Pasvarstymai dėl kelių lietuvių upių ir ežerų vardų kilmės

200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV DOVILĖ TAMULAITIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7990-2968 Mokslinių y imų k yp ys: oponimika, akcen ologija. DOI: doi.o g/10.35321/all85-11 PASVARSTYMAI DĖL KELIŲ LIETUVIŲ UPIŲ IR EŽERŲ VARDŲ KILMĖS Conside a ions on he O igin o Se e al Names o Li huanian Ri e s and Lakes ANOTACIJA S aipsnyje s a s omos naujos a ikslinamos esamos oponimikos da buose jau ana- lizuo ų hid onimų M glonas ‖ M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs, Ské dynas, Ské džia, Ske dumà ‖ Ske dùmė, Ske dyksnà ‖ Ske diksnà ‖ Ski dyksnà, Šẽkš is, Šẽkš ė, Šėkš ỹs ‖ Škš is, Š lpynė, U šulis, Žadãlis, Žãdikė ‖ Žadik ‖ Žãdikis ‖ Žadikỹs, Žadupỹs kilmės p ielaidos. Al e na y ūs kilmės aiškinimai keliami emian is anden a džių ki čia imo, jų mo y acijos, oponiminio kon eks o i ki ų ling is inių duomenų analize. ESMINIAI ŽODŽIAI: onomas ika, oponimika, anden a džių kilmė, anden a džių mo y acija, anden a džių ki čia imas. ANNOTATION The a icle conside s new o e ises exis ing assump ions conce ning he o igin o he hyd onyms M glonas ‖ M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs, Ské dynas, Ské džia, Ske dumà ‖ Ske dùmė, Ske dyksnà ‖ Ske diksnà ‖ Ski dyksnà, Šẽkš is, Šẽkš ė, Šėkš ỹs ‖ Škš is, Š lpynė, U šulis, Žadãlis, Žãdikė ‖ Žadik ‖ Žãdikis ‖ Žadikỹs, Žadupỹs, which ha e al eady been analysed in he p e ious s udies o oponymy. Al e na i e in e p e a ions o hei o igin a e p oposed e e ing o he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms, he oponymic con ex and o he linguis ic da a. KEYWORDS: onomas ics, oponymy, o igin o hyd onyms, mo i a ion o hyd onyms, accen ua ion o hyd onyms. S aipsniai / A icles 201 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės Lie u ių upių i eže ų a dų kilmė y a sulaukusi nemažai iek Lie u os, iek užsienio ling is ų dėmesio i y a gana išsamiai iš i a. Lie u ių hid onimikai s a būs Kazimie o Būgos, P ano Ska džiaus, B onio Sa ukyno i ki ų kalbinin- kų anden a džių e imologiniai y imai, be išsamiausiai hid onimai (jų da y- ba, seman ika, kilmė) analizuo i onomas o Aleksand o Vanago da buose (1970; 1981; 1981a). Šio kalbininko pa eng ame Lie u ių hid onimų e imologiniame žo- dyne (1981) išnag inė a daugumos lie u ių upių i eže ų a dų kilmė, apiben- d in i lig oliniai y imai. Daba iniuose oponimikos da buose anks esni paski ų anden a džių kil- mės aiškinimai y a ko eguojami, s a s omos ki okios jų kilmės galimybės, nes a si anda naujų duomenų apie hid onimų susida ymą, yšį su ki ais oponimais i pan. (Bilkis 2006, 2011, 2014; Ga liauskas 2013 i k .). Ti ian p iesaginių hid onimų ki čia imo dėsningumus i juos lėmusius eiksnius bu o a idžiai e in os oponimikos da buose pa eik os anden a džių da ybos bei kilmės hipo ezės. Į ai iais aspek ais nag inėjan hid onimus bu o pas ebė a, kad kai ku ių upių i eže ų a dų kilmė galė ų bū i aiškinama i ki aip negu ki ų y ėjų (ž . Tamulai ienė 2020). S aipsnio ikslas – iškel i naujas i pa ikslin i esamas kelių oponimikos da - buose jau nag inė ų upių i eže ų a dų kilmės p ielaidas. Į e inus anks esnes anden a džių kilmės hipo ezes al e na y ūs aiškinimai s a s omi emian is hi- d onimų ki čia imo (i jo san ykio su pama inių žodžių akcen uacija), mo y a- cijos, s uk ū os, oponiminio kon eks o, geoling is inių i ki ų kalbinių duo- menų analize. Kai ku ie duomenys anksčiau y ėjų nebu o iksuo i (p z., dalis bend ašaknių oponimų) a ba sulaukė nepakankamai jų dėmesio (p z., an- den a džių ki čia imas). Ti iamajai medžiagai aikomi ap ašomasis anali inis, s uk ū inės analizės, lyginamasis, geoling is inis me odai. Hid onimų ki čia- imo analizė pa em a mo onologinės akcen ologijos p incipais. M glonas ‖ M glius up. NmŽ (C. Hennenbe ge io XVI a. (1584 i 1595 m.1) suda y uose P ūsijos žemėlapiuose2 nu ody a ly is Mi gla3)4. Ten pa M glonai plk. (VK5). Upė a džiai kildinami iš lie . mi g i ‘š ies i, žibė i mi ksinčia š iesa; 1 S aipsnyje em asi 1584 m. bei ėlesniais pagal C. Hennenbe ge io žemėlapius pa eng ais P ūsijos žemėlapiais, p ieinamais in e ne e (ž . Hennenbe ge 1584, 1634, 1638). 2 Plačiau ž . h ps://www.mlimuziejus.l /l /mazosios-lie u os-is o ijos-muziejus/mazoji-lie u a-i - p usija-senuosiuose-zemelapiuose/; h ps://www. le.l /s aipsnis/hennenbe ge io-zemelapiai/. 3 Vanagas (1981: 218) kaip šal inį nu odo (galbū klaidingai) Ha nocho II žemėlapį. 4 Pė e ai is (1992: 126) nu odo, kad da adinama i M glonė. PKK i P ano Ska džiaus (1943: 282) nu ody a ly is M gluonas. 5 Už ašy a Palend ių (1960 m.) i Degučių k. (1981 m.). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV judė i, i pė i, ma guliuo i, kai aliojan is spal oms a š iesai i šešėliams’6. Jų mo y acija susijusi su andens mi gėjimu, š iesumu a pan. (Vanagas 1981: 218; 1981a: 99; Pė e ai is 1992: 126, 203; da ž . LV GDB). Tokia kilmės ga- limybė isiškai ikė ina, dėl mo y acijos plg. lie . Ma à up. Kpč (: bal . *ma ā- ‘mi gan i’) (Mažiulis 2013: 611–612 [=1996: 149–151])7, Žibà ‖ Žibãlė up. Plng, Žibùlė up. Lb , Žbilas up. Lb (: lie . žib i ‘š y ė i a mušama š iesa, blizgė i, spindė i’, lie . žibùs ‘blizgus, spindin is’) (Vanagas 1981: 400; 1981a: 100). Vis dėl o išplės inė šaknis mi gl-8 leidžia s a s y i, kad hid onimai isų pi ma g e in ini su lie . m gla ‘kas nep ima o, spangys’, lie . mi glin i ‘me k is, ma ks- y is (apie akis)’, lie . miglin i: „Mi glin i y a ei i p isime kęs“ (LKŽe)9, da plg. mi glius10: „Ž elgdamas į žmogų, jisai labai ankiai mi kčioda o“ (Juška 2020), ku ie oliau jau sie ini su mi g i. Dėl a dažodžių analogijos plg. lie . m kla ‘kas dažnai, nes eikai mi ksi, mi knys, mi kčius’, lie . mi klõnas, -ė ‘kas nuola mi ksi, mi kla, mi knys’. Tokiu a eju upė a džių M glonas ‖ M glius mo- y acija galė ų bū i susijusi su andens ekėjimo ypa ybėmis, . y. nes ip ios s o ės a pan. upė, plg. Pãspi is up. Šd (: lie . paspi ió i ‘kiek nep ima y i’, lie . paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is’) (Bilkis 2014: 151)11, Ku inỹs up. Rg (: lie . ku inas ‘ku