34 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: žodžių da yba, mo emika,
leksikog a ija, leksikologija.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-02
NAUJŲJŲ DŪRINIŲ ANALIZĖS
IR KLASIFIKACIJOS
GALVOSŪKIAI
The Puzzles o New Compoundsʼ Analysis
and Classi ica ion
ANOTACIJA
S aipsnyje1 apž elgiami ne ipiniai lie u ių kalbos neologizmų, pada y ų iš d iejų a ke-
lių žodžių, da ybos a ejai. Nag inėjami Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne iki 2019 m.
p adžios sukaup i daik a a džiai – dū iniai i kon aminan ai. Ap a iami lie u ių kalbos g a-
ma ikose neap ašy i indigenių sudu inių daik a a džių ipai, miš ieji da iniai (p z., sau-
lėdeng ės). S a s oma kele o okazinių da inių (kūno a a, megz ipal is) da ybos mo y acija,
analoginių da inių ie a lie u ių kalbos da inių sis emoje. Ypa ingas dėmesys ski iamas
naujažodžiams, u in iems dū inių i kon aminan ų b uožų (p z., d i akis), kon aminacijos
i dezin eg acinės žodžių da ybos san ykiui.
ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžių da yba, naujada ai, sudu iniai daik a a džiai, analogija,
kon aminacija (maišyba).
ANNOTATION
The pape aims o e iew he a ypical cases o Li huanian neologisms ha a e coined
om wo o mo e wo ds. The nouns, i.e. compounds and blends, collec ed in “The Da abase
o Li huanian Neologisms” un il he beginning o 2019 a e unde in es iga ion. The ypes
o indigenous compound nouns ha a e no desc ibed in he g amma o he Li huanian
language a e p esen ed. Also, he esul s o composi ion-su ixa ion (e.g. saulėdeng ės
1 S aipsnis pa eng as p anešimo, skai y o V Li uanis ų kong ese (V ocla as, 2019 m. gegužės 16–
17 d.), pag indu.
S aipsniai / A icles 35
Naujųjų dū inių analizės i klasi ikacijos gal osūkiai
‘sunblindʼ) a e discussed. The de i a ional mo i a ion o some occasionalisms (kūno a a
‘heal h p omo ion sys em ha co esponds o he old Li huanian wo ld iewʼ, megz ipal is
‘ca digowʼ) is conside ed. The place o analogical o ma ions in he sys em o Li huanian
de i a ions is unde conside a ion oo. Special a en ion is paid o he new coinages wi h
he ea u es o compounds and blends (such as d i akis ‘cycling ail’) as well as o he
co ela ion o blending and mo phemic disin eg a ion.
KEYWORDS: wo d o ma ion, coinages, compound nouns, analogy, blending.
ĮVADAS
2019 me ais, siekian išsiaiškin i, a sudu iniai lie u ių kalbos naujažodžiai
a i inka g ama ikose ap ašy as lie u ių kalbos žodžių da ybos aisykles, pa y i-
nė i, kokios y a lie u ių kalbos daik a a džių dū ybos ino acijos, a jos sis e-
miškos, a būdingos ik okazinei a osenai, bu o išanalizuo i Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyne ( oliau – ND, Duomenynas) iki 2019 m. ko o mėn.
iksuo i sa akilmiai sudu iniai daik a a džiai (apie 500). Daugiausia dėmesio
ski a naujada ų s uk ū os klausimams.
Duomenyne as a isų pag indinių lie u ių kalbos sandū os ipų, išsky-
us dū inius iš skai a džio i eiksmažodžio, naujada ų. Jie suda o daugiau
kaip 99 p oc. nag inė ų dū inių. Negausiųjų ipų (ku ių an asis sandas nebū ų
daik a a dinis a eiksmažodinis) i ka o inių dū inių i iamuoju laiko a piu
neuž iksuo a.
Pasi aikė ienas ki as naujada as, galimai nep iklausan is lie u ių kalbos g a-
ma ikose ap ašy iems sandū os ipams. Pa yzdžiui, ka kadienis ‘ledų „Ka ka “
a si adimo diena (simbolinis gim adienis)ʼ gali bū i laikomas iš ik uko i daik-
a a džio (: ka ka + diena), o sėdnešė ‘į balną panaši nešioklė d ejų–penke-
ių me ų aikams nešio i pasisodinus an sp andoʼ – d iejų eiksmažodžių dū-
iniais. Plg. g eičiausiai anglų k. dance walking pa yzdžiu suku as šok aikš is
‘nauja ga ės mada – aikščiojimas šokan ʼ i eikšmės (‘ aikščiojimas šokan ʼ
a ba ‘šokis aikš an ʼ), i o mos a ž ilgiu gali em is iek eiksmažodžiu šok i,
iek jo abs ak u, eiksmo pa adinimu šokis, aigi klasi ikuojan ND sudu inius
daik a a džius jis p iski as ipiniams daik a a džių i eiksmažodžių dū iniams.
Pi masis naujada o sėdnešė sandas nesiejamas su kokiu no s eiksmažodiniu
daik a a džiu, jis emiasi pačiu eiksmažodžiu sėdė i.
Ti ian dū inių ipiškumą pama inių kamienų mo eminio sudė ingumo a -
ž ilgiu nus a y a, kad ne e ai emiamasi p iesaginiais, p iešdėliniais a sudu i-
niais pama iniais žodžiais, paki ęs da ybos pama as aip pa nė a išim is. Vienaip
a ki aip pama inių kamienų pap as umo aisyklės nea i inka nuo 21 iki 41 p oc.
DAIVA MURMULAITYTĖ
36 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
(p iklausomai nuo sandū os ipo) dū inių. Išsamiau apie y imą i jo ezul a us
ž . Mu mulai y ė 2019.
Tęsian y imą oliau domė asi ne ipine lie u ių kalbos neologizmų, pada y-
ų iš d iejų a kelių žodžių, da yba.
Ty imo objek as – ND iksuo i indigenūs sudu iniai daik a a džiai i kon a-
minan ai, pada y i iš d iejų a kelių lie u iškų žodžių. 2019 m. p adžioje šiame
šal inyje jų bu o apie 560.
Ty imo ikslas – apž elg i šiuos da inius i supažindin i su p obleminiais jų
da ybos analizės bei klasi ikacijos a ejais, kai sunku nus a y i pama inius žo-
džius, ka ais i jų kalbos dalį, neaiški da ybos mo y acija i k .
Ty imo me odai – anali inis, kiekybinis, lyginamasis, ap ašomasis, sinch oni-
nė da ybinė i mo eminė žodžių analizės.
OKAZINIAI DŪRINIAI
Okaziniai, . y. neįp as i, nebūdingi bend ajai a osenai, pasi aikan ys ik
am ik ame kon eks e, yčia pasida y i ik ai p ogai (KTŽ 1990: 136; U bu is
2009: 322), da iniai iš p igim ies nelinkę paklus i bend iems dėsningumams,
dažnai y a ne ipiniai, ad ne e ai galimos į ai ios jų da ybos in e p e acijos, nuo
ku ių p iklauso da inio p isky imas ienai a ki ai klasi ikacijos g upei. Tai gali
u ė i į akos nus a an lie u ių naujada os polinkius i ino acijas.
D iejų iš y inė ųjų dū inių – au o inio kūno a a ‘senąją lie u ių pasaulė-
žiū ą a i inkan i s eika inimo sis emaʼ i pa ienio megz ipal is ‘megz inis, ku is
a odo kaip pal asʼ – pama iniai žodžiai nė a iki galo aiškūs o mos a (i ) se-
man iniu aspek ais.
Remian is an ojo pama inio žodžio o momis (ž . oliau) ma y i, kad kūno-
a a y a d iejų daik a a džių dū inys. ND pa eikiamas šio naujada o a osenos
pa yzdys odo, kad šį e miną „L. Balsys sukū ė sudū ęs du žodžius – „kūnas“ i
„ a a“. „Va a – daugialypė są oka, apiman i iek izinį kūną, iek idinę ene giją“.
Kebliau šią sandū ą mo y uo i seman iškai. LKŽe i DŽ2 a DŽ7 eikiamo daik-
a a džio a a (‘ e imas, p ie a aʼ: Pa eisinama gali bū i ien eisiškai pag įs a .
(DŽ2); psn. ‘ e imas, p ie a aʼ (DŽ7); (neol.) ‘jėga, p ie a a, smu asʼ (LKŽe))
eikšmėje y a p ie a os, smu o semų, ku ios, aki aizdu, neko eliuoja su ap a-
iamojo dū inio seman ika. Taip pa a gu a ku ian šį naujada ą em asi senu
skoliniu iš A. Juškos „Lenkų–lie u ių kalbų žodyno“ – homonimu a a ‘ a -
kaʼ. G eičiausiai an asis žodžio kūno a a sandas susijęs su eiksmažodžiu a y i,
galbū y a jo abs ak as, plg. kaip aiškina pa s naujada o au o ius: „Ry e sąmonė
p abunda, pa i įjungia a ą, i mes p adedame ąžy is. Va ą įjung i galime i są-
moningai mankš indamiesi. Aš kūną a au – mankš inu, o ai e ia mano pojūčius
S aipsniai / A icles 37
Naujųjų dū inių analizės i klasi ikacijos gal osūkiai
i jausmus. […] An oji kūno a os dalis – dinaminiai p a imai. Ji p asideda i min-
gai, pagal am ik ą ga są, kulnais s uksin į g indis – ai s imuliuoja ši dies eiklą.
Kūnas jau p amankš in as, ad įsukamos a os. T ečioje dalyje, kai kūne a os jau
pasiekusios pakankamą lygį, sa i u būdu – mė an i gaudan specialius mankš os
į ankius s engian is, kad jie ne nuk is ų an žemės, a e iami jausmai (pa yškin a
ci uojan – au . pas .)2. Šią mo y aciją emia psichoanalizės e minas a a (angl.
a i ikmuo d i e ‘ e žlumas; ( a omoji) jėgaʼ a ‘paska a, ska ulys, idaus impul-
sasʼ), aip pa kele as sudė inių e minų su šiuo pag indiniu žodžiu: ag esijos a-
a, dalinė a a, ego a a, g io imo a a, gy ybės a a, mi ies a a, sa isaugos a a,
seksualinė a a, už aldymo a a (LAALPTŽ)3. A k eip inas dėmesys i į sąsają
su (a ) e i. Be o, u in gal oje bal išką au o iaus pasaulėžiū ą i eiklą, nea -
mes ina i la. a a ‘galia, alia, galybėʼ (LLV) į aka. Dėl galimos la ių k. į akos
da plg. „G upei kūno a os moky inių ado auja pa s L. Balsys – a onis (ene gijų
aldymo ene is)“ ( . p. šal inis) i la. a onis ‘did y is, he ojusʼ (LLV).
