemples des a mių, comp endama, de ai ê e exemples de Žaga ės (Žg) ou Skais gi io (Sk), Joniškio (Jnš). Žaga ės šnek os į ašų choisis mo s peu en ê e é alués dic ionne de publica ion ( a ojamumo bk), signi ica ions nou eau é, langues con ac s e c i è es de c éa i i é du consomma eu de langue. Chois i à b asse pa 80 mo s, don 74 son sa a ankiškos e 9 nesa a ankiškos langues pa ies. Puis Jaga ės šnek os eco ds de choisi discu e 32 dik a a džiai. Lygen a, si ces dik a a džiai e leu s signi ica ions e lé éeses mo s de la langue Li uanie ilius aciniais sen isions ou é é oda ions. La men ionnée publica ion indique que Joniškio es u ilisé dans les šnek os ciocė ‘ e a (p.x. de Jnš, Žg), da iniai ‘dažai (p.x. de Jnš), gangis ‘gi nų į engimas (p.x. de Jnš, Žg), man a ‘ u as (p.x. de Jnš), obelys ‘š olys (p.x. de Jnš, nedg), pa ingin ‘kas ‘ska bus (Žo oda Žg), podk ikš amo (p.x. de Jnš), a ‘ e pimo a elis (p.x., Jnš, Žg), sk aš . ‘p ijuos ė (p z. de Jnš e é é ence Žg). Ainsi Žaga ės šnek os e Joniškio šnek ų daik a a džių e le s LKŽ cons i ue ai 29,03 %. Il y a des daik a a des, p ésen ées LKŽ sans indica ion de ce qu'ils son u ilisés Žaga ės šnek oje ou au moins su Joniškį, exemple: či škynė ‘medinis ba škalas, kleke as; kalėda ‘kunigui ou des se i eu s de l'église, su Kalėdas apsilquan s, donnée duoklė; ki pšas ‘kas cou emen coupp és poils (LKŽ es p ésen é le mo ki pšė, mais en sachan commen s y uoja giminė Žaga ės šnek oje, il es possible de les je e ); lupa as ‘sudė ė i, suplyšę habi s; me gė ‘samdinė; p osmil is ‘p iesmėlis, acile e e; siègeba ‘sodyba; JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX sodžius ‘kaimas’; sueiga ‘giminių susiėjimas’. Apskaičia us p ocen us, ma y i, kad 37,5 % daik a a džių nenu ody i kaip a ojami Žaga ės šnek oje (i ki ose Joniškio šnek ose). À ou au es senses, ois obje a e s son u ilisés: kabė ‘haukų seg ukas (LKŽ a imesnė se ai seulemen ‘sag ies signi ica ion); pūslys ‘nedidelė me gai ė (LKŽ es seulemen ‘mažas iebus kūdikis dans le sens, mais ici il s'agi d'une aikščiojančią me gai ę); aškas ‘lieu, où eda inemen l'alcool; andis ‘su u ūkusios i plaiskano os koji (LKŽ signi ica ion la plus p oche ‘joie pado, alon ou doig winkinys). Pa d'au es signi ica ions, Žaga ės šnek oje son u ilisés 12,9 % des daik a a džių. LKŽ n'y a ou les cinq Žaga ės šnek oje a ojamų ko inis ‘aukojimas, labda a’; d obnės ‘ ėja aupiai’; g ižas ‘kas susuk as, g įž ė’; liespienis ‘pienas be g ie inės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingacija ‘da želio gėlė’ – leis ų su ok i esponden o kū ybiškumą: iš a dijęs da želyje augančius daik a a džių, comme: auaugalus, a si e mine le p opos pa un mo apibend inan , nousayan e d'au es linguojances leu s. Deux au es mo s palaidnieks lie u is’ – liudy ų bal ų au ų i kalbų kon ak us. Pas a ųjų daik a a džių aip ‘pasileidėlis e palie is ‘sula ėjęs même n'exis e LKŽ. Ainsi 22,58 % des daik a o džių n'es passekę dans LKŽ. Dès lo s, en i on 35,5 % des mo s ou leu s signi ica ions pou aien complé e les ése es de la langue li uanienne, la langue ondą. A ski ai eikė ų paminė i daik a a džius, ku ie, keičian is gy enimui i nyks- an