Daukantiškas Granausko alsavimas

S aipsniai / A icles 215 ROMA BONČKUTĖ Klaipėdos uni e si e as Mokslinių y imų di ec ions: li é a u es Li uanies his oi e, Simono Daukan o c éa ion. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-10 DAUKANTIŠKAS GRANAUSKO Il es à no e que le ALSAVIMAS B ea h-w i ing o G anauskas in Way o Daukan as ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle ai e dans l'a icle du onda eu de l'his o iog aphie na ionale li uanienne e Li uiniens éc omosios langue mode niza eu iaus Simono Daukan o (17931864) en e e Romualdo G anausko (19392014) p ose, pa iculiè emen son apysakai Jaučio aukojimas (1975). Apysakos analyse a mon é, que R. G anauskas a é é in luencé S. Daukan o is o iog aphies, pe ėmė his o iiko concep ions, mo i s e aišką. S. Daukan o yminées p oses in luik s, R. G anauskas a c éé sa i o y hme p oses exemple. ESMINIAI VOODŽIAI: is o iog aphie, li é a u e, p ose, y hme, alsa imo poé ique, Simonas Daukan as, Romualdas G anauskas, Juozas Bal ušis. ANNOTATION The a icle considè e he impac o Li huanian na ional his o iog aphy ini ia o and li e a y e o me Simonas Daukan as (17931864) on he c ea i e w i ings o Romualdas G anauskas (19392014); i analyse he sho s o y o he w i e wi h he ocus on his Jaucius o ojim (1975). The analysis o Jaučio aukojimas shows ha G anauskas was inspi ed by he his o ical wo ks o Daukan as and used he concep s, exp essions and mo i s om his ex s. Inspi ed by Daukan as, G anauskas used hy hm in a p osaic ex . KEYWORDS: his o iog aphy, li e a u e, p ose, hy hm, poe ics o b ea hing, Simonas Daukan as, Romualdas G anauskas, Juozas Bal ušis. ROMA BONČKUTĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI ĮVADAS Romualdo G anausko 80-ųjų gimimo me inių p oga 2019 m. gegužės 10 d. Sedos Vy au o Mače nio gimnazijoje yko espublikinė kon e encija „Romual- das G anauskas žemaičių ašy ojas, où pa ageais des pensées su S. Daukan o e R. G anausko similai e pe sonnali é e langue ene giją1. Ti dama S. Daukan o BUD Senowęs-Lë uwi Kalnien ĩ ámaj i ĩsz aszę [...] Jokybs Łaukys ( oliau Būdas) ecep ion XIXXX a. débu de li é a u e li ou es, ema cei, mė ne idėjas, emas, leksiką, mais s yliza o S. Daukan o y hm (Bončku ė 2019: kad Ša ijos Ragana, ku i bu o muzikali i u ėjo ge ą klausą, pi miausia pe ė- 239265). Des che cheu s de la musique e de la li é a u e on ema qué que la pensée naî d'abo d comme une ce aine éne gie, in ona ion, musikinée o me, à laquelle s'en ou e pa la sui e la langbinée émission2. Cependan ainsi c éée seulemen ès au hen iška li é a u e. Quand dans la ê e dūzgia pensées comme bi es, alo s le c éa eu agkinase, jusqu ou a la seule seule possible pensée scambesio exp essionšką. Pa conséquen le y hme de chaque éc i ain es indi idualaus s iliaus exp essionška. Ski ingų s uc u e du ex e ni eaux de y h elemen s cons i uen œu e ma icą, qui es c éa eu un signe d'iden i ica ion. R. G anauskas su l'apysaką O oiemen de Jaučio (1973-1975) a di : O je é ais p esque heu eux: en in j'ai empo é Jaučio o oiemen la p emiè e pa ie! Jus e elle o me, jus e el y hme, jus e elle Ezopo pa le e iko (ž . Daujo y ė 2017: 104). S. Daukan o pe iodų banga ing, i an e langue, sa sonambume yškiausi s iliaus elemen ai (ž . Veng is 1938: 446458), les mieux a sispindin ys y hmi de la ph ase, absoliučią klausą u kojeam R. G anauskui on é é acilemen začiuopiami e on ai une g ande in luence. P oses y hm che cheu s disen que ou e l'in o ma ion es ansmise o me d'un message y hmiquemen o ganisé, qui, bien que e balemen neiš eikš a, c ée une signi ica ion supplémen ai e (Гумовская 2018: 196). S. Daukan o ex es y hmika su ien non seulemen à cause d'dèsninges phone iques sons de séquence, don il ès 1 Wilhelmas on Humbold s, que S. Daukan as lisai , emphėžė langues gy as ingumą, cons an E zeuginį ymasis: Man muss die Sp ache nich sowohl wie ein od es E zeug es, sonde n wei meh wie eine E zeugung ansehen (Kalbą eba ne als negy ą p oduk zu sehen, sonde n als die žodžių p ipildymą idėjomis su eikian jiems ene gijos. Kad žodis ap ų žodžiu, jis u i ne ik įgau i ga sinį ap alkalą, be ap i da niu ga so i p asmės da iniu. Kalba su okiama kaip nuola inis ys- selbs Ak i i ä ) (Humbold : 1836 38). 2 Pa exemple, au XIX a. in c éè en expé imen ale es hé ique e y hme a é é é udié comme psychophysiologinis e es hé ique phénominskix. Ž . Fechne Gus a Theodo 1876: Vo schule de Aes he ik. E s e Theil. Leipzig, D uck und Ve lag on B ei kop & Hä el. P ieiga su in e ne : h ps:a chi e.o g/ de ails/ o schulede aes01 echgoog/page/n13; He mann Ludwig Fe dinand on Helmhol z 1863: Die Leh e on den Tonemp indungen als physiologische G undlage ü die Theo ie de Musik. F ied ich Vieweg & Sohn, B aunschweig. Accès in e ne : h p lp.mpiwg-be lin.mpg.de://lib a y da a/li 3483/index_h ml?pn=7&ws=1.5. A icles A icles a icles 217 / Daukan iškas G anausko alsa imas siekė (ž . Subačius 2018), mais e à cause des au es ni eaux de langue e s uc u es de con enu apika ojemen s, seulemen lui ca ac é ingų, zabu iančių, con enan s magiques pou oi s. R. G anausko audimoji mémoi e nę ene giją, kū ė aizdinius, i jis, ašydamas kū inius, sudė us į an ąją knygą зафиксало историко текста ритмом, qui обедino творби- (G anauskas 1975), i in beaucoup d'a en ion a alloué au y hme. Vik o ija Daujo y ė émoigne que [e]smingai pa le de G anausko e de sa açon d'éc i e aud ai commence à pa i de Simono Daukan o, à pa i de son ‚Būdo‘ (Daujo y ė 2017: 10). R. G anausko apysaka Jaučio o ojimas es l'un des p emie s o emen s ylis iquemen signi iés éc i ain ex es (ž .: Nas opka 2002; Kele ienė 2000: 69), su lequel un y hme de ex e éc i (ž . Juknai ė 2003), mais nesie a a ec S. Daukan u. L'objec i de ce a icle é i e S. Daukan o in luence à ces ims apysakos Jaučio aukojimas sakiniams, paludijusiums, que dans la li é a u e Li uiniens es enu o iginalus c éa eu . Égalemen ce a icle souhai e p olonge ce e publica ion scien i ique žemai ičke sa imonės i apa ybės y inėjimus (plg. Pajėdienė 2018: 64104). L'exécu ion de l'analyse ex e s'appuie su une analyse compa a i e, des accès in e ex uel, des y hmes de p ose des é udes3. 1. ALSAVIMO POÉIKA Le hème su le y hme de la langue glaud des lien a ec pe sonnali é indi idualia s uc u e de la langue e physiologie domine anciennemen , quand on é é émi s os Bula o Okudža os eilu és: Кааждый пишет, как он слышит. Каждый слышит, как он дышит (Окуджава 2001: 264), au isqui e an es Juozo Bal ušio dia yo pages, quand il éc i ai su kame inius amžininkus éc i ains, qui [n]egiliai espi éoja (Bal ušis 2019: 409). Habi uellemen la poé ique du espi a ion (angl. poe ics o b ea hing) s'in é esse à des pé iodes, où la li é a u e ise à omp e la liaison a ec o males con en ions adi ion, se che che plus lib ees d'exp ession, plus au hen iškès d'éc i u e (Heine 2019: 9192). De els pé iodes e ou nées ad on es à la classiquinée pensée, à la na ion g ands au eu s. Les é o iens de l'An iqui é ou éo ikes au eu s, pa iculiè emen A is o élus, Cicé on e Quin ilian, ūpè en la s uc u e du langage adap e à k ėpa imui. An ikinėse he o ikes consids ée des langues, comp e enu de l'habi an espi a ion spécique, subdi ision en pe i esnes ph ases p oblème. F azė dé e mine le y hme du ex e de p ose. Les o a eu s an iques y hme e musique la liè en é oi emen a ec l'explica ion. Pla on (ž . Vals ybė, III, IV li e) e A is o élis (ž . Poe ika) nemažai a en ion épa gnè en y hme impo ancebai. Pla on demandai , nes -ce pas pou ce que les beil a s cul i en , que le y hme e l'ha monie pénè en le plus p o ondémen dans les p o ondeu s de l'âme e la in luencen le plus? Ils eux 3 Plg. : Kazlauskienė 2015; Ramonai ė 2006; Heine 2019; Гумовская 2018; Mo i z 2006; Fie z 1992. ROMA BONČKUTĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI es beaužis e homme ai beaužų (Pla on 1981: 401d), e dans un au e de ses 218 magasins il a ema qué que i miškumas co espond au bon s yle de pa le , e ne y miškumas à son con ai e. De même e bonne e mau aise ha monie, si, comme quoi nous enons di , y hme e ha monie ha monien aux mo s, e non pas les mo s à eux (Pla onas 1981, 400d). R. G anausko absoliu i klausa galėjo bū i s a biausias ezona o ius S. Dau- can o ex es écou e e oi ys i na i s Ceklio zemies habi an s ku šius e leu de nie gyni de nie ne ic ime. L'éc i ain es émoudijès, que c éa i du chemin au débu ne ou de sui e comp is, à laquelle mūzai a nausiąs: li é a u es ou musiques. Tu ėjęsą puikią klausą, galėjęs išgi s i ylą, daik ų alsa imą (Daujo y ė 2017: 74), enco e mokinys įk i ęs į S. Daukan o eks us, il p incipalemen écou a eks ų skambesį: Aš son œu e jusqu Jaučio aukojimo ou e mokėjau a min inai. Pociu, que j'ai eéc i ois ois, dis-je: non, mieux je enco e au es années y é léchi ai, mais ceux ka o gos e useai (Mus eikis 2008). Mais ne enoncée. Tad Jaucio o ojim es a si auka Eu e pei (muzikos mūzai), a an iman se i u i Kaliopei. R. G anauskas a choisi bien, ca plus a d il a di : Aš gy enu kalboje, Aš esu kalboje, Aš i esu kalba, Mano d asia kalboje (Daujo y ė 2017: 17). 2. ROMUALDAS GRANAUSKAS IDEALUSIS SIMONO DAUKANTO SKAITYTOJAS Il es à no e que le p ésiden de la Commission, M. Umbe o Eco a éc i que la lec u e de n'impo e quel ex e suppose coau eu i é, ca idealus lec eu , en lisan le œu e, le décodan , accompli didelį a ail c éa i (Éko 2005: 25, 76). L'éc i ain c ée imaginai e au lec eu , en lui o ien an se choisi une ou au e s a égie ex e, codes. R. G anauskas oulai , que le lec eu écodeai ex e s ylizacijos šal inių au o ių, ca apysaca des pa ies commencées epig a ais, p is s de Ma yno Maž ydo e k onikų. E dans le même ex e on ou e aussi des é é ences à S. Daukan ą: [...] à qui ils nommen , e ils e sincé émen e simplemen éponden : Jaušis, Keklys, Daukan as (G anauskas 1975: 21). [...] e du a o so en Jaušis, Keklys e Daukan as, déjà sup a ę, co ieškai (G anauskas 1975: 35). Kai R. G anauskas éc é Jaučio aukojimą, n'é ai pas simple ob eni S. Daukan o eikalų. Ma n'a ai pas enco e publié Bi u ės Rokai ės-Vanagienės (mosėdiškės, sic!) edaguo i his o iiko eks ai (Daukan as 1976a, b). Comme indiquen les apysakos S. Daukan o in e ex s i, éc i ain p obablemen lisé quelque ô p écéden Būdo eks ą (Daukan as 1893; 1955; Li u), peu -ê e Bi žiškų pa eng ą e 1929 m. émis Da bay senujuwiu y Żemayuc 1822 (www Da bai) (Daukan as A icles A icles A icles 219 / Daukan iškas G anausko alsa imas 1929). L'his o ien du monde li ou e de l'an iqui é ec ée a aidé les ch onikos, les magasins his o iques des amžininkų. S. Daukan as, pa lan ap ès beaucoup e di e ses langues de sou ces de l'his oi e, de la posi ion du suje de l'his oi e ėmęsis déc i e les Li uiniens maniè e, passé, accompli ex e pi m akų is o inį e izionismą. S'e o çan de c ée Li u iškos apa ybės pa yzdį, mode nnios lie u ių bend uomenės pag indą, sou en ie sou ces ein e p é a o, keisdamas ac s causingumą e e ybine o ien a ion. Anašiai e R. G anauskas ne sai commen ; éc i e, comme n'a pas é é, mais comme au ai pu ê e kas, kaip pas ebėjo V. Daujo y ė, sakė eikią „[ ]ašy i ne aip kaip bu o, nes nie- (Daujo y ė 2017: 43). S. Daukan o Būdas R. G anauskui es de enu emas adimo lieu e y hmingo éci exemplai e. Ce ou age de his o ien a aidé l'éc i ain à econs i ue le de nie zynio de nie sac i icemen . le mo auka e ses ediniai nous on a ein de S. Daukan o (Kabašinskai ė 6179), e ce Būdo lieu a pu inspi é: Ké wĩ oie buwusi Pałangos gi ies Gin io inĩcze nu ses paskouio Ku iej-Ku iejo wadĩ ąn Kó szo ubeźi, kó ę slap ó ddejĩl wiej al eady k is ionmis da amis da ląis jāmaj, Pa usienaj ĩ ĩ ámgamis, ou Kó źamnikaj i sel mined sa boulmaj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ą ąj ąj ąj ąj ą ąj ąj ąj ą ąj ą ąj ą ąj ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą . Būde déc i e des emples (Toie ĩniczio ąmĩna ugnęs usieiusi ąnga bies Djĩwou, nu ko eges ĩ pa e sałą kajpo szwęn ą wĩj ą, kó ioie ugnis usieię [...], p. 101) e leu s bâ imen s (ž . Daukan as 1845: 105), ma yniai, sac i ica ion lieux e pèigos e k . R. G anausko apysakoje a pazįs ame Būde y aujančią emą: lien du li u io a ec hom ąja place, son na u i inį gebėjimą įsižiū ė i į gam ą, i e ha noje a ec supama en i ka, galė i agau i o ces e ene giją de soleil, ugnies, ėjo, e es, ežių, eau. Tous les plus impo an s élémen s du monde ai , e e, eu, eau cons i ue Būdo e apysaco na a ion base. S. Daukan as beaucoup d'a en ion a alloué Būdo p a a mei, qui es même de ynių pageslapies. Comme ema qué Mo eno Bonda, l'his o ien dans son p a a mée įsi aukė į eu opie iškus is o inius deba us (Lepa skienė 2019: 5). S. Daukan ui éc i an p a a mę g ande in luence eu Johanno Go iedo He de io le eu des idées de philosophie de l'his oi e de l'Homonie (Ideen zu Philosophie de Geschich e de Menschhei ). J. G. He de is s o ioso ie e cul u ologies p adinik, dans ses a aux ėmęsse à de nomb eux domaines au eu s a aux, ê oi sulauk i empsų, quand se a a as i des e es aidos dėsningumai. Il l'his oi e de l'humani é discu é comme ou e pa ie du sys ème solai e, ilgo momen du p ocessus cosmologie. Le monde es mac ocosmos, e l'homme mic ocosmos e en e eux es une liaison analogique (Zusi 2007: 8997). Les gens long- emps i an en un seul end oi s'épanouissen a ec en i onnemen , qui démande la açon de i e, mąs yseną. Les na ions, bien qu'un jou aien eu les mêmes ancê ius, di è en d'une ROMA BONČKUTĖ 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI ki ų odėl, kad ilgai gy eno ski ingose ie ose ski ingomis sąlygomis. Šios J. G. He de io o ganées cul u es, li auquemen p emiè e ois ansmises Būdo p a a mėje, samp a os aida en endue R. G anausko apysakos au débu : lui oi i: basos es pieds, menan es ceux spyglius, šešėlius, animaux pa es: de ceux, qui enco e laks o po gi ią, qui lunaine ėkia, s ūgauja, laužo co us dans kamienus, plus a d eux-mêmes numi s ou se on ués, su eux pa es laisse aien d'au es guls animaux pa es: nių, spygliai, medžių žie ės gabaliukai, šešėliai, plonosios šakelės, gal kokia aiba mažo paukš yčio plunksna (G anauskas 1975: 5). R. G anausko žynys, comme e S. Daukan o déc i s anciennes Li uues, mieux dans les o ê s a ec ž ė imis gy ens negu a siklaups de an s e imą die ą, don neken ė bočiai p abočiai, comme di e éc i ain, ep isan his o iiko azę (G anauskas 1975: 16). Būdo i é Is p is d'apysakos zynio la ie p o ondémen boške: Todieł wadĩno jį Wieszpa ió, iog jis wens lui wis inoię, galieię i iedę, p aszalej ys no iedamas son pasĩ e au ĩ niekads negalieię i son umus ieng ĩ; ca ó ieię a s ó gi ie łauk ĩ lig sa éponse pa kĩ us žynius ou ses se nus gausis. Pap as aj il didej e aj ĩ swie ou pa em e odies, ĩ as kó ĩs wĩjną ois buo gawęs ji egie ĩ, oumi didiawos o as kó s k asz ą son ub buo paly iejęs, a ies déjà oumi pa ió pałajó essós: kajpogi gyweno słap ej pa emĩ gĩlümĩ szwen os g gm (Daukan as 1845: 121). S. Daukan o Būde équen hème de libe é lei mo i appa aî dans les p emiè es pages apysakos (amžinu oškimu lais ai bū i (G anauskas 6): 1975). Les signes disen à soi bėk, bėk gilyn dans gi ią, que nemi um, an qu'il es e d'au es pe sonnes (G anauskas 1975: 10). Apysakos jynys a olyn dans gi ią, dans ce e didįjį mi gėjimą euilles, he bes, s iebų e kamienų, dans šešėlių mi gėjimą, dans spyglių mi gėjimą su é oi ž ė ių ako (G anauskas 1975: 7), ca seulemen gi ia gina lie u į. S. Daukan o Da buose ou ons un possible p o o exs à: O ky y da a sykieliusis no is pusgiwej ynomajs sau akajs gy iosy i szaszoulie ej walkioies (Daukan as 1929: 126). Des a aux de l'apissaco son p isés des ci a ions indi ec es su deginimą („Ne ka a wyinog suspaus as Le uwos ka alus ne eisibiems Mieczei- wiu imoiy sawiep weiziedamas i gais us i lyipsnas degon iu sawa kaimu, i py- des illages e des o ums liu (Daukan 1929: 84) ← no s là beaucoup ois b ûé nauskas 1975: 14)), p iešų geležies i ugnies mi iną jung į: „Ką su yka ą ka du y ugny najkyna“ (Daukan as 1929: 143), be azę „ugnis i geležis“ andame des o ums e des o ums (G aBūde ugnęs gelĩjs (Daukan 1845: 138) → ugnis e e is sudė i on, signi ie mo (G anauskas 1975: 7). R. G anausko apysakoje dans žynį k eipiamasi Būdo ci a a: A icles A icles A icles 221 / Daukan iškas G anausko alsa imas 1 L EN EL ė. Ne iesioginė Būdo ci a a R. G anausko apysakoje Būdas Jaučio o ojime 70 ou 80 ans o is egalieię pasĩjk ĩ, kó i nu ajp salu , szenden on blan e ê e de (p. 13). Lë uwis ou Kalnienas Jomiles aj wĩsgalin em di Wieszpa ie, p i awa bał os gałwos a ejom pagoudos kłuk ĩ (p. 123). (p. 123) žyny, a i âmes à io ąmiaus wadĩno bał ó gałwó: kajpogi gousdamos Wieszpa iou, Ka alou, Kónegajksz iou ou Du Būdo dans apysaką pe sikėlė k i iai, gi ios, sh en ieji ąžuolynai, ma ios, e smės, изdžū ęs eže as, eglynų i alksnynų pasaulis, pe kūno ugnis, gi ių bi ės, žalčiai... Les héo iciens de l'in e ex uali é, éc i an su le lec eu , en an que coau o e, ôle, soulignen que le lec eu , qui poë e à décode au an que possible le ex e de l'au eu , a beaucoup de similai es pe sonnels aožés, coïncide leu kogni y iné sys ème (Кузьмина 1999: 62). Tou d'abo d b iè emen appelle que S. Daukan as e R. G anauskas les deux žemaičiai, les deux habi an s du No d Occiden de Li uanie, la même langue consomma eu s. En pa aph asan Jū a é Sp indy é, on peu di e que les deux ne seulemen eliés žemai iškojo subs a o (įsišaknijimas gim inėje, k aš o aizdis i čiauo ių, mies elių, andens elkinių a dai, kalbėsen[os]“ (Sp indy ė 2019: 218), be i panašios p igim ies i gy enimo. Esė D ylika juod a nių, apie Daukan ą laks ančių ašy- ojas appelé la p emiè e imp ession su S. Daukan ą: Ils éc è en dans mon a me, appelai , comme e moi seul, que les au es ne comp end aien , je un suggé ois qu'ils son ous mosėdiškiai, je clai emen mau ais Daukan ą d'une elle g andeu comme e je a iju pè e e ia Moskal ou en sièges; je sais même où ils é aien a ê és de ces che aux p ai di e: o là, su la ou e Šačių, jus e de iè e le own, aup ès molkasiais; je même sais que un cheklus é ai ouge, e l'au e bė as, e kak oj lui é ai une blanche é oile comme būgnų ūzas. De elles choses son seulemen mes, su elles il n'y a besoin de ou di e, [...] (G anauskas 2015: 34). On s'a end à ce que e elle, éc i ain déc i e, pou ai ê e S. Daukan o oyage. Rappelons-nous que l'éc i ain pama o, que bė is, anspo és S. Daukan ą dans école, é ai a ec la blanche é oilade cac oje, e l'his o ien Būdo a c éé slapy a dį senelio Jokūbo a do i žodžio Laukys: „Laũkis – ai ‚gy ulys su bal a dėme de cac oje (ž . Razauskas 2008: 86). Il n'es impossible de é i ie si l'éc i ain, en men ionnan bė į a ec é oile blanche, aie associé a ec Jokūbo Laukio slapy a džiu, mais laũkis dans les deux ex es nous pe me ema que que jiedu sen i ė Li uiniens langue ancienne é, ROMA BONČKUTĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI adul esimu a ec sonąja esp i , donc gebėjo is o iją e p ésen į susie i kalba. Les ancê es des anciens Li uiniens, comme S. Daukan as di , Indijonys, n'on pas enco e p a adé langues e co ps de liaison, ca ce e paludija es likée ex ai: Nesgi senowęs asz aj skełb, jog Lij uwi Kalnien e iamaj i wajĩ son buwusi łopiszió Jnd iame: kajpogi musu ąmiouje as ĩ enaj js kimisegon asz ai, mum mumbuis Jndijon b kajsenowie; nesgi u asz langue nie só wĩjnó szios dijnos ĩnomuj kałb nie a ejp dĩdej só inkąn ĩ, kajpo só Kalnien ĩ iamaj i kałbó (Daukan 1845: 8). S. Daukan as s'es in é essée sansk i u, sui é les a aux des sa an s d'Eu ope Occiden ale ce hème. pou ai ê e lu su sansk i o p oximi é aux sons de la na u e, su leu impo ance en sou enan l'éne gie humaine, o ces e k . Comme mainia, les en an s de mè es ob iennen du langage du u im, puisqu leu s mo s ils pa len e daineles niūniuoja. S. Daukan o ex ai pe me espé e , qu'il se plus iden i ina a ec la mè e Odinų linija, qui pou ai se lie a ec légendai e Odinu. A en ionnable, que dans les le es à Teodo Na bu ui (Daukan as 1998: 500) e Būde il ne pa plusieu s ois men ionné Odin, comme Li uiniens kunigaikščių pa ia chą, souligné son impo ance: An ós is a i os buwęs Odins. Gywenęs ąm amije amźiouie pĩ m nĩmimo Ch is us, ce ó ieięs sawą buwejnę pa Daugawie kó io pĩle Aźga wadinusis. Tas Odins nuwejkęs uwiedus ĩ wisss sziau ęs waldimie ó pasida ęs, pa ajsęs wĩssoumenę swie o d [a] ugę naujejs is a imajs, kó ejs isakęs swie ou sawo nep ie elus ka iau ĩ ĩ Dĩjĩwą ga bn (Daukan 1845: 174). La mè e é ai excep ionnelle pe sonnali é, S. Daukan as la espec ai e aimai . Quand Simonui é ai deuxji années, la amille Daukan ų pa icipai Kosciuškos soulè emen ime e ebilėlių jygye à Liepoją. Dans la amille il é ai pa lé que Daukan ienė anspo ai de la nou i u e aux insuléliens. Mo e į, comme une des possibles ad essa és, S. Daukan as a indiqué dans son p emie magasin: A sakau muna ke no ojems, jog asz ne diel moki u wi u y gałwocziu, bu diel u mo inu asziau, don geb sawa waykams leu s a aux bocziu p abocziu pásako y: o be asz u beaucoup ensemble apsy ynk (Daukan as: 1929 13). Būde accen uée p o ė ių linija y a į i inama ne ienoje eks o ie oje. S. Daukan o ūpesčiu signi ica ion de la mè e aux p ése ims de langues Li uanies, e de la mè e 1847 m. mè e en e ée Lenkimuose, aup ès de l'église, où depuis XIX a. é aien inhumés seulemen des pe sonnes nusipelnées. Ce au obiog aphiškumas e čia susimąs y i i spė i S. Daukan o polinkio é udie his o ię zauomazgas kilus dans la amille, demandan des éci s su iskilius p o ė ius. Ainsi S. Daukan o mama, jugean de la A icles a icles 223 / Daukan iškas G anausko alsa imas pa endée, pa iculie s ancê ies palikuonée. Le nom mon e ai , que giminée pou ai ê e žynių. Comme Vydūnas de sa maman Ma ijas Ašmonai ės a ai en endu di e, que šeima é an les de nie s des Li uiniens des connaissances (k i ių) gimines di ec es descendan s (Palijanskai ė 2018: 27). R. G anauskas, éc i an Jaučio aukojimą, y a ju ęs pe sikūnijimo mi acle, comme de é i és ayan é é ieuoju ku šių žyniu (Daujo y ė 2017: 111). Son [m]o ina isad é ai déjà sena i o ensemble. Ge osios Vil ies ue ėje: nebe u ėjo iš ų, lesino de balkono balandžius, sūnus nupi kda o dienne po ba oną (Daujo y ė 2017: 95), gabėjo su paukščiais kalbė i... Ma inas les deux app is à oi e in i uli i, ce que oi . Jъe agikiams un ou e ie à l'his oi e consac é, l'au e dans leu s na i s lieux a p is ou e une ie, appo uai Šauklius e leu s gens dans ses œu es. Le mo mè e, emme S. Daukan o dans les ex es équen . Il de me aščių e d'au es his o iques é ai pa enu à la ue, que dans l'ancienne amille Li uanienne l'homme honbée emme, main enai le espec e les sen imen s d'amou (Pa wĩs amĩ dak ĩ mo ĩszkoses sko oĩes pasièlg ĩ, kó ios wszę źmnys ą wedę, nu k kajp sakiau mĩnomis wadĩnosĩ (Daukan as: 1845 61)). Les hommes emmes con è en , e elles, s'é an allées au gue e, n'é aien pas seulemen ūkės ilkėjos, mais e maisons gynėjos. S. Daukan as c ée déc i end in le combin Li huanian emme, auquel donne elle même signi ica ion, que le mo homme: Toie dĩjno galieię egie ĩ kas pa Lĩj uwos mona es , kó i sawo iszmĩn ĩ gód ybó, bóklybó ĩ mąndagómó bej swełnómó e bĩlómó wĩssàs szios pasaulęs mnàs p anok (Daukan as 1845 54:). R. G anauskas dans ses ex es a si ęsia Li uanie emmeos his oi e: les hommes aukoja, e les emmes sac iojasi. Comme ema qua Viole a Kele ienė, G anauskas souligne la con inus inum de la ligne eme iškosios. Les hommes allaien à la gue e, e les emmes es aien à la maison, s'occupaien ūkiu, des en an s, e si allai , les dé endaien , donc elle pakylė a jusqu'au Ch is , anc isé su la c oix de sou ance de l'humani é (Kele ienė 2006: 142). R. G anausko Kai ienė es a si ou e mi inė Li uanie. Žemai ija s ip ių ene ge inių zonų k aš as, ici abondus du his o ique paysch o aizdžio signes, lesquels S. Daukan as dans ses magasins pab ėžė. Quelle ie é pou ai su gi du jeune Romualdo ši dyje, quand lisi é que Mosėdis kildinamas du ieux žemai iško mo medė ‚miškas‘, que l'his o ien a lié a ec Li uanien p o ė ių „Massage ai“ a du: Nesz ĩnikaj, kó ij aszę Ło inĩszkaj, ĩj wĩssads wadeno Lë uwius Kalnienus e ĩamaj ius senasejs wa dajs, kajp que anĩj gyweno pĩj ĩnie jiszlej ie, beje: Ge ajs, Masage ajs e Samage ajs pagał o kajp mediesĩ ou ju os paszalus gyweno. Ka ajs T akajs. Lui Łasickis Lanks me usĩ 1564 ámaj iuse budams, di sawo asz ĩ ape iamaj i Dĩjwus, iog amaj ej a eiusis nu pa Dunaj ou pa Js i mediodamis e cze iłgajniuj apsigywenusis; neswen oje Gun ĩno iewunĩjos jusqu szè dĩjnà Masejs wadĩnas e wĩj owe Msiedis jusqu szioł ebie a, nu źodio mede ou mee wadĩnama (Daukan as 1845 10): ROMA BONČKUTĖ 230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Humbold on Wilhelm: 1836: Übe gang zu nähe en Be ach ung de Sp ache. Übe die Ve schiedenhei des menschlichen Sp achbaues und ih en Ein luß au die geis ige En wicklung des Menschengeschlech s. Faksimile-D uck nach Dümmle s O iginal-Ausgabe. Accès In e ne : h ps:a chi e.o g/s eam/be die e schied00humbgoog#page/ n19/mode/2up. Janulai is Augus inas 1913: Simanas Daukan as. Sa ie, œu es e a gues (17931864). Lie u iu nau a 2(sąs. 2), 244284. Josipo ici Gab iel 2003: Mode nisme e oman isme. Le monde e le li e. Vilnius: ALK Min is. Kabašinskai ė Bi u ė 2016: Une ois enco e su lie. open kilmę. Bal is ica LI(1), 6179. La Commission es in i ée à p ésen e ses obse a ions su l'applica ion de l'a icle 107, pa ag aphe 1, du TFUE. Kazlauskienė As a 2015: P iminien y hme des langues li uaniennes dėsningumai. Uni e si é Vy au o le G andjiho. P ieige su in e ne : h p alpykla.elaba.l elaba- edo a://objec s/elaba:8285639/da as eams/MAIN/con en . Kele ienė Viole a 2000: Romualdui G., don n'é ai : su pe cep ion, po eks es e p ésence. Romualdas G anauskas. Kū ybos s udios e in e p é a ions. A spindzs, sud. Rimas Žilinskas. Vilnius: Bal os lankos, 6978. Kele ienė Viole a 2006: Ki a e us... S aipsniai su la li é a u e Li uiniens. Vilnius: Bal os lankos. Lepa skienė Lina 2019: Simono Daukan o his oi e Simonas Daukan as à l'his oi e. – Būdas [Liaudies cul u e] 3, 17. Mačianskai ė Lo e a 2010: Classic Juozas Bal ušis šalia l'ou saide io Icchoko Me o. Li uanis ica 14(7982), 116128. Mo i z Julia 2006: Die musikalische Dimension de Sp achkuns He mann Hesse, ou gelesen. Disse a ion zu E langung des G ades de Dok o in de Philosophie beim Fachbe eich Sp ach-, Li e a u und Medienwissenscha de Uni e si ä Hambu g. Accessible su in e ne : h p://ediss.sub.uni-hambu g.de/ oll ex e/2006/2765/pd /Disse a ion. pd Mus eikis Aud ius 2008: Rašy ojas R. G anauskas: kaip se gas p ès gi nais. Li uanie žinios, é ie 12 d. P ieiga In e ne : h pswww.del i.l /kul u a/naujienos/ asy ojas- g anauskas-kaip- e gas-p ie-gi nu.d?id=15944273. Nas opka Kęs u is 2002: Le De nie sac i ojim. Kęs u is Nas opka. Reikšmių poé ique. Les en a i es sémio iques. Vilnius: Bal os lankos, 217230. Pajėdienė Jū a ė 2018: Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno pa yzdžių (2011). Ac a Linguis ica Li huanica 79, 64104. Accès In e ne : S aipsniai / A icles 231 Daukan iškas G anausko alsa imas h p:// alpykla.elaba.l /elaba- edo a/objec s/elaba:34051988/da as eams/MAIN/ con en . Palijanskai ė Rima 2018: Vydūnas. Regėjimai, a aux, décou e imai. Šiauliai: Liucilijus. Pi o as Saulius 2018: Poli iques penseysens adi ions Simono Daukan o is o iog aphijoje: epublikonisme e e slums. T a ails e jou s 70, 90. 