Pietų žemaičių raseiniškių tarmių nominacijos ir įverčiai

S aipsniai / A icles 227 DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421 Le linee di ice ca Mokslinių: geoling is ika, socioling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all83-11 SUET ZEMAIČI RASEINIŠKI TERMI NOMINACIZIONI E INVERČI Dialec Nomina ions and E alua ions in he A ea o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai ANOTATIA A icolo, sulla base delle me odologie di pe cep i ia diale ologia, engono esamina e nominazioni dei a mių dei esponden dell'a ea dei aseiniškių pa a mės (Kemės, Raséinių e Tau ags zonų) e le lo o alu azioni. Tu e delle e zone di indagini consape olezza adica ausce yški zemaičių i aukš aičių a mių opozicija. Ques 'ul ima iden i icana con comunine Li uanie lingua. Responden ì opinione, žemaičių a mė non comp ensibile e acilmen e iconoscibile. Jiama in al e ci à ( ie o esse) i cui abi an i consumano nel lo o schnekamojjoj kalboje ealizzia i iali a dijamus ep ezen a i ius žemaičių a mės b uožus. Aukš aičių a mė, pasiimi i es e iškumu, sup an amumu, eglamen igumu e co isponden i bend inės kalbos concep os samp a ą, u ilizza a nei più icini Aukš ai ijos e nog a inio egiono nonché g andi ci à Li uani ( ie o ėse) e Midu io Li uania. Dal calbine e na ionale usa o a ian e del linguaggio e bend inè delle lingue più u oluse alš aičių šnek os aseiniškių ascijuojamo con nomi delle ci à e innominijamo a mėmis. Le alu azioni dei e imi in e io i e al is aici pe me ono a e ipo esi pe spa ano dell'in e o sud in e io i aseiniškių a ealo aukš ai ėjimo (specialmen e nella zona Kemės, do e più spesso in e io i a mė è alu a a come non capamissima). ESMINIAI VODŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, kalbinė gim inė, pie ų žemaičių aseiniškių pa a mė, a mė, bend inė kalba. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ANNOTATION Based on he me hodologies o pe cep ual dialec ology, he a icle add esses dialec nomina ions and e alua ions o he esponden s om he a ea o he Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai (a eas o Kelmė, Raseiniai and Tau agė). The e is a clea opposi ion be ween Samogi ian and Aukš ai ian dialec s es ablished in he consciousness o he Acco ding o he esponden s, esponden s om all h ee a eas. The la e is associa ed wi h S anda d Li huanian. he Samogi ian dialec is incomp ehensible and easily ecognizable. I is used in o he owns (locali ies) whose esiden s ealise he ep esen a i e ea u es o he Samogi ian dialec speci ied by he esponden s in hei spoken language. The Aukš ai ian dialec , which demons a es aes he ics, unde s andabili y, co ec ness and mee s he concep o he s anda d language, is spoken in he nea es owns o he e hnog aphic egion o Li huania Aukš ai ija and Li huanias la ges ci ies (locali ies) and Cen al Li huania. The speake s o he subdialec o Raseiniai associa e he Aukš ai ian local dialec s (Li h. šnek os), which exhibi g ea e di e ences compa ed o he language a ian spoken in hei linguis ic homeland and he s anda d language, wi h he names o owns and e e o hem as dialec s (Li h. a mės) The e alua ions o Samogi ian and Aukš ai ian dialec s lead o an assump ion conce ning he apid shi o he whole a ea o Sou he n Samogi ian o Raseiniai in o Aukš ai ian (in pa icula in he a ea o Kelmė whe e he Samogi ian dialec is mos commonly e alua ed as mos incomp ehensible). KEYWORDS: pe cep i e dialec ology, linguis ic homeland, Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai, dialec , s anda d language. 1. ĮVADAS Sociokul ū ines e socioeconomiche agioni, s imolan i mig azione in più g andi e s u u icamen e pa ogesne locali à, keičia lingua dei consuma o i kalbinę egseną. Con a i con al i u en i di a ian i linguis iche, p es ižiškesnio a ian e immagina io co egge le alu azioni di a manì della lingua e insieme inizioa l'a eggiamen o in a mes pe žiū ą. L'ul imo decennio la p incipale base della diale ologia pe cep y iosa di ice che di compe enza geoling is ica in Li uania e e ua a nemažai1, u a ia me idionali e aičių aseiniškių pa a mės a ealas ques o pun o di is a analizza o agmen a iamen e, pe ché neapėmė di u i i lie u ių kalbos a lase (LKA 1977, 1982, 1991; ul e io men e LKA) indica i pun i del pa a mės a ealo. Ž algomieji s udi i elò eks aling is inių 1 Ci ca dei memb i della comuni à delle semplici lingue geoling is inių compe enzioni ice che più plačiau s . : Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 89120; 2016a: 1733; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Ge žo ai ė 2016: 121142; 2016a: 321339; 2018: 76101 e k . A icoli A icles 229 / Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai a o i di in luenza all'o izzon ale e e icale aseiniškių lingua a ian iškumui (Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė e k . 