Išei ių suku o megz ipal is apib ėž is ‘megz inis, ku is a odo kaip pal asʼ
paim a iš ienin elio a osenos pa yzdžio, odančio, kad ai anglų k. ca digo-
wn a i ikmuo4. Iš pas a ojo apib ėž ies (ca digown ‘a long ca digan, bel ed like
a d essing gownʼ5) aki aizdu, kad anglų kalboje ai y a kon aminan as – sulie-
i d iejų d abužių pa adinimai: ca digan ( am ik o s iliaus umpas megz i-
nis, ka diganas) i d essing-gown a gown, ku ie eiškia ilgus d abužius (suknelę,
chala ą). Neaišku, ką u ėjo gal oje lie u iško a i ikmens kū ėjai, nes galima
d ejopa šio naujada o da ybos mo y acija: 1) megz inis + pal as a ba 2) mègz i
(megz as) + pal as. Pi mu a eju eikė ų kalbė i apie d iejų daik a a džių dū y-
bą i nu upėjusią pi mojo p iesagą -in-, an uoju – apie eiksmažodžio o mos
(daly io) i daik a a džio dū inį bei okiems dū iniams nebūdingą jungiamąjį
balsį -i-.
In o macija Duomenynui enkama ankiniu būdu, jos „ ep ezen a y umas
i pa ikimumas auga ka u su didėjančiu duomenų kiekiu bei jų į ai o e, o su-
bjek y usis aspek as mąž a ka u su besiplečiančiais duomenų šal iniais i duo-
menų pa eikėjų skaičiumi“ (Miliūnai ė 2018: 6). Tačiau naujažodžius Duome-
nynui siunčian i isuomenė, na ū alu, leng iau pas ebi neįp as us, keis us, . y.
2 h p://www.bal ai.l /?p=23425 [žiū ė a 2019-03-11 i 2020-03-07].
3 h p:// e minai. lkk.l /paieska?sea ch= a a&zodzio_dalis=6&kaip2=on&s i ys=&s a usas=
0& ykia imas=0 [žiū ė a 2020-04-17]. S aipsnio au o ė dėkinga anoniminiam (-ei) jo ecenzen-
ui (-ei), paska inusiam (-ei) pasidomė i šiais e minais, aip pa i už ki as e ingas pas abas.
4 Žodis nuo 2010 m. nepapli o, Google paieškos sis ema 2019 m. ko o 10 d. ne ado nei ienaskai-
os a dininko, nei ki ų linksnių o mų a osenos.
5 h ps://www.dnaindia.com/li es yle/ epo -soon-dic iona y- o-desc ibe-clo hes-like-who s-
ca digowns- eggings-1441592 [žiū ė a 2019-03-10 i 2020-03-04].
DAIVA MURMULAITYTĖ
38 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
okazinius, ne ipiškos da ybos a ki aip išsiski iančius naujada us. Realizuo ieji,
be iki ol ne iksuo i po enciniai da iniai gali bū i sunkiau pas ebimi i p aslys i
p o akis, nes jie y a numa y i sis emos i gali bū i ealizuo i be kada p i eikus.
Tad galima da y i p ielaidą, kad okazinės leksikos, aigi – i ne ipiškos da ybos
a ejų, Duomenyne p ocen iškai y a daugiau nei a osenoje.
MIŠRIOS DARYBOS NAUJAŽODŽIAI
Miš iąja laikoma da yba, kai iš ka o eiškiasi du ski ingi da ybos būdai, . y.
žodis da omas iš ka o p idedan p iešdėlį i p iesagą (p e iksacija-su iksacija,
p z.: po es u inis, paeiliui) a ba p iesaga p idedama sudu ian du žodžius (kom-
pozicija-su iksacija, p z.: pelėkau ai) (U bu is 2009: 340–341). ND iksuo i keli
galimai miš ios da ybos (kompozicijos-su iksacijos) da iniai. Iš 8 a ejų abe-
jonių nekelia ik saulėdeng ės ‘išo inė langų a ba balkonų užuolaida; pas ogėlė,
saugan i nuo saulėsʼ (: saulė + deng i + - ė).
G eičiausiai pagal žmogėd os analogiją pasida y as au o inis da inys ešnėd a
‘ ešnių ėd ūnasʼ (: ešnės + ės i + - a), kon aminacija ( ešnės + žmogėd a6) šiuo
a eju galbū mažiau ikė ina. Daik a a džio i būd a džio dū ybos (: ešnės
+ ėd us, -i) galimybė a mes a dėl šio sandū os ipo e umo; be o, isi jo da i-
niai, ano g ama ikų, emiasi būd a džiu palaikis, -ė: aikpalaikis, knygpalaikė
(DLKG 2006: 166; LKG 1965: 472). Beje, lie u ių kalbos žodžių da ybos y i-
muose ne eko ap ik i ši aip ak uojamo seno da inio žmogėd a, pas a asis kaip
ik pi miausia pasi elkiamas kaip miš ios da ybos pa yzdys (U bu is 2009: 253;
Keinys 1999: 107).
Aki aizdu, kad a ei io i išei io pa yzdžiu em asi ku ian naujada us s e i-
mei is, -ė ‘a ei is iš kosmosoʼ i sug įžei is, -ė ‘kas sug įž a iš emig acijos, ee-
mig an asʼ7. Pi masis i gi g eičiau laiky inas miš iu da iniu (: s e imas + ei i +
- is)8.
6 Plačiau apie kon aminacijos eiškinį ž . ją nag inėjančiame s aipsnio sky iuje. Pusjuodžiu š i u
čia i oliau kon aminacijos ilius aciniuose pa yzdžiuose pa eikiamos į kon aminan ą pe ėjusios
p adinių žodžių dalys, pab auk os sanklo os (dėl e mino ž . Miliūnai ė 2014: 252, ki u as pa s
eiškinys adinamas sankloda (Kabašinskai ė 1998: 67)).
7 Naujada o au o ė, paklaus a, kaip pasida y as šis žodis, a sakė: „Susijungė gal oj „sug įžęs išei is“.
8 Ko ge o, miš iais da iniais laiky ini i senieji kelei is, ka ei is, jū ei is, mokslei is, upei is, žygei is,
andenei is (S. Daukan o neologizmas), aip pa pi mei is bei k ., ku iuos galima sie i su eiks-
mažodžiu ei i, no s žodžių da ybos ap ašuose šie žodžiai kalban apie kompoziciją-su ikaciją lyg
i nė a minimi (plg. P. Ska džius žodį kelei is (-ys) laiko sudaik a a dėjusiu sudu iniu („sudė i-
niu“) būd a džiu (Ska džius 1943: 436)). Pažymė ina, kad p iesagos -ei is, -ė nė a daik a a džių
S aipsniai / A icles 39
Naujųjų dū inių analizės i klasi ikacijos gal osūkiai
3 analoginių da inių (gal apjū ė, kainapjū ė, aldžiapjū ė; plg. ugiapjū ė) da-
ybą galima in e p e uo i d ejopai, p iklausomai nuo o, kas bū ų laikoma an-
uoju sandu – eiksmažodis pjau i, a daik a a dis pjū is (U bu is 2009: 111).
Pi muoju a eju jie bū ų p iski ini miš iesiems da iniams.
ANALOGINIAI DARINIAI
Žodžių da ybos y imuose analoginiais pap as ai adinami ne ipiški da i-
niai, ku ių „da yba emiasi olimesne, ne ikslia, daugiau ik a iama analogija
su ipiškų […] da inių i jų pama inių žodžių po omis (da ybos opozicijomis)“
(U bu is 2009: 328). Ap a iamo y imo laiko a piu ND as a apie 30 sa akil-
mių analoginių da inių, p z.: ausi a is ‘ausimis pajėgiamas gi dė i aplinkos plo-
asʼ – plg. aki a is; gal apjū ė, kainapjū ė – plg. ugiapjū ė; kiemšikis ‘nekilmin-
gas kiemsa gis šuo; ne a kingų šeimininkų edžiojamas šuoʼ – plg. kiemsa gis;
kišenpildis – plg. kišen agis; lė puodis – plg. g ei puodis; linksmakojis ‘i onizuo-
jan – linksmas neblai ių s a ybininkų „šokis“ – da bas s a ybų aikš elėjeʼ – plg.
klumpakojis; noska as – plg. auska as; o laik aš is – plg. sienlaik aš is; žemė-
aižis ‘giliai po žeme įleis as pas a as, dango aižio p iešingybėʼ – plg. dango ai-
žis i k . Tokie naujada ai a si anda pasinaudojus jau bu usio, kažkuo o mos
požiū iu a imo i ienaip a ki aip seman iškai susijusio da inio analogija, aigi
be dėsningos dū inio i jo pama inių žodžių opozicijos eikia da ienas eiks-
nys. Šiaip jau isa žodžių da yba y a pa em a analogija (KTŽ 1990: 19; U bu is
2009: 327–328), ačiau ap a iamuoju a eju analogijos y a ik „pa i šinės, iš es-
mės nea i inkančios da inių s uk ū os, panašios ik skambesiu“ (Paulauskienė
1994: 53). Tiesa, ienais a ejais jos ne ukdo naujada ą laiky i ieno a ki o da-
ybos ipo na iu, nes a likus jo da ybinę analizę ma y i, kad esminiams žodžių
da ybos dėsniams nenusižengiama. Pa yzdžiui, naujada as neskai adienis ‘diena,
kai nė a ko skai y iʼ, pada y as pagal nekalbadienio analogiją, p iklauso am pa-
čiam, kaip i pas a asis, eiksmažodžių i daik a a džių dū inių da ybos ipui
(: neskai y i + diena). O nelo adienis ‘su uok inių miegojimas ski ingose lo ose
susipykusʼ i hib idinis neseksadienis ‘diena, kai susipykusi po a a sisako seksoʼ
y a ne ipinės da ybos, nes pi mieji, neiginį u in ys jų sandai y a daik a a diniai
p iesagų są ašuose, ku iuos pa eikia lie u ių kalbos g ama ikos. O apie p iesagą - is, -ė en ašoma,
kad didesnė dalis su ja iš es ų asmenų ( eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų) pa adinimų
emiasi p iešdėliniais eiksmažodžio ei i ediniais (DLKG 2006: 110–111; LKG 1965: 331). Da
dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė ž . išsamų J. Vaskelienės y imą i jo iš adas apie galimybę sin-
ch oniškai am ik ais a ejais šį baigmenį laiky i p iesaga bei apie besi o muojan į -ei is, -ė da y-
bos ipą (Vaskelienė 2019).
DAIVA MURMULAITYTĖ
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
(lo a, seksas). Nedėsningą neiginio bu imą galima paaiškin i ik uo, kad jie
aki aizdžiai emiasi nekalbadienio pa yzdžiu i šį jų da ybos analogiškumą pui-
kiai pa odo ND pa ink i ilius aciniai a osenos pa yzdžiai: Nuola ienam ki ą
įžeidinėjan ši dyje kaupiasi nuoskaudos. Ilgainiui okie a pusa io san ykiai pe au-
ga į nekalbadienius i neseksadienius, galop – į pa yčias, no ą pažemin i su uok inį,
ke šy i i pan.; Be jei i po bend ai išgy en ų sunkumų, i po kasdieninių u ininių
da bų, p aėjus N me ų a imo žmogaus p isilie imas is da įžiebia laužus ši dyje (na,
nesakau, kad iš isai, būna gi isokių dienų – nekalbadienių, nelo adienių), ai ada
jau galima saky i, kad ai – meilė.
Judama is ‘p ie aisas, iksuojan is i ma uojan is žmogaus judumąʼ y a ana-
loginis da inys pagal ki us į ankių, mašinų, p ie aisų i šiaip p iemonių pa a-
dinimus su an uoju sandu -ma is, kilusiu iš eiksmažodžio ma uo i. Dėsningai
pi muoju sandu pažymima, į ką as ma a imo eiksmas nuk eip as, kas suda o
jo objek ą, aigi pi masis sandas y a daik a a dis (DLKG 2006: 162; LKG 1965:
464), plg. ND aip pa pa eikiamus akima is, cuk oma is, laikma is, anksčiau ik-
suo us ga oma is, d ėgmėma is, idma is. Da plg. s anda izacijos i me ologijos
s i ies e minus iš Te minų banko: aidama is (: aidas), slėgma is, gylma is, oli-
ma is, aky ma is, s au ma is (: s au as), a spindžiama is, apsk i ma is, aukščiama-
is, lygma is, bangoma is, blizgoma is, s o ma is, dažniama is, g ei ma is, dujoma is,
dulkėma is, d uskoma is, geboma is (: geba ( o .), jau iama is, jėgoma is, kampa-
ma is, kie ma is (: kie is ‘kie umasʼ), k ei ėma is, lie ma is i k .9 Judama is a -
giai galė ų bū i pama uo as e ai a ojamu, ik aš ų kalbai būdingu abs akčiu
daik a a džiu juda ‘judėjimasʼ (LKŽe), aip pa abejo inas i ėmimasis būd a -
džio abs ak u judumas (šiuo a eju eikė ų kalbė i i apie pi mojo kamieno
dezin eg aciją – išleis ą p iesagą -um-). Taigi dėl ki okios pi mojo pama inio
žodžio kalbos dalies judama is dū inių iš daik a a džių i eiksmažodžių ipui
nep iklauso, y a ne ipinis. Pap asčiausias kelias jam a si as i, ko ge o, bu o mi-
nė oji „pa i šinė“ analogija su ki ais okį an ąjį sandą u inčiais dū iniais.
Ki i nag inė i analoginiai dū iniai p iklauso iems pa iems ipams, kaip i
sudu iniai daik a a džiai, ku ių pa yzdžiu jie suku i, p z., minė ieji ausi a is,
lė puodis, noska as. Da ki ų o ma lyg i leis ų juos g e in i su jų p o o ipais,
ačiau seman iškai jų da ybos mo y acija gali bū i sup as a ik a piškai, pe ą
9 h p:// e minai. lkk.l /paieska?sea ch=ma is&zodzio_dalis=2&kaip1=on&s i ys=%2C577&s a-
usas=0& ykia imas=0 [žiū ė a 2019-03-15, 2020-04-03 i 2020-04-17]. Pas ebė ina, kad kai
ku ie Te minų banke iksuo i dū iniai, u in ys an ąjį sandą -ma is, ben jau seman iškai gali bū i
siejami i su būd a džiais, p z., aky ma is ‘popie iaus aky umo ma uoklisʼ (plg. aky as, -a), apsk i -
ma is (plg. apsk i as, -a i e mino us. a i ikmenį кругломер). Tačiau p ieš da an p ielaidą, kad
ma a imo p ie aisų pa adinimai su an uoju sandu -ma is gali em is i būd a džiais, eikia juos
a ski ai nuodugniai iš i i.
