202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
VYTAUTAS KARDELIS
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, kalbos is o ija,
kogni y inė seman ika, a ian iškumas kalboje
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-12
Danguolė Mikulėnienė
LIETUVIŲ TARMĖTYRA:
GENEZĖ, RAIDA IR
PARADIGMINIAI LŪŽIAI.
I DALIS. IKITARMĖTYRINIS LAIKOTAR-
PIS. LIETUVIŲ TARMĖTYROS PRADŽIA:
TARMIŲ SKYRIMAS, TYRIMŲ PERSPEK-
TYVŲ UŽUOMAZGOS IR JŲ TIPAI
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as,
2018, 319 p.
ISBN 978-5-420-01809-5 (bend as), ISBN 978-5-420-01810-1
(I omas)
Ilgą laiką lie u ių kalbos y inėjimo is o ijos ba uose domina o yški i iški-
li igū a – P o eso ius Algi das Sabaliauskas i klasikinių jo lie u ių ling is i-
kos is o ijos eikalų se ija – „Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija“ (Sabaliauskas
1979; 1982; 2012). A iduodan isą paga bą p o . A. Sabaliauskui i jo da bams,
eikia pasaky i i ka u pasidžiaug i, kad p o . Danguolė Mikulėnienė a e ė
naują lie u ių ling is ikos is o ijos puslapį, ski ą lie u ių a mė y os is o ijai.
D. Mikulėnienė y a sumaniusi išleis i monog a ijų ilogiją, ku ios „pa a-
dinimas „Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai“ odo, kad
ijuose desk ip y iniuose i k i iniuose disku suose (D. 1: „Iki a mė y inis
laiko a pis. Lie u ių a mė y os p adžia: a mių sky imas, y imų pe spek y ų
užuomazgos i jų ipai“. D. 2: „P egeoling is inis i geoling is inis lie u ių a -
mė y os laiko a piai. Vienama ė XX a. a mė y a: y imų ipai i k yp ys“. D. 3:
„Neogeoling is inis laiko a pis. XXI a. lie u ių a mė y a: daugia unkcinis
Danguolė Mikulėnienė. Lie u ių a mė y a: genezė,
aida i pa adigminiai lūžiai. I dalis
Recenzijos / Re iews 203
a mė y os modelis“) siekiama a skleis i lie u ių a mė y os, kaip kalbos a-
ian iškumo mokslinės pa adigmos, apsmą i aidą lie u ių kalbo y oje“ (p. 9).
Pačios au o ės žodžiais a ian , „Taigi ši monog a inė ilogija – ai pi masis
mėginimas sis emiškiau ap ašy i lie u ių a mė y os iš akas i p adžią, ska in-
i ieško i pami š ų duomenų i senos a chy inės medžiagos naujiems lie u ių
kalbo y os puslapiams, . y. išsiaiškin i, kaip o ma osi mokslinis egioninio
a ian iškumo pažinimas, u in is ęsinių i šiuolaikinėje kalbo y oje“ (p. 10).
I monog a ijų ilogijos pa adinimai, i ką ik ci uo as ilogijos ikslas aiš-
kiai odo, kad D. Mikulėnienė pasuko ki u ling is ikos is o ijos ašymo keliu ne-
gu klasikas A. Sabaliauskas. No ėdamas iš yškin i šių d iejų požiū ių i is o ijos
pasakojimo s a egijų esminį ski umą nebūsiu o iginalus. 2017 me ais išleis os
kolegos is o iko Au elijaus Giedos monog a ijos „Mani es uojan i Klėja“ gali-
niame i šelyje a spaus a okia p o . Al edo Bumblausko min is: „Is o iog a ijos
is o ija ilgai bu o apie ai, kas, kada, ką ašė. Au elijus Gieda pasi inko ki ą kelią:
pa ašė knygą apie ai, kas, ką i kaip gal ojo. Jis sugebėjo a as i lie u iškąją is o iką
i papasako i dalykus, ku ių iki šiol bu ome nema ę.“ Šį aiklų p o . A. Bumblaus-
ko apibūdinimą kone isai pažodžiui galima p i aiky i i p o . D. Mikulėnienės
knygai „Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai. I dalis. Iki-
a mė y inis laiko a pis. Lie u ių a mė y os p adžia: a mių sky imas, y imų
pe spek y ų užuomazgos i jų ipai“ – a gu a pa yk ų aikliau apibūdin i i
a skleis i knygos esmę. Todėl, kiek pe azuodamas p o . A. Bumblauską, galiu
saky i, kad „Lie u ių dialek ologijos (i apsk i ai ling is ikos) is o ija ilgai bu o
apie ai, kas, kada, ką ašė. P o . Danguolė Mikulėnienė pasi inko ki ą kelią: pa-
ašė knygą apie ai, kas, ką i kaip gal ojo. Ji sugebėjo a as i lie u iškąją dialek-
ologiką i papasako i dalykus, ku ių iki šiol bu ome nema ę.“ Taigi pi mosios
monog a inės ilogijos dalies ak ualumu i naujumu ne enka nė kiek abejo i:
šių aspek ų esmė pasaky a pe azuo oje ci a oje.