2014: 146; Vai monienė 2014; 2017: 343365). A causa della con e genza dei enomeni pa a mè a ea s abili e e besi o mandosi geolek a: pe eiginie Kemės e Raséinių nonché poco più s abile Tau a a as, sp. įklija). gs (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 260; NLTA 2014: XIII žemėlapis i komen- Tu a ia pe alu a e la lingubinè si uazione osse a oio empo2 nonché nos inį pa a mės kai os scena ijų i jo p iežas ingumą, bū ini isų pa a mės s abili e p ogplo e si ua i LKA pun i app o ondi i complessi geoling is is ici s udi, e uno impo an i componen i della ice ca compe enza geoling is ica delle comuni à linguis iche. Pe an o lo scopo di ques o a icolo esamina e la compe enza geoling is ina dei memb i della comuni à della lingua aseiniškių dei sud žemaičių (gebėjimus a pažin i a mes), enendo con o della posizione geog a ica dei pun i LKA aseiniškių (pago appa enimen o besi o mandosi geolek am). Objec as nominazioni dei a mian dei memb i della comuni à della lingua aseiniškių pie ų žemaičių, le lo o immaginici e alu azioni. A icoli baseamasi in 2014 m. no emb e 2017 m. o ob e e 2019 m. giugno ugsėjo mesi della plo e dei sud dei zemaici aseiniškių pa a mės di ques o a icolo au o ee e accol a e in dic o oną egis a a ma e iale empi ine da ino a šiol esis en i 34 pun i LKA3. Analisi delle compe enze geoling is iche nell'a icolo iene p esen a a secondo LKA pun i geog a ica padė į, . y. : 1) Kemės (šiau inei) zona è app esen a a dai esponden i dei 14 pun i LKA Gùd- (LKA 224), moniškės (LKA 162), Šáukėnų (LKA 194), Kù u ėnų (LKA 195), Váigu os Kušlekių (LKA 225), Pãdubysio (LKA 226), Kiauno i (LKA 22 K ãžių (LKA 257), Kemės (LKA 252), Kub ažų (LKA 258), Tý u ė (LKA 260), Adomčích (LKA 29), Pái Kánčio (LKA 293) e S ulgi (LKA 327); 2) La zona Raséinių (pie y inei) comp ende se e pun i Lýdu ėnų (LKA 294), Nemãkščių (LKA 327), Alėj (LKA 329), Vidùklės (LKA 363), Ge nės (LKA 398a), Pãupio (LKA 396) e Raséinių (LKA 364); Ž iñgių (LKA 357), Pãg amančio (LKA 358), Lomi (LKA 359), Ba aki ol e app esen ų kalbą, de aglia amen e pe il e mine ž . : Labo 1972: 24; Sanko 2006: 116; anche z . : Aliūkai ė, 3) Tau ags ( aka inei) zonai p iski iami 13 punk ų – Vainù o (LKA 356), Mikulėnienė 2014b: 36; Kalėdienė 2015: 213214 e k . 3 Raseiniškių plo e isola i 37 LKA pun i, pe ò (LKA 360), Skaud lės (LKA 361), Pe káičių (LKA 362), Žygáičių (LKA 390), 2 S ebimojo laiko (angl. appa en ime) me odą pa anku aiky i i ian ienu me u gy enančių kelių uno Giniõčių (LKA 328) pun o comple amen e sunykęs, non iė a nė di un esiden e, e Joci (LKA 391) e Rūgãlių (LKA 463) pun i già conside y ini Tau ags subu biais (qui si solle i da pe sone icino a di e Tau ags). DIANA DAMBRAUSKIENĖ 230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII S agù ės (LKA 392), Jõniškės (LKA 393), Pãšal uonio (LKA 394), Ež ilko (LKA 395) e Eiči (LKA 464) (ž . 1 igu a). 1 PAV. F on ie a della me idionale zemaičių aseiniškių pa a mė e LKA pun i (zemėlapio agmen as iš Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: I žemėlapis, žemėlapio au o ė L. Ge žo ai ė) Ti iamąją ma e ia cos i uiscono me aling is iniai 99 in o man ų komen a ai su a mes. I da i più impo an i sugli in o man i sono o ni i in abella. LEN EL ė. Ca ac e is ica dell'e à dei isponden i dell'a ea del a mino aseiniškių me idionali Aukš asis P adinis Aukš esn- išsila . ysis išsila . P o essin- išsila . is Vidu inis išsila . Pag indinis išsila . išsila . Del o ale 35 m. 6 - 5 3 4 4 22 3660 m. 6 12 10 3 3 1 35 Più di 61 m. 412 3 8 4 11 42 I commen i codi ica i pe la abi azione, aggi e sesso (p ima digi imi e qua o maiuscole le e e indicazione pun o (paga LKA) nume o e p ima le e a del nome pun o, aggi indica i digi imi 1 ( ino a 35 anni), 2 (3660 anni) e 3 (maschio di ol e 61 anni), commen i emminili segnala i M, V, ad es., in o man essa appa enen e alla milizia media (LKA 390) pun o commen a io