Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space

PAVEL SKORUPA Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000–0003–3903–7006 Tyrimų sritys: toponimika, kognityvinė onomastika, kognityvinė semantika. DOI: doi.org/10.35321/all84–12 Šiuolaikinių Vilniaus apskrities toponimų opozicijų motyvacija ir semantika: objekto padėties erdvėje samprata Dabartinės Vilniaus apskrities toponimų opozicijų motyvacija ir semantika: objekto padėties erdvėje samprata ANOTACIJA Straipsnyje pateikiama dabartinių Vilniaus apskrities leksinių toponimų opozicijų motyvacijos ir semantikos sinchroninė bei diachroninė analizė, pagrįsta padėties erdvėje, ypač jų santykio su kitais objektais, samprata. Santykinė objektų padėtis erdvėje būdinga kone kiekvienai toponimų klasei: oikonimams, potamonimams, limnonimams ir kt. Leksiniu lygmeniu tiek visiškose, tiek neišsamiose leksinėse toponimų opozicijose objektų „viršutinę“ arba „apatinę“ padėtį išreiškia įvardinių būdvardžių Lith. aukštãsis „aukštasis; aukštesnis“ – žemãsis „žemasis; žemesnis“, paprastųjų būdvardžių Lith. áukštas „aukštas“ – žẽmas „žemas“ ir Lith. kalnìnis „kalno / kalvos“ – klõninis „slėnio“ antoniminė koreliacija. RAKTINIAI ŽODŽIAI: toponimai, sinchroninė ir diachroninė analizė, etimologija, semantika, motyvacija, leksinės toponimų opozicijos. 254 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space ANOTACIJA Straipsnyje pateikiama dabartinės Vilniaus apskrities toponimų, sudarančių leksines antonimines opozicijas, motyvacijos ir semantikos analizė tiek sinchroniškai, tiek diachroniškai, remiantis įvardijamų objektų padėties erdvėje požiūriu, t. y. jų santykiu su kitais objektais. Santykinė objektų padėtis erdvėje būdinga bet kuriai vietovardžių klasei: oikonimams, potamonimams, limnonimams ir kt. Leksiniame lygmenyje tiek pilnose, tiek nepilnose toponimų opozicijose objektų santykinė padėtis išreiškiama įvardžiuotinių būdvardžio formų aukštasis – žemasis ir paprastųjų būdvardžio formų aukštas – žemas bei kalninis – kloninis antonimine koreliacija. ESMINIAI ŽODŽIAI: toponimai, sinchroninė ir diachroninė analizė, etimologija, semantika, motyvacija, toponimų leksinės opozicijos. 0. ĮVADAS Nuo toponimų atsiradimo pagrindinė jų natūrali funkcija buvo nurodyti vietą (adresą), t. y. jie turėjo teikti informaciją apie patį objektą ir jo santykį su kitais objektais. Todėl daugelio onomastikos mokyklų atstovai atkreipė dėmesį į gausybę toponimų, grindžiamų tokiomis koreliacijomis kaip viršutinis – apatinis, artimesnis – tolimesnis (arti – toli), senas – naujas, didelis – mažas, šlapias – sausas ir kt., taip pat į daugybę „spalvotų“ arba „juodai baltų“ vietovardžių įvairiose toponimų klasėse. Antonymijos ir opozicijos toponimijoje problemą nagrinėjo daugelis onomastų (plg. Superanskaja 1970; Korepanova 1973; Kondrashina 1980; Štěpán 2009; Ahundova 2011; Tkachenko 2003, 2013, 2014; Hontsa 2014; Bukharova et al. 2016; Ilchenko, Isachuk 2016; Gataullin, Fatykhova 2018; Stachowski 2018), teigiantys, kad antoniminiai ryšiai tarp skirtingų klasių vietovardžių būdingi daugumai teritorijų. Tačiau Lietuvoje toponimų opozicijoms vis dar neskiriama deramo dėmesio. Pirmuosius bandymus pažvelgti į opozicijos ir antonimijos problemą regioninėje toponimijoje atliko Pavel Skorupa (2019). Tai papildo šio tyrimo aktualumą, nes Lietuvos regioninės toponimijos, ypač dabartinės Vilniaus apskrities toponimijos, motyvacijos ir semantikos tyrimai vis dar yra neišsamūs. Minėti mokslininkai mano, kad tokie nominacijos modeliai yra ne tik labai svarbūs geografiniams objektams įvardyti, bet ir atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant nacionalinį onomastikoną, nes tokios formalios ir semantinės toponimų sekos susidaro atsižvelgiant tiek į kalbines, tiek į ekstralingvistines tiriamos teritorijos sąlygas. Taigi, Straipsniai / Articles 255 PAVEL SKORUPA Struktūrinių-semantinių opozicijų toponimikoje analizė bent tam tikru mastu gali padėti nustatyti ir paaiškinti daugelį motyvacinių veiksnių, nulėmusių toponimų atsiradimą, taip pat padėti nustatyti toponiminių vienetų nominacijos principus Lietuvos žemėse. Tačiau prieš pasineriant į didžiulę paprastų, vedinių, sudurtinių ir sudėtinių Vilniaus apskrities vietovardžių įvairovę kyla nemažai loginių klausimų, pavyzdžiui: ar toponimai apskritai gali reikšti antoniminius santykius? Kokie geografinių objektų pavadinimų elementai sukuria priešingą semantinę reikšmę? Kokias kategorijas sudaro tokie toponimai? Kokie kalbiniai ar ekstralingvistiniai veiksniai nulėmė tokių pavadinimų atsiradimą? ir kt. Šio tyrimo objektas yra dabartinės Vilniaus apskrities toponimų opozicijos (tiek gyvenamųjų vietų, tiek negyvenamųjų objektų pavadinimai), grindžiamos įvardyto objekto santykinės padėties erdvėje samprata. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti vienodus pavadinimų leksemų ir antoniminių diferencinių žymenų turinčių toponimų sudedamųjų dalių motyvaciją ir semantiką. Tyrimo medžiaga ir šaltiniai. Pagrindinę tyrimo medžiagą sudaro toponimų opozicijos, grindžiamos įvardyto objekto santykinės padėties erdvėje samprata, atrinktos iš 5126 dabartinių Vilniaus apskrities toponimų korpuso1, kurį autorius surinko 2018–2020 m. Tyrimas grindžiamas toponimais ir faktiniais duomenimis, surinktais iš įvairių šiuolaikinių elektroninių, spausdintų ir rankraštinių (archyvinių) šaltinių (žr. Toponimų šaltiniai ir nuorodos). Šios medžiagos papildo viena kitą, padeda išvesti ir pagrįsti patikimas etimologines (įskaitant toponimų motyvacijos) versijas ir sudaro tyrimo pagrindą. Toponimai tiriami tiek sinchroniškai, tiek diachroniškai. 1. TEORINĖ IR METODOLOGINĖ SISTEMA 1.1. Priešpriešos samprata toponimijoje Antoniminiai santykiai egzistuoja beveik kiekvienoje toponimų klasėje – oikonimuose, hidronimuose, mikrotoponimuose (daubų, užliejamų lygumų, kalvagūbrių, vietovių, kyšulių pavadinimuose, 1 3900 gyvenviečių (miestų, miestelių, kaimų, geležinkelio stočių su gyvenviete) pavadinimų, 718 ežerų pavadinimų, 362 upių ir upelių pavadinimų bei 146 tvenkinių pavadinimų. 256 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space salos ir kt.) – ir išreiškiamos dvejetainėmis opozicijomis², t. y. susijusių vietovardžių poromis, kurių reikšmės yra priešingos. Pasak Nataliya Podolskaja (1978: 40), dvejetainė opozicija toponimijoje – tai dviejų susijusių objektų priešprieša arba kontrastas, leidžiantis juos atskirti vardais, sudarytais iš tų pačių bazinių leksemų ir antoniminių skiriamųjų žymenų (elementų). Kaip pažymi Vera Kondrashina (1980: 29), kartais opoziciją gali sudaryti daugiau nei du nariai, iš kurių vienas ar keli gali neturėti skiriamojo žymens, t. y. gali turėti aiškų kamieną. Taigi antonimų arba (dvejetainių) opozicijų nustatymas toponimijoje yra priklausomų vietovardžių vartosenų, sudarančių paprasčiausią mikrosistemą, nustatymas (Tkachenko 2014: 68). Tai reiškia, kad antoniminiai vietovardžiai (toponiminiai antonimai) paprastai nagrinėjami toponiminiame kontekste ir aiškinami objektų, kuriuos riboja tiek kalbinė, tiek geografinė, t. y. erdvinė, aplinka, koreliacija. Dažniausiai opozicinį (antoniminį) santykį sudarantys vietovardžiai yra tam tikros teritorijos ribose, t. y. arti vienas kito, atspindi jų žymimų objektų vietos santykinumą ir taip sukuria tam tikrą (mikro)sistemą (plg. Štĕpán 2009; Tkachenko 2003, 2013, 2014; Ilchenko, Isachuk 2016). Todėl regioninės toponimijos (hidronimijos, oikonimijos ir kt.) antoniminės poros yra grynai kontekstinės ir ribojamos hidroniminės, oikoniminės ar bet kurios kitos (mikro)sistemos, kurią jos sukuria savo klasėje³: limnonimas × limnonimas, potamonimas × potamonimas, oikonimas × oikonimas, oronimas × oronimas, drimonimas × drimonimas, ir kt. Kaip teigiama onomastinėje literatūroje (Kondrashina 1980: 29–35; Štĕpán 2009: 915–919; Tkachenko 2003: 58–60; 2013: 399–404; 2014: 67–69; Ilchenko, Isachuk 2016: 100–101 ir kt.), antoniminiai santykiai toponimijoje kuriami tiek sudėtiniais (kompleksiniais), tiek sudurtiniais vardais⁴, ² Dvejetainių opozicijų kalboje sampratą pirmasis pasiūlė Ferdinand de Saussure’o struktūralizmas; pagal šią teorinę sistemą dvejetainė opozicija yra susijusių terminų arba sąvokų pora, kurių reikšmės yra priešingos. Pasak de Saussure (1959: 53ff.), (dvejetainė) opozicija yra priemonė, kuria kalbos vienetai įgyja vertę arba reikšmę, t. y. kiekvienas kalbos vienetas apibrėžiamas santykiu su kitu vienetu. Tai jokiu būdu nėra prieštaringas (t. y. neigimo santykio), o veikiau struktūrinis, papildomasis santykis. Todėl kalbinio vieneto reikšmė nėra absoliuti, ji veikiau santykinė (kontekstinė) ir gali būti išvedama tiek iš sintagminių (kontekstinių), tiek iš paradigminių (grupinių) vieneto santykių. ³ Toliau opoziciją sudarančių onimų koreliacija bus žymima ženklu „ד. ⁴ Lietuvių toponomastikoje tiek sudėtinių, tiek jungtinių toponimų tyrimai buvo atlikti Renatos Endzelytės (2005), Nerijos Bartkutės (2008), Dalios Kačinaitės (2008), Marijos Razmukaitės (1998, 2002, 2003, 2009), Dalios Sviderskienės (2006, 2006a, 2007), Aleksandro Vanago (1970) ir kitų darbuose. Pagrindinis šių tyrimų dėmesys skiriamas įvairių klasių toponimų darybos modeliams toponimų sudarymo ir kilmės požiūriu. Tam tikri Straipsniai / Articles 257 PAVEL SKORUPA remiantis leksinių ir (arba) gramatinių skiriamųjų požymių ar skiriamųjų žymenų⁵ koreliacija, kurie vartojami kaip prepoziciniai arba postpoziciniai modifikatoriai dviem vienodiems vardiniams leksemoms atskirti. Sudėtiniuose toponimuose priešingas santykis susidaro, kai bendras opozicijos narių komponentas (identiška pavadinimų dalis) modifikuojamas autonominiu DM, paprastai antoniminiais santykiais susijusiais dydį, amžių, horizontaliąją ar vertikaliąją padėtį erdvėje, spalvą ir kt. reiškiančiais būdvardžiais, pavyzdžiui, didelis – mažas (taip pat didis – mažas), senas – naujas, aukštutinis – žemutinis (kartais – vidurinis), tolimesnis – artimesnis, juodas – baltas ir kt. Sudurtiniuose toponimuose priešingą santykį sukuria pavadinimai, turintys bendrą leksemą ir leksemą (paprastai pirmąjį sudurtinio pavadinimo elementą), kurios vaidmuo panašus į DM, sukuriantį priešingą (antoniminį) santykį tarp opozicijos narių. Pasak Pavel Štěpán (2009: 915–917), DM tiek sudėtiniuose, tiek sudurtiniuose toponimuose kuria antoniminius semantinius santykius, skirstomus į kategorijas pagal žymimo objekto apimties, padėties, amžiaus, savininko, spalvos ir kt. konceptus. Daugeliu atvejų toponimijos opozicijas motyvuoja įvairūs ekstralingvistiniai veiksniai, nulemti visuomenės poreikių tam tikru jos raidos etapu, būtent poreikio kalbinėmis priemonėmis išreikšti naujų pavadinimų santykį su jau egzistuojančiais pavadinimais (Ilchenko, Isachuk 2016: 101). Be to, jos atspindi įvairias žmogaus veiklos sritis, įskaitant, bet neapsiribojant, teritoriniais ir gamtiniais geografiniais žmogaus gyvenimo ypatumais, taip pat pažinimu (Ilchenko, Isachuk 2016; Gataullin, Fatykhova 2018). Todėl galima teigti, kad tokios konstrukcijos plačiausia prasme yra tiek istorinės, tiek kultūrinės tautos raidos produktas. Yevgeniy Tkachenko (2014: 68) teigia, kad ne visi onomastai pripažįsta antonimų egzistavimą tikrinių vardų lygmeniu, nes vardai su etimologiškai antoniminėmis leksemomis sudaro vieną onomastinę seką, o objektyvus vardų santykis yra svarbesnis už jų konceptualųjį aspektą, tuo tarpu apeliatyvų antonimijoje šis reiškinys yra griežtai konceptualus, nes apeliatyvų santykis atkuriamas tik per sąvokų santykį. Vis dėlto galima išskirti dvi skirtingas toponiminių antonimų, arba opozicijų, kategorijas, kurios struktūriškai panašios į apeliatyvų antonimus, antonimijos aspektai hidronimų klasėje buvo nagrinėti Vanagas (1981a). Lietuviškų vietovardžių su įvardžiuotinėmis būdvardžių formomis Lith. áukštas, aukšta ‘aukštas’ įvairovė aptarta Razmukaitė (2003a). ⁵ Terminai „skiriantis požymis“ ir „skiriamasis žymuo“ minėtų toponimijos opozicijų tyrėjų vartojami sinonimiškai. Todėl, siekdami kalbos ekonomiškumo ir norėdami išvengti daugybės sinoniminių terminų vartojimo, toliau vartosime terminą „skiriamasis žymuo“ (toliau – SŽ). 258 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space nurodyta, t. y. leksiniai ir gramatiniai toponiminiai antonimai. Leksiniai toponiminiai antonimai sudaromi iš vienarūšių vardų leksemų (šaknų; toliau – VVL) tiek sudurtiniuose, tiek sudėtiniuose varduose6. Gramatiniai toponiminiai antonimai sudaromi iš VVL, pažymėtų skirtingais, reikšmės požiūriu priešingais afiksais. Tiek leksinės, tiek gramatinės toponiminės opozicijos pagal savo tipus gali būti visiškos arba nevisiškos, kaip nurodoma onomastikos literatūroje (plg. Korepanova 1973: 31; Kondrashina 1980: 30–32; Tkachenko 2013: 400–404; 2014: 68–69; Ilchenko, Isachuk 2016: 100–102 ir kt.). Visiškoje opozicijoje visų opoziciją sudarančių vardų sudedamosios dalys visiškai išreiškiamos antonimiškai, t. y. tapačios vardų leksemos žymimos tam tikru SŽ (sufiksu, prefiksu ar kitu sudėtiniu elementu). Nevisiškoje opozicijoje vieno iš opozicijos vardų sudedamosios dalys antonimiškai išreiškiamos nevisiškai, t. y. vienas iš vardų yra aiškus / nepažymėtas SŽ (sufiksu, prefiksu, autonomišku žodžiu ir kt.). 1.2. Tyrimo metodai ir ribos Tyrimo metodai. Remiantis kognityvinės lingvistikos ir kognityvinės onomastikos teorijomis bei tradiciniais onomastinių tyrimų modeliais, Vilniaus apskrities toponimų opozicijų lingvistinis tyrimas ir motyvuojančių konceptų semantinė klasifikacija grindžiami tiek toponimų DMs, tiek HNLs etimologine, darybine ir semantine analize. Etimologinė analizė grindžiama Kazimiero Būgos (1958, 1959, 1961), Jono Jurkšto (1985), Marijos Razmukaitės (1998, 2002, 2003, 2009 ir kt.), Aleksandro Vanago (1970, 1981, 1981a, 1996) ir kitų autorių darbais, taip pat įvairiais leksikografiniais šaltiniais (lietuvių, rusų, lenkų ir kt. žodynais). Toponimų opozicijų sandaros analizė grindžiama Vanago (1970: 21–27) pasiūlyta vandenvardžių struktūrine-gramatine klasifikacija. Siekiant nustatyti pasirinktų toponimų motyvaciją, taikoma Vanago (1981b: 19–120) pasiūlyta hidronimų semantinė klasifikacija. Manoma, kad abi Vanago klasifikacijos gali būti lengvai pritaikytos įvairių toponimų klasių, ne tik hidronimų, tyrimui. 6 Tai taip pat pastebima lietuvių toponimijoje tiek tarp sudėtinių pavadinimų, plg.: oikonimai Senādvaris × Naujàdvaris, tiek tarp kompleksinių pavadinimų, plg.: limnonimai Ílma Didžióji × Ílma Mažóji arba oikonimai Seniẽji Miežionys × Naujíeji Miežionys ir kt. Sudėtiniuose oikonimuose antoniminį santykį sudaro priešdėlinėje pozicijoje esančių leksikemų (pavadinimo šaknų) liet. sėnas ‘senas’ ir naujas ‘naujas’ semantika, o kompleksinių pavadinimų atveju antonimija reiškiama prieš vienarūšius pavadinimo leksikemus arba po jų esančiais DMs (autonominiais žodžiais). Straipsniai / Articles 259 PAVEL SKORUPA Pagal žinomas kognityvinės onomastikos teorijas (Coates 2006, 2012, 2015, 2016; Van Langend... Be lingvistinės analizės, siekiant suprasti DMs semantiką ir motyvaciją leksinėse toponimų opozicijose, buvo atsižvelgta į ekstralingvistinius (geografinius, istorinius, sociokultūrinius) duomenis, ypač į įvardyto objekto santykį su kaimyniniu objektu (kalvomis, slėniais, upėmis, gyvenvietėmis ir kt.) ir jo padėtį reljefe (įskaitant padėtį virš jūros lygio – MSL7). Tyrimo ribotumai. Šis tyrimas apsiriboja 21 toponimo, sudarančio 10 toponimų opozicijų (žr. priedą), analize, paremta autonominių žodžių kaip toponimų DMs koreliacija su HNL, atsižvelgiant į toponimų sudedamųjų dalių motyvaciją ir semantiką bei daugiausia dėmesio skiriant santykinei įvardyto objekto „aukštesnei“ – „žemesnei“ padėčiai erdvėje. Tokių toponimų opozicijų atranką ribojo atstumo veiksnys. Regioninės toponimijos opozicijų tyrėjai (plg. Korepanova, 1973; Štěpán, 2009; Ahundova, 2011; Tkachenko, 2003, 2013, 2014; Stachowski, 2018 ir kt.) pastebi, kad toponimų opozicijos, kurių papildomų požymių koreliacija yra semantiškai antoniminė arba ne, galimos tik 7 MSL – metrai virš jūros lygio. Šiame tyrime ši informacija gauta naudojant objektų aukščio matavimo įrankius GP ir UETK interneto svetainėse. Žinoma, mažai tikėtina, kad nominacijos metu informacija apie objekto padėtį virš jūros lygio buvo žinoma. Žmonės veikiausiai tiesiog vertino objekto padėtį konkrečios vietovės kitų kaimyninių objektų atžvilgiu, atsižvelgdami į atitinkamos teritorijos reljefą. 260 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space tam tikrą (mikro)sistemą, t. y. tam tikroje teritorijoje, nes tokie pavadinimai iš tikrųjų tarpusavyje koreliuoja. Todėl manome, kad iki 20 ± 5 km atstumas yra didžiausias atstumas, leidžiantis du ar daugiau koreliuojančių toponimų laikyti opozicija⁸. Šiame tyrime atstumas tarp objektų (oikonimo, potamonimo, limnonimo ir kt.) buvo matuojamas naudojant atstumo matavimo įrankius (tiesią liniją) GP ir UETK interneto svetainėse (žr. Toponym Sources). Visi opozicijas sudarantys toponimai yra Vilniaus apskrities ribose. 2. LEKSINIŲ TOPONIMŲ OPOZICIJŲ MOTYVACIJA IR SEMANTIKA Toponimijos tyrimuose pastebima, kad skiriamieji būdvardžiai, nurodantys „aukštesnę“ – „žemesnę“ toponimo padėtį erdvėje, ypač oikonimijoje, paprastai nurodo arba 1) įvardijamo objekto padėtį upės tėkmės atžvilgiu, reikšme „esantis žemutinėje upės dalyje“, t. y. pasroviui – netoli upės žiočių, arba „esantis aukštutinėje upės dalyje“, t. y. prieš srovę – netoli upės ištakų, arba 2) objekto vietą ant kalvos / kalno arba kalvos / kalno papėdėje (plg. Kondrashina 1980, Tkachenko 2013, Ilchenko, Isachuk 2016). Lietuvių toponimijoje objektų padėtis erdvėje dažniausiai reiškiama: 1) paprastųjų būdvardžių koreliacija Lith. m s aukštas, f s aukšta „aukštas“ – m s žemas, f s žemà „žemas“; Lith. m pl kalniniai „kalnų / kalvų“ – klóniniai „slėnių“⁹; 2) įvardžiuotinių būdvardžių koreliacija¹⁰ Lith. m s aukštàsis, f s aukštóji „aukštasis; aukštesnis“ – žemàsis, žemóji „žemasis; žemesnis“; Lith. m ⁸ Tai dera su Kamilio Stachowskio (2018: 201) pastaba apie atstumą, kurį žmogus gali reguliariai įveikti, ypač pėsčiomis, iš vienos vietos į kitą ir atgal per vieną dieną. ⁹ Paprastieji būdvardžiai Lith. klõninis ir kalnìnis atitinkamai yra vediniai iš nomenklatūros terminų Lith. klõnis / klõnis ‘slėnis, įduba, žemuma, dauba’ ir kálnas ‘aukštas natūralus žemės paviršiaus iškilimas; kalva, kalnas’ (LKŽe). ¹⁰ Dabartinėje lietuvių kalboje įvardžiuotinės būdvardžių formos reiškia apibrėžtumą, todėl kartais gali būti laikomos anglų kalbos žymimojo artikelio atitikmeniu. Šie būdvardžiai vartojami įvairiomis paskirtimis; viena iš jų – žinomų objektų išskyrimas pagal erdvines, laiko, fizines ir kitas ypatybes: a) lyginant aukštesnį žinomos ypatybės laipsnį, b) nurodant vieno objekto savybę, priešingą kitam objektui (paprastai, nors ne visada, kai priešpriešinami ne daugiau kaip du objektai), ir c) nurodant tam tikrą savitą, individualią ypatybę, nebūdingą kitiems tos rūšies objektams. Tos pačios įvardžiuotinių būdvardžių paskirtys vartojamos objektams tikrinių vardų klasėje išskirti (DLKG 174–177). Pažymėtina, kad beveik visais atvejais objektui apibūdinti galima vartoti paprastąjį būdvardį, tačiau reikšmė bus visiškai kitokia. Straipsniai / Articles 261 PAVEL SKORUPA pl aukštieji – žemieji, f pl aukštosios – žemosios. Tokios opozicijos būdingos kalnuotoms vietovėms, besiribojančioms su žemumomis, ir teikia tam tikros informacijos apie konkrečios vietovės reljefą. Toliau pateikiami toponimai abėcėlės tvarka; iš pradžių nurodomi tiek lingvistiniai, tiek ekstralingvistiniai duomenys (toponimo klasė, lokalizacija, istorinės pavadinimo formos), prieinami rašymo metu, po jų pateikiama analizė (etimologija ir motyvacija) bei opozicijos aptarimas. Dabartinės analizuojamų toponimų formos išskirtos kursyvu ir, kur įmanoma, sukirčiuotos. 2.1. Bezdónystn × Bezdōnysv × Aukštieji Bezdónysv Bezdónys – Bezdōnys eld, V D; esantis 138 MSL aukštyje, Bezdonės (Neries intako) slėnio dešiniajame krante, kalvos papėdėje, 6 km į pietryčius nuo Nemenčinės; GSD1974 728 Bezdonystn, GI1905 58 Rus. ст.[анция] Безданы, д.[еревня] Безданы, REM1872 Rus. Безданы. Bezdónys – Bezdōnys eld, V D; 137 MSL, kalvos papėdėje, kairiajame Bezdonės upelio slėnio krante, 1 km nuo miestelio; GSD1974 728 Bezdonysv, GI1905 58 Rus. с.[еление] Безданы, им.[ение] Безданы, REM1872 Rus. Госп. [одский] д.[вор] Безданы. Aukštieji Bezdónys – Bezdōnys eld, V D; 143 MSL, kalvose Rõkantiškės miške, 6 km į rytus nuo Bezdónys; GSD1974 728 Aukštieji Bezdonysv, GI1905 58 Rus. з.[астенок] Безданолтьсве, Безданольтьс, REM1872 Rus. з.[астенок] Безданайцы. Oikonimas Bezdónys yra liet. priesagos -onys vedinys iš Bezdonė¹¹ upelio. Toks minėtų oikonimų darybos iš hidronimo modelis ¹¹ Potamonimas Bezdonė (LKIVK Bezdonė, Bezdanka; Vilnios intakas) greičiausiai yra slavų kilmės ir gali būti siejamas su rus. бездонный, - ая ‘bedugnis; (perkeltine reikšme) nepaprastai gilus (← rus. бездна)’ (Slovar.cc, SRYAe), arba lenk. bezdenny ‘gilus, bedugnis’, bezdeń ‘verpetas: greitai besisukanti upės vandens masė, į kurią gali būti įtraukti objektai’ (PSPR 34), bltr. безадань, бяздонне ‘bedugnė, gili vieta’ (Skarnik.by). Pasak Jurkšto (1985: 19), upėvardis Bezdonė nėra autentiškas. Mokslininkas mano, kad autentiška Bezdónys forma galėjo būti *Bedugniai, sudaryta iš panašaus hidronimo: 1516 m. šaltinyje potamonimas užrašytas kaip Besdenayta, Besdanayta, Besdonayta, kurio priesaga atitinka liet. –ait(i)e, taigi pavadinimas galėjo būti *Bedugnaitė, sudarytas iš hidronimo (ežero arba pelkės) *Bedugnis, -ė ir susijęs su liet. bedugnė ‘didelis gylis’ (LKŽe) (taip pat žr. LVŽ I 466). Pasak Vykinto Vaitkevičiaus, anksčiau upelis vadintas Juodupiu: „z Bezdan – Jodupis, 1784 m., TVD 382“ (Vaitkevičius 2012: 111). Prasidėjęs šlapiose pievose tarp Paskynų ir Rõkantiškių miškų, upelis įteka į pelkėtą Bezdónių žvejybos tvenkinį ir teka per Bezdónių miškus, išlaikydamas pirmykštį slėnį, pilną klampynių, griovių, nuolaužų, nuvirtusių medžių ir natūralių užtvankų. Ar autentiškas 262 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space yra tikėtina, nes, pasak Marijos Razmukaitės (1998: 28), gyvenvietės pavadinimo siejimas su hidronimu, kai gyvenvietė yra įsikūrusi prie tuo pačiu pavadinimu vadinamos upės ar ežero, yra galimas. Visi šiame skyriuje pateikti oikonimai, taip pat ir šiandien nebeegzistuojantys (GI1905 58 д.[деревня] Безданейцы, з.[астенок] Безданцы, з. Безданцы, з. Безданы Новые, з. Безданы), buvo motyvuoti savo padėtimi minėto upelio apylinkėse, todėl išreiškia priklausymo (vietos) sąvoką: Bezdó̄nys ← gyvenvietė ant Bezdonė. Pasak Jono Jurkšto (1985: 19), forma Bezdó̄nys nėra autentiška ir anksčiau turėjusi būti *Bedugniai, kilusi iš panašaus hidronimo (plg. LVŽ I 466). DM Aukštieji (← liet. aukštieji ‘viršutiniai’) pavadinime Aukštieji Bezdó̄nys¹² motyvuotas kaimo vieta ant kalvų, netoli Bezdó̄nys ir Bezdonė, todėl gali būti laikomas metoniminiu vietos sąvokos perkėlimu: Aukštieji + Bezdó̄nys ← gyvenvietė ant kalvų prie Bezdó̄nys / Bezdonė. 2.2. Jagelōnysᵥ × Klōniniai Jagelōnysᵥ Jagelōnys – Kietāviškės eld, El D; by the lake Švenčius, 135 MSL, in the hills above the Spengłà valley, 5 km southwest of Kietāviškės; GSD1974 202 Kalniniai Jagelōnysᵥ, GI1905 339 Rus. з.[астенок] Ягеляны-Горные, REM1872 Rus. Ягеляны Гурные. arba išvertus galima teigti, kad potamonimas yra veikiau metaforiškas, o upelis galėjo būti siejamas su bedugnės sąvoka ir ja motyvuotas: liet. bedugnė, rus. бездна, lenk. bezdeń, baltar. бездань, бяздонне → bedugnė, didelis gylis → the Bezdonė. 12 Kaip matyti iš istorinių formų, dabartinis oficialus pavadinimas Aukštieji Bezdó̄nys yra gana nesenas (žinomas maždaug nuo XX a. vidurio) ir yra gyvenvietės pervadinimo rezultatas. Seniausia forma REM1872 Rus. з.[астенок] Безданайцы greičiausiai buvo liet. *Bezdonaiciai transliteracija (liet. mažybinis priesagos –aitis daugiskaitos vedinys (plg. DLKG 91)), kuria buvo įvardijama mažesnė gyvenvietė nei Bezdó̄nys, iš kurio pavadinimo ji buvo kilusi, veikiausiai nuo pagrindinės gyvenvietės atsiskyrusių žmonių (Bezdó̄nys). Mažybinę formą taip pat motyvavo gyvenvietės tipas – rus. застенок ‘vienkiemis’ (liet. vienšėdis (užusienis) ← lenk. zaścianek, rus. застенок, sen. rus. застѣнокъ – mažas kaimo gyvenvietės vienetas. Istoriniuose žemėlapiuose ir šaltiniuose (žr. Toponym Sources) pažymėta lenk. zaścianek, rus. застенок. Pažymėtina, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Abiejų Tautų Respublikoje (vėliau kai kuriose Lenkijos dalyse), o vėliau Rusijos imperijoje rus. застенок (← iš lenk. ← sciana, rus. стена ‘siena, užtvara, riba’ → lenk. zaścianek, baltar. засценак, liet. užusienis) reiškė nedidelę kaimo gyvenvietę, kurią paprastai sudarė vienas ūkis (sodyba, vienkiemis), atskirai esantis su ūkiniais pastatais ir jam priklausančia žeme (plg. SSP2 243; LKŽe). Vėliau pavadinimas Безданайцы buvo pakeistas ir greičiausiai atspindėjo ryškiausią gyvenvietės ypatybę, t. y. jos vietą miške GI1905 58 Rus. з. Безданольце, Безданолѣсь (rus. лѣсъ: лес ‘miškas’). Straipsniai / Articles 263 PAVEL SKORUPA Klōniniai Jagelōnys – Kietäviškės eld., E1 D; 121 MSL, ant kalvos papėdėje, Spenglā slėnyje, 0,6 km į šiaurės vakarus nuo Jagelōnys; GSD1974 202 Klonininiai Jagelōnysᵥ, GI1905 339 Rus. д.[еревня] Ягеляны–Дальние, REM1872 Rus. Ягеляны. Abiejų oikonimų vienarūšiai, pluralia tantum vartojami pavadinimo leksemų variantai veikiausiai yra antroponiminės kilmės, sudaryti su liet. priesaga -onys iš liet. Jagela (→ liet. Jōgelas (Jāgelas, Jagēlas), Jagelōnis) (plg. Zinkevičius 2008: 208, 347; PDB). Taigi oikonimą galėjo motyvuoti priklausomybės sąvoka: (Klōniniai) Jagelōnys ← Jagelōniui / Jagelōniams priklausanti arba jų įkurta gyvenvietė Jagelōnis/the Jagelōnys ← liet. Jagela/the Jagelōnys. Vadinasi, daugiskaitos fleksija -ys gali reikšti visus šeimos narius kaip visumą. DM Klōniniai ← liet. klōninis ‘slėnio’ ← liet. klōnis ‘slėnis, įduba, žemuma, griova’ (LKŽe) junginyje Klōniniai Jagelōnys motyvuotas kaimo vieta slėnyje. Nulinis DM pavadinime Jagelōnys galėjo perteikti reikšmę, kad tai buvo pagrindinė gyvenvietė. 2.3. Aukštieji Karklėnaiᵥ × Žemieji Karklėnaiᵥ Aukštieji Karklėnai – Šatrininkų eld., V D; 163 MSL, kalvose dešiniajame krante aukščiau Šeterninkų upelio, maždaug 0,8 km nuo vietos, kur upelis įteka į Vilnią (Neries intaką); GSD1974 737 Aukštieji Karklėnaiᵥ, GI1905 53 Rus. д.[еревня] Лознишки, REM1872 Rus. Гаравыя Лозники. Žemieji Karklėnai – Šatrininkai eld, V D; 148 MSL, 0,7 km to the east on the opposite bank valley downstream the Šeterninkų upėlis; GSD1974 737 Žemieji Karklėnaiᵥ, GI1905 53 Rus. з.[астенок] Лознишки, REM1872 Rus. Лозовня. HNL Karklėnai abiejuose oikonimuose yra liet. priesaga -ėnai – pluralia tantum vedinys, dažnai vartojamas oikonimams iš apeliatyvų ir hidronimų sudaryti (plg. Razmukaitė 1998: 12 ir toliau, 27 ir toliau). Veikiausiai oikonimas buvo susijęs su fitonimine leksema liet. kar̃klas ‘gluosnių šeimos medis arba krūmas (Salix cinerea, S. aurita, S. nigricans arba S. pantandra)’ (LKŽe), o jį motyvavo gyvenvietės vieta, apaugusi minėtų rūšių medžiais ar krūmais; taigi jis galėjo būti sudarytas iš liet. karklynė ‘vieta, apaugusi karklais, karklų krūmynas’ (LKŽe)¹³. Priesaga -ėnai (← -ėnas, -ė) yra gana dažna ir perteikia bendrinio gyvenamosios vietos pavadinimo reikšmę arba galėjo ¹³ Tokios vietos reikšmę taip pat atspindi senesnės, išverstos (?) oikonimų formos GI1905, REM1872 rus. Лознишки, Лозники, Лозовня (← rus. лозняк ‘gluosnių krūmas; šio krūmo sąžalynai’ (SRY 291; SRYAe)), visos susijusios su rus. лоз– (← лоза) ‘įvairių rūšių gluosnių pavadinimas’ (SRY 291; SRYAe). 264 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space žymi tokioje vietoje gyvenančius žmones (plg. DLKG 140). Oikonimas gali būti metoniminė vietos sampratos (nomenklatūrinio termino) perkėlimo į gyvenvietės pavadinimą pasekmė: 1) liet. karklynė + –ėnai → gluosniais, krūmais apaugusi vieta → Karklėnai; arba metaforinis sampratos, nurodančios tokioje vietoje gyvenančius žmones (tam tikro pravardinio pavadinimo), perkėlimas į oikonimą: karklynė + –ėnai → karklėnai (žmonės, gyvenantys karklynė) → Karklėnai. Abiejų oikonimų DM Aukštieji (← liet. aukštieji ‘aukštutiniai’) ir Žemieji (← liet. žemieji ‘žemutiniai’) motyvuoti ne tik gyvenviečių vertikalia padėtimi erdvėje, bet ir jų padėtimi upės tėkmės atžvilgiu. 2.4. Kalniniai Mijáugonysᵥ × Klóniniai Mijáugonysᵥ Kalniniai Mijáugonys – Gilùčių sen., E1 D; 92 MSL, slėnyje žemiau Prakusos, netoli Ilgio ežero, 4 km į šiaurės vakarus nuo Elektrėnų; GSD1974 210 Kalniniai Mijaugonysᵥ, GI1905 324 Рус. д.[еревня] Милейганы–Горные, REM1872 Рус. Милейганы гурные. Klóniniai Mijáugonys – Kietaviškių sen., E1 D; 121 MSL, aukščiau Prakusos upelio, 2 km į šiaurės rytus, aukštumoje, nuo Klóniniai Mijáugonys; GSD1974 202 Kloniniai Mijaugonysᵥ, GI1905 324 Рус. д.[еревня] Милейганы–Дольние, REM1872 Рус. Дальн.[ие] Милейганы. Vienarūšiai, tik daugiskaitiniai abiejų oikonimų pamatiniai leksiniai vienetai veikiausiai yra antroponiminės kilmės, sudaryti su liet. priesaga –onys susiliejus dviem antroponimams: liet. Migónis (susijęs su dvasinėmis savybėmis ir kilęs iš liet. miẽgas (miegas) ‘fiziologinė ramybės būsena, kai daugelis fiziologinių procesų susilpnėję, o sąmonė paveikta ne visiškai arba iš dalies’ (LKŽe; taip pat plg. Zinkevičius 2008: 584)), arba liet. Mìgis, Migỹs (veikiausiai iš liet. pravardės, sudarytos iš liet. mìgis, mìgius ‘miegalis’ (PDB)), ir liet. Jáuga (Jaugà), Jaugas (plg. Zinkevičius 2008: 310) → *Mijáugonis, *Mijáugas. Taigi oikonimus galėjo motyvuoti priklausomybės samprata: (Kalniniai, Klóniniai) Mijáugonys ← gyvenvietė, priklausanti / įkurta *Mijáugonio / *Mijáugonių, *Mijáugo / *Mijáugų. Daugiskaitos fleksija –ys gali reikšti visus šeimos narius kartu. Istorinė forma rus. Милейганы oikonimą gali sieti su senuoju liet. dvikamieniu antroponimu Milagáinis/Mìl-a-gainas (plg. Zinkevičius 2008: 88, 115, 221). Gyvenviečių padėtis erdvėje (reljefe) motyvuoja ir paaiškina DM (Klóniniai ir Kalniniai)¹⁴ semantiką. ¹⁴Atitinkama gyvenviečių padėtis kalvose arba slėnyje taip pat atsispindi istorinėse vardų formose, kurias pateikia DMs Rus. – Горные, гурные (← Rus. горный, Pol. górny „esantis Straipsniai / Articles 265 PAVEL SKORUPA 2.5. Nevardas Aukštasₗ × Nevardas Žemasₗ Nevardas Aukštas – Paberžės eld., V D; 164 MSL, ant natūralios iškilumos (plokščiakalnio), 10,5 km į šiaurės rytus nuo Paberžės; aukšti, sausi krantai, daugiausia apaugę medžiais ir pievomis; REM1872–. Nevardas Žemas – Paberžės eld., V D; 157 MSL, Vilkiškių pelkėje, kalvos papėdėje, 0,08 km į pietus nuo Nevardas Aukštas; žemi ir pelkėti krantai; REM1872–. Pavadinimas Nevardas yra neigiamasis liet. priešdėlio ne vedinys, greičiausiai iš šaknies vard-, kuri, pasak Vanagas (1981: 362), sietina su hidronimais, turinčiais verd ir vird- šaknis. Vanagas (ten pat) mano, kad visi jie sudaro tris etimologiškai vienos šaknies variantus – vard-, verd ir vird-. Tokie hidronimai gali būti kildinami iš liet. verdėnė, verdėnis „šaltinis, versmė“ (LKŽe), virduklis „šaltinis, verpetas“ (LKŽe) ← liet. virti (vėrda, vire) arba veřstis „trykšti arba šokinėti iš gelmių (apie šaltinį)“ (LKŽe). Taigi vardų Nevardas Aukštas ir Nevardas Žemas lingvistinę-kognityvinę motyvaciją galima aiškinti kaip versmės / šaltinio koncepto metaforinę transpoziciją: liet. ne + vardas (verdėnis, verduklis) → vandens telkinys, kuris nėra versmė ar šaltinis → Nevardas (Aukštas ir Žemas). Tai vieninteliai Vilniaus apskrities hidronimai, kurių DMs (liet. aukštas „aukštas“ – žemas „žemas“) nurodo jų faktinę vertikalią padėtį erdvėje. Nevardas Aukštas yra kiek aukščiau erdvėje. 2.6. Pamerkysᵥ × Aukštasis Pamerkysᵥ Pamerkys – Turgėliai eld, Šlčn D; GSD1974 527 Pamerkysᵥ, GI1905 43 Rus. 3.[астенок] Подмеречье, им.[ение] Меречь-Юльяново или Бѣлый-Дворъ, REM1872 Rus. Подмереч (186 MSL, kairiajame Merkỹs krante žemupio kryptimi) Aukštasis Pamerkys – Turgėliai eld, Šlčn D; GSD1974 525 Aukštasis Pamerkysᵥ, GI1905 43 Rus. ф.[ольварк] Подмеречье, им.[ение] Меречь-Михновский, REM1872– (194 MSL, dešiniajame Merkỹs krante aukštupio kryptimi) Pamerkys ir Aukštasis Pamerkys yra nutolę vienas nuo kito 2 km ir yra motyvuoti savo vieta netoli Merkỹs (Nemuno intako), kurią nurodo liet. pref. pa-. Todėl homoniminiai leksizmai Pamerkỹs perteikia gyvenvietės prie Merkỹs reikšmę, kuri išreiškia tą kalnuose; aukštutinė’ (SRYAe; PSPR 145)) ir –Дольние (← Rus. дольный, Pol. dolny, Bel. дольны ‘žemutinė’ (SRYAe; PSPR 95; Skarnik.by)). 266 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space priklausymo (vietos) samprata: (Aukštąsis) Pamerkÿs ← pa- + Merkÿs ← gyvenvietė ant, prie arba netoli Merkÿs ← Merkÿs. Įvardinis būdvardis Lith. aukštasis pavadinime Aukštasis Pamerkÿs taip pat gali nurodyti gyvenvietės vietą Pamerkÿs atžvilgiu. Aukštāsis Pamerkÿs yra aukščiau upės tėkmės kryptimi negu Pamerkÿs. Taigi koreliacija aukštāsis ‘aukštas’ – žemāsis ‘žemas’ taip pat gali reikšti abiejų gyvenviečių padėtį upės, prie kurios jos įsikūrusios, tėkmės atžvilgiu (aukščiau ir žemiau pasroviui). 2.7. Aukštieji Rusŏkaistead × Žemieji Rusŏkaistead Aukštieji Rusŏkai – Avižieniai eld, V D; 163 MSL aukštyje, dešiniajame krante aukščiau Riešės (Neries intako), 8 km nuo Avižienių; GSD1974 725 Aukštieji Rusŏkaistead, GI1905 72 Rus. д.[еревня] Русаки Горные, REM1872 Rus. Гурне-русаки (163 MSL, dešiniajame krante aukščiau Riešės). Žemieji Rusŏkai – Avižieniai eld, V D; 152 MSL aukštyje, kairiajame krante žemiau Riešės, 2 km į rytus nuo Aukštieji Rusŏkai; GSD1974 726 Žemieji Rusŏkai, GI1905 72 Rus. д.[деревня] Русаки Дольные, REM1872 Rus. Дольна-русаки. Vardo leksema Rusŏkai yra ne visai aiškios kilmės ir greičiausiai yra susijusi su antroponimu *Rusokas bei iš jo kildintina; jos kamienas Rus-(Rusas, Rusakas ir kt.) gana dažnas Vilniaus krašto ir gretimų teritorijų pavardėse tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse (plg. Zinkevičius 2012: 165), tačiau veikiausiai yra susijusi su Rus./Bel. tarm. (šnek.) pycaк ‘rusas; žmogus, pasižymintis rusų tautos bruožais, paprastas geras rusas’ ir yra vedinys su pl linksnio galūne Lith. -ai (Skarnik.by; Slovar.cc; SRYAe)15. Taigi oikonimai gali būti metoniminė pavardės transpozicija į oikonimą, motyvuota priklausomybės samprata: (Aukštieji / Žemieji) Rusokai ← gyvenvietė, priklausanti *Rusokui / *Rusokams (← Rusakui / Rusakams, pasikeitus balsiui: a → o). Kita vertus, oikonimas Rusokai galėjo būti vartojamas gyvenvietei, kurioje gyveno rusų kilmės žmonės, pavadinti (iš rus. pycaky ← pycaк). Taigi oikonimas gali būti metaforinė sampratos, susijusios su gyvenvietėje gyvenančiais žmonėmis (tam tikras pravardinis pavadinimas), transpozicija į oikonimą: rus. pycaky → rusų kilmės žmonės / rusai → (Aukštieji / Žemieji) Rusokai. Abiejų oikonimų DMs Aukštieji (← Lith. aukštieji ‘viršutiniai’) ir Žemieji (← Lith. žemieji ‘apatiniai’) motyvuoti ne tik gyvenviečių vertikalia padėtimi erdvėje, bet ir jų padėtimi Riešės tėkmės atžvilgiu. 15 Ši etimologija labai tikėtina, atsižvelgiant į senųjų gyvenviečių pavadinimų formų užrašymą, kuriuose HNLs rašomi mažosiomis raidėmis (Rus. pycакu ← pycaк). Straipsniai / Articles 267 PAVEL SKORUPA 2.8. Aukštieji Semeniūkaiᵥ × Žemieji Semeniūkaiᵥ Aukštieji Semeniūkai – Leṅtvaris eld, Trak D; 130 MSL, kalvose virš Vil̃sos ir Ner̃ies slėnių; GSD1974 648 Aukštieji Semeniūkaiᵥ, GI1905 341 Rus. д.[еревня] Семенюки-Горные, REM1872 Rus. Сойзе Мал.[ыые]. Žemieji Semeniūkai – Leṅtvaris eld, Trak D; 110 MSL, kalvos papėdėje, kairiajame Ner̃ies krante, Vil̃sos upelio slėnyje, 0,5 km nuo Aukštieji Semeniūkai; GSD1974 649 Žemieji Semeniūkaiᵥ, GI1905 341 Rus. д.[деревня] Семенюки-Дольние, REM1872 Rus. Сойзе Бол.[ьшие]. Abiejų oikonimų vienodi daugiskaitiniai tantum baziniai leksiniai vienetai, tikėtina, yra antroponiminės kilmės, sudaryti su liet. priesaga –iuk– iš liet. Sẽ-menas, Sẽ-me-nas, Semẽnis (plg. Zinkevičius 2008: 114, 132, 239), arba slav. Sem-en-iuk/Sem-en-iukas (plg. Zinkevičius 2012: 269), Semẽnas, Semė́nas, Semẽnas, Sẽmenis (← br. Сямён: Симеон, rus. Семён: Симеон) (plg. PDB) ← hebr. Simeon. Taigi oikonimas gali būti metoniminis, motyvuotas posesyvumo sąvokos: (Aukštieji, Žemieji) Semeniūkai ← gyvenvietė, priklausanti Sẽ-menas, Sẽ-me-nas, Semẽnis, Sem-en-iuk/Sem-en-iukas arba jo įkurta. Abiejų oikonimų DM motyvuoja gyvenviečių vertikali padėtis erdvėje, t. y. kalvose ir kalvos papėdėje. 2.9. Aukštieji Suirnaistead × Žemieji Suirnaistead Aukštieji Suirnai̇ – Vidiškiai eld, Ukm D; 93 MSL, aukščiau prieš srovę, kairiajame Sykės krante (Šventosios intakas), 7 km nuo Vidiškių; GSD1974 675 Aukštieji Suirnaistead, KGS1903 152 Rus. ф.[ольварк] Свирны, REM1872 Rus. Госп. [одский] д.[вор] Свирны Верх.[ние]. Žemieji Suirnai̇ – Vidiškiai eld, Ukm D; 87 MSL, žemiau pasroviui, kairiajame Sykės krante, 0,5 km į rytus nuo Aukštieji Suirnai̇; GSD1974 677 Žemieji Suirnaistead, KGS1903 151 Rus. им.[ение] Свирны, REM1872 Rus. Госп.[одский] д.[вор] Свирны Нижние. Suirnai̇ yra oikonimas, susijęs su ir dėl liet. daugiskaitos linksniuotės –ai išvestas iš liet. svi̇rnas „pastatas, kuriame pilami grūdai; didesnis tvartas“ (LKŽe). Taigi pavadinimo motyvaciją sudaro ūkiniai pastatai ir, labiausiai tikėtina, jis žymi gyvenvietę (abiem čia analizuojamų oikonimų atvejais), susiformavusią vietoje, kur buvo pagrindiniai tvartai. Sprendžiant iš istorinių gyvenviečių tipų, tai galėjo būti dvarininkui priklausę tvartai ir todėl jie galėjo būti svarbiausias vietovės, iš kurios išaugo gyvenvietės, požymis. Todėl oikonimas (oikonimai) Suirnai̇ gali būti laikomas (laikomi) metaforiniu vietos (lokacijos) sąvokos perkėlimu į oikonimą. 268 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Šiandienių Vilniaus apskrities toponimų opozicijų motyvacija ir semantika: objekto padėties erdvėje sąvoka prie tvarto (tvartų) į oikonimą: svi̇r̃nas, –ai → vieta prie tvarto (tvartų) arba vieta, kur yra (buvo) tvartas (tvartai) → (Aukštėji̇ / Žemėji̇) Svirnaĩ. Abiejų oikonimų darybinę motyvaciją lemia ne tik gyvenviečių vertikalioji padėtis erdvėje, bet ir jų padėtis upės tėkmės atžvilgiu16. 2.10. Áukštosios Viẽsosᵥ × Žẽmosios Viẽsosᵥ Áukštosios Viẽsos – Širvintų sen., Šr D; 111 MSL, kairiajame krante aukščiau Širvintà (Šventóji intako) santakos su Viesà, 6,5 km nuo Širvintų; GSD1974 587 Aukštosios Viesosᵥ, GI1905 78 Rus. д.[еревня] Въсы–Горные, REM1872 Rus. з.[астенок] Весы. Žẽmosios Viẽsos – Širvintos eld, Šr D; 108 MSL, downstream the Širvintà, in the right bank valley 0,8 km away from Áukštosios Viẽsos; GSD1974 589 Žẽmosios Viesosᵥ, GI1905 78 Rus. з.[астенок] Въсы–Дольные, REM1872 Rus. з.[астенок] Новые Весы. Dviejų kaimų homoniminiai pavadinimai Viẽsos kilo iš Viesà – upelio, kurio pakrantėse yra abi gyvenvietės, ir yra potamonimo pl linksniuotės liet. -os vedinys17. Todėl oikonimas gali būti laikomas metoniminiu potamonimo perkėlimu (transonimizacija) (vietos sąvoka): Viẽsos ← Vies- + -os ← gyvenvietė prie Viesà. Abiejų oikonimų darybinę motyvaciją lemiantys žodžiai Áukštosios ir Žẽmosios motyvuojami ne tik gyvenviečių vertikaliąja padėtimi erdvėje, bet ir jų padėtimi upės tėkmės atžvilgiu. 16 Gana įdomu tai, kad DMs iš postpozicijos į HNLs (REM1872 Rus. Свирны Верх.[ние], Свирны Нижние: Верхние ir Нижние ← Rus. верхний ‘viršutinis’, нижний ‘apatinis’) pasikeitė į prepoziciją abiejuose oikonimuose (Aukštieji Suirnai, Žemieji Suirnai). Tačiau tokio pasikeitimo priežastys nėra aiškios. 17 Potamonimas Viesà yra neaiškios kilmės. Jo šaltinis yra pelkėtų ežero Viesỹs pakrančių apylinkėse. Tačiau dabar neaišku, ar tai ežeras, ar upė paveikė viena kitos pavadinimus. Vanagas (1981: 378) šiuos du hidronimus sieja su liet. viẽsulas ‘stiprus viesulas’ (LKŽe), kuris esą kildinamas iš ide. *u̯ei̯- ‘lenkti, sukti’, ir priskiria juos fiziografinės reikšmės hidronimams (Vanagas 1981a: 63). Tai galėtų būti iš dalies teisinga, atsižvelgiant į vingiuotą upės vagą, ypač nuo vidurupio iki vietos, kur ji įteka į Širvintà; arba atsižvelgiant į vingiuotą pelkių pakrantę aplink ežerą Viesỹs. Taigi abu hidronimai gali būti metaforinės kilmės ir atitinkamai perteikti sūkurių, vingių bei vingių sąvoką: vingiuota upės vaga ir vingiuota pakrantė: 1) viẽsulas → vingiuota upės vaga → the Viesà, 2) viẽsulas → vingiuota pakrantė → Viesỹs. Straipsniai / Articles 269 PAVEL SKORUPA *** Visiška antoniminė DMs koreliacija HNLs atžvilgiu, esant joms prepozicijoje arba postpozicijoje, nustatyta 7 atvejais (1 limnonimų ir 6 oikonimų opozicijose). Nevisiška DMs koreliacija prepozicijoje modifikuotų HNLs atžvilgiu nustatyta 3 opozicijose iš oikonimų klasės. Išnagrinėtos opozicijos, grindžiamos paprastųjų ir įvardinių būdvardžių bei jų formų koreliacija Lith. áukštas, -à (aukštàsis, aukštíeji, aukštósios) ‘aukštas’ (‘viršutinis’) – žẽmas, -à (žemàsis, žemíeji, žẽmosios) ‘žemas’ (‘apatinis’) ir Lith. kalnìnis (kalnìniai) ‘kalvų’ – Lith. klõninis (klõniniai) ‘slėnio’ sudaro tik nedidelę dalį – 10 atvejų (sudarytų iš 21 toponimo), t. y. 0,251% iš 251 opozicijos, šiuo metu funkcionuojančios Vilniaus apskrities ribose. Tiek lingvistinė, tiek ekstralingvistinė DMs analizė parodė, kad nominuojant pasirinkti tiek įvardiniai, tiek paprastieji pažyminiai būdvardžiai buvo grindžiami įvardijamo objekto santykine padėtimi (horizontalia arba vertikalia) erdvėje (reljefe): 1) The correlation of Lith. áukštas ‘high’ – žẽmas ‘low’ is based on the object’s horizontal position in space (in relation to the neighbouring river): Aukštíeji Karklėnaiv × Žemíeji Karklėnaiv, Pamerkỹsv × Aukštàsis Pamerkỹsv, Aukštíeji Rùšokaistead × Žemíeji Rùšokaistead, Aukštósios Viẽšosv × Žẽmosios Viẽšosv, Aukštíeji Svirnaĩstead × Žemíeji Svirnaĩstead; 2) Lith. áukštas ‘aukštas’ – žẽmas ‘žemas’ koreliacija grindžiama objekto vertikalia padėtimi erdvėje (ant kalvos / kalno, priešingai nei kito objekto padėtis kalvos / kalno papėdėje): Aukštíeji Bezdõnysv × Bezdõnysv × Bezdõnystн, Nẽvardas ÁukštasL × Nẽvardas ŽẽmasL, Aukštíeji Semeníūkaiv × Žemíeji Semeníūkaiv; 3) Lith. kalnìnis ‘kalno / kalvos’ – klõninis ‘slėnio’ koreliacija grindžiama objekto vertikalia padėtimi erdvėje (ant kalvų, priešingai nei kito objekto padėtis gretimos upės slėnyje): Jagėlõnysv × Klõniniai Jagėlõnysv, Kalnìniai Mijáugonysv × Klõniniai Mijáugonysv. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad paprastųjų ir įvardinių būdvardžių koreliacija Vilniaus apskrities toponimijoje yra gana aiški, nes šie DM turi tokią semantinę reikšmę: 1) liet. áukštas, -à (aukštàsis, aukštíeji, aukštósios) – „esantis ant kalvos / kalno“ (vertikali aukštesnioji padėtis), liet. žẽmas, -à (žemàsis, žemíeji, žẽmosios) – „esantis kalvos / kalno papėdėje“ (vertikali žemesnioji padėtis); 2) liet. áukštas, -à (aukštàsis, aukštíeji, aukštósios) – „esantis aukštutinėje upės dalyje (aukščiau pagal srovę)“ (horizontali padėtis aukštyn / atgal), liet. žẽmas, -à (žemàsis, žemíeji, žẽmosios) – „esantis žemutinėje upės dalyje (žemiau pagal srovę)“ (horizontali padėtis žemyn); 3) liet. kalnìnis (kalnìniai) – „esantis ant kalvos / kalno“ (vertikali aukštesnioji padėtis), liet. 270 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space ant kalvos / kalne’ (vertikali aukštesnė padėtis), liet. klōninis (klōniniai) – ‘esantis slėnyje’ (vertikali žemesnė padėtis). HNL analizė parodė, kad pagal motyvuojamų sąvokų įvairovę juos galima suskirstyti į dvi kategorijas: 1) aiškios motyvacijos ir semantikos vardiniai leksemų vienetai: a) motyvuoti toponimo (vietos / buvimo vietos sąvoka) – Bezdōnysₜₙ, Bezdōnysᵥ, Aukštieji Bezdōnysᵥ, Pamerkÿsᵥ, Aukštasis Pamerkÿsᵥ, Aukštosios Viēsosᵥ, Žemosios Viēsosᵥ; b) motyvuoti antroponimo (priklausymo, nuosavybės sąvoka) – Jagėlōnysᵥ, Klōniniai Jagėlōnysᵥ, Kalniniai Miјаūgonysᵥ, Klōniniai Miјаūgonysᵥ, Aukštieji Semeniūkaiᵥ, Žemieji Semeniūkaiᵥ; c) motyvuoti apeliatyvo – (šaltinio / versmės sąvoka) Nẽvardas Áukštasₗ, Nẽvardas Žẽmasₗ, (vietos sąvoka) Aukštieji Suirnaiₛₜₑₐd, Žemieji Suirnaiₛₜₑₐd; 2) neaiškios motyvacijos ir semantikos vardiniai leksemų vienetai: a) motyvuoti apeliatyvo arba pravardės (vietos arba žmonių sąvoka) – Aukštieji Karklėnaiᵥ, Žemieji Karklėnaiᵥ; b) motyvuoti antroponimo (priklausymo arba žmonių sąvoka) – Aukštieji Rusōkaiₛₜₑₐd, Žemieji Rusōkaiₛₜₑₐd. 3. IŠVADOS 1. Priešpriešos, pagrįstos paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių bei jų formų koreliacija liet. áukštas, –à (aukštàsis, aukštieji, aukštosios) „aukštas“ („viršutinis“) – žẽmas, –à (žemàsis, žemieji, žemosios) „žemas“ („apatinis“) ir liet. kalninis (kalniniai) „kalvų“ – liet. klōninis (klōniniai) „slėnio“ sudaro tik nedidelę dalį – 10 atvejų (sudarytų iš 21 vietovardžio), t. y. 0,251% iš 251 priešpriešos, šiuo metu funkcionuojančios Vilniaus apskrities ribose. Visos atrinktos vietovardžių priešpriešos egzistuoja viena nuo kitos 0,08–6 km atstumu. 2. Visiška antoniminė skiriamųjų žymenų koreliacija prieš vietovardžių pagrindinius narius arba po jų nustatyta 7 atvejais (1 limnonimų ir 6 oikonimų priešpriešose, sudarytose atitinkamai iš 2 ir 12 vardų). Nevisiška skiriamųjų žymenų, einančių prieš modifikuojamus vietovardžių pagrindinius narius, koreliacija nustatyta 3 oikonimų klasės priešpriešose, sudarytose iš 7 vardų. 3. Skiriamųjų žymenų semantikai suprasti buvo išanalizuoti ir lingvistiniai, ir ekstralingvistiniai duomenys. Skiriamųjų žymenų (paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių bei jų formų) analizė parodė, kad skiriamųjų žymenų pasirinkimą vardijimo procese lėmė įvardijamo objekto santykinė padėtis (horizontali arba vertikali) erdvėje (reljefe). Skiriamųjų žymenų motyvacija gana aiški, jie turi tokį semantinį krūvį: 1) liet. áukštas, –à (aukštàsis, aukštieji, aukštosios) – „esantis ant kalvos / kalno“ (vertikali PAVEL SKORUPA viršutinė padėtis), liet. žemas, -à (žemàsis, žemíeji, žemõsios) – „esantis kalvos / kalno papėdėje“ (vertikali apatinė padėtis); 2) liet. áukštas, -à (aukštàsis, aukštíeji, aukštõsios) – „esantis aukštutinėje upės dalyje (aukščiau pagal srovę)“ (horizontali padėtis aukštyn / atgal), liet. žemas, -à (žemàsis, žemíeji, žemõsios) – „esantis žemutinėje upės dalyje (žemiau pagal srovę)“ (horizontali padėtis žemyn); 3) liet. kalnìnis (kalnìnìai) – „esantis ant kalvos / kalno“ (vertikali viršutinė padėtis), liet. klõnìnis (klõnìnìai) – „esantis slėnyje“ (vertikali apatinė padėtis). 4. Vietovardžių pagrindinių narių analizė parodė, kad, remiantis motyvuojančių sąvokų įvairove, juos galima suskirstyti į dvi kategorijas: 1) aiškios motyvacijos ir semantikos vardų leksemos: a) motyvuotos vietovardžiu (vietos / buvimo vietos sąvoka) – 7 vienarūšės oikonimų leksemos; b) motyvuotos antroponimu (priklausomybės, priklausymo sąvoka) – 6 vienarūšės oikonimų leksemos; c) motyvuotos apeliatyvu – (šaltinio / versmės sąvoka) 2 vienarūšės limnonimų leksemos, (vietos sąvoka) 2 oikonimų leksemos; 2) neaiškios motyvacijos ir semantikos vardų leksemos: a) motyvuotos apeliatyvu arba pravarde (vietos arba žmonių sąvoka) – 2 vienarūšės oikonimų leksemos; b) motyvuotos antroponimu (priklausomybės arba žmonių sąvoka) – 2 vienarūšės oikonimų leksemos. SANTRUMPOS Bel. – baltarusių; cf. – plg.; coll. – šnekamasis; D – rajonas; DM – skiriamasis žymuo; dial. – tarmiškas; El – Elektrėnai; eld – seniūnija; et al. – ir kiti; f – moteriškoji giminė; Heb. – hebrajų; HNL – vienarūšė vardo leksema; InE. – indoeuropiečių; km – kilometras; ʟ – ežeras; Lith. – lietuvių; m – vyriškoji giminė; MSL – metrai virš jūros lygio; Pol. – lenkų; pl – daugiskaita; Rus. – rusų; s – vienaskaita; stead – sodyba / vienkiemis; Ščn – Šalčininkai; Šr – Širvintos; tn – miestelis; Trak – Trakai; trib. – intakas; Ūkm – Ukmergė; V – Vilnius; v – kaimas. VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI GI1905 – Goshkevich Iosif I. 1905: Гошкевич Iосиф I. Vilniaus gubernija. Visas gyvenamųjų vietų sąrašas su statistiniais duomenimis apie kiekvieną gyvenvietę, Vilna: Gubernijos spaustuvė. Prieiga: https://rusneb.ru/catalog/000199_000009_003727513/. GK – Gamtos katalogas. Lietuvos vandens telkiniai. Available at: http://ezerai.vilnius21.lt/. 272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space GP – Geoportal.lt – Lietuvos erdvinės informacijos portalas. Available at: https://www.geoportal.lt/geoportal/. GSD1974 – Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR ministrų tarybos 1974: Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymo duomenys), Vilnius. Available at: https://knyga.lietuvai.lt/w/images/7/79/Lietuvos_gyventojų_surašymas_1959_ir_1970.pdf. IVDB – Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema: Istorinių vietovardžių duomenų bazė (Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema: Istorinių vietovardžių duomenų bazė). Prieiga: https://ekalba.lt/istoriniu-vietovardziu-duomenu-baze. KA1861 – Korevo Anton K. 1861: Корево Антон К. Rusijos geografijai ir statistikai skirta medžiaga, surinkta Generalinio štabo karininkų. Vilniaus gubernija, Sankt Peterburgas: Iosafato Orgizko spaustuvė. Prieiga: https://www.prlib.ru/item/426806. KGS1903 – Ковенскій Губернскій Статистическій комитетъ 1903: Kauno gubernijos 1902 metų apgyvendintų vietų abėcėlinis sąrašas, Kaunas: Gubernijos valdybos spaustuvė. Prieiga: http://book-olds.ru/BookLibrary/17000-Kovenskaya-gub/1902.-Spisok-naselennyih-mest-Kovenskoy-gubernii-na-1902-god.html. LKIVA – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus prieškarinės Vilniaus krašto žemės vardyno anketų archyvas (Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir onomastikos tyrimų centro Vilniaus krašto žemės vardų anketų archyvas). LKIVK – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vietovardžių, surinktų iš gyvosios kalbos, kartoteka (Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir onomastikos tyrimų centro iš gyvosios kalbos užrašytų lietuvių vietovardžių kartoteka). REM1872 – Russian Empire 1872 Map. MAPIRE – Istoriniai žemėlapiai internete. Prieiga: https://mapire.eu/en/map/russia-1872/. UETK – Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras). Prieiga: https://uetk.am.lt. Vilnius County Maps – Lietuvos Respublikos žemėlapis. Prieiga: https://www.geoportal.lt. Vilniaus apskrities savivaldybių interneto svetainės: Elektrėnų savivaldybės interneto svetainė: https://www.elektrenai.lt/ Straipsniai / Articles 273 PAVEL SKORUPA Šalčininkų rajono savivaldybės interneto svetainė: http://www.salcininkai.lt/ Širvintų rajono savivaldybės interneto svetainė: https://www.sirvintos.lt/lt Švenčionių rajono savivaldybės interneto svetainė: http://www.svencionys.lt/lit/I_pradzia Trakų rajono savivaldybės interneto svetainė: https://www.trakai.lt/; http://old.trakai.lt/ Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainė: https://www.ukmerge.lt/ Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainė: https://vilnius.lt/lt/ Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainė: https://www.vrsa.lt/ REFERENCES Ahundova Gjulshen 2011: Ахундова Гюльшен. Психолингвистические основы функционирования тюркской топонимии (на материале географических названий Азербайджана, Дагестана и других сопредельных регионов). – Türkologiya 3, 45–51. Bartkutė Nerija 2008: Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai: daktaro disertacija, Šiauliai: Vytauto Didžiojo universitetas, Šiaulių universitetas. Brendler Silvio (ed.) 2016: Cognitive Onomastics. A Reader, Hamburg: Baar. Bukharova Gulnur Kh., Samitova Luiza Kh., Tagirova Salima A., Davletkulova Akhmet Kh., Davletbajeva Raisa G., Usmanova Minsilu G. 2016: Color Symbolism in the Bashkir Toponymy. – International Journal of Environmental and Science Education 11(18), 12281–12288. Būga Kazimieras 1958: Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Būga Kazimieras 1959: Rinktiniai raštai 2, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Būga Kazimieras 1961: Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Coates Richard 2006: Properhood. – Language 82(2), 356–382. Available at: http://sro.sussex.ac.uk/196/. Coates Richard 2012: Eight Issues in the Pragmatic Theory of Properhood. – Acta Linguistica Lithuanica 66, 119–140. Coates Richard 2015: A concise theory of meaningfulness in literary naming within the framework of The Pragmatic Theory of Properhood. – Journal of Literary Onomastics 4(1), 31–34. Available at: http://digitalcommons.brockport.edu/jlo/vol4/iss1/3. 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space Coates Richard 2016: On the theoretical possibility of proper verbs. – Linguistics 54(2), 411–431. Available at: http://eprints.uwe.ac.uk/27187. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mintis, 1994. Dobrić Nikola 2010: Theory of Names and Cognitive Linguistics – the Case of the Metaphor. – Filozofija i društvo 21, 135–147. Endzelytė Renata 2005: Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai: daktaro disertacija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Gataullin Ravil G., Fatykhova Lija A. 2018: Гатауллин Равиль Г., Фатыхова Лия А. „Цветные“ топонимы и их особенности. – Вестник Башкирского университета 23(1), 211–219. Hontsa Irina S. 2014: Гонца Ирина С. Структурно-граматичні особливості двочленних ойконімів Черкащини. – Вісник Черкаського університету: Філологічні науки 7, 86–90. Available at: https://dspace.udpu.edu.ua/xmlui/handle/6789/3361?show=full. Ilchenko Irina I., Isachuk Nastasiya V. 2016: Ільченко Ірина І., Ісачук Настасія В. Бінарні опозиції в топонімії Надвеликолужжя. – Перспективи розвитку філологічних наук (м. Київ, 13–14 травня 2016 р.), Херсон: Видавничий дім „Гельветика“, 99–102. Available at: http://visnyk-filologia.mddu.in.ua/publ/2019/ilchenko_irina_ivanivna_isachuk_nastasija_viktorivna/1-1-0-23. Jurkštas Jonas 1985: Vilniaus vietovardžiai, Vilnius: Mokslas. Kačinaitė Dalia 2008: Lietuvių sudurtinių oronimų darybos bruožai. – Baltistica 2, 275–288. Kondrashina Vera V. 1980: Кондрашина Вера В. Соотносительный ряд «верхний» – «нижний» в русской топонимии. – Вопросы ономастики 14, 29–35. Kohеranova Anna P. 1973: Корепанова Анна П. Противоставлення як засіб утворення слов’янських ойконімів. – Мовознавство 4, 30–33. Kövecses Zoltan 2002: Metaphor: a practical introduction, New York: Oxford University Press. Lakoff George, Johnson Mark 2003: Metaphors we live by, Chicago: The University of Chicago Press. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas I–XX (1941–2002), e. variantas, red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008 ir 2018). Available at: http://www.lkz.lt/. Straipsniai / Articles 275 PAVEL SKORUPA LVŽ I – Lietuvos vietovardžių žodynas I (A–B), red. kolegija L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Kardelis, A. Ragauskaitė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. PDB – Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema: Pavardžių duomenų bazė (The Institute of the Lithuanian Language Informational System of the Lithuanian Language Resources: The Surnames Database). Available at: https://ekalba.lt/pavardziu-duomenu-baze. Podolskaja Nataliya V. 1978: Подольская Наталия В. Словарь русской ономастической терминологии, Москва: Наука. PSPR – Rozwadowska Maryja F. 1974: Podręczny słownik polsko-rosyjski, Warszawa: Wiedza powszechna. Razmukaitė Marija 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas. Razmukaitė Marija 2002: Lietuvos sudėtinių oikonimų darybos bruožai. – Acta Linguistica Lituanica 46, 123–130. Razmukaitė Marija 2003: Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. – Baltu Filoloģija XII (2), 63–80. Razmukaitė Marija 2003a: Būdvardžio aukštas, aukšta įvardžiuotines formos vietovardžiuose. – Kalbos kultūra 76, 63–66. Razmukaitė Marija 2009: Apie kai kuriuos Vakarų Lietuvos priesaginius oikonimus. – Kalbos kultūra 82, 34–40. Saussure Ferdinand de 1959: Course in General Linguistics, Ch. Bally, A. Sechehaye (eds.), W. Baskin (trans.), New York: The Philosophical Society. Sjöblom Paula 2011: A Cognitive Approach to the Semantics of Proper Names. – Onoma: Journal of the International Council of Onomastic Sciences 41, 63–82. Skarnik.by – Мазок Алер, Літ Серж (comp.) 2015: Белорусско-русский словарь (на основе академического словаря под редакцией Я. Коласа, К. Крапивы и П. Глебки 1953: Русско-белорусский Слоўнік, I–III, Мінск: Інстытут Мовазнаўства АН БССР), e-version. Available at: https://www.skarnik.by/. Skorupa Pavel 2019: Semantic oppositions in Vilnius county toponyms. – Acta Linguistica Lituanica 81, 139–159. Slíz Mariann 2017: Personal Names in Medieval Hungary, Hamburg: Baar. Slovar.cc – Большой современный толковый словарь русского языка, e-version, 2010–2020. Available at: https://slovar.cc/rus/tolk.html. 276 Acta Linguistica Lituanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space SSP2 – Krasiński Adam S. 1885: Słownik synonimów polskich 2, Kraków: Wyd. Akademii Umiejętności; w druk. “Czasu” F. Kluczyckiego. SRY – Ožegov Sergej I. 1984: Ожегов Сергей И. Словарь русского языка, Москва: „Русский Язык“. SRYAe – Yevgenyeva Anastasiiya (ed.) 1999: Евгенъева Анастасия П. Словарь русского языка: В 4-х т., Москва: Полиграфресурсы. Available at: http://feb-web.ru/feb/mas/mas-abc/default.asp. Stachowski Kamil 2018: O opozycjach kolorystycznych w ojkonimii Polski. – Acta onomastica LIX, 197–214. Superanskaja Aleksandra V. 1970: Суперанская Александра В. Терминологичные цветовые названия рек? – Местные географические термины, 120–127, Москва: Мысль. Sviderskienė Dalia 2006: Marijampolės apskrities sudurtiniai oronimai. – Lituanistica 4(68), 47–59. Sviderskienė Dalia 2006a: Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės polinkiai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 54, 49–62. Sviderskienė Dalia 2007: Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 57, 99–122. Tkachenko Yevgeniy N. 2003: Ткаченко, Евгений Н. Взаимодействие гидронимов и ойконимов (в бассейне реки Казенный Торец). – Филологічні студії, 58–62. Tkachenko Yevgeniy N. 2013: Ткаченко, Євген М. Бурлук – Бурлучок: формально незмінні та граматично переоформлені імена (у басейні річки Великий Бурлук). – Філологічні студії. Науковий вісник Криворізького державного педагогічного університету 9, 399–406. Available at: http://nbuv.gov.ua/UJRN/PhSt_2013_9_59. Tkachenko Yevgeniy N. 2014: Ткаченко, Евгений Н. Явление бинарной оппозиции в региональной топонимии (на примере географических названий Слобожанщины). – Вестник Воронежского государственного университета 3, 67–70. Štěpán Pavel 2009: Oppositions in Toponymy. – Names in Multi-Lingual, Multi-Cultural and Multi-Ethnic Contact, Proceedings of the 23rd International Congress of Onomastic Sciences. August 17–22, 2008, York University, Toronto, Canada, 915–920. Available at: https://workspace.library.yorku.ca/xmlui/handle/10315/4034. Vaitkevičius Vykintas 2012: Neris. 2007 metų ekspedicija, antra knyga, Vilnius: Mintis. Straipsniai / Articles 277 PAVEL SKORUPA Vanagas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mintis. Vanagas Aleksandras 1981a: Lietuvių hidronimų semantika. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 4–153. Vanagas Aleksandras 1996: Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Van Langendonck Willy 2007: Theory and Typology of Proper Names, Berlin: de Gruyter. Van Langendonck Willy 2013: A Semantic-Pragmatic Theory of Proper Names. – Acta Linguistica Lithuanica 69, 99–129. Van Langendonck Willy, Van de Velde Mark 2016: Names and grammar. – The Oxford Handbook of Names and Naming, C. Hough (ed.), Oxford: Oxford University Press. DOI 10.1093/oxfordhb/9780199656431.013.21. Van Langendonck Willy 2017: A Dichotomy in the Diachronic Structure of Family Names. – Proceedings of iconn 4, O. Felecan (ed.), Cluj-Napoca: Editura Mega, Editura Argonaut, 45–50. DOI 10.30816/ICONN4/2017. Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zinkevičius Zigmas 2012: Vilnijos lenkakalbių pavardės. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space APPENDIX. Analyzed Oppositions. Presented in the Order of Corresponding Sections in the Paper. Source: UETK, GP web sites. 2.1. Bezdōnysₜₙ × Bezdōnysᵥ × Aukštieji Bezdōnysᵥ 2.2. Jagelōnysᵥ × Klōniniai Jagelōnysᵥ 2.3. Aukštieji Karklėnaiᵥ × Žemėji Karklėnaiᵥ 2.4. Kalniniai Mijáugonysᵥ × Klōniniai Mijáugonysᵥ Straipsniai / Articles 279 PAVEL SKORUPA 2.5. Nėvardas AukštasL × Nėvardas ŽemasL 2.6. PamerkysSV × Aukštasis PamerkysSV 2.7. Aukštieji Rusoškaistead × Žemieji Rusoškaistead 2.8. Aukštieji SemeniukaiV × Žemieji SemeniukaiV 2.9. Aukštieji Svirnaistead × Žemieji Svirnaistead 2.10. Aukštosios ViešosV × Žemosios ViešosV 280 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object’s position in space Dabartinės Vilniaus apskrities toponimų opozicijų motyvacija ir semantika: objekto padėties erdvėje samprata S A N T R A U K A Remiantis kognityvinės lingvistikos ir kognityvinės onomastikos teorijomis, straipsnyje tradiciniais onomastikos tyrimų modeliais analizuojami dabartinėje Vilniaus apskrityje funkcionuojantys toponimai (21 vnt.), sudarantys 10 opozicijų (t. y. 0,251% iš visų 251 kitų nustatytų opozicijų), motyvuotų įvardijamo objekto santykine padėtimi erdvėje, išreiškiama paprastu ir įvardžiuotiniu būdvardžių formomis: aukštas – žemas ir kalninis – klōninis. Analizė apima tiek toponimus diferencijuojančių žymiklių (DŽ), tiek homogeninių toponimų leksemų (HTL) kilmę, motyvaciją ir semantiką. Toponimai analizuojami pagal jų kilmę motyvuojančias sąvokas, remiantis konceptualiu metaforos modeliu, t. y. ryškiausių ypatybių (sąvokų) perkėlimu iš vienos srities į kitą (iš apeliatyvų / į onimų (toponimų) sritį): šaltinis (apeliatyvas / vardas) → konceptuali struktūra (ypatybė) → tikslas (toponimas) (žr. Kövecses 2002; Lakoff, Johnson 2003; Dobrić 2010). Manoma, kad toks semantinių ir konceptualių struktūrų perkėlimas iš vienos konceptualios srities į kitą yra labai svarbus kuriant oniminius prototipus (dar žr. Dobrić 2010: 139–141). Pažymėtina, kad onimų analizė pagal konceptualiąją metaforą yra ne etimologinė analizė, bet bandymas nustatyti, kaip žodžių konceptuali struktūra motyvavo ir vis dar motyvuoja jų kūrimą. Antoniminiai santykiai toponimijoje egzistuoja kiekvienoje toponimų klasėje (oikonimuose, hidronimuose, mikrotoponimuose ir kt.) ir yra išreiškiami binarinėmis opozicijomis (Podolskaja 1978: 40). Opozicija toponimijoje – dviejų susijusių objektų priešprieša, siekiant juos atskirti vardais, turinčiais homogenines leksemas ir antoniminius žymiklius. Tokie antoniminiai toponimų santykiai kontekstiniai ir yra įmanomi tik hidroniminėje, oikoniminėje ir kitose (mikro)sistemose, kuriose jie radosi ir neįmanomi už tokios sistemos ribų (žr. Kondrashina 1980; Štěpán 2009; Tkachenko 2003, 2013, 2014; Ilchenko, Isachuk 2016). Todėl toponimai šiam tyrimui buvo atrenkami remiantis šiais principais: 1) jų DŽ turi išreikšti antoniminį santykį aukštas – žemas ir kalninis – klōninis; 2) atstumas tarp antoniminiais santykiais susijusių vietovardžių neturi būti didesnis nei 20 ± 5 km (toks atstumas pasirinktas neatsitiktinai – tiek žmogus gali pėsčiomis nukeliauti iš vienos vietos į kitą per vieną dieną). Atstumui tarp atrinktų vietovardžių matuoti buvo naudojami GP ir UETK tinklapių įrankiai. Siekiant suprasti leksinių toponimų opozicijų semantiką ir motyvaciją, be kalbinės analizės, buvo analizuojami ir ekstralingvistiniai duomenys. Pilna antoniminė koreliacija tarp DŽ pastebėta 7 atvejais (1 limnonimų ir 6 oikonimų opozicijose). Nepilna antoniminė DŽ koreliacija pastebėta 3 opozicijose oikonimų klasėje. Kalbinė ir ekstralingvistinė analizė parodė, kad DŽ pasirinkimą nominacijos procese lėmė įvardijamo objekto santykinė (horizontali arba vertikali) padėtis erdvėje. DŽ motyvacija Straipsniai / Articles 281 PAVEL SKORUPA yra gana aiški ir perteikia tokią jų semantinę apkrovą: 1) aukštas, –ą (aukštasis / aukštieji / aukštosios) – „įsikūręs ant kalno“ (vertikali padėtis į viršų), žemas, –ą (žemasis, žemieji, žemosios) – „esantis kalvos / kalno papėdėje“ (vertikali padėtis į apačią); 2) aukštas, –ą (aukštasis / aukštieji / aukštosios) – „esantis viršutinėje upės dalyje (prieš srovę)“ (horizontali padėtis kylanti aukštyn / atgal), žemas, –ą (žemasis, žemieji, žemosios) – „esantis žemutinėje upės dalyje (pasroviui)“ (horizontali padėtis besileidžianti žemyn); 3) kalninis (kalniniai) – „įsikūręs ant kalno“ (vertikali padėtis viršuje (vertikali padėtis, viršus), klõninis (klõniniai) – „įsikūręs slėnyje“ (vertikali padėtis apačioje) (vertikali padėtis, apačia). HTL analizė parodė, kad, remiantis motyvuojančių sąvokų įvairove, jos gali būti suskirstytos į dvi kategorijas: 1) aiškios motyvacijos ir semantikos HTL: a) motyvuotos vietovardžių (vietos samprata) – 7 oikonimų leksemos; b) motyvuotos antroponimų (posesyvumo sąvoka) – 6 oikonimų leksemos; c) motyvuotos apeliatyvais – (šaltinio samprata) 2 limnonimų leksemos, (vietos samprata) 2 oikonimų leksemos; 2) neaiškios motyvacijos ir semantikos HTL: a) motyvuotos apelatyvu ar pravardiniu asmenvardžiu (vietos ar žmonių samprata) – 2 oikonimų leksemos; b) motyvuotos antroponimu (posesyvumo ar žmonių samprata) – 2 oikonimų leksemos. Įteikta 2021 m. gegužės 7 d. PAVEL SKORUPA Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 282 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV