Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės

200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV DOVILĖ TAMULAITIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7990-2968 Aspe os de pesquisas acadêmicas: oponimica, accen ologia. DOI: doi.o g/10.35321/all85-11 PASVSTYMAI DL KELI LITUVI UPI IR LÉJER NARD KILMS Conside a ions on he O igin o Se e al Names o Li huanian Ri e s and Lakes ANOTACIA No a igo são conside adas no as ou p ecisadas exis en es abalhos de oponimica já analisados hid onimos M glonas M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs, Ské dynas, Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà, Šẽkš is, Šėkš ėkš is, Šẽš ýs Šẽkš is, Šẽ lpėyn, U šulis, Žadik, Žadã, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik. Al e na i as explicações de o igem le an am baseamen o de anden a džių ki čiação, suas mo i ações, oponiminio con ex o e ou os dados linguís icos análise. ESMINIAI VOODŽIAI: onomas ika, oponimica, anden a džių kilmė, anden a džių mo y acija, anden a džių ki čia imas. ANNOTATION The a icle conside s new o e ises exis ing assump ions conce ning he o igin o he hyd onyms M glonas M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs, Ské dynas, Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyks Ske diks Ski dyks, Šnàkš is, Šẽkš ė, Šėkš ė, U šulis, Žadãlis, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadup, which ha e al eady been analyzed in he p e ious oponym o s udies. Al e na i e in e p e a ions o hei o igin a e p oposed e e indo o he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms, he oponymic con ex and o he linguis ic da a. KEYWORDS: onomas ics, oponymy, o igin o hyd onyms, mo i a ion o hyd onyms, accen ua ion o hyd onyms. S aipsniai / A icles 201 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės Lie u ių upių i eže ų a dų kilmė y a sulaukusi nemažai iek Lie u os, iek es angei os e é bas an e de alhadamen e exage ada. Li u ians hid onimikai impo an es Kazimie o Būgos, P ano Ska džiaus, B onio Sa ukyno e ou os kalbininkų anden a džių e imologiniai y imai, mas de alidamen e hid onimai (jų da yba, seman ika, kilmė) analisa u onomas o Aleksand o Vanago (1970; 1981; 1981a). Nes e lingüís ico p epa ado Li u ians hid onimų e imologiniame žodyne (1981) isnag ini ada maio ia dos Li u ians ios e eže ų nomes o igmė, apibend in i lig oliniai y imai. Nos ac uais abalhos de oponimica an e io es des inações anden a džių mės aiškinimai y a ko eguojami, s a s omos ki okios jų kilmės galimybės, nes kila si anda no os dados sob e hid onimų susci ação, elação com ou os oponimais e e c. (Bilkis 2006, 2011, 2014; Ga liauskas 2013 e k .). In es igando p é-esaginių hid onimų ki čiação dėsningumus e eles dėmusius eiksnius o am cuidadosamen e a aliadas oponimica abalhos ap esen adas anden a džių da ybos bem o igem hypo heses. Di e sos aspec os analisando hid onimos oi no ado que algumas de ios e eçe os o igem nomes pode ia se explicada e di e en e do que ou os pesquisado es (ž . Tamulai ienė 2020). O obje i o do a igo sai le an a no o e p ecisa as exis en es assunções de o igem de nomes de ios e eže os já abo dadas em abalhos de á ios oponimicos. Conside a-se as hipó eses al e na i as de o igem dos anden a dzes, baseadas na análise de hid onímicos (e de sua elação com acen uação das pala as básicas), mo i ação, es u u a, oponimino con ex o, geoling is á ios e ou os dados linguís icos. Alguns dados an e io men e pesquisado es não o am ixados (p.g., pa e bend ašaknių oponimų) ou ecebem insu icien emen e sua a enção (p.g., anden a džių ki čia imas). In es iamajai ma e iais são aplicados desc i omass anali is, es u u inines analeses, compa inamass, geoling is inis mé odos. Hid onimų ki chiação análiseé baseada mo onologicas acen ologias p incipais. M glonas M glius up. NmŽ (C. Hennenbe ge io XVI a. (1584 e 1595 m.1) em mapes da P ússia2 indica li is Mi gla3)4. Lá mesmo M glonai plk. (VK5). Upė a džiai kildinami de lie . mi g i ‘š ies i, žibė i mi ksinčia š iesa; 1 S aipsnyje baseia-se 1584 m. e pos e io es de aco do C. Hennenbe ge io mapaspius p epa ados mapas da P ússia, acessí eis in e ne (ž . Hennenbe ge 1584, 1634, 1638). 2 Plačiau ž . h ps://www.mlimuziejus.l /l /mazosios-lie u os-is o ijos-muziejus/mazoji-lie u a-i p usija-senuosi- uose-zemelapiuose/; h ps:www. le.l /s aipsnis/hennenbe ge io-zemelapiai/. 3 Vanagas (1981: 218) como on e indicou ( al ez alhandoi) Ha nocho II mapa-pí. 4 Pė e ai is (1992: 126) indica que ainda é chamada e M glonė. PKK e P ano Ska džiaus (1943: 282) indicada ly is M gluonas. 5 Už ašy a Palend ių (1960 m.) i Degučių k. (1981 m.). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV mo ė i, i pė i, ma guliuo i, kai aliojendo a co es ou luzes e šešėli6. Jų mo y acija elacionada com água mi gėjimu, luzumu ou e c. (Vanagas 1981: 218; 1981a: 99; Pė e ai is 1992: 126, 203; ambém consul. LV GDB). Tokia possibilidade de o igem comple amen e espe á el, po mo i o mo i ação plg. lie . Ma à up. Kpč (: bal . *ma ā- ‘mi gan i) (Mažiulis 2013: 611612 [=1996: 149151])7, Žibà Žibãlė up. Plng, Žibùlė up. Lb , Žbilas up. Lb (: lie . žib i ‘š y ė i a mušama š iesa, blizgė i, spindė i, lie . žibùs ‘blizgus, spindin is) (Vanagas 1981: 400; 1981a: 100). No en an o, es endes ina chacnis mi gl-8 pe mi e conside a , que hid onimai de odos os p imei os g e in ini com lie . m gla ‘kas nep ima o, spangys, lie . mi glin i ‘me k is, ma ks y is (ape os olhos), lie . miglin i: Mi glin i é equen emen e um p isime k (LKŽe)9, plg. mi glius10: Žgando em um homem, ele da ia mui o densamen e mi kchiada (Juška), 2020 mi k, nes e, mi ksi, mi ks, mi ks, lie . mi klini, - mi ksi, mi ks, ku ie oliau jau sie ini su mi g i. Dėl a dažodžių analogijos plg. lie . m kla mi ks. nesse caso upė a džių M glonas M glius mo i ação pode ia se elacionada com peculia idades do luxo de água, i. i. nes ip ios s o ės o pan. upė, plg. Pãspi is up. Šd (: lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i, lie . paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is) (Bilkis 2014: 151)11, Ku inỹs up. Rg (: lie . ku inas ‘ku čias, lie . ku ina ‘aklinai, comple amen e) ( en pa )12, Ãklė up. Dbg, Imb , K š (: lie . ãklas, -à ‘ amsus; echado, aclinas) (Vanagas 1981: 37; LVŽ 1: 34–36). Dėl ap a iamųjų hid onimų šaknies ki čio i akū inės p ie- gaidės (1 a. p.) (LUEV: 10413) plg. m gla (1 a. p.) (LKŽe) (da ž . Tamulai ienė 2020: 92). Da ina chamou a a enção à possí el discussão hid onímicos elação com lie . migly i ‘smulkiai ly i, pu kš i Šll (ž . LKŽe), ixsuo o na mesma a mės plo e14, no qual es á i e ė. Gene iicamen e es e eiksmažodis ambém sie inas com lie . mi g- 6 Se não deno ado de ou a o ma, pala as signi icâncias ap esen adas de Li uânia linguagem dicioná io ele ônico ( oliau LKŽe). 7 Vanagas (1981: 204) anden a dį liga com lie . mã ės, mã ios ‘jū a. 8 Vanagas hid onimą M glonas a ibui à p e ixagem -onas edinių, mas p iebalsio l apa ecimen o šaknyje plačiau nekommen oja (ž . Vanagas 1970: 188; mais é. LV GDB; Ska džius 1943: 282 (čia excluída p e ei a -uonas)). 9 Veiksmajodį miglin i ‘ei i p isime kęs < mi gan judė i, ambém migly i ‘smalkiai ly i, pu kš i compa ação po causa da aiz mi g-lnu odo e Pė e ai is (1992: 126). 10 P onomei o desc ição de Homem. 11 Vanagas (1981: 247) hid onímum empos an edėlio pa ediniu de a d. Sp is, Spi ỹs. 12 Vanagas (1981: 175) liga com lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is. 13 A a ian e M glius aqui não ixou. 14 S aipsnyje a mių on ei as são es abelecidas com base aos mapas dos a mių da língua Li uânia ch es oma ijoje (2004) o necidos. A igos A icles 203 / Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės i, plg. la. mi go ‘mi gulia , mi gė i, aibulia i, spindė i, iskė i, blykčio i, žybčio i; lyno i, k apno i, dulk i, dulksno i, la. mi dzinā ‘mi gin i, wiskin i, blisgin i; lyno i, k apno i (LLKŽe). Po analogia plg. upė a dį Mu gãlis Klp, que g e a sąsajos com la. mu ga ‘neš a us água, bala (ME 2: 669), lie . mu glà ‘ i š a migla; mui o smulkus lie us, lie . mu gló as, -a ‘su smulkiu lie umi, miglo as e e c. (Kiseliūnai ė 2020: 48; Pė e ai is 1992: 127)15 pode se g e enado com lie . mu g i, mù ga ‘smulkiai ly i, pu kš i G g. No en an o dú idas sob e anden a džių M glonas M glius e eiksmažodžio migly i yšio coloca suas aízes p iegaidžių ski umas. Mùmelis ež. Gl. Lá ambém es á Mùmelis ln.16 (PKK). Aleksand as Vanagas (1981: 221) hesi ando anden