Rusas „Lietuvių kalbos žodyno“ pasaulėvaizdyje

122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-8510-9037 Mokslinių y imų k yp ys: seman ika, leksikologija, leksikog a ija. DOI: doi.o g/10.35321/all84-06 RUSAS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO PASAULĖVAIZDYJE1 Russian in he Wo ld iew o The Dic iona y o he Li huanian Language ANOTACIJA S aipsnyje analizuojama, koks RUSO koncep o agmen as iš yškėja iš „Lie u ių kalbos žodyno“ ilius acinių sakinių, ku iuose minima au ybė usas. Ilius acijos koncep o o - ma imuisi y a ypač s a bios, nes bū en jose y a už iksuo as isos Lie u os a mių a s o ų požiū is į šią au ybę i į ai iuose ašy iniuose šal iniuose (dažniausiai XIX–XX a. mokslo, publicis ikos bei g ožinės li e a ū os kū iniuose) susi o ma ęs uso pasaulė aizdis. Žodyno empi inė medžiaga s aipsnyje analizuojama seman inės analizės, ap ašomuoju, in e p e a- ciniu i kogni y inės ling is ikos me odais. Išanaliza us apie 300 ilius acinių sakinių, ku iuose minimas e nonimas usas, ma y i, kad žodyno kon eks e apie šią au ybę pa eikiami: 1) objek y ūs, konk e ūs is o iniai i ki i ak ai (dažniausiai ilius acijose iš į ai ių ašy inių šal inių), 2) a ski ų žmonių san ykio su šios au ybės asmenimis pa i ys pe konk ečius aizdinius (ilius aciniuose sakiniuose iš lie u ių kalbos a mių). Aiškėja endencija, kad žodyno kon eks e engiama iesaus, aiškaus ka ego iza imo (neigiamai žodyno ilius acijose e inami ik kai ku ie usų ka ių eiksmai i lie u iams p imes a usų aldžia). Tokį palygin i a sa gų požiū į lėmė žodyno ašymo is- o inės i poli inės aplinkybės. ESMINIAI ŽODŽIAI: žodynas, seman ika, ilius acinis pa yzdys, koncep as, usas. 1 S aipsnio au o ė nuoši džiai dėkoja ecenzen ams už e ingas pas abas, padėjusias obulin i eks ą. S aipsniai / A icles 123 Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje ANNOTATION The a icle analyses wha agmen o he concep o RUSSIAN comes o he o e in he illus a i e sen ences wi h he na ionali y usas ‘Russian’, which a e p esen in The Dic iona y o he Li huanian Language. The illus a ions a e especially impo an o he o ma ion o he concep , as hey eco d he a i ude o he ep esen a i es o dialec s om he whole o Li huania owa ds his na ionali y and he wo ld iew o he Russian shaped in a ious w i en sou ces (p edominan ly in scien i ic, publicis and ic ional wo ks o he 19 h–20 h cen u ies). The empi ical ma e ial om he Dic iona y is analysed using he seman ic analysis, desc ip i e, in e p e i e and cogni i e linguis ics me hods. The analysis o 300 illus a i e sen ences, which men ion he e hnonym Russian, shows ha in he con ex o he Dic iona y his na ionali y is desc ibed in he ollowing ways: 1) objec i e, speci ic his o ical and o he ac s (usually in he o m o illus a ions om a ious w i en sou ces); 2) expe ience o he ela ionship be ween indi idual pe sons and he pe sons o his na ionali y h ough speci ic images (in he o m o illus a i e sen ences om Li huanian dialec s). A endency o a oiding s aigh and clea ca ego iza ion in he con ex o he Dic iona y comes o ligh (only ce ain ac ions o Russian soldie s and he Russian ule imposed on Li huanians a e e alua ed nega i ely in he illus a ions o he Dic iona y). Such a compa a i ely cau ious app oach was d i en by he his o ical and poli ical ci cums ances, which shaped he dic iona y-making p ocess. KEYWORDS: dic iona y, seman ics, illus a i e example, concep , Russian. ĮVADINĖS PASTABOS Is o ijos ėkmėje susiklos ė ne iena eikšmiai lie u ių i usų san ykiai. Šių d iejų au ų a s o ai nuo seno bu o kaimynai2. Lie u os poli iniam i kul ū i- niam gy enimui, jos als ybingumo aidai nuo XV a. pabaigos didelės į akos u ėjo y ų kaimynė — Mask os kunigaikš ys ė, ėliau – ca inė Rusija, o nuo XX a. – So ie ų Sąjunga (Bu inskai ė 2005: 9), odėl lie u ių i usų san ykiai nuo seno domina į ai ių mokslo s ičių y ėjus: is o ikus, e nologus, sociologus, li e a ū ologus i k . Daugiausia lie u ių požiū į į usų au ybės asmenis y a y ę sociologai. Lie u os socialinių y imų cen o E ninių y imų ins i u e XX a. pabaigo- je – XXI a. p adžioje a lik a nemažai usų e ninės g upės s udijų3. Minė ame cen e plačiai i os XXI a. lie u ių nuos a os, pa yzdžiui, nus a y a, kad Lie u os gy en ojai kaip galimus kaimynus usus e ina palankiai i no ė ų 2 Lie u os Respublikos als ybės siena su Rusijos Fede acija ęsiasi 297 km. 3 Šiame s aipsnyje paminė i ik ie y imai, ku iuose daugiausia dėmesio k eipiama į Lie u oje gy- enančių usų e inimą i jų aizdinį. AURELIJA GRITĖNIENĖ 124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV gy en i su jais kaimynys ėje (Pe ušauskai ė 2013: 181). Išsamiai išanalizuo- os i ap ašy os Lie u os spaudos nuos a os apie usų e ninę g upę, ap a as e ninis nepakan umas in e ne inėje žiniasklaidoje i jos komen a uose (plačiau ž . Auškalnienė 2006: 55–56; Be esne ičiū ė, F ėju ė-Rakauskienė 2006: 28; F ėju ė-Rakauskienė 2009: 103–110; F ėju ė-Rakauskienė 2012: 89; Madsen 2006: 61). Is o ijos na a y ai odo, kad į usų e ninę g upę ski ingais laiko a piais žiū- ė a ne ienodai ( ą lėmė objek y ios is o inės aplinkybės). Pa yzdžiui, 1914– 1939 m. Vokie ijoje publikuo uose a siminimuose apie Didįjį ka ą y auja iš esmės neigiamas usų aizdinys, no s i bū a al e na y ių e inimų, suda iu- sių p ielaidas ž elg i į usus iš žmogiškumą eskaluojančių e ybinių nuos a ų pe spek y os (Vi kus 2017: 61). So ie iniame is o iniame pasakojime y auja p iešingas usų aizdinys: čia „iš isų au inių g upių Lie u oje po lie u ių kal- bama apie usus. Pas a osios au inės g upės i lie u ių san ykių p is a ymas i in oman izuo as, apie usus kalbama ik kaip apie lie u ių au os he ojus“ (Naudžiūnienė 2019: 25). Tačiau pap as ų Lie u os kaimo gy en ojų sąmonėje nuo pi mosios so ie inės okupacijos me ų o ma osi dažniausiai neigiamas u- sų į aizdis: „Ruso simboliu apo smulkus mais o p oduk ų supi kėjas su maišu ankose a neblai us audona mie is, be anaip ol ne k ali ikuo as inžinie ius“ (Ma cinke ičius 2013: 208). Poka io me ais Ry ų i Pie yčių Lie u oje ie inių gy en ojų požiū is į a ykėlius usus (i apsk i ai usakalbius) aip pa nebu o pozi y