scieee Open visual document viewer

Priesagos „-ietis, -ė“ vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai

Rita Miliūnaitė

Full text

S aipsniai / A icles 293 RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2292-1818 Mokslinių pesquisas di eções: neologija, no minamoji kalbo y a, socioling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all85-15 APRESAGOS -IETIS, - VEDINIAI ABRACTGE LITUVI KALTUVI: NORMA IR VARTOSENOS POKYČIAI De i a i es wi h he Su ix -ie is, -ė in he Li huanian Language: No m and Changes in Usage ANOTACIA O a igo a a-se de gene ines p oblemas de codi icação da língua li uãs le an an es p e eições -ie is, -ė ediniai, e ela-se elação das no mas codi icuídas com a uais polinkias des as edinių a osenas. De aco do o maliucios e seman inos da ybos unda signosus abo dadas cinco p eessagas -ie is, -ė edinių g upės. Ex incem-se mais impo an es p eceagas -ie is, -ė edinių kodi ikacijos aidos momen ais e indicam-se a o es, dimian ys es es edinių no mų ins abilidade bem como mudanças di ecis. Siūloma possí eis codi icações de ocimo soluções, que leis ų eduzi su gidas no mas codi icuo as e a osenos con a a as. O a igo cons i ui base a con inua ap o undando pesquisas, com base susis emin as p eceagas -ie is, -ė edinių peculia idadesmis e em yškin a sua codi ikação p oblema ica. ESMINIAI VOODŽIAI: bend inė kalba, pala as de da yba, p eesaga, codi ikacija, des an da i zacija. ANNOTATION The a icle add esses p oblema ic (as a as he codi ica ion o he s anda d Li huanian language is conce ned) de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė, e eals he ela ionship be ween he codi ied no ms and he ends in he con empo a y usage o hese de i a i es. Fi e RITA MILIŪNAITĖ 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV g oups o de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė a e discussed on he basis o he o mal and seman ic a ibu es o hei de i a ional base. The key momen s in he de elopmen o he codi ica ion o he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė a e iden i ied and he ac o s The a icle lays he ounda ions o u he in-dep h esea ch ha de e mine he ins abili y o he no ms o hese de i a i es and he cou se o hei ans o ma ion a e speci ied. A numbe o po en ial solu ions o al e ing he codi ica ion a e sugges ed o minimise he esul ing con as be ween he codi ied no m and usage. g ounded on he s uc u ed a ibu es o he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė and he highligh ed p oblems o codi ica ion. KEYWORDS: s anda d language, wo d- o ma ion, su ix, codi ica ion, des anda diza ion. ĮVADAS Úl imas décadas de e minam a globalização p ocessos de pos s anda ização de comuns línguas eu opeias (ž . Coupland, K is iansen 2011: 161176; Ghyselen e al. 7591; Ay es-Benne 2021: 4950) e em línguas li uanas (ž . Miliūnai ė 2019: 129). As on ei as en e bend inês linguagem e nebend inių a mainos azosi não semp e de inidas. Qual e qual e são das mudanças liaudiškėjimo (demo ização) das línguas comuns, no o pad ão de kū imosi ( es anda ização) ou limi es das línguas comuns es eu amen o e nebend inių a mainos pli imo (des anda ização) osse ca ac e ís ica a á ias línguas, a a osena pública so ia nemažų pe mainų. De ido bend inês língua li uanas e subs anda o (ž . Miliūnai ė 2019: 816) in e ac eikos iešojoje a osenoje, incluindo žiniasklaidą, padaugėjo šnekamojo s iliaus ou nelaikomų bend inės kalbos no ma eiškinių. Ao mesmo empo isso aumen ou a a ian iškidade pública a osenos, que, sendo na u al peculia idade de língua i a e a iklis de mudanças (plg. Ai chison 2013: 99), seu u no uia e a ques ão kai os no mas. De ido à codi icação ca ac e ís ica ine ção mui as ezes oco e sua e ealização a osena con a a ų, po an o codi icação às ezes é p eciso e isi a e de no o passa a gumen os no mas limi e b êziančius. Algumas decisões no mmin ojos indicam que codi icação se o na mais lexí el, ins i uísama mais a é ol neno miniais conside á eis, po ém li eisiês es ilos ex emamen e papli usių bend inę kalbą galima pag įs i unkciniu ikslingumu i iš dalies – idine lie u- a ian es. A sua admissão em ių sis ema linguís ico desen ol a1. 1 Plg. ja gonine conside adas p e ei os -iokas, -ė ( ediniuose klasiokas, -ė, g upiokas, -ė e e c.) codi ikacijos pokyčius (eKP: Žodžių sanda a, p e ei a -iokas, -ė). Accesso na in e ne : h psekalba.l / idiomas-pa a imai/II.%://C5%BDod%C5%BEiai%20su%20baigmenimis:%2055.%20-iokas,%20 -%C4%97?paieska=-iokas*&i=484ab071-33d3-4ed0-8a33-b 687c91e12 [ iu 30-09-2021]. A igos A icles 295 / P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai Sis eminė lie u ių kalbos žodžių da ybos no mų pe žiū a oi essencialmen e ealizada ainda XX a. II pus. , p epa ando Kalbos p ak ikos pa a imus (KPP1 1976; KPP2 1985). Es adoybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau VLKK) cons an emen e conside a o ki čia imo, leksikos, g ama ikos, ašybos, sky ybos no mas e a ualiza suas ecomendações de consumo. Os assun os de da ybos de pala as no úl imo empo não o am consis en emen e e iuimi. O a igo le an a o obje i o de discu i uma das no mas em elação aos p oblemas mais […] p eesagos -ie is, -ė edinių codi icação e panag inė i codi ikuo as no mas elação com a a ual a osena polinkias. Pa a a ingi es e obje i o, p e ê-se os seguin es obje i os: 1) desc e e o a da no ma ou no pa ibije os p e ei os -ie is, -ė e- dinius i a skleis i s a biausias jų da ybos, unkciona imo bei kodi ika imo ypa ybes; 2) emulškin i eiksnius, lemiančius p eceagas -ie is, -ė edinių no mų ins abilidade bem como mudanças di ecis; 3) le an a os mais impo an es p eceagos -ie is, -ė edinių codi icação p oblemas e discu i suas possibilidades de al e ação. Nes e simul âneo é impo an e ab ange e sis ema icamen e p e ei o -ie is, -ė edinių odo, po an o abo dado ema é la go, e isso comp eendendo no a igo limi amo-nos apenas a essenciais coisas, que em subsequen es in es igações podem se expandiados e conc e izados. Aplica-se mé odo de es udo quali a i o: es udo de caso ( edinių com p eesaga -ie is, -ė ealiosios a osenos e codi ikacijos būklės) com o obje i o ap esen a de si uações analises kylančią p oblema iką. Es e es udo inclui ês dėmenas a osenos p incipais, dados desc i omiais eikalos e análise do con eúdo das ecomendações da linguagem. Compa am-se as seguin es a iá eis: es u u ais e uncionais edinių com p e ei o -ie is, -ė a ibu os, elação com comun inês lingua no ma e no minesa alo a gumen ação; de e minam-se suas in e ligações e possí eis di eções de mudanças. Dados cole a de á ias on es digi ais e bases de dados: DVK, RekB, ND, eKP, VLKK KB2, ambém a osenos ac os in e ne o paieškos į ankį „Google“. Iš i in gausių a osenos i knyginės no - minamosios li e a ū os šal inių šiam s aipsniui a ink i ik esmingiausi ak ai i usando e i icação de linguagem ecomendações eiginiai. 2 Išanalizou-se nas seguin es on es acumulada in o mação sob e a p eceição -ie is, -ė edinius: DVK sob e 100 selec i as públicas a osenes desde 1998 m. ac s, con endo codi icações signi ica i os de sinais); RekB 152 ecomendações de linguagem desde 1983; ND 25 no as pala as; eKP 16 léxica- lizuo ų i 5 bend osios ekomendacijos iš d iejų kodi ikacijos da bų. Konk ečių šal inių suda ymo p incipai pa eikiami pačių šal inių ap ašuose. RITA MILIŪNAITĖ 296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 1. NORMINIAI PRESAGOS -IETIS, - VEDINIAI P iesagos -ie is, -ė edinių no mų limi es de inem duas linhas: desc i omųjų g a ikų eiginiai, desc íbian ys no minę a oseną, e nas linguís icas ecomendações iami pa eikiamas neno minių a ejų e inimas. Pag indinėse lie u ių kalbos g ama ikose p iesagos -ie is, -ė ediniai p iski- nomes de pessoas de aco do com seus ascendência e esidência local de ab icação (LKG 1965: 411412; DLKG 2006: 139140). Ag inėjus alguns p incipais diccioná ios da língua li uana (LKŽe, DLKŽ7, BŽ) an aš ynus, is o que lių (Zapyškis → zapyškie is, -ė), kaimų pama iniai šių edinių žodžiai gali bū i mies ų (Kaunas → kaunie is, -ė), mies e- (Gudiškiai → gudiškie is, -ė) nomes ou s ambesnių obje os das unidades adminis a i as (kaimas → kaimie is, -ė; mies as → mie ie is, -ė), egionų (Su alkija → su alkie is, - als ybių), panynų (Kanada → kanadie is, -ė), žemynų (Eu opa → eu opie is, -ė), kalokių ki o ių (kalnas a nie is, -ė; šiau ė e is, -ė); užsieniė ė -ė) nomes de luga es. Assim, pala a básica ai seman iicamen e bas an e de inida g upo e i icia e gene inha daik a a džiai denominações de o igem ou mo adó ia de pessoa. Em es ilos li esos oco em e não mui o habi uais pa ienios edín, man endo man endo pala a basei a seman ínio ínculo com o nome do luga , po exemplo: O a pylus penke ius me elius po nukniauk ą mil os maišą, homemés é paėjęs ais g ouž iečių3 país academias, que nagai i ž i oma se o negócio! (Ju gis Kunčinas, Li uidas aidas, 1999-02-12) Assim mesmo nas mencionadas g amá icas indica-se quando e okas e okias des as p eessagas edinis: Aqui mesmo pode-se menciona e aqueles compa a apy echos p eessagas -ie is, -ė edinius (po ezes no ada us), que assinalam não a elação de um indi íduo com o luga (pasaky a ik iniu, ečiau bend iniu daik a a džiu), e sua pe encimen o (seu panija, ac i idades, sangue, giminis e...) a um cole i o, de pessoas ou g upo ideológico, como, po exemplo: koklie is, -ė, giminie is, -ė, g a die is, -ė, leninie is, -ė, wo ldis, -ė, spa akie is, -ė, šeimynie is, au. (LKG 1965: 412) 3 T. i. daqueles que empo a iamen e i em o a das g ades (kalėjime). Pama ic pala a pode se conjuninys pa a g o es ou zág o is, embo a es e LKŽ seja ligado só com a ig eja aplinka ( . 1. al o ius; 2. luga , sepa ada g o ų: liuosius bem seman inos aços e pe encimen o da doybos ca ego ia. De aco do es as peculia idades, ambém p oblemá ica elação com bend inês no mas da Bobnyčios užg o is). A igos A icles 297 / P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai A ski esni são aqueles ediniai (no malmen e naujada ai) que ma cam não a elação de pessoa com luga , e seu pe encimen o (seu ideologia, a i idades, sangue giminis e...) a algum conjun o de pessoas elkini ou e c., exemplo.: šelie is, -ė, šeimynie is, -ė, au ie is, -ė. (DLKG 2006: 140) Assim g ama icas em essência ixa e ou aõs ca ego ia de da ybos possibilidade, só elas cla amen e não delimêjea, ma cando-se ais edinių no idade e a ski umą. Na a ual a osenoia eles mui o o que di e sossi e já não no os ou apy ečiai, e ao con á io gausūs. 2. UŽ NORMOS RIB ARBA PARIBYJE ESANTYS PRIESAGOS -IETIS, - VEDINIAI4 Ap ašomuosiuose i no minamuosiuose eikaluose p iesagos -ie is, -ė edi- niams da y i pažymimi keli ap ibojimai5, a siž elgian į da ybos pama o o ma- língua a osenoje uncionajanços p eessagos -ie is, -ė edinius pode subdi idi -se em algumas g upos. 2.1. P iesagos -ie is, -ė ediniai de būd a džių nomes de pessoas de aco do in e namen e peculia idade XX a. im a osenoje das línguas li uãs apa eceu p e iagos -ie is, -ė edinių, cujo da ybos undamen o não g amá icas indicado daik a a dis, e būd a dis. Tokių edinių ealmen e unciona apenas poucos, mas eles a osenoje não só co idiana na ala, mas ambém na mídia, mui o p oli i ę: ge ie is, -ė (ge as + -ie is) ‘quem az boa, bem se compo a e blogie is, -ė (blogas + -ie is) ‘quem az má, mal se compo a. Po exemplo: 4 A igos Nes e é usado o e mo ediniai, pois pala as com p e ei o -ie is, -ė a maio ia cons i uem modo de edybos su gidas no as pala as. Te mo da iniai é usado só No capí ulo 2.2 discu idos aos e mos compos os de manei a mis iada in oduzi . 5 Com do abalho unda sanda os e seman ís icos limi ações elacionados não só p eceagas -ie is, -ė ediniai. Isso ne e a das pala as da língua li uãs da da ybos eiškinys. Po exemplo, conside á el dessas es ições em ex emamen e p odu i os a ibu ados do abalho p e ei o -inis, -ė (plačiau ž . Kniūkš a 1976: 755). RITA MILIŪNAITĖ 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV [...] ašy ojas, pasi elkęs s ebuklinės pasakos adicijas, pamažu iš ina didak inę „ge- iečių e blogiečių schemą. (Aida da Li uânia, 1998-10-17, DVK) É ele ge ie is ou blogie is? ou ia mama. (Li e a u a e a eas, 2007-05-25, DVK) Es a obia i in eqüen emen e conco da en e aqueles homens, que não que em se maliečiais nos olhos daquelas mo he s, com quem eles em início zamezga in ymų con a o, e depois deixa e ol a pas sua ex. (l y as.l , 2011-11-10, DVK) Mas não odos os í us são badiečiai. Sem ce o ipo de i usos nós não pode íamos sob e i ência ca ego ia […] não nomes de pessoas de aco do ascensão e pe encimen o, e de nomes de de en o es de peculia idades i, nes kai ku ie naudojami bio echnologijoje akcinoms ku i“, – aiškina biologijos moky oja. (del i.l , 2020-04-19, DVK) Da ybos pama as šiuo a eju lemia i okių edinių p iklausymą ki ai da y- a dazodínas. Assim pode se in oduzidos não só pessoas, mas e k e de i as ou con i idas essências. No que diz espei o à do es, esses p ecei os -ie is, -ė ediniai semelhan esús em no minius p ecei os -uolis, -ė edinius (plg. ge uolis, -ė; sma kuolis, -ė, baikš uolis, -ė e e c.). Não mais a de do que desde 1992 ais p ecei os -ie is, -ė edinius omada co i em á ias publicações e a igos de p á ica da língua (KPP2 1985 ais aisymų ainda não). Mo i ada pelo a o de que com o apêndice -ie is, -ė são ei os nomes de pessoas segundo esidência ou luga de ascensão, e pa a en a iza a abundância de ca ac e ís ica de bondade ou maldade humana, es a apêndice ediniai não se e (RekB 1992, 1999). Menim e doybos unda limi ação: com o p e ix -ie is, -ė bend inėje alboje neda omi ediniai de būd a džių (VLKK KB). Fo necem ais co espondências: blogie is, -ė n k. = blogasis, -oji; blogukas, -ė; blogolis, -ė; blogu is, -ė; ge ie is, -ė n k. = ge asis, -oji; ge uolis, -ė; ge u is, -ė; ge iukas, -ė. Va oseno dados mos am que edaguojados publicações em língua se es o ça es es co espondemis implan a , só não semp e sis emicamen e. Oco eu a iações e ame pačiame eks e: [...] ge en eia do es údio de ne il ia signa á con a o com quase animação clássica e com isso apaga a luz e de não só ge uoliam Roki e Bul inkli, mas e malieços, sem quais não se ia e es e ilmo. (Respublica, apêndice Plius TV, 2021-03-23, DVK) S aipsniai / A icles 299 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai Lais uosios es ilos (kasdienėje kalboje, elek oninėje komunikacijoje e e c.) neno miniai ediniai ebė a papli ę. Uma das suas gajumo azões é que os co esponden es o necidos, especialmen e badiecio, -és, aos usuá ios da língua não semp e pa ecem adequados, soa a i iciokai, po exemplo: Tes es pa a Gy enime esa e ge iukas a blogiukas? (Lie u os žinios, 2001-08-18, DVK) assinumbado es: se á que conhecem pelo menos 9 das 12 mais amosas cinema blogiukų? (15min.l , 2021-06-30, DVK) Vedinys blogie is, -ė mui as ezes em o e nega i o seman inio ca eg į (pa y example, en inajando ob as adul os aos ac o es), e co espondens blogiuk, -ė, blogu is, -ė aze com deminu y inėmis p ecegações; p e ei os -uolis, -ė ediniai mui as ezes signi ica posi i o peculia idades (plg. da bš uolis, šaunuolis, g ažuolis e e c.). Sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai blogasis, -oji, ge asis, -oji ambém não semp e sen inyje inka. Assim a osena indica que a no ma o necida não é i in du a i. Qual é a saída de codi icação? A im de man e base dos edinhos alá eis e sis ema do signi icado da da yba, em gene ininha alboje desses edinhos, juolab seman iicamen e mui o limi o os, de e ia e con inua não econhece no ma deixa -os subs anda ui. P ocu ando adequ ações de co espondências, mais explo adas Li huanian possibilidades de pala as de da yba. Menkinamągio a spal į con endo p eesagų pode encon a mais um (ž . ŽDV): blogūnas, -ė, blogišius, -ė (ND) e k . 2.2. P iesagos -ie is, -ė da iniai de iajodžių junginių nomes de pessoas de aco do com o luga de esidência ou pe encimen o à comunidade Va osenoje exis e p é-esagos -ie is, -ė nomes de pessoas, ei os a a és de uma mis u a dū ybos-p iesagų (Keinys 1999: 23 2020), ou composições-su iksa, manei a em que o my as ai p eesaga sykiu com uma o ma de dū ybos (sandū a) (U bu is ma ke p opaguo ojas), compos o de pala as p é-esag ma ke i da ė -ie is6 ( e -mula Mu i y ė: 4). das pala as da língua Li uânia desc ições de da yba é no ado que i os al do da yba das pala as isai nedaug ė a, 6 Beje, ND é e da mesma signi icação da yba a ian e com o p ecei o -ininkas, -ė: lais a inkininkas, -ė. Da plg. 2009: 341). Pa yzdžiui, į ND į auk as naujažodis lais a inkie is, -ė (‘lais osios plokščiažemininkas, -ė eo ijas, que Žemė plokščia, šaliny as, compos o da combinação plokščia žemė e p ecei os -ininkas, -ė (ND). RITA MILIŪNAITĖ 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV po exemplo, ke u ėjininkas, -ė, pelėkau ai e k . (Keinys 1999: 23), e seu aidmuo das pala as do idioma li uano da yboje oda mencas (U bu is: 2009: 341). Nessas ap ašuas e lindída no minė XX a. pab. a osena da língua li a ians. No en an o ealmen e naquele empo ais da iniai pli o não wi hou usų kalbos į akos7, po an o so ie mečio linguagem p á icas publicações gausu seus aisymų. KPP1 inse ida uma a osená es injan e ecomendação: péssenos nomeiam consis i de d ižodžių habi acionais, luga es de abalho nomeiamen os. Taisomi ipiški do pe íodo so ié ico exemplos naujagy enimie is e audonž aigždie is (KPP1 1976: 88). A mesma ecomendação epe e-se e pa a sudu inių pala as, só de inição is quan o expandês a (KPP1 1976: 255): [Ne a .] 1. sudu . nomes de pessoas, ei o de d ižodžių bei keliažodžių gy e- (p iesagos -ie is e sudu inių namųjų a ba da bo ie ų, įs aigų, įmonių a ba o ganizacijų pa adinimų“. KPP2 ši ekomendacija kiek ko eguo a i aip pa pa eik a d iejose ie ose pala as em a igos), a exemplos an e io es adicionado me alokons ukcijie is (KPP2 1985: 89; 283): 1) -ie is ne a . pa a os nomes de pessoas de d ižodžių cole i ų ou nomes de luga es de habi ação: naujagy enimie is (= Naujojo gy enimo kolūkio membe ), audonž aigždie is (= Raudonosios ž aigždės ab iko da binikas). 2) Sudu inos pala as. III. P iesagos. 3. indi íduos eiškian ys sudu . pala as ei as de duas pala as ou de iagem de luga es de esidência ou de abalho, de ins i uições, emp esas ou o ganizações: nauja ilnie is (= Naujosios Vilnios gy en ojas), naujagy enimie is (= Noujo abalho de ida kolūkie is, Noujo abalho de ida kolūkio memb o), audonžždie is (= Raudonosios ž aigždės a elės ž aigždė), me alokons ukciije is (= abalhado de áb ica de me al). Nos aisomu exemplos p edominam p e ea u as -ie is, -ė da iniai de luga es de abalho, cole i ų denominainimų. Dos nomes de luga es habi acionais iajodícios co eom só um da inys nauja ilnie is. DKKS (1997) adop ado al mesmo a aliado abo dagem pa a os seguin es ge inos: eko iek o luga mendacija panaši, ik, be nauja ilniečio, p idė i da du da iniai – iš d ižodžio gy enamosios ie os pa adinimo i iš žodžių junginio aikų namai, ku is eiškia de esidência, an o pe encimen o conc e amen e à comunidade: 7 P incipais diccioná ios naquele momen o o am į eisin i e iniai de usų kalbos jaunag a die is, -ė (Jaunoji g a dija) i ona audmie is, -ė (Raudonoji A mija) (Simonai y ė 1979: 44). A igos A icles 301 / P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai 2.3. Ne eik ini sudu iniai žodžiai 2.3.1. Pe smenis eiškian ys p ecei os -ie is, -ie ė pala as, aze de d ižodžių ou keliažodžių mo ais, luga es de abalho, ins i uições, emp esas ou o ganizações nomeiimen os, po exemplo.: nauja ilnie is (= Naujosios Vilnios gy en ojas), kazlų ūdie is (= Kazlų Rūdos gy en ojas, kazlinis), aiknamie is (= aikų namų auklė inis). Na a ual a osenoe exama abejopų des e da ybos ipo da inių. 1) Da iniai asmenims pa adin i su p iesaga -ie is, -ė suda omi iš keliažo- džių iek Lie u os, iek ki ų šalių gy enamųjų ie ų pa adinimų (plačiau ž . Liu ke ičienė 2008: 80102). Comumen e aduz-se de duas manei as: a) os nomes de pessoas cons i uem apenas da segunda pala a, de modo que os p e ei os -ie is, -ė edinys nesse caso não no mas in ingem, po exemplo: Kudi kos Naumies is – naumies ie is, -ė8 (RekB, DLKŽ); ilhas Ma shall Ma shalie is, -ė (VGP); Timo Les e imo ie is, -ė (VGP); b) os limi es da no ma codi icada são iolados quando os nomes de pessoas cons i uem de ambas a combinação de pala as šaknų ou às ezes da p imei a pala a o al9. DVK ixada: Kazlų Rūda kazlų ūdie is, -ė10, Naujoji Akmenė naujaakmenie is, -ė, Naujoji Vilnia nauja ilnie is, -ė No a O leans no ao leanie is, -ė, No a Zelanda no azelandie is, -ė11. 8 Os habi an es de Zemaičių Naumiesčio ou a edinquias chamam-se usado p e ixos -iškis, -ė edinys: naumies iškis, -ė (DLKŽ). 9 Es e caso não ab ange da íns, cons i uídos de iajodões nomes de luga es de mo adia, cujo p imei o dėmen o é nekai omas, po que al nome compos o condicionalmen e a ado como mono e odis, plg. : Fasas Bu kina bu kina asie is, -ė; Cos a Rica kos a ikie is, -ė, San Ma inas sanma inie is, -ė e k . (VGP). 10 É e dade, VLKK KB po causa des a pala a é ei a cláusula: siūlomas kazlinis ( a osenoje mui as ezes necessi a de uma só- e dade apósdijimo) nep igijo, Kazlų Rūdos esiden es us a a kazlų ūdie į, aigi kazlų ūdie is pode ia se in e p e ado como exceção das eg as. [ isualizado 2021-08-27]. 11 VGP lis ashe inse ido apenas nome compos o do Naujosios Zelandijos gy en ojas, po ém em BŽ an aš yną é incluído e naujazelandie is (kol kas be s aipsnio), ad pode espe a se codi ikacijos mudanças. RITA MILIŪNAITĖ 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pog upio edinių seman inis campoas XXI a. pačių ie o a džių suda omi su p iesaga -ie is, -ė (p z., salan iečiai) (Simonai y ė 1979: 40). Išeinan iš so ie inės sis emos i ėmus ku is p i a iems ūkiams, šio p . yškiai kei ėsi. Quan o hoje ac uali nomes de pessoas pe encen es aos colec i os da yba com p eesaga -ie is, -ė de luga o a džių, egis, não exis e amčiau y inė a. 2) Nomes de Pessoas, aze de cole i as (spo o, a e, edi o iais, publículas e e c.) nomes simbólicos. Es e pog upis de denominações de pessoas i in gausus e cons an emen e a seneujando. So ie meciu ais edinos omen a am e alo es do usso língua, onde eles êm p eesagą -ец, e li uãos alboje segundo es e exemplo pasida y i ediniai užgožia ou as o mas, p incipalmen e daik a a džius com p eesaga -ininkas (Simonai y ė 1979: 41). An í uoi pe íodo pós-so ié ico DVK ixada mui a coisa pa ecidos exemplos (dažnai como kuopinių pa adinimų), exemplo.: (o ganizações San a a-Š iesa memb os), aidiliečiai (Vilosaid plekšniečiai (menininkų „Plekšnės“ klubo na iai), he miečiai (banko „He mis“ da buo ojai), espublikiečiai – dien aščio „Respublika“ da buo ojai, san a iečiai ea o ac o es) e k . Jões abundam e hoje na a osena, po exemplo: pegasiečiai (knygų p ekybos inklo Pegasas klubo na iai, ND), bohemiečiai (ope os meno upė após p imei a cons uída ope á Bohema, ND) e k . 3) Ossenos nomes, ei os de daik a a džių ( ečiau būd a džių), que in oeina compos os em nomes de emp esas e indica a sua p oduzida p odução; ais ediniai e so ie mečiu o amas e i, neįp as i e ge almen e não jus i icadas, exemplo.: hid aulie is, -ė (Hid aulinių pa a ų gamykla) (Simonai y ė 1979: 4243). So ie mečiu aisi i au okomp esso ie is (Au okomp esso ių gamykla), g ąž ie is (G ąž ų gamykla), me alie is (Me alo di binių gamykla) (RekB 1983) e k . A kū us independemybę na Li uânia su gido emp esas com nelie u iškais ou hib idiniais denominações. Como se chamam os uncioná ios dessas emp esas, de e ia sepa as pesquisas, baseadas em pesquisas. 4) Nomes de pessoas, ei os de nomes pessoais, pelos quais ma cimen os pessoas sob enomes chamam cole i ai, mo ėjimai e e c., exemplo.: čiu lioniečiai (Čiu lionio secunda is as escolas de a e auklė iniai), janoniečiai (Janonio papie iaus ab iko da bininkai). V. Simonai y ės a i mação, isso […]nouas, incomum exp essão da linguagem; lhe plis i pode ajuda as ussas língua (Simonai y ė 1979: 42). Recomendações do pe íodo so ié ico co igi kudi kie is, -ė (= kudi kai is, -ė; kudi kininkas, -ė; kudi kinukas, -ė), mai onie is, -ė (= mai onai is, -ė) (RekB 1989) e k ., ambém pe sonalidades de o igem sob enominada escolas de iloso ia shalininkų ou sekėjųinimai, например., be klie is (= be klininkas) (RekB 1987). Reckū us independemybę, ea i adas á ias sociedades eligiosas, aisi i e seus nomes: bi u ie ės (= bi u ininkės), u šulie ės (= u šulininkės), zi ie ės (= zi ininkės) (RekB 1994, 1996). Šių dienų a osenoje de nomes pessoais doados ambém exis e, p z. (DVK): daukan iečiai (1. Vilnius Simono Daukan o gimnasios aklė iniai, S aipsniai / A icles 309 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai 2. Simono Daukan o biblio ilos clubo memb os e k .), ydūniečiai (1. Vydūno d augijos memb os, 2. Šilu ės Vydūno gimnazijos auklė iniai) e pan. Eles ambém endem a conco e com ou os p ensagos ediniais. DVK ixsuo a čiu lioniukai (Čiu lionio a os mokyklos auklė iniai), naujaliukai (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos auklė iniai). 5) Nomes de Pessoas, ei os de á ios cole i os e o ganizações comuns nomeiões, ex: da želie is, -ė (da želio auklė inis), leidyklie is, -ė (leikad úl imoa asis é usų dyklos da buo ojas), š ie imie is, -ė (liaudies š ie imo da buo ojas) i pan. (Simonai y ė 1979: 43). Da želiečiai (g e a a ian o da želinukai) i š ie imie- čiai plačiai papli ę i šiandieninėje a osenoje, no s ekomendacijose aiškin a, kalbos просвеще e нецinys (RekB 1990). Ac edi ada p esença às legi imizadas exceções (ansamblie is, au ie is), mas daugin i desses excecionais da inhos nãoikslinga (RekB 1992). Va osenoje ansambliečiai a é ago a conco eu com dieg u a ian u ansamblininkai. S ip i no minamoji ko a consumou mui o empo oco eu po causa do e mo e o iá ios anspo ados emp egados nomea : e o iinkelie is, -ė ou e o iinkinkas, -ė. Como obse a S. Keinys, no minis a ian e e o iinkelininkas, -ė já oi o necido eik1926 m.usios als ybinės konku ologijos komisijos, e seu Te minen as geležinkelie is, -ė ejei ado, po que nos idiomas li uanos aos indi íduos de aco do com sua á ea de abalho ou a i idade, ambém o luga , seu ins umen o, o objec o e panamies -inis - - - - - edagos (Keinys 1921 2000). Os p incipais diccioná ios da língua li uânica o necem p e ei os -ininkas, -ė edinį como p incipal a ian ą (LKŽe) ou como único no minį17, e minijoje só ele e o necido consumi , po ém li esų s ilių a osenoje es es ambos ediniai ebekonku uoja. Sem sucesso en ou co igi pala as olimpie is, -ė (= olimpininkas, -ė, olimpiadininkas, -ė), pasienie is, -ė (= pasienininkas, -ė; pasieninkas, -ė) (RekB 1993, 1996, 2000). Olimpie is, -ê não dedado em DLKŽ, di oas só olimpiadidininkas, -ê ninkas, -ė, ačiau daba inėje a osenoje šių žodžių eikšmės išsisky ė: olimpia- signi ica ‘mokinį ou s uden ą, pa icipi ados cien í icas olimpiadas, e olimpie is, -ė ‘olimpiais jogos pa icipi į e esiden e da mon anha g ega Olimpo, um dos deus da an iga g eikos mi ologijoje (BŽ). Pasienie į, -ę inicialmen e ecomendada deixa só esiden es on ei iços chama em, po ém em diccioná ios p incipais ma- y i abiejų a ian ų konku encija i nusis o in is eikimas šį edinį a o i eikš- me ‘šalies pasienio sa gybos ka ys’ (DLKŽ7). Da plg.: klubie is, -ė ‘klubo na ys’ a osenoje dažnesnis už a ian ą klubininkas, -ė (ND). Tai odo, kad p iesagos -ie is, -ė ediniai memb os de á ios cole i os chama em mui as ezes ocupa um o íssimo conco en e padė į. 17 Plg. :DLKŽ a pa i do 3o lançamen o (1993) o necida: e o ienkelie is, -ė n k. = e o iinkelininkas. RITA MILIŪNAITĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 310 6) A ski ą pog upį, que so ie mečiu oi api aukęs em pasy iąją a oseną, cons i ui nomes de memb os dos pa idos, a eles šliejasi e nomes de memb os de mo imen os sociais. Nos p incipais dicioná ios ixado apenas a pala a pa ie is, -ė com e e ência ž . em ge ėlesnį a ian ą pa inis, -ė. O mo imen o social Lie u os Pe si a kimo Sąjūdžio , que su giu às éspe as da es au ação da independência da Li uânia, os pa icipan es a é šiol são mui as ezes chamados sąjūdiečiais, embo a es e edinys mui as ezes aisi o e compe e com a o icialia a ai dize inesniu a ian e sąjūdininkai, e às ezes e com o ediniu sąjūdis ai18 com ma iz nega i o. Recuú se Li uânia independência e ao mesmo começa endo a i in i inimška iu i as pa idos, ambém s eig i no os, seus memb os chama em ge almen e colcamsi p ecei os -ie is, -ė ediniai, azemomi dos pa idos nomeiamen os ou sepa os dos seus pala as, p z.19: da biečiai (memb os do Li uu os abalho democ á ica pa ido, mais a de memb os do Da bo pa ido); p islieikėčiai (memb os do pa ido da essu eição Tau os); a kiečiai (pa ido T a ka i eisingumas memb os); libe iečiai (Lais ės memb os do pa ido)20 e k . Também plg.: ma šiečiai do e en o Didysis amilia de imo ma šas e de seu besi u uliojančio mo imen o pa icipan es21. Em ge al nomes de pa idos o mação, suas a ian es conco ência pe spec i ai i ema