Priesagos „-ietis, -ė“ vediniai dabartinėje lietuvių kalboje: norma ir vartosenos pokyčiai

S aipsniai / A icles 293 RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2292-1818 Mokslinių y imų k yp ys: neologija, no minamoji kalbo y a, socioling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all85-15 PRIESAGOS -IETIS, -Ė VEDINIAI DABARTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE: NORMA IR VARTOSENOS POKYČIAI De i a i es wi h he Su ix -ie is, -ė in he Li huanian Language: No m and Changes in Usage ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjami bend inės lie u ių kalbos kodi ikacijos p oblemų kelian ys p ie- sagos -ie is, -ė ediniai, a skleidžiamas kodi ikuo ų no mų san ykis su daba inės šių edinių a osenos polinkiais. Pagal o maliuosius i seman inius da ybos pama o požymius ap a- iamos penkios p iesagos -ie is, -ė edinių g upės. Iš yškinami s a biausi p iesagos -ie is, -ė edinių kodi ikacijos aidos momen ai i nu odomi eiksniai, lemian ys šių edinių no mų nes abilumą bei pokyčių k yp is. Siūloma galimų kodi ikacijos kei imo sp endinių, ku ie leis ų sumažin i a si adusias kodi ikuo os no mos i a osenos p ieš a as. S aipsnis suda o pag indą oliau gilin i y imus, emian is susis emin omis p iesagos -ie is, -ė edinių ypa y- bėmis i iš yškin a jų kodi ikacijos p oblema ika. ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, žodžių da yba, p iesaga, kodi ikacija, des an da i zacija. ANNOTATION The a icle add esses p oblema ic (as a as he codi ica ion o he s anda d Li huanian language is conce ned) de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė, e eals he ela ionship be ween he codi ied no ms and he ends in he con empo a y usage o hese de i a i es. Fi e RITA MILIŪNAITĖ 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV g oups o de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė a e discussed on he basis o he o mal and seman ic a ibu es o hei de i a ional base. The key momen s in he de elopmen o he codi ica ion o he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė a e iden i ied and he ac o s ha de e mine he ins abili y o he no ms o hese de i a i es and he cou se o hei ans o ma ion a e speci ied. A numbe o po en ial solu ions o al e ing he codi ica ion a e sugges ed o minimise he esul ing con as be ween he codi ied no m and usage. The a icle lays he ounda ions o u he in-dep h esea ch g ounded on he s uc u ed a ibu es o he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė and he highligh ed p oblems o codi ica ion. KEYWORDS: s anda d language, wo d- o ma ion, su ix, codi ica ion, des anda diza ion. ĮVADAS Pas a aisiais dešim mečiais globalizacijos lemiami bend inių Eu opos kal- bų pos anda izacijos p ocesai (ž . Coupland, K is iansen 2011: 161–176; Ghyselen e al. 2016: 75–91; Ay es-Benne 2021: 49–50) yškūs i lie u ių kalboje (ž . Miliūnai ė 2019: 1–29). Ribos a p bend inės kalbos i nebend i- nių a mainų da osi ne isada apib ėž os. Kad i ku i pokyčių e sija – bend i- nių kalbų „liaudiškėjimo“ (demo izacijos), naujo s anda o kū imosi ( es an- da izacijos) a bend inių kalbų ibų siau ėjimo i nebend inių a mainų pli imo (des anda izacijos) – bū ų būdinga į ai ioms kalboms, iešoji a osena pa i ia nemažų pe mainų. Dėl bend inės lie u ių kalbos i subs anda o (ž . Miliūnai ė 2019: 8–16) są eikos iešojoje a osenoje, įskai an žiniasklaidą, padaugėjo šnekamojo s i- liaus a ba nelaikomų bend inės kalbos no ma eiškinių. Ka u ai padidino ie- šosios a osenos a ian iškumą, ku is, būdamas na ū ali gy os kalbos ypa ybė i pokyčių a iklis (plg. Ai chison 2013: 99), sa o uož u kelia i no mų kai os klausimą. Dėl kodi ikacijai būdingos ine cijos ne e ai a si anda jos i ealiosios a osenos p ieš a ų, odėl kodi ikaciją ka ais eikia pe s a s y i i iš naujo pa- s e i no mų ibą b ėžiančius a gumen us. Kai ku ie no min ojų sp endimai odo, kad kodi ikacija da osi lanks esnė, į eisinama daugiau iki ol neno miniais laiky ų, ačiau lais uosiuose s iliuose i in papli usių a ian ų. Jų p iėmimą į bend inę kalbą galima pag įs i unkciniu ikslingumu i iš dalies – idine lie u- ių kalbos sis emos aida1. 1 Plg. ža gonine laiky os p iesagos -iokas, -ė ( ediniuose klasiokas, -ė, g upiokas, -ė i pan.) kodi i- kacijos pokyčius (eKP: Žodžių sanda a, p iesaga -iokas, -ė). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / kalbos-pa a imai/II.%20%C5%BDod%C5%BEiai%20su%20baigmenimis:%2055.%20-iokas,%20 -%C4%97?paieska=-iokas*&i=484ab071-33d3-4ed0-8a33-b 687c91e12 [žiū ė a 2021-09-30]. S aipsniai / A icles 295 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai Sis eminė lie u ių kalbos žodžių da ybos no mų pe žiū a iš esmės bu o a - lik a da XX a. II pusėje, engian Kalbos p ak ikos pa a imus (KPP1 1976; KPP2 1985). Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau – VLKK) nuola s a s o ki - čia imo, leksikos, g ama ikos, ašybos, sky ybos no mas i a naujina jų a o- jimo ekomendacijas. Žodžių da ybos dalykai pas a uoju me u nebu o nuose- kliau pe žiū imi. S aipsnyje keliamas ikslas ap a i ienos iš no mų a ž ilgiu p oblemiškiau- sių – p iesagos -ie is, -ė edinių kodi ikaciją i panag inė i kodi ikuo ų no mų san ykį su daba inės a osenos polinkiais. Šiam ikslui pasiek i numa omi o- kie užda iniai: 1) apibūdin i už no mos ibų a ba pa ibyje esančius p iesagos -ie is, -ė e- dinius i a skleis i s a biausias jų da ybos, unkciona imo bei kodi ika imo ypa ybes; 2) iš yškin i eiksnius, lemiančius p iesagos -ie is, -ė edinių no mų nes abi- lumą bei pokyčių k yp is; 3) iškel i s a biausias p iesagos -ie is, -ė edinių kodi ikacijos p oblemas i ap a i jos kei imo galimybes. Šiuo ka u s a bu sis emiškai ap ėp