Monog a iją, ku ią edaga o d . Aud a I anauskienė, išleido Mokslo i en-
ciklopedijų leidybos cen as, apipa idalino dailininkas Al onsas Ž ilius, p o e-
sionaliai i k uopščiai sumake a o Da ius Šimkūnas. Monog a ijos eks ą papil-
do 86 pa eikslai (ilius acijų i žemėlapių blokas), ad čia p isidėjo ka og a ės
Vigilija K ikščiūnienė, Ne inga Ma ule ičiū ė-Tu lienė, Rima S ilienė, Lo e a
Šu inienė, ilius acijas spaudai pa engė Laima Gelčiū ė. Monog a ijos san auką
į anglų kalbą iš e ė d . Anna Ruskan.
Monog a iją suda o P a a mė, ku y a ne ik p a a mės žan ui būdingi a i-
bu ai, be p is a omas i o iginalus au o ės požiū is į a mė y os aidą, galima
saky i, būsimo monog a ijos eks o i analizės s ubu as. Ke inės o požiū io
a amos y a au o ės ski iami ys lie u ių dialek ologijos e apai: 1) a mė y-
os p adžios i p egeoling is inis, 2) geoling is inis, 3) neogeoling is inis
(p. 11), bei ys, au o ės nuomone, bū inos sąlygos lie u ių dialek ologijai, kaip
VYTAUTAS KARDELIS
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
sa a ankiškai ling is ikos disciplinai, o muo is: „suda y as nag inėjamo kalbos
a ian ų plo o su aiškiomis ibomis žemėlapis <...>“, „pa eng as a mių me-
džiagai ink i inkamas klausimynas <...>“ i „suku a am ik o kalbos plo o
a mių klasi ikacija <...>“ (p. 12). Toliau – Į adas, ku į a dijami monog a ijos
ikslas i užda iniai ( eikšminiai šio sky elio žodžiai y a k i iškai į e in i, iš yš-
kin i i ak ualizuo i, nag inė i i e in i sis emiškai, į e in i a p au iškumo po-
žiū iu), p is a omi me odai, iš yškinamas monog a ijos naujumas, ak ualumas i
eikšmė. Į adas baigiamas glaus u monog a ijos s uk ū os p is a ymu.
319 puslapių monog a iją suda o 4 sky iai, sa o uož u susidedan ys iš posky-
ių i sky elių. Pi majame sky iuje ap a iamas lie u ių kalbos plo o ski s ymas
i k eipiamas dėmesys į iki a mė y inę a mių nomenkla ū ą i kalbos no mini-
mo scena ijus senosiose g ama ikose. An asis sky ius ski as kalbos a ian iš-
kumo y imų pe spek y oms XIX a. ap a i (čia analizuojamos A. Schleiche io,
A. Bezzenbe ge io, F. de Saussu e’o iš ykos į Lie u ą; S. Mikuckio, J. Kuzne-
co o, E. Vol e io, L. Gei le io ekspedicinė eikla; A. Schleiche io, F. Ku šaičio,
A. Bezzenbe ge io, S. Mikuckio, J. Juškos, J. Ka łowicziaus įž algos apie a mi-
nes ypa ybes; pi mieji a mių klasi ikacijos bandymai: S. Mikuckio, A. Schlei-
che io, F. Ku šaičio, J. Juškos, V. Po zezińskio, M. Akelaičio da buose; pa-
ma inės, ano au o ės, A. Ba anausko i K. Jauniaus klasi ikacijos). T ečiajame
sky iuje nag inėjami p og aminiai XIX a. pabaigos i XX a. p adžios lie u ių
a mė y os p ojek ai (monog a iniai a mių ap ašai: F. Fo una o o, A. Leskie-
no i K. B ugmanno, R. Gau hio , K. Ju gelionio, K. Jauniaus; pi masis lie u ių
kalbos klausimynas; ch es oma iniai leidiniai, a p jų – A. Ba anausko „Anykš-
čių šilelis“). Ke i asis sky ius ski as XIX a. pabaigos i XX a. p adžios lie u-
ių a mė y os a p au iškumo disku sui ap a i i į e in i, nag inėjama jau-
nag ama iškųjų lie u ių kalbos y imų ąsa. Monog a ija baigiama iš adomis,
p idė i len elių i pa eikslų są ašai, li e a ū a (317 pozicijų) i šal iniai, san um-
pos. Pabaigoje – jau minė a san auka anglų kalba. Apibend inan galima eig-
i, kad monog a ija, be abejo, a i inka isus o maliuosius okio žan o leidiniui
keliamus eikala imus.
Esminiai eigiami, mano sup a imu, šios pi mosios monog a ijų ilogijos da-
lies b uožai i aspek ai y a šie: kaip jau minė a – knyga apie ai, ką gal ojo dia-
lek ologai, ki aip a ian , ai pasakojimas apie idėjas; ai nė a ik pada y ų da bų
iš a dijimas – ai y a k i inė ų da bų analizė, au o ės ski iamų dialek ologijos
e apų, pa adigmų iš yškinimas, a ski ų y ėjų eiklos anali inė i k i inė apž alga.
Negalima nea k eip i dėmesio į da ieną s a bų monog a ijos s uk ū inį i
u inio komponen ą – au o ės pas angas analizę ne skaidy i, be įpin i į ch o-
nologinį mokslo is o ijos, is o inį i kul ū inį kon eks ą, mėginimus kliudy i i
eu opinę kalbo y os pa adigmą – jaunag ama ikius.
Danguolė Mikulėnienė. Lie u ių a mė y a: genezė,
aida i pa adigminiai lūžiai. I dalis
Recenzijos / Re iews 205
Jau minė a lie u ių dialek ologikos pe iodizacija – ji o iginali, pa em a au o-
ės pasiūly ais mo y ais bei a gumen ais.
Įdomu, kad monog a ijoje a si anda pas a uoju me u lie u ių ling is ikoje
populia ėjan i a ian iškumo są oka.
Be abejonės, labai s a būs a chy iniai duomenys: daugelis jų iki šiol nei
publikuo i, nei apie juos bu o užsimenama – jie labai p a u ina lie u ių di-
alek ologijos is o iją i p a u ina y imų kon eks ą. A chy inių duomenų pa-
naudojimas y a da iena monog a ijos s ip ybė. Čia da galima p idu i, kad
monog a ijoje nes inga inkamai apipa idalin os ilius acinės medžiagos, ypač
įdomios os ilius acinės a ka pos, ku ios nė a leng ai p ieinamos iki šiol publi-
kuo uose leidiniuose.
Įdomus ečiojo sky iaus 3.2 posky is „Jaunag ama ikių koncep ų i ini-
mas(is) lie u ių a mė y oje“ (p. 222–239): čia plė ojama A. Ba anausko kaip
ling is o i dialek ologo „ eabili a imo“ ema.
Monog a ijos eks ui i , žinoma, u iniui būdingiausi b uožai, mano sup a-
imu, y a ch onologinis dės ymas i anali iškumas. Ki aip a ian , eks as y a
sugulęs į da nią, logišką i anali inę isumą, ne e ai p a u in as de ek y iniais
elemen ais, naujais iki šiol nežino ais ak ais iš y ėjų biog a ijų i da bų. S a bu
i ai, kad au o ė, ne e ai pa eikšdama sa o nuomonę, ku i nebū inai su ampa
su įsi i inusiais a papli usiais eiginiais, nep isiima ka ego iškos e in ojos a
eisėjos aidmens. Monog a ijoje y a palik a nemažai e d ės būsimai diskusijai,
būsimiems s a s ymams, ne i ki okiai nuomonei o muo is. Tu bū kiek ieno
naujo da bo e ę galima ma uo i a siž elgian ne ik į nag inėjamo objek o i
eo inių bei me odinių pa adigmų san ykį, empi inės medžiagos s o į i s a bą,
be i diskusijai siūlomas idėjas, dekons ukcijas, in e p e acijas. Diskusijos be
ku iuo a eju nė a neigimas, jos leidžia paž elg i į objek ą ki u kampu, iš ki os
pe spek y os i žiū os aško. Tokie dalykai ik p a u ina pa ies objek o pažinimą.
