Dėl kaimo vardo „Ývoliai“ kilmės

LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0002-2902-4722 Mokslinių tyrimų kryptys: toponimika, antroponimika. DOI: doi.org/10.35321/all83-08 DĖL KAIMO VARDO ÝVOLIAI KILMĖS On the Origin of the Village Name Ývoliai ANOTACIJA Remiantis gyvosios kalbos ir istorijos šaltinių duomenų analize straipsnyje išsamiai aptariama Kelmės r. Kražių seniūnijoje esančio kaimo vardo Ývoliai kilmė ir raida. Apžvelgus oikonimo užrašymus iš gyvosios kalbos, įvertinus jų patikimumą daroma išvada, kad vardo forma su ilguoju balsiu žodžio pradžioje yra autentiška. Aptariant oikonimo vartoseną istorijos šaltiniuose daugiausia dėmesio skiriama Kražių parapijos 1656–1672 m. krikšto metrikų knygos, kurioje šis vardas paminėtas pirmą kartą, įrašų analizei. Siekiant respektuoti ne tik vardo, bet ir juo vadinamos gyvenvietės istoriją, pateikiamas ir toponiminis, ir antroponiminis istorinių užrašymų kontekstas: išsamiai apžvelgiami kaimo bei jo gyventojų paminėjimai, atskleidžiami užrašytų žmonių tarpusavio ryšiai. Nustačius, kad Ývolių kaime ir jo apylinkėse XVII a. II pusėje būta asmenvardžio *Yvolis (Ivolis, Iwolowa, Iwolayte, Iwalowa, Iwolaytis, Iwoliene, Iwalwona), daroma išvada, jog oikonimas neabejotinai yra asmenvardinės kilmės. ESMINIAI ŽODŽIAI: istorinė toponimika, istorinė antroponimika, oikonimų raida, oikonimų kilmė, onimų istoriniai užrašymai. ANNOTATION Based on the analysis of the data from the living language and historical sources, the article presents a comprehensive discussion on the origin and development of the name of the village Ývoliai, which is located in Kražiai eldership, Kelmė district. After reviewing the records of the oikonym from the living language and evaluating their reliability, the conclusion is made that the name form with a long vowel at the beginning of the word is authentic. When discussing the usage of the oikonym in historical sources, most attention is paid to the analysis of the records from the Baptism Register Book of Kražiai Parish 178 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Dėl kaimo vardo Įvoliai kilmės of 1656–1672 in which this name was mentioned for the first time. In order to evaluate the history of both the name and the settlement bearing this name, the toponymic and anthroponymic context of historical records is provided: the mentions of the village and its residents are thoroughly reviewed; the links of the recorded people are revealed. Since it was found that the personal name *Yvolis (Iuolis, Iwolowa, Iwolayte, Iwalowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwalowna) actually existed in Yvoliai village and its environs in the second half of the 17th century, the conclusion is made that the oikonym is definitely of anthroponymic origin. KEYWORDS: historical toponymy, historical anthroponymy, development of oikonyms, origin of oikonyms, historical records of onyms. Yvoliais vadinamas kaimas šiuo metu yra Kelmės r. Kražių seniūnijos teritorijoje, anksčiau priklausė Raseinių apskrities Kražių valsčiui. Apie šio vardo kilmę ir juo vadinamos gyvenvietės istoriją nepavyko rasti jokių tyrimų. Paties vietovardžio struktūra1 ir kilmė iš pirmo žvilgsnio nėra aiški, neišgvildenama be detalesnės kalbinės ir istorinės analizės. Todėl straipsnio tikslas ir yra nustatyti šio oikonimo istorines raidos bruožus bei labiausiai galimą kilmės šaltinį. Tam pasiekti reikalinga turėti prieš akis istorinį kontekstą, t. y. išanalizuoti gyvenvietės ir jos vardo paminėjimus (užrašymus) istorijos dokumentuose, kreipiant dėmesį ne tik į toponiminį, bet ir antroponiminį istorinių užrašymų aspektą. Taip pat būtina ištirti vardo vartosenos gyvojoje kalboje ir norminamuosiuose šaltiniuose raidą kartu nustatant ir tikrąją, autentišką, jo formą. Pirmuoju oikonimo užfiksavimu iš gyvosios kalbos laikytina Juozo Tumo-Vaižganto 1904 metais užrašyta nesukirčiuota kaimo Pašilės parapijoje vardo forma Ivoliai (Vaiszgantas 1904: 56). Žodžio pradžios I tikrumas čia kelia abejonių, nes ir, tarkime, oikonimai Ylakiai, Ylakaičiai Vaižganto taip pat užrašyti Ilakiai, Ilakaičiai (p. 52). Pagal 1923 metais vykusį gyventojų surašymą 1925 metais išleistame Lietuvos gyvenamųjų vietų žinyne nurodytas Raseinių apskrities Kražių valsčiui priklausantis Ivalių km² (LAV 211). 1935 metais buvo sudaryta šio kaimo žemės vardyno anketa, kurioje, savaime suprantama, užrašytas ir pačios gyvenvietės vardas. Vietovardžius iš vietinio gyventojo Jono Balsio surašė Karklėnų pradžios mokyklos mokytojas Antanas Tamošiūnas. Reikia pažymėti, kad vietų vardai anketoje surašyti labai kompetentingai, sukirčiuoti aiškiai skiriant priegaides3. Kaimo vardas pateikiamas su ilguoju žodžio pradžios vokalizmu ir tvirtagrade priegaide: Įvoliai. Panašiu metu gyvenviečių vardus 1 Gyvosios kalbos vietovardžių kartotekos vienoje kortelėje netgi abejojama, kaip turi būti rašomas kaimo vardas – Yvoliai ar Įvoliai. 2 1923 metų duomenimis, kaime buvo 3 sodybos ir 23 gyventojai. 3 Plg. užrašytus vietovardžius Atkračičiai, Gliminės, Šūnpakausis. Straipsniai / Articles 179 LAIMUTIS BILKIS tvarkė Pavardžių ir vietovardžių komisija, vadovaujama kalbininkų Antano Salio, o vėliau – Juozo Balčikonio. Jos sudarytose bylose šio kaimo vardo forma ir kirčio vieta sutampa su Žemės vardyno anketų duomenimis, tik čia pažymėta žemaičiams būdinga b. k. tvirtapradę priegaidę atitinkanti laužtinė priegaidė: Ĩvoliai (VB III 47). Po karo tvarkant vietovardžius nežinia dėl kokių priežasčių nusistovėjo kaimo vardo variantas su tvirtagale priegaide – Ĩvoliai (LATSŽ II 100). Apžvelgiant oikonimo gyvosios vartosenos duomenis ir norminimo istoriją, galima teigti, kad dabartinė forma su ilguoju žodžio pradžios vokalizmu Yvoliai yra tikra, nes ją paliudija labiausiai su gyvąja kalba susiję tarpukario šaltiniai – Lietuvos žemės vardyno anketos bei Pavardžių ir vietovardžių komisijos bylos. Šiek tiek neaiškumų kelia priegaidė, tačiau tarpukario duomenys leidžia abejoti XX a. II pusės norminamajame šaltinyje atsiradusio cirkumflekso tikrumu. Išanalizavus istorinius šaltinius galima konstatuoti, kad Yvoliai nėra labai sena gyvenvietė, ji neminima vokiečių kronikose, senuose dvarų inventoriuose. Pirmieji užrašymai randami XVII a. II pusėje. Bent kol kas galima teigti, kad pirmą kartą kaimas paminėtas 1661 metais. Kražių parapijos 1656–1672 metų krikšto metrikų knygoje užrašyta Yvoliuose gyvenanti krikšto motina Elžbieta Litvinienė (Elisabeth Litwinowa de Villa Iwole), kartu su Kazimieru Stanėvičiumi (Casimirus Staniewicz) iš Paalksnių kaimo⁴ pakrikštijusi ten pat gyvenančių Baltramiejaus Petraičių ir jo žmonos Kristinos (Bartholomei Petraytis et Cristina de Paalksnie) dukrą Oną (Annam) (KržKr₁ 83). Po to šioje krikšto įrašų knygoje kaimas minimas gana dažnai. 1662 metais užrašyta, jog Karklėnų⁵ gyventojas Jonas Litvinas (Joannes Litwinis de Korklany) ir moteris, įvardijama kaip Magdalena Iwolowa, gyvenanti Yvoliuose (de Iwole) pakrikštijo Kristoforą (Christophorus), Laurencijaus Bukančio ir Onos Jurgaitės iš Karklėnų (Laurenty Butantis⁶ et Anna Jurgayte de Korklany), sūnų (KržKr₁ 89). Tais pačiais 1662 metais užrašyti Yvoliuose gyvenantys tėvai Jonas Stanislovaitis ir žmona Elžbieta (Joannis Stanisłowaytis et Elisabetha de Iwole) ir jų sūnaus Andriejaus (Andream) krikštatėviai Jonas Laurinaitis iš Ejučių kaimo⁷ ir Ona Yvolaitė iš Yvolių (Joannes Laurinaytis de Eiucie cum Anna Iwotayte de Iwole) (KržKr₁ 94). 1663 metais paminėti Yvolių gyventojai Kazimieras Yvolis ir jo žmona Magdalena (Casimiri Iwolis et Magdalena de Iwole), kurių sūnų Motiejų (Mathias) pakrikštijo Stanislovas Kantauškis ir Barbora Stanislovaitė iš Karklėnų (Stanislaus Kantowski de Korklany cum ⁴ Paalksniai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. ⁵ Karklėnai – miestelis Kelmės r. Kražių seniūnijoje. ⁶ Knygoje aiškiai užrašyta avd. Butantis, matyt, yra rašininko iškreiptas iš Bukantis. ⁷ Ejučiai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. 180 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Dėl kaimo vardo Ývoliai kilmės Barbara Stanisłowayte) (KržKr₁ 98). Ši gyvenamoji vietovė užrašyta ir 1664 metais: tuo metu Karklėnų gyventojai Jurgis Yvolaitis ir Elžbieta Kantauskaitė (Georgio Iwolaytis de Korklany cum Elisabetha Kantawskyte) pakrikštijo Kazimierą (Casimirus), Kazimiero Jonaičio ir Kotrynos Kidikaitės iš Yvolių (Casimiri Jonaytis et Catharina Kidikayte de Iwole), sūnų (KržKr₁ 111). 1668 metais Yvoliai paminėti nurodant juose gyvenančią Barborą Mikolaitę (Barbara Mikolayte de Iwolis), kurios sūnų Stanislovą (Stanislaus) krikštijo Kražiuose gyvenantys Martynas Burokas ir Magdalena Budrevičaitė⁸ (Martinus Burak cum Magdalena Budrewiczowna Crosentes) (KržKr₁ 172). Vėlesnėje Kražių parapijos metrikų knygoje, apimančioje 1680–1737 metų krikšto ir jungtuvių įrašus, Yvoliai taip pat paminėti daug kartų. 1691 metais užrašytas Yvolių gyventojas Jonas Milius (Joanᵉs Milus de Iwole), krikštijęs Kotryną (Catharina). Kristoforo Miliaus ir Marijonos Mažrymaitės iš Klibalių kaimo⁹ (Christophori Milus de Klibale et Mariana Mažrymayte) dukrą (KržKr₁₁₁ 15). 1720 metais Yvoliuose gyvenančių Grigorijaus Šurpickio ir Agotos Burtynaitės (Gregory Szurpick y et Agatha Burtynowna de Iwolis) sūnaus Stanislovo (Stanislaus) krikštamote nurodyta taip pat šio kaimo gyventoja Marijona Bargailienė (Mariana Bargaytowa de Iwolis) (KržKr₁₁ 25). 1721 metų knygoje užfiksuota Yvolių gyventojo Simono Liplevičiaus (Simon Liplewicz de Iwole) santuoka su Barbora Milinovičaite iš Kupšelių kaimo¹⁰ (Barbara Milinowiczowna de Kupszczeliszki) (KržKr₁₁ 169). 1722 metais užrašyti Yvoliuose gyvenantys tėvai Kristoforas Šorpickis ir Agota Leplinaitė (Christophori Szorpicki¹¹ et Agatha Leplinowna de Iwole) ir krikšto tėvai Jonas Jalvanovskis¹² bei Kotryna Rutkovska (Joannes Jalwanowski cum Catharina Rutkowska) (KržKr₁₁ 45), taip pat tėvai Danilas Kitas bei Parasi ja Kitkovna ir krikšto tėvai Romanas Oferovskis bei Ona Bargailienė (Danilo Kitał et Parasia Kitkowuna <...