Pietų žemaičių raseiniškių tarmių nominacijos ir įverčiai

S aipsniai / A icles 227 DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421 Les di ec ions de eche ches Mokslinių: geoling is ika, socioling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all83-11 Il s'agi d'un p oje de loi qui ise à assu e la p o ec ion des d oi s de l'homme dans le monde en ie . SUET ZEMAIČI RASEINIŠKI TERMI NOMINATIES ET INVERČIIES Dialec Nomina ions and E alua ions in he A ea o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle, basé su les mé hodologies de la dialec ologie pe cep y ienne, examinen les nomina ions e leu s é alua ions des esponden s des a mių de la zone des aceiniškių pa a mės (Kemės, Raséinių e Tau ags zonų). Tous les ois zones des in es iga i s conscience s'es é ablie une yški zemaičių e aukš aičių a mių opposi ion. Ce de nie es iden i iée a ec bend ine Li uanien langue. Responden en a is, les e esaiques a mė ne comp ennen pas e acilemen econnue. Ji es consommé dans d'au es illes ( ie o ėse), don les habi an s dans leu shnekamojoje pa lée éalise des in es iga i s a dijamus ep ezen a i ius e esaičių a mės b uožus. Aukš aičių a mė, se ca ac é ise es e iškumu, comp an amumu, églemen ingumu e con o mes bend inės kalbos concep os samp a ą, es u ilisée les plus p oches Aukš ai ijos e hnog aphien egiono ainsi que g ands Li uanies illes ( ie o ėse) e Midu io Li uanie. Du langage de la langue ma e nelle e des langues commun ines les plus éloignées hau š aičių šnek os aseiniškių associeojamas a ec les noms des illes e in oquen ijas a mėmis. Les é alua ions des e es e es e hau es aiches pe me en de ai e des p émices pou le spa de ou le sud des e es aseiniškių a ealo aukš ai ėjimo (especiellemen dans la Kemės zone, où géné alemen les e es e es e es son é aluées comme ne comp éhamiausia). ESMINIAI VOODŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, kalbinė gim inė, pie ų žemaičių aseiniškių pa a mė, a mė, bend inė kalba. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ANNOTATION Based on he me hodologies o pe cep ual dialec ology, he a icle add esses dialec nomina ions and e alua ions o he esponden s om he a ea o he Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai (a eas o Kelmė, Raseiniai and Tau agė). The e is a clea opposi ion be ween Samogi ian and Aukš ai ian dialec s es ablished in he consciousness o he Acco ding o he esponden s, esponden s om all h ee a eas. The la e is associa ed wi h S anda d Li huanian. he Samogi ian dialec is incomp ehensible and easily ecognizable. I is used in o he owns (locali ies) whose esiden s ealise he ep esen a i e ea u es o he Samogi ian dialec speci ied by he esponden s in hei spoken language. The Aukš ai ian dialec , which demons a es aes he ics, unde s andabili y, co ec ness and mee s he concep o he s anda d language, is spoken in he nea es owns o he e hnog aphic egion o Li huania Aukš ai ija and Li huanias la ges ci ies (locali ies) and Cen al Li huania. The speake s o he subdialec o Raseiniai associa e he Aukš ai ian local dialec s (Li h. šnek os), which exhibi g ea e di e ences compa ed o he language a ian spoken in hei linguis ic homeland and he s anda d language, wi h he names o owns and e e o hem as dialec s (Li h. a mės) The e alua ions o Samogi ian and Aukš ai ian dialec s lead o an assump ion conce ning he apid shi o he whole a ea o Sou he n Samogi ian o Raseiniai in o Aukš ai ian (in pa icula in he a ea o Kelmė whe e he Samogi ian dialec is mos commonly e alua ed as mos incomp ehensible). KEYWORDS: pe cep i e dialec ology, linguis ic homeland, Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai, dialec , s anda d language. 1. ĮVADAS Sociokul ū ines e socioéconomiques causes, encou agean la mig a ion dans plus g andes e s uc u ellemen pa ogesnes end oi s, keičia kalbos consomma eu s kalbinę egseną. Con ac s a ec des au es langues a iées u ilisa eu s, p es ižiškesnio a ian e imaginines co igen des langues a maines é alua ions e simul an ini iai de l'app oche dans a mes pe žiū ą. De niè e décennie, les p incipales eche ches de la compé ence géoling is ée basées de la dialec ologie pe cep y ienne on é é e ec uées en Li uanie, mais l'ai eal des pa a més aseiniškių es analysé agmen iquemen , ca ne comp enai pas ous les poin s du pa a mės a ealo men ionnés dans l'a las des langues Li uaniennes (LKA 1977, 1982, 1991; ci-ap ès LKA). Ž algomieji eche ches é élè en ex aling is inių 1 À p opos des memb es de la communau é des langues simples geoling is inių compe encies eche ches plus loin oi . : Aliūkai ė, Mikulėnienė 89120; 2016a: 1733; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Ge žo ai ė 2016: 121142; 2016a: 321339; 2018: 76101 e k . A icles A icles A icles 229 / Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai ac eu s d'in luence ho izon al e e ical au a ian iškumu de la langue aseiniškių (Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė e k . 2014: 146; Vai monienė 2014; 2017: 343365). En aison de la con e gence phénomènes pa a mès su la zone iden i ie ois besi o mieux géolek es: pe eiginnies Kemės e Raséinių ainsi quelque plus gs (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 260; NLTA 2014: XIII žemėlapis i komen- s able Tau a a as, sp. įklija). Cependan a in é alue la lingubinée si ua ion emps d'obse a ion2 e é abli nos inį pa a mės kai os scena ijų i jo p iežas ingumą, bū ini isų pa a mės p ogplo e si uées LKA poin s dé aillés complexes géoling is isés, e l'un des plus impo an s composan s de eche ches langues communau és des collec i i és geoling is ine compé ence. Ainsi, le bu de ce a icle analyse la compé ence géoling is ine des memb es de la communau é de langue aseiniškių des sud des e esaičių (gebėjimus a pazi i a mes), comp e enu de la posi ion géog aphée des poin s LKA aseiniškių (pu suan l'appa enance besi o mage s geolek ams). Obje as des nomina ions des memb es a miques de la communau é de langue aceiniškių des sud des e esaiques, leu s isuels e é alua ions. L'a icle dans lequel es basé 2014 m. no emb e 2017 m. oc ob e e 2019 m. juin ugsėjo mois de sud des e esaiches aseiniškių pa a mės plo e ce a icle au eu ée assemblée e dans dic o onu en egis ée empi ine ma é iau de 34 poin s LKA jusqu'à p ésen exis an s3. Geoling is ines compé ences analyseė a icle es p ésen ée selon LKA poin s géo iniée padė į, . y. : 1) La Kemės (šiau inei) zone es ep ésen ée pa les épondan s des 14 poin s de LKA Gùd- moniškės (LKA 162), Šáukėnų (LKA 194), Kù u ėnų (LKA 195), Váigu os (LKA 224), Kušlekių (LKA 225), Pãdubysio (LKA 226), Kiauno i (LKA 22 K ãžių (LKA 257), Kemės (LKA 252), Kub ažų (LKA 258), Tý u ė (LKA 260), Adomčích (LKA 29), Páičančio (LKA 293) e S ulgi (LKA 327), 2) La zone Raséinių (pie y inei) appa ien à sep poin s Lýdu ėnų (LKA 294), Nemãkščių (LKA 327), Alėj (LKA 329), Vidùklės (LKA 363), Ge nės (LKA 398a), Pãupio (LKA 396) e Raséinių (LKA 364); Ž iñgių (LKA 357), Pãg amančio (LKA 358), Lomi (LKA 359), Ba aki ois ep ésen an s de la langue, plus dé aillémen su le e me m . : Labo 1972: 24; Sanko 2006: 116; aussi oi : 3) Tau ags ( aka inei) zonai p iski iami 13 punk ų – Vainù o (LKA 356), Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 36; Kalėdienė 2015: 213214 e k . 3 Raseiniškių plo e dis inguées 37 (LKA 360), Skaud lės (LKA 361), Pe káičių (LKA 362), Žygáičių (LKA 390), 2 S ebimojo laiko (angl. appa en ime) me odą pa anku aiky i i ian ienu me u gy enančių kelių poin s LKA, cependan un Giniõčių (LKA 328) poin complè emen sunykęs, il nė a aucune d'un habi an , e Joci (LKA 391) e Rūgã (LKA 463) poin s déjà considé y ini Tau ags subu biais (ci se lège des pe sonnes si uées à p oximi é de Tau ags). DIANA DAMBRAUSKIENĖ 230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII S agù ės (LKA 392), Jõniškės (LKA 393), Pãšal uonio (LKA 394), Ež ilko (Ež ilko) son des illes si uées dans le cen e de la égion. (LKA 395) e Eiči (LKA 464) (ž . 1 igu e.). 1 PAV. Les limi es du pa a més aseiniškių du sud e LKA poin s (zemėlapio agmen om Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: I žemėlapis, žemėlapio au o ė L. Ge žo ai ė) Ti iamąją medžiagą cons i ue me aling is iniai 99 in o man ų komen a ai su a mes. Les données les plus impo an es su les in o man s son p ésen ées dans le ableau. LEN EL ė. Cha ac e is ique du siècle des épondan s de la supe icie du a minio aceiniškių du sud Aukš asis is P adinis Aukš esn- ésila . ysis išsila . P o essin- išsila . is Vidu inis išsila . P incipalin- išsila . išsila . Du o al Jus 35 m. 6 - 5 3 4 4 22 3660 m. 6 12 10 3 3 1 35 Plus que 61 m. 412 3 8 4 11 42 Les commen ai es son codés pa la locali é ésiden ielle, ages e sexe (les p emie s chi es e qua e majuscules le es ma quan le poin (palu LKA) numé o e la p emiè e le e du nom du poin , l'âge es indiqué chi es 1 (sous 35 ans), 2 (3660 ans) e 3 (plus de 61 ans), les commen ai es éminins ma quen M, V, pa exemple, l'in o man de l'a mée moyenne Žygaičių (LKA 390) poin de commen ai e code 390 YGA2M). Pa la sui e dans l'a icle les commen ai es