scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Rusas „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje

Aurelija Gritėnienė

Abstract

    Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią tautybę ir įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose (dažniausiai XIX–XX a. mokslo, publicistikos bei grožinės literatūros kūriniuose) susiformavęs ruso pasaulėvaizdis. Žodyno empirinė medžiaga straipsnyje analizuojama semantinės analizės, aprašomuoju, interpretaciniu ir kognityvinės lingvistikos metodais.    Išanalizavus apie 300 iliustracinių sakinių, kuriuose minimas etnonimas rusas, matyti, kad žodyno kontekste apie šią tautybę pateikiami: 1) objektyvūs, konkretūs istoriniai ir kiti faktai (dažniausiai iliustracijose iš įvairių rašytinių šaltinių), 2) atskirų žmonių santykio su šios tautybės asmenimis patirtys per konkrečius vaizdinius (iliustraciniuose sakiniuose iš lietuvių kalbos tarmių). Aiškėja tendencija, kad žodyno kontekste vengiama tiesaus, aiškaus kategorizavimo (neigiamai žodyno iliustracijose vertinami tik kai kurie rusų karių veiksmai ir lietuviams primesta rusų valdžia). Tokį palyginti atsargų požiūrį lėmė žodyno rašymo istorinės ir politinės aplinkybės.

Full text

122 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV AURELIJA GRITĖNIENĖ Instituto de lenguas Lietuvių ORCID id: orcid.org/0000-0001-8510-9037 El número de identificación de la empresa en que se encuentra la empresa es el siguiente: Las direcciones de investigaciones científicas: semántica, lexicología, lexicografía. DOI: doi.org/10.35321/all84-06 RUSAS LIETUVI KALBOS VOZYNO PASAULVAISDYJE1 Russian in the Worldview of The Dictionary of the Lithuanian Language ANOTACIÓN el Artículo analizándose, qué fragmento del concepto RUSO escryškėja de Lietuvių kalbos žodyno iliustracinių sakinių, en los cuales mencion tautybė rusas. Iliustraciones concepto formavimuisi son particularmente importantes, ya que precisamente en ellas está afixado toda Lituania tarmių representantesų enfoque a esta nación y diversos escritos en fuentes (dažniausiai XIXXX a. ciencia, publicistikos y grožinės literatura kūriniuose) susiformavęs russo pasaulėvaizdis. El material empirico del verbo en el artículo se analiza analíticas semantinas, descripomuoju, interpretaciniu y kognityvinės linguvistikos métodos. Išanalizando acerca de 300 iliustracines sakinių, en los que se menciona etnonimas rusas, se ve que en el contexto del diccionario sobre esta nación se presentan: 1) objetivos, concretos historiniai y otros hechos (a menudo ilustraciones de diversas fuentes escritas), 2) individuales relaciones de las personas con las personas de esta nación experiencias a través de concretos imágenes (iliustracines sakiniuose de tarmenes de la lengua lituanos). Aiškėja tendencia, que el contexto del diccionario evitase verdadus, aiškaus categorizavimo (negativamente diccionario ilustraciones se evalúan sólo algunos de los rusos karios acciones y a los lituanos imposesta rusos poder). Tokíó relativamente reservas de enfoque lidió el diccionario de escritura circunstancias históricas y políticas. ESMINIAI VOODŽIAI: diccionas, semántica, iliustracinis ejemplo, conceptoas, rusas. 1 El autor del artículo sinceramente agradeció a los revisores por valiosos comentarios, que ayudėjon a mejorar el texto. Artículos Articles 123 / Rusas Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje ANNOTATION El artículo analiza qué fragmento del concepto de RUSSIAN viene a la fore en the illustrative sentences with the nationality rusas ‘Russian, que are present in The formation of the concept, Dictionary of the Lithuanian Language. The illustrations are especially important for the ya que registran la actitud de los representantes de dialectos from the whole of Lithuania hacia esta nacionalidad and the worldview of the Russian shaped in various written sources (predominantly in scientific, publicist and fictional works of semantic analysis, descriptive, the 19th–20th centuries). The empirical material from the Dictionary is analysed using the interpretive and cognitive linguistics methods. The analysis of 300 illustrative sentences, which mention the ethnonym Russian, shows 1) objective, specific historical and other facts (usually in that in the context of the Dictionary this nationality is described in the following ways: the form of illustrations from various written sources); 2) experiencia de la relación entre personas individuales y los personas de esta nacionalidad a través de imágenes específicas (en forma de oraciones ilustrativas de dialectos lituanos). A tendencia of avoiding straight and clear categorization in the context of the Dictionary comes to light (sólo certain actions of Russian soldiers and the Russian rule imposed on Lithuanians are evaluado negativamente in the illustrations of the Dictionary). Such a comparatively cautious approach was driven by the historical and political circumstances, which shaped the dictionary-making process. KEYWORDS: dictionary, semantics, illustrative example, concept, Russian. INTADINS NOTABAS Historías tėkmėje susiklosté desiguareikšmiai Lituanos y rusų relaciones. Estos dos pueblos representantes desde antiguo fueron caimynai2. Lituania política y cultural vida, sus desarrolladas estatalidad desde el XV a. final grandes influencia tuvo eastern kaimynė Moscow kunigaikštystė, más tarde carinė Rusija, y desde XX a. ų Soviet Sąjunga (Burinskaitė 2005: 9), por lo que Lituanies y rusų relaciones desde seno domina investigadores de diversas áreas de ciencia: historiikus, etnologus, sociologus, literaturologus y kt. La mayor parte de los lituanos enfoque á las rusas nacionalidad personas son tyrę sociologogi. Centro Lituano de Investigaciones Sociales Ethninių tyrimų institute a finales del XX a. principios del XXI a. se realizó nemažai rusų etninės studijų grupės3. Miname centre ha extensamente tirtos XXI a. disposiciones Lituanos, por ejemplo, establecido que los residentes de Lituania como posibles vecinos rusus valoran favorablemente y quieran 2 República de Lituania frontera del estado con la Federación de Rusia tęsiasi 297 km. 3 En este artículo mencionar sólo aquellos estudios, en los que principalmente atención se krepiama al rusos que viven en Lituania y su imagendi. AURELIJA GRITĖNIENĖ 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV vivir con ellos vecindad en (Petrušauskaitė 2013: 181). Se han analizado y descrito en detalle las disposiciones de la prensa Lituana sobre rusas etninę grupę, discutido el etnic intolerance en la prensa en línea y en sus comentarios (placed Frėjutė-Rakauskienė 2009:110; žr. Auškalnienė 2006: 55–56; Beresnevičiūtė, Frėjutė-Rakauskienė 2006: 28; Frėjutė-Rakauskienė: 