> Romanus Oferowski cum Anna Bargayłowa de Iwole) (KržKr₁₁ 46). Toliau knygoje fiksuoti tokie kaimo ir jo gyventojų onimai: tėvai Eustochim Łukaszow et Mariana Bobrowska, krikštatėviai Petrus Jakubowski cum Anna Ignatowiczowna de Iwol 1723 m. (KržKr₁₁ 50); ⁸ Straipsnyje atstatant lietuviškas netekėjusių moterų pavardes paisoma ne bendrinės kalbos, o tarmės duomenų. Pietų žemaičių varniškių šnektoje prie bet kokią galūnę turinčios tėvo pavardės dedama priesaga -aitė (plg. LKA III 120, žemėl. Nr. 112). Tokią vartoseną paliudija ir nagrinėtų šaltinių duomenys, plg. netekėjusių moterų pavardes Jurgayte, Iwolayte, Kantawskayte. Todėl pavardės rekonstruojamos pridedant šią priesagą, o ne bendrinėje kalboje nustatytas -ytė, -(i)ūtė. ⁹ Klibaliai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. ¹⁰ Kupšeliai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje.. ¹¹ Avd. Szorpicki ir 1720 m. tuose pačiuose Yvoliuose užrašytas Szurpick y, matyt, yra grafiniai variantai. ¹² Šio asmenvardžio tikrumas kelia abejonių, nes knygoje užrašyta labai neaiškiai. Straipsniai / Articles 181 LAIMUTIS BILKIS tėvai Joannis Bordasow et Catharina Akionka¹³ de Iwole 1723 m. (KržKrᵢₙₙ 54); liudininkas Audagin Łukcho de Iwola 1724 m. (KržKrᵢₙₙ 176); vyras ir žmona Constanting Arasimow cum Añ’a Zakrzewska de Iwole 1729 m. (KržKrᵢₙₙ 182); tėvai Antony Zakrzewski et Anna Zakrzewska de Iwole 1730 m. (KržKrᵢₙₙ 118); tėvai Cõ̃stanti Audachim, Añ’a Zacherewska De Sywoli 1730 m. (KržKrᵢₙₙ 119); tėvai Casimirus Zakrowski et Anna Szantarskouna De Iwale, krikšto motina Anna Karbowska De Iwaliszki 1731 m. (KržKrᵢₙₙ 121); krikšto tėvas Matthias Anaszko de Iwola 1732 m. (KržKrᵢₙₙ 129). Yvolių kaimas nuosekliai minimas ir vėlesniuose Kražių parapijos bažnyčiniuose dokumentuose. Pavyzdžiui, 1736–1748 metų krikšto metrikų knygoje 1744 metais užrašyti šiame kaime gyvenantys tėvai Jurgis Milinavičius bei jo žmona Kristina (Georgio Milinowicz et Christiña <…> de Iwole) ir krikšto motina Marijona Jakimaitė (Marianna Jakimowna de Iwole) (KržKrₙₙ 106). XIX a. I pusėje Yvoliai minimi Karklėnų bažnyčios, kuri tuo metu buvo Pašilės parapijos filija, dokumentuose. 1816–1829 metų krikšto metrikų knygoje užfiksuoti įrašai: Josepho Toluszewicz matre Ursula de Domo Kurpowiczowna de Villa Iwole 1817 m. (KrklKrᵢ 3), Antonio Toluszew⁽?⁾, Jōhana Łukszowna de Villa Iwole 1818 m. (KrklKrᵢ 7) ir pan. Kiek vėlesnėje Karklėnų bažnyčios krikšto metrikų knygoje Yvolių kaimas užrašytas vietininko linksniu: We wsi Iwołach 1828 m. (KrklKrₙₙ 2). Kaimas ir jo vardas XIX a. viduryje lotyniškais bei slaviškais rašmenimis užrašytas ir kitokiuose (nebažnytinio pobūdžio) šaltiniuose: Иволе 1845 m. (PašPS 5), Iwole 1854 m. (Hołowiński 1854). Istorijos šaltinių analizė leidžia išskirti kelis juose vartotus oikonimo Yvoliai variantus. Dažniausiai užrašyta de Iwole (de Iwole, Иволе). Dar pasitaiko formų de Iwolis, de Iwol, De Sywoli, de Iwola, De Iwale, De Iwaliszki, We wsi Iwołach. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė vienu atveju, išskyrus netipinę formą de Sywoli, neperteiktas ilgo­sis žodžio pradžios vokalizmas. Tačiau tai negali būti priežastis abejoti gyvosios kalbos vardo Yvoliai tikrumu, nes nelietuvių kalba rašytuose šaltiniuose vietoje y labai dažnai rašoma i, plg. Iłłakaycie 1699 m., 1700 m. (YlJn 35) (= Yłakaīčiai¹⁴), de Iłakiow 1682 m., de Iłłoki 1688 m., 1689 m., 1699 m., 1702 m., 1703 m., de Iłoki 1682 m., de Iłłoki 1689 m., de Iłłokie 1698 m., 1699 m., de Iłłokif 1688 m., de iłokif 1677 m., de jłłokif 1678 m. (YlJn 2, 4, 10, 21, 22, 24, 34, 35, 38, 39), de ilocis, de Iłakiow 1713 m., de Iłakif, Iłłocis 1716 m., de Iłłocis 1718 m., 1720 m., de Iłłoki 1720 m., de Iłoki 1716 m., de Iłłokie 1719 m., de Iłłokie 1719 m., de Iłłokis 1718 m. (YlKr ¹³ Asmenvardis užrašytas neaiškiai, todėl straipsnyje pateikiamos formos tikrumas abejotinas. ¹⁴ Yłakaīčiai – kaimas Skuodo r. Ylakių seniūnijoje. 182 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Dėl kaimo vardo Yvoliai kilmės 23, 24, 51, 56, 57, 59, 60, 73, 76, 84, 85, 87) (= Ylakiai¹⁵), Iniszki 1854 m. (Hołowiński 1854), Mhuuku 1892 m. (KnGGS 148) (= Yniškės¹⁶). Tai, kad nelietuviškuose istorijos šaltiniuose užrašytuose vietovardžiuose neskiriami ilgieji ir trumpieji balsiai [i̯] ir [i], pažymi ir kiti lietuvių vardyno tyrėjai (žr. Gar­liauskas 1998: 184). Žodžio galo e (Iwole, Jwole, Iwale) ir a po lenkų minkštojo priebalsio¹⁷ (Iwola) greičiausiai atspindi žemaičiams būdingą galūnės –iai (–ei) monoftongizavimą, t. y. vertimą į [e]. Tokių atvejų žemaičių istorinėje oikonimijoje užfiksuota gana daug, plg. de Brukale (= Brukaliai), de kule (= Kuliai), de Rezgale (= Rezgaliai), ex Stanele (= Stanėliai) ir pan. (žr. Gar­liauskas 1998: 175), ze wsią Giwole 1777 m. (= Gyvoliai¹⁸) (IVK). Vieną kartą užrašyta forma de Iwolis, matyt, yra aplоtyninta, atitinkanti daugiskaitos abliatyvą. Tai ypač tikėtina dėl to, jog šaltinio tekstas rašytas lotynų kalba¹⁹. Užrašymas De Iwale greičiausiai sietinas su lietuvių vietovardžių slavinimu ilgąjį [o̯] (šiuo atveju nekirčiuotą) žymin­t raide a, plg. istorinius XVII a. pabaigos ir XVIII a. pradžios Punsko parapijos oikonimus Furrmaniszki (= Fūrmoniškės), Jawoyszany, Jawoyszane (= Jova­iš­ėnys) (Palionis 2008, 193, 194), dar plg. XIX II pusės užrašymus Гувалу 1865 m., 1892 m. (= Gyvoliai) (IVK). 