é udiables en en inaien les codes des esponden s. A icles A icles A icles 231 / Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai S aipsnyje geoling is inė compé ence es é aluée des capaci és econnaî e e mes e les elé e a ec socialiniais, géog aphiques a ealais g e inim, a ge imine en examinan he e os e eo ypinius4 déc épinemen s, basé su les pe cep ions de e miškumo e éluškinan ca ac é ingus, a ec géog aphiques, sociodemog aphiques, sociokul ū ines données liés desc ip inimes. Responden s âges suppose leu expé ience linguis ique, choix de compo emen linguis ique; cul u ellemen les a iables mon en les no mes du sys ème éduca i su o mées e la socié é qui s'es acqui ée des disposi ions, des aleu s, des con ic ions ou ume. Me odai i me odologinės p ieigos. Medžiaga su ink a de inan pu- siau s anda disés enquê es e giluminium in e iew (pokalbio) mé hodes5. Ce a icle au eu sè o mule les ques ions é udiés ainsi, pou que se ai ob enue au an d'in o ma ions que possible pou l'é ude de compe ences géoling is es. Geoling is inė compé ence dans le discou s scien i ique es dé inie comme l'ensemble des connaissances du consomma eu de langage o dinai e su les a ia ions linguis iques e de la capaci é les elie a ec des a éales géog aphiques, sociales, cul u elles (Die cks 2002: 5253; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 92; Ge žo ai ė 2019: 1). Les disposi ions subjec i es des consomma eu s de langue o dinai e peu en é éle des objec i s de langue a ian iali é image e p é oi p ognos ica i a ian iali é chai os e dé eloppemen modèle (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a: 1733). Les eche ches des disposi ions linguis iques son impo an es, expliquan des memb es de la communau é linguis ique imaginés des a a ian s linguis iques e leu s consomma eu s de l'iden i é cul u elle, sociale e isan à mon e que le a ian iškumui e kai ai kaemiančią in luence a an idéologiquemen ep ésen és dialek odiniai6, que e pasąmonėje susi o mus s e eo ypées ca ac é is iques du T udgill 2004: 28; aip pa ž .: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a: 17–30; Mikulė- langage a ian (plg. Chambe s, nienė 2019 e k .). 4 He e os e eo ypiennes déc édia ions dans l'a icle appelés e nog a iques egions des é alua ions de langues a iées. Pou le e me plus la ge oi . Papau ėly ė, Župe ka 2010: 185202 e k . 5 En combinan des mé hodologies de eche ches quan i a i es e quali a i es, se é èle une p o ondeu de image de l'é udemique, son dé e minées du compo emen linguis ique de la communau é de langue, endances e causingume (Macaulay 2009; Co in, Lillis, OHallo an 2010; Heigham, C oke 2009). Di é en es mé hodes en é udian les a i udes e s des langues a ies, éme geai le s a us social du consomma eu de la langue, sa compé ence e des aleu s des langues a iées (p.ex., a auklumas, qui es sou en lié à la solida i é linguis ique, kalbė ojų pa ikimumu i pan.), p anašumas, p es ižas i k . (plg.: Edwa ds 2006: 324–331; Ga e 2010: 66 i k .). 6 Japons linguis e Fumio Inoue dialec e imagdinio (angl. dialec image) e m dé iniezie comme des images de dialec e égional ou social psychologiques imaginables (susiku us) du consomma eu de langue. Plus loin su la héo ie isuel du dialec e e le sens du e me oi . : Inoue 1999a: 147; 1999b: 161, 174. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 2. LIETUVOS TARMĖS PIETŲ ŽEMAIČIŲ RASEINISHKI POUJÜRIU Je suis d'acco d a ec ous. Mokslinėje pa adigmoje nusis o ėjusi adi ion donne en Li uanie aukš aičių e žemaičių a mes. Cependan les données de eche ches linguo y es appliquées mon en que des langues o dinai es consomma eu s axonomie la plus habi uée es ke u na ė a mių classi ica ion, quand a mės nominojane qua e de Li uanie e nog a ischen egions nommemen s (Aukš ai ija aukš aičių a mė, Žemai ija dzūkų a mė i Su alkija – su alkiečių (su alkų) a mė), kiek ečiau a mėmis į a dijamos p o o ipinių a miškumą ep ezen uojančių mies ų a a minių zo- žemaičių a mė, Dzūkija nų pa adinimais (plg. : Aliūkai ė 2013: 13, 1415; Bakšienė 2015: Ge žo ai ė 2; 2016: 121142 e k . ). Les éponses des épondan s ep ésen an les aceiniškių ada mei du sud, à la ques ion, quels dialec es li uaniens ils connaissen , peu en ê e subdi isées en 5 g oupes: 1) hye oniminée classi ica ion (aukš aičių, žemaičių, dzūkų, su alkiečių (su alkų), Mažosios)7, 2) Li uanie d'a inė, ou scien i ique, classi ica ion (aukš aičių e žemaičių 3)), polinominė, ou kupiana ė, classi ica ion (p. 194 dzūkų, žemaičių, Plungės, Kupėškės)AUK3M); Ju ba ko, Rokiškio, depuis Upynos, dzūkai, žemaičiai (398aGERV3M)), 4) selon a miškumą ep ésen en ojančius illes (p z. : Ma ijampolės, Ju ba ko (396PAUP1M)) e 5) du a miškumo a i ibojusiųjų ( a mių neį a dijančiųjų) g oupe. Selon les zones de classi ica ion des a mies les données a ien peu (ž . Fig. 2). 2 PAV. Classi ica ion des nomina ions des aceiniškių a mių sud žemaičių8 Pa exemple, Kemės zone ne jouž iksuo aucune une classi ica ion scien i ique é èn ion, Raséinių zone p incipalemen pa eikusiųjų places nomis ou locali és conc è esin ų a mių. Tau ags zone connaî une classi ica ion scien i ique à p esque dixadalui des épondan s. Beaucoup ous ce e classi ica ion besillaien in o man s son (ou S aipsniai / A icles 233 Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai é aien ) liés a ec les é udes de la langue Li uanienne dans les hau es écoles, d'au es on a i mé su les Li uanies a mių si emen un peu sou eni des élè es de la langue Li uanienne dans les écoles. Cependan le plus sou en aseiniškių sąmonėje a mių nominacijos nea s sépa ées des Li uani e nog a inių egionų pa adinimų: p incipalemen i iamųjų u na ės – aukš aičių, žemaičių, dzūkų i su alkiečių – a mių klasi ikacijos, ki i considosi ke esponden ai a dija po une, d i ou is e nog a inių egionų pa adinimus co espondan es a mes. Les épondan s la plus econnaissables aux e esaiques a mė, elle l'a men ionnée plus de neu dixdalys des Kemės e Tau ags zones e plus de deux ie sdalys des Raséinių zone i iamųjų9 (ž . ig. 3). D'au es a gmes é oquées des desc ip o ies la épa i ion pa zones a ie: Kemės zone des é udiés, sans žemaičių, bien connue su alkiečių (su alkų), Raséinių aukš aičių e dzūkų, e Tau ags aukš aičių a mė; Raséinių e Tau ags zones se son le moins in odui e su alkiečių (su alkų) a mė, Kemės aukš aičių (ž . Fig. 3). 3 PAV. Hipe oniminių a mių pa adinimų eksplikacija pagal zonas 9 Il es nécessai e de di e que calculée pas de ous i iables, mais de pa eikusiųjų a mių pa adinimai. Rien su a mes ne sa an e nomina ions nepa eikées dans le calcul ne inclu e. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Ainsi a i me- -on que aseiniškiai, e mes iden i ian a ec e hnog aphiais égions, dėsninges con i men les conclusions des p écéden es eche ches en Li uanie10. Le ai que zemaičių a mė aseiniškių į a dijama le plus sou en , aussi n'es pas un ai nou eau dans les eche ches a mių Li uanie11. É aluan des che cheu s commen ai es, eig ine que aseiniškiam a miškumas ( a mė) en géné al apa us zemaičių a mei, i. e. žemai iškumas lié a ec yškiosiami ou au moins quelque peu besiski ian ies a minées pa icula i és (especiellemen accen is iques e phé oniques, sau beaucoupui zinomą dzūka imą) ou di é inga leksika. P édu ine que en déc i an a mes é udiamieux p incipalemen des epi hè es a ojo indiquan exclusi inum basaiques: la plus belle (358PA2M, 360BATA2M, 364RASE1M, 394GRPAŠA2M-A, 398AGERV1M), la plus ieille (3643PAŠRASE1M), la plus a ys am (226YPADU2M, 258KELM1M, 259Y 259M, 294LBIDU2V, 329ALJ2M, 356VAIN3MKU 364RASE3M), la plus d ôle (325YL3M, 394PAŠA2M), la plus joujinga (360Y) e pan. Analisuojan selon zones, neiš yškėjo he e oniminių a mių é alua ions di e ences, seulemen į e čių pozicijas pasiski sčiusios ne ienodai. Pa exemple, les épondan s de Kemės zone on le plus ma qué la incomp éhensibili é des e esaiques a mes (di icul à comp end e (162GUDM2M), ne ou comp ennen (225KUŠL3M), incomp éhensible (ŠAUK3M, 257KRAŽ1M, 257KRAŽ3M)), Raséinių i Tau ags – a pažįs a- mumleng (le plus econnaissan e (327ŽVIN2M, 329ALJ2M), a pažįs amiausia (294LYDU2V, 356VAIN3M-1, 364RASE3M, 395ERŽV3M), econnaissan e (390ŽYGA1M)). Tokie es imčiai mon en que les a ian es linguis iques des yškių no d des e esaiches ayan des ai s de ace dis inguen les sud des e esaičiai žemaičių a mė laikoma nesup an ama (Raséinių i Tau ags apylinkių gy en o- aceiniškiai le mieux, e le ai que jams l'incomp éhensibili é es en deuxième place ap ès l'iden i iabili é), signi ie non seulemen ous les ois zones pé igiškumą (p imumą aukš aių), mais e spa à ou pa a mės plo o aukš ai ėjimą (ypač aplink Kemę). En é aluan des données de di é en s âge ou nisseu s, il a é é cons a é que Kemės e Raséinių le g oupe d'âge le plus jeune é udiamnies démon en des é ablissemen s d'éduca ion su o més connaissances e idéologiques disposi ions. Pa exemple, Kemės zone les jeunes épondan s, é aluan la e aičių a mę comme non comp éhensible, ema quen enco e phone os 10 Plg. : Aliūkai ė 2013; Ba anauskienė, K upickai ė 2012; Ramonienė, K upickai ė 2013 e k . Du poin de ue d'un é alua eu de langue o dinai e, a mes iden i ica ion dé e mine quelques aspec s impo an s: 1) un au e moyen de pa le , 2) lingubines a miali és ca ac é is iques, 3) au moins app oximisslis isuus de la ca e de Li hunieni a mini (plg. Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 158160 2017:). 11 Plg. : Aliūkai ė 2013: 12; Župe ka 2012: 297 e k . Il au di e que 2014 m. Raséinių kalbos bend uomenės geoling is inės kompe encijos ž algomasis y imas a skleidė panašius ésul a s: p incipalemen app iseųjų (92 pe cen .) ikino connaissan e esaičių a mę, 87 pe cen . š auk aičių. La seule ois plus aseiniškių į a dijo su alkiečių, su alkų, Su alkijos a mę (65 pe cen ), dzūkų a mė a é é men ionné le moins de ois (57 pe cen . nominacijas a mių pa eikusių esponden ų). Pou plus de dé ails su l'enquê e oi . Vai monienė 2014; 2017. A icles a icles 235 / Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai (nuke galūnes (259KUBI1M)), accen ologies (ki čia imas ki oks (258KELM1M)) ski umus, Raséinių pab ėžia es e iškumą (la plus belle, mais ne comp éhensama (298aGERV1M)), ainsi que accen ologies (ki čia imas ki oks (364RASE1M)) ski umus. Cependan Tau ags hau éduqué l'acquisi ion d'un jeune eche amojo d'a is, en aison de sii us lexicikos shi a mė juokinga (juokinga žemaičių a mė a ec ses mo s (360BATA1M)). Une elle é alua ion implique non seulemen subjec i ée un ne asmens nuomonę, be i apsk i ai menkesnę a mės ( a miškumo) e ę (kad pa ai y ume d ôle, il au pa le à ous comp éhensible). kumą (seno iniai mo s ès Pab ėž ina, kad Tau ags zonos aukš esnio išsila inimo i iamųjų žemaičių a mės apibūdinimai gana ka ego iški: nuo pab ėžiančių is o iškumą i es e iš- g ažu (360BATA2M), g ažiausia (358PAGR3M, 394SPAŠA2M-1, 392STRA2V), maloniniai mo seliai (392STRA3M)) jusqu subjec i emen néga i ies (g ubijaniška (362PETK3M), ne aisyklingai šneka i neg ažiai (395ERŽV3M)). Kemie zone du supé ieu e supé ieu éduca i acquisijé les épondan s e esaiches a mę é aluen assez nuosaikiai, mais plus sou en accen uen es e iškube neįp as a (258KELM1M)), au ou Rasé mą (žodžiai ki okie, be g aži (GUDM2M); ski ingi žodžiai (194ŠAUK3M); g aži, si uées des poin s LKA, ces Li u iškiausia, la plus ancienne (364RASE1M) e la plus belle (327NE- MA2V) a mė. Les enquê es de l'enseignemen in é ieu dans ou es les ois zones ga dè en une é alua ion similai e e sou en isè en une pa icula i é ou un au enisme de la a mes žemaičių (įdomesnė (225KUŠL3M), įdomi (257KRAŽ1M), įdomiausia (3PAŠA2M), kalba (39429ALJ2M-1, 363U2M), au emen son a ia (398aVIDGERV2M), au e (363VIDU1V)). Ainsi zemaiches a mė à de nomb eux épondan s des gi dė a, cependan son image ie iden iques aux dialec es du no d zemaičių, qui se dis inguen considé ablemen des mêmes suds zemaičių aseiniškių langue a ian s12. Tous les ois zones des enquê es commen ai es su les hau š aičių a mę a sa gesni que les e esaičių a mės desc ip ions, e p esque la moi ié des épondan s en géné al n'app éciaien pas, seulemen on p é endu héo iquemen en endėjé le nom de ce e a mie. Dès lo s, de elles disposi ions dé e minen non pas la capaci é de econnaî e la a mę hau š aičių, mais ia les moyens média iques, la publici é en endée ou les é ablissemen s d'éduca ion o més des messages (ou conscience anc ée dans la conscience opposi ion žemaičiai: aukš aičiai). Cela es con i mé pa les commen ai es des épondan s de la géné a ion moyenne e la plus âgée, que des a ge s ne se aien pas nommés, si n'eû ega déé des émissions de élé ision Duokim ga o (224VAIG2M, 257KRAŽ3M, 259KUBI3M, 393JONI3M), e une ep ésen an e du plus jeune g oupe d'âge a a i mé que des a ge s 12 A en ion pa iculiè e, que les é alua ions des a ian es de langue au os e eo ypiques (pa iculie s des épondan s) e l'analyse de la co éla ion d'iden i é e hnique ne son pas l'obje d'un examen plus dé aillé. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 242 3. IŠVADOS La compé ence géoling is ine des e es du sud aseiniškių LKA les poin s de si ua ion géog aphique e leu zoniškum de l'in luence signi ica i e ne ai . Gabėjimai a mes econnaî e, é alue e les elie a ec des a miniai es a ealais dans ou es les zones é udiées son similai es, donc, é aluan dans ce aspec , ou e aseiniškių pa a mės plo s considé ins pe eiginiu. Les e mine uni és aseiniškių géné alemen nomminés basé su héo iques pe žiniomis i konk ečiomis kalbinėmis pa i imis. Ch es oma inės (su o muo os sys ème éduca ion) connaissances démons ésan a dijan hype e oniminius a minius desc ip o ius, smulkesnių langues a mainis nomnnings donnés guidan kalbinėmis nuo okįs , g ims an pe sonnelles pa i imis, an s é éo ypizuan dans l'espace public audė us a ian s du langage. Les déc é ionnemen s de e mies le plus co éliauen a ec aseiniškių éduquemen : l'éduca ion supé ieu e des i iamieji é yškina pa sys ème d'éduca ion acquisi as langues a ian s ski ies compe ences (nu odomi g ama iniai požymiai), l'éduqua ion in é ieu e équen iau ak ualizuoja emocionalumu pa em us į e čius. Cependan en géné al a mių é alua ions analyse a mon é que dans ou es les ijās zones les épondan s a mių ca ac é isa ions (excep us e aičių a mę) enden à é i e . Gebėjimas zemaičių a mę elie a ec des lieux spéci iques ( ie o ėmis) e sa (zemaičių a mės) é alua ion comme non-comp éhensibles e econnaissons (aukš aičių a mė andama dans les plus p oches illes si uées dans la Aukš ai ijos e e hnog aphique egione e déc i ue comme la plus belle, comp éhensible e éguliè e) pe me de di e non seulemen su ou es les ois zones pe eigiškumu, mais e assez spa ų ou pa a mės plo o aukš ai ėjimą (ypač aplink Kemę). L'analyse de l'enquê e mon e nonmalas aceiniškių héo iques connaissances su les a mes e a minée o ien a ion de Li uanie, cependan , ésuman a dijamas a mių nominacijas e į e čius, on ne peu ha assemen a i me que les enquê és ep ésen an s de ce e ada mée ca ac é isen bonne compé ence dialec e e ils dis inguen bien a mes, LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que Aliūkai ė Dai a 2013: Ho izon alusis e e icalalusis di isums du con inuum de langue: XXI siècle a ian es pa lemen s du poin de ue du simple langue in e p è e. Taikomoji pa lo y a 2. P ieige in e ne : www. aikomojikalbo y a.l . kienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin- a ė, Leskauskai ė As a, Lubienė Jū a ė, Meiliūnai ė Viole a, Pakalniš- Rinkauskienė Regina, Š amba y ė-Valužienė Janina, U bana ičienė Joli a, Vaišnienė Dai a 2014: Punk ų inklo S aipsniai / A icles 243 Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis e socioling is inis é ude (zemėlapiai e leu s commen ai esa a), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129196. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egionalų dialek ų o ma imosi peculia umai Li uanie. XXI a. commencemen des Li uanies: géoling is inis e socioling is inis é ude (zemėlapiai e leu s commen ai es), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257262. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014b: Geoling is ika: ideologija, eo ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis e socioling is inis é ude (zemėlapiai e leu s commen ai es), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016: Ins umen s e di ec ions de eche ches de la Pe cep y iosios dialec ologie: a ian s a ealai men aliniuose mapėlapiuose (Case Bi žų). Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV, 89120. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016a: Le poin de ue des gimnazis es de Li uanie: l'éla inemen des gimnazis es de Li uanie dans des images. Ve bum 7, 1733. Accessible su In e ne : h pwww.zu nalai. u.l / e bum/a icle:// iew/10283. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Ge žo ai ė Lau a 2017: Le a ian iškumas du langage e son é alua ion du poin de ue de la pe cep y iosios dialec ologie: a ian s e lieux isudiens: collec i e inė s udio, sud. D. Aliūkai ė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus uni e si é. Bakšienė Rima 2015: Ta minio kalbėjimo sa i e ė i gy ybingumas: XXI a. commencemen Šakių e Ju ba ko šnek os. Li uanien langue 9. Accès In e ne : h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew/172. Ba anauskienė Vik o ija, K upickai ė Do ilė 2012: Ca ac é is iques de la sa imonée égionale a minée des habi an s des illes Li uaniennes (données d'une é ude socioling is e). Taikomoji pa lo y a 1. P ieige in e ne : www. aikomojikalbo y a.l . Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology, 2nd edi ion, Camb idge: Camb idge Uni e si y. Ca oline Co in, Lillis The esa M., OHallo an Kie an 2010: Applied Linguis ics Me hods, London and New Yo k: Rou ledge. Die cks Willy 2002: Men al maps. Linguis ic-Geog aphic Concep s. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, eds. D. Long, D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 5170. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII John Edwa ds 2006: Language a i udes. Encyclopedia o Language and Linguis ics 6, 2nd edi ion, ed. K. B own, Ox o d: Else ie , 324331. Ga e Pe e 2010: A i udes o Language, Camb idge: Camb idge Uni e si y. Ge žo ai ė Lau a 2016: Jaunųjų šiauliškių i pane ėžiškių a minė sa imonė: limi es dans les ca es men ales. Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV, 121142. Ge žo ai ė Lau a 2016a: Va o ojo eiksnys: subjec i usis Lenkijos lie u ių šnek ų aizdas men aliniuose žemėlapiuose. Li u iens a mių kai a XXI a. commencemen : Lenkijos lie u ių šnek os, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 321339. Ge žo ai ė Lau a 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men aliniuose žemėlapiuose. Des his oi es de langue e dialec ologie p oblèmes 5, sud. R. Bakšienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 76–101. Ge žo ai ė Lau a 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo e y imas: d'une seule gymnasie du dis ic Kauno cas. Li uiniens pa le 13. Accessible su in e ne : h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew:278. Ge žo ai ė Lau a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Daba inė lie u ių a mių klasi ikacija i Lie u ių kalbos a laso punk ai: žemėlapis e commen ai es. XXI a. commencemen des Li uanies: geoling is inis e socioling is inis é ude (zemėlapiai e leu s commen ai es), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, I žemėlapis e commen aa (sp. įklija). Gy en ojai h ps://osp.s a .go .l /2011m.- isuo inis-gy en oju-i -bus u-su asymas. Heigham Juani a, C oke Robe A. 2009: Quali a i e Resea ch in Applied Linguis ics, London: Palg a e. Inoue Fumio 1999a: Classi ica ion o Dialec s by Image: English and Japanese. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 147160. Inoue Fumio 1999b: Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 161176. Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: obse imojo laiko hipo ezė. Ta mės Pa imoine cul u el des peuples eu opéens Dialec s Cul u al He i age o Eu opean Na ions, Vilnius: MRU, 211244. / Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl a- P ess nia. LKA Li u iens langues a las I. Leksika, éponse. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, ja: 1977. A icles A icles a icles 245 / Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai LKA A las de la Li uanie II. Foné ique, épond. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, las, 1982. LKA – Lie u ių kalbos a lasas III. Mo ologija, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Moks- 1991. Macaulay Ronald 2009: Quan i a i e Me hods in Sociolinguis ics, London: Palg a e. Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: depuis a minių požymių p ie a miškumo žymenų. Respec us philologicus 35(40). Accessible su in e ne : h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395. NLTA XXI a. commencemen des Li uanies: geoling is inis e socioling is inis é ude (zemėlapiai e leu s commen ai es), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2014. Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Li uanie ca ac é es des habi an s des zones e hniques des ca ac é is iques des langues mondialė aizdyje. Cul u e de la langue 83, 185202. Ramonienė Meilu ė, K upickai ė Do ilė 2013: Régionaux langues consomma ion dans les illes Li uaniennes pa icula i és. Des illes e des langues II. Socioling is is Li uanien mapėlapis: kolek y inė monog aphija, sud. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus uni e si as, 2353. Sanko Gillian 2006: Age: Appa en ime and eal ime. Else ie Encyclopedia o Language and Linguis ics, 2nd edi ion. Accessible su in e ne : h ps://www.ling.upenn. edu~gillian/PAPERS/Sanko .Age,AT,RT.pd . Vai monienė Diana 2014: Raseinių kalbinės bend uomenės geoling is inė kompe enci- magis o da bas, Vilnius: Vilniaus uni e si as. Vai monienė Diana 2017: Li huanian a mių isuelie sudes zemaičių aseiniškių men aliniame žemėlapyje. Pe spec i es o Bal ic Philology III. The Apocalypses o he Bal ic Wo lds, Poznan: Wydawnic wo Rys, 343365. Župe ka Kazimie as 2012: Me aling is ika. Elle a é é nominée pou la p emiè e ois dans l'his oi e de l'uni e s. Nekalbininkų kalbo y a, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o édi eu . DIANA DAMBRAUSKIENĖ 246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Dialec Nomina ions and E alua ions in he A ea o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai SUMMARY Sociocul u el and socioeconomic easons d i ing mig a ion o la ge and s uc u ally mo e con enien locali ies change he linguis ic beha iou o language use s. Con ac s wi h he use s o o he language a ian s and he image o a mo e p es igious a ian co ec he e alua ions o language a ie ies and also ini ia e a e iew o he a i ude owa ds dialec s. Samogi ian The esea ch add essing he geolinguis ic compe ence in he a ea o he Sou he n subdialec o Raseiniai based on he p inciples o pe cep i e dialec ology has been a he agmen a y; i e ealed he impac o ex alinguis ic ac o s on he ho izon al and e ical a ia ion o he language o he subdialec o Raseiniai; meanwhile, due o he phenomena o con e gence, h ee geolec s, which a e de eloping in he a ea o he subdialec Kelmė, Raseiniai and Tau agė we e iden i ied. A in d'é alue he si ua ion linguis ique à l'ins an p ésen e d'an icipe he scena io o he u he de elopmen o he Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai and i s causali y, he i s s udy add essing he geolinguis ic compe ence o he linguis ic communi ies om all he poin s included in he A las o he Li huanian Language, which a e si ua ed in he a ea o he subdialec , was ca ied ou . The esea ch is based on he compa ison o he commen s o he esponden s om he a eas o Kelmė, Raseiniai and Tau agė abou dialec s and he abili y o associa e hem wi h social and geog aphical a eas. Geolinguis ic compe ence was u he e ised by analysing he e os e eo ypical e alua ions (o o he language a ian s) and he esponden s unde s anding o dialec al speech (dialec al p ope ies) wi h ega d o sociodemog aphic and sociocul u al a iables. I was ound ha he Samogi ian dialec , which is gene ally equalled o dialec al speech, is bes known o ( ecognizable by) he esponden s, i.e., he Samogi ian dialec is linked wi h he language a ian mani es ing p ominen dialec al ea u es (excep o he Dzūkian dialec known by many people) o dis inc ocabula y. The esponden s o he younges age and mo e ad anced educa ional backg ound, demons a ing he knowledge and ideological a i udes o med by educa ional ins i u ions, o en conside phone ic, accen ual and lexical ad anced in di e ences he dis inguishing ea u es o dialec s, whe eas olde esponden s who a e less educa ion end o highligh o iginali y o peculia i y. When nomina ing and commen ing on he dialec s o Aukš ai ian and Samogi ian, he esponden s demons a e hei geolinguis ic knowledge and can o en associa e hem wi h owns o se lemen s. Howe e , i should be no ed ha he esponden s usually look o he Samogi ian dialec in p o o ypical owns exhibi ing p ominen dialec al ea u es (Telšiai, Plungė, Skuodas); meanwhile, Aukš ai ian, which is mo e commonly associa ed wi h he non-dialec al linguis ic a ian , is ound in he owns om he e hnog aphic egion o Aukš ai ija, which a e closes o he speake s o he subdialec o A icles A icles a icles 247 / Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai Raseiniai (A iogala, Ju ba kas, Šiauliai). The Aukš ai ian local dialec s (Li h. šnek os), which a e u he om he linguis ic homeland and he s anda d language, a e associa ed wi h he names o owns and a e e e ed o as dialec s (Li h. dialec s). Such e alua ions ob iously show he belie o he speake s o he subdialec o Raseiniai ha hei language a ian is close o he image o he s anda d language, which is pa alleled o he Aukš ai ian dialec . The speake s o he subdialec o Raseiniai associa e he language a ian which di e s om he s anda d language o any deg ee wi h a dialec and iew i as a sepa a e dialec al uni . The associa ion o dialec s wi h speci ic locali ies shows ha o dina y language use s well dis inguish be ween dialec s, oùas language di isibili y depends on he aspec s o hei speci ic linguis ic expe ience. When nomina ing dialec al uni s, he speake s o he subdialec o Raseiniai ollow hei heo e ical knowledge and speci ic linguis ic expe ience. Ch es oma hic knowledge is demons a ed by speci ying hype onymic dialec al desc ip o s, whe eas he names o smalle language a ie ies a e usually a ibu ed on he basis o hei linguis ic unde s anding he media. esul ing om pe sonal expe ience and he s e eo yping o he language a ian s hea d on Les données de eche che enden clai que le dialec al o ien a ion o he speake s o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai and hei heo e ical knowledge o Li huanian dialec s a e a he good, mais in summa y o he nomina ions and e alua ions o dialec s exp essed by he esponden s, nous ne pou ons e memen a i me ha he ep esen a i es o his subdialec in e iewed in he s udy can be cha ac e ized by good dialec al compe ence and he abili y o dis ingui en e dialec es. Į eik a 2020 m. oc ob e 16 d. DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie damb [email p o ec ed]om