S aipsniai / A icles 41
Naujųjų dū inių analizės i klasi ikacijos gal osūkiai
p o o ipą. P z., iš dū inio žemė aižis da ybos eikšmės ‘kas aižo žemęʼ p ak iš-
kai neįmanoma įspė i jo leksinės eikšmės ‘giliai po žeme įleis as pas a as, dan-
go aižio p iešingybėʼ, nes sąsaja su aižymu a ėjusi iš dango aižio seman ikos
(dangų ėž i – bū i aukš am). Šiuo a eju ne iek s a bu, kad pa s dango aižis
y a e inys (plg. us. небоскрёб, angl. skysc ape ), nes aukš umo, aukščio sie-
jimas su dangaus siekimu, ėžimu iksuo as i lie u ių au osakoje: A lekia ožys,
a is imbuliuoja, agais dangų ėžia, ba zda žemę šluoja (LKŽe).
KONTAMINACIJA AR DEZINTEGRACINĖ
KOMPOZICIJA?
1. Leksinė kon aminacija (maišyba, angl. blending) – ( ikslingas) naujo žo-
džio kū imas jungian mažiausiai du p adinius žodžius, suliejan jų dalis (plg.
G ies 2004a: 416). Šis eiškinys, ko ge o, būdingiausias anglų kalbai, nema-
žai nag inėjamas i ki ų, ne i ipologiškai ski ingų, kalbų y imuose (Elsen
2008; B da -Szabo, B da 2008; Ma ko ić 2009: 226–236; Mikić Čolić 2015;
Ефанова 2015; Ефанова 2015; 2016; Ba -El 1996, 2013; Bal ei o 2017 i k .),
ne e ai lyginan su šiuo angliškų žodžių da ymosi būdu (Renne 2015; Renne
2015; 2019; Хрущева 2010; O ekho a, Badelina 2019 i k .). Į ai uoja ne ik šį
eiškinį bei jo ezul a us pa adinan ys e minai, be i jo apib ėžimai, ku iuose
ski ingai iškeliami ieni a ki i kon aminacijos požymiai. Ieškoma bend ų sąly-
čio aškų su ki ais naujų leksinių iene ų o ma imo būdais (López Rúa 2002;
Renne 2015). Šiame y ime (i apsk i ai lie u ių kalbo y oje) s a bus nemo -
eminis kon aminacijos pobūdis, ku iuo leksinė kon aminacija ski iasi nuo dū-
ybos – nauji žodžiai ku iami suliejan , sumaišan , jungian nemo emines pp .
d iejų a kelių žodžių dalis (plg. Baue 1983: 234–235; G ies 2004: 639; G ies
2004: 639; 2004b: 201, 214; Ефанова 2016: 8–9; Ma ko ić 2009: 223–224;
Hosseinzadeh 2014: 19 i k .).
Kon aminacinių naujada ų pa yzdžiai iš ND: skiepenis, -ė ‘kas nusis a ęs
p ieš skiepus i skiepijimąʼ (aliuzija į Seimo na į Dainių Kepenį, paga sėjusį
s eiko gy enimo būdo p opaga imu i neigiamu požiū iu į skiepus) < skiepai
+ Kepenis, ba ako ė ‘p ie ba o i inamas aulasʼ < ba as + anko ė, šlapk i is
‘šlapias ėly as uduoʼ< šlapias, -ia + lapk i is, pusb olakis ‘knygos eikėjas –
ilkolakio pusb olisʼ < pusb olis + ilkolakis, eisbučkis ‘ i ualus bučinys so-
cialiniuose inkluoseʼ < eisbukas + bučkis, p ezimen as ‘p eziden as, ku is a-
do aujasi policijos da bo me odaisʼ < p eziden as + men as ža g. ‘policininkasʼ
i k . ND duomenimis, okių da inių, no s jie suda o i labai nedidelę lie u ių
kalbos naujada ų dalį, po upu į daugėja. Ty imo me u šiame šal inyje jų bu o
apie 4,2 p oc., plg. 2018 m. – apie 4 p oc., 2014 m. gale – daugiau nei 3 p oc.
DAIVA MURMULAITYTĖ
42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
(Mu mulai y ė 2018: 63); baigian eng i šį s aipsnį 2020 m. balandžio mėn.
(galimai) kon aminacinių da inių Duomenyne bu o apie 4,5 p oc.10
T adiciškai manoma, kad lie u ių kalbai kon aminacija kaip žodžių da ybos
būdas nė a būdinga, oks leksikos adimosi būdas nelaikomas žodžių da yba,
šią sup an an ik kaip mo ologinę (U bu is 2009: 324, 355; Ba auskai ė 1985:
44)11. Čia nesigilinan į kalbėjimo i kalbos ( . y. ne yčinių i sąmoningai pasida-
omų) kon aminan ų ski ies i pan. aspek us, ku ie iš esmės y a s a būs e i-
nan šį žodyno gausinimo būdą, minė ini keli a ejai, kai naujada o p isky imas
dū iniams a kon aminan ams kelia abejonių.
2. Kon aminacijai būdinga suliejan umpin i p adinius žodžius. Tai pap as-
as one inis pama inio kamieno umpėjimas, pasi aikan is, beje, ne ien kon-
aminaciniuose da iniuose, plg. d ūgalis (: d ū as + galas), kiaupienė (: kiaulė +
pienė) (U bu is 2009: 23512). Da plg. diemedis (< die amedis), ki pen ė (< ki a-
pen ė), k auge ys (< k aujage ys), Naumies is (< Naujamies is), Tau agė (< * au-
a- agė), ėpū inis (< * ėja-pū inis) i k . (Ska džius 1943: 427). Kon aminuojan
da eikia ki i eiksniai: p adiniai žodžiai be eik isada u i bend ų segmen ų
(plg. Kabašinskai ė 1998: 69–73), dažniausiai jie panašūs – ienas į ki ą i (a )
į kon aminan ą – onologiškai, seman iškai, sin aksiškai (G ies 2004: 656–660;
2004a: 419–427; 2004b: 206-213, plg. Kabašinskai ė 2014: 140–142), į akos u-
i silabinė s uk ū a, ki is i k ., ačiau sandų umpinimas y a bū en one inis.
Tuo a pu mo ologinėje žodžių da yboje pasi aiko mo eminė pama inio
žodžio kamieno dezin eg acija, ku i iš esmės sup an ama kaip a ikso (a iksų)
išleidimas iš pama inio žodžio mo emiškai skaidomo kamieno, šiam pe einan
į da inį, p z.: okiškas (: ok-ie -is), ienaląs is (: ienas + ląs -el-ė). Tai iš esmės
ki okio pobūdžio umpinimas13. Kamieno dezin eg acija – sa o iškas pama i-
nio kamieno mo eminis (pab auk a s . au .) o ma imas, pasi eiškian is a ik-
so šalinimu iš pama inio žodžio kamieno, da inys neišlaiko pama inio žodžio
10 A k eip inas dėmesys, kad kon aminacinio da inio pažymą Duomenyne u i ne ik sa os kilmės
kon aminan ai, be i okiu būdu suku i skoliniai. Sa akilmių – mažiau nei pusė.
11 Plg. ki okią nuomonę dėl žodžių da ybos i kon aminacijos san ykio – G ies 2004: 639; Лаврова
2008: 45; Лаврова 2008: 45; 2013: 5–15; Прокопец 2006: 140; lie u ių kalbo y oje – Gi čienė
2013: 82–83; Mikelionienė 2002: 79.
12 Šal inyje įsi ėlusi ko ek ū os klaida – kiaulpienė, be pi majame šio eikalo leidinyje (U bu is
1978: 198) pa yzdys pa eikiamas ko ek iškai – kiaupienė.
13 Mo ologinės žodžių da ybos a eju pama iniai žodžiai (kamienai) umpinami dėl „labai būdin-
gos endencijos em is pap as aisiais (da ybiškai i mo emiškai neskaidomais) a ben ne okiais
sudė ingais pama iniais kamienais (U bu is 2009: 234). 2019 m. a lik as ND naujada ų (sudu i-
nių daik a a džių) y imas pa odė, kad sudė ingesnės mo eminės sanda os dū inių oliau gausėja
i a sanda a da osi į ai esnė (ypač okazinių dū inių), ačiau polinkis em is pap as aisiais žodžiais
išlieka, galbū ai lemia kalbos ekonomijos dėsnis (Mu mulai y ė 2019: 112–115, 119).
S aipsniai / A icles 49
Naujųjų dū inių analizės i klasi ikacijos gal osūkiai
Renne Vincen 2015: Lexical blendings as Wo dplay. – Angelika Zi ke , Es-
me Win e F oemel (ed.), Wo dplay and Me alinguis ic/Me adiscu si e Re lec ion. Au-
ho s, Con ex s, Techniques, and Me a-Re lec ion, 119–134. DOI: h ps://doi.
o g/10.1515/9783110406719.
Renne Vincen 2019: F ench and English lexical blends in con as . – Languages in
Con as 19(1), 27–47. P ieiga in e ne e: 10.1075/lic.16020. en.
Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Sme ona An anas 2005: Pag indinių da ybos būdų sky imo klausimu. – Ac a
Linguis ica Li huanica 52, 83–89.
Soon, dic iona y o desc ibe clo hes like who s, ca digowns, eggings. P ieiga in e ne e:
h ps://www.dnaindia.com/li es yle/ epo -soon-dic iona y- o-desc ibe-clo hes-li-
ke-who s-ca digowns- eggings-1441592 [žiū ė a 2019-03-10 i 2020-03-04].
Umb asas Al ydas 2000: V. Mykolaičio-Pu ino li e a ū ologijos e minai su -inis,
-ė o mos dėmenimis. – Te minologija 6, 78–90.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as.
Vaskelienė Jolan a 2019: Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė. – Bend inė kalba
92, 1–16. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/92/Vaskeliene_
BK_92_s aipsnis.pd .
Ефанова Лариса Г. 2015: Контаминация (материалы к словарю лингвистических
терминов). Часть 1. Широкое и узкое понимание термина «контаминация». –
Вестник Томского государственного университета. Филология 2(34), 14–22.
Ефанова Лариса Г. 2016: Контаминация. Часть 2. Основные разновидности
контаминации. – Вестник Томского государственного университета. Филология
1(39), 5–14.
Лаврова Наталия A. 2008: Понятие контаминации: форма и содержание. –
Вест ник Московского государственного лингвистического университета. Актуаль-
ные проблемы современной английской лексикологии, Москва: Рема. Выпуск 552,
44–53.