1981 Pla onas: Vals ybė, p épa ée Jonas Dumčius, Ramu ė Jakima ičiū ė, K is ina a Humani a ica Ricke ičiū ė. Vilnius: Min is. Ramonai ė Vale ija 2006: Pi minis Juozo Bal ušio „Pa duo ų asa ų“ i mas. – Ac- Uni e si a is Saulensis. Des a aux de science. Šiauliai, 307333. Accès à In e ne : h pwww.su.l /images/leidiniai/Ac a://Ac a_1/Ramonai e.pd . Razauskas Dainius 2008: Mėnuo kak oje. A enukis Li uiniens dans la adi ion e quelques-unes ina endues connexions. T a ails de la Na ionakos XXXVI, 86100. Subačius Gied ius 2018: Simono Daukan o Rygos o og aphie (18271834). Vilnius: Ins i u Li uanien d'his oi e édi eu . Veng is An anas 1939: Les pa icula i és du langage S. Daukan o Būde. Lidinion 11, 446458. Гумовская Галина Н., 2018: Нейтрализацийа энтропии эстетийеской информа- ции художественного текста за счет функционального сбоя ритма. – Известия Du Sud édé al de l'uni e si é. Philologiques sciences 1, 191200. Accès su In e ne : h pphilol-jou nal.s edu. u/://index.php/s uphilol/a icle/ iew/1128/1111. Кузьмина Н[аталья] А. 1999: Интертекст и его роль в процессах эволюции по- ces de la langue chèque. Eka e inbou g-Omsk. Accessible su in e ne : h pela .u u. u/bi s eam/10995/51/1/1220560.pd . Окуджава Булат 2001: Я пишу исторический роман. Надежды маленький o ches iq. Ly ica 50e70e. Moscou: ZEBRA. Топоров Владимир Н. 1993: Эней — человек судьбы: (к «средиземноморской» персонологии). Москва: Радикс. Эко Умберто 2005: Роль читателя: Исследования по семиотике текста. Пер. с англ. и итал. С. Серебряного. СПб.: Symposium; Москва: Изд-во РГГУ. ROMA BONČKUTĖ 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI B ea h-w i ing o G anauskas in Way o Daukan as SUMMARY The a icle discusses he in luence o he wo ks o Simonas Daukan as (17931864) on he p ose o Romualdas G anauskas (19392014) wi h he ocus on his sho s o y Jaučio aukojimas (1975). The a icle e e s o he esea che s add essing in e ex uali y, hy hm in p osaic ex s and he poe ics o b ea hing in hei wo ks. Fi s o all, he a icle d aws he pa allels be ween he biog aphies o he wo au ho s, which de e mined hei coinciding a i udes and wo ld- iews. G anauskas emp un é he concep o he his o y o Li huania as he ci iliza ion o o es s and he app oach o Samogi ia as special genius loci om Daukan as and u he elabo a ed on hem in his p ose; he also ook a en ion o pe sonal eedom, espec o women, lo e o ones mo he ongue. I is belie ed ha Daukan as lowing pe iodic sen ences and his sono i y o language made he g ea es in luence on G anauskas, who was gi ed wi h absolu e pi ch. In G anauskas sho s o y we ind he heme p e alen in Daukan as Būdas seno ės lie u ių, kalnėnų i žemaičių: a ela ionship be ween Li huanians and hei homeland, he inhe en abili y o ake a deep look a na u e, o li e in ha mony wi h he en i onmen , o be able o eco e ones s eng h and ene gy om he sun, i e, wind, land, ees, wa e . In his sho s o y G anauskas does no hide his links wi h Daukan as wo ks, ci es he his o ians las name, does no hesi a e o pa aph ase he ex and uses he his o ians ocabula y. G anauskas makes use o he de ices employed by Daukan as o c ea e hy hm by using epe i ions o sounds in ph ases as well as a ious, epe i i e and di e en ly exp essed o ms o he p edica e, which a e occasionally eplaced wi h pa icipial ones. G anauskas hy hmical p ose also in luenced o he Li huanian w i e s. Į eik a 2019 m. oc ob e 6 d. ROMA BONČKUTĖ Klaipėdos uni e si e as Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda, Li uanie omaboncku [email p o ec ed]