2012: 89; Madsen r nevienodai (tą lėmė historijos objektivas 2006: 61). Istorijos naratyvai rodo, kad į rusų etninę grupę skirtingais laikotarpiais žiūaplinkybės 103). Por ejemplo, 1914 1939 en Alemania publicados en recuerdos sobre la Gran guerra predomina en esencia una negativa imagen de rusos, aunque y habido alternativas de valoraciones, sudariusių presuposiciones mirarte a los rusos desde las perspectivas de disposiciones valoratorias escalujantes humanidad (Vitkus 2017: 61). En el histórico Soviet narrativo prevalece contrario rusos imagininys: aquí his de todos los tautines grupus Lituania po lietuvių se habla sobre rusus. La presentación del último grupo étnico y los lituanos es extremadamente romantizada, de los rusos se habla sólo como de los héroes del pueblo lituanos (Naudžiūnienė 2019: 25). Sin embargo comunes de la población rural nuo pirmosios sovietinės okupacijos metų formavosi dažniausiai neigiamas rulituana sų įvaizdis: Ruso se convirtió en símbolo minulcus supropuyedor de alimentos con maišu en las manos o neblaivus raudonarmietis, pero anaiptol no calificado ingeniero (Marcinkevičius 2013: 208). Durante los años Pocoario Eastern y Pietryčių Lituania la actitud de los habitantes locales a arrivėlius rusus (y en general rusakalbius) también no era pozitivos: ellos en arrivėlius miraban como principalmente en svetimus y įžvelgė negativos sus traožus (grubūs, neišsilavinę, amoralūs, etc.) (Stravinskienė 2014: 174–175). El punto de vista Lietuvių a rusas nacionalidad personas interesa y etnologus bei antropologus. Etnología y nautosaca investigadora Laima Anglickienė nota que sobre vecinas naciones de Lituania nautosaca se menciona menos que sobre todos Lituania extendidos grupos étnicos judíos y čigonus (Anglickienė 2007: 449). En general tautosakoje difícil entender, de qué eslava nación de la que se habla, porque etnonimai rusas, polkas, baltarusis, ukrainietis es muy rara en lugar de ellos se utiliza gudas y obviamente, que él tiene ryškų pejorativį atspalvį. En buitónicas contas, anecdotos, sakmėse, diinos, patarlėse y predzodjios rusai gudai tiene prastą reputación: ellos son ladrones, karštakošiai, tuoj susimušantys, inferiores, niekingos de origen, mucho queikiasi, tiene malos ojos, se burla de ellos de otra manera, nevėkšliškumo, kvailumo y kt. (Anglickienė 2006: 198209). Similares resultados obtenus efectuus y etnopsicholingvistinio estudio: encuestas 200 Vilniaus lituanos y rusos superiores de clase de alumnos determinado, que russo įvaizdis lietuvių vaizduotėje es estereotipinis: rusas negražus, izpampęs nuo gėrimo, vargšas arba milijonierius, neaukštas, kresnas, barzdotas, su ilgais siais ūsais, tamsaus gymio, niūraus, nepatenkinto, susiraukusio veido, apsivilkęs Artículos Articles 125 / Rusas Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje nukarutreningu, su degtinės buteliu i t. t (Ryžakova, Zavjalova 2004: 20; Ryžakova, Завьялова 2008: 39–40). Grožinės literatūras diskurse menciona la monografía de Dalios Cidzika sobre otra Lituania en prosa. Autorė, greta otros nacionalidades, discuia y ruso įvaizdį lietuvių literatūroje ir daro išvadą, kad lietuvių prozoje gana ryškus neigiamos konotacijos russo pintikslas, que direchamente refleja colonizuotojo y colonizuojamojo relacionį y es savotiškas respuesta rusiškajam imperializm. En la prosa Lituania se arraiga del salvaje, bárbaro, oscuro, cruel, de baja cultura y de poco educado, alcoholiko ruso įvaizdis (Cidzikaitė 2007: 110)4. Sentikio russo įvaizviduryje dį lietuvių kultūroje analizavo Grigorijus Potašenko. Autoriaus teigimu, XX a. literatura lituana los sentikya fueron representados como extraimšalos (dėl savo egzotiškumo) y su kitoniškumas rara vez cuando fue reforzado conotaciones positivas (Potašenko 1989: 4956). Remiantis akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ (toliau LKŽe) medžiaga jau tyrinėti įvairūs vaizdiniai ir pasaulėvaizdžiai5. Pradėti tirti ir Lietuvos kaimynai: examinados vokiecio y Rusia conceptos (žr. Liutkevičienė 2020: 139; Gritėnienė 2020: 4161). Lito poco antes, basado LKŽe, tarmių y šnektų dicynų ejemplos analizada, como etnonimas rusas, maskolius funciona en el habla: cuáles vedinių significados reflejadas en diccionarios, cuáles litauens apellés, pravardės y toponimai pasidaryti su fundamentos palabras rusas y maskolius (Švambarytė 2007: 391401; también plg. Butkus 1995: 223228; Anglickienė 2005: 717). Basándose Debartinas textos de la lengua lituanas datos (i. y. analizando palabras baltarusiškas, latviškas, lenkiškas, rusiškas, vokiškas formų junginius su caracterio traužus pavadinančiais žodžiais), descrita, qué que caracterio traužai de las lenguas lituanas pasaulėvaizdyje atribuirse a vecinosinas naciones (Papaurėlytė-Klovienė 2010). Sin embargo hasta šiol detalladamente neanalizada, qué sobre rusas nacionalidad personas cuentaja el gran dicodyno ilustraciones, como y en qué contextos sobre ellos se habla, qué ruso pinturaikslas componélioya Ibero de diversas fuentes y tarmių zarazytų ilustraciones. Pabrėžtina, que anteriormente realizadas etnologicos y linguvisticos estudios generalmente rėmėsi sólo titraštines palabras rusai, rusas, rusiškas y etc. artículos. en los artículos proporcionada material, y en este estudio analizándose todo el dicudino diskurse encontros ilustraciones, t. i. y. tiriados sakinių titraštinis palabra puede ser cualquier. Según el portal de estadísticas oficiales6, a principios de 2020 m. vivía Lituania 4,5 % de personas de etnia rusas, i. i. sobre 4 Koks ruso y Rusia estereotipo izryškėja lenkų literatūroje žr. Macheevsky 2000: 622. 5 Por más sobre estos estudios y en general sobre el diccionario materia importancia la análisis de conceptos véase. Gritėnienė 2020: 41. 6 Más detalles vé. https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2020/salies-gyventojai/gyventoju-skaiciusir-sudetis. AURELIJA GRITĖNIENĖ 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV 300 000 de residentes permanentes de Lituania. Así, estudio imaginario ruso podría ser įtrigoso no sólo a lituanios, sino y rusas nacionalidad personas. Materiale bajo investigación. lo que a los lituanos desde seno tenían que enfrentarse con los rusos, que esos contactos fueron prolongadamente y variiriapusiai, liudija y LKŽe tinių medžiaga. Čia pateikiama daugiau nei 50 su etnonimu rusas susijusių antrašžodžių (más de 40 vardažodžių, 7 veiksmažodžiai, 3 prieveiksmiai). Más a menudo las personas de etnia rusas en la sakytinėje y rašytinėje habla se llaman neut ra liu palabrajujo rusai7. Vivo en el calboje, en algunos publicistísticos textos y grožinėje literatura bastante ampliamente usado hybridines darybos la palabra ruskis. LKŽe encontr nemažai etnonimo rùsas sinónimos. En los escritos fijarot ahora ya pasené ruso denominaciones: sudurtinis loodis didžiarùsis, preesagas vedinys maskvyantą tis. LKŽe kaip ruso sinonimą rasime ir seną, Simono Stanevičiaus vartotą varirusijõnis. Rara vez tevartojamo y apésaga vedinys rùsiškis (LKŽe fijado sólo sobre Zietelą y Aušros en el periódico). LKŽe encontramos información de que anticuadas rusas varingai llamarini vokiečiais: Latvių dainos druge con otros hechos verčia nos spėti, que vokiečio vardu senovėje fueron llamados suedos, anticuadas rusas varingai K. Būg8 (ž. 1 vokietis). En diversos contextos (dazormente grožinėje literatura y tarmėse) al rus nombrar pasitelkiami populiarūs, a menudo a los representantes de esa nacionalidad se dan nombres verificios, por ejemplo, Ivanas, Vanka y pan., ej. : Paklė y Vanka (rusai) pierjas, cuando comenzó smalyt (disparar) Skdt (ž. pakelti). Como rùso sinónimos se utilizan skoliniai: de latvias lenguas pasacolinto kriẽvas y de baltarusių pasacolinto maskõlius, maskõlis. LKŽe indica que tarmėse y en diversos escritos rusas llamariti y gudas. Sin embargo es importante notar que gùdas, kriẽvas, maskõlis, maskõlius9 se utilizan no solo ruso significado10. Gudas también llaman baltarusiai (mucho más a menudo que rusos) y polacos; kriẽvas puede significar y baltarusį, maskõlis, maskõlius esto y caro kariuomenės kareivis, cuya nacionalidad puede ser no sólo rusas. Woodyne encontrado un buen número sakinių, de los cuales contenido sin amplio contexto difícil decir, qué informant o concretus autorius tenía mintyje, pavartándose anteriormente menėtus rùso sinónimos, 7 Su etnonimu rusas sietini y unos otros de nacionalidades denominainimas: frazeologizmu baltieji rusai K. Būga en sus escritos llamaba baltarnais, y rusnais, rus en diversos escritos llamados vakarų ukrainiečiai. 8 Artículos utilizados LKŽe abbreviamientos de lugares y fuentes. Skliaustos se indica la palabra, de cuyo lexicografinio artículo tomado ejemplo. 9 De estos nombres más ampliamente utilizado maskolis, maskolius LKŽe encontrar 87 sakiniai con este nombre. 10 También plg. LKŽe fijsuotos tit tit titulares palabras burlõkas, burliõkas, teniendo no uno significado: 1. senovėje rusų darbininkas, traukdavęs lynais laivus prieš srovę; 2. carizmo laikais sentikis rusas en Lituania. Estas palabras sentikio ruso significado en šnektos se utilizan hasta estos días, esa indican LKŽ suplementymų y Tarmių kartotekos. Straipsniai / Articles 127 Rusas Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje por ejemplo: Maskoliai...keikia trilaipsniniais keiksmais TS1899,6 (ž. trilaipsninis). Maskoliai ėmė žiovauti, ojos blandyti, cabezas elevti Zem (ž. blandyti). En Bendrinėje lenguas lituanas y en las diversas atmanes de ella más ampliamente se usa rus (ir rusai); tarmėse y en algunos funkciniuose estilos (buitiniame, meniniame y viejero tiempotapio publicistiniame) a menudo se utiliza y rùskis. LKŽe proporciona los siguientes significados de estas palabras: 1 rùsas, -ė, rusų tautos hombre. 2 rùsas Rusijos valdžia; Rusijos kariuomenė11. rùsai tauta, kalbanti viena rytų slavų kalbų, gyvenanti daugiausia Rusijoje. 1 rùskis zr. 1 rusas. 2 rùskis zr. 2 rusas. rùskiai zr. 2 rusas. Dado que anteriormente mencionados rùso sinónimos didžiarusis, maskvytis, rusijonis, rusiškis son usados relativamente raramente, y gudas, kviev y maskolis no siempre significan sólo personas de la etnia rusas, en este artículo investigando fragmentá del concepto RUSO analizan sólo aquellos iliustraciniai sakiniai, en los que pavimentados dvi leksemos rusas, ruskis y variedúsimas de sus fonetiniai, gramatiniai y darybiniai rūsas, rusaitė, ruksuk, ruskas, ruskelis, ruskištis, ruskuitis, ruskus, ruskūtis12. El material investigable fue recopilado de la versión de diccionario electrónica actualizada en 2018 (žr. www.lkz.lt). Atlikus detalląją paješką todo LKŽe hipertekste (apskritai de todos dicodyne presentes palabras de dicyniniuose artículos) encontrado más de 270 iliustracinių sakinių con estos ruso denominainimais. las ilustración LKŽe usadas se inscribieron de los tarminos de la lengua lituanas o 135 ilustraciones entraron fácilmente en el diccionario de varios fuentes escritas del XIXXX a.: periodistas (Aušros, Keleivio Tėvynės Sargo y otros periódicos), literatura grožinės (G. 13, Petkeviča-Bitės, B. Sruogos, M. Katilio y otros escritores de obras), científicas y publicist 11 LKŽe iliustra no siempre se puede distinguir, cuando etnon rusasmas, y cuando en el significado de la nacionalidad, 137 : Rūsas vino, yo ya viejo era Užv (ž. 2 rusas). Žaliukaut int miškus sulindo, ischaudė rusas esos žaliukus Nmj (ž. žaliukauti). Así en este artículo kariuomenę, poderžią, porque en este caso savo leksine significadome kuopiniai daiktavardžiai significa vienarūšių personas sankaupą como una cierta indivisible unidad y gramaticamente ellos no difieren en nada de simplesų bendrinių daiktavardžių nagrinėjami visi pavyzdžiai su etnonimu rusas, griežtai neatskiriant, ar rusas reiškia tautybę, ar (LKG I: 164). o ruso vaiką. 12 Dalis jų (rusaitė, rusiukas, ruskelis, ruskiūkštis, ruskuitis, ruskūtis, rusūtis) reiškia mažą, jauną rusą 13 Pabrėžtina, que para el estudio seleccionadas ilustraciones representan todos los tarmos de lengua lituanos. Iliustracinių sakinių con leksemos rusas, ruskis y sus variantes inscrita de todos los pietų žemaičių patarmių (Erž, Krš, Rsn; Akm, Dr, End, Kal, Kl, Lk, Lž, Pp ir kitų šnektų) bei visų vakaros, nores y occidentos, meridiones y eastern aukštaičių patarmių (Brš, Grš, Gs, Jon, Žvr; Krok, Lp, Pls; Ad, Ant, Dbg, r, Kur, Kp, Krkn, Š, Mlt, Sb, Šmn, Km,vnč y otros šnektų). AURELIJA GRITĖNIENĖ 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV textos de (S. Daukanto, A. Salio, A. Smetonos y otros raños), enciclopedías y dicynos (A. Juškos, J. Šlapelio y otros dicynos). Así, puede afirmarse que LKŽe en este caso concreto se refleja y vivos lenguas, y escritos fuentes enfoque hacia rusą. Objetos, tareas, metodica. Pabrėžtina, que en este artículo noanalizuojamas en general lenguas lituáneas susidėliojęs RUSO conceptas esto sería demasiado ampliog tema. El objetivo del artículo examinar, qué fragmento deste concepto escryškėja de LKŽe iliustracinių sakinių, en los cuales mencion tautybė rusas. Dado que ilustraciones, en las que se hablara sobre los rusos locales (sentikius) de Lituania encontrados completamente pocas14, el artículo analizándose en general la actitud de los lituanos a las personalidades de la nación rusas, mayoritaria atención prestándose a sakūnus, en los que se habla sobre rusus atėjamasi, i. e. concentrojoj en una de las postcoloniales antropologías más importantes de la binaria oposición vs otra de sus miembros . Persiguiendo