Kalba poezijoje: filologija vs. biofilija
Full text
Įžvalgos / Insights 235 GIEDRIUS ALKAUSKAS Vilniaus universitetas Direcciones de investigaciones científicas: formas modulares, teoría de números, tėkmės, geometría diferencial; gamtamoksliniai aspectos de muzikologías, tardevasis danų, britų y rusų muzikinis romanticismo. DOI: https://doi.org/10.35321/all81-11 La palabra no po libros yace, pero de la boca de la gente tarmių arroelías corre y, siendo viva, pamažėl dyla ir cambios. Antanas Baranauskas LELABOR EN POESIÓN: FILOLOGIA VS. BIOFILIJA También Como escribiendo poesía a residente, como sobreviviida poesía a transcriptor presentaré algunos pensamientos sobre lyrikos kalbą. Estas ideas no son sólo mías. Las comunes, nuancamente refuerzanadas kininingos sielos gravitaciones. El mismo, al menos en su espíritu, inscrito y en los diarios de Sigito Gedos. En este texto Poetą mucho citao, tad pavardés y nenurodau. Sobre la viva lengua similarmente dicen y otros poetas, y llega más tranquilo, que maniškis savadarbis kompasėlis įmagnetizado igualamente así, como orientar los grandes poetiniai estrellasélapias. Gravitacia, electromagnética, flapnoji, stiprioji suveikos cuatro fundamentales fuerzas de la naturaleza. Pero ya en el primer párrafo las remeslé, como si fuera un alquimista incompetente de química. Y sin embargo no entremos en química. Apartiendo diachroniškumo de lengua poetína, sobresalen sólo dos preguntas: 1. ¿El voto se incitaba? 2. ¿La palabra despierta? Ambas respuestas sí! La primera pregunta como y clara. Juk se habla de perspectiva. Mykimas, tarškėjimas, onomatopėjos, burnos, rostro raumenyno y nervų tobulėjimas todo vijosi beskomplikuojancia humanoidos centrina nerū sistema, al menos en la CRT logína parte. No digo que vijosi y emocional, tal
GIEDRIUS ALKAUSKAS 236 Acta Linguistica Lithuanica LXXXI cijos ya otra tema. Aišku sólo una: poeta al net priešingai. Bet koks būna ir koks gali būti balansas tarp erudicijos ir intuimenos uno de estos dėmenos privalo gausti como varpas frontui acėjant. Sin parastaso! Idealiu caso ambos varpai skalambija juntos. No necesariamente harmoniosamente, pero uno al otro caotiticamente ampliando. Cualquier comunicación, doméstica lengua, textosi, que van de personales experiencias, es en esencia es entrajodición de palabra1. Perspektiva. La mayor parte de la poesía actual, parece ser así. Mucho más difícil está con retrospektiva, con despertintas y despertinancias palabras. Pažadintomis formas gramaticales, morfologiniais dariniais, tarmybėmis, histórine rašyba, būties kontekstu. To periodo de personas plikbajorio, jesuito, liaudies giesminyko, artojo, atsekyrėlio, kalvio, arkliavagio sąmone. Así, si quiero utilizar la lengua retrospectivamente, siempre trato de encontrar vitalizable, germinizable semilla. Po to ella zaceaugiti. O al menos supústi, que viytųsi, que vidas futa, solo ella neišguagota: vida pasó en pirmykštį, bacteriinio, nivelmenį. Nesinori proporcionar idiomas, como si lengua fuera djiovintos diversascolorias coleccion de mariposas. O tales molėdos atryjami gumulėlys. Lyg en lugar aún viviendo del humano sería presentados bažnytiniai metrikai. Eso que absolutamente no tienen posibilidades de reanimiarse (por cierto, hablando de pelėdas, esto de veras es cierto, eso lo testificará cualquier ornitólogo pelėdininkas; tues atryjamosos rutuliukues siempre rasis y peliukų kaukolių, šonkaulių, kažkokių akmenukų, neaiškaus otrookio nevirškinamo balasto. Smulkioji miško nautosaka, reunida va en tal conjunto! Pelėdos es bosco matai slančiauskai). 2019-ųjų festival Poetinis Druskininkų ruduo mi eilėraštis, escrito (págula los requisitos del concurso) extrimu nombre, ganó la primera lugar. Textas firmado, obviamente, S. G. inicialais. Sólo a todos kažkodėl atrodė (Šiaurės Atėnai, 2019-10-11, No. 19 (1323), p. 15), que puikiai Gedos beprotybę suvaidinau! O pues sincerchamente y dolorosamente piktinausi (no personaliniu pícciu) aquellos jóvenes poetas, a los que rėzos, daukantai y bretkūnai lig cualos balanos, útiles sólo baliniams, juodnagiam ponaičiams iz pabalių. Y al poeta contemporáneo sólo balasta. Kam ta balana, si espacios ismanusis ventelis nušviečia. No importa, que balaną aunque y en Veliekos plėšimą tempkis (yra tal durpynas entre Skuodo y Maužsimerks segunda jornada de juigio, por una gaivalinga liūties. Šalia Varnių esantys Debesnų pelkynai, žinia, įelektrinti, aún y cómo, o visai greta Lūksto žeikių, kur numestas velnio plūgas; ten yra vartai į pragarą). O išmanioji akis ežeras 1 Kardelis Naglis 2017: Lengvi lietuvių kalbos sparnai. ALL LXXVI. ¡Cómo bellamente el autor muestra, cuán diferente habla la comunicación y habla la comunión! Miis texto quizá sobre lo mismo? Sólo poeto patirtimi persiūtas.
Kalba poezijoje: filologija vs. biofilija Įžvalgos Insights 237 y gintarą electron meta (pero aquí ya filologija). Sólo įelectrinimo estándar noactualizado desde Netimero tiempos de y con ismaniuoju langeliu nouderinado. Durante este PDR galardonado (extraordinariamente me alegro, nolėpsiu!) el poema escrito las primeras dvi líneas son estas: Benkartai! ¡Qué es esto? Frente las rectas puertas de Sión Kartos kurtes no zkurtes, pero repetes! Es verdad, debido a susplanada versoescritura sonía imagininia (primasis deste texto oksimoronas; ellos habrá más tres!) al principio quėjosi escribir no benkartai, y nuokartos. En la palabra de sinónimos es nenaudėlis2. Desafortunadamente, completamente no sentičiau ni de esta palabra carga, ni emocionales gaidos así como encgaidos (už-gaidos), periodo, geografías y lingüino registro. Banžiau raštijoje buscar. Y encontré, por casualidad! Bedėliodamas segunda de su poesía libro capítulo de, precisamente aquella, destinada á L. Rėzai (publicuojama en este ALL numeryje), numerinėjau diversosiriausios textos relacionados con Gediminu y su nombre. Y hetai3: Kunigaikštis <Karijotas, Gedimino sūnus> <...> Živilei <...> diré: Nuokarta eres, no duktė mí, tú tu iniquidad aplaudiste la casa de tu padre, shalin de mí, tú y tu kropėją raus giltinė. Y sin embargo noiryžau benkartus cambiar a nuokartas. La palabra Daukanto gracias ya atidūrė pasivia en la palabra. Pero cuál su fuerza, qué nivel de ofensa, si la palabra cadadieniška, o knygiška, nojaučiu. Talkiek, pero no tanto, que vartočiau poesía. Cuando rasié en alguna sakmeta o cancion en, entonces ya realmente estaru sentir y sobreviviré. Echivendinsiu desde pasyviosios estadoas. Otro ejemplo. En otro poemaescritorio escribí4: Viendo el que viene La vida Dentro de los cielos del nores de tundras Įsižeminu. 2 Lyberis Antanas 1980: Sinonimų žodynas. Vilnius: Mokslas. 3 Daukantas Simonas 1995: Istorija žemaitiška [I]. Vilnius: Vaga, 526. 4 Norte Atėnai 13(1317), 8.
GIEDRIUS ALKAUSKAS 238 Acta Linguistica Lithuanica LXXXI Muy querėjosi pablútu extraído de libros alintos y anotar į žiaudrų tundras dangų. Otroip que nuokartos, al lituano al menos unas palabra de žiaudrus atšešėliai como y claroūs. Debido a fonética, aradikación, instinctivamente nuesuciadas morfologías. Y sin embargo la palabra hallado en dicody. Y qué extraño parece a mi actual víveca! Bien, que cambiara por algo más simple. Pueda, claro, como a algún chaman de Ganos susimesti palabras, como protévios huesos, en maišą, barškinti por encima de la cabeza y grožėtis heti, miréis, qué vida, qué probūtovės gaivalas! (Por cierto, el futbol en varžybos baigtį entre Ganos y Senegalo selecciiones, locales en creencia, lemia ne physistmai vyksmai stadion, a spirituiniai chamanos klyksmai stadionė de cuyo višgalia, to kariauna y pergales.) Pero drėbk esos huesos tierraėn. Si nechoks de kaukolės servatė, como que Olegui Visregiui nutiko5, tanto esa vida y tematysi. Gyvatė gyvatos pruebación. ¿Qué beliega? J. R. R. Tolkieno Žiedų valdove está tal piedra Palantíras. A través de él puede comunicarse directamente con el corazón del reino oscuro Mordor, con Barad-dro torre. Cristalas tarytum nukelia allá, donde actúa sólo archajiškiausi instintos de autosuficiencia, donde akiplotis susiaurėjęs hasta tunelinio matymo. si noiksi como keturgubos adrenalín dosés sužvėrint criatura, voras Sheloba muoj ischiulps viviybinos cuerpo syvus, a Nazglai, tormieji riteros, y sielos. Pero en realidad Palantíras es sólo mágiska ilusión. Sukelia visiones, no distinguientes del tensiosa Mordoro realidades, ese verdad. Pero de todos modos ya tranquilamente a sí se sienta con burtininką Gendalfą, y si alguien amenaza sudrumsti ramybę (tapo drumsčiasi y cristal, perdoés conexión con Saurón, invadido dios), esto sólo festiviniai fejerverkai. Son impresionantes! Pero es todo. Por cierto, J. R. R. Tolkienenas, filología profesor, itin idóneo autor escribir sobre viva poesía. Desde la mitológica, jungistina perspectiva, sielos gaudesio pagavų esas J. R. R. Tolkieneno sukonstruidas lenguas elfos (y cuántos de ellos, sinchronialmente ir diachroniškai6), Mordoro, entų, Viduržemio paprastoji, jų raštai (pvz., sarati abėcėlė) es no menos interesante que Volapükas, Esperanto o alguna ocultinė Enocho lengua7. 5 Pushkinas Aleksandras 1822: Canina sobre Pranašingąjį Olegą. Raštai I, traduc E. Mieželaitis. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūras leidykla, 1954, 108. (Вещий tal vez mejor visregis?) RECOMENDOEY escuchar impresionante N. A. Rimskio-Korsakovo cantatá según este texto (op. 58, 1899 m.). Zinia, la de kaukolés escapokusi servatė y expitió aiškiaregio (volchvo) profetismo Olegą praždė su amadoísimo caballo. 6 Acceda a Internet: https://en.wikipedia.org/wiki/Elvish_languages_(Middle-earth). 7 Angeliška kalba, apreikšta XVI a. J. Dee y E. Kelley, pero cuya lingvistinė analizė įrodo enormes sintaksės y semanticas similitudes con anglų kalba. Como bebūtų, dievichos, otros suconstruídos idiomas fenómeno (caip arteas no como ciencia!) es encantus.
Kalba poezijoje: filologija vs. biofilija Įžvalgos Insights 239 / Tokiu pat separado (no contrapriešą, no, pero algo que no nombrijamo, sólo nesupriešinančio) veo entre reanimuojamas y, desgra, mumifikuotos lengua poesía. Sigito Gedos una vez preguntó, por qué algunos de sus textos son como liai? Štai daug kartų skaitytos poemos Nakties žiedai eilutės8: Kraujuoti kalavijai nebesminga botanikos vadovėį smilgos veidą, gema dideli y tylūs palabras <...> No sé si entiendo autoriaus mentį (o y a quién analizar eilėraštį?), pero, conociendo flores nombres etimologías (gladijolė kardelis; gvazdikas L. Rėzos negelkatė vinelė, maža vinis; kalavijas vilko dalgis Iris, vaivorštės deivė), la línea se complica aún más, ya que toda esta strofoska es algunak botaniekina y también pasigilina. Con tal magnificante vidrio en mano, incluso la metáfora no le queda dalgis en smilgą. ¡eso ni siquiera es poesía, sino trabajos veranos! Pero Poetas respondió: escribiendo nunca nenausojés ni žinynų, ni encyclopedijas. Juk akivaizdu planta debe conocerla espavėlaikyje, su botaniką desde gemtie hasta muerte, y mejoramente así, como būtum sólo su único, salvarėtojo, sus sergančiai mamujei buscajęs. Ligué esa florillas de piedra9. Juk realmente: vivía algúnder Lituania hombreel, que, faltus pakilainei (toks cintželis per balnelį ienom pakelti), tuvo como hayo en turgų nuvežti y lo vender, tuvo para qué hartiños nuspillti. Badavo hombreel, hasta pakilainą suttorké. ya él vacščiu estómagžiu y llena corazimi sentido, qué es por palabra. O va ašen, Anykščių poeta, al que orai negadina de la cosecha, que semillas namie no deja y por eso luna dienotvarkės no deėlioya ni día, ni noche (nakties dienotvarkė naktotvarkė? Antrasis oksimoronas!), que senokai y vajias en manos beturėjęs (bet važnyčiojau; mas por eso gelžgalio nasruose y carruyimo con apmenimis išverčiau nepersp seniornieji, que arklyskautrinęs por ese gelžgėjo), impuesto la pakilaína de la muerte y surosi su azúcar con su raine o palabra. Javi libroginé filologija, pero nemaistinga, si sobre el panonos teptis reiktų. Luego, digamos, paisiaus speigai zaėjo. Tempia otro vargdienėlis luoką (toks kūjis pescims pritrenkti per hielo) y algúncuros polnynos pradangina. O tal vez kotá nulaujea. Fierteck ahora esa kotá, cuando incluso kumštinėse dedos dedos sustiré. Luokas esencial pescía apspanginti, pero klampok ahora, eškok entre sniegvartų apmenes. 8 Geda Sigitas 1977: Mėnulio žiedai. Vilnius: Vaga, 26. 9 S. S. Prokofjevo baleta Pasaka sobre la pedrenina gėlelę (op. 118, 1948 m.).
GIEDRIUS ALKAUSKAS 240 Acta Linguistica Lithuanica LXXXI Dėl to luoko vienam kitam ir pabadauti teko. Tada jau tikrai supranti, ką reiškia subcampo10: Tai su diedukai jo lažą, Mamutą vaikė, Luokino pezvis. Que el mismo innnagís ya hacía tiempo a nadie le provocaba hambrión, lo demuestra y Viktorija Daujotytė en la misma primera página del libro sobre Poetą11. Un poeta lituanos una vez surimó Palestina con Palestrina. Palestrina ciudad en Italia, pero, obviamente, se habla de los tardío Renacimiento compositorių Giovanni Pierluigi (15251594). Leyendo esa estrofá, piensas a ti mismo ¿el autor realmente sentía la diferencia entre Venecia, Florencia y Roma culturas musicales? Flamandos, britos, vokiechos, vengros Renascimiento? Keisčiausių muzikinių spekuliacijų (musica reservata, Archicembalo), modernizmų (C. Gesualdo)? Y ésa instrumental Música Renacimiento todo el cosmos! Respondio, ¿pučia, no sé, pero del texto realmente no lo aclara. Aš jokiu gyvu (βίος) no gustaría tal rimo. O que terpia tal palabraju (λόγος), esto aquí ya terpiančioyo elección. Aišku, creador neprivalo de esos hombreelos vargus atkartoti, toda lino mūką praeiti. A cada bédji de la cruz camin neprestatysi. Cómo aquí noapacitar Giesmės sobre natmąją pirkią12: Sí, y yo aquí, šešėlių calvarías andando, Nematau, que hace tiempo ya pasenés, apžlibés y molinas Grįžta padre, abuelo, vaikaičius baltuosius prakeikdamas: Vargas a aquellos, quienes de manęs atsitolino! Para y hay literatura, empatija y archetipines experiencias, que pasąmonė kalbėtų. Įsisąmoninta pasąmonė (terciasis oksimoronas, junto y tautología). Juk aceptemos13: 10 Geda Sigitas 1966: Pėdos. Vilnius: Vaga, 24. 11 Daujotytė Viktorija 2010: Tragiškasis meilės laukas. Vilnius: LRS editorial. 13 Geda Sigitas 1984: Varnėnas 12 Geda Sigitas 1991: Septynių vasarų giesmės. Vilnius: Vaga, 96. po mėnuliu (textas en aplanko). Vilnius: Vaga.