us: jie į a ykėlius žiū ėjo kaip į „s e imus“ i pi miausia įž elgė nei- giamus jų b uožus (g ubūs, neišsila inę, amo alūs i pan.) (S a inskienė 2014: 174–175). Lie u ių požiū is į usų au ybės asmenis domina i e nologus bei an opolo- gus. E nologijos i au osakos y ėja Laima Anglickienė pas ebi, kad apie kaimy- nines au as lie u ių au osakoje užsimenama mažiau negu apie isoje Lie u oje papli usias e nines g upes – žydus i čigonus (Anglickienė 2007: 449). Apsk i ai au osakoje sunku sup as i, apie kokią sla ų au ą kalbama, nes e nonimai usas, lenkas, bal a usis, uk ainie is y a labai e i – ie oje jų a ojamas gudas i aki- aizdu, kad jis u i yškų pejo a y inį a spal į. Bui inėse pasakose, anekdo uose, sakmėse, dainose, pa a lėse i p iežodžiuose usai / gudai u i p as ą epu aciją: jie y a agys, ka š akošiai, uoj susimušan ys, žemesnės, niekingos kilmės, daug keikiasi, u i blogas akis, pasijuokiama iš jų ki okios iš aizdos, ne ėkšliškumo, k ailumo i k . (Anglickienė 2006: 198–209). Panašūs ezul a ai gau i a likus i e nopsicholing is inį y imą: apklausus 200 Vilniaus lie u ių i usų y esniųjų klasių mokslei ių nus a y a, kad uso į aizdis lie u ių aizduo ėje y a s e eo ipinis: usas neg ažus, išpampęs nuo gė- imo, a gšas a ba milijonie ius, neaukš as, k esnas, ba zdo as, su ilgais nuka u- siais ūsais, amsaus gymio, niū aus, nepa enkin o, susi aukusio eido, apsi ilkęs S aipsniai / A icles 125 Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje eningu, su deg inės bu eliu i . . (Ryžako a, Za jalo a 2004: 20; Рыжакова, Завьялова 2008: 39–40). G ožinės li e a ū os disku se minė ina Dalios Cidzikai ės monog a ija apie ki ą lie u ių p ozoje. Au o ė, g e a ki ų au ybių, ap a ia i uso į aizdį lie u ių li e a ū oje i da o iš adą, kad lie u ių p ozoje gana yškus neigiamos kono a- cijos uso pa eikslas, ku is „ iesiogiai a spindi kolonizuo ojo i kolonizuojamo- jo san ykį i y a sa o iškas a sakas usiškajam impe ializmui. Lie u ių p ozoje įsi i ina laukinio, ba ba o, amsaus, žiau aus, žemos kul ū os i menko išsila- inimo, alkoholiko uso į aizdis“ (Cidzikai ė 2007: 110)4. Sen ikio uso į aiz- dį lie u ių kul ū oje analiza o G igo ijus Po ašenko. Au o iaus eigimu, XX a. idu yje lie u ių li e a ū oje sen ikiai bu o aizduojami kaip s e imšaliai (dėl sa o egzo iškumo) i jų ki oniškumas e ai kada bu o sus ip in as eigiamos ko- no acijos (Po ašenko 1989: 49–56). Remian is akademinio „Lie u ių kalbos žodyno“ ( oliau LKŽe) medžia- ga jau y inė i į ai ūs aizdiniai i pasaulė aizdžiai5. P adė i i i i Lie u os kaimynai: iš i i okiečio i Rusijos koncep ai (ž . Liu ke ičienė 2020: 1–39; G i ėnienė 2020: 41–61). Šiek iek anksčiau, emian is LKŽe, a mių i šnek ų žodynų pa yzdžiais išanalizuo a, kaip e nonimas usas, maskolius unkcionuoja kalboje: kokios edinių eikšmės a spindė os žodynuose, kokios lie u ių pa a - dės, p a a dės i oponimai pasida y i su pama iniais žodžiais usas i maskolius (Š amba y ė 2007: 391–401; aip pa plg. Bu kus 1995: 223–228; Anglickienė 2005: 7–17). Remian is Daba inės lie u ių kalbos eks yno duomenimis ( . y. analizuojan žodžių bal a usiškas, la iškas, lenkiškas, usiškas, okiškas o mų junginius su cha ak e io b uožus pa adinančiais žodžiais), ap ašy a, kokie cha- ak e io b uožai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje p iski i kaimyninėms au oms (Papau ėly ė-Klo ienė 2010). Tačiau iki šiol išsamiau neanalizuo a, ką apie u- sų au ybės asmenis pasakoja didžiojo žodyno ilius acijos, kaip i kokiuose kon eks uose apie juos kalbama, koks uso pa eikslas susidėlioja iš į ai iausių šal inių i a mių už ašy ų ilius acijų. Pab ėž ina, kad anksčiau a lik i e no- loginiai i ling is iniai y imai dažniausiai ėmėsi ik an aš inių žodžių usai, usas, usiškas i pan. s aipsniuose eikiama medžiaga, o šiame y ime anali- zuojamos isame žodyno disku se as os ilius acijos, . y. i iamų sakinių an- aš inis žodis gali bū i be koks. O icialiosios s a is ikos po alo duomenimis6, 2020 m. p adžioje Lie u oje gy eno 4,5 % usų au ybės asmenų, . y. apie 4 Koks uso i Rusijos s e eo ipas iš yškėja lenkų li e a ū oje ž . Мачеевский 2000: 6–22. 5 Plačiau apie šiuos y imus i apsk i ai apie žodyno medžiagos s a bą koncep ų analizei ž . G i ėnienė 2020: 41. 6 Išsamiau ž . h ps://osp.s a .go .l /lie u os-gy en ojai-2020/salies-gy en ojai/gy en oju-skaicius- i -sude is. AURELIJA GRITĖNIENĖ 126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV 300 000 nuola inių Lie u os gy en ojų. Taigi, uso aizdinio y imas galė ų bū- ų įdomus ne ik lie u iams, be i usų au ybės asmenims. Ti iamoji medžiaga. Apie ai, kad lie u iams nuo seno ekda o susidu - i su usais, kad ie kon ak ai bu o ilgalaikiai i į ai iapusiai, liudija i LKŽe medžiaga. Čia pa eikiama daugiau nei 50 su e nonimu usas susijusių an aš- inių žodžių (daugiau nei 40 a dažodžių, 7 eiksmažodžiai, 3 p ie eiksmiai). Dažniausiai usų au ybės asmenys saky inėje i ašy inėje kalboje adinami ne- u a liu žodžiu usai7. Gy ojoje kalboje, kai ku iuose publicis iniuose eks uose i g ožinėje li e a ū oje gana plačiai a ojamas hib idinės da ybos žodis uskis. LKŽe as a nemažai e nonimo ùsas sinonimų. Raš uose iksuo i daba jau pasenę uso pa adinimai: sudu inis žodis didžia ùsis, p iesagos edinys mask y- is. LKŽe kaip uso sinonimą asime i seną, Simono S ane ičiaus a o ą a i- an ą usijõnis. Re ai e a ojamas i p iesagos edinys ùsiškis (LKŽe iksuo as ik apie Zie elą i „Auš os“ laik aš yje). LKŽe andame in o macijos, kad seno- ės usų a ingai adin i okiečiais: La ių dainos d auge su ki ais ak ais e čia mus spė i, jog okiečio a du seno ėje bu o adinami š edai, seno ės usų a ingai K. Būg8 (ž. 1 okie is). Į ai iuose kon eks uose (dažniausiai g ožinėje li e a ū o- je i a mėse) usui pa adin i pasi elkiami populia ūs, dažnai os au ybės a s o- ams su eikiami ik iniai a dai, pa yzdžiui, I anas, Vanka i pan., p z.: Paklė i Vanka ( usai) kojas, kai p adėjo smaly (šaudy i) Skd (ž. pakel i). Kaip ùso si- nonimai a ojami skoliniai: iš la ių kalbų pasiskolin as k iẽ as bei iš bal a usių pasiskolin as maskõlius, maskõlis. LKŽe odo, kad a mėse i į ai iuose aš uose usai adin i i gudas. Tačiau s a bu pas ebė i, kad gùdas, k iẽ as, maskõlis, maskõlius9 a ojami ne ik „ u- so“ eikšme10. Gudas da adinami bal a usiai (daug dažniau nei usai) i lenkai; k iẽ as gali eikš i i „bal a usį“, maskõlis, maskõlius – ai i ca o ka iuomenės ka ei is, ku io au ybė gali bū i ne ik usas. Žodyne as a nemažai sakinių, iš ku ių u inio be pla esnio kon eks o sunku pasaky i, ką in o man as a konk e- us au o ius u ėjo min yje, pa a odamas anksčiau minė us ùso sinonimus, 7 Su e nonimu usas sie ini i keli ki ų au ybių pa adinimai: azeologizmu bal ieji usai K. Būga sa- o aš uose adino bal a usius, o usnais, usnais į ai iuose aš uose adinami aka ų uk ainiečiai. 