el objetivo principal se plantean las siguientes tareas: 1) escoger de LKŽe sentencias ilustracinianas con leksemos rusas, ruskis y sus variantes; 2) realizar estas oraciones semántica análisis combinando estructural enfoque al significado15 con cognityvinio (i. i. yendo de la concreta palabra significado a todo el sentido del sentencia); 3) izcrškinti, qué ruso principalmente como otro, extraño dibujo fragmento compėlioya de análisis seleccionada material. Iliustraciones concepto16 formavimuisi son particularmente importantes, ya que precisamente en ellas están зафиксированы todas Lituania tarmių representantesų punto de vista a esta nación así como diversos escritos escritos en fuentes (nuo pačių aniausių raštų hasta XX a. ciencia, publicistikos y grožinės literatūras kūrinių) reflexionamiento russo pasaulėvaizdis. LKŽe empirica material en artículo analizada semantines analizes, descromioju 14 Diferencijuotą lietuvių požiūrį į rusų tautą enfatėžia y historiador Grigorijus Potašenko. Su alegimiento, carimo, y rusos, quienes a Lituania atsiskiria rusai sentikiai, kurie į Lietuvą atgabenti XIX amžiuje, t. y. daugiausia po 1863 m. sullegaron mucho más tarde. Es importante subrayar la idea de este científico, que reconstruir sentikio imagenisdý en la cultura Lituania es bastante difícil, porque tal análisis le faltan textos (Potašenko 1989: 50). Anaši desarrollada ryškėja žvelgiant y en LKŽe iliustraciones. De los ejemplos seleccionados para el estudio a veces imposible distinguir, si en ellas se habla de locales rusus sentikius, o sobre lesnius atėjūnus. Apskritai sentikiai LKŽe kontekste minimi labai retai. Atlikus detaliąją paiešką vėvisame vocodyne diskurse, encontradas sólo 2 ilustraciones, en las cuales minimi sentikiai: Podievočiai esposys fueron esos sentikiai Kltn (ž. podievotis). XVII a. Lituania surgió otra de una rama cristianismo jų – sentikių. Jie atsikėlė iš Rusijos, nes ten tuo laiku buvo smarkiai persekiojami MLTEIII0 (ž. sentikis). expažinė15 Lituania largo tiempo prevaleció el enfoque estructuralista en el significado, cuando se analizan sintagminas y paradigmáticas relaciones de palabras entre sí y ellas transmitida significado, sin embargo en los últimos tiempos se pasa hacia el enfoque cognitivino en el significado, cuando el significado de la palabra se investiga a través del lenguaje y pensamiento (plačiau žr. Maumevičienė 2010: 1112). 16 El concepto se percibe como la esencial unidad cognitiva de conocimientos, perteneciente al sistema conceptual humano y kylantis de patirties es decir es toda la información sobre algo, que está en personas, hablancias a cierta lengua, sąmonėje (plačiau žr. Papaurėlytė-Klovienė 2007: 17; Gudavičius Smetonienė 2019: 131). Artículos Articles 129 / Rusas Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje 2011: 109117; analítico y interpretacinio métodos. Pone énfasis, que el artículo se analiza no las relaciones mutuas de palabras en la unión y no separadas palabras conjuniniai, y žiūrima, qué información conceptual importante se dice todo sentencia, cuando por concreto de la palabra semántica y ryšius con otras palabras, significmamientos, conotaciones, asociaciones semantinius mechanismus se crea el más alto nivel de percepción del lenguaje sentido, junto con ella ir ideologinė implikacija, darán influencia a la interpretación de tal cierto objeto (plg. Zabkaitarsė 2019: 76). En el estudio se basa y Lublino etnolingvistica conceptos métodos de análisis. Cognityvinės lingvistikos investigadores objetivo mostrar, qué es sužadinada al hablančioyo concientié, cuando una persona pronuncia ó ausentsta palabra en cierto contexto (Smetona 2018: 179), esclareškinti, cómo hablantieji entiende la cosa, como categorizuados los signos y valoraciones de ese daikto. Cognityvinė definición refleja todos los signos de significación centrinius y periferinius, denotacinius y conotacinius. Rigurosamente manteniendo esta metodología, el análisis del concepto debería ser realizado sobre la base de tres tipos de datos: sistema de lenguaje (i. y. datos vocynos), encuestas y textos (for más sobre kognityvinės etnolingvistikos metodologiją, vé Rutkovska et al. 2017: 2935). Dado que la material para el estudio del concepto RUSO se acumula muy mucho, se la analiza en detalle en ciertas etapas: primero se investigan separados fragmentos del concepto en diferentes discursos, y posteriormente estos serán resumidos y unidos en una RUSO concepto a. RUSO PAVEIKSLAS También LIETUVI LABORADORNA 1. Rusai – didelės valstybės tauta greta kitų tautų LKŽe algunos en sentencias susmenciona que los rusos son grandes estados todėl natūralu, kad šis tautovardis dažnai minimas greta žodžių valstybė, žemė, nauta, kraštas y etc. (žr. 13 sakinius): (1) Rusų valstybė esto pali muchos estados traugiasi Jon (ž. traukti). (2) 1380 m. 8 septiembre d. Kulikovo plaza, a la Dono river, Moscú y otros rusos zemies kariuomené se encontraron con Mamajaus ordomis rš (ž. orda). su no prediomi traukti en rusas kraštus A. Sal (3) Dėl Polocko kunigaikštijos susilpnėjimo lietuviai ir iš Vilniaus žemės galė- (ž. zemė). Iliustraciones minimi diversos lugares de Rusia (Kaliningradas (Karaliaučius), Peterburgas y otros) (žr. 46 sakinius): (4) Pašonė[je] ese Kaliningradas, rusų kareivių tik mirga viska Žvr (ž. viskėti). AURELIJA GRITĖNIENĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV (5) Maironis, educésquee Universidad de Kijevo y Peterburge, puikiai conocinés rusų poeziją, primer sulaužė la vieąją tradició del eiliavimo A. Vencl (ž. sulaužyti). (6) Rūsai veržas į kitų žemes, anie pletas – į Karaliaučių įsigyveno Krš (ž. žemė). A menudo este tautovardis mención y de otras naciones contexto. Con polacos los rusos tiene que enfrentarse en diversas guerras (žr. 78 sakinius): (7) Ceitungos cuenta... polkai laimėję, but rusai pražaidę Kel1863,71 (ž. pražaisti). (8) Lenkų kariuomenė traukiama rusų pasienin rš (ž. traukti). Nevienaprasmiški rusų relaciones con los judíos. Existe sakinių, testiijancios judíos y rusos favorankumo unos de otros (žr. 9 sakinį), pero ilustración nenutylėta skaudi historia, cuando judíos de rusos sucumbió (žr. 10 sakinį): (9) Judíos esto esas más puolė con gėlėms pri tych rusų [1940 m.] Erž (ž. žydukas). (10) En primer lugar, polacos y rusos, nežmonialmente apiedados con los judíos, absoré ellos en las ciudades, como žarijas susižėrė sobre su cabeza Vaižg (ž. sužerti). Historija y LKŽe ejemplos muestran que muchos pueblos (latvius, slovėnus y kt.) rusas fueron paėmę a su poderío (žr. 1112 sakinius), menores ocupados de las naciones se estuvieron asimilar, las mantuvieron prastesnėmis (žr. 13 (11)): sakinį Tą ruskių latystę žemėje matame y de lo que que el obispo Albertas, en 