Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose

Straipsniai / Articles 211 VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-5026-4667 As linhas de pesquisas Mokslinių: accentologia, dialektologia, etnolingvistica, leksikografija. DOI: doi.org/10.35321/all83-10 KIRČIO ATITRAUKIMAS RYT AUKŠTAIČI ANYKŠTN PATARMĖS TEKSTUOSE Stress Retraction in the Texts of the Eastern Aukštaitian Subdialect of Anykščiai ANOTACIA Com base escrititárias fontes Leipcige vokiečių kalbininko Franco Špechto edição Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski publikuotais XIX a. 79 deš. textais, instituto da língua Lietuvių Geolingvistikos centro Tarmių archyve protegomais XX a. 67 deš. anykštėnų šnektų aprašais, XX a. do outro lado e XXI a. começo Žanetos Markevičienės e kt. tyrėjų preparados tarminhos textosis analisavam-se kirčio atitraukimo feškiniai rytų aukštaičių anykštėnų patarmėje. O artigonyje pretende quanto possível mais detalhadamente kirčio atitraukimo formavimąsi anykštėnų patarmėje, nustatyti, kokie kirčio atitraukimo dėsniai galėjo veikti šiuo laikotarpiu patarmės plote, atskleisti reiškinio arealinį paplitimą, descrever discutir as mudanças de atituração de cruci e suas razões. ESMINIAI VOODŽIAI: rytų aukštaičių anykštėnų patarmė, kirtis, skiemuo, tarminiai tekstai. ANNOTATION Based on the written sources the texts from the 1860s1880s published by German linguist Franz Specht in the publication Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski in Leipzig, the descriptions of the local dialects of Anykščiai dating to the period of the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Geolinguistic Centre at the Institute of the Lithuanian Language, the dialectal texts prepared by Žaneta Markevičienė and other researchers in the second half of the 20th century and the beginning of the 21st VILIJA RAGAIŠIENĖ 212 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII century the article analyzes the phenomena of stress retraction in the Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai. Ele procura descrever a formação de stress retraction in the subdialect of Anykščiai in the most detailed manner possible, para determinar what laws of stress retraction could be in effect in the area of the subdialect during a given period, to reveal the areal distribution of the phenomenon and to discuss the changes in stress retraction and their causes. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai, stress, syllable, dialectal texts. ĮVADAS De todos eastern akštaičių patarmių kirčiavimo ponto de vista até šiol, ko gero, menosmente tirta é anykštėnų patarmė. Na literatura acadêmica esta adarmês kirchiação abertas bastante fragmentariamente. Nos trabalhos em que se pode encontrar dados sobre anykštėnų kirčiavimą, geralmente bastante brevemente descrito apenas pobūdis de retirada do kirčio e priegaidės (Zinkevičius 1966: 36, 38, 41; LKT 35; LKTCH 144; Markevičienė 2001: 1518; 2004: 3945; RAA 3637; AAT 181). Kirčiavimo ponto de vista kalbininkų quanto mais detalhado examinar na publicação Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski publicados Antano Baranausko nastajame Anykšči krašte XIX a. 79 deš. reunirti texstai (Stundžia 1989: 434442; Ragaišienė 2015: 166210)2. Assim muito falta adarmês de kirchiação sistema de pesquisas, publicações científicas, skirtų accentuação atributos e polinkias discutir. Fontes, objetivo, métodos. Investiamoji material recolhido de vários escritos fontes 1920 m. Lepcige vokiečių kalbininko Franco Špechto edleisto veikalo Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski (toliau Litauische Mundarten) primeiroime tome publicuotas anykštėnų tekstų deš3, XX a. 67. preparados desta adarmês šnektų linguísticos peculiaridades descritos4, 1970 m. edistoje chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės, 2001 m. Ž. Markevičienės leidinio Aukštaičių tarmių tekststai parte antrojoje e 2004 m. Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje paskelbtų anykštėnų tarminių tekstų, 2013 m. Ž. Markevičienės, Aurimo Markevičiaus 1Indicado a página do manuscrito. 2 Šių tekstų analizė baseia-se abundusi A. Baranausko korespondencija Hugo Weberiui (žr. Almanauskis 1930: 60102). 3 A. Baranauskas, professoriaudando Kauno seminários de sacerdotes, sobre 18671884 m. organizava seus alunos tarmių textos para coletar. Jų coletutou textos nusiunė v alemanhos falininkui H. Weberiui. 4 Rankraščiai guardados instituto da língua Lituânica Geolingvistikos centro Tarmių archyve. Artigos Articles 213 / Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose e Vilijas Salienės constituídas docomórias livros Rytų aukštaičiai anykštėnai e 2020 m. Reginas Rinkauskienės preparto publicação Anykščių apylinkių tekstai manusraščio. Ismentidas fontes apresentam textos terminos abrangem três períodos: 1) XIX a. 79 deš. Leidnisse Litauische Mundarten publicar os textos de dois parapijos A. Baranausko rytiečiams ketvirtiesiems (R4) atribuirtos Anykšči (305)5 e rytiečių trečiųjų (R3) Subãčiaus šnektos (235). A partir dessas habitações locais, gravada por algumas histórias de pequena extensão (um total de 17 p.)6. Geograficamente ponto de vista os textosi fornecer do nordinio patarmės arealo. 2) XX a. 67 deš. Colectando material ao atlas da língua Lituânica foram espreitadas, pode-se dizer, todas as áreas de habitação (pontos) pertencentes à plot de anykštėnų e preparadas suas terminologias descrições (žr. 1 fig. e priedą)7. A fonte manuscrita ponto constitui da área de estudo, šnektos características linguísticas e apresentadores apresentação e transcribido textosi8. No arquivo encontrar 23 fontes (cerca 500 p.) de 18 pontos (žr. priedą)9. Manuscriptos fontes materialá papildo chrestomatijoje línguas Lietuvių proclamamam do mesmo período textosi de quase todos patarmės pontos. Durante o tiriamuio gravados textos de podem ser encontrados XXI a. pr. em publicações iuleistas. 3) XX a. pab. XXI a. pr. Ž. Markevičienės, R. Rinkauskienės e kt. dialektologų parengtuas publicações publicar textai de diferentes tiriamosios patarmės moradores localidades. Verdade, nas publicações deste período mažokai publicada textos de parte do ploto nórdica. Por exemplo, Ž. Markevičienės sudarytoje Aukštaičių tarmių tekstų knygoja principalmente histórias apresentada a partir do sulinio patarmės arealo, R. Rinkauskienės leidinio Anykščių apylinkių tekstai manrašt […] de Anykšči e gretimų šnektų. Apibendrinando em analisadas fontes publicadas materialá pode alegar-se, que nelas encontrų dados suficiente avaliar kircio atitraukimento como dêsnio formaçãosi anykštėnų patarmės plote. Juolab que discutidas fontes relativamente bem refletem investigadas patarmês accentuação peculiaridades. 5 Skliaustos 2015: Indicam-se números de pontos (habitatórios) do atlas da língua Lituânia (žr. LKA I 2130; zr. dar Geržotaitė 147149, 156165). tus, gravados 67 deš., preparé 1984 m. 6 Subãčiaus šnektos tekstai pateikti vieno informanto, Anykšči – dviejų pateikėjų. 7 Rankraščio nėra tik iš Subãčiaus (235) punkto. Aloyzas Vidugiris šios šnektos transkribuotus tek8 Nê um único manuscrito desta adarmês não submetidas respostas às questões do programa de compilação de material atlas do idioma Lituânico lexica, fonética, morfologia e sintaksé. 9 Este materialá apildo 1976 m. Vilniaus estatal pedagógico instituto estudantes de escreverem nedidelhas volumetas transkribuoti Svėdas (239), Ažúožerių (305) e Knitškių (375) šnektų tekstai. VILIJA RAGAIŠIENĖ 214 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Assim, neste artigo gretinando mais do que cêntimo se desiguiam dados de fontes tarmíneas analisam-se kircio atitraukimo feškinia rytų aukštaičių anykštėnų patarmėje. Objetlas quanto possível mais detalhado descrever a formaçãosi do atratuimo kirčio anykštėnų patarmėje, discutir XIX a. antrojoje pusėje XXI a. início ativos fenominius do atratuimo kirčio, revelar their arealinį paplitimą patarmės plote. Como é conhecido, anykštėnų patarmė agora pertence à extensão de separação do cruzamento condicional (LKT 35; LKTCH 153). Nele atua o chamado intensivesso condiginis kirčio atração: de trumpoio galinio skiemens kirtis atraduzido em diante dele correndo longąjį skiemenį. Atliekant tyrimą remtasi geolingvistiniu, statistiniu, lyginamuoju ir vidinės método de reconstruçãois. KIRČIO ATITRAUKIMO FORMAVIMASIS: KAITA IR POLINKIAI A. Baranausko Dito dos textos ver, que XIX. na segunda parte da XIX. anykštėnų patarmėje kirčio atitraukimo dėsnis actuęs nevienodai intensivamente. Nos textos do subãčiaus parapía kirtis dėsningai atélias do trumposios galūnês em longąjį skiemenį, ex.: dżaũksmu, gwi, katus, aũkas, koplytêłas, wiẽtes, a ́ti, nasus, tutus, łaũżi, żmôna, ki ́wju, łaĩki, mi.stus, ũlakus, wieni e kt (pẽẽ109). 104 Nos textos encontram-se apenas algumas formas não atrativantes do cruz, que statisticamente são insignificanças, ex: yrà (greta ŷra), arbà, Ałkà (p. 104105). Outroka situação neste ponto de vista exima XIX a. 79 deš. Anykšči apylinkėse. Aqui kirtis de trumpo galino skiemens em diante dele correndo o longąjį skiemenį não era afastado, exemplo: gwołtù, yrà, żmogùs, turtùs, t ́arpù, żodżùs, baisù, gaiłù, patiekà, Szioulùs e kt. (p. 3647). No entanto, a marcação do segundo kirtio especialu transkripção sinal de algumas palavras antespaskutiniame ilgajame skiemeniu indica que Anykšči šnektoje já se formava atitrauktinis kirtis, ex: tkià, wă ́tì, lgwà, kngù, kătùs, szwtàs, trŭpà, pūsnì, kătì, gritùs, snùs, psztùs, studùmù e kt. (p. 36 410.7) Acredita-se que por sinais especiais nestes casos tenha sido referido o tipo de kircio lateral, i. i. dviviršūnis kirtis (Stundžia 1989: 435; Ragaišienė 2015: 174175; 2018: 182184)11. Juolab que na parte sulária anykštėnų ploto e vizinha 10 Dėsniui investigam nos šnektos atuando regularmente, kirtis nessas palavras nessas palavras deveria ser atrastado para antespaskutinį ilgąjį skiemenį, plg. gaspadoriùs → gaspadôrius. 11 Por causa do termo dviviršūnis kirtis mais amplamente sr. : Girdenis, Rosinas 1976: 194, 20 izn. ; Girdenis 1978: uteniškių patarmėje dviviršūnis kirtis mantido até šiol (Markevičienė 1999: 75–76. Artigos Articles 215 / Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose 16; 2001: 15–16)12. Dado textos, perhaps, indicam dviviršūnio kirčio Anykšči šnektoje įsigašis kirtis lėjimo tendencijas. Tiriamuose tekstuose labiau paplitusios formos su „dviviršūniu“ kirčiu, pvz.: gă΄dì, rbùs, krmì, sŭkì ir kt. (p. 36–37). Tikėtina, kad Anykšči apylinkėse A. Baranausko temposis poėjęs ser bastante fortes, i. e. em alguns casos dificilmente separado de dvikirčių palavras e iniciėjusio kirčio atraguimento13. Esta pressuposto é em parte apoiada numa das cartas H. Weberiu A. Baranausko expressada mint, que às vezes não kirčiuotas da palavra skiemuo é tarsi kirčiuotas, tarytum skambėtų kiwiù, kiwiùs (Almanauskis 1930: 95; Stundžia 1989: 435)14. Dvejopas crucificação em textos investigados pode mostrar que Anykšči šnektoje pré-pascutinis ilgasis skiemuo primeiro dviviršūnio kirčio dė podia ser ouvido e frapseira, e mais forte, plg. rodàs rdàs (plg.: Stundžija 1989: 435; Girdenis 2003: 263). Riprus dviviršūnis kirtis ilgainiui podia dar impulso à atrácia kirtį de trumpos galūnês em longório prépaskutinį skiemenį, plg. gaspadoriùs → gaspadriùs → gaspadôrius (plg. Ragaišienė 2018: 184). A. Baranausko fornecido material indica kircio atratução como dėsnio anykštėnų plote notolygų formavimąsi: Subãčiaus parapijos textai testemunha este processo já se passando, e Anykšči arredinkėse gravadas narrativimai ainda apenas proscedendo (plg. Ragaišienė 2015: 180<183). Šią pressuposta, que e indiretamente, remia analogiška reiškinio raida kaimyninėje kupiškėnų patarmėje (Ragaišienė 2018: 181184, cf. 2 fig. ). XX a. 67 deš. anykštėnų šnektų manuscriptiniai fontes mostram que XX a. segundo a metade, embora e desiguodai intensivamente, kirtis foi atratuado em toda patarmės plote. Com base descrita material anykštėnų área dividido em dois didesnius arealus, nos quais intensidade do fenomeno existat diferente. Na parte norte da área, com excepção arealą Verksniónys (208) Svėdasa (239) Mičiónys (273), durante o período de estudo kirtis da trumposios galūnės em ante ele correndo longąjį skiemenį era atribuído bastante regularmente (žr. Fig. 1). 12 Ž. Markevičienė (2001: 1516) anykštėnų šnektose briskiai girdimą priešpaskutinio ilgojo skiemens kirtį chama šalutiniu. Jolitos Urbanavičienės (2006: 224) opinou, o primeiro dviviršūnio kirčio dėmenį pode ser destinado aos šalutinių kirčių, segundo o aos principais. 13 Situação analógica hoje caracteriza a vizinha uteniškių patarmei (Urbanavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis 1992: 12; Markevičienė 1999: 16; Urbanavičienė 2006: 224). 14 Como sabe-se, A. Baranauskas era convencido de que a palavra pode ter só um cručiuoto skiemenį (Alminauskis 1930: 95). VILIJA RAGAIŠIENĖ 216 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII 1 PAV. Kirčio atitraukimo pobūdis XX a. 6–7 deš. rankraštiniuose šaltiniuose15 Nemažos volumties destes šnektų textos em todo não encontra casos de cruço nãoitrauktinio, exemplo: razu.ni, razu.nus (greta razumn), vakus, vi.ku, su karitu, vita, rbus, diũnas, eii, i.štus, gava, spa.va, trui, i.gi, a.ki e ktkai (Rybõ, 146); jaũna, uñksti, mega, katu, nebeg.va, per laũkus, vina, per dinas (Rùkiškis, 270); iga, gava, mikšta, dukus, uñksti, dina, vini, vina, liñtas, pitus, agukus, blnus, pius (Andrióniškis, 272) e kt.16 Reguliarų kirčio atitraukimą nyje XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas ambos os pontos também atribuídos kupiškėnų patarmei 15 Atkreiptinas dėmesys į 236 ir 237 punktus, pastarųjų metų darbuose priskiriamus anykštėnų patarmei (RAA 63–70). Į straipsnyje teikiamą žemėlapį aptariami punktai neįtraukti. Tiriamuoju laikotarpiu jie buvo priskiriami kupiškėnų patarmei (LKA I 33, 1 žml.). 2014 m. išleistame leidi- (LTT 187, 109 fig.). 16 Raicninis formų žmgus žmgus žmgus kirtis pode testemunhar šnektose esant gretiminį antrosios kirčiuotės variantą / variant. Aqueles casos em questão podem ser ligados e com atitraukim de kirčio, plg. žma.gaũs (Ragaišienė 2018: 186, 27 izn.). Kamiene kirchiada forma bαsus também pode ser associada com atitraukim kircio, porém não rule a possibilidade, que ela pode ser herelditada e de seno. Artigos Articles 217 / Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose neste areale liudija e chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės publikuoti tekstai (LKT 295, 302303), plg. dar Rùkiškio punkte 1964 m. registrytą tekstą (LKTCH 149). m. Andrióniškio apylinkėse inscritos histórias também predominam formas com atitrauktiniu kirčiu, por exemplo: klẹmu, piki, me.ga.s, žmgus (greta žma.gås), žu žɔù (AAT 7778) 1965 XX a. 67 deš. outra situação ex-areale Verksniónys (208) Svėdasa (239) Mičiónys (273). O material das fontes ranquisinais indica que aqui prevalecia irretractíssimo kirtis, ex.: pilnà, ignùs, rzù, iesvàs, iedrù, inkà būdàs, bizūnù, galvà, žmgùs, būdà, u.īà, gausmù, īrà, dī, intù, sūnùs, klai, vaà, intùs, vaikùs, daržùs, saldùùù (Verksniónys, 208); varpùs, mulhergùs, kardù, ie, ba, intù, irmà, ilnà, ilvù, nuogà, ilkà, gailù, ku, ienà, mulhergùs, jurùs, ienàs, imtùs, com kåēlù, rzù (Mičiónys, 273). Tiriam nos šnektos encontrado apenas vartùs, kraujù, ēdà, ienà, ienàs, eintà, naīnà, ergàs (Svėdasa, 239); ra, pavorenios de atraução kircio exemplos de, exemplo.: bli (Verksniónys, 208); itus, er itus (Svėdasa, 239); rukas, vatus, dù itu (Mičiónys, 273). Muitas mais complicada situação, pareis, havendo na sulinha anykštėnų parte do ploto. Durante o tiriamuio período em um šnektos kirtis desde trumpos galūnês em prépaskutinį longąjį skiemenį foi atraudado raramente, em outros bastante dėsningai. Reguliarus atracção de kircio registrados areale Kurklia (341) Knitškiai (375) Juodáusiai (447). Menor extensão nesses šnektų manuscritos, pode-se dizer, neresta kirčio neatraukiančių formas, ex.: iẽvu, rzu, itus, mašus, ra, katu, vina, uñksti, suki, bαti, bαĩsi, tvαkα, vαkus, judi, sũαsra (Kurklia, 341); snus, liñgvi, piñkʹas, piñkʹus, jaũni, pas pnus, dina, žmna, uñtri, baravkus, mašus, ma.kkla, kaba, litus, zamm.ga migu, vini, ra (Knitškiai, 375); rzu, anu, dina, itus, kvitkus (Juodáusiai, 447). XX a. 67 deš. buvus regulares kircio atitraukimento nesses šnektos indicam e chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės publicaridas histórias, eg.: com vidru, vina, pi ́tis, ani, anu, par pitus (LKT 305, 447). Kirtis bastante regularmente, parece, foi afastado e Kiaukli (477) šnektoje, besiribojançada com frapnojo condicionino kirčio afaturação plotu, ex.: ia, iu, mai, iñus, ruñka, iñi, vakus, kapekas, žmgus, pas susidus e kt. O material aprašų indica que na restante parte do área sul do XX a. 67 deš. vyravo nereguliarus kirčio atitraukimas. Kirtis do trumpos galūnês em diante dela iratório longório skiemenį, parece, foi não atraído só Skiemoni (343) šnektoje, например.: ergà, iemà, sausà e kt.17 Em outras deste arealo šnektas intensidade do fenómeno existha diferente. Anykšči (305), Rubkių (342) e Dapkniškių (376) šnektų textos constituem quase 90 por cento das formas kirtį atraudientes, например.: kʹimus, rnkas, 17 Isto confirma que e chrestomatijoje Lituvias língua tarmės publicado texto. Kirtis de trumposios palavra galūnės nãoatraídas em antes dele correndo longąjį skiemenį, exemplo.: šeimà, jaunì, numirsʹù (LKT 306). VILIJA RAGAIŠIENĖ 218 Acta Linguistica Lituanica LXXXIII jra, snus, sʹvʹiʹ.nʹi, dʹinas, lʹitus, ždna mʹe.ga, com d.a (Anykščia, 305)18; žmõgus (greta žmågaũs), katus, das, ruka, iksus, inas (Rubkiai, 342); mulherõgus, esposa, rõzu, snus, r.bus, da, com idu (Dapkniškiai, 376)19. Bálninkų, Lyduõkių, Žélvos e Šešuõlių apelinkėse elas formam sobre du trečdalius kirtį galinčių atitraukti formų, например.: žmgus (greta žmogu), iñi, s.nus (greta sũs), katraūna šviesà, darž, irdù, irmà, ergà (Bálninkai, 411); snus, blgi, mtka, per rukas, vina, žm.na, sk.ra, pikis, šitus, r.bus, mega, razuni du, msa, andarkus sunkù, skalnà, gal /, (Šõlvài, 448). Analogiški kirčio do afastamento tendemia nos discutidos šnektos ainù, ain, sunkù, mergà, kartù, rait (Lyduõkiai, 410); nugi, r.bus, itus, rzus, aũus, gava slbna, eni / dungùs, miŋkà, ėrà (Žélva, 449); gva, mtka, va- paluditi e em outros textos do período investigativo (LKT 307309). Apibendrinando pode afirmar-se que XX a. 67 deš. manuscritos fontes e outros textosi mostram anykštėnų patarmės plote intensivesnio condicional kirčio atitraukimo dėsnio formavimosi raid. Assim, neste período na adjunta kupiškėnų patarmėje estabelecidíssimo feškinys continuou ėjo norte sulos direcção e plito anykštėnų plote (plačiau žr. Ragaišienė 2018: 185187). XX a. pab. XXI a. pr. investigadas patarmės plote gravar contos mostram vykstančius, que e insignificas, mudanças do fenómeno (plg. 1 e 2 fig.). É evidente que a afetação kircio se estabelece cada vez mais na parte setentrional da área anykštėnų, mais concretamente, areale Verksniónys (208) Svėdasa (239) Mičiónys (273). Verksnioni ponto encontrado mais casos de atracção de kircio do trumpo final skiemens em diante dele irante longąjį skiemenį do que XX a. 67 deš. nos manuscritos fontes, plg.: vžas, uksti, jåũnα, kavalirus kåulàs20, aždun.cù (LKT 147148)21; lαki, rα, sdi, msα, grče lαkù, lαik, ziemὰ, irὰ, blgὰ και kt. (RAA 525522./) Svėdas apylinkėse kirčio atitulação ainda é nenusistovėjęs. Dėsnis nesta xiscotta, parece, funciona muito desuniamente. 2000 m. em textos inscritos kirtį atrapiantes formas constituem quase metade dos possíveis casos, ex: zamištu, sågi vita, vina, låkus, piki(s) šitus, gαsus, grče, com gru, vαpus23 lαikùs, vienà, com dråugù e kt. (Markevičienė 2001: 6370). Polinkį atitraukti kirtį indica 18 Analogiška vartosena paliuditada e noutras 7-ajame deš. gravados em textos, ex: sdi (greta sɔd) vαkus, susidus, lαkus, jukus (AAT 6768). 19 Anykšči šnektos tectuas kirtį nãoatraukiančių formų encontrado quanto mais do que Rubkių e Dapkniškių punktų. É verdade, últimos šnektų tarminia textosi são menores de volume do que Anykšči šnektos. 20 A forma no conto é invertida três vezes. 21 Skliaustas indicam fontes, das quais tiradas exemplos. 22 Abu texstai Verksnioni apylinkėse gravitar 1979 m. 23 Forma texto pavartota sete vezes. Artigos Articles 219 / Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose e formas de com dviviršūniu kirčiu uso, ex.: nugris, lαkùs, idmù, liksm, malαšà, dubès e kt. (Markevičienė 2001: 6367). 