1723 m. pateikta begalinė forma de Iwol galbūt atsiradusi pagal lenkų kalbos nekatrosios giminės daiktavardžių su daugiskaitos vardininko galūne –a po minkštojo priebalsio daugiskaitos kilmininko analogiją: dgs. vard. Iwola → dgs. kilm. Iwol²⁰. XIX a. I pusėje užrašyta forma We usi Iwolach yra apslavinta, atitinkanti lenkų kalbos, kuria parašytas šaltinis, vietininką. Vienintelį kartą 1731 metais užfiksuota forma De Iwaliszki galėtų liudyti apie buvusį Yvolių variantą *Yvoliškės ar *Yvoliškiai, tačiau vienkarti­nis paminėjimas verčia šį atvejį vertinti atsargiai – galbūt tai ne gyvosios kal­bos vardas, o tik raštininko pagal kokią kitą analogiją užrašytas konstruktas, juo labiau, kad tame pačiame įraše pateikiama ir oikonimo forma be priesagos De Iwale. Yvolių užrašymas De Sywoli, be abejonės, yra riktas, atsiradęs nesupratus ar gerai neišgirdus tikrojo kaimo vardo, tačiau ši forma yra vienintelė, kurioje atspindėtas ilgasis vokalizmas. Istorijos šaltiniuose užrašytų variantų analizė leidžia teigti, kad gyvojoje kalboje vartojamas kaimo vardas Yvoliai yra pirminis. Jo įvairios formos nulemtos ¹⁵ Ylakiai – miestelis Skuodo r. Ylakių seniūnijoje. ¹⁶ Yniškės – kaimas Šiaulių r. Raudėnų seniūnijoje. ¹⁷ Šaltinis rašytas lotynų kalba, tačiau vietovardžiuose esama nemažai lenkų kalbos elementų. ¹⁸ Gyvoliai – kaimas Mažeikių r. Viekšnių seniūnijoje. ¹⁹ Plg. istorinius užrašymus de Kaulaakis (= Kaūlakiai), de Rymucis (= Rimūčiai), de Jabanif (= Sabōniai) ir pan. (žr. Gar­liauskas 1998: 164–165; 2004: 44). ²⁰ Plg. lenk. vns. vard. pole, dgs. vard. pola, dgs. kilm. pól. Straipsniai / Articles 183 LAIMUTIS BILKIS bendrai istorinės lietuvių toponimijos raidai būdingų veiksnių: tarminių ypatybių respektavimo, apslavinimo, aplotyninimo, raštininkų kompetencijos. Jeigu XVIII a. I pusės forma Iwaliszki (*Yvoliškės? *Yvoliškiai?) ir būtų tikra, tai ji laikytina antrine, atsiradusia vėliau nei Y̌uoliai ir neatejusia iki mūsų dienų. Ištirti istorijos šaltiniai suteikia galimybę pakankamai apčiuopiamai paaiškinti ir oikonimo Y̌uoliai kilmę. Jos raktas glūdi jau minėtoje Kražių bažnyčios 1656–1672 metų krikšto metrikų knygoje. Čia 1661 metais užrašyti krikšto tėvai Jonas Milkantas (tarm. Milkontas) iš Spirgių kaimo21 ir Ona Yvolienė iš Pagių kaimo22 (Joannes Milkont de Spirgie et Anna Iwalowa de Pagie) (KržKr₁ 73). Dviejuose 1662 metų įrašuose nurodomi krikštatėviai Jonas Litvinas iš Karklėnų ir Yvolių gyventoja Magdalena Yvolienė (Joannes Litwins de Korklany Cum Magdalena Iwolowa de Iwole) (KržKr₁ 89) bei Eičiuose gyvenantis Jonas Laurinaitis su Ona Yvolaite iš Yvolių (Joannes Laurinaytis de Eiucie cum Anna Iwolayte de Iwole) (KržKr₁ 94). 1663 metais paminėti tėvai, Yvolių gyventojai, Kazimieras Yvolis ir jo žmona Magdalena (Casimiri Iwolis et Magdalena de Iwole) bei jų sūnus Motiejus (Mathias) (KržKr₁ 98). 1664 ir 1665 metais užrašyti krikšto tėvai, Karklėnų gyventojai, atitinkamai Jurgis Yvolaitis su Elžbieta Kantau skaite (Georgio Iwotaytis de Korklany cum Elisabetha Kantawskayte ibidem) (KržKr₁ 111) bei Jonas Litvinas su Ona Yvoliene (Joannes Litwin de Korklanis cum Anna Iwalowa ibidem) (KržKr₁ 127). Dar viename 1665 metų įraše užfiksuoti tėvai, Ganyprovos kaimo23 gyventojai, Adomas Butvilas ir Ona Yvolaitė (Adami Butwilh et Anna Iwolayte de Goniprowa) bei krikštatėviai Jurgis Yvolaitis iš Karklėnų su Kotryna Račaite iš Ganyprovos (Georgio Iwolaytis de Korklany Cum Catharina Raczayte de Goniprowa) (KržĮ 130). Ta pati Ganyprovos gyventoja Ona Yvolaitė Butvilienė (Anna Iwolayte Butwilowa de Goniprowa), jau kaip krikšto motina, minima ir 1666 bei 1668 metais (Krž 146, 169). 1669 metais Karklėnuose gyvenusių Andriaus Yvolio ir jo žmonos, kurios antrasis asmenvardis Mikulaitė24 (Andrea Iwolis et <…> Mikulayte de Korklany), dukrą Elžbietą (Elisabeth) krikštijo to paties kaimo gyventoja Kotryna Jonušaitė Yvolienė (Catharina Jonu layte Iwoliene de Korklany) (KržĮ 185). Tais pačiais metais buvo krikštijamas Audenių kaimo25 gyventojų Melchioro Simoniaičio ir Elžbietos Yvolaitės (Melchioris Symonaytis et Elisabetha Iwolayte de Audenie) sūnus Samuelis (Samuel), kurio krikštatėviu nurodomas Jonas Yvolaitis iš Karklėnų (Joannes Iwolaytis de ²¹ Spiṙgiai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. ²² Pagiai – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. ²³ Ganýprova – kaimas Kelmės r. Kražių seniūnijoje. ²⁴ Žmonos vardas šaltinyje neįskaitomas. ²⁵ Audeniai – kaimas Kelmės r. Užvenčio seniūnijoje. 184 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Dėl kaimo vardo Ývoliai kilmės Korklany) (Kržį 189). 1670 metais vėl paminėti Ganyprovos gyventojai Adomas Butvilas ir Ona Yvolaitė Butvilienė (Adami Butwilt et Anna Iwolayte Butwilowa de Goniprowa), kurių dukros Magdalenos (Magdalena) krikšto tėvu buvo Jonas Yvolis iš Karklėnų (Joannes Iwolis de Korklanis) (Kržį 194). Tų pačių metų krikšto įrašuose dar aptinkama jau minėta krikštamotė, Karklėnų gyventoja, Kotryna Jonušaitė Yvolienė (Catharina Jonufzayte Iwolowa²⁶ de Korklany) (Kržį 198) ir Karklėnuose gyvenantys motina Gertruda Yvolaitė bei jos vyras Kristoforas Vaičaitis (Christophori Wayczaytis et Giertrudis Iwolayte de Korklany), kurių dukrą Kotryną (Catharina) krikštijo taip pat karklėniškis Jonas Yvolis (Joannes Iwolis) (Kržį 200). 1671 metais užrašytos dvi krikšto motinos: Elžbieta Yvolaitė iš Vaiguvos²⁷ (Elisabeta Iwalowna de Waygowa) (Kržį 220) ir Zuzana Yvolaitė iš Karklėnų (Zuzanna Wotayte de Korklany) (Kržį 210), kurios antrasis asmenvardis greičiausiai gerai neišgirdus raštininko sutrumpintas numetant pradžios y (i). Audeniuose gyvenanti Elžbieta Yvolaitė, kuri 1669 metais paminėta kaip krikštamotė, 1672 metais užrašyta kaip Merkelio Leišaičio žmona (Merchelis Leyfzaytis et Elisabetha Iwolayte de Audenis) ir sūnaus Jokūbo (Jacobus) motina (Kržį 230). Iš šių duomenų matyti, kad 1656–1672 metais Kražių parapijoje gausiai gyventa žmonių, kurių antrieji asmenvardžiai turėjo šaknį Yvol-. Pačiame Yvolių kaime gyveno Magdalena Yvolienė (Magdalena Iwolowa), Ona Yvolaitė (Anna Iwolayte), Kazimieras Yvolis (Casimiri Iwolis) su žmona Magdalena²⁸ (Magdalena) ir sūnumi Motiejumi (Mathias). Labai galimas daiktas, jog tai vienos šeimos nariai – vyras, žmona, dukra ir sūnus. Pagių kaime užrašyta Ona Yvolienė (Anna Iwalowa), Karklėnuose – Jurgis Yvolaitis (Georgio Iwolaytis), Ona Yvolienė (Anna Iwalowa), Andrius Yvolis (Andrea Iwolis) su žmona, mergautiniu asmenvardžiu Mikulaitė (Mikulayte), ir dukra Elžbieta (Elisabeth), Kotryna Jonušaitė Yvolienė (Catharina Jonufayte Iwoliene, Catharina Jonufzayte Iwolowa), Jonas Yvolaitis (Joannes Iwolaytis), Jonas Yvolis (Joannes Iwolis), Gertrūda Yvolaitė (Giertrudis Iwolayte), Zuzana Yvolaitė (Zuzanna Wolayte), Ganyprovoje – Ona Yvolaitė Butvilienė (Anna Iwolayte Butwilowa), Audeniuose – Elžbieta Yvolaitė (Elisabetha Iwolayte), Vaig uvoje – Elžbieta Yvolaitė (Elisabeta Iwalowna). Asmenvardžiai Iwolowa, Iwołayte, Iwolis, Iwalowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwalowna šaltinyje nuosekliai rašomi su i (I)²⁹, tačiau tai galima paaiškinti ir kitų ²⁶ Skiriasi šios moters įvardijimo pagal vyrą forma: 1669 m. užrašytas lietuviškas variantas Iwoliene, o 1670 m. – lenkiškas Iwolowa. o 1670 m. – lenkiškas Iwolowa. ²⁷ Váiguva – kaimas Kelmės r. Vaiguvos seniūnijoje. ²⁸ Moteris, įvardinta kaip Magdalena Iwolowa, ir Kazimiero Yvolio žmona Magdalena greičiausiai yra tas pats asmuo. ²⁹ Dar plg. lenk. avd. Iwoła (SNP IV 231). Straipsniai / Articles 185 LAIMUTIS BILKIS istorinių lietuvių asmenvardžių su [i] žodžio pradžioje rašymo analogija, plg. avd. Ilowicz, Jlewiczą, Jłowicza: Yła (–ys, –ius?) (Zinkevičius 1977: 147), Mame Илаумц 1537 m. (= *Yłaitis), Iła 1702 m., Casimiri Iłа, Casimirg Iłа, Casimiri et Mariannæ Iłа 1685–1731 m. (= *Yła) (IAK), Įtaniflag jłokowicz 1678 m., jo–annej jłokowicz de jłokis 1680 m. (= *Yłakavičius), Josephus Iłakaytis 1698 m. (= *Yłakaitis) (YĮJn 4, 6, 10, 34), Jerzy Iłakis, Mathias Iłakis, Bartholomaeus Iłakis, Josephi Iłakis 1808–1820 m. (IAK) (= *Yłakis). Formų su a šaknyje vartosena (Iwołowa, Iwołowna) taip pat priskirtina slavinizmo reiškiniams, nes a rašymas vietoje o yra dažnas istorinių lietuvių asmenvardžių slavinizmo būdas³⁰, plg. avd. Jadeyko < Sodeika, Tatarelis < Totorelís, Zylobralis (= *Žilabrolis, *Žilabrolys) (Ragauskaitė 2005: 61). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad a vietoje o rašoma tuose variantuose, kurių ir priesagos pakeistos slaviškomis (lenkiškomis) –ova, –ovna, o asmenvardžiuose su lietuviškomis priesagomis nuosekliai išlaikoma o: Iwołayte, Iwołaytis, Iwołiene. Be to, kaip jau minėta, i vietoje y rašoma ir visuose kaimo vardo Ŷvoliai, kurio tikrumą pagrindžia gyvoji kalba, istoriniuose užrašymuose. Taigi XVII a. II pusės istorinės antroponimijos duomenys paliudija pačiame Yvolių kaime ir jo apylinkėse buvusį asmenvardį *Yvolis (Iuvolis), iš kurio, be abejonės, ir kildintinas oikonimas Ŷvoliai. Tai būtų iš asmenvardžio daugiskaitos sudarytas kuopinis gyvenamosios vietos vardas. Iš prieš tai pateiktos Yvolių ir jų gyventojų paminėjimo istorijos šaltiniuose apžvalgos matyti, kad nuo 1680 metų asmenvardis *Yvolis Yvolių kaime jau nėra minimas, jo nerasta ir XVIII a. – XIX a. I pusės metrikų knygose, ir XIX a. vidurio (1845 metų) parapijiečių sąraše. Pavardė *Yvolis neatėjo ir iki mūsų dienų, ji nefiksuota Lietuvių pavardžių žodyne (LPŽ). Paties kaimo vardo kilmės pamatu tapusio antroponimo kilmė nėra visai aiški, tačiau svarbiausio tirto istorinio šaltinio – Kražių bažnyčios 1656–1672 metų krikšto metrikų knygos – antroponimijos duomenys leidžia iškelti vieną kilmės hipotezę. Greta daug kartų knygoje užrašytų asmenvardžių Iwołowa, Iwołayte, Iwołis, Iwałowa, Iwołaytis, Iwołiene, Iwałowna, suponuojančių šaknį Yvol-, yra du atvejai, pagal kuriuos galima rekonstruoti antroponimą *Gyvolis. 1660 metais užrašyti Pašilėje gyvenantys krikšto tėvai Jonas Gyvolis su Liucija Vaičaite (Joannes Giwolis cum Lucia Wayczayte de Poszyle) (KržKr₁ 55), o 1667 metais – to paties kaimo gyventojai tėvai Albertas Gyvolis ir Kristina Degutaitaitė (Alberti Giwolis et Cristina Degutayćiowna de Paszyle) (KržKr₁ 151). Taigi tame pačiame šaltinyje tuo pačiu laikotarpiu paminėti netoli viena nuo kitos esančiose ³⁰ Plg. Zinkevičius 2008: 48; Sinkevičiūtė, Račickaja 2014: 310. 186 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Dėl kaimo vardo Yvoliai kilmės gyvenvietėse31 vartoti asmenvardžiai *Yvolis ir *Gyvolis32. Todėl galima labai atsargiai spėti, kad *Yvolis yra antrinis antroponimas iš *Gyvolis, atsiradęs dėl ekstralingvistinių priežasčių numetus žodžio pradžios g. Tokie reiškiniai istorinėje antroponimijoje nėra specialiai tirti, matyt, jie nėra labai dažni, tačiau apie polinkį numesti ar pridėti priebalsius onimų pradžioje bent jau šiame šaltinyje liudytų kad ir jau paminėtas avd. Zuzanna Wolayte (? ← Iwolayte) bei oikonimo variantas Sywoli (← Ywoli). Priebalsių numetimas ar pridėjimas dėl ekstralingvistinių priežasčių istorinių asmenvardžių pradžioje pastebėtas ir istorinės antroponimikos tyrimuose, plg. galimus asmenvardžių variantus Jakub Streygis, Michal Streygis ir Marcin Treygis, Mateusz Treygis (Maciejauskienė 1991: 140). Tokiu atveju oikonimo Yvoliai kilmės pamatas – avd. *Yvolis ← *Gyvolis – būtų kilęs iš liet. (žem.) gyvolis ‘gyvulys; gyvas galvijas, padaras, bandykštis; kas elgiasi kaip gyvulys’ (LKŽe). Tai nebūtų vienintelis toks atvejis lietuvių oikonimijoje: iš avd. *Gyvolis, *Gyvolys greičiausiai kilęs ir dvaro bei kaimo Viekšnių seniūnijoje vardas Gyvoliai (plg. LVŽ III 218–219). Asmenvardis *Gyvolis užfiksuotas ir kituose istorijos šaltiniuose: Giwolis 1743 m. (Žeimių parapija), Gywolatis 1757–1767 m. (Ragainė) (IAK). Istorinėje antroponimijoje sutinkamas ir jo struktūrinis variantas *Gyvulis, *Gyvulys: Ian Giwulis 1678 m. (Pasvalio dvaras), Giwullys 1769–1822 m. (Ragainė), Giwulawcia 1740 m. (Žeimių parapija) (IAK). Šių asmenvardžių motyvacija, matyt, sietina su neigiamomis savybėmis, plg. liet. gyvolis ‘kas elgiasi kaip gyvulys’, gyvulỹs ‘nemandagus, nekultūringas žmogus’, prvd. Gyvulỹs, kurios atsiradimo motyvai yra: ‘susivėlęs, piktas; teisėjui numynęs koją, tas ir apšaukęs jį gyvuliu’ (Butkus 1995: 221). Gali būti, kad dėl neigiamos konotacijos jie ir neišliko iki mūsų dienų. Kita vertus, pavyzdžiui, lenkų kalboje tokios semantikos antroponimai fiksuojami ne tik istorijos šaltiniuose, bet ir dabartinėje vartosenoje, plg. lenk. avd. Bydłowski 1423 m., 1431 m., 1484 m. ir kt. (SSNO I 290), Bydłoch33 1469 m., Bydłoniak 1691 m., Bydłonik 1721 m., Bydłoń 1635 m., Bydłoński 1792 m. (Rymut 1991: 93), pvd. Bydliński, Bydło, Bydłoń, Bydłowski (SNP I 594). 31 Nuo Pašilės, kur užrašytas avd. *Gyvolis, iki Yvolių ir Karklėnų, kuriuose paliudytas avd. *Yvolis, tėra atitinkamai maždaug 4 ir 5 km. 32 Žinoma, ši kilmės hipotezė būtų patikimesnė, jeigu asmenvardžiai *Yvolis ir *Gyvolis istorijos šaltinyje būtų įvardintas tas pats asmuo, tačiau tokių atvejų nefiksuota. 33 Šalia šio asmenvardžio pateikta pastaba dėl jo kilmės: kildinamas iš lenk. bydło ‘ruožuočiai, gyvuliai, galvijai’. Straipsniai / Articles 187 LAIMUTIS BILKIS IŠVADOS 1. Gyvosios kalbos duomenų analizė rodo, kad autentiška vietinių gyventojų vartota oikonimo forma yra Yvoliai. Ją paliudija pagrindiniai ir labiausiai patikimi tarpukariu surinktu vietovardžių šaltiniai. 2. Istorijos šaltiniuose kaimo vardas pradedamas minėti XVII a. II pusėje. Atsižvelgiant į lietuvių vietovardžių slavinimo, lotyninimo veiksnius ir jų pobūdį bei dėsningumus, galima teigti, kad užrašytos istorinės formos de Iwole (de Iwole, Иволе) (dažnesnės) ir de Iwolis, de Iwol, De Sywoli, de Iwola, De Iwale, De Iwalizski, We wsi Iwolach (retesnės) veikiausiai taip pat suponuoja oikonimo formą Yvoliai. 3. Kaimo vardas Yvoliai yra asmenvardinės kilmės, kilęs iš XVII a. II pusėje Yvolių kaime ir aplinkinėse vietovėse buvusio avd. *Yvolis, kurį paliudija istoriniai užrašymai Iwolis, Iwolowa, Iwołayte, Iwalowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwalowna. Pačiame Yvolių kaime gyveno Magdalena Yvolienė (Magdalena Iwolowa), Ona Yvolaitė (Anna Iwołayte), Kazimieras Yvolis (Casimiri Iwolis) su žmona Magdalena (Magdalena) ir sūnumi Motiejumi (Mathias). Labai galimas daiktas, jog tai vienos šeimos nariai – vyras, žmona, dukra ir sūnus. 4. Atsargiai iškeltina hipotezė, jog oikonimo Yvoliai kilmės pagrindu tapęs asmenvardis *Yvolis dėl ekstralingvistinių priežasčių gali būti kilęs iš antropo­nimo *Gyvolis (Gi̇wolis), fiksuoto tuo pačiu laikotarpiu netoli nuo Yvolių kaimo nutolusioje Pašilės gyvenvietėje. SUTRUMPINIMAI avd. — asmenvardis b. k. — bendrinės kalbos dgs. — daugiskaita kilm. — kilmininkas lenk. — lenkų liet. — lietuvių mot. g. — moteriškoji giminė prvd. — pravardė pvd. — pavardė r. — rajonas vard. — vardininkas vns. — vienaskaita žem. — žemaičių 188 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Dėl kaimo vardo Ýuoliai kilmės ISTORIJOS ŠALTINIAI Hołowiński 1854 – [Ignatijaus Hołowińskio Telšių ir Žemaičių vyskupystės vietovardžių rankraštinis sąrašas]. Saugomas Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve. IAK – Abėcėlinė istorinių asmenvardžių kartoteka. Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondas. YĮn – [Ylakių bažnyčios 1676–1738 m. jungtuvių metrikų knyga]. LVIA F. 1683, Apr. 1, B. 1. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt. YĮKr – [Ylakių bažnyčios 1712–1721 m. krikšto metrikų knyga]. LVIA F. 1683, Apr. 1, B. 3. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt. IVK – Abėcėlinė istorinių vietovardžių kartoteka. Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondas. KnGGS – Списокъ населенныхъ местъ Ковенской Губерніи, Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 1892. KrklKrᵢ – [Karklėnų bažnyčios 1816–1829 m. krikšto metrikų knyga]. LVIA F. 1520, Apr. 1, B. 6. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt. KrklKrᵢᵢ – Księga Ochrzczonych Kościoła Filialnego – Roku 1827 Sporządzona. [Karklėnų bažnyčios 1828–1834 m. krikšto metrikų knyga]. LVIA F. 1520, Apr. 1, B. 8. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt. KržKrᵢ – [Kražių parapijos 1656–1672 m. krikšto metrikų knyga]. LVIA F. 1521, Apr. 1, B. 4. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt. KržKrᵢᵢ – [Kražių parapijos 1680–1737 m. krikšto ir jungtuvių metrikų knyga]. LVIA F. 1521, Apr. 1, B. 5. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt. KržKrᵢᵢᵢ – Metrica Baptisatorum Ecclesia Parochjali Crosensi [...] Ano 1736 Curam Animarum agente Iosepho Waygowski Comendario Crosensi Vicariūf. [Kražių parapijos 1736–1748 m. krikšto metrikų knyga]. LVIA F. 1521, Apr. 1, B. 6. Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt. LAV – Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas: A. Bako spaustuvė, 1925. PašPS – [Pašilės bažnyčios 1845 m. parapijiečių sąrašai]. LVIA, F. 605, Apr. 8, B. 50. Prieiga internete: https://www.genmetrika.eu/zemaítijos_par_sarasai.html. VB – Pavardžių ir vietovardžių komisijos Panevėžio ir Raseinių apskričių gyvenamųjų vietų sąrašai (bylos) 3, (mašinraštis). Saugomas Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro archyve. Vaiszgantas 1904: Saṅraszas geografiszkųju Lietuvos vardu. – Dirva 1, 35–61. Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/. Straipsniai / Articles 189 LAIMUTIS BILKIS LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Butkus Alvydas 1995: Lietuvių pravardės, Kaunas: Æsti. Garli auskas Vidas 1998: Lietuviškos oikonimų lytys nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 123–204. Garli auskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LATŠŽ – Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, par. Z. Noreika, V. Stravinskas, Vilnius: Mintis, 1976. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas 3. Morfologija, teksto aut. S. Ambrazas, G. Belickienė, E. Grinaveckienė, A. Jonait yte, J. Lipskienė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, ats. red. K. Morkūnas, Vilnius: Mokslas, 1991. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002): e. variantas, vyr. red. G. Naktienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: http://www.lkz.lt. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, teksto aut. A. Vanagas, V. Macijauskienė, M. Razmukaitė, ats. red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985, 1989. LVŽ III – Lietuvos vietovardžių žodynas 3, teksto aut. V. Adamonytė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinaitė-Vrubliauskienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M. Razmukaitė, D. Sviderskienė, ats. red. L. Bilkis, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Palionis Jonas 2008: XVII a. pabaigos–XVIII a. pirmosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai, Vilnius: Vilniaus universitetas. Ragauskaitė Alma 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Rymut Kazimierz 1991: Nazwiska polaków, Wrocław–Warszawa–Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Wydawnictwo, 1991. Sinkevičiūtė Daiva, Rėčkaitė Veslava 2014: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322. SNP I – Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 1, sud. K. Rymut, Kraków: Polska akademia nauk, Instytut języka polskiego, 1992. SNP IV – Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 4, sud. K. Rymut, Kraków: Polska akademia nauk, Instytut języka polskiego, 1993. 190 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Dėl kaimo vardo Ŷvoliai kilmės SSNO I – Słownik staropolskich nazw osobowych 1, A–D, red. W. Taszycki, Wrocław–Warszawa–Kraków: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, Wydawnictwo Polskiej akademii nauk, 1965–1967. Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. On the Origin of the Village Name Ŷvoliai SUMMARY The village bearing the name Yvoliai is located in Kražiai eldership, Kelmė district and previously belonged to Kražiai district, Raseiniai county. No previous research addressing the origin of this name and the history of the settlement bearing this name could be found. The structure and origin of the toponym itself is not clear at first sight; it does not become any clearer without a more in-depth linguistic and historical analysis. After reviewing the data gathered on the oikonym from the living language and the history of standardization, we may point out that its true form has long [ī] at the beginning of the word and bears the acute accent: Ŷvoliai. The sources of the interwar period which are most closely linked with the living language – Lithuanian Questionnaires of Land Names (1935) and the files of the Commission of Surnames and Place Names – also testify to this form. The analysis of historical sources leads to the conclusion that Yvoliai is not a very old settlement; it was not mentioned in German chronicles or the old manor inventories. The first records are found in the second half of the 17th century. We can so far state that the village was first mentioned in 1661 in the Baptism Register Book of Kražiai Parish of 1656–1672: de Villa Iwole. Afterwards, the village was quite often mentioned in this and later church register books. The analysis of the historical sources of the 17th–19th centuries allows us to single out several variants of the oikonym Ŷvoliai, which appear in them. The most common form is de Iwole (de Iwole, Иволе). The forms de Iwolis, de Iwol, De Sywoli, de Iwola, De Iwale, De Iwaliszki, We wsi Iwołach can occasionally be found. The analysis of the recorded variants leads to the conclusion that the village name Yvoliai used in the living language is primary. Its various forms are determined by the factors characteristic of the general development of historical Lithuanian toponymy: evaluation of dialectal features, Slav icization, Latinization, competence of scribes. The historical sources investigated in the study provide an opportunity for a rather tangible explanation of the origin of the oikonym Ŷvoliai. Its key lies in the aforementioned Baptism Register Book of Kražiai Church of 1656–1672. Its data show that in the period Straipsniai / Articles 191 LAIMUTIS BILKIS 1656–1672 Kražiai parish was largely populated by the people with their second personal name having the root Yvol- Yvoliai village was home to Magdalena Iwolowa, Anna Iwolayte, Casimiri Iwolis, his wife Magdalena and son Mathias. It is likely that they are the members of a single family – husband, wife, daughter and son. Anna Iwalowa is recorded in Pagiai village; Georgio Iwołaytis, Anna Iwałowa, Andrea Iwolis, his wife with a maiden personal name Mikulayte and daughter Elisabeth, Catharina Jonužayte Iwoliene (Catharina Jonužayte Iwolowa), Joannes Iwołaytis, Joannes Iwolis, Giertrudis Iwołayte, Zuzanna Wołayte are recorded in Karklėnai; Anna Iwołayte Butwilowa is recorded in Ganyprova; Elisabetha Iwołayte is recorded in Audeniai, Elisabeta Iwałowna is recorded in Vaiguva. The personal names Iwolowa, Iwołayte, Iwolis, Iwałowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwałowna are consistently spelled with i (I) in the source, but it can also be explained by the analogy of spelling of other Lithuanian historical personal names with [i] in the word-initial position. Hence, the data of historical anthroponymy of the second half of the 17th century testify to the existence of the personal name *Yvolis (Iwolis) in the village of Yvoliai and around it, from which we can definitely trace the oikonym Ývoliai. It would be a collective name of a residential place formed from the plural form of a personal name. From 1680, the personal name *Yvolis is no longer mentioned in the village of Yvoliai; it is neither found in the register books of the 18th century – 1st half of the 19th century nor in the register of parishioners of the mid-19th century (1845). The surname *Yvolis has not reached our days; it is not recorded in Lithuanian Dictionary of Surnames. The origin of the anthroponym, which constitutes the basis of the origin of the village name, is not absolutely clear, but the anthroponymic data of the major historical source – Baptism Register Book of Kražiai Church of 1656–1672 – enable us to put forward a careful hypothesis of origin. In addition to the numerous personal names Iwolowa, Iwołayte, Iwolis, Iwałowa, Iwołaytis, Iwoliene, Iwałowna recorded in the book, which suggest the root Yvol-, there are two cases which enable us to reconstruct the anthroponym *Gyvolis. Godparents Joannes Giwolis cum Lucia Wayczayte de Poszyle residing in Pašilė were recorded in 1660; meanwhile, the parents, Alberti Giwolis et Cristina Degutayčiowna de Paszyle, residents of the same village, were recorded in 1667. Hence, the personal names *Yvolis and *Gyvolis used in the settlements situated close to one another were mentioned in the same source and during the same period of time. We can therefore carefully guess that *Yvolis is a secondary anthroponym deriving from *Gyvolis, which originated by dropping the word-initial g as a result of extralinguistic reasons. Įteikta 2020 m. spalio 15 d. LAIMUTIS BILKIS Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 192 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII