Įž algos / Insigh s 175
PIETRO U. DINI
Pizos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: kalbos is o ija, bal ų kalbų
is o ija, kalbo y os is o iog a ija, p ūsis ika.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-09
KATALONŲ „VIDUTINIO
DYDŽIO“ KALBA
(GALIMOS PARALELĖS SU
LIETUVIŲ KALBA)1
0. ĮŽANGA
Šioje apž algoje siekiu siau o i ibo o ikslo. Pi miausia p is a ysiu ka alonų
kalbų a ealą i a minę į ai o ę labai bend ais b uožais, oliau sin e iškai ilius-
uosiu šios kalbos is o iją i sus osiu p ie kai ku ių poleminių momen ų, ypač
p ie ling is inės polemikos a p kas iliečių i ka alonų kalbų a s o ų dėl kalbos
a ojimo iešajame gy enime. Ta polemika ęsėsi isą d idešim ąjį amžių i a -
kelia o iki mūsų dienų2.
Pagaliau nag inėsiu ka alonų kalbos daba į i a ei į pe pa adinime nu ody ą
są oką, adinasi, kaip „ idu inio dydžio“ kalbą, i a skleisiu, kas ame požiū-
yje slypi.
No in nu ody i apž algos bend ąjį kon eks ą, e a pasižiū ė i į Ispanijos
ka alys ės ling is inę padė į, adinasi, į daugiakalbę Ispaniją, ku i u i ke u ias
kalbas, i ik iena ienin elė ė a laikoma o icialia isoje als ybėje – kas iliečių
kalba, o ki os y a laikomos koo icialiomis, ačiau ik am ik ose e i o ijose, ai
y a: galegų, baskų i bū en ka alonų. P iminsiu, kad Ando os kunigaikš ys ėje
ka alonų kalba y a o iciali als ybės kalba.
1 ∗P anešimas skai y as Vilniuje, Lie u ių kalbos ins i u e, 26-osios Jablonskio kon e encijos p oga,
2019 m. spalio 3 d. Au o ius dėkoja J. Sabaše ičiū ei už e imą i akad. p o . G. Blažienei už e-
dakcinę pagalbą. S aipsnyje sąmoningai išlaikomi žodinio p anešimo s iliaus b uožai.
2 Šią p oblemiką i ia, p z.: Ba bou , Ca michael 2002; Jö g 2013; K aus 2015.
PIETRO U. DINI
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
1 PAV. Ka alonų kalbos plo as
1. TRUMPI APRAŠYMAI
Ka alonų kalbos a ealas apima isą Vidu žemio jū os dalį – Ka aloniją (Ca-
alunya), Valenciją (València), F anją de Ponen (pa ibys su A agona), Ando ą
(Ando a), Balea ų salas (Illes Balea s), Šiau ės Ka aloniją P ancūzijoje (Ca a-
lunya No d) i Alge ą Sa dinijoje (Algue ).
Ka alonų kalbinę bend uomenę suda o keliuose egionuose gy enan ys i
bend ą kalbą a ojan ys žmonės, ku ių kalbinė aiška i ją lydin is isuomeni-
nis disku sas kiek iename egione ski iasi. Ka aloniškai kalba apie 9 milijonus
kalbė ojų Eu opoje i da 350 000 Pie ų Ame ikoje.
Ta minė ka alonų kalbos idinė klasi ikacija emiasi ienu geog a iniu k i-
e ijumi a p y ų i aka ų a mių i pa a mių, ku is sa o uož u g indžiamas
one iniais ski s ymais. Ypač s a bia laikoma neki čiuo oje pozicijoje ga so a
neu alizacija. Su okia klasi ikacija su inka iek adicinė dialek ologija, pa yz-
džiui, Manuel Milà i Fon anals (XIX a.), iek naujo iškesnė, pa yzdžiui, Joan
Veny (XX a.). Be o, da žinomos i am ik os pe einamasios a mės p ie A a-
gono, p ie oksi anų i k . Kai ku ios ki os a mės aip pa žinomos, be šiandien
jų nebė a, kaip an ai Alžy e, Sicilijoje, Neapolyje, Sa dinijoje (be Alge o).
Ka alonų „ idu inio dydžio“ kalba
(galimos pa alelės su lie u ių kalba)
Įž algos / Insigh s 177
2 PAV. Ka alonų kalbos a mės
2. ISTORIJOS PILIULĖS
Labai sin e iškai e a p imin i, kad iš ulga iosios lo ynų kalbos a si adęs
kalbinis a ian as apie XI amžių įgijo ka alonų kalbos būdingus b uožus i pe
kelius šim mečius jos plo as daug nesikei ė3.