i p iesagos -ie is, -ė edinių isumą, o- dėl nag inėjama ema y a pla i, i ai sup an an s aipsnyje ibojamasi ik esmi- niais dalykais, ku ie olesniuose y imuose gali bū i plečiami i konk e inami. Taikomas kokybinio y imo me odas: a ejo ( edinių su p iesaga -ie is, -ė ealiosios a osenos i kodi ikacijos būklės) y imas, siekian pa eik i iš si ua- cijos analizės kylančią p oblema iką. Šis y imas apima ijų dėmenų – a ose- nos duomenų, pag indinių ap ašomųjų eikalų i kalbos ekomendacijų u inio analizę. Lyginami šie kin amieji: s uk ū iniai bei unkciniai edinių su p iesaga -ie is, -ė požymiai, san ykis su bend inės kalbos no ma i no minės e ės a gu- men a imas; nus a omi jų a pusa io yšiai i galimos pokyčių k yp ys. Duomenys ink i iš į ai ių skai meninių šal inių i duomenų bazių: DVK, RekB, ND, eKP, VLKK KB2, aip pa a osenos ak ų pa ik ai naudojan in e ne o paieškos į ankį „Google“. Iš i in gausių a osenos i knyginės no - minamosios li e a ū os šal inių šiam s aipsniui a ink i ik esmingiausi ak ai i kalbos ekomendacijų eiginiai. 2 Išanalizuo a šiuose šal iniuose sukaup a in o macija apie p iesagos -ie is, -ė edinius: DVK – apie 100 a ankinių iešosios a osenos nuo 1998 m. ak ų, u inčių kodi ikacijai eikšmingų požy- mių); RekB – 152 kalbos ekomendacijos nuo 1983 m.; ND – 25 naujažodžiai; eKP – 16 leksika- lizuo ų i 5 bend osios ekomendacijos iš d iejų kodi ikacijos da bų. Konk ečių šal inių suda ymo p incipai pa eikiami pačių šal inių ap ašuose. RITA MILIŪNAITĖ 296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 1. NORMINIAI PRIESAGOS -IETIS, -Ė VEDINIAI P iesagos -ie is, -ė edinių no mų ibas apib ėžia d i linijos: ap ašomųjų g a- ma ikų eiginiai, apibūdinan ys no minę a oseną, i kalbos ekomendacijose pa eikiamas neno minių a ejų e inimas. Pag indinėse lie u ių kalbos g ama ikose p iesagos -ie is, -ė ediniai p iski- iami asmenų pa adinimų pagal jų kilimo bei gy enamąją ie ą da ybos ka e- go ijai (LKG 1965: 411–412; DLKG 2006: 139–140). Panag inėjus kelių pa- g indinių lie u ių kalbos žodynų (LKŽe, DLKŽ7, BŽ) an aš ynus, ma y i, kad pama iniai šių edinių žodžiai gali bū i mies ų (Kaunas → kaunie is, -ė), mies e- lių (Zapyškis → zapyškie is, -ė), kaimų (Gudiškiai → gudiškie is, -ė) a dai a ba s ambesnių objek ų – adminis acinių iene ų (kaimas → kaimie is, -ė; mies as → mie ie is, -ė), egionų (Su alkija → su alkie is, -ė), als ybių (Kanada → kanadie- is, -ė), žemynų (Eu opa → eu opie is, -ė), ki okių ie o ių a ie ų (kalnas → kalnie is, -ė; šiau ė – šiau ie is, -ė; užsienis – užsienie is, -ė) pa adinimai. Taigi pama iniu žodžiu eina seman iškai gana apib ėž os g upės ik iniai i bend iniai daik a a džiai – asmens kilmės a ba gy enamosios ie os pa adinimai. Lais uosiuose s iliuose pasi aiko i ne isai įp as ų pa ienių edinių, išlai- kančių pama inio žodžio seman inį yšį su ie os pa adinimu, pa yzdžiui: O a pylus penke ius me elius už nukniauk ą mil ų maišą, žmogelis būna p aėjęs o- kias „užg o iečių3 šalies“ akademijas, kad nagai niež i im is „ im o e slo“! (Ju gis Kunčinas, Lie u os aidas, 1999-02-12) Taip pa minė ose g ama ikose nu odoma esan e okų ki okių šios p iesagos edinių: Čia pa galima paminė i i uos palygin i apy ečius p iesagos -ie is, -ė edinius (pa- p as ai naujada us), ku ie žymi ne asmens yšį su ie a (pasaky a dažniausiai ik i- niu, ečiau bend iniu pag indiniu daik a a džiu), o jo p iklausymą (sa o ideologija, eikla, k aujo giminys e...) p ie kokio kolek y o, žmonių g upės a pan., p z.: an- samblie is, -ė, giminie is, -ė, g a die is, -ė, leninie is, -ė, pasaulie is, -ė, spa akie is, -ė, šeimynie is, -ė, au ie is, -ė. (LKG 1965: 412) 3 T. y. ų, ku ie laikinai gy ena už g o ų (kalėjime). Pama inis žodis gali bū i junginys už g o ų a - ba užg o is, no s šis LKŽ siejamas ik su bažnyčios aplinka ( . 1. al o ius; 2. ie a, a ski a g o ų: Bobnyčios užg o is). S aipsniai / A icles 297 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai A ski esni y a ie ediniai (pap as ai naujada ai), ku ie žymi ne asmens yšį su ie a, o jo p iklausymą (sa o ideologija, eikla, k aujo giminys e...) kokiam no s žmonių elkiniui a pan., p z.: ansamblie is, -ė, šeimynie is, -ė, au ie is, -ė. (DLKG 2006: 140) Taigi g ama ikos iš esmės iksuoja i ki õs da ybos ka ego ijos galimybę, ik jos aiškiai neapib ėžia, pažymėdamos okių edinių naujumą i „a ski u- mą“. Daba inėje a osenoje jie ku kas į ai esni i jau ne nauji a apy ečiai, o p iešingai – gausūs. 2. UŽ NORMOS RIBŲ ARBA PARIBYJE ESANTYS PRIESAGOS -IETIS, -Ė VEDINIAI4 Ap ašomuosiuose i no minamuosiuose eikaluose p iesagos -ie is, -ė edi- niams da y i pažymimi keli ap ibojimai5, a siž elgian į da ybos pama o o ma- liuosius bei seman inius požymius i p iklausymą da ybos ka ego ijai. Pagal šias ypa ybes, aip pa p oblemišką san ykį su bend inės kalbos no momis a ose- noje unkcionuojančius p iesagos -ie is, -ė edinius galima suski s y i į kelias g upes. 2.1. P iesagos -ie is, -ė ediniai iš būd a džių – asmenų pa adinimai pagal idinę ypa ybę XX a. pabaigoje lie u ių kalbos a osenoje a si ado p iesagos -ie is, -ė edi- nių, ku ių da ybos pama as – ne g ama ikose nu odomas daik a a dis, o būd- a dis. Tokių edinių ealiai unkcionuoja os keli, be jie a osenoje – ne ik kasdienėje kalboje, be i žiniasklaidoje, labai išpli ę: ge ie is, -ė (ge as + -ie is) ‘kas da o ge a, ge ai elgiasi’ i blogie is, -ė (blogas + -ie is) ‘kas da o bloga, blogai elgiasi’. Pa yzdžiui: 4 S aipsnyje a ojamas e minas ediniai, nes žodžių su p iesaga -ie is, -ė daugumą suda o edybos būdu a si adę nauji žodžiai. Te minas da iniai a ojamas ik 2.2 sky iuje ap a iamiems miš iuoju būdu suda y iems žodžiams į a dy i. 5 Su da ybos