de es udos sepa ados. Toda se oji edinių g upė denominações de pessoas de aco do bū imąsi po algum algum mo i o comum é jusių išimčių, iek dėl ibų a p no mos i klaidos nykimo, iek dėl nuola inio i complikuočiausia em elação às no mas an o de ido à adqualėgausaus no os edinių adimosi. Como esc e e em uma ecomendação, p eesagų -ie is, -ė e -ininkas, -ė eikšmių sis ema sua dy a (RekB 1996). Assim, a a ual a osena ma ca longos anos deco endo p ocesso p eesagos -ie is, -ė aumen o da p odu i idade22 e da expansão de possibilidades de daybos, simul aneamen e a as amen o da no ma codi icada. Ao longo de mais de cem anos de desen ol imen o das no mas de linguagem comum, em alguns casos a codi icação š elnėjo, ačiau keli yškūs a osenos polinkiai jai iki šiol p ieš a auja. Kodi ikacija u ė- ų a spindė i ik bend uosius ealiosios no mos polinkius, o konk e ūs ediniai de e ia se a aliadas endo em con a a cada um deles conco en inos aços 18 Mais amplamen e po causa des a aiz edíns da ab icação e consumo de eqüência c . Čižik-P okaše a 2018: 149 150; 161–162. 19 Fo nece-se e ais denominações de pa idos, que ixos DVK e ND, mas longouim p íches pa idos nãoiko. 20 ND ixada e mais opções de nomes pa a memb os des a pa e: lais is ai, lais ūnai, lais ininkai. ND 21 ixada e mais a ian es des e mo imen o memb os chama em: ma šininkai, ma šis ai, šeimama šininkai, šeimama šiai. 22 Pa a p odu i idade do concei o de pala as no acíbio eja U bu is 2009: 309314. Ti iamam casojui é impo an e pode ização com es a apesaga c ia no os edinius. A igos A icles 311 / P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai (dažnumą, no mminimo adição, no a signi icação ou sua es ilis ino- unccional onalho dispe são e k .). 2.5. P iesagos -ie is, -ė ediniai a alguns nomes de pessoas po esidência ou luga de o igem aze No minamen e p ecei os -ie is, -ė ediniai como só con ém pessoas po esidência ou luga de o igem nomea . Em algumas eas e n aukš aičių no es e e g e imos šnek os adicionalmen e consumida pas aliečiai, pak uojiečiai, joniškiečiai e pan. No en an o, es a apêndice às línguas, ao con á io da comum língua, não é mui o ca ac e ís ica (No kai ienė, Gi denis 1987: 13). Em á ias egiões da Li uânia comuns ou os p e ei os, po exemplo, -ênas, -ê; -iškis, -ė; -, -ininkas; -u is, -ė; -inis, -ė e k . Po exemplo, zemaiços pa icula men e ca ac e ís icos p e ei os -iškis, -ė ediniai ( elšiškis, -ė; salan iškis, -ė; au agiškis, -ė e k .), Eas e n Li uânia eqüen e p e ei o -ėnas, -ė (anykš ėnas, -ė; kupiškėnas, -ė; запалėnas, -ė e k .). De ido à p eessaga -ie is, -ė p odu i idade e ao a o ex e no espalhada mig ação es a p eessagų di e sidade jun amen e com as a mês adicionais nyks a. Com ja da ian ų, po exemplo, linku is, -ė linku ie is, -ė, elšiškis, ba dažniausiai i links ama da y i okius pa adinimus (apeinan i 2.3 sky iuje ap a ą o malųjį ap ibojimą). Todėl a osenoje a si anda konku uojančių a- -ė elšie is, -ė e pan. Tan o so ie mečio, como das úl imas décadas de linguagem ecomendações aconselha na comun ine a língua man e au en iškus pa a as á ias egiões da Li uânia ca ac e ís icos di e en es p eesagų ou galūnių edinius, que ge almen e signi ica e co espondab žėnas, -ė ‘Bi žų ou seu a edinkių gy en ojas; mos šnek os a s o ą, pa yzdžiui: 1) -ėnas, -ė: anykš ėnas, -ė ‘Anykščių a jo apylinkių gy en ojas’; a nyčėnas, -ė ‘Ra nyčios aldeia esiden e; 2) -iškis, -ė: kelmiškis, -ė ‘Kelmės ou seu a edo kių esiden e; skuodiškis, -ė ‘Skuodo ou seu a edo kių esiden e; nidionis a, -ė ‘senhas esiden e de Nidos; en ionis a, -ė ‘Ven ės aldeia esiden e; i. pa ece-nos que a é ago a es a di isão se ia bas an e skaud iliškis, -ė ‘Skaud ilės a jos apylinkių gy en ojas’; 3) -ininkas, -ė: a i icial, b ukamas balbai po 4) -u is, -ė: RITA MILIŪNAITĖ 312 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV linku is, -ė ‘Linku os ou seu a edinhos esiden e; šedu is, -ė ‘Šedu os ou seus a edo es de esidência; 5) -inis, -ė: sen. ma ijampolinis, -ė | ma ijampolie is, -ė ‘Ma ijampolės ou seus a edinhos esiden e; sen. šakinis, -ė | šakie is, -ė ‘Šakių ou seu a edinkies esiden e; ) -is, -ė: baisogalis, -ė ‘Baisogalos ou seus a edinhos esiden e. XX a. II pa e das ecomendações de língua mencionado a osenos polinkis sepa a menêu osos adicionais nomes de habi an es dos nomes de cidades e ou os es ambula es de luga es de habi ação. Em ou as pala as, se se ala sob e cidade ou po oado habi an es, podem se usados p eessagos -ie is, -ė ediniai, e se p ecisa en a iza local kilmę e a mę ou šnek ą, são usados, se há, adiciniai ou os p eessagų ediniai. Plg.: kupiškie is, -ė ‘Kupiškio cidade esiden e, -a e kupiškėnas, -ė ‘Kupiškio e seus a edinhos esiden e, ap endendo aquela local šnek ą. 1987 m. e is a Mūsų kalba Milda No kai ienė and Aleksas Gi denis ašė (No kai ienė, Gi denis 1987: 1315): Tose šnek os, que em não po um p eesagą, seus edinius incls ama a di idi segundo signi icado. Po exemplo, em locais de al i ude, os p e ixos -ênas, -ê ediniai podem signi ica ce a a edinkes ou šnek os žmogų, o -iškis, -ė ou -ie is, -ė ediniai o esiden e do co esponden e bai o ou cidade [...]. Ką da y i su d ejopų edinių eikšminio skaidymosi polinkiu, sunku daba pasaky- p ie a ą – jį galė ume pag įs i ik ais a si ikimais, kai ienas iš edinių y a specia- lus mokslo e minas. Assim es as p eceigas -ie is, -ė edinių e suas a ian es de elações não são sus en ūs, isso longas unkan is p ocesso, besi êsian is e nossos dias. Aiškios sis emas não êem e nos diccioná ios no mminamuosos (DLKŽ, BŽ). Modiças di eção indica aiškos ni eliação e pode se quan o co egujada codi icações, man endo an o au en iškus nomes de habi an es locais, an o consolidando šnek ų nomes como e minus kalbo y os. IŠVADOS 1.No minamen e p ecei os -ie is, -ė ediniai p incipais g amá icas da língua li uânica a ibuem nomes de pessoas de aco do com seus ascendência e luga de A igos A icles 313 / P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai esidência à ca ego ia de da ybos, e on es de codi icação indicam ce os limi es de base de da ybos. P esen es dados de la osens e de ecomendações de linguagem da língua li uânica mos am que ealmen e uncionando p e ixos -ie is, -ė ediniai não semp e co esponde codi ikuo o no ma, po an o o ma-se codi ikações e la osens con a a ų. 2.A ualmen e a p eessaga -ie is, -ė edinių į ai o ė e le e longos anos em andamen o p ocesso possibilidades da doybinių plė ą des a p eessaga, i. i. edinių egula idade e gausėjimą, apesa das no mas g ama icas consolidadas. Es e p ocesso a e o çou nos países eu opeus na úl ima década pa icula men e yški pos s anda d izacijos banga, lemian i comuns de línguas šnekiškėjimą, pad ão e nebend inių a mainų limi es nykimą. 2.1. Va osenoja p eessaga -ie is, -ė edinių da ybos undamen o o na-se mais complexo e di e si icado, do que indicado em desc i omoss g ama icas: des es edinių da omasi não só de da ybiškai simples sanda os, mas e de complexos meno es undamen os pala as kamienų, um ou o caso não só de daik a a džių, mas e de būd a džių. 2.2. Pa il p eceaga -ie is, -ė edinių pe ence não g ama ikų indicomai nomes de pessoas de aco do com seus ascendência e luga de esidência à ca ego ia da da p odução, e ou ai a dažodinės peculia idades de edo es de nomes da p odução ca ego ia. 2.3. Es e p ocesso a acompanha gausi a ian iškų edinių konku encija, na qual p eessagas -ie is, -ė ediniai ge almen e são endem a ocupa s ip esnę позицию и įsigalė i a osenoje. Isso de e mina p ecei os -ie is, -ė p odu i idade, p incipio de economia da linguagem (kazlų ūdie is, -ė pa ogiau do que Kazlų Rūdos esiden e, -a), em alguns casos dis ink y umas (olimpiadininkas, -ė nelygu olimpie is, -ė). 3. Com base nos aços o maliais e semân ica das pala as básicas, bem como edinių pe encimen o a ski ing ca ego ias de pala as doybos, é possí el dis ingui cinco codi icações em elação p oblemiškas p eessagas -ie is, -ė edinių g upes. Ao mesmo empo, endo em con a os dêsningumus do sis ema de azidas de pala as, a osenos polinkius ( edões de consumo eqüência) e mudanças di eção, pode suge i á ios codi icações de e isão soluções. 3.1. A codi icação con adiz a o mação de nomes de pessoas de keliažodžių junginių de aco do com a pessoa esidência local ou pe encimen o à comunidade (p z., kazlų ūdie is, -ė, naujazelandie is, -ė). Codi icação š elnin ina (e isso isimciais manei a já começado aze ), pois a osenos mudamen o na u al e uncionalmen e obje i o po causa da economia da língua. 3.2. A codi icação opõe-se a nomes de população de nomes dos es ados com -ija da yba (kinie is, -ė), quando exis e o nome adicional não p iessagino (kinas, -ė). Išlaiky inas a ual edi ício de codi icação, baseado no p incípio da es abilidade das no mas. 3.3. P oblemiška, sem aiškių no mos limi es são de pessoas de aco do bū imąsi algum que seja mo i o (pelo p o issão, á ea de a i idades, o ganização, cole ī u, e c.) RITA MILIŪNAITĖ 314 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pa adinimų da yba (š ie imie is, -ė; da želie is, -ė; mai onie is, -ė; lais ie is, -ė). Dado que codi icação econhece algumas cláusulas e exceções, e na a osena ais edíns ex emamen e abundan es, ech o ina c i é ios mais cla os, como expandi e de ini mais cla amen e os limi es das no mas. 3.4. P iesagos -ie is, -ė ediniai ni eliuoja egionų ski umus e le inčių adicinių asmenų pa adinimų pagal gy enamą ie ą da ybą (salan ie is, -ė salan iškis, -ė). T adiciamen e ixi inusių ou os p eesagų (-ėnas, -ė; -iškis, -ė; -ininkas, -ė; -u is, -ė; - palaikinis, -ė e k .) ediniai kodi ikaciškaiy ini. inas lá, onde a osenos 4. Pe daugiau kaip šim ą bend inės kalbos no mų aidos me ų susiklosčiusi p iesagos -ie is, -ė edinių kodi ikacija u ė ų ge iau a liep i na ū alius a ose- noje iš yškėjančius žodžių da ybos polinkius. Kodi ikacijos s abilumas išlaiky- mudanças são su gidas de ido a ou os idiomas in luência e não em sis emá ico bem uncional undamen o na mesma língua Li uãs. ŠALTINIAI BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zo- dynas [žiū ė a 2021-09-01–09-30]. DKKS – Didžiųjų kalbos klaidų są ašas. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i - in as 1997-12-18. N . 68. 2019-01-31 nu a imas a šauk as. P ieiga in e ne e: h ps:// www.e- a .l /po al/l /legalAc /TAR.E6FA99389109. DLKG 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DLKŽ6 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys, 6-asis (3-iasis e.) leidi- mas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. DLKŽ7 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys, 7-asis (4-asis e.) leidi- mas, a naujin a e sija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2017. P ieiga in e ne e: ekal- ba.lki.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas. DVK – Daba inės a osenos ka o eka, asmeninis e. iš eklius. eKP – Kalbos pa a imai. Kalbos ekomendacijų duomenynas, sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /kalbos-pa- a imai/ [žiū ė a 2021-09-16]. S aipsniai / A icles 315 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai KP 1939 – Kalbos pa a ėjas, pa . L. Damb auskas, ed. A. Salys, P. Ska džius, Kaunas: Lie u ių kalbos d augija. KPP1 1976 – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, au . A. Paulauskienė, V. Labu is, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemai is, Vilnius: Mokslas. KPP2 1985 – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, y . ed. Z. Zinke ičius, au . A. Paulauskienė, V. Labu is, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemai is, Vilnius: Mokslas. LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. ND – Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai [žiū ė a 2021-10-02]. RekB – Kalbos ekomendacijų kompiu e inė bazė. [Ne i ažuo a kompak inė plokš elė], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. VGP – Rekomendacija „Dėl als ybių gy en ojų pa adinimų“. Pa i in a Vals ybinės lie- u ių kalbos komisijos 2008-10-02 p o okoliniu nu a imu N . PN-6; pasku inį ka ą keis a 20201221, N . PN11. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ s e im a dziai/ als ybiu-gy en oju-pa adinimai [žiū ė a 2021-09-01]. VLKK KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos kalbos konsul acijų bankas. P ieiga in- e ne e: h p://www. lkk.l /konsul acijos. ŽDV – Mu mulai y ė D., Aleksai ė A. Žodžių da ybos edlys. [Elek oninis iš eklius], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: ekalba.l /zodziu-da y- bos- edlys/ [žiū ė a 2021-09-10]. RITA MILIŪNAITĖ Ac a Linguis ica 316 Li huanica LXXXV LITERATŪRA Ai chison Jean 2013: Language Change: P og ess o Decay? 4 h ed., Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Ay es-Benne Wendy 2021: Modeling Language S anda diza ion. The Camb idge Handbook o Language S anda diza ion (Camb idge Handbooks in Language and Linguis ics), eds. by W. Ay es-Benne , J. Bellamy, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 2764. Balčikonis Juozas 1978: Rink iniai aš ai 1, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Coupland Nikolas, K is iansen To e 2011: SLICE: C i ical Pe spec i es on Language (De)s anda diza ion. S anda d Languages and Language S anda ds in a Changing Eu ope, eds. by T. K is iansen, N. Coupland, Oslo: No us P ess, 161176. Čižik-P okaše a Vesla a 2018: Są okos sąjūdis įsišaknijmas em li uãos. Ac a Linguis ica Li huanica 79, 144176. Ghyselen e al. 2016: Ghyselen Anne-Sophie, Dela ue S e en, Lybae Chloé. S udying S anda d Language Dynamics in Eu ope. Taal en Tong al 68(2), 7591. Jablonskis Jonas 1914: Rygiškių Jonas. Lobos assun os. Espe ie apêndice 3, 8194; 4 118128. Também: Jablonskio esc e e 4. Falbos assun os, ed. J. Balčikonis, Akcinė „Ry o“ bend o ė, 1935, 147–173. Keinys S asys 1975: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Lie u ių kalbo y os Kaunas: ques ões 16: Li u ians e minologija, 756. Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Keinys S asys 2000: Kele as espos as à pe gun as. Geležinkelininkas, ou ub o 16 d. Kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, signi icações, g ama iniai sinonimai, Vilnius: Mokslas. Liu ke ičienė Danu ė 2001: Sob e nacionalidades e nomes de habi an es com p eessaga -ie is, -ė. Cul u a de língua 74, 6064. acessí el na in e ne : h p://www.bend inekalba.l / S aipsniai/Liu ke iciene_KK_74_s aipsnis.pd . Liu ke ičienė Danu ė 2008: Nomes de habi an es dos Es ados e au o á dios. Cul u a de língua 81, 80102. P iega à in e ne : h pwww.bend inekalba.l / S aipsniai/81/wwwLiu ke iciene_KK_81_s aipsnis.pd . Miliūnai ė Ri a 2019: Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos s anda izacijos kon eks e. Bend inė ala 92, 129. P ieiga na in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/92/Miliunai e_BK_92_s aipsnis.pd . DOI: doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10. A igos A icles 317 / P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai Mu mulai y ė Dai a 2016: Naujieji nomes de pessoas da ybos e seman iniu aspek u. Li uânia ala 10, 122. acessí el na in e ne : h pswww.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba://a icle/ iew/22591/21824. No kai ienė Milda, Gi denis Aleksas 1987: Sob e o nomeamen o de pessoas segundo gy- enamąją ie ą. – Mūsų kalba 1, 13–15. Pi očkinas A noldas 1986: Jono Jablonskio kalbos aisymai, Kaunas: Š iesa. Pi očkinas A noldas 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is. Simonai y ė Vida 1979: P iesagos -ie is, -ė daik a a džiai aš os do ano coybinių kalboje. Cul u a de línguas 36, 3844. P ieiga na in e ne : h pwww.bend inekalba.l / S aipsniai//36://Simonai y e_KK_36_s aipsnis.pd . U bu is Vincas 2009: Pala as da ybos eo ia, 2- asis edição, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. De i a i es wi h he Su ix -ie is, -ė in he Li huanian Language: No m and Changes in Usage SUMARY O objec o he a icle is he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė, which a e p oblema ic as om he poin o iew o he codi ica ion o he s anda d Li huanian language. As a hei o ma ion is conce ned, no ma i e de i a i es wi h his su ix in he mains eam g amma s o he Li huanian language a e classed as pe sonal names based on he pe sons place o o igin o esidence. Codi ica ion sou ces also poin o ce ain es ic ions o he de i a ional base. The de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė ha a e ac ually in use in he con empo a y Li huanian language do no always con o m o he codi ied no m. Based on he o mal and he seman ic a ibu es o he de i a ional base, he e a e i e g oups o de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė ha all ou side o exis in he ma gins o he codi ied no m. Os momen os-cha e no desen ol imen o da codi icação dos de i ados são des acados e os a o es que de e minam a ins abilidade das no mas de esses de i ados e o cu so da sua ans o mação são especi icados. The usage da a ha e been collec ed in he da abases and o he digi al esou ces lis ed among he e e ences. A a ie y o de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė in usage e lec s he expansion o he de i a ional po en ial o his su ix he egula i y o de i a i es and he inc ease in hei numbe ega dless o he adi ional no ms oo ed in g amma s a p ocess ha has been aking place o yea s. The de i a ional base o he de i a i es wi h he su ix