codice 390YGA2M). Ul e io men e nell'a icolo i commen i s udiabili innominiamo codici dei esponden . A icoli A icles 231 / Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai S aipsnyje geoling is inė compe enza alu a a abili à iconosce e e mi nonché le co ela e con socialiniais, geog a ici a eaalais g e inimu, a ge inama esaminando e e os e eo ipini4 desc i inimen i, sulla base dei pe cepimen i e miškumo e elichininando ca a e is iingissimi, con da i geog a ici, sociodemog a ici, sociokul ū inii ela i i. Responden i a e à suppone la lo o espe ienza linguis ica, la scel a di compo amen o linguis ico; cul u ali a iam ie mos ano no me del sis ema educa i o su o ma e e socie à in igo e nelle disposizioni, al ybių, con inzioni o ali à. Me odai i me odologinės p ieigos. Medžiaga su ink a de inan pu- siau s anda dizza e in e is e e giluminio in e iu (pokalbio) me odi5. Ques o a icolo au o e o mule à le domande s udia i in modo che osse o enu a quan o più in o mazioni pe la ice ca della compe enza geoling is ica. Geoling is is ica compe enza nel disco so scien i ico de ini a come il semplice linguaggio u en e di conoscenze su a ii linguaggi nonché abili à li collega e con geog a ici, sociali, cul u ali a ealais (Die cks 2002: 5253; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 92; Ge žo ai ė 2019: 1). Le disposizioni sogge i e dei consuma o i di lingua o dina ia possono i ela e ogge i e immagini della a ian izza e p e ede e p ognos ico a ian izza cai o e modello di s iluppo (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a: 1733). Le ice che delle disposizioni linguis iche sono impo an i, spiegando i collegamen i delle a ian i linguis iche immagina e dei memb i della comuni à linguis ica e dei lo o consuma o i di iden i à cul u ale, sociale e allo scopo di mos a e che alla a ian izki à e kai ai kaemiančią in luenza hanno sia ideologicamen e cos ui i dialek odiniai6, sia e pasąmonėje si o ma osi s e eo ipiche ca a e is iche T udgill 2004: 28; aip pa ž .: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a: 17–30; Mikulė- linguis iche (plg. Chambe s, nienė 2019 e k .). 4 He e os e eo ipi nelle desc u i imen i nell'a icolo chiama i e nog a iche egions delle alu azioni delle a ian i della lingua. Pe il e mine piú c . Papau ėly ė, Župe ka 2010: 185202 e k . 5 Combinando me odologie di ice che quan i a i e e quali a i e, si i ela un p o umo immagine dell'imp esa s udiamosios, si de e minano del compo amen o linguis ico della comuni à linguis ica, endenzioni e causingumas (Macaulay 2009; Co in, Lillis, OHallo an 2010; Heigham, C oke 2009). Di e en i me odiichí s udiano gli a eggiamen i a linguini i a di, emensikkije a lo s a us sociale del consuma o e della lingua, la sua compe encia e alo i delle a ian e linguis iche (p.es., a auklumo, che so en e co ela o con linguino solida ium, kalbė ojų pa ikimumu i pan.), p anašumas, p es ižas i k . (plg.: Edwa ds 2006: 324–331; Ga e 2010: 66 i k .). 6 Japų linguis a Fumio Inoue diale o immaginidino (angl. dialec image) e minò de inìzia come immaginidini psicologici socialini egionali o socialinio diale o immaginabili (susicu us) del consuma o e della lingua. Pe più sulla eo ia immagina ia del diale o e signi ica o del e mine c . : Inoue 1999a: 147; 1999b: 161, 174. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 2. LIETUVOS TARMĖS PIETŲ ŽEMAIČIŲ RASEINIŠKI POZIÜRIU Mokslinėje pa adigmoe nusis o ėjusi adizione assegna e in Li uania aukš aičių e žemaičių a mes. Tu a ia i da i di ice ca linguo y ica applica a indicano che nella assonomia dei consuma o i delle lingue o dina ie o dina ia è ke u na ė a mių classi icazione, quando a mės nominojamo qua o dei Li uani e nog a inių egionų nomi (Aukš ai ija aukš aičių a mė, Žemai ija žemaičių dzūkų a mė i Su alkija – su alkiečių (su alkų) a mė), kiek ečiau a mėmis į a dijamos p o o ipinių a miškumą ep ezen uojančių mies ų a a minių zo- a mė, Dzūkija nų pa adinimais (plg. : Aliūkai ė 2013: 13, 1415; Bakšienė 2015: Ge žo ai ė 2; 2016: 121142 e k . ). Le ispos e dei esponden i app esen an i me idionali dei aceiniškių pa a mei alla domanda, quali lingue li uane conoscono, possono esse e suddi ise in 5 g uppi: 1) hipe oniminė classi icazione (aukš aičių, žemaičių, dzūkų, su alkiečių (su alkų), Mažosios)7, 2) Lie u os d a inė, o mokslinė, klasi ikacija (aukš aičių i žemaičių 3)), polinominė, o kupiana ė, klasi ikacija (p.e. dzūkų, žemaičių, Plungės, (194 KupėškėŠAUK3M); Ju ba ko, Rokiškio, nuo Upynos, dzūkai, žemaičiai (398aGERV3M)), 4) secondo a miškumą app esen a anočius ci à (p z. : Ma ijampolės, Ju ba ko (396PAUP1M)) e 5) dal a miškumo a i ibojusiųjų ( a mių neį a dijančiųjų) g uppo. Secondo le zone classi icazioni a mie i da i di e iscono quan o (c . Fig. 2). 2 PAV. Classi icazione delle nominazioni dei aceiniškių a mių8 Ad esempio, Kemės zona non neuž iksuo o nessuna nominazione della classi icazione scien i ica, Raséinių zona p incipalmen e g azieusi dei luoghi o nomi da loca ie conc e e dei a mių. Tau ags zone quasi diecidaliui esponden è conosciu a scien i ica classi icazione. Be a u i ques a classi icazione bes iachian i in o man a S aipsniai / A icles 233 Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai sono (o u ono) co ela i con gli s udi della lingua li uane nelle supe io i scuole, al i a i ma ono sul Li uanian a mių ski s ymą un po' ico dan i da Li uanian language pamokų mokyklose. Tu a ia spesso aseiniškių sąmonėje a mių nominazioni nea segnamo dai Li uania e nog a inių egionų pa adinimais: p incipalmen e i iamųjų u na ės – aukš aičių, žemaičių, dzūkų i su alkiečių – a mių klasi ikacijos, ki i conside aosi ke esponden ai a dija po uno, due o is e nog a inių egionų pa adinimus co isponden i a mes. Ai isponden i meglio iconoscibile žemaičių a mė, ella la menzionò più di no e decdalie Kemės e Tau ags zonų e più di due e ziilie Raséinių zone i iamųjų9 (ž . Fig. 3). Al e a mìi nomina i desc ip o i si spa izione pe zone a ia: Kemės zone di s udia i, bes žemaičių, ben conosciu a su alkiečių (su alkų), Raséinių aukš aičių e dzūkų, e Tau ags aukš aičių a mė; Raséinių e Tau ags zone in ečiausiai innomina a su alkiečių (su alkų) a mė, Kemės aukš aičių (ž . Fig. 3). 3 PAV. Esplicazione dei nomi di a mie ipe onimiche secondo zone 9 Bisogna di e che calcola a non da u i s udiabili, ma da pa eikusiųjų a mie nomi. Nien o su a mes non sapenan i e nominazioni nepa eikę nel calcolo non auk i. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Quindi si asse isce che aseiniškie, a mes iden i icando con e nog a iche egionais, dėsninghe con e ma conclusioni p eceden i ice che in Li uania10. Il a o che žemaičių a mė aseiniškių į a dijama più spesso, anche non è un a o nuo o nelle ice che a mių Li uania11. Valu ando s udiabili commen i, eig ina, che aseiniškiam a miškumas ( a mė) in gene ale apa us žemaičių a mei, i. e. žemai iškumas si collega con yškiosii o almeno quan o besis i ian ie a minee peculia i àmi (especialmen e accen ua e e one iche, ecce o mol iui žinomą dzūka imą) o di e sa lessica. P idu ina che desc i endo a mesie s udia e p incipalmen e epi e ì di a ojo indicando esclusi inum lowaici: più bella (358PAPA2M, 360BATA2M, 364RASE1M, 394GRPAŠA2M-A, 398AGERV1M), senissima (3643PAŠRASE1M), a įs amissima (226YPADU2M, 258KELM1M, 259Y, 294LBIDU2V, 329ALJ2M, 356VAIN3MKU 364RASE3M), più di e en e (325YL3M, 394PAŠA2M), giokinga (360Y) e pan. Analizzandosi secondo zone, neiš yškėjo he e oniminių a mių alu azioni di e enzioni, solo į e čių pozicijos pasiski sčiusios ne ienodai. Pe esempio, i esponden i di Kemės zona più esplici a ono la incomp ensibili à della zemaičių a mės (di icu capi e (162GUDM2M), non u o capiscono (225KUŠL3M), non comp ensibile mumlengha (più conosciu a (327ŽVIN2M, 329ALJ2M), a pažįs amiausia (ŠAUK3M, 257KRAŽ1M, 257KRAŽ3M)), Raséinių i Tau ags – a pažįs a- (294LYDU2V, 356VAIN3M-1, 364RASE3M, 395ERŽV3M), iconosciu a (390ŽYGA1M)). Tokie į e čiai indicano che yškių se en ionali žemaičių ca a e is iche con enen i a ian i linguis iche dei me idioni žemaičiai aseiniškiai žemaičių a mė laikoma nesup an ama (Raséinių i Tau ags apylinkių gy en o- dis inguono meglio, e il a o che jams noncomp ensimi à è al secondo pos o dopo i iconoscibili à), signi ica non solo u e le e zone pe eigiškumą (a imumą aukš aių), ma e spa isai pa a mės plo o aukš ai ėjimą (ypač aplink Kemę). Valu ando da i dei p esen a o i di di e sa e à, è s a o s abili o che Kemės e Raséinių dei g uppi di e à più gio ani dimos ano gli s udiamì degli is i u i educa i i su o ma i sape i e ideologiche disposizioni. Ad esempio, Kemės zona i gio ani in e is a i, alu a a žemaičių a mę come non comp ensibile, anco a no ano one icos 10 Plg. : Aliūkai ė 2013; Ba anauskienė, K upickai ė 2012; Ramonienė, K upickai ė 2013 e k . Dal pun o di is a di un semplice linguis a alu a o e, a mian iden i icazione decide pa ecchi aspe i impo an i: 1) un al o modo di pa la e, 2) kalbinės a miškumo ca a e is iche, 3) almeno app ossimslis isualus mappa di a mino Li uano (plg. Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 158160). 11 Plg. : Aliūkai ė 2013: 12; Župe ka 2012: 297 e k . Va de o che nel 2014 m. Raséinių kalbos bend uomenės geoling is inės kompe encijos ž algomasis y imas i elò simili isul a i: p incipalmen e app es iųjų (92 pe cen .) ikino conoscan ys žemaičių a mę, 87 p oc. š auk aičių. P op io quella ol a più aseiniškių į a dijo su alkiečių, su alkų, Su alkijos a mę (65 p oc.), dzūkų a mė è s a a menziona a meno ol e (57 p oc. a mių nominacijas pa eikusių esponden ų). Pe più de agli sulla ice ca c . Vai monienė 2014; 2017. A icoli A icles 235 / Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai (nuke galūnes (259KUBI1M)), accen ologijas (ki čia imas ki oks (258KELM1M)) ski umus, Raséinių pab ėžia es e iškumą (g ažiaja, bu nesup a ama (298aGERV1M)), così come accen ologijas (ki čia imas ki oks (364RASE1M)) ski umus. Tu a ia Tau ags secondo l'opinione di un gio ane ice ca o e acquisi o l'is uzione supe io e, a causa peculia e lessikos ši a mė juokinga (juokinga žemaičių a mė su p op i pa ole (360BATA1M)). Tale alu azione implica non solo asmens nuomonę, be i apsk i ai menkesnę a mės ( a miškumo) e ę (kad sogge i a l'uno non a y ume sche zosi, bisogna pa la e a u i comp ensibile). Pab ėž ina, kad Tau ags zonos aukš esnio išsila inimo i iamųjų žemaičių a mės apibūdinimai gana ka ego iški: nuo pab ėžiančių is o iškumą i es e iš- kumą (seno iniai pa ole mol o g ažu (360BATA2M), g ažiausia (358PAGR3M, 394SPAŠA2M-1, 392STRA2V), maloniniai e baleliai (392STRA3M)) ino sogge i amen e nega i ių (g ubijaniška (362PETK3M), ne aisyklingai šneka i neg ažiai (395ERŽV3M)). Kemės zoneo il supe io e e il supe io e educazione acquisiję esponden i zemaičių a mę alu ano piu os o nuosaikiai, ma più spesso accen ua es e iškube mą (žodžiai ki okie, be g aži (GUDM2M); ski ingi žodžiai (194ŠAUK3M); g aži, neįp as a (258KELM1M)), in o no Rasé si ua i pun i LKA, ques o li e iškiausia, più an ica (364RASE1M) e più bella (327NE- MA2V) a mė. Gli s udiam ii di mino e is uzione in u e e e le zone man engono una simile alu azione e non e amen e inse i ono so aici a mie peculia i à o ki oniškumą (įdomesnė (225KUŠL3M), įdomi (257KRAŽ1M), įdomiausia (3PAŠA2M), kalba (39429ALJ2M-1, 363U2M), иначе звуча тария (398aGERV2M), ki okia (363VIDU1V)). Quindi žemaičių a mė a mol i in e is a i di gi dė a, u a ia la sua immagini iden iche ai diale i se en ionali žemaičių, ben al di uo i delle s esse me idioni žemaičių aseiniškių kalbos a ian ų12. Di u e e zone i commen i in es iga i i su a mę al iš aičių a sa gesni che desc i izioni a mės žemaičių, e quasi me à dei esponden i in gene ale non alu a ono, solo a i ma ono eo icamen e sen ėju o il nome di ques a a mie. Hence, ali disposizioni de e minano non la capaci à di iconosce e aukš aičių a mę, ma a a e so mezzi media ici, in pubblico uddė a o is i u i educa i i s o mua a no izie (o consape olezza adica a opposizione žemaičiai: aukš aičiai). Ciò è con e ma o dai commen i delle in e pella e di gene azione media e più anziana, che a mieni non sa ebbe o chiama i, se non osse o gua da e le asmissioni ele isi e Duokim ga o (224VAIG2M, 257KRAŽ3M, 259KUBI3M, 393JONI3M), e una app esen an e del più gio ane g uppo di e à ha a e ma o che a meni 12 A en a a enzione che le alu azioni au os e eo ipiche (paci esponden i us ociu i) delle a ian i linguis iche e la co elazione dell'iden i à e nica non sono ogge o di de aglio, non 259 DIANA DAMBRAUSKIENĖ 242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 3. IŠVADOS Alla compe enza geoling is ina dei basse aceiniški me idionali LKA la posizione geog a ica dei pun i e la lo o zoniškumo di signi ica i a in luenza non a. Gabėjimai a mes iconosce e, alu a e e le collega e con a minie a ealais in u e le sco se zone sono similiūs, quindi, alu ando ques o aspe o, u a aseiniškių pa a mės a ea conside a inas pe eiginiu. Te minie uni ài aseiniškių spesso nominia i sulla base eo iche pe sis ema žiniomis i konk ečiomis kalbinėmis pa i imis. Ch es oma inės (su o muo os educa i o) conoscenze dimos oja e a dijando ipe onimini a mini desc ip o ius, smulkesnių lingu a maniniji nominiji assegna i guidando kalbinėmis nuo okįs , g imi sia pe sonali expe i imis, sia s e eo ipizuendo nello spazio pubblico audė us a ian i linguis iche. Te mini desc üdinimi più co eliuoja con aseiniškių išsila inimu: supe io men e dell'educazione i iamieji is yškina pe sis ema educa i o acquisi o compe enze di lingua a ian ų ski ies (nu odomi g ama iniai požymiai), l'in e io e išsila inimu equen iau ak ualizuoja emocionalumu pa em us į e čius. Tu a ia in gene ale a mių alu azioni analisiè mos ò che in u e le ijose zone i isponden i a mių desc übiamen i (isc i e si e aičių a mę) endono a e i a e. Gebėjimas zemaičių a mę lega e con speci ici luoghi ( ie o ėmis) e la sua (zemaičių a mės) alu azione come non comp ensibili e iconoscibili (aukš aičių a mė andama nei più icini ci à si ua i nella Aukš ai ijos e nog a iniame egione e desc úi a come più bella, comp ensibile e egoliga) pe me e di a e ma e non solo su u e e zone pe igiškumą, ma e abbas anza spa ų u o pa a mės plo o aukš ai ėjimą (ypač aplink Kemę). L'analisi dello s udio mos a nonbadas aseiniškių eo iche conoscenze sul a me e a minę o ien azione, u a ia, sommend inando a dijamas a mių nominacijas e į e čius, co aggiamen e a e ma e che indaga i ai app esen an i di ques a pa a mė ca a e is ica buona compe enza di diale o e essi non possono bene di ide e a mes, LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aliūkai ė Dai a 2013: O izon alusis e e icalusis lingua con inuumo skaidums: XXI secolo pa lamen o a ian i sma d ojo della lingua in e p e an e pun o di is a. Taikomoji pa lo y a 2. P iega in e ne : www. aikomojikalbo y a.l . kienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin- a ė, Leskauskai ė As a, Lubienė Jū a ė, Meiliūnai ė Viole a, Pakalniš- Rinkauskienė Regina, Š amba y ė-Valužienė Janina, U bana ičienė Joli a, Vaišnienė Dai a 2014: Punk ų inklo S aipsniai / A icles 243 Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis e socioling is inis ice ca (zemėlapiai e i lo o commen ia ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129196. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi peculia umai in Li uania. XXI a. iniziali lie u is i: geoling is inis e socioling is inis ice ca (zemėlapiai e lo o commen ia ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257262. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014b: Geoling is ika: ideologija, eo ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis e socioling is inis esame (zemėlapiai e i lo o commen ia ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016: Ins umen i e di ezioni di ice ca della Pe cep y iosios dialec ology: a ian ų a ealai men aliniuose žemėlapiuose (Bi žų a ejis). Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV, 89120. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016a: Lie u os gimnazis ų požiū is: išsila inimas Lie u os gimnazis ų aizdiniuose. Ve bum 7, 1733. P iega in e ne : h pwww.zu nalai. u.l / e bum/a icle:// iew/10283. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Ge žo ai ė Lau a 2017: Il a ian iškumas del linguaggio e la sua alu azione dal pun o di is a pe cep y iosios dialec ology: a ian ų i ie ų aizdiniai: kolek y inė s udija, sud. D. Aliūkai ė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Bakšienė Rima 2015: Ta minio pa lamen o sa i e ė e gy ybingumas: XXI a. inizi Šakių e Ju ba ko šnek os. Lie u ių kalba 9. Accedo online: h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew/172. Ba anauskienė Vik o ija, K upickai ė Do ilė 2012: Li uania ci à abi an i a minės egionalinės sa imonės ypa umai (su da i di ice ca socioling is ino). Taikomoji pa lo y a 1. P iega in e ne : www. aikomojikalbo y a.l . Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology, 2nd edi ion, Camb idge: Camb idge Uni e si y. Ca oline Co in, Lillis The esa M., OHallo an Kie an 2010: Applied Linguis ics Me hods, London and New Yo k: Rou ledge. Die cks Willy 2002: Men al maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, eds. D. Long, D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 5170. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII John Edwa ds 2006: Language a i udes. Encyclopedia o Language and Linguis ics 6, 2nd edi ion, ed. K. B own, Ox o d: Else ie , 324331. Ga e Pe e 2010: A i udes o Language, Camb idge: Camb idge Uni e si y. Ge žo ai ė Lau a 2016: Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: bo os men aliniuose žemėlapiuose. Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV, 121142. Ge žo ai ė Lau a 2016a: Va o ojo eiksnys: subjek i usis Lenkijos lie u ių šnek ų aizdas men aliniuose žemėlapiuose. Lie u ių a mių kai a XXI a. inizio: Lenkijos lie u ių šnek os, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 321339. Ge žo ai ė Lau a 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men aliniuose žemėlapiuose. P oblemi di lingua s o ia e diale ologia 5, sud. R. Bakšienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 76–101. Ge žo ai ė Lau a 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo e y imas: di una Kauno ajono gimnazia caso. Lie u ių kalba 13. Accedo online: h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew:278. Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Daba inė lie u ių a mių klasi ikacija i Lie u ių kalbos a laso punk ai: žemėlapis i komen a ai. XXI a. iniziali lie u ians a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, I žemėlapis i komen a as (sp. įklija). Gi en ojai h ps://osp.s a .go .l /2011m.- isuo inis-gy en oju-i -bus u-su asymas. Heigham Juani a, C oke Robe A. 2009: Quali a i e Resea ch in Applied Linguis ics, London: Palg a e. Inoue Fumio 1999a: Classi ica ion o Dialec s by Image: English and Japanese. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 147160. Inoue Fumio 1999b: Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 161176. Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: s ebimojo laiko hipo ezė. Ta mės Pa imonio cul u ale dei popoli eu opei Dialec s Cul u al He i age o Eu opean Na ions, Vilnius: MRU, 211244. Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl a- P ess nia. LKA Lie u ių kalbos a las I. Leksika, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, ja: 1977. A icoli A icles 245 / Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai LKA A las della Li uania a las II. Fone ica, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKA – Lie u ių kalbos a lasas III. Mo ologija, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Moks- las, 1991. Macaulay Ronald 2009: Quan i a i e Me hods in Sociolinguis ics, London: Palg a e. Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: dal a minių požymių p ie a miškumo žymenų. Respec us philologicus 35(40). Accedo online: h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395. NLTA XXI a. inizi delle lingue li uane: geoling is inis e socioling is inis ice ca (žemėlapiai and hei commen sa ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2014. Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Li uania e niche a ee esiden i ca a e eio b uožai lingua mondiė aizdyje. Cul u a di lingua 83, 185202. Ramonienė Meilu ė, K upickai ė Do ilė 2013: Regionaliniai kalbų a ojimo Lie u os mies uose peculia i à. Ci à e lingue II. Socioling is is ico Li uano mapėlapis: kolek y inė monog a ija, sud. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 2353. Sanko Gillian 2006: Age: Appa en ime and eal ime. Else ie Encyclopedia o Language and Linguis ics, 2nd edi ion. Accedo in e ne : h ps://www.ling.upenn. edu~gillian/PAPERS/Sanko .Age,AT,RT.pd . Vai monienė Diana 2014: Raseinių kalbinės bend uomenės geoling is inė kompe enci- magis o la o o, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Vai monienė Diana 2017: Li huanian a mių immaginiciie sudų žemaičių aseiniškių men aliniame žemėlapyje. Pe spec i es o Bal ic Philology III. The Apocalypses o he Bal ic Wo lds, Poznan: Wydawnic wo Rys, 343365. Župe ka Kazimie as 2012: Me aling is ika. Nekalbininkų kalbo y a, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Dialec Nomina ions and E alua ions in he A ea o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai SUMARY Sociocul u ali and socioeconomic easons d i ing mig a ion o la ge and s uc u ally mo e con enien locali ies change he linguis ic beha iou o language use s. Con ac s wi h he use s o o he language a ian s and he image o a mo e p es igious a ian co ec he e alua ions o language a ie ies and also ini ia e a e iew o he a i ude owa ds dialec s. Samogi ian The esea ch add essing he geolinguis ic compe ence in he a ea o he Sou he n subdialec o Raseiniai based on he p inciples o pe cep i e dialec ology has been a he agmen a y; i e ealed he impac o ex alinguis ic ac o s on he ho izon al and e ical a ia ion o he language o he subdialec o Raseiniai; meanwhile, due o he phenomena o con e gence, h ee geolec s, which a e de eloping in he a ea o he subdialec Kelmė, Raseiniai and Tau agė we e iden i ied. Al ine di alu a e he linguis ic si ua ion a he p esen momen and o an icipa e he scena io o he u he de elopmen o he Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai and i s causali y, he i s s udy add essing he geolinguis ic compe ence o he linguis ic communi ies om all he poin s included in he A las o he Li huanian Language, which a e si ua ed in he a ea o he subdialec , was ca ied ou . The esea ch is based on he compa ison o he commen s o he esponden s om he a eas o Kelmė, Raseiniai and Tau agė abou dialec s and he abili y o associa e hem wi h social and geog aphical a eas. Geolinguis ic compe ence was u he e ised by analysing he e os e eo ypical e alua ions (o o he language a ian s) and he esponden s unde s anding o dialec al speech (dialec al p ope ies) wi h ega d o sociodemog aphic and sociocul u al a iables. I was ound ha he Samogi ian dialec , which is gene ally equalled o dialec al speech, is bes known o ( ecognizable by) he esponden s, i.e., he Samogi ian dialec is linked wi h he language a ian mani es ing p ominen dialec al ea u es (excep o he Dzūkian dialec known by many people) o dis inc ocabula y. The esponden s o he younges age and mo e ad anced educa ional backg ound, demons a ing he knowledge and ideological a i udes o med by educa ional ins i u ions, o en conside phone ic, accen ual and lexical ad anced in di e ences he dis inguishing ea u es o dialec s, whe eas olde esponden s who a e less educa ion end o highligh o iginali y o peculia i y. When nomina ing and commen ing on he dialec s o Aukš ai ian and Samogi ian, he esponden s demons a e hei geolinguis ic knowledge and can o en associa e hem wi h owns o se lemen s. Howe e , i should be no ed ha he esponden s usually look o he Samogi ian dialec in p o o ypical owns exhibi ing p ominen dialec al ea u es (Telšiai, Plungė, Skuodas); meanwhile, Aukš ai ian, which is mo e commonly associa ed wi h he non-dialec al linguis ic a ian , is ound in he owns om he e hnog aphic egion o Aukš ai ija, which a e closes o he speake s o he subdialec o A icoli A icles / 247 Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai Raseiniai (A iogala, Ju ba kas, Šiauliai). The Aukš ai ian local dialec s (Li h. šnek os), which a e u he om he linguis ic homeland and he s anda d language, a e associa ed wi h he names o owns and a e e e ed o as dialec s (Li h. dialec s). Such e alua ions ob iously show he belie o he speake s o he subdialec o Raseiniai ha hei language a ian is close o he image o he s anda d language, which is pa alleled o he Aukš ai ian dialec . The speake s o he subdialec o Raseiniai associa e he language a ian which di e s om he s anda d language o any deg ee wi h a dialec and iew i as a sepa a e dialec al uni . The associa ion o dialec s wi h speci ic locali ies shows ha o dina y language use s well dis inguish be ween dialec s, whe eas language di isibili y depends on he aspec s o hei speci ic linguis ic expe ience. When nomina ing dialec al uni s, he speake s o he subdialec o Raseiniai ollow hei heo e ical knowledge and speci ic linguis ic expe ience. Ch es oma hic knowledge is demons a ed by speci ying hype onymic dialec al desc ip o s, whe eas he names o smalle language a ie ies a e usually a ibu ed on he basis o hei linguis ic unde s anding he media. esul ing om pe sonal expe ience and he s e eo yping o he language a ian s hea d on I da i della ice ca anno capi e che he dialec al o ien a ion o he speake s o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai and hei heo e ical knowledge o Li huanian dialec s a e a he good, bu in summa y o he nomina ions and e alua ions o dialec s exp essed by he esponden s, we canno i mly s a e ha he ep esen a i es o his subdialec in e iewed in he s udy can be cha ac e ized by good dialec al compe ence and he abili y o dis ingue e be ween diale i. Į eik a 2020 m. o ob e 16 d. DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania damb [email p o ec ed]om