2003 m. gravados contos predominam em narrativas kirčio nãoatraukiantes formas, por exemplo: neilgὰ, ziemὰ, vienὰ, kαrštὰ, αinù, bαltὰ, lintà, gelsvὰ, gαndrù e kt. (RAA 5662)24. Nestes textos detectou-se apenas pavienias formas de com dviviršūniu kirčiu, например., žimὰ (RAA 5662). XX a. pab. XXI a. pr. Anykšči (305) 2 PAV. Kirčio atitraukimo pobūdis XX a. pab. – XXI a. pr. tekstuose25 apylinkėse, pode-se dizer, já é adquiralėjęs atitrauktinis kirtis. nos textos Tiriamu encontram poucos formas de palavras, que nãoatraukiantes kirčio do trumposios galūnês em pré-paskutinį longąjį skiemenį, ex.: sdы, slvαs, gles, vini, jåni, uksti, gætα, žmnα, nuvenu, segi getu, vαles misùs, åušrὰ (RAA 7179); jånα, com klebnu, suprαti, svẹkα gvα, peus, šidis, uksti nebegivà, vαikùs (AAT 6972). Rašytiniai fontes indicam que o fenomeno kaita XX a. pab. XXI a. pr. característica e meridional anykštėnų porção de área. De acordo com a intensidade do atrato do kircio área 24 Svėdas ponto gravados textos apresentadores são representantes da mais sênior geração. 25 Não há publicados textos de pontos não marcados no mapa. VILIJA RAGAIŠIENĖ 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Stress Retraction in the Texts of the Eastern Aukštaitian Subdialect of Anykščiai SUMARY Based on the written sources dating from the 1860s1880s to the early 21st century, the article analyzes the phenomena of stress retraction in the Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai. O objectivo do study é descrever the formation of stress retraction in the subdialect of Anykščiai in the most detailed manner possible, para discutir the phenomena of stress retraction which were in effect during a given period and to reveal their areal distribution in the area of the subdialect. A comparative analysis of the sources dating to the periods, which are separated by more than a century, shows the formation of stress retraction in the Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai and reveals the processes of change of this phenomenon taking place during the period in question. Os dados disponíveis mostram que a more intensive law of stress retraction started forming in the subdialect of Anykščiai comparatively late and its development was not even it established itself in the northern part of the area not earlier than the second half of the 20th century; meanwhile, it is still irregular in the southern area and is construed as still forming. This study substantiates the present theory of the origin of Lithuanian dialects, according to which the changes, including stress retraction, moved from the north to the south. The data from the subdialect of Anykščiai support the assumptions that in the second half of the 19th century the innovative wave of stress retraction moved from the north, where it was rather regular, towards the eastern boundary. Stress retraction may be related with the morphological levelling of accentual paradigm, i.e., the formation of columnar (fixed) type accentuation. It is shown by two aspects. First, stress is more commonly retracted in the instrumental singular and accusative plural forms. subdialect. It is likely that both phenomena Second, stress is rather regularly retracted from the short ending into the penultimate syllable formed by long vowels and the monophthongs ie, uo in the whole area of the stress retraction and columnar stress are interrelated and may demonstrate the principle of overlapping action. Įteikta m. 2020 novembro 19 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia vilija.rag[email protected]