a dį liga com lie . mùmėlis ‘ ylus, nemalbus žmogus, ylenis; ap ingęs, ne angus homem, lie . mùmas ‘maumas; não exis i á; al ez plg. Mumẽlė b. Ps (Bilkis 2008: 114). Ki us šaknį mum u inčius onimus Mumia mš., p . R (i Mùmiškė upl. R 17), Mumiškis upl. Šl18 (VK) mais pag indo é sie i com a d. Mùmas (Zinke ičius 2008: 119), *Mumis a pan., plg. is . a d. Ch is opho i Mumis Ad 1657 m. (IAK), p d. Mumà D (Bu kus 1995: 317), embo a nãomes ina e apelia i esa possibilidade de o igem. Tan o hid onimo Mùmelis, quan o helonimo Mumẽlė elação com mùmas, mùmėlis dú idao inas mo i ação pon o de is a19, embo a analogia exis ama, plg. Sa lis up. Pk (: lie . sa lis ‘kas nepilno p o o, nepas abus, žioplys), Lebedà up. Dbk, Pb d (: lie . lebedà ‘iš ižęs, ne angus, apsileidęs žmogus, iš ižėlis, liu bis) (Vanagas 1981: 292, 184; 1981a: 87, 86). Tal ez mais p o á el (especialmen e balos nomo) união com a dažodžiu mùmas endo em men e seu signi icado ‘ aikų baidyklė, baubas. Isso se ia luga (bala, eže as) na qual exis e mumų ou e c., plg. helonimus Vaidùlė b. Sug, b., s . Skm, s . An, Čln e hid onimus Vadulė up. Dbk, Vaidùlis up. Šd, Vaidẽnis up. Sd (: lie . adas ‘ aiduoklis, šmėkla, aidalas) (Bilkis 2008: 101; Vanagas 1981: 358; ambém e Vanagas 1981a: 11011). Vanden a džio Mùmelis g e inação com mùmas, mùmėlis coloca quan o dú idas e po causa apelia i as p e alência á ea. Com base em LKŽe dados, es es daik a a džiai espali em eas e n aukš aičių u eniškių i pane ėžiškių a mėse. Da plg. as mesmas 15 Vanagas (1981: 221222) hid onimą empo ediniu de ge manismo mù gas ‘ma gas, e a ma as. 16 Reičiausiai o mesmo obje o 1983 m. (VK) ixado como bala. 17 Vanden a dis LUEV e Vanago em abalhos não ixado. Insc i o en euka io Telšių condado Rie a o alsčiaus S i biškės aldeia e a a dyno enque o (1937 m.). 18 Vanden a dis LUEV e Vanago nos abalhos não ixado. Insc i o en euka io Šiaulių apsk i ies e alsčiaus Žadžiūnų aldeia e a a dyno enque o (1935 m.). No ques ioná io como obje o indicada ekmė, uma das signi icações des a pala a é ‘upė, upelis (ž . LKŽe). 19 Vanden a dis pe ence a signi icância hid onímia que desc e e a ísica es ado da água (Vanagas 1981a: 8386). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV šaknies maũmas, maũmė ‘ aikų baidyklė, baubas; silencius, nemalbus homem, ylenis, maũmelis, maumà, maumỹs, maumūzas, maumõkas ‘ aikų baidyklė, baubas amplamen e u ilizados a les e e me idões aukš aičių, conhecidos pak aš iniams žemaičiams (LKŽe; da ūna Jasiži ė 2000: 176177). Hid onimas es á nas aka ų aukš aičių kauniškių a mės plo e20 (Užnemunėje). Não ecalca a possibilidade de que alados apela i os pudessem se usados e nes e á ea da Li uânia. Ou a e us, conside as y ina i okia anden a džio Mùmelis o igem p essupos a. ( o. Mummel) ‘lūgnė (Nupha ), que Eže o a das gali bū i g e inamas su andens augalo pa adinimu lie . mùmelė ixado em esc i os de Ry ų P ūsija e Klaipėda k aš o, F. Ku šaičio, G. H. F. Neselmano pala asynuose (ž . LKŽe; ambém z . AK 2: 1438). Ge manismo podia se conhecido e Užnemunėje (Gelgaudiškio apylinkėse21), que XVIII c. pe enceu P ússia (plačiau ž . VLEe; MLEe). Do pon o de is a mo i ação isso se ia um lago, no qual c esce mui os mumelių ou pan. Com denominações de plan as siejamų anden a džių Li uânia é gausu (ž . Vanagas 1981a: 9094), plg. eže ų a dus Ind alis ež. Ds (: lie . nd ė ‘nend ė), Lùkš inis ež. Ml , Smal (: lie . lùkš as ‘ andens lelija), Š óginas ež. Ign (: lie . š ógės ‘ okios balų žolės, nend ės) (Vanagas 1981: 130, 198, 338). De ido à es u u a hid onimo plg. Žiežùl-is ež. K k, Sem, V n (: lie . žiežul ‘ audė, mekš as), Lapk-is ež. Rdm (: lie . lapkas ‘ a nalėša; água lelija; pu iena; lūgnė; pelkinis žinginys) (ž . Vanagas 1970: 6566). Kilmės do mùmelė (1 a. p.) possibilidade não opõeuja e cons an us hid onimo Mùmelis p imi i o skiemens ki is (1 a. p.) (LUEV: 106). Pasõdgi is (Pasódgi is?22) up. KzR. Ac edi a-se que o upê a dis é o iginado de spėjamo alguma ou a luga (miško ou pan.) sudu ino nome *Pasod-gi is, cujo p imei o dėmen o se ia de Pasóda p . < lie . pasóda ‘zemės pllypas miške, dado ao eiguli; e a, onde es á de pé sodyba (Vanagas 1981: 247). Vie o a džių cole adas a pa i de dados de língua i a análise indica, que hid onimas kildin inas de pas o ou ais o nome Pasõdgi is. O nome de Pie a insc i o en eua io Kazlų alsčiaus Ma ackų aldeia e a a dyno enque o (1935 m.)23, e helonimas 20 Vaka ų Lie u oje encon am-se de a imos signi icância daik a a džiai lie . mėm ‘ ylus, lė as, mažakalbis žmogus, ne ykėlis, žioplys, užaušėlis, mèmelis, mèmelis ‘ka neaiškiai, kalbaeli, memeklis, Rsb, mem e J . (ž . LKŽe). 21 No a elmen e, que Gelgaudiškio d a ão XVIII a. adqui iu ba onų on Keudellių giminė e em apylinkes a sikėlė mui o okiečių (plačiau ž . www.gelgaudiskis.l /is o ija; h ps://www.mle.l / a igos h ps/pap use). 22 Assim suki čiuo a Vanago (1981: 247) (ma y , com base no nome de meias Pasóda e apelia y o pasóda ki čia imu), po ém akū inės p iegaidės au en iškumas dú idosino. LUEV: 119 indicada ly is Pasõdgi is. Tokį ki chiação es emunha e dados da língua i a. 23 Zap ašė p o esso a Pe onėlė Pajaujy ė. S aipsniai / A icles 205 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės iksuo as o pa ies alsčiaus Jū ės gi ininkijos anke oje (1936 m.)24, ku ioje nu- mos ou-se que ais as25 es á pe o do ila ejo Jū ės (VK; ambém ž . LV GDB). Quan o mais plausí el, que o iajel assumiu o nome da meia localizada na mesma aldeia. No en an o Ma ackų e Jū ės aldeias limi amasi, po an o ejei a sąseios com ais o nome não pode. Do pon o de is a mo i ação isso se ia pe (p o) pe ą ou ais ą Pasõdgi is luindo iajel ou pan. No a elmen e, que a enque e de nomes de e a n'escol a de ano ações do nome de p ade ia insc i ai a que lá senho a oi galima eig i, kad onimo Pasõdgi is pi masis dėmuo y a iš apelia y o pasodà, o ne iš pie os a do Pasóda kaip many a Vanago. Beje, duomenų odančių, kad pasoda (miškų sa gybos). Assim, nas menêas aldeias ou g e a si uadas assen amen os exis ia pas agens com esse nome, au o ais a igo não conseguiu cap a 26. Pã y alis up. Ž . Vanden a dis é conside ado pa edinho do p e ixo de *Ty alis, que é com mažybine apêxago -alis ei o do nome de pas o Tý ai ou Tý as (Vanagas 1981: 249). Os dados sob e upės ( iksliau upelio28) e ou as obje os localização pe mi indo de e mina que o anden a dis kildin inas de um izinhos em Medingėnų d a o e a enque o (1935 m.)27 dados sob e elšių apsk i ies Ža ėnų alsčiaus upelio28) e ou os obje os pe mi e decidi que anden a dis kildin inas do izinhos miško a do Ty alis. Isso se ia o iacho que lui p o bosque ou a inga de ele. Da plg. Pã y alis a ., d p. Ž (VK; ambém ž . LV GDB). P šenas29 ež. Blnk30. Vanden a dis g e inamo com hid onimais Pesas ež. S j, Pe škė up. B b, Pe šokšnà up. Š nčl, Pa s as ež. Dkš e k ., que abaixo se associam com lie . p ã-pa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘neužšalusi luga lede; e ότερη luga miške, plg. s. i. pá ś-āna- ‘ a peklis, bedugnė, p a aja < ide. *pe -/*p-. Šaknis pi š e in ina como bal ų apo onijos pa š-/pe š-pi š ezul a as (Савукинас 1966: 169170; Vanagas 1981: 260, 245246; 1981a: 70). No en an o não desca a a possibilidade de que o nome do lago P šenas é cogna o com lie . (pl.) p šys, p šės, p šiai ‘a klio k ū inė, plg. s. sl. (pl.) p ъsi, le. pie si ‘k ū inė, que kildin ini de bal .-sl. *pi śi- ‘k ū inė; dian eis < ide. *pe - ‘šonkaulis, k ū inė < *pe k- ‘ . p. (plg. s. i. pṣṭi ‘šonkaulis e e c.); mais 24 Už ašė gi ininkas Juozas Ju kėnas iš An ano Mi kaus. 25 Ma y , as pa s objek as nu ody as kaip balos 1982 m. už ašy oje VK ko elėje (už ašė A. Mėdžiū ė). 26 A čiausiai o plo o pie a iksuo a Kup eliškių kaime (Pil iškių apyl.) (VK; 1981 m., už ašė K. Eigminas). Também ixadas azendas Gulioniškių e Ka ališkės kaimuose (VK; 1982 m., zá ašė O. A minienė). Mas ainda assim meia e azendas são ( o am) su icien emen e a as adas dos Ma ackas e Jū ės kaimes localizados de obje os. 27 Zap ašė p o esso a Anelė Lau use ičiū ė de ag adecido Pe o Vi kaus. 28 Esc e e-se que Teka po idu ão d a o. 29 Kazimie o Būgos (Būga RR 3: 537) ixou ly is Pi šėnas. 