Лаврова Наталия A. 2013: Контаминация как словотворческая модель:
структура, семантика, стилистика, прагматика: на материале современного
английского языка. Автореферат диссертации на соискание ученой степени доктора
филологических наук, Москва: Московский педагогический государственный
университет, 1–48.
DAIVA MURMULAITYTĖ
50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
Прокопец А. П. 2006: Семантические модели словообразовательных
контаминантов. – Ученые записки Таврического национального университета им. В.
И. Вернадского. Серия «Филология». № 3, т. 19(58), 140–146.
Хрущева Оксана А. 2010: Универсальные особенности блендинга. – Вестник
ВГУ. Серия: Лингвистика и межкультурная коммуникация 2, 187–189.
The Puzzles o New Compoundsʼ Analysis and
Classi ica ion
SUMMARY
The analysis o coinages equen ly aises some ques ions ega ding he ways o hei
appea ing, o ma ion and classi ica ion. The a icle aims a o e iewing he a ypical cases o
he o ma ion o Li huanian neologisms ha a e coined om wo o mo e wo ds. The anal-
ysis ocuses on he nouns, mos ly indigenous ones, which a e included in o The Da abase
o Li huanian Neologisms (DLN). This sou ce con ained abou 560 o such wo ds in he
beginning o 2019.
99% o indigenous compounds belong o he main ypes o composi ion in he Li huanian
language, and hei second componen is ei he a nominal o e bal one. Bu he e a e some
examples o a ypical compounding in DLN as well. Two compounds (ka kadienis ‘symbolic
bi hday o ice-c eam “Ka ka ”ʼ, sėdnešė ‘a saddlebabyʼ) a e composed o an onoma opoeic
in e jec ion and a noun as well as wo e bs, espec i ely. These combina ions o he pa s
o speech o base wo ds ha e no been desc ibed in Li huanian g amma s as he ypes o
composi ion.
I can be assumed ha because o he manual way o da a collec ion, new-coined
occasionalisms a e no iced and eco ded mo e easily due o hei a ypicali y compa ed
o he po en ial wo ds, which a e o eseen in he sys em and can be coined any ime hey
a e needed. Fo his eason, he pe cen age o new-coined occasionalisms in DLN may be
highe han in he daily usage.
Va ious in e p e a ions o he o ma ion o new-coined occasionalisms a e o en a ailable
and hey p ede e mine he a ibu ion o coinages o one o ano he g oup o classi ica ion.
This may ha e in luence in iden i ying he ends and inno a ions in new wo d- o ma ion
in he Li huanian language.
Such wo ds as saulėdeng ės ‘sunblindʼ a e he p oduc s o composi ion-su ixa ion. Se -
e al o he compounds o his ype we e o med ia analogy o a bigge o smalle ex en ,
e.g., ešnėd a ‘swee che y ea e ʼ (c . žmogėd a ‘man-ea e ʼ), gal apjū ė ‘head ha es ing –
la ge-scale i ing o people in high pos s seeking anspa ency and enewalʼ, aldžiapjū ė
S aipsniai / A icles 51
Naujųjų dū inių analizės i klasi ikacijos gal osūkiai
‘a wa e o i ing o people in cha geʼ, kainapjū ė ‘p ice ha es ing – discoun ime in e ail
businessʼ, (c . ugiapjū ė ‘ ye ha es ingʼ).
The analysis o 30 analogical compounds e eals ha some o hem (e.g. ausi a is ‘an
a ea wi hin hea ing dis anceʼ, lė puodis ‘a c ock-po ʼ, noska as ‘a nose ingʼ) belong o he
same ypes as he compound nouns on he basis o which hey we e coined (c . aki a is ‘an
ou lookʼ, g ei puodis ‘a p essu e po ʼ, auska as ‘an ea ingʼ, espec i ely). Howe e , he com-
posi ion o a bigge numbe o analogical compounds is o a ypical cha ac e . Fo example,
judama is ‘a mo emen me e ʼ, which consis s o wo e bal componen s (judė i ‘ o mo eʼ,
ma uo i ‘ o measu eʼ), is o med ollowing he analogy wi h o he compounds con aining
his second e bal componen . Howe e , he i s componen o p o o ypes is nominal, e.g.,
laikma is ‘a ime ʼ (: laikas ‘ imeʼ + ma uo i ‘ o measu eʼ).
Blending di e s om wo d- o ma ion in i s non-mo phological cha ac e . T adi ionally,
blends a e no ega ded as o ma ions in he Li huanian language. Howe e , a numbe
o neologisms possess he ea u es o compounds and blends. Tha is why, i is compli-
ca ed o unambiguously a ibu e hem o ei he ype. Some cases, such as, o example,
he changed lexion o he second componen (a ypical ea u e o composi ion), can be
explained h ough analogy (d i akis ‘a cycling ailʼ – c . bėg akis ‘a eadmillʼ). Howe e ,
can’ i also be assumed ha he me hods o mo phological wo d- o ma ion and blending,
e.g., disin eg a ion o base s em and phone ic sho ening o he sou ce wo d, a e some imes
combined o used oge he ? The e i ica ion o his assump ion calls o mo e ex ensi e
da a.
Į eik a 2020 m. balandžio 6 d.
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius, LT-10308, Lie u a
dai a.mu mulai y [email p o ec ed]
