scieee Open visual document viewer

Dėl kaimo vardo „Ývoliai“ kilmės

Laimutis Bilkis

Abstract

    Remiantis gyvosios kalbos ir istorijos šaltinių duomenų analize straipsnyje išsamiai aptariama Kelmės r. Kražių seniūnijoje esančio kaimo vardo Ývoliai kilmė ir raida. Apžvelgus oikonimo užrašymus iš gyvosios kalbos, įvertinus jų patikimumą daroma išvada, kad vardo forma su ilguoju balsiu žodžio pradžioje yra autentiška. Aptariant oikonimo vartoseną istorijos šaltiniuose daugiausia dėmesio skiriama Kražių parapijos 1656–1672 m. krikšto metrikų knygos, kurioje šis vardas paminėtas pirmą kartą, įrašų analizei. Siekiant respektuoti ne tik vardo, bet ir juo vadinamos gyvenvietės istoriją, pateikiamas ir toponiminis, ir antroponiminis istorinių užrašymų kontekstas: išsamiai apžvelgiami kaimo bei jo gyventojų paminėjimai, atskleidžiami užrašytų žmonių tarpusavio ryšiai. Nustačius, kad Yvolių kaime ir jo apylinkėse XVII a. II pusėje būta asmenvardžio *Yvolis (Iwolis, Iwolowa, Iwołayte, Iwalowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwalowna), daroma išvada, jog oikonimas neabejotinai yra asmenvardinės kilmės.

Full text

178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII LAIMUTIS BILKIS Ins i u o de lenguas Lie u ių ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2902-4722 Las di ecciones de in es igaciones Cien í icas: oponimica, an oponimica. DOI: doi.o g/10.35321/all83-08 DL KAIMO NARDO ÝVOLIAI KILMS On he O igin o he Village Name Ý oliai ANOTACIÓN el Basándose en el análisis de da os de la lengua i a y uen es de his o ia el a ículo se discu e de alladamen e Kelmės . K ažių seniūnijoje el o igen y aida del nomb e del pueblo Ý oliai. Apassionando oikonimo insc ipciones de i a lengua, e aluando sus con iamidad se hace conclusión, que la o ma de nomb e con ilguoju balsiu al p incipio de la palab a es au en iška. Ap a iando oikonimo a oseną en uen es de la his o ia p incipalmen e a ención se p es a a K ažių pa apías 16561672 m. k ikš o me ikų lib o, en la cual es e nomb e se menciona po p ime a ez, egis os análisis. Siendo espec uoso no solo el nomb e, sino y po él llamadas asen amien os his o ia, se p esen a y oponiminis, y an oponiminis con ex os de los esc i os his ó icos: de alladamen e se e isan el pueblo y sus habi an es menenėjimas, e elan las elaciones en e pe sonas zaesc i as. Nus ačius, que Y olių kaime y sus apilinkėse XVII a. II pa e, u a pe sonal nkio *Y olis (Iwolis, Iwolowa, Iwołay e, Iwalowa, Iwołay is, Iwoliene, Iwalowna), da la conclusión, que oikonimas neabejo inai es de o igen pe sonal. ESMINIAI VOODŽIAI: his ó ica oponimica, his ó ica an oponimica, oikonimų aida, oikonimų kilmė, onimų his o iniai už ašymai. ANNOTATION Based on he analysis o he da a om he li ing language and his o ical sou ces, he a icle p esen s a comp ehensi e discussion on he o igin and de elopmen o he name o he illage Ý oliai, which is loca ed in K ažiai elde ship, Kelmė dis ic . A e e iewing he eco ds o he oikonym om he li ing language and e alua ing hei eliabili y, he conclusion is made ha he name o m wi h a long owel a he beginning o he wo d is au hen ic. When discussing he usage o he oikonym in his o ical sou ces, mos a en ion is paid o he analysis o he eco ds om he Bap ism Regis e Book o K ažiai Pa ish o 16561672 in which his name was men ioned o he i s