30 Ta puka io Ukme gės apsk i ii Žemai kiemio gi ininkijos enque o insc i a apsla in a eže o nâo ly is Pi šanka. Už ašė gi alis a An anas Lukošiūnas. DOVILĖ TAMULAITIENĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV plg. giminiškos kilmės lie . piš as, la. p (k)s s (Mažiulis 2013: 715 [=1996: 286287]; Smoczyński 1982: 222223; ambém ž . BEŽK). Falbam os a dažodžiai espli em nas aka inėse a mėse (zemaičių i aka ų aukš aičių kauniškių), mas daik a a dis p šys ixos e e y ų aukš aičių pane ėžiškių a mės plo e (apie Smilgius (Pane ėžio .)) (ž . LKŽe). Apelia y ai podia se conhecidos e no y iniame Li uane a eale, no qual há ecze a. Hid onimo P šenas mo i ação se ia apoiada sua con igu ação, i. i. des acikišęs, dian ei a es ando, semelhan es à k ū ina o mas ou pan. eže as. Com denominações de pa es do co po g e inamos anden a džių esama e mais, plg. eže ų a dus Pãpis Rdš (: lie . pãpas ‘k ū is; spenys; qual desiguumas, a sikišimas), Pãkalas Lkm (: lie . pãkalas ‘nuga a, запакalis), Pakalỹs Š (: lie . pakalỹs ‘užpakalis) (Vanagas: 244, 1981; e ambém 239a: 65). Tal ez ainda plg. P ša is p . Kpč (VK). Tal a p essupos a de o igem pa emia e cons an o us anden a džio P šenas šaknies ki is (1 a. p.) (LUEV: 125), que pode se associado com p šys, p šės, p šiai ba i oniniu ki čia im (1 a. p.) (LKŽe; sob e ki čia imen o ambém e Tamulai ienė 2020: 117). Rū elỹs up. K š. Lá mesmo Rū elia k. (ATSŽ: 269; VŽe) (anksčiau i d a as). Hid onimas compa ado com onimais Ru elia (a Rù eliai?) mš. K š, Ru elė mš. Lnk , Ru elnė plk. Pln, Rù elio kálnas kln. Ž , R eliškė mš., gn. Ž , Ru élkas (a Ru élkos) mš. T , p . Ruwewange (Vanagas 1981: 285). Ben alguns dos o necidos locais (p.ex., Rù elio kálnas) podem sie i com a d. Rù elis (LPDB), Ru ẽlis, Rù elas (Zinke ičius 2008: 237, 130) ou lie . ù elis ‘pik as žmogus, sukčius; e ksnys. Vanagas (1981: 285) upė a dį dubidamen e liga com o passado su dažodžiu, indicando e LKŽe não ixou sua signi icação ‘s o as, obucęs žmogus31. A ligação com apelia i o pa ece du idoso po causa mo i ação (calcoman con igu ū acinės signi icações hid onimu) (Vanagas 1981a: 61). Talia p essupos os de o igem con con aduja e kilnojamasis hid onimo ki čia (3b a. p.) (LUEV: 140), acijos e es u u ações ( aipén nes a dažodis ù elis u i pas o ų ki į šaknyje (1 a. p.) (LKŽe). Dėl ų pačių p iežasčių kilmė iš a d. Rù elis aip pa labai abejo ina. Labiau pag įs a mo y- ki čiação) pon o de is a pa ece hid onimo sąsaja com la. u ê iês ‘nu im i, nu il i, nuščiū i (ME 3: 565), plg. Ru esỹs up. Tj (Vanagas 1981: 285). Cuidadosamen e conside es i u o que hid onimas e lec oia p iebalsio s a e ezę e é su ęs de lie . s i, s a ‘s u en i, ekė i, da plg. s is ‘ ekėjimas, plūdimas. P iebalsio s ex incção nes e caso conside y inas spo adišku, plg. lie . angùs, - ‘nepasiduodan is lenk i, lexy i, nelanks us; du o, ígido; i k . < s angùs, - (ž . Zinke ičius 1966: 178; LKŽe). Mo i ação elacionada com izine água būsena ( andens ekėjimu e e c.) hid onimais é i in ca ac e ís ica (ž . Vanagas 1981a: 8390), plg. Alma upjà. Lkm, Amajas ež. Lkm, Amenas ež. Lkm (: lie . alm i 31 Kaip šal inis nu ody a Lie u ių kalbos žodino ka o eka. A igos A icles 207 / Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės ‘sunk is pouco a pouco, a ė i, pūliuo i; pamažu s o en i), Sál a Sal ùkas up. Bsg, Sál is up. Pk (: lie . sal i ‘pamažu ekė i, sunk is) (Vanagas 1981: 39, 289; Sa ukynas 1960: 294; LVŽ 1: 7576). De ido à es u u a hid onimo e le nojamojo ki chiação plg. Me elỹs 3b ež. S j, Temelỹs 3b up. Gdž (Vanagas 1970: 124; LUEV: 102, 172; sob e ki čiação mais consul. Tamulai ienė 2020: 61). Ské dynas up. K , Ské džia up. Ml , Ske dumà Ske dùmė up. K k, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà up. Pb d. Hid onimo Ské dynas ( en pa b., p . Pšl, Plk, Pn, mš. Dj, Ske dỹnės l. Vdk, b. Rd33, Vanagas (1981: Ske dýnai k.32 (ATSŽ: 279; VŽe)) kilmė laikoma ne isiškai aiškia. Dėl edinių su ske dyn- populia umo, plg. Ske dýnas b. Pk , Ske dỹnbalė b. Rk, Ske dỹnė 302) conside a que exis i a do e mo isiog á ico *ske dynas ‘ske dimas ou e c., plg. ske dmas ‘iški s a miške ie a, skynimas, que ainda sie inas com eiksmajodiju. lie skes i *‘s iki á o es, pecau i a bus os ou e c. (da z . Kazlauskas 1968: 61). Tokia hipó ese de o igem pa ece plausí el, po ém ques ões le an am di e en es hid onimo e ação do e bo aiz p iegaidês. Pode conside a -se que o hid onimo Ské dynas šaknies akū as é su gido de ido ao eiksmazônio lie . ské dė i, -ėja (-i), -ėjo ‘eižė i, skeldė i, daužė i, pleišė i; ski