8 S aipsnyje a ojami LKŽe ie o ių i šal inių su umpinimai. Skliaus uose nu odomas žodis, iš ku io leksikog a inio s aipsnio im as pa yzdys. 9 Iš šių a dų plačiausiai a ojamas maskolis, maskolius – LKŽe as i 87 sakiniai su šiuo pa adinimu. 10 Taip pa plg. LKŽe iksuo us an aš inius žodžius bu lõkas, bu liõkas, u inčius ne ieną eikšmę: 1. seno ėje – usų da bininkas, aukda ęs lynais lai us p ieš s o ę; 2. ca izmo laikais – sen i- kis usas Lie u oje. Šie žodžiai sen ikio uso eikšme šnek ose a ojami iki šių dienų, ą odo LKŽ Papildymų i Ta mių ka o ekos. S aipsniai / A icles 127 Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje pa yzdžiui: Maskoliai ...keikia ilaipsniniais keiksmais TS1899,6 (ž. ilaipsni- nis). Maskoliai ėmė žio au i, akis blandy i, gal as kel i Žem (ž. blandy i). Bend inėje lie u ių kalboje i į ai iose jos a mainose plačiausiai a oja- mas usas (i usai); a mėse i kai ku iuose unkciniuose s iliuose (bui iniame, meniniame i senesnio laiko apio publicis iniame) dažnai a ojamas i ùskis. LKŽe pa eikia okias šių žodžių eikšmes: 1 ùsas, -ė, usų au os žmogus. 2 ùsas Rusijos aldžia; Rusijos ka iuomenė11. ùsai au a, kalban i iena y ų sla ų kalbų, gy enan i daugiausia Rusijoje. 1 ùskis ž . 1 usas. 2 ùskis ž . 2 usas. ùskiai ž . 2 usas. Kadangi anksčiau minė i ùso sinonimai didžia usis, mask y is, usijonis, u- siškis y a a ojami palygin i e ai, o gudas, k ie as i maskolis ne isada eiškia ik usų au ybės asmenis, šiame s aipsnyje i ian RUSO koncep o agmen ą analizuojami ik ie ilius aciniai sakiniai, ku iuose pa a o os d i leksemos – usas, uskis i į ai ūs jų one iniai, g ama iniai bei da ybiniai a ian ai ūsas, usai ė, usiukas, uskas, uskelis, uskiūkš is, uskui is, uskus, uskū is, usū is12. Ti iamoji medžiaga bu o ink a iš 2018 m. a naujin os elek oninės žody- no e sijos (ž . www.lkz.l ). A likus de aliąją paiešką isame LKŽe hipe eks e (apsk i ai isų žodyne esančių žodžių žodyniniuose s aipsniuose) as a dau- giau nei 270 ilius acinių sakinių su šiais uso pa adinimais. 137 ilius acijos LKŽe už ašy os iš lie u ių kalbos a mių13, o 135 ilius acijos į žodyną pa eko iš į ai ių XIX–XX a. ašy inių šal inių: pe iodinės spaudos („Auš os“, „Kelei io“ „Tė ynės Sa go“ i ki ų laik aščių), g ožinės li e a ū os (G. Pe ke ičai ės-Bi ės, B. S uogos, M. Ka iliškio i ki ų ašy ojų kū inių), mokslinių i publicis inių 11 LKŽe ilius acijose ne isada galima leng ai a ski i, kada e nonimas usas a ojamas au ybės, o kada aldžios a ka iuomenės eikšme, p z.: Rūsas a ejo, aš jau senas bu au Už (ž. 2 usas). Žaliukau in miškus sulindo, iššaudė usas uos žaliukus Nmj (ž. žaliukau i). Taigi šiame s aipsnyje nag inėjami isi pa yzdžiai su e nonimu usas, g iež ai nea ski ian , a usas eiškia au ybę, a ka iuomenę, aldžią, nes šiuo a eju „sa o leksine eikšme kuopiniai daik a a džiai eiškia iena- ūšių asmenų sankaupą kaip am ik ą nedalijamą iene ą i g ama iškai jie niekuo nesiski ia nuo pap as ų bend inių daik a a džių“ (LKG I: 164). 12 Dalis jų ( usai ė, usiukas, uskelis, uskiūkš is, uskui is, uskū is, usū is) eiškia mažą, jauną usą a ba uso aiką. 13 Pab ėž ina, kad y imui a ink os ilius acijos ep ezen uoja isas lie u ių kalbos a mes. Ilius acinių sakinių su leksemomis usas, uskis i jų a ian ais už ašy a iš isų aka ų, šiau ės i pie ų žemaičių pa a mių (E ž, K š, Rsn; Akm, D , End, Kal, Kl, Lk, Lž, Pp i ki ų šnek ų) bei isų aka ų, pie ų i y ų aukš aičių pa a mių (B š, G š, Gs, Jon, Ž ; K ok, Lp, Pls; Ad, An , Dbg, Ė , Km, Kp, K kn, Ku , Ml , Sb, Šmn, Š nč i ki ų šnek ų). AURELIJA GRITĖNIENĖ 128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV eks ų (S. Daukan o, A. Salio, A. Sme onos i ki ų aš ų), enciklopedijų i žo- dynų (A. Juškos, J. Šlapelio i ki ų žodynų). Taigi, galima eig i, kad LKŽe šiuo konk ečiu a eju a sispindi i gy osios kalbos, i ašy inių šal inių požiū is į usą. Tikslas, užda iniai, me odika. Pab ėž ina, kad šiame s aipsnyje neana- lizuojamas apsk i ai lie u ių kalboje susidėliojęs RUSO koncep as – ai bū ų pe nelyg pla i ema. S aipsnio ikslas – iš i i, koks šio koncep o agmen as iš yškėja iš LKŽe ilius acinių sakinių, ku iuose minima au ybė usas. Kadangi ilius acijų, ku iose bū ų kalbama apie Lie u os ie inius usus (sen ikius) as- a isiškai nedaug14, s aipsnyje analizuojamas apsk i ai lie u ių požiū is į usų au ybės asmenis, didžiausią dėmesį ski ian sakiniams, ku iuose kalbama apie usus a ėjūnus, . y. koncen uojamasi į ieną iš pokolonijinės an opologijos s a biausių bina inės opozicijos ki as s sa as na ių – ki ą. Siekian pag indinio ikslo keliami okie užda iniai: 1) iš ink i iš LKŽe ilius- acinius sakinius su leksemomis usas, uskis i jų a ian ais; 2) a lik i šių saki- nių seman inę analizę de inan s uk ū inį požiū į į eikšmę15 su kogni y iniu ( . y. einan nuo konk e aus žodžio eikšmės p ie iso sakinio p asmės); 3) iš- yškin i, koks uso pi miausia kaip ki o, s e imo pa eikslo agmen as susidėlioja iš analizei a ink os medžiagos. Ilius acijos koncep o16 o ma imuisi y a ypač s a bios, nes bū en jose y a už iksuo as isos Lie u os a mių a s o ų požiū is į šią au ybę bei į ai iuose ašy iniuose šal iniuose (nuo pačių seniausių aš ų iki XX a. mokslo, publicis- ikos bei g ožinės li e a ū os kū inių) a spindimas uso pasaulė aizdis. LKŽe empi inė medžiaga s aipsnyje analizuojama seman inės analizės, ap ašomuoju 14 Di e encijuo ą lie u ių požiū į į usų au ą pab ėžia i is o ikas G igo ijus Po ašenko. Jo eigimu, a siski ia usai sen ikiai, ku ie į Lie u ą a gaben i XIX amžiuje, . y. daugiausia po 1863 m. su- kilimo, i usai, ku ie į Lie u ą a yko daug ėliau. S a bu pab ėž i šio mokslininko min į, kad ekons uo i sen ikio į aizdį lie u ių kul ū oje y a gana sunku, nes okiai analizei ūks a eks ų (Po ašenko 1989: 50). Panaši iš ada yškėja ž elgian i į LKŽe ilius acijas. Iš y imui a ink ų pa yzdžių ka ais neįmanoma a ski i, a juose kalbama apie ie inius usus sen ikius, a apie ė- lesnius a ėjūnus. Apsk i ai sen ikiai LKŽe kon eks e minimi labai e ai. A likus de aliąją paiešką isame žodyno disku se, as os ik 2 ilius acijos, ku iose minimi sen ikiai: Podie očiai žmonys bu- o ie sen ikiai Kl n (ž. podie o is). XVII a. Lie u oje a si ado da ienos k ikščionybės šakos išpažinė- jų – sen ikių. Jie a sikėlė iš Rusijos, nes en uo laiku bu o sma kiai pe sekiojami MLTEIII0 (ž. sen ikis). 15 Lie u oje ilgą laiką y a o s uk ū inis požiū is į eikšmę, kada analizuojami sin agminiai i pa a- digminiai žodžių a pusa io san ykiai i jais pe eikiama eikšmė, ačiau pas a uoju me u pe eina- ma p ie kogni y inio požiū io į eikšmę, kada žodžio eikšmė i iama pe kalbos i mąs ymo yšį (plačiau ž . Maume ičienė 2010: 11–12). 16 Koncep as su okiamas kaip esminis pažin inis žinių iene as, p iklausan is žmogaus koncep ualia- jai sis emai i kylan is iš pa i ies – ai y a isa in o macija apie ką no s, esan i žmonių, kalbančių am ik a kalba, sąmonėje (plačiau ž . Papau ėly ė-Klo ienė 2007: 17; Guda ičius 2011: 109–117; Sme onienė 2019: 131). S aipsniai / A icles 129 Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje anali iniu i in e p e aciniu me odais. Pab ėž ina, kad s aipsnyje analizuojami ne žodžių a pusa io san ykiai junginyje i ne a ski i žodžių junginiai, o žiū i- ma, kokia s a bi koncep uali in o macija pasakoma isu sakiniu, kai pe kon- k e aus žodžio seman iką i yšius su ki ais žodžiais, eikšmėmis, kono acijomis, asociacijų seman inius mechanizmus suku iama aukščiausia kalbos su okimo pakopa – p asmė, ka u su ja i ideologinė implikacija, da an i į aką am ik o objek o e inimui (plg. Zaba skai ė 2019: 76). Ty ime emiamasi i Liublino e noling is ikos koncep ų analizės me odais. Kogni y inės ling is ikos y ėjų ikslas – pa ody i, kas y a sužadinama kalbančiojo sąmonėje, kai žmogus iš a ia a ba išgi s a žodį am ik ame kon eks e (Sme ona 2018: 179), išsiaiškin i, kaip kalban ieji sup an a daik ą, kaip ka ego izuojami o daik o požymiai i e ini- mai. Kogni y inė apib ėž is a spindi isus eikšmės požymius – cen inius i pe i e inius, deno acinius i kono acinius. G iež ai laikan is šios me odologijos, koncep o analizė u ė ų bū i a lik a emian is imis duomenų ipais: kalbos sis- ema ( . y. žodynų duomenimis), anke omis i eks ais (plačiau apie kogni y i- nės e noling is ikos me odologiją ž . Ru ko ska e al. 2017: 29–35). Kadangi medžiagos RUSO koncep o y imui y a sukaup a labai daug, ji išsamiai anali- zuojama am ik ais e apais: pi miausia iš i iami a ski i koncep o agmen ai ski inguose disku suose, o ėliau jie bus apibend in i i sujung i į ieną bend ą RUSO koncep ą. RUSO PAVEIKSLAS „LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE“ 1. Rusai – didelės als ybės au a g e a ki ų au ų LKŽe keliuose sakiniuose užsimenama, kad usai y a didelės als ybės au a, odėl na ū alu, kad šis au o a dis dažnai minimas g e a žodžių als ybė, žemė, k aš as i pan. (ž . 1–3 sakinius): (1) Rusų als ybė ai palei daug als ybių aukiasi Jon (ž. auk i). (2) 1380 m. ugsėjo 8 d. Kuliko o lauke, p ie Dono upės, Mask os i ki ų usų žemių ka iuomenė susi iko su Mamajaus o domis š (ž. o da). (3) Dėl Polocko kunigaikš ijos susilpnėjimo lie u iai i iš Vilniaus žemės galė- jo nekliudomi auk i į usų k aš us A. Sal (ž. žemė). Ilius acijose minimi į ai ūs Rusijos mies ai (Kalining adas (Ka aliaučius), Pe e bu gas i ki i) (ž . 4–6 sakinius): (4) Pašonė[je] as Kalining adas, usų ka ei ių ik mi ga iska Ž (ž. iskė i). AURELIJA GRITĖNIENĖ 130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV (5) Mai onis, mokęsis Kije o uni e si e e i Pe e bu ge, puikiai pažinęs usų poeziją, pi masis sulaužė senąją eilia imo adiciją A. Vencl (ž. sulaužy i). (6) Rūsai e žas į ki ų žemes, anie ple as – į Ka aliaučių įsigy eno K š (ž. žemė). Dažnai šis au o a dis minimas i ki ų au ų kon eks e. Su lenkais usams enka susidu i į ai iuose ka uose (ž . 7–8 sakinius): (7) Cei ungos pasakoja … lenkai laimėję, be usai p ažaidę Kel1863,71 (ž. p ažais i). (8) Lenkų ka iuomenė aukiama usų pasienin š (ž. auk i). Ne ienap asmiški usų san ykiai su žydais. Y a sakinių, liudijančių žydų i usų palankumą ienų ki iems (ž . 9 sakinį), ačiau ilius acijose nenu ylė a skaudi is o ija, kai žydai nuo usų nuken ėjo (ž . 10 sakinį): (9) Žydukai ai ie daugiau puolė su gėlėms p i ų usų [1940 m.] E ž (ž. žydukas). (10) Pi miausia, lenkai i usai, nežmoniškai apseidami su žydais, su a ė juos į mies us, lyg ža ijas susižė ė an sa o gal os Vaižg (ž. suže i). Is o ija i LKŽe pa yzdžiai odo, kad daugelį au ų (la ius, slo ėnus i k .) usai bu o paėmę į sa o aldžią (ž . 11–12 sakinius), mažesnes užim ąsias au as s engėsi asimiliuo i, laikė jas p as esnėmis (ž . 13 sakinį): (11) Tą uskių i šys ę la ių žemėje ma ome i iš o, kad yskupas Albe as, 1209 m. pe A noldą zokoninką pada ydamas sando ą su uskiais, paža- dėjo mokėsiąs pap as ą duoklę i iškilmingai p ipažino aldžią D[idžiojo] kuningaikščio uskių A1883,228 (ž. zokoninkas). (12) Iš y ų pusės į jų k aš ą ėmė g au is uskiai, ku ie bu o nu aldę slo ėnus A1883,223 (ž. nu aldy i). (13) Ca o y iausybė p a ino gy en ojus usus žiū ė i į au inių s ičių ie inės kilmės gy en ojus kaip į žemesnę asę, o icialiai juos adino „ki akilmiais“ š (ž. ki akilmis). So ie iniu laiko a piu iš į ai ių aš ų už ašy uose sakiniuose gi dimas pa o- domasis au ų d augys ės na a y as. Iš okių ilius acijų yškėja bu usios impe- ijos siekis suni eliuo i ski ingas au as ku ian naują homo so ie icus asmeny- bės ipą (plg. Venclauskienė 2016: 146; Зиновьев 1981) (ž . 14–15 sakinius): (14) Žengia usai, la iai i lie u iai, i g uzinai ienoje ikiuo ėj E. Miež (ž. ikiuo ė). (15) Žiū o ai gė ėjosi b oliškųjų au ų siui a, ku ią suda ė la ių, es ų, bal a u- sių bei usų šokiai š (ž. siui a). Lie u ai a kū us nep iklausomybę andame iš a mių už ašy ų sakinių, ku- iuose in o man ai a i ai išsako nuomonę, kokiu būdu usai okupa o daugelį au ų (ž . 16 sakinį): (16) Rusai isas au as susi ogę b[u ]o Gs (ž. su og i). S aipsniai / A icles 137 Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje 4. Rusas kasdienybėje Iš LKŽe ilius acijų šį ą sužinome apie usų iš aizdą, jų kasdienį gy enimą. Ta mėse už ašy uose sakiniuose in o man ai a k eipia dėmesį į usų y ų ba z- das (ž . 96–97 sakinius): (96) Bu o oks usas ba zdainis G g (ž. ba zdainis). (97) Ruskio ba zda i baluo a, didelė P ng (ž. i baluo as). Ta mių a s o ai iš ka o pas ebi i g ažius usų au ybės asmenis (ž . 98–99 sakinius): (98) Pa ka ą a ejo usų ž algyba, du usiukai g ažūs Kln (ž. ž algyba). (99) Ruskelės eina kaip lėlės plikoms gal elėms Mžk (ž. 1 uskis). Iš būdo b uožų minimas usų linksmumas, gy umas – a mėse iksuo- ose ilius acijose in o man ai pas ebi, kad usai mėgs a dainuo i i šok i (ž . 100–102 sakinius): (100) P adainia o usai ai i Š s (ž. p adainuo i). (101) Linksmus uskū is, kojikės kaip o agiukai (no i šok i) Š (ž. uskū is). Žodyno ilius acijose minima, kad usai y a da bš ūs, jie nesibaido i pap as- ų da bų (ž . 102–104 sakinius): (102) Toks usū is pa ka ą ka es ganė Jd (ž. usū is). (103) Di bo pas jį po ą me ų oksai uskelis B. S uog (ž. 1 uskis). (104) Iš Klaipėdos uskūčiai di bo p y mūso Jd (ž. uskū is). Apsk i ai usai di ba pačius į ai iausius da bus, minimos isokios jų u imos specialybės i pa eigybės (ž . 105–106 ilius acijas): (105) Ta ūsė dak a ė labai ligą a spėjo DūnŽ (ž. 1 usas). (106) Mūsų ai niekai, usų ai įskambina a pininkas Š (ž. įskambin i). Jų mo e ys sma kios, e žlios: (107) Mums, sodie ėms, ned ąsioms, isų pi ma dū ė į akis oks didelis usų mo e ų na sumas Žem (ž. akis). Rusės ne e ai ampa s e im aučių y ų žmonomis (ž . 108–109 sakinius): (108) Ji usu ė, o u a oky į edusi Rsn (ž. es i). (109) I ši o žydo y a sūnus – apsi edė su use – i duk ė a ne su lenku Akn (ž. es i). Dažnai i lie u iai suku ia miš ias šeimas su usų au ybės asmenimis (ž . 110–111 sakinius), o jų aikai p amoks a i lie u iškai (ž . 112 sakinį): (110) Sūnus manas su uska aps edęs G (ž. uskas). (111) Išėjo už uskaus Mšg (ž. uskus). (112) I ie usūčiai lie u iškai moka Lk (ž. usū is). Miš ios šeimos su usai ėmis bu o ku iamos nuo senų laikų (ž . 113–114 sakinius): (113) Algi das bu o edęs ieną po ki os d i žmonas i abi uses š (ž. 1 usas). AURELIJA GRITĖNIENĖ 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV (114) Jonas [Glinskis] edęs Os ogo kun[igaikš]čio Danieliaus duk e į Anas aziją i įsi elkęs į usų kun[igaikš]čių a pą EncIX161 (ž. į elk i). Tačiau gy osios kalbos in o man ai ka ais p isipažįs a, kad ku i šeimos su usų au ybės asmenimi neno ė ų: (115) Lie u nykai ne inko (neėmė), o až uskų neno ėjau Lz (ž. ink i). Ras a kele as sakinių, ku iuose kalbama apie kasdienę usų bui į (minimi jų algiai, gė imai, da bai): (116) Rusai nieko ki o ne e da i ne algo, ik ušy as bulbes G nk (ž. ušin i). (117) Baisiai smagią gi ą da o usai Skd (ž. smagus). (118) Iš liepų žie ių ūsai yženas di ba DūnŽ (ž. yžena). 5. Rusų mokslas, kul ū a, eligija LKŽe ilius acijose minimos usų iš es os augalų, gy ūnų eislės, į ai ūs u- siški daik ai, gaminiai i pan. (ž . 119–121 sakinius): (119) Anyžinis y a sena usų liaudies selekcijos [obelų] eislė š (ž. anyžinis). (120) Labiausiai papli ę usų juodke šiai, us ake šiai i pilkieji u manai [ka - eliai] sp (ž. us ake šis). (121) Į lumzdelį panašūs kai ku ių ki ų au ų muzikos ins umen ai ( usų s i- elė, la ių s abulė, bal a usių dudka, okiečių šnabel lio ė) MLTEII480 (ž. s abulė). Ras a kele as sakinių, ku iuose kalbama apie usų mokslą: minimos į ai- ios mokslo s i ys (a iacija, iloso ija, kalbo y a i k .), ga sių usų mokslininkų pa a dės, jų nuopelnai mokslui (ž . 122–123 sakinius), pab ėžiama, kad usai imasi y inė i Lie u os is o iją i li uanis iką (ž . 124–125 sakinius). (122) Požeminio sudujinimo idėją pi mas iškėlė da 1888 m. įžymusis usų mokslininkas D. Mendeleje as sp. (ž. sudujinimas). (123) Didieji usų mokslininkai y a pasaulinio a iacijos mokslo pag indėjai sp (ž. pag indėjas). (124) Lie u os is o ijos y inėjimas pe ėjo į usų i lenkų ankas š (ž. y inėjimas). (125) Rusų i lenkų moksle lie u o y a auga š (ž. lie u o y a). Iš į ai ių aš ų iš ašy uose sakiniuose pab ėžiamas usų me aš ininkų indėlis is o ijos mokslui: (126) Pie inę sūdu ių dalį iki anapus Na ės usų k onikininkai adina jo in- giais š (ž. k onininkas). (127) Lie u os me aščius ašė usų aš ininkai š (ž. aš ininkas). Minimi į ai ūs ašy inės i saky inės kul ū os šal iniai ( usų k onikos, pasa- kos, dainos i pan.) (ž . 128–130 sakinius): S aipsniai / A icles 139 Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje (128) [K. Būga] išaiškino lie u ių kalbos ga sų ansk iba imo senosiose u- sų k onikose dėsnius i kai ku ias d ikamienių a dų da ybos ypa ybes MLTEI277 (ž. ansk iba imas). (129) Rusų pasakos likusios … sa o seniausiame y ume LTII480(Bs) (ž. y umas). (130) Rusų dainos y a šankinamos, o mūsų liūdnos G g (ž. šankin i). So ie inio laiko a pio ilius acijose nemažai dėmesio ski iama usų li e a- ū ai: analizuojama, ką ji sme kia i aukš ina, kokia jos į aka ki oms au oms (ž . 131–133 sakinius): (131) Rusų li e a ū a sme kia isa, kas a žangu, egois iška (so .) š (ž. a žangus). (132) [Rusų li e a ū os] ge iausieji a s o ai skelbė humanis inius au ų a pu- sa io samp očio bei kul ū inės są eikos p incipus K. Ko s (ž. samp o is). (133) Rusų i okiečių li e a ū os bu o s a biausios a pininkės, pe ku ias ėjo į Lie u ą olimųjų ci ilizacijų balsai š (ž. a pininkas). Iš ašy inių šal inių iš ašy uose sakiniuose minimos li e a ū os kū ėjų23 i k i- ikų pa a dės (Aleksand o Puškino, An ono Čecho o, I ano K ylo o, Visa iono Belinskio i k .): (134) Puškinas sa o įnašu usų li e a ū ą pas a ė pasaulinėje plo mėje sp (ž. įnašas). (135) Gal niekas iš usų ašy ojų nejau ė ai sumiesčionėjusiai i subiu o- k a ėjusiai in eligen ijai okios neapykan os kaip Čecho as K. Ko s (ž. sumiesčionė i). (136) K ylo as – ienas iš nacionališkiausių usų ašy ojų š (ž. nacionališkas). (137) Bielinskis su nuos abia jėga i yškumu iš eiškė giliausias usų au os il is i aukščiausius polėkius K. Ko s (ž. jėga). 6. Rusai – Lie u os d augai? Lie u iai su usais bend auja jau ne ieną šim me į – nuo XIII a., kai susi- kū ė Lie u os Didžioji Kunigaikš ys ė, iki pa šių dienų. Kaip ma y i iš a lik os analizės, LKŽe disku se apie usus dažniausiai kalbama: 1) iš XIX–XX a. a- šy inių šal inių iš ašy uose sakiniuose; 2) XX a. į ai iose lie u ių kalbos a - mėse už ašy uose sakiniuose. Išanaliza us y imui a ink as ilius acijas aki- aizdu, kad yškiausias uso pa eikslas susidėlioja iš pas a ąjį šim me į už ašy ų 23 Pa iems usams jų au os poe ai i ašy ojai y a labai s a būs. 2007 m. Rusijos mokslų akademijos Sociologijos ins i u o a lik a apklausa pa odė, kad daugumai Rusijos piliečių pasididžia ią kelian- čių asmenybių skaičius labai ibo as. Tačiau įdomu ai, kad iš pa eik o pasiūlymų są ašo 56 p oc. esponden ų a sakė, kad didžiuojasi didžiaisiais usų poe ais i ašy ojais (Malino a 2015: 274). AURELIJA GRITĖNIENĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV ilius acinių sakinių. No s usų aldžia i jos sp endimai žodyno ilius acijose dažniausiai neigiamai kono uo i, ačiau apibend in ai eig i, kad LKŽe pa eikia- mas ik neigiamas uso pa eikslas, negalė ume. Iš ašy inių šal inių iš ašy i ilius- aciniai sakiniai liudija, kad nuo seniausių laikų lie u iai i usai u ėjo bend ų p iešų (ž . 138 sakinį): (138) Jis (Jogaila) iesiog susi a ė su Aukso O da, su šiais bend ais usų i lie- u ių p iešais iš ien eik i p ieš Mask os didįjį kunigaikš į š (ž. eik i). Ne iename sakinyje s a s oma, kas XIX–XX a. galėjo su ukdy i glau- desniems abiejų au ų kul ū iniams yšiams, p imenama, kad uos yšius ei- kia išsaugo i, no s i keliamas klausimas, a nenu ūks šalių d augiški san ykiai (ž . 139–141 sakinius): (139) Lie u ių i usų kul ū iniams yšiams plis i i lie u ių kul ū ai kil i ukdė po 1831 m. sukilimo nuola s ip inama usi ikacinė ca o aldžios poli ika š (ž. usi ikacinis). (140) Mums su usais eikėjo d auge ei i P (ž. usai). (141) A gi gali okiose aplinkybėse p ie elys ės yšys a p lie u ių i uskių užsi- auk i? TS1894,10 (Vaižg) (ž. už auk i). Žinoma, so ie inio laiko a pio ilius acijose ypač pab ėžiama abiejų au ų d augys ė: (142) Is o ikai nu odo ne ieną usų au os i lie u ių au os d augys ės pa yzdį senais laikais A. Vencl (ž. nu ody i). (143) Pakilo usai i lie u iai – is d auge – pe ys pe in E. Miež (ž. pakil i). Lie u ai a ga us lais ę jau nebijoma pašiep i lie u ių p isi aikėliškumo i bend ys ės su okupan ais: (144) Kas ik įsi e žas, lie u iai an kaklo: su okyčiais bal aiščiai, su usais s ibokai K š (ž. į e ž i). Tačiau apsk i ai didelio p iešiškumo usų au ai ne andame nei iš aš ų, nei iš a mių už ašy uose sakiniuose. Rusai – ki okie nei lie u iai, su sa o kalba, pa- p očiais, būdu, ačiau lie u iams jie nei didžiausi p iešai, nei ge iausi d augai: (145) To pa ies Die o aikai i usai, i mes Ūd (ž. aikas). (146) A eis usas – aš jo neiš ysiu, nei a eis lie u ys – neiš ysiu Rdm (ž. iš y i). Taigi b ėžian ibas a p sa as / s e imas opozicijos sykiu iš yškėja i sa i i au inės apa ybės b uožai: a sa gumas, am ik as p isi aikymas, ole an išku- mas i k . IŠVADOS Išanaliza us apie 300 LKŽe ilius acinių sakinių, ku iuose minimas e nonimas usas, ma y i, kad žodyno kon eks e apie šią au ybę pa eikiami: 1) objek y ūs, S aipsniai / A icles 141 Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje konk e ūs is o iniai i ki i ak ai (dažniausiai ilius acijose iš į ai ių XIX–XX a. ašy inių šal inių), 2) a ski ų žmonių san ykio su šios au ybės asmenimis pa i - ys pe konk ečius aizdinius (XX a. už ašy uose ilius aciniuose sakiniuose iš lie u ių kalbos a mių). Aki aizdu, kad LKŽe kon eks e i mūsų kolek y inėje a min yje gana yški sa o / s e imo opozicija: apie ie inius Lie u os usus ilius- aciniuose sakiniuose bemaž nekalbama, o į šios au ybės asmenis pi miausia žiū ima kaip į ki us, su sa i a kalba, pap očiais, būdu, e ybėmis. Ty imui a ink ų ilius acijų analizė odo, kad yškiausias uso pa eikslas su- sidėlioja iš pas a ąjį šim me į už ašy ų ilius acinių sakinių. LKŽe ilius acijose iš yškėja šie s a biausi usų b uožai. Tai didelės als ybės au a i jos san ykiai su ki omis au omis ne ienap asmiški. Dalį au ų į ai iais laikais usai bu o paėmę į sa o aldžią, mažesnes užim ąsias au as s engėsi asimiliuo i, laikė jas p as esnėmis. So ie inio laiko a pio sakiniuose iš į ai ių aš ų gi dimas uo me- u ypač dieg as pa odomasis au ų san a ės i sua ėjimo na a y as. Is o ijos eigoje į ai iais laiko a piais usams eko ka iau i su daugeliu au ų. Žodyno ilius acijose minimas usų ka ių did y iškumas, nepasida imas p ie- šui. Iš ka o konk eks o sakinių pi miausia yškėja usų ka ių san ykiai su d iem au omis: lie u iais i okiečiais. Pasaulinių ka ų me u, kaunan is usų i o- kiečių ka iuomenėms, lie u iai bu o a sidū ę ka o eiksmų zonoje. Iš a mių už ašy uose sakiniuose sužinome apie usų ka iuomenės a ėjimą į Lie u ą i jos eiksmus čia. Ilius acijos odo, kad ka ų su okiečiais me u usų ka iai eikė ypač ak y iai: jie spaudė, supo, ijo, iuškino p iešus. Ne iename sakinyje gy osios kalbos in o man ai a į ai ių aš ų au o iai usus lygina su okiečiais, dažnai pi menybę eikdami okiečiams (jų a kai, pasi ikėjimui žmonėmis i k .) bei sme kdami usus už jų agys es, ne a ką i k . Iš LKŽe ilius acijų šį ą sužinome i apie usų iš aizdą, būdą, jų kasdienį gy enimą i bui į (minimi jų algiai, gė imai, da bai, edybos su ki ų au ybių asmenimis i k .). Ras a keliolika sakinių, ku iuose kalbama apie usų mokslą (minimos į ai- ios mokslo s i ys, ga sių usų mokslininkų pa a dės). So ie inio laiko a pio ilius acijose nemažai dėmesio ski iama usų li e a ū ai. Iš LKŽe ilus acijų yškėja, kad didelio p iešiškumo a išski inio d augišku- mo usų au ai lie u iai nejaučia. To ne andame nei iš a mių, nei iš aš ų už- ašy uose sakiniuose. Aiškėja endencija, kad LKŽe kon eks e engiama iesaus, aiškaus ka ego iza imo. Rusai kaip au a nė a nei labai sme kiami, peikiami, nei pe nelyg gi iami. Galbū oks a sa gus požiū is susi o ma o dėl is o inių i poli inių aplinkybių: Lie u a kaip maža als ybė ilgus me us bu o p iklau- soma nuo Rusijos i usų, o daugiausia LKŽe ilius acinių pa yzdžių su ink a bū en so ie inės okupacijos laiko a piu, kai eikė g iež a (sa i)cenzū a, odėl i usai kaip au a uo me u bu o e inami gan a sa giai, ne gi neu aliai. No s AURELIJA GRITĖNIENĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV usiškumas, usiškasis men ali e as slėgė labai skaudžiai, LKŽe ilius acijose, ž elgian į usus, neiš yškėja nei yškus p iešiškumas, nei ypa ingas d augišku- mas ( ik so ie inio laiko a pio ašy iniuose šal iniuose labiau pab ėžiami lie u- ių i usų au ų d augiški, a imi san ykiai). S ip esnis pejo a y inis e inimas a siskleidžia ilius acijose, ku iose kalba- ma apie usų ka iuomenę i aldžią, nes usas kaip s e imas, a ėjūnas lie u iams pi miausia i asocijuojasi su s e ima aldžia bei ka iuomene. Ty imui a ink os ilius acijos odo, kad LKŽe kon eks e kai ku ie usų ka ių eiksmai ka o me- ais ( agys ės, plėšimai) i lie u iams pe p ie a ą p imes a ca inė i so ie inė usų aldžia e inami neigiamai. Ypač oks neigiamas požiū is į usų a ėjūnų aldžią iš yškėja pasku iniuose žodyno omuose as ose ilius acijose: čia odo- mas aki aizdus nepasi enkinimas usų aldininkija, jos sp endimais, a dijamos į ai ios nege o ės, užsimenama apie nep iklausomybės oškimą, no ą išsilais- in i iš s e imos aldžios, nebebijoma kalbė i apie usų elgesį emian lie u ius į Sibi ą, pačių usų likimą poka io Lie u oje i pan. ŠALTINIS LKŽe2 – Lie u ių kalbos žodynas I–XX (1941–2002), e. a ian as, ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2008 i 2018). P ieiga in e ne e: www.lkz.l . LITERATŪRA Aleksand a ičius Egidijus 2000: P aei is, is o ija i is o ikai, Vilnius: Vaga. Anglickienė Laima 2005: E nonimų a ojimo lie u ių kalboje i olklo e ypa u- mai. – Vā ds un ā pē išanas aspek i 9, 7–17. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li u- anis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367157789738/da as eams/ DS.002.0.01.ARTIC/con en . Anglickienė Laima 2006: Ki a aučių į aizdis lie u ių olklo e, Vilnius: Ve sus au- eus. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB- 0001:B.03~2006~1367163255725/da as eams/DS.001.0.01.BOOK/con en . Anglickienė Laima 2007: Tau osaka apie ki a aučius: e nos e eo ipų i siuže ų mi- g acija. – Ry ų Eu opos kul ū a mig acijos kon eks e: a pdalykiniai y imai, Vilnius: Ve sus S aipsniai / A icles 143 Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje au eus, 445–454. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/ LT-LDB-0001:J.04~2007~1367160559891/da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en . Anušauskas A ydas, Lau ina ičius Česlo as (eds.) 2007: Lie u a An ajame pasauliniame ka e: s aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as, 2007. Auškalnienė Lina 2006: E ninis nepakan umas Lie u os in e ne inėje žiniasklaido- je: komen a ai in e ne e. – E niškumo s udijos 1, 45–58. P ieiga in e ne e: h p://www. ces.l /wp-con en /uploads/2012/03/E S _Auskalniene_2006.pd . Be esne ičiū ė Vida, F ėju ė-Rakauskienė Monika 2006: E ninė ema i- ka i nepakan umas Lie u os žiniasklaidoje: dien aščių analizė. – E niškumo s udijos 1, 19–44. P ieiga in e ne e: h p://www.ces.l /wp-con en /uploads/2012/03/E S _ Be esne iciu e_F eju e-Rakauskiene_2006.pd . Bu inskai ė K is ina 2005: Lie u os i Rusijos san ykiai XV–XX a., Vilnius: Alma li e a. Bu kus Al ydas 1995: The Li huanian Nicknames o E hnonimic O igin. – Indoge manische Fo schungen: Zei sch i u Indoge manis ik und allgemeine Sp achwissenscha , Be lin, New-Yo k, 223–228. Cidzikai ė Dalia 2007: „Ki as“ lie u ių p ozoje, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au- osakos ins i u as. F ėju ė-Rakauskienė Monika 2009: E ninis nepakan umas Lie u os spaudoje. – E niškumo s udijos 1, 1–207. P ieiga in e ne e: h p://www.ces.l /wp-con en /uplo- ads/2010/03/E nS _F eju e-Rakauskiene_2009.pd . F ėju ė-Rakauskienė Monika 2012: Lie u os spauda i isuomenės nuos a- os apie usų, uk ainiečių bei bal a usių e nines g upes i naujuosius imig an us. – E niškumo s udijos 1–2, 71–102. P ieiga in e ne e: h p://www.ces.l /wp-con en / uploads/2013/01/E S _F %C4%97ju %C4%97-Rakauskien%C4%97_2012.pd . Gimžauskas Edmundas (ed.) 2006: Lie u a okiečių okupacijoje Pi mojo pasaulinio ka o me ais, 1915–1918: Lie u os nep iklausomos als ybės genezė: dokumen ų inkinys, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as. G i ėnienė Au elija 2020: Rusija „Lie u ių kalbos žodyno“ ilius aciniuose saki- niuose i eikšmių apib ėž yse. – Bal u iloloģija XXIX (1), 41–61. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.22364/b .29.1.03. Guda ičius Aloyzas 2011: Reikšmė – są oka – koncep as i p asmė. – Res huma- ni a iae 10, 108–119. AURELIJA GRITĖNIENĖ 144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV K upickai ė Do ilė, Ba anauskienė Vik o ija 2013: Regioniniai kalbų a o- jimo Lie u os mies uose ypa umai. – Mies ai i kalbos II. Socioling is inis Lie u os žemė- lapis, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 23–53. Liu ke ičienė Danu ė 2020: Vokie is „Lie u ių kalbos žodyno“ pasaulė aizdyje. – Bend inė kalba 93, 1–39. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/2060/2172. Madsen Gunna 2006: Kaip lie u iai komen uoja s aipsnius au ine ema ika? Įž algos iš in e ne o komen a ų. – E niškumo s udijos 1, 59–66. P ieiga in e ne e: h p:// www.ces.l /wp-con en /uploads/2012/03/E S _Madsen_2006.pd . Malino a Olga 2015: Kolek y inės p aei ies idėja poso ie inėje Rusijoje: sa i aiz- dis i impe ijos palikimas. – A min ies kul ū ų dialogai Uk ainos, Lie u os, Bal a usijos (ULB) e d ėje, sud. A. Nikžen ai is, M. Kopczyński, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u- as, 257–275. Ma cinke ičius And ius 2013: Rusų apa umo so ie mečiu Lie u oje kons a i- mas: poli ika, gy en ojų su ašymai i is o inė a min is. – Lie u os usai XX–XXI a. p a- džioje: is o ija, apa ybė, a min is, sud. G. Po ašenko, P. La ines, A. Ma cinke ius, a s. ed. G. Po ašenko, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 183–231. Maume ičienė Daino a 2010: P o o ipų eo ija i seman ika. – Kalbų s udijos 17, 11–18. P ieiga in e ne e: h ps://www.kalbos.l /zu nalai/17_nume is/02.pd LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. Naudžiūnienė Ak ilė 2019: E hnic mino i ies in Li huanian his o ical na a i e a school educa ion (1918–2018) = Tau inės mažumos Lie u os is o ijos mokykliniame na- a y e (1918–2018): summa y o doc o al disse a ion, Vilnius: Vilnius uni e si y, Li huanian his o ical ins i u e, 2019. Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla, 2007. Papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2010: Kaimyninių au ų a s o ai i jų nacionalinio cha ak e io speci ika lie u ių kalbos pasaulė aizdyje. – Lie u ių kalba 4, 1–8. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/27/90#. Pe ušauskai ė Vi a 2013: E ninės i socialinės g upės Lie u oje: isuomenės nuos a os i jų kai a 2013 me ais. – E niškumo s udijos 1–2, 180–191. P ieiga in e - ne e: h p://www.ces.l /wp-con en /uploads/2014/10/2013_2-E niskumo-s udi- jos.180-191.pd . Pocius Mindaugas (ed.) 2018: Lie u os so ie iza imas 1947–1953 m.: VKP(b) CK dokumen ai. Dokumen ų inkinys, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as. S aipsniai / A icles 145 Rusas Lie u ių kalbos žodyno pasaulė aizdyje Po ašenko G igo ijus 1989: Sen ikio į aizdžiai lie u ių kul ū oje. – Kul ū os ba ai 10(406), 49–56. Ryžako a S e lana, Za jalo a Ma ija 2004: Lie u ių i usų požiū is ienų į ki- us: kai ku ie e nopsicholing is inio y inėjimo ezul a ai. – Liaudies kul ū a 2(95), 17– 27. P ieiga in e ne e: h p:// au osmen a.l /wp-con en /uploads/2013/12/Za jalo a_ Ma ija/Za jalo a_Ryzako a_LK_2004_2.pd . Ru ko ska K is ina, Sme ona Ma ius, Sme onienė I ena 2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba, 2017. Sėdai y ė Edi a 2017: So ie inės cenzū os is o iog a ija: pag indinės y imų k yp- ys i cenzū os samp a os. – Knygo y a 69, 84–102. P ieiga in e ne e: ile:///C:/Use s/ Dell/Downloads/24603698.pd . Sme ona Ma ius 2018: Są okų „kalba“, „ au a“, „ als ybė“ plė iniai jauni- mo sąmonėje. – Logos 95, 177–184. P ieiga in e ne e: h p://li logos.eu/L95/ Logos_95_177_184_Sme ona.pd . Sme onienė I ena 2019: Išmin is lie u io pasaulė aizdyje. – P oblemos 95, 130–143. S a inskienė Vi alija 2014: Ta p sugy enimo i p iešiškumo: a pe niniai san y- kiai Ry ų i Pie yčių Lie u oje (1944–1953 m.). – Sa as i ki as šiuolaikiniais požiū iais, sud. V. Sa oniakai ė, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as, 163–181. Š amba y ė-Valužienė Janina 2007: Tau o a džiai i jų ediniai lie u ių kalbos žodynuose. Rusas, maskolius. – Valoda dažādu kul ū u kon eks ā. XVII Zinā nisko aks u k ājums, Dauga pils: Dauga pils uni e si ā es akadēmiskais apgāds “Saule”, 391–401. Va eikis Vygan as, Sa ono as Vasilijus, Jokubauskas Vy au as, Vi kus Hek o as 2018: Didysis ka as isuomenėje i kul ū oje: Lie u a i Ry ų P ūsija: kolek y- inė monog a ija, Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o Bal ijos egiono is o ijos i a cheo- logijos ins i u as. Venclauskienė Laima 2016: Homo so ie icus: pilko i pliko žmogaus po e- o b uožai lais ėjančios Lie u os spaudoje. – Da bai i dienos 65, 143–162. P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/bi s eam/20.500.12259/31395/1/ISSN2335- 8769_2016_N_65.PG_143-162.pd . Vi kus Hek o as 2017: Die Russen in Os e p eussen: Rusijos i usų į aiz- džiai 1914–1939 m. Vokie ijoje publikuo uose a siminimuose apie Didįjį ka ą Ry ų P ūsijoje. – Da bai i dienos 67, 31–67. P ieiga in e ne e: h ps://www. du.l /c is/bi - s eam/20.500.12259/34424/1/ISSN2335-8769_2017_N_67.PG_31-67.pd . Zaba skai ė Jolan a 2012: Ki oks didžiojo „Lie u ių kalbos žodyno“ skai ymas: Adalbe as Bezzenbe ge is, ma ios, pama ys, pama iškis. – Mažoji Lie u a: pa ibio AURELIJA GRITĖNIENĖ 146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV kul ū os y imai, sud. G. Blažienė, N. Mo ozo a, J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as, 239–271. Zaba skai ė Jolan a 2019: Rusijos Fede acijos p eziden o V. Pu ino na a y ų ideo- loginiai mechanizmai Lie u os in e ne inėje žiniasklaidoje. – Pa lamen o s udijos 27, 76– 118. P ieiga in e ne e: h p://www.pa lamen os udijos.l /N 27/ iles/76-118.pd ? bcli- d=IwAR2ekg4Lp-3uE Z i86ph0 IiBBM2IMQOzuiks1bYDHk3UoGY7Eh6yXKeyI. Зиновьев Александр А. 1981: Гомо советикус. P ieiga in e ne e: h p://www. zino ie . u/ u/zino ie /zino ie -homo-so ie icus.pd . Mачеевский Януш 2000: Стереотип России и русских в польской литературе и общественном сознании. – Поляки и русские в глазах друг друга, Москва: Индрик, 6–2. Рыжакова Светлана И., Завьялова Мария В. 2008: Этнические образы и стереотипы по результатам сравнительного исследования среди молодежи Латвии и Литвы (1999–2003 гг.), Москва: Институт этнологии и антропологии РАН. Russian in he Wo ld iew o The Dic iona y o he Li huanian Language SUMMARY The aim o he a icle is o s udy wha agmen o he concep o RUSSIAN comes o he o e in he illus a i e sen ences men ioning he na ionali y usas ‘Russian’, which a e p esen in The Dic iona y o he Li huanian Language. The illus a ions a e especially impo an o he o ma ion o he concep , as hey eco d he a i ude o he ep esen a i es o dialec s om he whole o Li huania owa ds his na ionali y and he wo ld iew o he Russian e lec ed in a ious w i en sou ces. The empi ical ma e ial is s udied using he seman ic analysis, desc ip i e, in e p e i e and cogni i e e hnolinguis ics me hods. The analysis o 300 illus a i e sen ences om he Dic iona y, which men ion he e hnonym Russian, shows ha in he con ex o he Dic iona y his na ionali y is desc ibed in he ollowing ways: 1) objec i e, speci ic his o ical and o he ac s (usually in he o m o illus a ions om a ious w i en sou ces o he 19 h–20 h cen u ies); 2) expe ience o he ela ionship be ween indi idual pe sons and he pe sons o his na ionali y h ough speci ic images (in he o m o illus a i e sen ences om Li huanian dialec s eco ded in he 20 h cen u y). I is ob ious ha in he con ex o he Dic iona y he local/ o eign opposi ion