ime. A in de e alua he his o y o bo h he A ículos 179 A icle / Dėl kaimo a do Ý oliai kilmės name and he se lemen bea ing his name, he oponymic and an h oponymic con ex o his o ical eco ds is p o ided: he men ions o he illage and i s esiden s a e ho oughly e iewed; he links o he eco ded people a e e ealed. Since i was ound ha he pe sonal name *Y olis (Iwolis, Iwolowa, Iwołay e, Iwalowa, Iwołay is, Iwoliene, Iwalowna) ac ually exis ed in Y oliai illage and i s en i ons in he second hal o he 17 h KEYWORDS: his o ical oponymy, his o ical an h oponymy, de elopmen o oikonyms, o igin o oikonyms, his o ical eco ds o onyms. Y oliais llamado pueblo ac ualmen e es á en cen u y, he conclusion is made ha he oikonym is de ini ely o an h oponymic o igin. Kelmės . K ažių seniūnijos e i o io, an e io men e pe enía Raseinių apsk i ies K ažių alsčiui. Sob e es e nomb e e imología y él llamadas asen amien os his o ia no pudo encon a ninguna in es igaciones. Pa ies es uc u a del opo a dío1 y o igennia de p ime a is a no es á aiški, neišg ildenama wi hou de alesnės kalbinės y his o inės analizės. Po lo an o, el obje i o del a ículo y es es ablece es e oikonimo his ó ica de aida aožus así como más posible uen e de o igen. Pa a log a lo es necesa io ene an e los ojos el con ex o his ó ico, i. i. išanaliza asen amien o y su nomb e mencionenėjimas (už a osym) en documen os de la his o ia, k epiando a ención no sólo a oponiminí, sino y an oponiminí aspec o de los his ó icos yaz a os. También es necesa io examina el nomb e a osenes i o en lengua y en no minamuosios uen es esc i os la al mismo iempo de e minando y e dade a, au en išką, su o m. P ime oojuo oikonimo za iksa im del i a lengua conside ai ina Juozo Tumo-Vaižgan o años 1904 insc i a nesuki čiuo a aldea Pašilės pa apijoje o ma de nomb e I oliai (Vaiszgan as 1904: 56). I ce eza de la palab a comienzo aquí plan ea dudas, po que y, digamos, oikonimai Ylakia, Ylakáičiai Vaižgan o ambién insc ibi Ilakiai, Ilakáičiai (p. 52). Según años 1923 lle usí census de población 1925, en el edi ado año de Li uania de luga es de asen amien o zynynke indicados Raseinių apsk i ies K ažių alsčiui pe enecien es I alių km2 (LAV 211). años 1935 ue o malizada es a aldea ie a a dyno anke a, en la cual, au oime en endama, insc i o y misma asen ie és nomb e. Vie o a džius de un esiden e local Jono Balsio su ašė Ka klėnų comienzos escuela maes o An anas Tamošiūnas. Cabe señala que los nomb es de luga es en el cues iona io esc ibie on muy compe en e, suki čiuo i cla amen e sepa ando acigudes3. El nomb e del pueblo se p esen a con el ilguoju palab a de comienzo ocalizmu y i ap ade p iegaide: Ý oliai. Panašiu iempo asen amien os nomb es 1 Gy osios kalbos ie o a džių ka o ekos en uno ko elėje incluso dejojama, como debe se esc i o el nomb e del pueblo Y oliai o Į oliai. 2 1923 años da os, el pueblo había 3 incas y 23 habi an es. 3 Plg. zaesc i y us luga eso a džius A k añčiai, Glminės, Šúnpakaušis. LAIMUTIS BILKIS 180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII a kė Pa a džių i ie o a džių komisija, di igida po kalbininkų An ano Salio, y más a de Juozo Balčikonio. En los expedien es que ella compuso la o ma del nomb e de es e pueblo y luga ki cio coincide con los da os anke os de Zemés a dyno, sólo aquí ma cada bajoičiams ca ac e ís ica b. k. i ap adę p iegaidę co espondien i lauž inė p iegaidė: oliai (VB III 47). Después de la gue a a eglando localo a džius no se sabe po qué azones asen ó la a ian e del nomb e del pueblo con i agale p iegaide oliai (LATSŽ II 100). Abs ac ando oikonimo da os de i a i a a osena y no minimo his o ia, es cie a, pues galima eig i, kad daba inė o ma su ilguoju žodžio p adžios okalizmu Y oliai ją paliudija más elacionadas con i iąja lengua en euka io uen es Li uania ie a a dyno anke os así como Pa a džių y ie o a džių comisiones casos. Ligue o an o neceškumų plan ea p iegaidė, sin emba go los da os en euka io pe mi en dedo ea XX a. II mi ad no minamajame uen e apa ecido ci cum lekso ce eza. Išanaliza os las uen es his ó icas se puede cons a a que Y oliai no es muy ieja asen amien oé, ella no se menciona en okiečių k onikos, iejos d a ų in en o ios. Las p ime as insc ipciones se encuen an XVII a. II pa e. Al menos has a aho a puede a i ma se que la p ime a ez el pueblo es mencionado en 1661 año. El lib o de mé icas de bau ismo de 16561672 de las pa oquias K azy es á insc i o po la mad e bau is a Elžbie a Li inienė (Elisabe h Li winowa de Villa Iwole) que i ía en Y oli, jun o con Kazimie u S ane ičiumi (Casimi us S aniewicz) de Paalksnių paimo4jusi pak ikš i de Bal amiejaus Pe aičius y su esposa K is ina (Ba holomei Pe ay e C is ina de Paalks) hija de Oną (Annam is) (K z 83I). Después de lo k ikš o en es e lib o de g abaciones el pueblo mencionado bas an e a menudo. En 1662 es á insc i o que un esiden e de Ka klėnai5 Jonas Li inas (Joannes Li wins de Ko kłany) y una muje , į a dijama como Magdalena Iwolowa, i iendo en Y oliuose (de Iwole) pak is š ijo K is o o ą (Ch is opho us), Lau en ijaus Bukančio y Onos Ju gai is de Ka klėnai (Lau en y Bu žan is6 e Anna Ju gay e de Ko klany), s. (K 89I). Esos mismos años 1662 insc iben los pad es Jonas S anislo ai is y su esposa Elžbie a (Joannis S anisłoway is e Elisabe ha de Iwole) y sus hijas And iejos (And eam) k ikš a ė iai Jonas Lau inai is de Ejučių kaimo7 y Y olai ė Ona Y olių (Joannesa Łay is de Eiucie cum Anna Iwołay e de Iwole) (K žu inK I 94). En 1663 mencionan habi an es Y olios Kazimie as Y olis y su esposa Magdalena (Casimi i Iwolis e Magdalena de Iwole), cuyos sūnų Mo iejų (Ma hias) pak is ijo S anislo as Kan auskis y Ba bo a S anislo ai ė de Ka klėnų (S anislaus Kan owski de Ko kłany cum 4 Pãalksniai kaimas Kelmės K ažių seniūnijoje. 5 Ka klnai municipio Kelmės . K ažių seniūnijoje. 6 En el Lib o cla amen e insc i o a d. Bu an is, al pa ece , es escš ininko is dis o sionado de Bukan is. 7 Ejùčiai pueblo Kelmės . K ažių seniūnijoje. A ículos A icles 181 / Dėl kaimo a do Ý oliai kilmės Ba ba a S anisłoway e) (K žK I 98). Es a localidad de esidencia es á insc i a y en el año 1664: en ese momen o los habi an es de Ka klėnai Ju gis Y olai is y Elžbie a Kan auskai ė (Geo gio Iwołay is de Ko klany cum Elisabe ha Kan awskay e) pak íš ijo Kazimie ą (Casimi us), Kazimie o Jonaičio y Ko ynos Kidikai ės de Y olių (Casimi i Jonay is e Ca ha ina Kidikay e de Iwole), sūnų (K žI 111). En 1668 Y oliai menciona a indicando en ellas i ien e Ba bo ą Mikolai ę (Ba ba a Mikołay e de Iwolis), cuyos sūnų S anislo ą (S anislaus) bau is ios K ażywe i ian es Ma ynas Bu okas y Magdalena Bud e ičai ė8 (Ma inus Bu ak cum Magdalena Bu- d ewiczowna C osen es) (K žK I 172). Vėlesnėje K ažių pa apías me ikų knygo, aba can e 16801737 años k ikš o y jun u ių egis os, Y oliai ambién menciona muchas eces. El año 1691 insc i o Y olios esiden e Jonas Milius (Joanes Milus de Iwole), k ikš ijęs Ko yną (Ca ha ina), K is o o o Miliaus y Ma ijonos Maž yma izi ės Klibalių kaimo9 (Ch is opho i Milus de Klibale e Ma iana Maz ymay e) duk ą (K žK JnII 15). En 1720 i ían en Y olius G igo ijaus Šu pickio y Ago o Bu ynai ės (G ego ÿ Szu picky e Aga ha Bu ynowna de Iwolis) hijo de S anislo o (S anislaus) apa ece ambién en bap is amo la esiden e de es e pueblo Ma ijona Ba gailienė (Ma iana Ba gayłowa de Iwolis) (K žK JnII 25). En el lib o de 1721 se consag a el ma imonio de Y olių esiden e Simono Liple ičiaus (Simon Liplewicz de Iwole) con Ba bo a Milino ičai e de Kupšelių aldea10 (Ba ba a Milinowiczowna de Kupszczeliszki) (K žK JnII 169). En 1722 insc i os en Y oli, los pad es K is o o as Šo pickis y Ago a Leplinai ė (Ch ys opho i Szo picki11 e Aga ha Leplinowna de Iwole) y los pad es de c is o Jonas Jal ano skis12 en Ko yna Ru ko ska (Joannes Jalwanowski cuma ina Ca hkowska) (K žK JII 45), así como los pad es Danilas Ki as Ona y Pa asija Ki ko na y los pad es de c is o Romanas O e o and Ba gaygailien (Danieloë e Pa asia Ki kowskis <...> Romanus) de Anna Ba lo ska (K žK JII 46). Toliau en el lib o ijaon ales nomb e del pueblo y sus habi an es: pad es Eus ochim Łukasow e Ma iana Bob owska, k ikš a ė iai Pe us Jakubowski cum Anna Igna owiczowna de Iwol 1723 m. (K žK JnII 50); 8 A ículosnyje es a ando lie u iškas noekėjusių muje es apelles pais se no gene inés lengua, y a mės da os. Sou he n zemaičių a niškių šnek oje a cualquie galūnę con eniendo la apelledas del pad e dedama p iesaga -ai ė (plg. LKA III 120, žemėl. No 112). Tokią a oseną paliudija y examinė ų uen es da os, plg. noekėjusių muje es pa a des Ju gay e, Iwołay e, Kan awskay e. Po lo an o pa a dés econs uídas añadiendo es a p eesagá, y no gene inée en el habla es ablecido -y ė, -(i)ū ė. 9 Klibãliai pueblo Kelmės . K ažių seniūnijoje. 10 Kupšẽliai pueblo Kelmės . K ažių seniūnijoje. 11 A d. Szo picki y 1720 m. en los mismos Y oliues insc i o Szu picky, al pa ece , son g a iniai a ian es. 12 La ce eza de es e nomb e pe sonal plan ea dudas, po que en el lib o insc i o muy no cla o. LAIMUTIS BILKIS 182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII pad es Joannis Bo dasow e Ca ha ina Akionka13 de Iwole 1723 m. (K žK JnII 54); liudininkas Audagin Łukcho de Iwola 1724 m. (K žK JnII 176); ma ido y esposa Cons an in A asimow cum Ana Zak zewska de Iwole 1729 m. (K žK JnII 182); pad es An ony ak ewski e Anna ak ewska de Iwole 1730 m. (K žK JnII 118); pad es Co ̃s an i Audachim, An ̃a Zache ewska De Sywoli 1730 m. (K žK JnII 119); pad es Casimi us Zak owski e Anna Szan a skowna De Iwale, mad e bau is a Anna Ka bowska De Iwaliszki 1731 m. (K žK JnII 121); pad is o pad e Ma hias Anaszko de Iwola 1732 m. (K žK JnII 129). Y olių kaimas consis en emen e mencionamien o y en pos e io es K ažių pa apías bažny iniuose documen os. Po ejemplo, en el lib o de mé icas de bau ismo de 17361748 se insc iben en 1744 pad es Ju gis Milina ičius con su esposa K is ina (Geo gio Milinowicz e Ch is in ̃a <...> de Iwole) y mad e de bau ismo Ma ijona Jakimai ė (Ma ianna Jakimowna de Iwole) (K žK III 106). XIX a. I pusía Y oliai minimi Ka klėnų iglesia, que en ese momen o e a Pašilės pa apijos ilija, documen os. En el lib o de mé icas de bau ismo del año 1829, se han egis ado las g abaciones: Josepho Tołuszewicz ma e U sula de Domo Ku powiczowna de Villa Jwole m. 1817 (K klK I 3), An onio Toluzew, Johana Łukszowna de Villa Jwole m. (K klK I 1816 7) y pan. Kiek más a denée en la iglesia de Ka klėnai lib o de bap is o me ikų Y olių aldea insc i o del ica io linksniu: We wsi Iwolach m. 1828 (K klK II 2). El pueblo y su nomb e en mediados de XIX a. en la yniškais y sla iškais ašmenimis insc i o y en o osoki (nebažny inio pobūdžio) uen es: Иволе m. 1845 (PašPS 5), Jwole 1854 m. (Hołowiński 1854). His o iías uen es análisisė pe mi e dis ingui a ios en ellas a u os oikonimo Ý oliai a ian es. Más a menudo insc i a de Iwole (de Jwole, Иволе). Da pasi aiko o mas de Iwolis, de Iwol, De Sywoli, de Iwola, De Iwale, De Iwaliszki, We wsi Iwolach. P ime o des acaba la a ención en lo que ninguna en un caso, excep o a ípina o mą de Sywoli, nope eik as la gosis ocalismis de la palab a comienzo. Sin emba go es o no puede se azón abejo i i o de la lengua del nomb e Ý oliai ce ezaumu, po que nelie u ių kalba esc i osos uen es en luga y muy a menudo esc ibe i, plg. Iłakaycie 1699 m., 1700 m. (YlJn 35) Ýlakaičiai14), de Iłakiow 1682 m., de Iłłłoki 1688 m., 1689 m., 1699 m., 1703 m., de Iłoki 1682 m., de Iłoki 1689 m., de Iłoki 1698 m., 1699 m., de Iłoki 1688 m., de Iłoki 1677 m., de Iłoki 1378 m. (YlJn 34, 2, 4, 21, 22, 35, 38, 39), de Iłoki 17,13 m., de Iłoki 17,178 m., de Iłoki 17,178 m., de Iłoki 17, 1720 m., de Iłoki 17, 1720 m., de Iłoki 17, 1716 m., de Iłoki 17, 1719 m., de Iłoki 24, 1719 m., de Iłoki 17, 1718 m., de Iłoki 13, 13, e c., e c., e c. El ex o de la decla ación de las dudas es el mismo que el de las dudas. 14 Ýlakaičiai pueblo Skuodo . Ylakių seniūnijoje. A ículos A icles 183 / Dėl kaimo a do Ý oliai kilmės 23, 24, 56, 51, 59, 57, 60, 73, 76, 84, 85, 87) (= Ylakia15), Iniszki 1854 m. (Hołowiński 1854), Инишки 1892 m. (KnGGS 148) (= niškės16). Es o, que en nelie u išku uen es de la his o ia insc ibidas en los loco a dji no se dis inguen los sonidos la gos y co os [i ̇] y [i], señala y o os in es igado es de a dyno li uanos (ž . Ga liauskas 1998: 184). del galo e (Iwole, Jwole, Iwale) y a po lenkų minkš ojo p iebalsio17 (Iwola) p obablemen e e leja bajoaičiams ca ac e ís ico galūnės -iai (-ei) mono ongiza imą, i. y. e imă în [e ̇]. Tokios casos bajoaicios en la his ó ica oikonimía зафиксирована bas an e mucho, plg. de B ukale (= B ukãliai), de kule (= Kulia), de Rezgale (= Rėzgãliai), ex S anele (= S anẽliai) y pan. (ž . Ga liauskas 1998: 175), ze w Gisiąwole (= m. 177718) Gy olia (IVK). Una sola ez insc i a o ma de Iwolis, ma y , es aplo ynin a, co espondi i muchosiskai os ablia y ą. Es o es pa icula men e p obable debido a que el ex o de la uen e es á esc i o en lengua la ina19. La insc ipción De Iwale p obablemen e sie inas con los ie o a díos li uanos sla inim el la go [o ̇] (en es e caso neki čiuo ą) ma cin aide a, plg. his ó icos de inales del XVII a. y p incipios del XVIII a. oikonimus pa apíos Punios Fu maniszki (= Fù moniškės), Jawoyszany, Jawoyszane (= Jo aišónys) (Palionis 2008, 193, 194), ambién plg. II la mi ad del XIX insc ipciones Gi ali m. (1865, 1892 = Gy olia) (IVK). 1723 m. dada a begalūnė o ma de Iwol quizás su gida según lenkų kalbos nieka osios giminės daik a a džių con muchosiskai os a dininko galūne -a po minkš ojo p iebalsio muchosiskai os kilmininko analogiją: dgs. nomb e. Iwola → dgs. kilm. Iwol20. XIX a. I pa e insc i a o ma We wsi Iwolach es apsla in a, co espondien i lenkų kalbos, la cual esc i o uen e, ie ininką. Unain elį ez años 1731 la o ma De Iwaliszki pudie a es i ica sob e u usí Y olių a ian ą *Y oliškės o *Y oliškiai, sin emba go unaka inis mencionamien o o cia es e caso a alo a con p ecaución quizás no se a e de un nomb e de lengua i a, sino solo de un aš según alguna o a analogía cons uído po él, más bien que ame mismo en aše se p esen a y en o ma oikonimo de De Iwale. Y Yų oli insc ipción De Sywoli, sin duda, es ik as, apa ecido nesup a us o bien neišgi dus de un e dade o nomb e de pueblo, pe o es a o ma es la única, en la cual e lejado la gosis ocalismos. His o ías uen es enza zados a iados análisis pe mi e a i ma que i ojoje calboje usado el nomb e del pueblo Ý oliai es p imis. Sus di e sas o mas nulem os 16 niškės kaimas Šiaulių . 15 Ylakia – mies elis Skuodo . Ylakių seniūnijoje. Raudėnų seniūnijoje. 17 Fuen es esc i o en la ynų lengua, sin emba go en luga eso a djias exis a no pocas polkų lengua elemen osų. 18 Gy olia pueblo Mažeikių . Viekšnių seniūnijoje. 19 Plg. his ó icos insc ipciones de Kaułaakis (= Káulakiai), de Rymucis (= Rimùčiai), de abani (= Sabóniai) y pan. (ž . Ga liauskas 1998: 164165; 2004: 44). 20 Plg. lenk. ns. nomb e. pole, dgs. nomb e. pola, dgs. kilm. pól. LAIMUTIS BILKIS 184 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII gene almen e his ó icas oponías lie u ias aidai ca ac e ingos eiksnių: a minių ypa ybių espek a imo, apsla inimo, aplo yninimo, aš ininkų kompe encijos. Si XVIII a. I pusés o ma Iwaliszki (*Y oliškės? *Y oliškiai?) y ue a cie a, es o ella conside á ina an ine, su gida más a de que Ý oliai y noėjusia has a nues os días. Is i i las uen es de la his o ia o ece opo unidad su icien emen e ape cibiamai explica y oikonimo Ý oliai kilmę. Su lla e glūdi ya mencionado en K ažių iglesia 16561672 años bau is o me ikų lib o. Aquí se insc ibie on en 1661 los pad es bau is o Jonas Milkan as ( a m. Milkon as) de Spi gių kaimo21 y Ona Y olienė de Pagių kaimo22 (Joannes Milkon de Spi gie e Anna Iwalowa de Pagie) (K žK I 73). En dos egis os del año 1662 se mencionan k ikš a ė iai Jonas Li inas de Ka klėnų y Y olių esiden e Magdalena Y olienė (Joannes Li wins de Ko kłany Cum Magdalena Iwolowa de Iwole) (K žK I 89) y Jonas Lau inai is de Ejučiukai con Y oli Onai i e de Yu inų (Joannes Łaai is de Eiucie cum Anna Iwołay e de Iwole) (K žK I 94). En 1663 mencionan los pad es, esiden es Y olios, Kazimie as Y olis y su esposa Magdalena (Casimi i Iwolis e Magdalena de Iwole) y sus hijas Mo iejus (Ma hias) (K žK I 98). 1664 y 1665 insc i o los pad es de bau ismo, esiden es Ka klėnų, espec i amen e Ju gis Y olai is con Elžbie a Kan auskai e (Geo gio Iwołay is de Ko klany cum Elisabe ha Kan awskay e ibidem) (K žK I 111) y Jonas Li inas con Ona Y oliene (Joannes Li win de Ko klanis cum Anna Iwalowa ibidem) (K žK I 127). Da en una en ada de 1665 se egis an los pad es, habi an es del pueblo Ganyp o os23 Adomas Bu ilas y Ona Y olai ė (Adami Bu wiłł e Anna Iwołay e de Gonip owa) y k ikš a ė iai Ju gis Y olai is de Ka klėnai con Ko yna Rača I oi e de Ganyp o os (Geo gio Cumlay is de Ko kłany Ca ha ina Gonzay e de Rac 130) (K žI). La misma esiden e de Ganyp o os Ona Y olai ė Bu ilienė (Anna Iwołay e Bu wiłowa de Gonip owa), ya como mad e bau is o, apa ece y en 1666 y 1668 (K žI 146, 169). En 1669 And iaus Y olio y su esposa, cuya segunda pe sona es el apellido Mikulai ė24 (And ea Iwolis e <...> Mikułay e de Ko klany), hija Elžbie ą (Elisabe h) bau iza on a la misma aldeana esiden e Ko yna Jonušai ė Y olenė (Ca ha ina JoAudenių kaimo25 habi an es Melchio o Simonai I o y Elisabe hos Y iaii ės (Melchio is Symonay is e Elisabe hałay e de nuʃay e Iwoliene de Ko klany) (K žI 185). Tais pačiais me ais bu o k ikš ijamas Audenie) sūnus (Samuel), cuyo nomb e de c ís ola se indica como Jonas Y ay is de Ka klė (Joannes I o de Samuelmė 21g […] d> d. 22 Pagia pueblo Kelmės . K ažių seniūnijoje. 23 Ganýp o a pueblo Kelmės . K ažių seniūnijoje. 24 El nomb e de la pe sona en la uen e no insc ibido. 25 Audenia pueblo Kelmės . Už enčio seniūnijoje. A ículos A icles 185 / Dėl kaimo a do Ý oliai kilmės Ko klany) (K žI 189). En 1670 nue amen e se mencionan habi an es de Ganyp o os Adomas Bu ilas y Ona Y olai ė Bu ilienė (Adami Bu wiłł e Anna Iwołay e Bu wiłowa de Gonip owa), cuyas hijas Magdalenas (Magdalena) pad is o pad e e a Jonas Y olis de Ka klėnų (Joannes Iwolis de Ko klanis) (K žI 194). Tų mismos años en los egis os de bau ismo ambién se halla la ya mencionada bap š amo é, esiden e de Ka klėnai, Ko yna Jonušai ė Y olienė (Ca ha ina Jonuzay e Iwolowa26 de Ko klany) (K žI 198) y Ka klėnuas i an es mad e Ge ūda Y olai ė y su ma ido duk o as Vaičai is (Ch is opho i Wayczay is e Gie udis Iwołay e de Ko klany), cuyos Ko ą K is o (Ca ha ina) bau izó ambién ka lėniškis Y olis (Joannes Iwolis) (K žI 200). En 1671 se insc ibie on dos mad es de bau ismo: Elžbie a Y olai ė de Vaigu os27 (Elisabe a Iwalowna de Waygowa) (K žI 220) y Zuzana Y olai ė de Ka klėnų (uzanna Wołay e de Ko klany) (K žI 210), cuya segunda pe sonalidad p obablemen e bien neišgi dus aš ininko se ab e ia nume an an y (i). Audeniuos i ien e Elžbie a Y olai ė, que en 1669 se menciona como k ikš amo ė, en 1672 se insc ibe como Me kelio Leišaičio esposa (Me chelis Leyzay is e Elisabe ha Iwołay e de Audenis) y sūnaus Jacúbo (Jacobus) mad e (K žI 230). De es os da os se e que en 16561672 K ažių pa apijoje abusiai i ía de pe sonas, cuyos secunda ios pe sonales enían šaknį Y ol-. Pačiame Y olių pueblo i ía Magdalena Y olienė (Magdalena Iwolowa), Ona Y olai ė (Anna Iwołay e), Kazimie as Y olis (Casimi i Iwolis) con su esposa Magdalena28 (Magdalena) y sūnumi Mo iejumi (Ma hias). muy posible cosaik as, jog es o es de una amilia miemb os ma ido, esposa, hija y sūnus. Pagios en la aldea insc i a Ona oli Yenė (Anna Iwalowa), Ka klėnuose Ju gis Y olai is (Geo gio Iwołay is), Ona oli Yenė (Anna Iwalowa), And ius Y olis (And ea Iwolis) con su esposa, me gau inu pe sonaju Mikulai ė (Mikułay e), y la hija Elžbie a (Elis ili), Ko yna Jonušai ė Yenė (Ca ha ina Jonułay e Iwalowa, Ca ha ina Jonułay e Iwolowa), Jonas Y olai is (Joanna Iwołay is), Y onna I o (Iwołay is), Ge ūda Y ola (Gaj ila Y ola), Y onna Y ola (Gaj ila Y ola), Y ola (Y onna Y ola), Y ola (Y onna Y ola), Y ola (Iwola), 166990, pe o se puede explica es a o ma de esc i u a en el o o idioma: Iwola (Iwola), Iwola (Iwola), Iwola (Iwola), Iwola (Iwola), Iwola (Iwola), Iwola (Iwola), Iwola (Iwola), Iwola (Iwola), Iwola (Iwola), Iwola (Iwola), Iwola, e c. (Elisabe ha Iwołay e), Vaigu oje – Elžbie a Y olai ė (Elisabe a Iwalowna). 27 Váigu a pueblo Kelmės . Vaigu os seniūnijoje. 28 La muje , insc i a como Magdalena Iwolowa, y Kazimie o Y olio esposa Magdalena g eičiausia es la misma pe sona. 29 Da plg. lenk. a d. Iwoła (SNP IV 231). LAIMUTIS BILKIS 186 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII his ó icas Li u ias pe sonales a džių con [i.] palab a al p incipio de esc i u a analogía, plg. a d. Ilowic, Jlewica, Jłowica: Ylays, -ius? (Zinke ičius: 147), Ma e Iлайтис 1537 m. 16 (= Ylai is), Iła 2, Casimi i Iła, Casimi Iła, Casimi i e Ma iannæ Iła851731 m. * (= Yla) (IAK), anila jllokowic 16 m., joanne jllokowic de jokis (1608 m. = Ylaka ičius), Josephus Iłka (1798 m. = 170 Ylakai is) (Ylakai), Je zy 4, 10, 1790 m., Ma hias Jlakis, Ba holomäus Jlakis, Josephis (1820 m.) *Ylakis (KIAK) *. Fo mų su a šaknyje a osena (Iwalowa, Iwalowna) ambién a ibuye a enómenos de sla inimo, po que a esc i u a en luga o es ecuen e modo de sla inimo de his ó icos nomb es pe sonales li uanos30, plg. a d. adeyko < Sodeika, Ta a elis < To o ėlis (Zinke ičius: 99), ÿlob alis (= *Žilab olis, *Žilab olys) (Ragauskai ė 1977: 61). A ibu e la a ención a lo que a luga o se esc ibe en aquellas a ian es, cuyos y p ecesagos cambias os sla iškomis (lenkiškomis) -o a, -o na, y en pe sonales con lie u iškomis p ecesagos consis en emen e se man iene o: Iwołay e, Iwołay is, Iwoliene. Además, como ya mencionada, i en luga y esc ibe y en odos el nomb e del pueblo Ý oliai, cuyo ik umą undžia gy oji kalba, his o iniuose insc i us. Así, da os an oponimía his ó icas de la XVII a. II haludija es iudija pačiame Y olių kaime y sus apylinkėse bu usį pe sona a dį *Y olis (Iwolis), de cual, sin dudaés, y kildin inas oikonimas Ý oliai. Es o se ía del nomb e pe sonal plu alis a compues o kuopinis nomb e de luga de esidencia. De es o an es dada Y olių y sus habi an es mención de la his o ia en uen es esumidas se e, que desde 1680 años nomb e pe sonal *Y olis Y olių kaime ya no es á mencionado, su ne as a y XVIII a. XIX a. I pusės me ikų lib os, y XIX a. medio (1845 años) pa apijiečių są aše. Apellė *Y olis no llegó y has a nues os días, ella no ijada Li u ias pa a džių žodyne (LPŽ). Pa ies nomb e del pueblo de o igen undado el o igen del an oponimo no es del odo acla iski, sin emba go más impo an e i o uen e his ó ica K ažių bažnyčios 16561672 años k ikš o me ikų knygos an oponimía da os pe mi e escala una hipo esę de o igen. G e a muchas eces en el lib o записать личностей Iwolowa, Iwolis, Iwalowa, Iwołay is, Iwoliene, Iwalowna, suponuojančių šaknį Y ol-, y a Iwołay e, dos casos, según los cuales se puede econs ui an oponimą *Gy olis. en 1667 se insc iben los pad es de bau ismo Jonas Gy olis con Liucia Vaičai e (Joannes Giwolis cum Lucia Wayczay e de Poszyle) (K žK I 55), y en 1667 los pad es de la misma aldea C is ina Albe as Gy olis y K is ina Degu ai ai ė (Albe i Giwolis e Degu ayćio de Paszyle) (K žK I 1660 151). Así en la misma uen e en el mismo pe íodo mencionados ce ca de una de la o a si uados 30 Plg. Zinke ičius 2008: 48; Sinke ičiū ė, Račickaja 2014: 310.