Kalba poezijoje: filologija vs. biofilija Įžvalgos Insights 241 / ¿Qué con eso quiero decir? Que todo condicional? ¿Es que los verdaderos versus deben ser apellidados con inspiración, supranovancando nuestro sabiduría y gabús? Tatai fue conocida y hace miles de años. Estas variaciones de idea juegan de muchas poetas en la cabeza. Me parece, eso obvio. Y juega no como filologinė monodija, y como archetipinių patirčių polifonija. Galima, aišku, encasėti Užgavėnių kaukę, vaidinti balagano personažą, kažką de Pekino operos o Commedia dellarte. Pero verdadero kūrėjui kaukės esto no sólo jungistiniai persona archetipai14 (ego, persona, šešėlis, animus anima, self), sino y muchybė impresiones de klaidžiojimų, viviimų y pergyvenimų, galybės perscaitytų knygų, nusėdusių į užprotį. Esta es precisamente aquella experiencia, cuya al hombre (chemiicamente y armonicamente distintoquam que mujer) permite paentrar el dolor de Paskenduolės, y a la mujer (físicamente y teológicamente distintoquai que hombre) Liudo Vasario crises. Pues tales máscaras suelen15: Buvau apamisetęs kunigu, kentauru, Strazdu, Jėzum Kristum, mayorísimo poeta Lituano, todas las humanas y paukščiais. Charonu, demiurgu, jugžiančiu kriauklėmis Baltijoj. Verdadera colectivyviné pasąmonė! O prastesnieris, pero no catekismo, palabras en decir, skauda, si otroom, hace tiempo viviusiam, skaudėjo. Ir viviusio alegriasmó prolongési, si tal fueta. O pues futa puede sólo alegriamo ser, pero futa. Incluso si no había viantes ojos, y eso de uno algúnam rekrūtėliu por ojo. Kalbinas incrustaciones, instalaciones, fejerverkai magu! En ellas hay vidas, pero toji viene del observador. Pañas instaliaciones atvaños noledjan. Estas son adquiridas solo a través de la relación con un ser humano viviente (tautologija, estoy de acuerdo). La última vez citando a Poetą16: Todo muerešta, pero Dios no muerešta, Yo he sido su teantų griežime. 14 Gudaitė Gražina 1997: Introducción en la psicología analítica. Vilnius: Vilniaus universityk publicka. 15 Geda Sigitas 1985: Mamutų tėvynė. Vilnius: Vaga, 42. 16 Geda Sigitas 1991: Septynių vasarų giesmės. Vilnius: Vaga, 63.
GIEDRIUS ALKAUSKAS 242 Acta Linguistica Lithuanica LXXXI Aišku, tal hipostazė gran cančia, destinada, desafortunadamente, a genios. Anot Rimvydo Stankevičiaus17: Kritai por tres, por tres kėleisi, por tres centimetros holę (kaip sykis priglausti ociai) anapusybėn Kaip viešpaties vynuogyne – – – Tris te ir davé. Me es más fácil ožiakojui ascete, Kapucinui nusmauktažvilgsniui sólo por mí. Degti vidaimu por tres naturalines ognies de personas partia. M. P. Musorgskio, N. V. Gogolio, E. A. Poe, G. Beresnevičiaus. Oh nosotros, no naturales de ognis personas, podemos sólo intensamente dumpliarse, kibirkštį estallgdinti y vivir sólo por una, pero por una llna. Durante día por día. Y de eso basta! Cuando tocaba ingziemie (zodynas dice que es el norte; pero pues puede ser como įsaulis, como inviernos įkarštis; cuarto oksimoronas!) irse a los apilinkes de Senasalio y pakūrenti amchiulio trobos krosnį, que por fríos radiatoriai nesprgtų, bendiima apimadavo, cuando aquel cuerpo apenas por encima de cero grados besila en troboje (Žemėdo de apačia, aunque laukan miesti aprietiquement apriengęs mejor nelįsk […]sk, ni pręsį kumštis ne sumis) en su interior el día enchilda hasta 12 grados. Y va, algúnkokia nelabai estetiška vida forma staiga suسْكَdavo kertėje. Kažkokie musėnai. Issirisaba allí, donde rudenį otros musėnų fue pripėduita. Aquí no hay belleza de fuegos artificiales, trasucho qué gaúmo! Aunque y uno día vivenes, pero aquellają, promedėtąją, paciramente mantenuktąją. Entonces nosotros, solo por sí mismos viviendo, no necesitamos estar en los dientes de Dios grindidos. Baste pasarse por que y musėno en los pies. O aniquila tú esa gentes, que astrus. Sólo vantiu manos, como moladamasis, como nelabuosius baidydamas, palubée mosóse. Pabaigai uno (vivo, y incluso muy!) poeta aprendió noebijoti estar noche en cementerios sólo después de que despegué hasta p ataušras (noebuvo pues ir dónde!) Šarnelėje apricabinés V. Mačernio kapą. O he aquí una crítica, invitada recientemente a el mismo V. Mačernio monumento mencionamiento en Telšiuose, lectymų nesalaukė Telšių hotelis apareció per prastas. Na, pero esto no utrudió el primero, kapą noche 17 Stankevičius Rimvydas 2018: Aprymasis contarchuoti. Trys. Sigitui Gedai. Valhala. Vilnius: Editorial Unión de escritores de Lituania, 99.
Kalba poezijoje: filologija vs. biofilija Įžvalgos Insights 243 apsikabinusį, susireikšminusiu y persidvasinusiu nombrini. Bueno, y leí esa persidvasinusį (Semantiniai ryšiai): Bedu chtai smilium en cielos Gervios pleištas suyra. Suneriu plaštakas Vėl uniónia. Critikei, bien filologei, minia, esto solo literatura. Parabolinė hiperbolė, metaforinė alegorija, metoniminė onomatopėja, verlibrinė personifikacija, tezės ir antitezės sintezė. Quien solo quiere. O a mí, a través poesía eškančiam fe del y de vida, parece que así y es, como escrita. Karatas. Así tiene ser. Bent algunas veces. Debalo! SKYRIUS IŠ POEMOS WAYKITOIA WIESZPATIA también 1810 m. Lituvias y prūsų dievatis pamilsta luuteronos pastores Liudviką Martyną, bautistija él Jedeminu y proporciona entuziazmo recitar lietuvninkų caninas Blasildai Blažienei, por por ella ocurrisío contacto directo y con Poetais, que ya eterninatvėje, con cružeiviai y sus cronicas, con P. Ruigiu, J. Bretkūnu, F. Kuršaičiu y con toda įkvepiančia, gaudžiančia, nunca ya nebenutilsiančia Prūsa! § 1 1.1. Lejos faro de Ventesa rago, Rasytesa hacia, estaba la isla Perkūnkalvės. J. Basanavičius, Iš gyvenimo vėlių ir velnių, 1898
GIEDRIUS ALKAUSKAS 250 Acta Linguistica Lithuanica LXXXI Prūsų gentys y lietuvių kalbužatė nuliúdima debido al gran skaudulio lituvos nopidió espasios y lengua hermanos a durante Didįjį prūsų sukilimą. Fon Štirlandas štirijietis; de Štirija. Por ejemplo, Mindaugo corūnavim (1253 m.) cuidaba el caballero Andrius von Štirlandas. Precentorius parapijinas iglesia protestante de escuela de niños maestro. El que en los ceremonias canta antes otros, expandecia el espacio, que de todos canto el tilptos (lat. præcantor). Kleinlittav, Majoji Lietuva término, bene primera vez pavimentado por Simono Grunau (Grūnavo) Prūsų žemės kronikoje 15171526 m. 1 guldenas 15 grašių tokią kainą mini L. Rėza imesi (parašytame 1817 Liudvikas kreip 1965: 12-23) į lietuvių literatūros bičiulius už Donelaičio Metų prenumeratą (RėLietuvių liaudies dainos II, paruošė A. Jovaišas. Vilnius, 334; Sprindis Adolfas 1951: Literatūra ir menas, rugpjū, 5). Dirección: Dr. L. Rėza, Karaliaučius, Monetų g. 6. Įteikta 2019 m. octubre 18 d. GIEDRIUS ALKAUSKAS Vilniaus universitetas Instituto de Informática Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius, Lituania giedrius.alkausk[email protected]u.lt