pama o sanda os i seman iniais ap ibojimais susiję ne ik p iesagos -ie is, -ė ediniai. Tai ne e as lie u ių kalbos žodžių da ybos eiškinys. Pa yzdžiui, nemažai okių ap ibojimų u i i in p oduk y i būd a džių da ybos p iesaga -inis, -ė (plačiau ž . Kniūkš a 1976: 7–55). RITA MILIŪNAITĖ 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV [...] ašy ojas, pasi elkęs s ebuklinės pasakos adicijas, pamažu iš ina didak inę „ge- iečių i blogiečių“ schemą. (Lie u os aidas, 1998-10-17, DVK) „A jis ge ie is a blogie is? – klausda o mama. (Li e a ū a i menas, 2007-05-25, DVK) Ši obija i in dažnai su inkama a p ų y ų, ku ie neno i bū i blogiečiais os mo e s akyse, su ku ia jie p adžioje užmezga in ymų kon ak ą, o paskui palieka i g įž a pas sa o bu usią. (l y as.l , 2011-11-10, DVK) „Be ne isi i usai y a blogiečiai. Be am ik o ipo i usų mes negalė ume išgy en- i, nes kai ku ie naudojami bio echnologijoje akcinoms ku i“, – aiškina biologijos moky oja. (del i.l , 2020-04-19, DVK) Da ybos pama as šiuo a eju lemia i okių edinių p iklausymą ki ai da y- bos ka ego ijai – ne asmenų pa adinimams pagal kilmę bei p iklausymą, o a - dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimams. Taigi gali bū i į a dijami ne ik as- menys, be i k os gy os a sugy in os bū ybės. Da ybos a ž ilgiu šie p iesagos -ie is, -ė ediniai panašūs į no minius p iesagos -uolis, -ė edinius (plg. ge uolis, -ė; sma kuolis, -ė, baikš uolis, -ė i pan.). Ne ėliau kaip nuo 1992 m. okius p iesagos -ie is, -ė edinius im a aisy i į ai iuose kalbos p ak ikos leidiniuose i s aipsniuose (KPP2 1985 okių ai- symų da nebu o). Mo y uojama uo, kad su p iesaga -ie is, -ė da omi asme- nų pa adinimai pagal gy enamąją a kilimo ie ą, o no in pab ėž i žmogaus ge umo a blogumo ypa ybės gausumą, šios p iesagos ediniai ne inka (RekB 1992, 1999). Minimas i da ybos pama o ap ibojimas: su p iesaga -ie is, -ė ben- d inėje kalboje neda omi ediniai iš būd a džių (VLKK KB). Teikiami okie a i ikmenys: blogie is, -ė n k. = blogasis, -oji; blogiukas, -ė; bloguolis, -ė; blogu is, -ė; ge ie is, -ė n k. = ge asis, -oji; ge uolis, -ė; ge u is, -ė; ge iukas, -ė. Va osenos duomenys odo, kad edaguojamų leidinių kalboje s engiama- si šiuos a i ikmenis dieg i, ik ne isada sis emiškai. Pasi aiko a iacijų i ame pačiame eks e: [...] s udijos adybininkė iš ne il ies pasi ašo kon ak ą su be eik animacijos klasi- ka i uo uždega žalią š iesą ne ik ge uoliams Rokiui i Bul inkliui, be i blo- giečiams, be ku ių nebū ų i ši o ilmo. (Respublika, p iedas Plius TV, 2021-03-23, DVK) S aipsniai / A icles 299 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai Lais uosiuose s iliuose (kasdienėje kalboje, elek oninėje komunikacijoje i pan.) neno miniai ediniai ebė a papli ę. Viena iš jų gajumo p iežasčių a, kad eikiamieji a i ikmenys, ypač blogiečio, -ės, kalbos a o ojams ne isada a odo inkami, skamba di b inokai, pa yzdžiui: Gy enime esa e ge iukas a blogiukas? (Lie u os žinios, 2001-08-18, DVK) Tes as p enume a o iams: a pažinsi e ben 9 iš 12-os ga siausių kino „blogiukų“? (15min.l , 2021-06-30, DVK) Vedinys blogie is, -ė dažnai u i s ip ų neigiamą seman inį k ū į (pa yzdžiui, į a dijan kū inių suaugusiesiems eikėjus), o a i ikmenys blogiukas, -ė, blogu- is, -ė pada y i su deminu y inėmis p iesagomis; p iesagos -uolis, -ė ediniai dažnai eiškia eigiamas ypa ybes (plg. da bš uolis, šaunuolis, g ažuolis i pan.). Sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai blogasis, -oji, ge asis, -oji aip pa ne isada sakinyje inka. Taigi a osena odo, kad eikiama no ma nė a i in a i. Kokia kodi ikacijos išei is? Siekian išlaiky i kalbamųjų edinių pama o i da y- bos eikšmės sis emiškumą, bend inėje kalboje okių edinių, juolab seman iš- kai labai ibo ų, eikė ų i oliau nep ipažin i no ma – palik i juos subs anda ui. Ieškan adek ačių a i ikmenų, labiau išnaudo inos lie u ių kalbos žodžių da- ybos galimybės. Menkinamąjį a spal į u inčių p iesagų galima as i ne ieną (ž . ŽDV): blogūnas, -ė, blogišius, -ė (ND) i k . 2.2. P iesagos -ie is, -ė da iniai iš keliažodžių junginių – asmenų pa adinimai pagal gy enamąją ie ą a p iklausymą bend uomenei Va osenoje esama p iesagos -ie is, -ė asmenų pa adinimų, pada y ų miš iuo- ju – dū ybos-p iesagų (Keinys 1999: 23), a ba kompozicijos-su iksacijos, bū- du, ku „ o man u eina p iesaga sykiu su dū ybos o ma (sandū a)“ (U bu is 2009: 341). Pa yzdžiui, į ND į auk as naujažodis lais a inkie is, -ė (‘lais osios inkos p opaguo ojas’), suda y as iš žodžių junginio lais oji inka i p iesagos -ie is, -ė6 (da ž . Mu mulai y ė 2020: 4). Lie u ių kalbos žodžių da ybos ap- ašuose pažymima, kad gy ų okio da ybos būdo žodžių „ isai nedaug ė a“, 6 Beje, ND y a i os pačios eikšmės da ybos a ian as su p iesaga -ininkas, -ė: lais a inkininkas, -ė. Da plg. plokščiažemininkas, -ė „ eo ijos, kad Žemė plokščia, šalininkas“, suda y as iš junginio plokščia žemė i p iesagos -ininkas, -ė (ND). RITA MILIŪNAITĖ 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pa yzdžiui, ke u ėjininkas, -ė, pelėkau ai i k . (Keinys 1999: 23), i jo „ aidmuo lie u ių kalbos žodžių da yboje isai menkas“ (U bu is: 2009: 341). Šiuose ap- ašuose a spindė a no minė XX a. pab. lie u ių kalbos a osena. Tačiau ealiai uo me u okie da iniai pli o – ne be usų kalbos į akos7, odėl so ie mečio kal- bos p ak ikos leidiniuose gausu jų aisymų. KPP1 įdė a iena a oseną ibojan i ekomendacija: „asmenų pa adinimams suda y i iš d ižodžių gy enamųjų, da bo ie ų pa adinimų“. Taisomi ipiški so ie inio laiko a pio pa yzdžiai – naujagy enimie is i audonž aigždie is (KPP1 1976: 88). Ta pa i ekomendacija paka o a i p ie sudu inių žodžių, ik api- b ėž is kiek išplės a (KPP1 1976: 255): [Ne a .] 