s i, skil i (apie odą) ki čiação analogias, ixouo o e K ėda noje (ž . LKŽe). Também não desca a a possibilidade de es e e bemódio se em ge al conside ado upė a džio Ské dynas pala a base; ainda plg. a e dynas ‘sma kamen e disc e usi luga (a mais e Tamulai ienė 2020: 47). Não com eiksmažodžiu skes i (Vanagas 1981: 302303; 1981a: 71; Kazlauskas 1968: 61), e com ské dė i pode iam se siejami e upė a džiai (ou pelo menos alguns deles) Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà. Tokią úl ima do hid onimo possibilidade de o igem pa emia ly is Ski dyksnà, po cuja šaknies ski dplg. lie . skis i, skido ‘eižė i, skeldė i, daužė i, pleišė i; skil i, ske dė i (apie odą), lie . ski dýnas ‘sma kiai suski dusi ie a, lie . ski dùs, - ‘ske dėjan is, apus, lie . ski dà ‘suski dusi ie a odoje; e ical išys pão kepale. al caso de o igem de ido hid onimų mo y acijos plg. anden a džius Skis upis up. P n , Skis upelis up. Škn, Ski ziùs ež. Lp (: lie . skis i, skido) (Vanagas 1981: 304; 1981a: 61). Vanagas (1981: 328) anden a džius Šẽkš is ež. Als, Šẽkš ė up. S lp, Šėkš ỹs Škš is up. K š dú idas associou acima de udo com lie . šẽkš is ‘šakės pakumpusiais nagais pelams sem i34 ( ambém eja Būga RR 2: 314). Es a a possibilidade de o igem pe mi e 32 No enque e do nome da e a des e ila ejo (1935 m.; zá ašė moky oja Ma ija Jagminai ė) ixou-se sudė inė anden a džio ly is Ske dýnų upẽlis laiky ina an ine, su gida do ila ejo nome Ske dýnai. 33 Sob e helonismos ambém e Bilkis 2008: 183, 184. 34 Po ou o lado, con inua jun a-se com Šekš as ež. JnšM (en ão mesmo). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV mais baseados Vanago não ixsuo a sob azoio signi ica i as35 ‘šako as pagalys; d išakas pagalhas quem apon a ; spy ys, ainda plg. šẽkš ė ‘ilga ka is. Mo i ação se ia apoiada eže o e upiųkon igu ū acija (išsišakojimu ou pan.), plg. Šaká nė up. B ž, Šaka ns up. (: ps lie . šakanis ‘šako as), Luknà up. Kl, Rdš, Skm, Vžns, Lùknis ež. Al i k . (: lie . lùknas ‘ku io agai ai pa a países) (Vanagas 1981: 324, 197; 1981a: 62, 59). Š lpynė up. E ž. Vie o a džių cole adas de língua i a no ka o eco ixada mais do que 70 šaknį š ilp u inčių luga es nomes, p z., Š lpa gn., p . B ž, Š ipinė a . Šauk, kln. T , Š ilpỹnė d . Rs, k. J b, l. Klm, mš. S č, Šll e k . Ben pa e deles (ypač zemė a džius) pode ei i com lie . š ip i ‘lūpami, š ilpyne ou com quê ou a издать ga są; ęsiamai čiulbė i; z imbian lėk i, sk ie i o u. Nos abalhos oponimicos de es e eiksmazônio kildinami localo a zii Š lpė up. (Van K agas 1970: 61; plg. Vanagas 1981: 338) e Š ilpiškė36 b. Slk (Bilkis 2008: 86; ainda ž . LV GDB) não dujojando al possibilidade de o igem. Upė a džio Š lpė mo i ação pa emia ou as da mesma es u u a hid onimai, ligamos com o som dissipamen o ma cinčiais eiksmažodžiais, plg. Klikė up. Nmk (: lie . clk i ‘ ėk i, šauk i), Kniáukė up. T š (: lie . kniáuk i ‘miauk i, ėk i), K okš up. Onš (: lie . k õkš i ‘k iok i) e e c. (Vanagas 1970: 6061; 1981: 160, 161, 167). Possí el ligação de nomes de luga es com š ip i es emunha e dados de língua i a, ex, VK ko elėje (1978 m.) ao lado do nome de mon anha Š ilpiakalnis Dbg insc i a niekas neauga, š ilpia en os37. No en an o hid onimo Š lpynė up. E ž (plg. Š lpė up. K ) (Vanagas 1981: 338; 1970: 167) e helonimo Š ilpỹnė plk. Kž (plg. Š lpa b. Žml) (Bilkis 2008: 189) a o igem é conside ada não comple amen e cla a, a in e ace com š ip i é a aliada com cau ela. Upė a džio Š lpynė je inação com š ip i coloca dú idas po causa do eiksmažodžio e hid onimo šaknies p iegaidės di e ença. Onimai Š lpė up. (LUEV, 170; Van K agas 1981: 338), Š lpa b. Žml, gn. B ž, p . Rg (Vanagas 1981: 338) šaknyje ambém em akū ą, po ém ele, ma y , lėmė me a onija ca ac e ís ica galūnių ediniams, plg. š lpa ‘š ilpynė; quem sh ilpauja, sh ilpau ojas. P iesagos -ynė ediniams šaknies p iegaidžių kai a não budinga. Possí el que upė a džio Š lpynė pe ūkiais (ge almen e execu ando qual a melodiją) š ilp i; p a isai, com in e ūkias čiulbė i, daik a a džio š lpa ou pan. ki čia imo analogijas. Hid onimas ambém pode ia se g e enado com akū inės šaknies eiksmažodžiu lie . š lp i, -s a (?), -o ‘skleis i akū as y a a si adęs dėl iš es inių eiksmažodžių š lpau i, š lpuo i, š lpiuo i ‘su aukš ą, šaižų ga są, mas seu a osenos a eal neaiškus, LKŽe ap esen ados 35 Tal ez sob e elas enha sido dados. 