1209 m. por ordiną zokoninką padarydamas sandorą s Albiais, Arnold promed 1818 moksiąsą duoklę y izquierdamente reconoció el poderío D[idžio] kuninga ruskik A3,228 (žė zokoninkas). Desde el este de la parte a su kraštą ėmė grautis ruskiai, que eran nuvaldę slovėnus (12) A1883,223 (ž. nuvaldyti). (13) El gobierno Caro acostumbró a habitantes rusus ver a los habitantes de origen local de las áreas étnicas como a inferior rasé, oficialmente los llamaba kitakilmiais rš (ž. kitakilmis). Sovietiniu laikotarpiu iš įvairių raštų užrašytuose sakiniuose girdimas parodomasis la amistad de las naciones narrativ. De tales ilustraciones briskėja la antigua impería procurar suniveliar diferentes naciones creando nuevo homo sovieticus personalidad tipą (plg. Venclauskienė 2016: 146; Зиновьев 1981) (žr. 1415 sakinius): (14) Žengia rusai, latviai y lietuviai, y georgianai en uno rikiuot E. Miežėj (ž. rikiuotė). (15) Žiūrovai gėrėjosi broliškųjų tautų siuita, kurią sudarė latvių, estų, baltarusių bei rusų šokiai rš (ž. siuita). Lituaniai reckūrus independemybę encontramos de tarmių zarašytų sakinių, en los cuales informanta abríai expraso opinię, qué manera rusos ocuparon muchoselį tautų (žr. 16 sakinį): (16) Rusai todo las naciones susivogę b[uv]o Gs (ž. suvogti). Artículos Articles 137 / Rusas Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje 4. Rusas kasdienybėje Desde LKŽe ilustraciones esto esto aprendimos sobre los rusos ivaizdá, su vida diaria. Tarmėse inscrititos en sakiniuose informanta señalan atención a rusų vyrų barzdas (žr. 9697 sakinius): (96) Fue tal rusas barzdainis Grg (ž. barzdainis). (97) Ruskio barzda virbaluota, grande Prng (ž. virbaluotas). Representantes Tarmian de inmediato notan y gužius rusų etnia personas (žr. 9899 sakinius): (98) Par la guerra atijo rusų žvalgyba, dos rusiukai gražūs Kln (ž. žvalgyba). (99) Ruskelės va como dėlės alikoms galvelėms Mžk (ž. 1 ruskis). Del būdo caracterožų mención rusos alegría, gyvumas tarmėse fijsuotose ilustración informanta notaba que los rusos aman cantar y bailar (žr. 100102 sentinius): (100) Pradainiavo rusai raiti Šts (ž. pradainuoti). (101) Linksmus ruskūtis, kojikės como votagiukai (nori šokti) Šv (ž. ruskūtis). Woodyno ilustraciones menciona, que los rusos son darbštūs, ellos no asustan y simples de trabajos (žr. 102104 sakinius): (102) Toks rusūtis par karą karves ganė Jdr (ž. rusūtis). (103) Trabajó con él parą años toksai ruskelis B. Sruog (ž. 1 ruskis). (104) Desde Klaipėda ruskūčiai trababo pry mūso Jdr (ž. ruskūtis). En general los rusos trabajan los mismís diversos trabajos, mencionadas todas clase de sus disponibles especialidades y cargos (žr. 105106 ilustraciones): (105) Ta rūsė daktarė labai ligą atspėjo DūnŽ (ž. 1 rusas). (106) Nuestro esto niekai, rusų esto įskambina harpininkas Š (ž. įskambinti). Jų moterys smarkios, veržlios: (107) Nos, sodietėms, nedrąsiom, sobre todo dūrė en los ojos tan grande rusų moterų narsumas Žem (ž. akis). Rusés no raras veces se convierte svetimtaučių vyrų žmonomis (žr. 108109 sakinius): (108) Ji rusutė, a tura vokytį vedusi Rsn (ž. vesti). (109) Y shito žydo es sūnus apsivedé con ruse e duktė o no con polku Akn (ž. vesti). A menudo y los lituanos crean familias mixtas con personas de etnia rusas (žr. 110111 sakinius), y sus niños pramoksta y lietuviškai (žr. 112 sakinį): (110) Sūnus manas su ruska apsvedęs Grv (ž. ruskas). (111) Isendió por ruskaus Mšg (ž. ruskus). (112) I those rusūčiai lietuviškai moka Lkv (ž. rusūtis). Misšrios familias con rusaitėmis han sido creadas desde viejos tiempos (žr. 113114 sakinius): (113) Algirdas fue casado una por otra dos esposas y abi ruses rš (ž. 1 rusas). AURELIJA GRITĖNIENĖ 138 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV (114) Jonas [Glinskis] casado Ostrogo kun[igaikš]čio Danieliaus hija Anastaziją y įsitelkęs en rusas kun[igaikš]čių įtą entre EncIX161 (ž.elkti). Sin embargo viviosios lengua informanta a veces admiten que crear familias con rusas nacionalidad personas no querían: (115) Lietuvnykai nerinko (neėmė), a až ruskų nenorėjau Lz (ž. rinkti). Fasta unos sentados de, en los que se habla de diaria rusas buití (mencionan sus comidas, bebidas, trabajos): (116) Rusai nieko kito neverda i nevalgo, tik tušytas bulbes Grnk (ž. tušinti). (117) Baisiai smagią girą daro rusai Skdt (ž. smagus). (118) Desde liepų žievių rūsai vyženas trabajan DūnŽ (ž. vyžena). 5. Rusų ciencia, cultura, religión LKŽe ilustraciones mencionadas rusas deducidas plantas de, animales de variislés, diversos rusius objetos rusiški, productos y etc. (žr. 119121 sakinius): (119) Anyžinis es vieja rusų liaudies selekcijos [obelų] veislė rš (ž. anyžinis). (120) Más difundidas rusas juodkeršiai, rusvakeršiai y grkieji turmanai [karveliai] sp (ž. rusvakeršis). (1 En lumzdelį similares algunos de otros pueblos instrumentos de música (rusų svirelė, latvių stabulė, baltarusių dudka, vokiečių šnabelfliotė) MLTEII48021) (ž. stabulė). Encuentra algunos sakinių, en los que se habla de rusas ciencia: mencionan diversas áreas de ciencia (aviacia, filosofía, kalbotyra y etc.), apellidos de famosos rusos científicos, sus nuopelnai mokslui (žr. 122123 sakinius), enfatízase que rusas tomasi estudiinėti Lituania historia y lituanistiką (žr. 124125 sakinius). (122) El subterráneo sudujamiento idėją pirmas levantó aún 1888 m. el enjusto científico rusų D. Mendelejevas sp. (ž. sudujinimas). (123) Los grandes científicos rusos son fundadores del mundo de la ciencia aviación sp (ž. fundador). (124) La investigación de la historia de Lituania pasó a las manos rusas y polkų rš (ž. tyrinėjimas). (125) Rusų y polkų moksle lietuvotyra aumenta rš (ž. lietuvotyra). Iš įvairių raštų išrašytuose sakiniuose pabrėžiamas rusų metraštininkų indėlis historia mokslui: (126) La parte meridional de sūduvios hasta anapus Narvės rusų kronikininkai llama jotvingiais rš (ž. kronininkas). (127) Lietuvos metraščius rašė rusų raštininkai rš (ž. raštininkas). Minimi diversosirús rašytinės y sakytinės cultura fuentes (rusų kronikos, pasakos, cainos y etc.) (žr. 128130 sakinius): Artículos Articles 139 / Rusas Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje (128) [K. Būga] icaiaškino lituáneos lengua sonos transkribamiento en viejas rusas cronikas dėsnius y algunas dvikamienias nombres de daybos peculiaridades MLTEI277 (ž. transkribavimas). (129) Rusų pasakos likusios ... en su más antiguo tyrume LTII480(Bs) (ž. tyrumas). (130) Las canciones Rusas son shankinamas, y nuestras liūdnos Grg (ž. šankinti). Las ilustraciones del período soviético considerables atención se da a literatura rusas: se analiza, qué ella condena y eleva, cuál su influencia a otras naciones (žr. 131133 sakinius): (131) Rusų literatura smerkia todo, que Assembangu, egoistiška (sov.) rš (ž. Assembangus). [Rusas literaturas] los mejores representantes proclamaron los humanistinos principios de las naciones mutuo sampročio y culturalesa interacero K. Kors (ž. samprotis (132)). (133) Rusų y vokiečių literaturas fueron las más importantes medipininkės, a través de las cuales ėjo a Lituania tolimųjas civilizaciones balsai rš (ž. medipininkas). De fuentes escritas extraídas en sakiniuose mencionados creadores de literatura23 y críticos de pavardés (Aleksandro Puškino, Antono Čechovo, Ivano Krylovo, Visariono Belinskio ir kt. ): Pushkin construyó su įnašu rusų literatura en la mundial plotmėje sp (134) (ž. įnašas). (135) Tal vez nadie de los escritores rusos nohuuté esto sumiesčionėjusiai y subiurokratėjusiai inteligentija tales odiatos como Čechovas K. Kors (ž. sumiesčionėti). Krylovas uno de los nacionališkiausių rusos escribidores rš (ž. nacionališkas). (136) (137) Bielinskis con maravillosa fuerza y briskuma expresaškė más profundas esperanzas del pueblo rusų y más altos polėkius K. Kors (ž. jėga). 6. Rusai amigos de Lituania? los Lituanos con rusos conrucan ya no uno centenario desde el XIII a., cuando susikūrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, hasta even estos días. Como se ve de las efectuadas šytinių fuentes extraídas analizės, LKŽe diskurse apie rusus dažniausiai kalbama: 1) iš XIX–XX a. rasentencias; 2) XX a. diversas en las lenguas lituanas tarmėse yazescritutas sakiniuose. Išanalizavus estudio selectado ilustraciones akivaizdu, que briskший russo pintikslas componélioja de pasarąjį centenmetio записать 23 Patiom rusos sus pueblo poetas y escribitas son muy importantes. 2007 m. Academia de Ciencias de Rusia chiú personalidades número muy limitado. Sin embargo, lo interesante es Sociologijos instituto atlikta apklausa parodė, kad daugumai Rusijos piliečių pasididžiavią kelianque de la lista de propuestas presentada 56 per cent. respondentes respondieron que se enorgullecen de los mayores poetas y escritores rusos (Malinova 2015: 274). AURELIJA GRITĖNIENĖ 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV iliustracinių sakinių. Aunque rusos gobierno y sus decisiones ilustración del dicodyno suelen negativamente conotuar, pero descrendrintai afirmar, que LKŽe se presenta solo negativo ruso pintikslas, no podrííamos. De escrititas fuentes escriptit iliustraciniai sakiniai testifica que desde anticuastes tiempos los lituvos y los rusos tenían bendrų priešų (žr. 138 sakinį): Él (Jogaila) simplemente acordó con la Orda Dorsa, con estos comunes rusos y lituanos ante delante de actuar išvien contra Moscú didįjį kunigaikštį rš (ž. veikti (138)). No en un solo sentenciamiento se considera, qué XIXXX a. pudo desniems abiejų tautų kultūriniams ryšiams, primenama, kad tuos ryšius reiestorbidar glaukia preservar, aunque y se plantea pregunta, si noutrūks países amiguški relaciones (žr. 139141 sakinius): (139) A los lazos culturales de Lituania y rusos expandir y a la cultura Lituania surti obstadė después de 1831 m. rebelión constantemente fortalecía rusifikacinė caro poder política rš (ž. rusifikacinis). (140) Nos con rusosis necesitó fruge ir Pt (ž. rusai). (141) ¿Pueden en tales circunstanciasse la relación prietelystės entre lituanos y ruskies zasitraukti? TS1894,10 (Vaižg) (ž. zatraukti). Por supuesto, en las ilustraciones del período soviético especialmente se enfatiza ambas naciones amistad: (142) Historikai indica no uno un ejemplo de amistad del pueblo rusos y el pueblo lituanos en los viejos tiempos A. Vencl (ž. nurodyti). (143) Pakilo rusos y letunes vis druge petys petin E. Miež (ž. pakilti). Lituiais recobrándose la libertad ya no temoma pašiepti litvians adocikėliškumo y compañrystés con ocupantes: (144) Las que solo įsiveržas, letuviai an kaklo: con vokyčiais baltraiščiai, con rusos stribokai Krš (ž. įveržti). Sin embargo en general gran de hostilidades rusas a la nación no hallamos ni de las escrituras, ni de tarmių inscrito en sakiniuose. Rusos diferentes que los lituanos, con su lengua, costumbres, manera, pero a los lituanos ellos ni mayores enemigos, ni mejores amigos: (145) To mismo Dios niños y rusos, y nosotros Ūd (ž. niño). (146) Ateis rusas yo su neišvysiu, ni ateis lietuvys neišvysiu Rdm (ž. izvyti). identidad étnica Taigi brėžiant ribas tarp savas / svetimas opozicijos sykiu išryškėja ir saviti rasgos: cautela, cierta adaptabilidad, tolerantiškumas ir kt. IŠVADOS Išanalizando acerca de 300 LKŽe iliustracinių sakinių, en los que se menciona etnonimas rusas, se ve que en contexto del diccionario sobre esta nación se Artículos Articles 141 / Rusas Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje presentan: 1) objetivos, concretos historiniai y otros hechos (a menudo ilustraciones de diversasXX a. escritinas fuentes), 2) aparteų XIX de la relación de las personas con las personalidades de esta nación experiencias a través de concretos representaciones (XX a. записанных iliustraciniuose sakiniuose atmintyje gana ryški savo / svetimo opozicija: apie vietinius Lietuvos rusus iliustarmino de la lengua lituania). Obviamente, que LKŽe contexto y nuestra colectivividad traciniuose sakiniuose bemaž no hablama, y en estas nacionalidad personas se mira principalmente como en otros, con savita lengua, costumbre, sidėlioja iš pastarąjį šimtmetį užrašytų iliustracinių sakinių. LKŽe iliustracijose išryškėja šie svarbiausi rusų bruožai. Tai didelės valstybės tauta ir jos santykiai manera, valedades. Estudiimui seleccionadas ilustraciones análisisé muestra, que viviskísimo ruso paveikslas susu otras naciones desiguaprasmiški. Delį naciones en diversos tiempos rusos fueron tomadas en su poderíą, menores ocupadas las naciones se atengéronse asimilar, consideré las prastesnėmis. Sakiniuose del período soviético de diversos escritos escuchamos en ese momento particularmente diegtos parodomasis naciones santarvės y suacercamiento narrativas. Eixo de la historia diversos períodos los rusos tuvieron querar con muchas naciones. Zodyno ilustraciones mencionado rusos karios herovyškumas, desaparición al enemigo. De guerra konkteksto sakinių principalmente resaltėja rusas karios relaciones con dos naciones: lituvíos y vokiečiais. Durante las guerras mundiales, kaunando rusas y vokiecias kariuomenas, los lituuvos fueron atsidūrę guerra en la zona de acciones. De tarmių inscrito en sakiniuose sužinamos sobre rusas kariuomenesa advenida a Lituania y sus acciones aquí. Ilustraciones muestran que de las guerras con vokiecios los soldados rusos actuaban particularmente activamente: ellos pressionó, supo, vijo, triuškino enemigos. No en una frase la lengua viviosa informanta o autores de diversos escritos rusus logra con vokiečiais, a menudo premendiendo vokieji (ybę tvarkai, pasitikėjimui žmonėmis y kt.) así como smerkdami rusus por sus vagystes, netvarką y kt. De LKŽe ilustraciones esto eso aprendimos y sobre rusos iexjazdá, manera, sus cotidiana vida y hutí (menidos sus comidas, bebidas, trabajosos, casamientos con otras nacionalidades personalidades y etc.). Finta varias sakinių, en las que se habla sobre rusas ciencia (mencionados diversas áreas de ciencia, famsias rusas científicos pawrnes). Ilustraciones del período soviético bastante atención se presta a la literatura rusas. Desde LKŽe ilustraciones ryckėja, que gran hostisidad o exclusivo amiguismo rusos nautai lituviai nojaučia. Eso no lo encontramos ni de tarminos, ni de escritos inscritos en sentimientos. Aiškėja tendencia, que LKŽe contexto es evitada verdadus, ni aiškaus kategorizavimo. Rusai kaip tauta nėra nei labai smerkiami, peikiami, exceslyg giriami. Tal vez tal cauteloso enfoque se formó debido a circunstancias históricas y políticas: Lituania como maža država largos años fue dependioma de Rusia y rusų, y principalmente LKŽe iliustracinių pavyzdžių recopilada precisamente durante la ocupación soviética, cuando actué griežta (savi)censūra, por lo que y rusos como nación en ese momento fueron evaluados gan cautelosamente, incluso neutralmente. Nors AURELIJA GRITĖNIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV rusiškumas, rusiškasis mentalitetas slėgė labai skaudžiai, LKŽe ilustraciones, jélus a rusus, neišryškėja ni ryškus priešiškumas, ni especial amistosumas (sólo del período soviético 142 en fuentes escritas se enfatizan más las relaciones amigas de los pueblos lituanos y rusgiantų, íntimos). Sipresnis pejorativin evaluaminis atseclija en ilustraciones, en las cuales hablaaprimistica y asocijuojase con estranima potencia y kariuomene. ma apie rusų kariuomenę ir valdžią, nes rusas kaip svetimas, atėjūnas lietuviams Investigación seleccionadas ilustraciones muestran que LKŽe contexto algunos de rusos karios acciones durante años de guerra (vagystės, pillšimai) y lituanios per forzvartą primesta carinė ir sovietinė rusų valdžia se evalúan negativamente. Especialmente tal actitud negativa a los rusos atėjūnų poderje escriskėja en los últimos volúmenes del diccionario encontrados ilustración: aquí se muestra manifiestos nepasitenkinim rusų valdininkija, sus decisiones, vardijamas diversas negerovės, insinúama sobre independencia desireimą, norą išsilaisvinti de extranjima autoridad, nebebijoma hablar sobre rusų elgesį tremiant lietuvius į Sibirą, pačių rusų likimą pokario i pan Lietuvoje. ŠALTINIS LKŽe2 Dictionary of the Lithuanian language IXX (19412002), e. variant, red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 2005 (atnaujida versión, 2008 y 2018). Acceso en Internet: www.lkz.lt. LITERATŪRA Aleksandravičius Egidijus 2000: Praeitis, istorija ir istorikai, Vilnius: Vaga. Anglickienė Laima 2005: Etnonimų vartojimo lietuvių kalboje ir folklore ypatumai. – Vārds un tā pētišanas aspekti 9, 7–17. Prieiga internete: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367157789738/datastreams/ DS.002.0.01.ARTIC/content. Anglickienė Laima 2006: Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore, Vilnius: Versus aureus. Prieiga internete: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB0001:B.03~2006~1367163255725/datastreams/DS.001.0.01.BOOK/content. Anglickienė Laima 2007: Tautosaka apie kitataučius: etnostereotipų ir siužetų migracija. – Rytų Europos kultūra migracijos kontekste: tarpdalykiniai tyrimai, Vilnius: Versus Straipsniai / Articles 143 Rusas Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje aureus, 445–454. Prieiga internete: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/ LT-LDB-0001:J.04~2007~1367160559891/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. Anušauskas Arvydas, Laurinavičius Česlovas (eds.) 2007: Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2007. Auškalnienė Lina 2006: Etninis nepakantumas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje: komentarai internete. – Etniškumo studijos 1, 45–58. Prieiga internete: http://www. ces.lt/wp-content/uploads/2012/03/EtSt_Auskalniene_2006.pdf. Beresnevičiūtė Vida, Frėjutė-Rakauskienė Monika 2006: Etninė tematika ir nepakantumas Lietuvos žiniasklaidoje: dienraščių analizė. – Etniškumo studijos 1, 19–44. Prieiga internete: http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2012/03/EtSt_ Beresneviciute_Frejute-Rakauskiene_2006.pdf. Burinskaitė Kristina 2005: Lietuvos ir Rusijos santykiai XV–XX a., Vilnius: Alma littera. Butkus Alvydas 1995: The Lithuanian Nicknames of Ethnonimic Origin. – Indogermanische Forschungen: Zeitschrift fur Indogermanistik und allgemeine Sprachwissenschaft, Berlin, New-York, 223–228. Cidzikaitė Dalia 2007: „Kitas“ lietuvių prozoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Frėjutė-Rakauskienė Monika 2009: Etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje. – Etniškumo studijos 1, 1–207. Prieiga internete: http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/03/EtnSt_Frejute-Rakauskiene_2009.pdf. Frėjutė-Rakauskienė Monika 2012: Lietuvos spauda ir visuomenės nuostatos apie rusų, ukrainiečių bei baltarusių etnines grupes ir naujuosius imigrantus. – Etniškumo studijos 1–2, 71–102. Prieiga internete: http://www.ces.lt/wp-content/ uploads/2013/01/EtSt_Fr%C4%97jut%C4%97-Rakauskien%C4%97_2012.pdf. Gimžauskas Edmundas (ed.) 2006: Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė: dokumentų rinkinys, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. Gritėnienė Aurelija 2020: Rusija „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustraciniuose sakiniuose ir reikšmių apibrėžtyse. – Baltu filoloģija XXIX (1), 41–61. Prieiga internete: https://doi.org/10.22364/bf.29.1.03. Gudavičius Aloyzas 2011: Reikšmė concepvoka concepto y significado. Res humanitariae 10, 108119. AURELIJA GRITĖNIENĖ 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV Krupickaitė Dovilė, Baranauskienė Viktorija 2013: Regionaliniai kalbų vartojimo Lietuvos miestuos peculiaridades. Ciudades y lengua II. Sociolingvistista Lituano lapis, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 23–53. tierraėLiutkevičienė Danutė 2020: Vokietis Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje. Bendriné habla 93, 139. acceso en internet: httpjournals.lki.lt/bendrinekalba/article view/2060/2172. Madsen Gunnar 2006: Cómo los lituanos comentan artículos tematica nacional? Introducvalgos de comentarios de Internet. Estudios Etniškumo 1, 5966. Acceso a Internet: http:// www.ces.lt/wp-content/uploads2012/03/EtSt_Madsen_2006.pdf. Malinova Olga 2015: Kolektyvinės praeities idėja posovietinėje Rusijoje: savivaizdis y imperio legado. Atminties culturales dialogagi Ukrainos, Lituanos, Baltarusijos (ULB) erdvėje, sud. A. Nikžentaitis, M. Kopczyński, Vilnius: Instituto de historia de Lituania, 257275. Marcinkevičius Andrius 2013: Rusų tapatumo sovietmečiu Lietuvoje konstravimas: política, surašymai de habitantes y historinė atmintis. Lituani rusai XXXXI a. comienzos: historia, identidad, memoria, sud. G. Potašenko, P. Lavrines, A. Marcinkevius, ats. red. G. Potašenko, Vilnius: Vilniaus universitys publykla, 183231. Maumevičienė Dainora 2010: Teoría y semántica de Prototipos. Lbų studijas 17, 1118. Prieiga en internet: httpswww.kalbos.lt/zurnalai:17_numeris/02.pdf LKG […] Lietuvos kalbos gramatika 1, vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. Naudžiūnienė Akvilė 2019: Ethnic minorities in Lithuanian historical narrative at school education (19182018) = Tautinės mažumos Lietuvos istorijos mokykliniame naratyve (19182018): summary of doctoral dissertation, Vilnius: Vilnius university, Lithuanian historical institute, 2019. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2007: Lingvistinės kultūrologijos traožai, Šiauliai: VšĮ Universidad de Šiaulių Editorial, 2007. Papaurėlytė-Klovienė Silvija 2010: Naimyninių tautų atstovai ir jų nacionalinio charakterio specifika lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Lietuvių kalba 4, 18. Priega en internet: httpwww.lietuviukalba.ltindex/php://lietuviu-kalba/article/view/27/90#. Petrušauskaitė Vita 2013: Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos and their kaita 2013 metais. Estudios Etniškumo 12, 180191. Prieiga nete: http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2014/10/2013_2-Etniskumo-studiinterjos.180-191.pdf. Pocius Mindaugas (ed.) 2018: Lietuvos sovietizavimas 19471953 m.: VKP(b) CK documentai. Dokumentos rinkinys, Vilnius: Instituto de historia de Lituania. Artículos Articles 145 / Rusas Lietuvių kalbos žodyno pasaulėvaizdyje Potašenko Grigorijus 1989: Sentikio įvaizdžiai lietuvių kultūroje. Kultūras barai tus: 10(406), 49–56. Ryžakova Svetlana, Zavjalova Marija 2004: Lietuvių ir rusų požiūris vienų į kialgunos resultados etnopsicholingvistinio estudiinamiento. Liaudies cultura 2(95), 17 27. Acceso en internet: httptautosmenta.lt/wp-content/uploads://2013/12 Zavjalova_ Marija/Zavjalova_Ryzakova_LK_2004_2.pdf. Rutkovska Kristina, Smetona Marius, Smetonienė Irena 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba, 2017. Sėdaitytė Edita 2017: Historiografía de la censuras soviética: principales direcciones de investigaciones y censūros conceptos. Knygotyra 69, 84102. Acceso en internet: file/://C:/Users/ DellDownloads/24603698.pdf. Smetona Marius 2018: Sąvokų kalba, tauta, estatidad plėtiniai jaunimo sąmonėje. – Logos 95, 177–184. Prieiga internete: http://litlogos.eu/L95/ Logos_95_177_184_Smetona.pdf. Smetonienė Irena 2019: Esmintis Lituuvio pasaulėvaizdyje. Problemas 95, 130143. Stravinskienė Vitalija 2014: Tarp convivimiento y enemistades: interpetnias relaciones Rytų y Pietryčių Lituania (19441953 m.). Savas y otro en enfoques contemporáneos, sud. V. Savoniakaitė, Vilnius: Instituto de historia de Lituania, 163181. Švambarytė-Valužienė Janina 2007: Tautovardžiai y sus vediniai diccionarios de la lengua lituanos. Rusas, maskolius. Dioda diversos culturas en contexto. XVII Zinātnisko rakstu krājums, Daugavpils: Daugavpils universidades akademiskais apgāds Saule, 391401. Vareikis Vygantas, Safronovas Vasilijus, Jokubauskas Vytautas, Vitkus Hektoras 2018: La Gran guerra en sociedad y cultura: Lituania y Rytų Prūsija: colectivyvinė monografía, Klaipėda: Instituto de historia y arqueología de la región Báltica de la Universidad Klaipėda. Venclauskienė Laima 2016: Homo sovieticus: grisko y desniko humano retrato cuojai libresvėjancias Lituano imprudoje. Trabajai ir días 65, 143162. Acceso a Internet: https:www.vdu.lt/crisbit/stream/20.500.12259/31395/1/ISSN23358769_2016_N_65.PG_143-162.pdf. Vitkus Hektoras 2017: Die Russen in Osterpreussen: Rusia y rusų įvaizdžiai 19141939 m. En Alemania publicuotuose retrospectivas sobre el Didįjį karą Rytų Prūsijoje. Trabajai ir días 67, 3167. Acceso en internet: https:www.vdu.lt/crisbitstream/20.500.12259/34424/1/ISSN2335-8769_2017_N_67.PG_31-67.pdf. Zabarskaitė Jolanta 2012: Kitoks dijojo Lituvių kalbos žodyno lectura: Adalbertas Bezzenbergeris, marios, pamarys, pamariškis. Majoji Lituania: paribio AURELIJA GRITĖNIENĖ 146 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV kultūros tyrimai, sud. G. Blažienė, N. Morozova, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institut, 239271. Zabarskaitė Jolanta 2019: Presidente de la Federación de Rusia V. Putino narativos ideologicos mechanizmai en Lituania en la medios online. Estudios del Parlamento 27, 76 118. Prieiga en internet: httpwww.parlamentostudijos.lt/Nr27/files/76-118.pdf?fbcliZiновьev d=IwAR2ekg4Lp-3uEvZfi86ph0rIiBBM2IMQOzuiks1bYDHk3UoGY7Eh6yXKeyI. Alexander A. 1981: Gomó conseticus. Priega en internet: http://www. zinoviev.ru/ru/zinoviev/zinoviev-homo-sovieticus.pdf. Màcheevsky Yanush 2000: Stereotip de Rusia y rusos en la literatura polaca y общественном сознании. – Поляки и русские в глазах друг друга, Москва: Индрик, 6–2. Рыжакова Светлана И., Завьялова Мария В. 2008: Этнические образы и стереотипы по результатам сравнительного исследования среди молодежи Латвии и Литвы (1999–2003 гг.), Москва: Институт этнологии и антропологии РАН. Russian in the Worldview of The Dictionary of the Lithuanian Language SUMARY El aim of the article is to study what fragment of the concept of RUSSIAN comes to the fore in the illustrative sentences mentioning the nationality rusas ‘Russian, which are present in The Dictionary of the Lithuanian Language. Las ilustraciones son especialmente importantes para la formación del concepto, ya que registran la actitud de los representantes de dialectos de todo Lituania hacia esta nacionalidad y la visión del mundo del ruso reflejada en varias fuentes escritas. The empirical material is studied using the semantic analysis, descriptive, interpretive and cognitive ethnolinguistics methods. El análisis de 300 sentencias ilustrativas from the Dictionary, que mencionan the ethnonym Russian, muestra que in the context of the Dictionary this nationality is described in the following ways: 1) objetivo, específicos históricos y otros hechos (usualmente in the form of illustrations from various written sources of the 19th20th centuries); 2) experiencia de la relación entre personas individuales y las personas de esta nacionalidad a través de imágenes específicas (en forma de oraciones ilustrativas de lituanos dialectos registrados in the 20th century). It is obvious that in the context of the Dictionary the local/foreign opposition