2.1. XIV amžiuje ka alonų kalba pasiekė jos akmę. Tuo me u ji bu o a o-
jama plačiame a eale nuo pačios Ka alonijos kunigaikš ys ės iki daba inės Pie-
ų P ancūzijos, A agone i Valencijoje, Balea ų salose i aip pa Pie ų I alijoje,
Šiau ės A ikoje i G aikijoje.
Iki XV amžiaus ši kalba kles ėjo li e a ū oje (p adžioje d auge su p o ansalų)
i iloso ijoje (p iminsiu ien Ramoną Lulą (1232–1316)). XVI amžiuje p asi-
deda Ka alonijos poli inis smukimas. Ne enkama okio plo o kaip, pa yzdžiui,
Rosiljonas i da ki ų. Tuo pačiu me u auga Kas ilijos poli inė jėga. Lem inga
da a y a 1714 me ai, kai baigiasi „Pa eldėjimo ka as“, i Ba selonos mies as
3 Dėl šiame sky iuje ap a o klausimo plg. sin ezes, p z.: Ta ani 1994; Nadal, P a s 2001, o e e en-
cinis eikalas y a d i omis Nadal, P a s 1982; 1996; F ancés, Amo ós 2011.
PIETRO U. DINI
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
p alaimi Kas ilijos i P ancūzijos sąjunginių a mijoms. P asideda Bo bonų di-
nas ija i Ka alonijos pa e gimo laiko a pis.
Kas ilijonizacijos p ocesas ęsiasi pe a einančius amžius, ka alonų kalba p a-
anda sa o p es ižą i jos a minės a iacijos da osi is gilesnės. Ka alonų kal-
bos i kul ū os smukimas ęsis iki adinamosios Renaixença. Renaixenços sąjū-
dis gims a kaip poe inis judėjimas oman izmo laikais. Sąlyginiu i simboliniu
Renaixenços sąjūdžio įs eigimo ak u apo 1833 me ais poe o Bona en u a Ca les
A ibau i Fa iols (1798–1862) ėly o oman izmo įk ėp a poezija Oda a la pa-
ia, ai y a „Odė ė ynei“ (1832 m.).
2.2. Renaixença lie u iškai bū ų „a gimimas“ iek pažodžiui, iek i is o iš-
kai. Jeigu bandysime ęs i palyginimą, a asime nemažai įdomių egzis uojančių
pa alelių a p Lie u os i ka alonų si uacijos. Abi kalbinės bend uomenės – lie-
u ių i ka alonų – maždaug uo pačiu laiko a piu paju o aukš esnių socialinių
klasių kalbos apleidimą; abi bu o eikiamos pasika ojančių bandymų pakeis i
jų kalbą; abi išugdė a idų dėmesį i neabejingumą ekokalbinėms idėjoms. Ge-
ai pažiū ėjus nė a sunku as i in elek ualių li e a ų asmenybių, panašių sa o
s iliumi, emomis i a ojamomis o momis; u iu omenyje poe us, kaip pa-
yzdžiui, Jonas Mačiulis (1862–1932), kunigas, ge iau žinomas kaip Mai onis,
aip pa kunigas, mossèn Jacin Ve dague (1845–1902) a ba Simonas Daukan-
as (1793–1864), Mo iejus Valančius (1801–1875) i , pa yzdžiui, Josep Yxa
(1852–1895), Joaquim Casas-Ca bó (1858–1943) bei Ca les Riba (1893–1959);
aip pa no iu pab ėž i panašumus a p Jono Jablonskio (1860–1930) – bend i-
nės kalbos kū ėjo – i analogiško Pompeu Fab a (1868–1948) da bų.
Palyginimų galė ų bū i i daugiau... Tačiau eikia i aiškiai pasaky i, kad šalia
a gumen uo ų lyginimų a p Lie u os i Ka alonijos y a aip pa i gilių ski u-
mų: sa o is o ijoje Lie u a niekada nepažinojo s a bios s ambios bu žuazijos
klasės kaip Ka alonija (iš dalies kaip i Li onija, no s bu o i Vokie ijos gy en-
ojų sudė ies ankose) i dėl o isada liko p i iš a p ie žemdi biškos kilmės iek
socialiniu, iek kul ū iniu požiū iu.