sépa és aux ou ilskiams (a buussiai echniquei), es pasi aukée de ac i osios a osenes, mais esponden ų sou enami. Pa mi eux menė ini aznyčia ‘pie a, où daiginé ou djio iné le salyklas [azn·če bú·dα a ep anpi iẽs lùbu. pada · a nu òki d·že / (Daukšiai)]; b ank as ‘ske sinis pou les co des a ache , kinkan a klį [mà α bù a d èi b añk αi s el ógαi ša ka ju(š)ũ / (Ve šia)]; dampis ‘kuliamoji mašina [ aspẽ·uz bú·dα a dã.pis jà (Ve šia) /]; d angées ‘ ežimukas a ec mediniais a ais? [nupjó· e nuomẽ·e a pkàs ó·kes kẽ· u es ipadã· e ó·kez mà α isó·u. u.dαb. bú·dα a / (Ve šia)]; mašinkūlis ‘kūlimo d αŋùkes (Žiu ia)]; g ėb is ‘s ambesnis šiaudagalys?’ i pelas ‘smulkus šiau- dagalys, akuo as’ [šũdus eke a i / pèlùs eke a i / g ·us eke a i / emps, kūlė [pa maškuus [eida o dans alkas] (Ve šia)]; nagines ‘d'un seul mo ceau de peau so s é ieu su auk a a alynée a ec api a ais [sá.u nã·gines pà pasida ·dâ au (Daukžindukas [ ùka. ižduon· es pada ·dâ a i.du ia·dâ a i.d obni. lupa ·li. jegu *ul· e. ks šiai); žiẽma. ei(p)‿pà su‿nagin·lm d ·dα au (Daukšiai)]; učkas ‘čiulp ukas, pain . ai à ù dú dú ak a uk·li. // iž· a. iduon·dà· es i saka na (Žiu ia);] ž angučiai ‘di žas a ec bambaliukais, segamas au che al sous le cou e pašo kos ‘kinkomasis di žas? [ale pakiŋk· i ž agùčei bú·dα a júodas ó·kes bú·dα a paš ip i ũ·ó· ku. / kabdα a ó·u(ž) ž αŋgùùs maùus bá.l us (Ve ki i učkas e ž angučiai (LKŽ ž anguliai) connues de pašó· kaz bú·dα a (Ve šia); á. li. ku uškiῇka / júodas / šikšnnes / pašó· kaz la au osakos (M. Slančiausko) ou M. Ka iliškio aš ų (g ožinių kū inių). À la plupa des šia)]. Vieni žodžiai, kaip mašinkūlis (LKŽ mašinkūlė), nu ody i esan apie Žg, S aipsniai / A icles 131 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) mo s il n'y a é é ence su la consomma ion su Žaga ę ou Skais gi į, Joniškį. Des 11 mo s donnés, seulemen à 3 LKŽ es indiqué qu'ils son u ilisés Joniškio šnek os, e à 8 de els signes n'exis e ou n'exis e même el mo LKŽ (d angės, g ėb is, pašo kos) (ž . 1 ableau). Dans les yeux ombée Žaga ės šnek os éc isues son u ilisés des ad e bes ou une būd a dišką signi ica ion acquian des p énoms, don sus o mée 13, esponden ų ès ap lemen choisi e é aigiai déc i en la chose ou le phénomène, ou cons i uen s ableųjį mo s combininį. Ce ains d'en e eux, comme hau ynelkas ‘gulissan su le a pa ekę į LKŽ, o ki i, kaip ka as ‘kiek ienas’ i š akas ‘silpnas’, y a LKŽ su dos e ijinis ‘lik a nos ūšis, nėpa eik ais exemples du Žg. La plupa de ces adjec i s, auxquels il n'es pas indiqué qu'ils son u ilisés Žaga ės šnek oje (o Joniškio šnek ose), son : g and gue e ‘p emie s gue e mondiale; pu " aščias; mag ingas ‘chaunus; pe i "mažažemis; ša pus ‘da bš us; seuls mo s ‘keiksmas, pa le a ec keiksmažodžiais. Pou ou au e sens, son u ilisés les adjec i s i s ‘ ūgs an is, ūgs ąs; jaukus ‘ amus e chaud. Ainsi 61,5 % des ca ac è es de Žaga ės šnek oje son u ilisés sa i es (ž . able 2ę). Choisi de discu e 30 ac ionmajodžių (i p ie eiksmių). Tous 19 ac ionmažodžių son LKŽ basée. Seuls quelques d'en e eux son u ilisés des au es (non LKŽ) signi ica ions, eg: bliau i ‘a sikalbinė i e ‘lo diaian c ian k ies i; éb agé ‘išsku inė i peiliuku (ma gučius); kai kel i kojas’; nusi e i ‘ka u gy en i’; spa dy is ‘ge ai gy en i’; s okso i ‘bū i ne eikalingam, s o ė i’; susi e i ‘gim i’; ažiuo i ‘bū i pašau am į k osnį’. Ki ų seiblai e e ‘nuk is i pu oms; k a ksė i ‘šnekė i; minky i ‘ i miš eiksmažodžių signi ica ions coïncide a ec LKŽ excluses signi ica ions, mais des indica ions qu'ils son u ilisés Žaga ės šnek oje ou su Jnš, n'es pas men ionnée, e.g.: é a o i ‘išleis i za muža; nudilès ‘n'oublie pas; nuūz i ‘has emen nuei i; p ap usęs ‘pasimokęs; pa sik ies i ‘pa si adin i i e, įkalbė i sug įž i; ha monise ‘sullig i, 11 p ie eiksmių aizdas – į LKŽ nepa eko o mos a galiau ‘a gal’ i p ie a iš- con eni su quoi; sušiauš as ‘d'une su ace inégale; c ie ‘appin i. Quelqu'au e kai ‘ ikin bu ais. Tou d'au es signi ica ions son u ilisées noods ‘labai, pa ikliai e lib emen ‘neapgaub ai i lu, neįs iklin ai. LKŽ n'es indiqué que p ie eiksmiai plačiai apgaub ai (s iklu)’; p as ai ‘silpnai’; ikybiškai ‘ eligiškai’ i skaudžiai ‘šiu kščiai’ ‘išsiski sčius po pasaulį a Lie u ą e ‘ u ingiau, p abangiau; lib emen ‘ney a son u ilisés e Žaga ės šnek oje. Seul p ès opa ‘ opomis e oloj ‘a da ai, ou e es LKŽ son exemples des de Joniškio, mais pas de Žaga ės. Bien que, comme se o me imp essūdis, ac ionmažodis (de la pa ie e p ie eiksmis) bien e lé é LKŽ, mais ce aines de leu s signi ica ions son ca ac é is iques seulemen žaga iškiems (ž . 3 ableelę). Žaga ės šnek os į ašuose akis pa aukė 11 nesa a ankiškų kalbos dalių. Iš- ik ukais i dalely ėmis esponden ai siekė san ū aus pasakojimo spal ingu- mo. LKŽ nė a nu ody a, kad eksp esy iosios kalbos dalys, okios kaip: a ‘ aip JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX pa ; musėn ‘ u bū , gal; musin ‘gal; pliump ‘p is pou ombée dans l'eau nous di e; ‘pu zgimui imi e , u ilisées e de Žaga ės šnek oje. D'au es, e.g.: gan ‘daug, su isammen ; nėmaž ‘ ou ai; ‘kyš , indiquées comme mak aga iškių u ilisées. Seul džing ‘skeldjiamam son à imi e LKŽ n'exis e, e les mo s p oches signi ica ions džing e džingu son u ilisés d'au es signi ica ions (ž . able 4ę). Pasiž algimen po Žaga ės šnek os leksiką en o ce enco e plus pensį, que a mių, šnek ų, šnek ų g upių e odynai es neišma uojamas e neišsemiamas Li uiniens langue i s ey lobyns. ŽAGARS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE: APENDRINAMOSIOS MINTYS Ap a i Žaga ės šnek os į ašų, da y ų 19982003 m., accen ua ions e a miniai g ama iniai polinkiai es ų p ès i iamųjų XXI a. a auxų, obse in šnek os kai os polinkius. Du poin de ue de l'accen ua ion, Žaga ės šnek oje p édomine uni e sel dé ou nemen du ki čio. Kalbininkų ema quées des ca ac é is iques mix iées d iga sies ki chiaissemen alen d'un de alesse enquê e e co ec ion, en enan comp e à pa eikėjo nau inę p iklausomybę e kalbinę sa i oką. Kis i de ai minė ina balsių a, e, i, u i p iebalsių ch, , h a imas; p idė inių j, a ojimas; įdomu pasek i šlekia imo i p iebalsių minkš inimo / kie inimo aidą. Žaga ės šnek os mo ologinės ypa ybės – ski ingi a dažodžių kamienai, ce ains phe ines ca ac é is iques, don nomb eus e giminès s y a imai, d iskai os consomma ion, a dažodžio o mų (į a džiuo inių, deg é, sang ąžos) sa i as (o emp un é de a imų šnek ų) composi ion, ac ionmažodžio kamienų e o mų consomma ion ca ac é is iques de ai égalemen se donne linguinei aidai. Te minie des en egis emen s pe me dégage une image, commen Žaga ės šnek oje son o més les mo s. Les Responden s p incipalemen u ilisaien des p ésesagins, a an délins edins e dū ins. Pas ebė a, que les p éesaginiai -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is. O būd a džiams dažnesnės p iesagos -ingas, daik a a džiai cons i uen a ec les p éesagoms -inis, -u is. Žaga ės šnek oje p édomine a an dėlinė eiksmažodžių da yba, d'où menė ini p édélies ap-, nu-, pa-, pa -, p ii k . Dū inius žaga iškiai p incipalemen cons oja be jungiamojo balsio. Žaga ės šnek os leksikos pjū io un isage pe me o ma y i une image à p opos šnek oje sa i ai a ojamą leksiką. Responden es sub ilemen choisi le mo ou son ma pasakojamiems aizdiniams a eiškiniams apibūdin i a spindi p igim inės o kalbes souplesse e adéquami é p ésen ies min ims é eiks i. Kalbinė aplinka (šiuo a eju – Žaga ės šnek os į ašai) odo, kaip esponden as o muoja i pe - ou nissen langue son c ébinius sumanymus. A icles A icles A icles 133 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) LITERATŪRA Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai. Dak a o dise acija. Šiauliai. Daujo y ė Vik o ija 1998: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a. Ga š a Kazimie as 2005: Lie u ių kalbos pa ibio šnek os ( onologija). Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u as. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 1978: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127–129. Gi denis Aleksas, Geno ai ė Kačiuškienė 2000: Pa aleliniai eiškiniai la ių i šiau inių lie u ių eiksmažodžio sis emose. – Kalbo y a 37(1), 21–27 [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai 2. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 307–314]. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2000: Nauji šlekia imo s ebėjimai Žaga ės apylinkėse. – Bal is ica 14(2), 127 i . [= Gi denis Aleksas 2000: Kalbo y os da bai. Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 117–120]. Gi denis Aleksas, Juozas Pab ėža 2003: Sa giųjų i ž a biųjų p iebalsių s y a- imai XX a. p adžios žaga iečio eks uose. – Bal is ica 37(2), 229–232. G ina eckienė Elena 1962: Kai ku ios lie u ių kalbos a mių ypa ybės (iš 1961 me- ų dialek ologinių ekspedicijų). – Lie u ių kalbo y os klausimai 5, 147–169. Jonai y ė Aldona 1967: La ių kalbos po eikis pala ės aka ų aukš aičių šnek ų g ama inei sanda ai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 9, 171–182. Jonai y ė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skais gi io a mės konsonan izmą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 79–86. Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių nedėsningos one ikos žodžiai i jų kilmė. – Lie u ių kalbo y os klausimai 13, 31–41. Jonai y ė Aldona 1969: Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. – Lie u ių kalbo y os klausimai 11, 183–221. Jšp 2001 – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. J. Š amba y ė. Šiauliai: J. K. Va- siliausko įmonė. Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo- gijos p oblemos 3, 150–173. Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio linksnia imo sis ema. Dak a o dise acija. Vilnius. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 3 LENTEL. Žaga ės šnek os eiksmažodžiai e leu s o mes (deli iai, p ie eiksmiai) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė a galiau a gal jiñ g ·ža àd(à) àdgaæ (Žiu ia) LKŽ n'exis e. bl pa le bimašiniẽ is pasã·ke žmon.m su è Le mo LKŽ es , mais nė i á. us iẽ .un k(a)ae n'es pas exemple de su á.ndeu ou Jnš els signi ic- / Žg o emen giù ka.un bαis.un kazé. isoukian ka kazé.ika (Ve šia) [šeimininke, šeiminink ies i ke] (Žg) bù(s) sukù è [dampį] mèmis. alle uk i ž·dai sup.gdα a liẽsuz g· uusjé.uus ká. es isó·us ùdeni / /. sezó·nsũ nù maždaug su s m·neus edα a a(s)sèzons é.n ižbúlu. / ižbúlu. ižg ú·du / da dα a (Žg) éb aižy i con inue is, 4. Slink i (apie emps). Pa yzdžių de Žg n'es pas. kó. à(s) išsku inėkcs mok·dα a peiliu-(Žg) peš i, éb ėž i. (ku gu) s'isiblaisi és nuk is i Le [kiaušinius] ižb á.iži. Des pa ies ike ai 3. / Iš i ma -Pa yzdžių du Žg n'exis e. mo es d'au es pu oms [apie alaus da ymą] (Ve šia) signi icmées. isiblαi · ospù es neb· a jũ· iš a o i išleis i už y o dùk  bù a iš α ó· a / nu‿ αi‿ iem‿ s. n.m žẽ·me (Žg); iš α ó·dα a / apžé. n.dα aodai os.n.m a.žẽ·me palgdα a jà (Žg) ju a sida uŽodis es , Išleis i už y o. Pa yzdys iš Sk. mais n'es siai àš kin i elles signi ica ions. k a ksė i šnekė i nẽ·kin màn iàš k á.u ik á. -Iš pa ie maiska eipjudα αiα nè / / (Žiu iai) ike ai / 3. P k. u (Žg) mu mė i, bambė i; pi ai, s ačiai pa le . Pa yzdžio de Žg n'es pas. lib e ai neapišp à.s jn ki ogaub ai eiplαs α g àbè [apie Ba bo ą bù a pašα ó· a Le opàsku s ilnem mis Umias auskai ę] (Žg) mo es , mais signi icmées /. (s iklu) S aipsniai / A icles 141 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė minky i ymiquemen àš eb g àže kel i Pa yzdžių á.ušče kó·jes m.ki. če Del ko-(Žiu i- pa i ik e 1. p k. a) mindy i. de Žg a les Jnš n'es . nudilès, nep isi-2. αiè dabà nudle.s · P anyk i, p ading i, -usi [nebep isimena] (Žg) p apul i /; Exis e menamas o*kùpiškis é é ence p k. Pa yzdžių iš Žg nė a. nusi e i ka u gy- en i čè‿jeu nebe‿pi mó·i / k a. mó· e iška. ùȓù nusi · e.s / jà (Ve šia) Iš dalies ik ų 2. T e i. 2. Kib is, kabin is, pou so i ilaiky i ou sulaiky i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš n'es . nuj i apidemen nuei i mã·s sà k·b a nù-u.žæm (Žg) 8. B i ai où n'alle , nub un i. Pa yzdžių iš Žg a Jnš n'es . plačiai išsiski smàna ik ų 2. Dans chius po e le monde Li uanie u in-9. isgiau .ka gi. é.n plàče plàče žm.n.s gi. é.n (Žiu iai) (Žiu iai) De la pa ie ous cô és nusi ęs. Nesaikingas, laidus. Pa yzdžių iš Žg a Jnš n'es . p ap usęs, -p ususi kęs ku pasimo-1. p ap ùse. çadã· commenó· s ečes P ap us i 1. Is- (Žiu ia) i, p asila in i. Pa yzdžių iš Žg nė a. p as ai aipnai k a. kα a. làbα p às α su (Žg) bú·n skaũd 6. Faibnas, nes ip us. Pa yzdžių du Žg n'exis e. p ie a iquem- p iê ais his o iquemen nè bu nè nebú·dα a [bu ais neikėjo] en ikin LKŽ n'exis e. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė pa sik ies i įkalbė i sug įž i, pa si yk i, pa icipe . (Žiu ia) appele Nė a exemples de seulemen de la éc i u es /. jiñ u ·e namẽ·li. / mùm pa sk ie e (Ve šia) Pap ašy i, pa adin i, pašauk i ką ku a - i e de la langue i an e, opa opomis an pa daža. ó·pa kai e (Ve šia) a · 3. Ropa, opomis, ke- u pėsčias. Il exis e deux exemples de Jnš. achudžiai šiu kščiai màns ẽ·lis skaũei neimùše.s (Daukšiai) à n· a nsubã ·e.(s) 4. Šiu kš us, l'o ensi e, zagaulus. Pa yzdžių iš Žg nė a. spa dy is p abankó jz giai gy ia) ne elle en i s okso i ê e d. ba àž dã spá. æus signi ica ion. (ŽiuŽodis LKŽ es , mais d. ba asmalú·ns ne eikašèš . mẽ· u. // signi ica ion 1. lingam, iškilus o ė i siam du jusqud desmi mã·le é.n su ·ju opàæ s oksó·e; (Žg) A imiausia du mo //s ūkso i Bū i, s o ė i en i onnemen . C'es jus e pas ce e signi ica ion. Le mo s okso i LKŽ es , mais exemples ka. (Žg); k jæu sul·gdα a ã· ik iš aš ų. sulyg i sude ė i nu‿be ‿neigα as‿k. s / sul·ga ã.- u ·-Pa yzdžių is Žg a dα a dúo /. susi e i naî e αkα susi · e 1 Sulyg i 1. Sude ė i. amz·nui [jaunikiui] (Žg) Jnš n'es pas pou á.uga liksep .u. Du pa ie ike ai 10. mẽ· u. i a· om laũka [ish exis e aien . La i-Pada y i, que soi , ses] (Ve šia) Pa yzdžių iš Žg a Jnš n'es . sušiauš as, su aces · pùs. nelygaus 1. // ai e * e à lèd /. sùæš a (Ve šia) neglo ną, nonéges, -a pašiu usį. Pa yzdžių iš Žg nė a. appele i i kαp kàs no ·e shou i kαp šã.ũke (Žg) nommémen , p a a de). ká.m pa ka16. / Vadin i ( a du, ẽ.p Pa yzdžių du Žg ou Jnš n'exis e. S aipsniai / A icles 143 Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė ikybiškai eligiškai bù om ik·biškαi á.ukljαmi (Žiu ia) Būdingas ikybai, eligiškas. Pa yzdžių du Žg ou Jnš n'exis e. oloj p a i ai, šeinù soz dù i.s a ia ida y ą, o da ą (pp . su ã·o (Žg) À p opos quoi ou e ą, ceux po e, enê es, po es /). Pa yzdys du Jnš, e du Žg n'es pas. condui e ê e pa aúo ike ai 21. šau am duonkepę (Žg) Pa yzdžių du Žg ou (Žiu ia) LKŽ es le mo au-dessus. i.pẽ·u. pé.mpe. / dans om kudu(s) k osnį Jnš n'es au-dessus iskèbdα-Iš pa ies su αis·dα om αkα Slink i, slys i /. sudedašùnis zalé.izdα a išu masis pe icie- n y o dėmuo 4 LENTELĖ. Žaga ės šnek os nesa a ankiškos kalbos dalys Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė a aussi bien *daũgα a a bαsei skeñda (Žg); sme-3. Ou aussi e .ŋgi (Žg); Pa yzdžių de Žg a n'exis e. bien, aussi, e . ó·ninei l αi ia bù a senẽ·lis a sko bù a mã· ẹs (Žg) Jnš dui bėgimui nusaky i àž g e α d. p odù s (Žg) Skubiam eiksmui, pp . bê eimui, nousdi e. Pa yzdžių iš Žg a Jnš n'es . skeing mam kab·k ieαle imi e džidžiadž.ñg dž.ñg (Ve šia) au son à dž.ñg dž.ñg dž.ñg džLKŽ n'exis e / /. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX Žodis Reikšmė Ilius acija Y a / nė a LKŽ(e). Reikšmė gan beaucoup, pa-1. kankamai enu m.men u gañ bù a / p.ȓmi- ningz bù a ne ·ẽ·de.s / ag ònoms ne- ẽ·des / penininks (Žg) Pakanka, su i ka pakankamai, už ek- inai. LKŽ es le mo assez, mais exemples du Žg n'exis e. kyš a ·e ens mak mã· gé. le. (Žg) ma que c) kyš , du s . su e ó· eu i. 1. / Soudiam e e au Pa yzdys is Žg. musėn u bū , gal mùs·n jeudàbà bùs a k à *li u à (Žg) Į e p inis le mo . Pa yzdžių de Žg a Jnš n'es . musin gal mùsin ozgegužns (g) ó·os i . à Į e p inis mo . Pa yzdžių de Žg a Jnš n'es . nėmaž ou e màmà nmàž paskα·dα a nemok·e lã.k aš i. / Nè combien, du ou . (Ž elgaičiai) Pa yzdys is Žg. plump au ombemen andenį ę] kαisike nusaky i su isaz d abuùkαis pù [į i ·k en (Žg) eikš i. Š ė-K i imui į andenį į Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. pu bu zgimui 3. imi uo i iš‿ ó·la ižgisim / ka‿pu pu pu / mó·ki. ojes kaškòks u ·e mọ òcikla. (Žg) Bu zgimui ma que . Pa yzdžių iš Žg a Jnš nė a. Phone ic and Mo phological Peculia i ies o Žaga ė Local Dialec (End o he 20 h Cen u y – Beginning o he 21s Cen u y) SUMMARY In his a icle he au ho p esen s he con inued esea ch on Žaga ė local dialec . This ime he a icle is dedica ed o he accen ual, phone ic, mo phological phenomena ound in Žaga ė local dialec and i s peculia lexical cha ac e is ics. Acco ding o he au ho , he accen ual endencies and dialec al g amma ical phenomena appa en in he eco ds o Žaga ė local A icles A icles a icles 145 / Fone inės i mo ologinės Žaga ės šnek os ypa ybės (XX a. pabaiga – XXI a. p adžia) dialec made be ween 1998 and 2003 lead o he wo ks o he 21s cen u y he s udy on he change o he dialec . Dialec ologis s a ibu e Žaga ė local dialec o he a ea o uni e sal s ess e ac ion. The peculia i ies o accen ua ion o mixed diph hongs obse ed by linguis s Juozas Pab ėža and Auš a Kaika y ė dese e a mo e de ailed s udy and co ec ion wi h ega d o he in- o man s na ional belonging and linguis ic iden i y. Ce ain phone ic peculia i ies, such as he p onuncia ion o owels a, e, i, u and consonan s ch, , h, he use o addi i e j, , he so called phenomenon o šlekia imas and he so ening/ ha dening o consonan s, e lec he dialec s phone ic sys em. They can s ill be ound in he dialec al eco ds o he la e 20 h cen u y. Les peculia i és mo phologiques o Žaga ė local dialec , elles que s em al e a ion in nominal wo ds, numbe and gende a ia ions, use o he dual numbe , peculia (o bo owed om close local dialec s) o ma ion o nominal wo d o ms (p onominal, deg ee, e lexi e), as well as he peculia i ies o he usage o e b s ems and o ms a e s ill iable and sa is y he esponden s needs o linguis ic exp ession. Dialec al eco ds enable us o unde s and how wo ds a e o med in Žaga ė local dialec . The esponden s mainly used su ixal and p e ixal de i a i es and compounds. Noun de i a i es we e o med wi h su ixes -a is, -ėjas, -elis, -ie is, - ojas, -ui is, whe eas -ingas, -inis, -u is we e mo e common adjec i al su ixes. P e ixal e b o ma ion wi h p e ixes ap-, nu-, pa-, pa -, p i ook he lead. The speake s o Žaga ė local dialec used o o m compounds wi hou a connec ing owel. The e iew o he lexical c oss-sec ion o Žaga ė local dialec p o ides us wi h an insigh in o he peculia lexis used in he dialec . Le mo o i s o m sub ly selec ed by he esponden s o desc ibe images o phenomena shows he lexibili y o he mo he ongue and i s sui abili y o exp ess hough s unde con empo a y condi ions. Į eik a 2019 m. mai 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vilešio g. 5, LT10308 Vilnius, Li uanie janina. alu[email p o ec ed]