Ap a iamoje D. Mikulėnienės monog a ijoje aip pa y a išsamiau ap a i
e ų dalykų. Pa yzdžiui, pa s esu siūlęs kiek ki okį lie u ių dialek ologijos ai-
dos e apų (dialek ologijos pa adigmų) ski s ymą (ž . Ka delis 2019: 53–54), a-
čiau p i a iu, kad gali bū i disku uojamas i a i inkamais a gumen ais pa em as
D. Mikulėnienės modelis. Galima, sakykim, s a s y i dėl monog a ijoje a o-
jamos mode nios e minijos i ap a iamo laiko a pio ling is inės min ies san y-
kio. Pa yzdžiui, įdomios y a są okos a ian iškumas, laiko a pio (XIX amžius)
i są okos pe spek y os sąsajos, u in gal oje eo inius o me o kalbo y os pa-
ma us. Kiek galima sup as i iš II sky iaus „Lie u ių kalbos a ian iškumo y i-
mų pe spek y os XIX amžiuje“, kalbama apie, mode nesniais e minais a ian ,
dia opinį a ian iškumą, ku is uo me u a gu a galėjo u ė i kokių aiškesnių
al e na y ų. Taigi čia bū ų galima kel i klausimą, kaip padė į sup a o II sky iu-
je minimi au o iai: a ian iškumas a požymių in en o izacija i klasi ika imas?
VYTAUTAS KARDELIS
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Tačiau u in gal oje šios apž algos p adžioje minė ą D. Mikulėnienės su-
manymą pa eng i monog a ijų ilogiją, daba išsamiai nag inė i i disku uo i
apie pi mąją būsimos ilogijos dalį gal bū ų kiek anks oka i ne isai aciona-
lu. Kaip sako is da populia us posakis, iščiukus skaičiuoja udenį, odėl išsami
diskusija u ė ų palauk i ki ų d iejų ilogijos dalių i bend o, išsamaus lie u ių
a mė y os analizės aizdo. Tada bū ų ma y i isas y imo kon eks as, išsik is-
alizuo ų i a pusa io jung imis susisie ų idėjos i iš ados. Todėl i disku uo i
apie isumą bus ku kas pa ogiau i p asmingiau.
Apibend in i galima umpai: okios lie u ių dialek ologijos is o ijos, kokią
p adėjo ašy i D. Mikulėnienė, jau seniai eikėjo. Ji jau y a i a ei yje bus s a bi
ne ik dialek ologams, be apsk i ai iek lie u ių ling is ikos is o ijai pažin i, iek
i y imų pe spek y oms o muo i i diskusijoms ys y is. Lieka ik palinkė i au-
o ei kuo ge iausios sėkmės i lauk i ki ų monog a ijų ilogijos dalių.
LITERATŪRA
Gieda Au elijus 2017: Mani es uojan i Klėja. Is o ikai i is o ika Lie u oje 1883–1940
me ais, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Ka delis Vy au as 2018: A ealinis ipologinis lie u ių a mių kompleksiškumas. Aukš-
aičiai, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Mikulėnienė Danguolė 2018: Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lū-
žiai 1: Iki a mė y inis laiko a pis. Lie u ių a mė y os p adžia: a mių sky imas, y imų
pe spek y ų užuomazgos i jų ipai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as.
Sabaliauskas Algi das 1979: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: iki 1940, Vilnius:
Mokslas.
Sabaliauskas Algi das 1982: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1940–1980, Vilnius:
Mokslas.
Sabaliauskas Algi das 2012: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija: 1980–2010, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Į eik a 2020 m. balandžio 24 d.
VYTAUTAS KARDELIS
Vilniaus uni e si e as
Filologijos akul e as
Taikomosios kalbo y os ins i u o Lie u ių kalbos ka ed a
Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Lie u a
y au as.ka [email p o ec ed]u.l