2.3. S a bus momen as sa o kalbai a gau i i susig ąžin i ka alonams bu o
Jocs Flo als (lie . Žiedų žaidimai), ai y a žodinės poezijos a žybos, ku ios bu-
o labai papli usios i populia ios. Beje, nesunku pas ebė i daug pa alelizmų i
panašumų su uo, kas į yko pačioje Lie u oje maždaug oje pačioje epochoje
(plg. Dainų š en es).
XIX amžiaus an oje pusėje i ypač da amžių sandū oje, kai Ka alonijoje
susi o ma o mode ni p amoninė isuomenė, pa s Renaixenços sąjūdis įgijo aiš-
kesnius i s ip esnius apa ybės bei poli inius b uožus, žinoma, ne ole uojamus
Ispanijos Ka alys ės. Pi masis apa ybės ženklas bu o kalba i bū en p ieš kalbą
Ka alonų „ idu inio dydžio“ kalba
(galimos pa alelės su lie u ių kalba)
Įž algos / Insigh s 179
bu o nuk eip a als ybės cenzū a. Nuo šio laiko a pio i nuo šių išgy enimų
galima da uo i ka alonų au os pa io inio judėjmo a si adimą. Šios idėjos iš-
ys y os i pa eik os d iejose knygose, ku ios ebė a undamen iniai ka alaniz-
mo sąjūdžio aš ai, ai Valen í Almi all i Lloze ’o (1841–1904) Lo ca alanisme
(1866) i En ic P a de la Riba (1870–1927) išleis a knyga La Nacionali a Ca-
alana (1892). Jose aiškiai išdės y a min is, kad kalba y a pag indinis apa ybės
ženklas apib ėžian ka alonų au ybę.
3 PAV. Valen í Almi all i Lloze i jo knygos i šelis. Kalbininkai Pompeu Fab a i
An oni Alco e
Nuo 1914 me ų Ka alonijos pag indinės adminis acinės p o incijos (dipu-
acions) adinamos Ba selona, Ži ona, Ta agona i Le ida g upuojamos i žino-
mos pa adinimu Mancomuni a de Ca alunya. Mancomuni a u ėjo nemažą po-
li inę e ę, nes po 1714 me ų į ykių Ispanijos Ka alys ė pi mą ka ą p ipažino
Ka alonijos e i o inę ienybę.
Mancomuni a u ėjo da didesnę eikšmę ka alonų kul ū os a gimimui.
Ypač e a p imin i, kad uo me u bu o įku as Ins i u d’Es udis Ca alans, . y.
PIETRO U. DINI
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Ka alonų s udijų ins i u as, ku io iena iš pag indinių užduočių bu o no min i
kalbą. Ka alonų kalbos kodi ika imas spa čiai yko Pompeu Fab a (1868–1948)
dėka, ku is p adėjo o og a ijos e o mą emdamasis e imologiniu p incipu.
Pompeu Fab a aidmuo lygin inas su Jono Jablonskio (1860–1930) aidmeniu.
Beje, du ling is ai no min ojai gy eno maždaug ais pačiais me ais.
Da minė ina, kad ais me ais An oni Alco e (1862–1932) pa ašė unda-
men inį leksikog a inį eikalą Dicciona i ca alà- alencià-balea , . y. Ka alonų–
alensijiečių–balea ų žodyną. Kad iška isiems bū ų aišku, eikia pab ėž i, kad
sa o s a ba šis eikalas p ilygs a Kazimie o Būgos (1879–1924) p adė am di-
džiajam Lie u ių kalbos žodynui.
2.4. Ka alonų poli inės bei nacionalinės p e enzijos isada bu o glaudžiai
susijusios su kalba i kalbine sa imone. Galima saky i, kad kalba i li e a ū inė
adicija bu o šios poli inės dimensijos mak oskopiniai duomenys. Pa i ka alo-
nų li e a ū os is o ijos są oka bu o b andinama, emian is XIX amžiaus an o-
sios pusės oman izmo idėjomis. Kalbos bei li e a ū os aidmuo ku ian ka a-
lonų apa ybę y a poli inis disku sas, ku is p asidėjo su Renaixença i am ik a
p asme ebesi ęsia iki šių dienų.
Pe amžius d iekėsi ling is inė polemika, a ka alonams p o inga a o i ka-
alonų kalbą, a de a ka alonų ašy ojams ašy i sa o kū inius ka aloniškai, a
nebū ų jiems p o ingiau a sisaky i ka alonų kalbos i a o i ik kas iliečių kal-
bą... P ieš a a imai jau seniai žinomi. Daugelį ka ų is o ijoje mažumų kul ū os,
p iklausomai nuo aplinkybių, bu o „pa agin os“ a o i ski ingų didžiųjų kul-
ū ų kalbinės aiškos kodus – ai kul ū inės hegemonijos pasekmė. Beje, pačioje
lie u ių kalbos is o ijoje ne ūks a panašių a ejų.
Daugelio „nedidelių ė ynių“ pa i is moko ieno dalyko, ku į s a bu paka -
o i i į e in i: kalbos ak o iaus s a ba, . y. s ip us yšys a p au inės sąmo-
nės i kalbinio sąmoningumo. Kiek iena li e a ū a sa o p adžioje sukū ė mi inį
yšį su au os kalba; pa i au a y a pama inis i besikeičian is elemen as, ai y a
pakeliui esan is, dinamiškas apa ybės pažadas.
3. LINGVISTINĖS POLEMIKOS
Toliau e a p is a y i kai ku iuos okios ling is inės polemikos epizodus
pe pas a uosius šim mečius, nes jie a skleis ealius jėgos san ykius a p d iejų
Ka alonų „ idu inio dydžio“ kalba
(galimos pa alelės su lie u ių kalba)
Įž algos / Insigh s 181
minė ų kalbų ispanų isuomenėje, aip pa mus nu es iesiai į daba į i į jos
p ieš a a imus4.
4 PAV. Leopoldo Alas Cla ín, En ic P a de la Riba, Miguelis de Unamuno,
Eugeni d’O s
3.1. Pi masis dėmesio e as momen as y a polemika a p kas iliečių ašy ojo
Leopoldo Alas Cla ín (1852–1901) i ka alonų kul ū os eikėjo En ic P a de
la Riba (1870–1917). Ano Cla ín, ka alonų kalba bu o ik a mė, niekaip ne-
sulyginama su žymiai galingesnėmis kalbomis, kaip an ai kas iliečių, p ancūzų
a i alų. Cla ín nuomone, ka alonų kalba bu o da inis iškai a p okių a mių,
ku ios nenugalėjo („en e los dialec os que no han p e alecido“) i odėl ka a-
lonų ašy ojams e ė ų ašy i ik kas ilie iškai, ypač p ozos kū inius.
Ling is iškai žiū in Cla ín požiū is, žinoma, nepa enkina, ačiau okia p ieš-
p ieša jam u ėjo daugiausia poli inę e ę. Čia u ima omenyje ne iek kalbos /
a mės, kiek kalbos / galios san ykis. Ši aip bu o ka ą i inama p igim inė
kas iliečių kalbos „glo o aginė“ eisė „su algy i“, . y. išs um i i inko po uo i,
ki as kalbas pagal žinomą An onio de Neb ija (1441–1522) iziją, kad „kalba
4 Šiame sky iuje ypač emiamasi Rigobon 2018.
PIETRO U. DINI
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
y a impe ijos bend ažygė“ (la lengua es compañe a del impe io), jeigu eikia nau-
dojan i ginklus. Jau minė o P a de la Riba eplika galėjo bū i ik i oniška.
Jo požiū is bu o, sa aime sup an ama, isai ki oks. Jis nė kiek neabejojo kal-
bos s a ba ku ian ka alonų au ybę. Be pe ga siai ai pasaky i bu o, žinoma,
pa ojinga.
3.2. Ki as įdomus poleminis momen as į yko a p žymaus kas iliečių ašy-
ojo Miguelis de Unamuno (1864–1936) i jo d augo ka alonų ašy ojo Joan
Ma agall (1860–1911). I šį ka ą nusis a ymas y a aiškiai hegemoniškas i ka-
alonai y a pa e nalis iškai aginami a sisaky i sa o kalbos i a o i labiausiai
papli usią kas iliečių kalbą.
P isiminkim anekdo ą apie Miguelį de Unamuno, ku is ienu me u i im ai,
i šmaikščiai klausė sa o d augo Joan Ma agall, kodėl užuo naudojęs kas ilie-
čio mauze į, mieliau enkasi ka alonų spinga dą (XIV amžiaus ginklą). Jam su
išanks iniu įž algumu a sakė uo me u mažai žinomas ka alonų jaunas ašy ojas
Eugeni d’O s (1881–1954): „Teisus y a Unamuno: kaip sa ojo impe ializmo
ginklą kas ilie is enkasi mauze į. Tačiau ki iems pasaulio ka ams y a eikalin-
gi ki i mauze iai, „mauze iškesni“ nei kas iliečio, n’es ce pas, my dea ?“ (beje,
isai nežinodamas, Eugeni d’O s jau a ojo eu opan ą ( . y. di b inė Eu opos
Sąjungos adminis acijos a o a miš i kalba!)).