1. sudu . asmenų pa adinimai, pada y i iš d ižodžių bei keliažodžių gy e- namųjų a ba da bo ie ų, įs aigų, įmonių a ba o ganizacijų pa adinimų“. KPP2 ši ekomendacija kiek ko eguo a i aip pa pa eik a d iejose ie ose (p iesagos -ie is i sudu inių žodžių s aipsniuose), p ie anks esnių pa yzdžių p idė as me alokons ukcijie is (KPP2 1985: 89; 283): 1) -ie is – ne a . asmenų pa adinimams iš d ižodžių kolek y ų a gy enamųjų ie- ų pa adinimų: naujagy enimie is (= „Naujojo gy enimo“ kolūkio na ys), audonž aigždie is (= „Raudonosios ž aigždės“ ab iko da bininkas). 2) Sudu iniai žodžiai. III. P iesagos. 3. asmenis eiškian ys sudu . žodžiai, pada y i iš d ižodžių a keliažodžių gy ena- mųjų a ba da bo ie ų, įs aigų, įmonių a o ganizacijų pa adinimų: nauja il- nie is (= Naujosios Vilnios gy en ojas), naujagy enimie is (= „Naujojo gy enimo“ kolūkie is, „Naujojo gy enimo“ kolūkio na ys), audonž aigždie- is (= „Raudonosios ž aigždės“ a elės da bininkas), me alokons ukcijie- is (= me alo kons ukcijų gamyklos da buo ojas). Taisomuose pa yzdžiuose y auja p iesagos -ie is, -ė da iniai iš da bo ie ų, kolek y ų pa adinimų. Iš keliažodžių gy enamųjų ie ų pa adinimų aisomas ik ienas da inys – nauja ilnie is. DKKS (1997) pe im as oks pa e inamasis požiū is į šiuos da inius: eko- mendacija panaši, ik, be nauja ilniečio, p idė i da du da iniai – iš d ižodžio gy enamosios ie os pa adinimo i iš žodžių junginio aikų namai, ku is eiškia iek gy enamąją ie ą, iek p iklausymą konk ečiai bend uomenei: 7 Pag indiniuose žodynuose uo me u bu o į eisin i e iniai iš usų kalbos jaunag a die is, -ė (Jaunoji g a dija) i audona mie is, -ė (Raudonoji A mija) (Simonai y ė 1979: 44). S aipsniai / A icles 301 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai 2.3. Ne eik ini sudu iniai žodžiai 2.3.1. Asmenis eiškian ys p iesagos -ie is, -ie ė žodžiai, pada y i iš d ižodžių a keliažodžių gy enamųjų, da bo ie ų, įs aigų, įmonių a o ganizacijų pa adinimų, p z.: nauja ilnie is (= Naujosios Vilnios gy en ojas), kazlų ūdie is (= Kazlų Rūdos gy- en ojas, kazlinis), aiknamie is (= aikų namų auklė inis). Daba inėje a osenoje esama abejopų šio da ybos ipo da inių. 1) Da iniai asmenims pa adin i su p iesaga -ie is, -ė suda omi iš keliažo- džių iek Lie u os, iek ki ų šalių gy enamųjų ie ų pa adinimų (plačiau ž . Liu ke ičienė 2008: 80–102). Pap as ai e čiamasi d iem būdais: a) asmenų pa adinimai suda omi ik iš an ojo žodžio, aigi p iesagos -ie is, -ė edinys okiu a eju no mos nepažeidžia, pa yzdžiui: Kudi kos Naumies is – naumies ie is, -ė8 (RekB, DLKŽ); Ma šalo salos – ma šalie is, -ė (VGP); Ry ų Timo as – imo ie is, -ė (VGP); b) kodi ikuo os no mos ibos pažeidžiamos, kai asmenų pa adinimai suda- omi iš abiejų junginio žodžių šaknų a ba ka ais iš pi mo iso žodžio9. DVK iksuo a: Kazlų Rūda – kazlų ūdie is, -ė10, Naujoji Akmenė – naujaakmenie is, -ė, Naujoji Vilnia – nauja ilnie is, -ė Naujasis O leanas – naujao leanie is, -ė, Naujoji Zelandija – naujazelandie is, -ė11. 8 Žemaičių Naumiesčio a apylinkių gy en ojams adin i a ojamas p iesagos -iškis, -ė edinys: naumies iškis, -ė (DLKŽ). 9 Šis a ejis neapima da inių, suda y ų iš keliažodžių gy enamųjų ie ų pa adinimų, ku ių pi mas dėmuo y a nekai omas, nes oks sudė inis pa adinimas sąlygiškai ak uojamas kaip ienažodis, plg.: Bu kina Fasas – bu kina asie is, -ė; Kos a Rika – kos a ikie is, -ė, San Ma inas – sanma i- nie is, -ė i k . (VGP). 10 Tiesa, VLKK KB dėl šio žodžio da oma išlyga: „siūlomas kazlinis ( a osenoje dažnai p i eikia ienažodžio į a dijimo) nep igijo, Kazlų Rūdos gy en ojai a oja kazlų ūdie į, aigi kazlų ū- die is galė ų bū i e inamas kaip išim is iš aisyklės.“ [žiū ė a 2021-08-27]. 11 VGP są aše į eisin as ik sudė inis pa adinimas Naujosios Zelandijos gy en ojas, ačiau į BŽ an - aš yną y a į auk as i naujazelandie is (kol kas be s aipsnio), ad galima ikė is kodi ikacijos pokyčių. RITA MILIŪNAITĖ 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pačių ie o a džių suda omi su p iesaga -ie is, -ė (p z., salan iečiai) (Simonai y ė 1979: 40). Išeinan iš so ie inės sis emos i ėmus ku is p i a iems ūkiams, šio pog upio edinių seman inis laukas XXI a. p . yškiai kei ėsi. Kiek šiandien ak- uali kolek y ams p iklausančių asmenų pa adinimų da yba su p iesaga -ie is, -ė iš ie o a džių, egis, nė a plačiau y inė a. 2) Asmenų pa adinimai, pada y i iš kolek y ų (spo o, meno, leidinių, lei- dyklų i pan.) simbolinių pa adinimų. Šis asmenų pa adinimų pog upis i in gausus i nuola a sinaujina. So ie mečiu okius edinius ska ino i e iniai iš usų kalbos, ku jie u i p iesagą -ец, o lie u ių kalboje pagal šį pa yzdį pasida y i ediniai „užgožia ki as o mas, pi miausia daik a a džius su p iesa- ga -ininkas (Simonai y ė 1979: 41). Anks y uoju poso ie iniu laiko a piu DVK iksuo a daugybė panašių pa yzdžių (dažnai kaip kuopinių pa adinimų), p z.: plekšniečiai (menininkų „Plekšnės“ klubo na iai), he miečiai (banko „He mis“ da buo ojai), espublikiečiai – dien aščio „Respublika“ da buo ojai, san a iečiai (o ganizacijos „San a a-Š iesa“ na iai), aidiliečiai („Vaidilos“ ea o ak o iai) i k . Jų gausu i šiandieninėje a osenoje, p z.: pegasiečiai (knygų p ekybos in- klo „Pegasas“ klubo na iai, ND), bohemiečiai (ope os meno upė – pagal pi - mąją pas a y ą ope ą „Bohema“, ND) i k . 3) Asmenų pa adinimai, pada y i iš daik a a džių ( ečiau – būd a džių), ku- ie įeina į sudė inius įmonių pa adinimus i odo jų gaminamą p odukciją; okie ediniai i so ie mečiu bu ę „ e i, neįp as i i dažniausiai nepa eisinami“, p z.: hid aulie is, -ė (Hid aulinių pa a ų gamykla) (Simonai y ė 1979: 42–43). So ie mečiu aisy i au okomp eso ie is (Au okomp eso ių gamykla), g ąž ie- is (G ąž ų gamykla), me alie is (Me alo di binių gamykla) (RekB 1983) i k . A kū us nep iklausomybę Lie u oje a si ado įmonių su nelie u iškais a ba hi- b idiniais pa adinimais. Kaip adinami šių įmonių da buo ojai, eikė ų a ski ų y imų, pa em ų apklausomis. 4) Asmenų pa adinimai, pada y i iš asmen a džių, ku iais žymimų asme- nų a dais adinami kolek y ai, judėjimai i pan., p z.: čiu lioniečiai (Čiu lionio idu inės meno mokyklos auklė iniai), janoniečiai (Janonio popie iaus ab iko da bininkai). V. Simonai y ės eigimu, ai „naujas, neįp as as kalbos eiškinys; jam plis i gali padė i usų kalba“ (Simonai y ė 1979: 42). So ie inio laiko a - pio ekomendacijose aisy i kudi kie is, -ė (= kudi kai is, -ė; kudi kininkas, -ė; kudi kinukas, -ė), mai onie is, -ė (= mai onai is, -ė) (RekB 1989) i k ., aip pa asmen a dinės kilmės iloso ijos mokyklų šalininkų a sekėjų pa adinimai, p z., be klie is (= be klininkas) (RekB 1987). A kū us nep iklausomybę, a gai in os į ai ios eliginės d augijos, aisy i i jų pa adinimai: bi u ie ės (= bi u ininkės), u šulie ės (= u šulininkės), zi ie ės (= zi ininkės) (RekB 1994, 1996). Šių die- nų a osenoje iš asmen a džių da omų asmens pa adinimų aip pa esama, p z. (DVK): daukan iečiai (1. Vilniaus Simono Daukan o gimnazijos auklė iniai, S aipsniai / A icles 309 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai 2. Simono Daukan o biblio ilų klubo na iai i k .), ydūniečiai (1. Vydūno d au- gijos na iai, 2. Šilu ės Vydūno gimnazijos auklė iniai) i pan. Jie aip pa linkę konku uo i su ki ų p iesagos ediniais. DVK iksuo a čiu lioniukai (Čiu lionio menų mokyklos auklė iniai), naujaliukai (Kauno Juozo Naujalio muzikos gim- nazijos auklė iniai). 5) Asmenų pa adinimai, pada y i iš į ai ių kolek y ų i o ganizacijų ben- d inių pa adinimų, p z.: da želie is, -ė (da želio auklė inis), leidyklie is, -ė (lei- dyklos da buo ojas), š ie imie is, -ė (liaudies š ie imo da buo ojas) i pan. (Simonai y ė 1979: 43). Da želiečiai (g e a a ian o da želinukai) i š ie imie- čiai plačiai papli ę i šiandieninėje a osenoje, no s ekomendacijose aiškin a, kad pas a asis y a usų kalbos просвещенец e inys (RekB 1990). P ipažįs ama esan į eisin ų išimčių (ansamblie is, au ie is), be „daugin i okių išim inių da- inių ne ikslinga“ (RekB 1992). Va osenoje ansambliečiai iki šiol konku uoja su dieg u a ian u ansamblininkai. S ip i no minamoji ko a ilgą laiką yko dėl e mino geležinkelių ans- po o da buo ojams pa adin i: geležinkelie is, -ė a geležinkelininkas, -ė. Kaip pažymi S. Keinys, no minis a ian as geležinkelininkas, -ė jau bu o eikiamas 1921–1926 m. eikusios als ybinės Te minologijos komisijos, o jo konku en as geležinkelie is, -ė a mes as, nes lie u ių kalboje asmenims pagal jų da bo a ei- klos s i į, aip pa da bo ie ą, jo p iemonę, objek ą i pan. a ojami p iesagos -ininkas, -ė ediniai (Keinys 2000). Pag indiniai lie u ių kalbos žodynai pa eikia p iesagos -ininkas, -ė edinį kaip pag indinį a ian ą (LKŽe) a ba kaip ienin elį no minį17, e minijoje ik jis i eikiamas a o i, ačiau lais ųjų s ilių a ose- noje šie abu ediniai ebekonku uoja. Nesėkmingai mėgin a aisy i žodžius olimpie is, -ė (= olimpininkas, -ė, olim- piadininkas, -ė), pasienie is, -ė (= pasienininkas, -ė; pasieninkas, -ė) (RekB 1993, 1996, 2000). Olimpie is, -ė nebu o dedamas į DLKŽ, eik as ik olimpiadi- ninkas, -ė, ačiau daba inėje a osenoje šių žodžių eikšmės išsisky ė: olimpia- dininkas, -ė eiškia ‘mokinį a s uden ą, mokslinės olimpiados daly į’, o olimpie- is, -ė – ‘olimpinių žaidynių daly į’ i G aikijos kalno Olimpo gy en oją, ieną iš die ų seno ės g aikų mi ologijoje (BŽ). Pasienie į, -ę iš p adžių ekomenduo a palik i ik pasienio gy en ojams adin i, ačiau pag indiniuose žodynuose ma- y i abiejų a ian ų konku encija i nusis o in is eikimas šį edinį a o i eikš- me ‘šalies pasienio sa gybos ka ys’ (DLKŽ7). Da plg.: klubie is, -ė ‘klubo na ys’ a osenoje dažnesnis už a ian ą klubininkas, -ė (ND). Tai odo, kad p iesagos -ie is, -ė ediniai į ai ių kolek y ų na iams adin i dažnai užima s ip esniojo konku en o padė į. 17 Plg.: DLKŽ nuo 3-iojo leidimo (1993) eikiama: geležinkelie is, -ė n k. = geležinkelininkas. RITA MILIŪNAITĖ 310 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 6) A ski ą pog upį, ku is so ie mečiu bu o pasi aukęs į pasy iąją a oseną, suda o pa ijų na ių pa adinimai, p ie jų šliejasi i isuomeninių judėjimų na ių pa adinimai. Pag indiniuose žodynuose iksuo as ik žodis pa ie is, -ė su nuo oda „ž .“ į ge ėlesnį a ian ą pa inis, -ė. Lie u os nep iklausomybės a - kū imo iš aka ėse a si adusio isuomeninio judėjimo – Lie u os Pe si a kymo Sąjūdžio – daly iai iki šiol dažnai adinami sąjūdiečiais, no s šis edinys dažnai aisy as i konku uoja su o icialiajai a osenai eik inesniu a ian u sąjūdinin- kai, o ka ais – i su neigiamą a spal į u inčiu ediniu sąjūdis ai18. A kū us Lie u os nep iklausomybę i ka u p adėjus gai in i p ieška iu gy- a usias pa ijas, aip pa s eig i naujas, jų na iams adin i dažniausiai enkama- si p iesagos -ie is, -ė ediniai, da omi iš pa ijų pa adinimų a a ski ų jų žodžių, p z.19: da biečiai (Lie u os demok a inės da bo pa ijos na iai, ėliau Da bo pa ijos na iai); p isikėliečiai (Tau os p isikėlimo pa ijos na iai); a kiečiai (pa - ijos „T a ka i eisingumas“ na iai); lais iečiai („Lais ės“ pa ijos na iai)20 i k . Taip pa plg.: ma šiečiai – enginio „Didysis šeimos gynimo ma šas“ i iš jo be- si u uliojančio judėjimo daly iai21. Apsk i ai pa ijų pa adinimų suda ymas, jų a ian ų konku encija – pe spek y i a ski ų s udijų ema. Visa ap a oji edinių g upė – asmenų pa adinimai pagal bū imąsi kokiu no s bend u pag indu – y a komplikuočiausia no mų a ž ilgiu iek dėl įsigalė- jusių išimčių, iek dėl ibų a p no mos i klaidos nykimo, iek dėl nuola inio i gausaus naujų edinių adimosi. Kaip ašoma ienoje ekomendacijoje, p iesagų -ie is, -ė i -ininkas, -ė „ eikš- mių sis ema sua dy a“ (RekB 1996). Taigi daba inė a osena žymi ilgus me us yks an į p ocesą – p iesagos -ie is, -ė p oduk y umo22 didėjimą i da ybos ga- limybių plė ą, ka u olimą nuo kodi ikuo os no mos. Pe daugiau kaip šim ą bend inės kalbos no mų aidos me ų kai ku iais a ejais kodi ikacija š elnėjo, ačiau keli yškūs a osenos polinkiai jai iki šiol p ieš a auja. Kodi ikacija u ė- ų a spindė i ik bend uosius ealiosios no mos polinkius, o konk e ūs ediniai u ė ų bū i e inami a siž elgian į kiek ieno iš jų konku encinius požymius 18 Plačiau dėl šios šaknies edinių da ybos i a ojimo dažnumo ž . Čižik-P okaše a 2018: 149– 150; 161–162. 19 Pa eikiama i okių pa ijų pa adinimų, ku ie iksuo i DVK i ND, be ilgainiui pačių pa ijų neliko. 20 ND iksuo a i daugiau a ian ų šios pa ijos na iams pa adin i: lais is ai, lais ūnai, lais ininkai. 21 ND iksuo a i daugiau a ian ų šio judėjimo na iams pa adin i: ma šininkai, ma šis ai, šeimama - šininkai, šeimama šiai. 22 Dėl p oduk y umo samp a os žodžių da yboje ž . U bu is 2009: 309–314. Ti iamam a ejui s a - bu galėjimas su šia p iesaga ku i naujus edinius. S aipsniai / A icles 311 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai (dažnumą, no minimo adiciją, naujos eikšmės a jos s ilis inio- unkcinio a - spal io išsisky imą i k .). 2.5. P iesagos -ie is, -ė ediniai kai ku iems asmenų pa adinimams pagal gy enamąją a kilmės ie ą da y i No miniai p iesagos -ie is, -ė ediniai kaip ik inka asmenims pagal gy e- namąją a kilmės ie ą pa adin i. Kai ku iose y ų aukš aičių šiau ės y ų i g e imose šnek ose adiciškai a ojama pas aliečiai, pak uojiečiai, joniškiečiai i pan. Tačiau ši p iesaga a mėms, ski ingai nei bend inei kalbai, nė a labai bū- dinga (No kai ienė, Gi denis 1987: 13). Į ai iuose Lie u os egionuose įp as os ki os p iesagos, pa yzdžiui, -ėnas, -ė; -iškis, -ė; -ininkas, -ė; -u is, -ė; -inis, -ė i k . Pa yzdžiui, žemaičiams ypač būdingi p iesagos -iškis, -ė ediniai ( el- šiškis, -ė; salan iškis, -ė; au agiškis, -ė i k .), Ry ų Lie u oje dažna p iesaga -ėnas, -ė (anykš ėnas, -ė; kupiškėnas, -ė; užpalėnas, -ė i k .). Dėl p iesagos -ie is, -ė p oduk y umo i išo inio eiksnio – išpli usios mi- g acijos ši p iesagų į ai o ė ka u su adicinėmis a mėmis nyks a. Su ja da- ba dažniausiai i links ama da y i okius pa adinimus (apeinan i 2.3 sky iuje ap a ą o malųjį ap ibojimą). Todėl a osenoje a si anda konku uojančių a- ian ų, pa yzdžiui, linku is, -ė – linku ie is, -ė, elšiškis, -ė – elšie is, -ė i pan. Tiek so ie mečio, iek pas a ųjų dešim mečių kalbos ekomendacijose pa a ia- ma bend inėje kalboje išlaiky i au en iškus į ai iems Lie u os egionams bū- dingus ski ingų p iesagų a galūnių edinius, ku ie pap as ai eiškia i a i inka- mos šnek os a s o ą, pa yzdžiui: 1) -ėnas, -ė: anykš ėnas, -ė ‘Anykščių a jo apylinkių gy en ojas’; b žėnas, -ė ‘Bi žų a jo apylinkių gy en ojas’; a nyčėnas, -ė ‘Ra nyčios kaimo gy en ojas’; 2) -iškis, -ė: kelmiškis, -ė ‘Kelmės a jos apylinkių gy en ojas’; skuodiškis, -ė ‘Skuodo a jo apylinkių gy en ojas’; skaud iliškis, -ė ‘Skaud ilės a jos apylinkių gy en ojas’; 3) -ininkas, -ė: nidininkas, -ė ‘senasis Nidos gy en ojas’; en ininkas, -ė ‘Ven ės kaimo gy en ojas’; 4) -u is, -ė: RITA MILIŪNAITĖ 312 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV linku is, -ė ‘Linku os a jos apylinkių gy en ojas’; šedu is, -ė ‘Šedu os a jos apylinkių gy en ojas’; 5) -inis, -ė: sen. ma ijampolinis, -ė | ma ijampolie is, -ė ‘Ma ijampolės a jo apylinkių gy en ojas’; sen. šakinis, -ė | šakie is, -ė ‘Šakių a jo apylinkių gy en ojas’; ) -is, -ė: baisogalis, -ė ‘Baisogalos a jos apylinkių gy en ojas’. XX a. II pusės kalbos ekomendacijose minimas a osenos polinkis ski i minė uosius adicinius gy en ojų pa adinimus nuo mies ų i ki ų s ambesnių gy enamųjų ie ų gy en ojų pa adinimų. Ki aip a ian , jeigu kalbama apie mies o a mies elio gy en ojus, gali bū i a ojami p iesagos -ie is, -ė ediniai, o jeigu eikia pab ėž i ie os kilmę i a mę a šnek ą, a ojami, jei y a, adici- niai ki ų p iesagų ediniai. Plg.: kupiškie is, -ė ‘Kupiškio mies o gy en ojas, -a’ i kupiškėnas, -ė ‘Kupiškio i jo apylinkių gy en ojas, mokan is os ie os šnek- ą’. 1987 m. žu nale Mūsų kalba Milda No kai ienė i Aleksas Gi denis ašė (No kai ienė, Gi denis 1987: 13–15): Tose šnek ose, ku ios u i ne po ieną p iesagą, jų edinius links ama ski i pagal eikšmę. Pa yzdžiui, ie omis aukš aičiuose p iesagos -ėnas, -ė ediniai gali eikš i am ik os apylinkės a šnek os žmogų, o -iškis, -ė a -ie is, -ė ediniai – a i inkamo mies elio a mies o gy en oją [...]. Ką da y i su d ejopų edinių eikšminio skaidymosi polinkiu, sunku daba pasaky- i. Mums a odo, kad kol kas šis skaidymas bū ų gana di b inis, b ukamas kalbai pe p ie a ą – jį galė ume pag įs i ik ais a si ikimais, kai ienas iš edinių y a specia- lus mokslo e minas. Taigi šie p iesagos -ie is, -ė edinių i jų a ian ų san ykiai nė a a ūs, ai il- gai unkan is p ocesas, besi ęsian is i mūsų dienomis. Aiškios sis emos nema- y i i no minamuosiuose žodynuose (DLKŽ, BŽ). Pokyčių k yp is odo aiškos ni eliaciją i gali bū i kiek ko eguojama kodi ikacijos, išlaikan iek au en iškus ie os gy en ojų pa adinimus, iek į i inan šnek ų pa adinimus kaip kalbo- y os e minus. IŠVADOS 1. No miniai p iesagos -ie is, -ė ediniai pag indinėse lie u ių kalbos g a- ma ikose p iski iami asmenų pa adinimų pagal jų kilimo bei gy enamąją ie ą S aipsniai / A icles 313 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai da ybos ka ego ijai, o kodi ikacijos šal iniai nu odo esan am ik ų da ybos pama o ap ibojimų. Daba inės lie u ių kalbos a osenos i kalbos ekomen- dacijų duomenys odo, kad ealiai unkcionuojan ys p iesagos -ie is, -ė ediniai ne isada a i inka kodi ikuo ą no mą, odėl susida o kodi ikacijos i a osenos p ieš a ų. 2. Daba inė p iesagos -ie is, -ė edinių į ai o ė a spindi ilgus me us yks- an į p ocesą – šios p iesagos da ybinių galimybių plė ą, . y. edinių egulia u- mą i gausėjimą, nepaisan g ama ikose į i in ų no mų. Šį p ocesą sus ip ino Eu opos šalyse pas a uoju dešim mečiu i in yški pos anda izacijos banga, le- mian i bend inių kalbų „šnekiškėjimą“, s anda o i nebend inių a mainų ibų nykimą. 2.1. Va osenoje p iesagos -ie is, -ė edinių da ybos pama as da osi sudė in- gesnis i į ai esnis, nei nu ody a ap ašomosiose g ama ikose: šių edinių da o- masi ne ik iš da ybiškai pap as os sanda os, be i iš sudė ingesnių pama inių žodžių kamienų, ienu ki u a eju – ne ik iš daik a a džių, be i iš būd a džių. 2.2. Dalis p iesagos -ie is, -ė edinių p iklauso ne g ama ikų nu odomai as- menų pa adinimų pagal jų kilimo bei gy enamąją ie ą da ybos ka ego ijai, o ki ai – a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų da ybos ka ego ijai. 2.3. Šį p ocesą lydi gausi a ian iškų edinių konku encija, ku ioje p iesa- gos -ie is, -ė ediniai pap as ai y a linkę užim i s ip esnę poziciją i įsigalė i a - osenoje. Tai lemia p iesagos -ie is, -ė p oduk y umas, kalbos ekonomiškumo p incipas (kazlų ūdie is, -ė pa ogiau nei Kazlų Rūdos gy en ojas, -a), kai ku iais a ejais – dis ink y umas (olimpiadininkas, -ė nelygu olimpie is, -ė). 3. Remian is pama inių žodžių o maliaisiais požymiais i seman ika, aip pa edinių p iklausymu ski ingoms žodžių da ybos ka ego ijoms, galima ski i penkias kodi ikacijos a ž ilgiu p oblemiškas p iesagos -ie is, -ė edinių g upes. Ka u, a siž elgian į žodžių da ybos sis emos dėsningumus, a osenos polin- kius ( edinių a ojimo dažnumą) i pokyčių k yp is, galima siūly i kelis kodi- ikacijos pe žiū os sp endinius. 3.1. Kodi ikacijai p ieš a auja asmenų pa adinimų da yba iš keliažodžių junginių – pagal asmens gy enamąją ie ą a p iklausymą bend uomenei (p z., kazlų ūdie is, -ė, naujazelandie is, -ė). Kodi ikacija š elnin ina (i ai iš- imčių būdu jau p adė a da y i), nes a osenos poky is na ū alus i unkciškai ikslingas dėl kalbos ekonomijos. 3.2. Kodi ikacijai p ieš a auja gy en ojų pa adinimų iš als ybių pa adinimų su -ija da yba (kinie is, -ė), kai u imas adicinis nep iesaginis pa adinimas (ki- nas, -ė). Išlaiky inas daba inis kodi ikacijos bū is, emian is no mų s abilumo p incipu. 3.3. P oblemiška, be aiškių no mos ibų y a asmenų pagal bū imąsi kokiu no s pag indu (pagal p o esiją, eiklos s i į, o ganizaciją, kolek y ą i pan.) RITA MILIŪNAITĖ 314 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pa adinimų da yba (š ie imie is, -ė; da želie is, -ė; mai onie is, -ė; lais ie is, -ė). Kadangi kodi ikacija p ipažįs a kai ku ias išlygas i išim is, o a osenoje okių edinių i in gausu, ieško ina aiškesnių k i e ijų, kaip išplės i i aiškiau apib ėž i no mų ibas. 3.4. P iesagos -ie is, -ė ediniai ni eliuoja egionų ski umus a spindin- čių adicinių asmenų pa adinimų pagal gy enamąją ie ą da ybą (salan ie is, -ė – salan iškis, -ė). T adiciškai įsi i inusių ki ų p iesagų (-ėnas, -ė; -iškis, -ė; -ininkas, -ė; -u is, -ė; -inis, -ė i k .) ediniai kodi ikaciškai palaiky ini. 4. Pe daugiau kaip šim ą bend inės kalbos no mų aidos me ų susiklosčiusi p iesagos -ie is, -ė edinių kodi ikacija u ė ų ge iau a liep i na ū alius a ose- noje iš yškėjančius žodžių da ybos polinkius. Kodi ikacijos s abilumas išlaiky- inas en, ku a osenos pokyčiai y a a si adę dėl ki ų kalbų po eikio i ne u i sis eminio bei unkcinio pag indo pačioje lie u ių kalboje. ŠALTINIAI BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zo- dynas [žiū ė a 2021-09-01–09-30]. DKKS – Didžiųjų kalbos klaidų są ašas. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i - in as 1997-12-18. N . 68. 2019-01-31 nu a imas a šauk as. P ieiga in e ne e: h ps:// www.e- a .l /po al/l /legalAc /TAR.E6FA99389109. DLKG 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DLKŽ6 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys, 6-asis (3-iasis e.) leidi- mas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. DLKŽ7 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys, 7-asis (4-asis e.) leidi- mas, a naujin a e sija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2017. P ieiga in e ne e: ekal- ba.lki.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas. DVK – Daba inės a osenos ka o eka, asmeninis e. iš eklius. eKP – Kalbos pa a imai. Kalbos ekomendacijų duomenynas, sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /kalbos-pa- a imai/ [žiū ė a 2021-09-16]. S aipsniai / A icles 315 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai KP 1939 – Kalbos pa a ėjas, pa . L. Damb auskas, ed. A. Salys, P. Ska džius, Kaunas: Lie u ių kalbos d augija. KPP1 1976 – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, au . A. Paulauskienė, V. Labu is, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemai is, Vilnius: Mokslas. KPP2 1985 – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, y . ed. Z. Zinke ičius, au . A. Paulauskienė, V. Labu is, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemai is, Vilnius: Mokslas. LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. ND – Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai [žiū ė a 2021-10-02]. RekB – Kalbos ekomendacijų kompiu e inė bazė. [Ne i ažuo a kompak inė plokš elė], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. VGP – Rekomendacija „Dėl als ybių gy en ojų pa adinimų“. Pa i in a Vals ybinės lie- u ių kalbos komisijos 2008-10-02 p o okoliniu nu a imu N . PN-6; pasku inį ka ą keis a 20201221, N . PN11. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ s e im a dziai/ als ybiu-gy en oju-pa adinimai [žiū ė a 2021-09-01]. VLKK KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos kalbos konsul acijų bankas. P ieiga in- e ne e: h p://www. lkk.l /konsul acijos. ŽDV – Mu mulai y ė D., Aleksai ė A. Žodžių da ybos edlys. [Elek oninis iš eklius], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: ekalba.l /zodziu-da y- bos- edlys/ [žiū ė a 2021-09-10]. RITA MILIŪNAITĖ 316 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV LITERATŪRA Ai chison Jean 2013: Language Change: P og ess o Decay? 4 h ed., Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Ay es-Benne Wendy 2021: Modeling Language S anda diza ion. The Camb idge Handbook o Language S anda diza ion (Camb idge Handbooks in Language and Linguis ics), eds. by W. Ay es-Benne , J. Bellamy, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 27–64. Balčikonis Juozas 1978: Rink iniai aš ai 1, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Coupland Nikolas, K is iansen To e 2011: SLICE: C i ical Pe spec i es on Language (De)s anda diza ion. S anda d Languages and Language S anda ds in a Changing Eu ope, eds. by T. K is iansen, N. Coupland, Oslo: No us P ess, 161–176. Čižik-P okaše a Vesla a 2018: Są okos sąjūdis įsišaknijmas lie u ių kalboje. – Ac a Linguis ica Li huanica 79, 144–176. Ghyselen e al. 2016: Ghyselen Anne-Sophie, Dela ue S e en, Lybae Chloé. S udying S anda d Language Dynamics in Eu ope. – Taal en Tong al 68(2), 75–91. Jablonskis Jonas 1914: Rygiškių Jonas. Kalbos dalykai. – Vil ies p iedas 3, 81–94; 4 118–128. Taip pa : Jablonskio aš ai 4. Kalbos dalykai, ed. J. Balčikonis, Kaunas: Akcinė „Ry o“ bend o ė, 1935, 147–173. Keinys S asys 1975: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Lie u ių kalbo y os klausimai 16: Lie u ių e minologija, 7–56. Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e - si e o leidykla. Keinys S asys 2000: Kele as a sakymų į klausimus. – Geležinkelininkas, spalio 16 d. Kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, eikšmės, g ama iniai si- nonimai, Vilnius: Mokslas. Liu ke ičienė Danu ė 2001: Apie au ybių i gy en ojų pa adinimus su p iesaga -ie is, -ė. – Kalbos kul ū a 74, 60–64. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l / S aipsniai/74/Liu ke iciene_KK_74_s aipsnis.pd . Liu ke ičienė Danu ė 2008: Vals ybių gy en ojų pa adinimai i au o a - džiai. – Kalbos kul ū a 81, 80–102. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l / S aipsniai/81/Liu ke iciene_KK_81_s aipsnis.pd . Miliūnai ė Ri a 2019: Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon- eks e. – Bend inė kalba 92, 1–29. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aips- niai/92/Miliunai e_BK_92_s aipsnis.pd . DOI: doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10. S aipsniai / A icles 317 P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i a osenos pokyčiai Mu mulai y ė Dai a 2016: Naujieji asmenų pa adinimai da ybos i seman i- niu aspek u. – Lie u ių kalba 10, 1–22. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba/a icle/ iew/22591/21824. No kai ienė Milda, Gi denis Aleksas 1987: Dėl asmenų pa adinimo pagal gy- enamąją ie ą. – Mūsų kalba 1, 13–15. Pi očkinas A noldas 1986: Jono Jablonskio kalbos aisymai, Kaunas: Š iesa. Pi očkinas A noldas 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is. Simonai y ė Vida 1979: P iesagos -ie is, -ė daik a a džiai a ybinių me ų aš ų kalboje. – Kalbos kul ū a 36, 38–44. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l / S aipsniai/36/Simonai y e_KK_36_s aipsnis.pd . U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, 2- asis leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. De i a i es wi h he Su ix -ie is, -ė in he Li huanian Language: No m and Changes in Usage SUMMARY The objec o he a icle is he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė, which a e p oblema ic om he poin o iew o he codi ica ion o he s anda d Li huanian language. As a as hei o ma ion is conce ned, no ma i e de i a i es wi h his su ix in he mains eam g amma s o he Li huanian language a e classed as pe sonal names based on he pe son’s place o o igin o esidence. Codi ica ion sou ces also poin o ce ain es ic ions o he de i a ional base. The de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė ha a e ac ually in use in he con empo a y Li huanian language do no always con o m o he codi ied no m. Based on he o mal and he seman ic a ibu es o he de i a ional base, he e a e i e g oups o de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė ha all ou side o exis in he ma gins o he codi ied no m. The key momen s in he de elopmen o he codi ica ion o he de i a i es a e highligh ed and he ac o s ha de e mine he ins abili y o he no ms o hese de i a i es and he cou se o hei ans o ma ion a e speci ied. The usage da a ha e been collec ed in he da abases and o he digi al esou ces lis ed among he e e ences. The a ie y o de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė in usage e lec s he expansion o he de i a ional po en ial o his su ix – he egula i y o de i a i es and he inc ease in hei numbe ega dless o he adi ional no ms oo ed in g amma s – a p ocess ha has been aking place o yea s. The de i a ional base o he de i a i es wi h he su ix