36 Balos nome pode se g e inado e com a d. Š lpa, Š ilpà (Bilkis 2008: 86; ambém consul e LV GDB). 37 Ko elę записала Pe ku ė и Pės iniakai ė. A igos A icles 215 / Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės e. a ian as, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e são, 2017). P ieiga na in e ne : h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LLKŽe G ande Dicioná io de línguas Li uãsla ias: edição digi al, pa . J. Balke ičius, J. Kabelka, E. Š age is, A. Na ickai ė-Klišauskienė, G. Nešpo e. P ieiga na in e ne : h ps://ekalba.l /la iu-lie u iu-kalbu-zodynas/. LV GDB Li uânia localo a džių geoin o macinė dados base. acessí el na in e ne : h ps://ekalba.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze/. LPDB Li uânia pa ilhões base de dados. P ieiga na in e ne : h ps://ekalba.l / pa a dziu-duomenu-baze/. LUEV Li uania USSR upių i eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1963. LVŽ 1 Li huanian ie o a džių žodynas 1, edac o ių kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Li huanian ins i u o kalbos leidykla, 2008. LV 3 Dicioná io de ie o a s de Li uânia 3, au o es V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, D. S ide skienė, espos a. ed. L. Bilkis, Vilnius: ins i u o de línguas da Li uânia, 2018. Mažiulis Vy au as 2013: P ūsų kalbos e imologijos žodynas, 2-asis pa aisi o e complemen ado edição, pa . V. Rinke ičius, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as [= P ūsų kalbos e imologijos žodynas 14, Vilnius: Mokslas ( . 1), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 23), Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as ( . 4), 19881996]. Mažosios Lie u os is o ijos muziejaus página web. P iega na in e ne : h ps://www.mlimuziejus.l [ isualizado 2021-10-15]. Kā lis Mülenbachs, La iešu alodas ā dnīca ME 14, ediģējis, papildinājis, u pinājis J. Endzelīns, Rīgā, 19231932. MLEe Mažosios Lie u os enciklopedija: edição ele ônica, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2021. P ieiga na in e ne : h ps://www.mle.l / [ isualizado 2021-10-01]. Pė e ai is 1992: Mažoji Lie u a e T anks a p abal ų i p alie u ių laikais, Vilnius: Mocklo e enciklopedijų publikla. PKK Naza žių i ie o a džių komisijos su ink ų ie o a džių ka o eka, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondas. Sa ukynas B onys 1960: Eže ų a dai. Li uães linguo y os ques ões 3, 289300. DOVILĖ TAMULAITIENĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Lie u os mokslų aka- demija, Ins i u o da língua Li uânica. Smoczyński Wojciech 1982: Indoeu opejskie pods awy slownic wa bal yckiego. – Ac a Bal ico-Sla ica 14, 211240. Tamulai ienė Do ilė 2020: Lie u ių p iesaginių hid onimų ki čia imas: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vanagas Aleksand as 1970: Li uânia TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is. Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksand as 1981a: Li u ians hid onimų seman ika. Li u ians kalbo y os ques ões 21, 4153. Vanagas Aleksand as 1992: Į adas. Lie u os ie o a džių žodynas 1, Vilnius: Ins i u o de línguas Lie u ių, 2008, XIXXXI. VK Vie o a džių de i o language ka o eka, Li u ians language ins i uu o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondas. VLEe Visuo inė lie u ių enciklopedija (20012015): e. a ian e, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2021. P ieiga na in e ne : h ps://www. le.l / [ isualizado 2021-10-01]. VŽe Vie o a džių žodynas: in e ne inis leidis, sud. M. Razmukai ė, A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. P ieiga na in e ne : h p://www. ie o a dziai. lki.l . Zinke ičius Zigmas 1966: Li u ians dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zemės a dyno anke os (19351940 m.), Ins i u o Li uânico de Línguas Bal ų kalbų i a dyno cen os de pesquisas undo. Савукинас Бронис 1966: К проблеме западнобалийского субстрата в sulgoas na Li u e. Bal is ica 1(2), 165176. A igos A icles 217 / Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės Conside a ions on he O igin o Se e al Names o Li huanian Ri e s and Lakes SUMARY Based on he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms as well as hei links wi h o he oponyms, he a icle conside s new o e ises exis ing possibili ies conce ning he o igin o se e al hyd onyms, which ha e al eady been add essed in oponymic s udies. The hyd onyms M glonas M glius (a i e in Žemaičių Naumies is) a e linked wi h Li h. cin g i ‘ o shine, winkle; o mo e, ib a e, spa kle wi h changing colou s o ligh and shadows, bu he expanded oo mi glen ails a possibili y o compa ison wi h Li h. he eyes pa ly closed, m gla ‘someone who does no see well, a weak-sigh ed pe son’, Li h. mi glin i ‘ o look wi h squin , Li h. miglin i ‘ o go wi h he eyes pa ly closed. The link be ween he i e names and Li h. migly i ‘ o ain ligh ly, d izzle should no be ejec ed as well. The e ymological connec ion be ween he lake name Mùmelis (Gelgaudiškis) and Li h. mùmėlis ‘a silen , incommunica i e, ese ed pe son; a lazy, clumsy pe son, Li h. mùmas ‘a silen , dumb pe son aises ce ain doub s as o he mo i a ion and he dis ibu ion a ea o he appella i es. I is conside ed whe he he hyd onym could be ela ed o Li h. mùmelė (Ge . Mummel) ‘Nupha . P esumi elmen e, he hyd onym Pasõdgi is (a i e in Kazlų Rūda) de i e om he name o ano he place *Pasod-gi is. The da a on p ope names collec ed du ing he in e wa pe iod enable us o e ise his assump ion and o ace he i e name o he meadow o ma sh name Pasõdgi is. The da a om he Land Names Ques ionnai es show ha he i e name Pã y alis (Ža ėnai) does no de i e om he diminu i e o m *Ty alis o he meadow name Tý ai o Tý as bu om he name o he nea by o es Ty alis. The e ymological link be ween he lake name P šenas (Balninkai) and Li h. p ãpa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘an un ozen c ack in he ice; an open place in a o es (< IE *pe -/*p-) is con incing. Howe e , he possible link wi h Li h. (pl.) p šys, p šės ‘a ho ses ches < Bal .-Sla . *pi śi- ‘ches ; on < IE *pe - ‘ ib, ches < *pe k- ‘idem is wo hy o conside a ion. The connec ion be ween he hyd onym Rū elỹs (a i e in Ku šėnai) and Li h. ù elis ‘an ang y pe son, chea ; weepe o he pe sonal name Rù elis is doub ul. The possibili y o acing i o La . u ê iês ‘ o calm down, become quie is mo e likely. We can ca e ully conside ha he hyd onym may ha e o igina ed om Li h. s i, s a ‘ o ickle, low. The hyd onym Ské dynas (a i e in K ėda na) is aced o Li h. *ske dynas ‘slaugh e < Li h. skes i ‘ o slaugh e , disembowel, bu he accen ua ion o he i e name allows us o conside he Li huanian e b ské dė i, - (-ėjai), -ėjo ‘ o c ack, chap; o ge chapped (abou skin) o be he base wo d. The hyd onyms Ské džia (a DOVILĖ TAMULAITIENĖ 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV i e in Molė ai), Ske dumà Ske dùmė (a i e in K akės), Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà (a i e in Pab adė) may also be e ymologically ela ed o he la e e b. The possibili y o acing he hyd onyms Šẽkš is (a lake in Alsėdžiai), Šẽkš ė (a i e in S alupėnai), Šėkš ỹs Škš is (a i e in Ku šėnai) o Li h. šẽkš is ‘a o k wi h hooked p ongs o aising cha , which has p e iously been aised, is u he suppo ed by he meanings o he p ope name ‘a b anched pole; a o ked pole o p opping up some hing; p op. The link be ween he i e name Š lpynė (E ž ilkas) and Li h. š ip i ‘ o p oduce sound by lips, a whis le o in ano he way; o chi p con inuously; o mo e quickly h ough he ai wi h a whis ling sound aises doub s as o he di e ence be ween he oo accen o he e b and he hyd onym. I is mo e likely ha he hyd onym de i es om Li h. š lpas ‘ho se ail o Li h. š ipis, š lpis ‘Typha. The hyd onym U šulis (a i e in Skiemonys) is associa ed wi h he pe sonal name U šùlė. Howe e , he link be ween he i e name and Li h. uš i ‘ o g owl ang ily; o buzz, hum; o be ang y, g umble; o aise noise, blus e , din is also possible. Due o hei s uc u e, he e a e mo e g ounds o associa e he hyd onyms Žadãlis (a i e in Šilalė), Žãdikė Žadik Žãdikis Žỹadiks (a i e in Pašuš ys), Žadupỹs (a i e in Alan a) wi h Li h. žãdas ‘ oice, speech, sound a he han he p e ixed Li huanian e b žãdin i ‘ o wake someone up. Į eik a 2021 m. ou ub o 18 d. DOVILĖ TAMULAITIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia do ile. [email p o ec ed]