5 PAV. Julián Ma ías 6 PAV. Mau ici Se ahima
3.3. P aei o šim mečio F anko Ispanijoje ėlgi bu o keliamas klausimas, ko-
dėl užsispy ę ka alonų ašy ojai a ojo ka alonų kalbą... Daba ka alonai nė a
eksplici iškai aginami pakeis i sa o kalbos, be sakoma, kad ka alonų kalba u-
ė ų is iek bū i ibojama. Vals ybės cen o a s o as šiuo me u y a labiausiai
žinomas iloso o José O ega y Gasse mokinys Julián Ma ías (1914–2005). Jis
apodik iškai i p imyg inai i ino, kad „Ka alonija niekada nebu o au a“ (Ca-
aluña no ha sido nunca una nación) i siūlė adinamąjį „ling is inio namo a gu-
men ą“, . y. ka alonų namas susideda iš d iejų aukš ų, pi mame aukš e gy ena
ka alonų kalba isiems šeimos i kasdieniniams po eikiams, o an ame aukš e
Ka alonų „ idu inio dydžio“ kalba
(galimos pa alelės su lie u ių kalba)
Įž algos / Insigh s 183
gy ena kas iliečių kalba isoms ki oms unkcijoms. Pla us ka alonų kalbos a -
ojimas galė ų ap i „Ka alonijos ibe anizacijos“ eiksniu, odėl Julián Ma ías
siūlė „nesime iškojo biling izmo“ sp endimą panašiai į diglosiją i uo pačiu
agino ka alonus į sa ęs ap ibojimą, adinasi, sąmoningai ne a o i sa o kalbos
daugelyje isuomenės unkcijų, no s p ipažįs a ka alonų kalbos p io i e ą šei-
mos gy enime i poezijoje...
Ka alonų eplika i šįsyk galėjo bū i ik a sa gi i mandagi. Ją mėgino su o -
muluo i Mau ici Se ahima (1902–1979), ka alikiškojo ka alonizmo a s o as i
dėl o p iim inesnis F anko puoselėjamai nacionalinei ka alikiškajai ideologijai.
Mau ici Se ahima požiū is diame ialai p iešingas Julián Ma ías. Ka alonai y a
au a, jie y a iš p igim ies ienkalbiai, kas iliečių kalba jems y a išmok oji (su-
p ask: p imes a) kalba i pagaliau ka alonų ašy ojas no i ašy i sa o kalba, a-
dinasi, ka aloniškai.
3.4. Kaip ma y i, F anko (iš dalies i po F anko) Ispanijoje y a o ling is i-
nis mono eizmas. Visais ap a ais a ejais ka alonų ašy ojams ne ūko aginimų,
kad jie mes ų sa o adinamąją lokalinę kalbą i pe ei ų į adinamąją uni e sa-
lesnę kalbą, adinasi, kas iliečių. Iš jų bu o p imyg inai eikalaujama pasiaiš-
kin i a ba pasi eisin i, kodėl jie oliau a ojo sa o gim ąją kalbą...
Įdomu i uo pačiu s ebė ina, kad da 2007 m., kai Ka alonija bu o F ank-
u o knygų mugės iešnia, bu o iškel as klausimas, a įmanoma ka alonų li e-
a ū ą ku i kas iliečių kalba... Tu bū komen a ų ne eikia.
4. KATALONŲ „VIDUTINIO DYDŽIO“ KALBA
IR EUROPOS SĄJUNGA
Daba e ė ų paž elg i į si uaciją daba inėje Eu opos Sąjungoje5. Joje kal-
bos ski iamos į d i pag indinės g upes, iš ienos pusės o icialiai p ipažin os
kalbos ( aip sakan , pi ma ūšės kalbos) i iš ki os pusės egioninės i mažumos
kalbos ( aip sakan , an a ūšės kalbos), ku ios eo iškai y a saugomos pagal Eu-
opos egioninių bei mažumos kalbų 1992 me ų dokumen ą (plg. Ca a 1992).
Ka alonų kalba p iklauso an ajai g upei. Ki a e us kalbų padė is Ispanijos
Ka alys ėje (apie 47 mln.) sma kiai ski iasi nuo kalbų padė ies ki u Eu opoje,
pa yzdžiui, Š eica ijos Kon ede acijoje (8,5 mln.) a ba da ki u , pa yzdžiui,
Kanadoje (apie 38 mln.).
5 Šiame sky iuje ypač emiamasi Vila, B e xa 2013; Bas a das i Boada, Boix-Fus e , To ens Gue -
ini 2018.