čias’, lie . ku ina ‘aklinai, isiškai’) ( en pa )12, Ãklė up. Dbg, Imb , K š (: lie . ãklas, -à ‘ amsus; užda as, aklinas’) (Vanagas 1981: 37; LVŽ 1: 34–36). Dėl ap a iamųjų hid onimų šaknies ki čio i akū inės p ie- gaidės (1 a. p.) (LUEV: 10413) plg. m gla (1 a. p.) (LKŽe) (da ž . Tamulai ienė 2020: 92). Da a k eip inas dėmesys į galimą ap a iamųjų hid onimų yšį su lie . mi- gly i ‘smulkiai ly i, pu kš i’ Šll (ž . LKŽe), iksuo ą os pačios a mės plo e14, ku iame y a upė. Gene iškai šis eiksmažodis aip pa sie inas su lie . mi g- 6 Jeigu nenu ody a ki aip, žodžių eikšmės pa eik os iš Lie u ių kalbos žodyno elek oninio a ian o ( oliau LKŽe). 7 Vanagas (1981: 204) anden a dį sieja su lie . mã ės, mã ios ‘jū a’. 8 Vanagas hid onimą M glonas p iski ia p ie p iesagos -onas edinių, be p iebalsio l a si adimo šaknyje plačiau nekomen uoja (ž . Vanagas 1970: 188; da ž . LV GDB; Ska džius 1943: 282 (čia išski a p iesaga -uonas)). 9 Veiksmažodį miglin i ‘ei i p isime kęs < mi gan judė i’, aip pa migly i ‘smulkiai ly i, pu kš i’ palyginimui dėl šaknies mi g-l- nu odo i Pė e ai is (1992: 126). 10 Žmogaus p a a dinis apibūdinimas. 11 Vanagas (1981: 247) hid onimą laiko p iešdėlio pa- ediniu iš a d. Sp is, Spi ỹs. 12 Vanagas (1981: 175) sieja su lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is’. 13 Va ian as M glius čia ne iksuo as. 14 S aipsnyje a mių ibos nus a omos emian is Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijoje (2004) pa eik- ais žemėlapiais. S aipsniai / A icles 203 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės i, plg. la. mi go ‘mi guliuo i, mi gė i, aibuliuo i, spindė i, iskė i, blykčio i, žybčio i; lyno i, k apno i, dulk i, dulksno i’, la. mi dzinā ‘mi gin i, iskin i, blizgin i; lyno i, k apno i’ (LLKŽe). Dėl analogijos plg. upė a dį Mu gãlis Klp, ku is g e a sąsajų su la. mu ga ‘neš a us anduo, bala’ (ME 2: 669), lie . mu glà ‘ i š a migla; labai smulkus lie us’, lie . mu gló as, -a ‘su smulkiu lie umi, miglo- as’ i pan. (Kiseliūnai ė 2020: 48; Pė e ai is 1992: 127)15 gali bū i g e inamas su lie . mu g i, mù ga ‘smulkiai ly i, pu kš i’ G g. Vis dėl o abejonių dėl an- den a džių M glonas ‖ M glius i eiksmažodžio migly i yšio kelia jų šaknies p iegaidžių ski umas. Mùmelis ež. Gl. Ten pa i Mùmelis ln.16 (PKK). Aleksand as Vanagas (1981: 221) abejodamas anden a dį sieja su lie . mùmėlis ‘ ylus, nekalbus žmogus, y- lenis; ap ingęs, ne angus žmogus’, lie . mùmas ‘maumas; nebylys’; galbū plg. Mumẽlė b. Ps (Bilkis 2008: 114). Ki us šaknį mum- u inčius onimus Mumia mš., p . R (i Mùmiškė upl. R 17), Mumiškis upl. Šl18 (VK) daugiau pag indo y a sie i su a d. Mùmas (Zinke ičius 2008: 119), *Mumis a pan., plg. is . a d. Ch is opho i Mumis Ad 1657 m. (IAK), p d. Mumà D (Bu kus 1995: 317), no s nea mes ina i apelia y inės kilmės galimybė. Tiek hid onimo Mùmelis, iek helonimo Mumẽlė yšys su mùmas, mùmėlis abejo inas mo y acijos požiū iu19, no s analogijų esama, plg. Sa lis up. Pk (: lie . sa lis ‘kas nepilno p o o, nepas abus, žioplys’), Lebedà up. Dbk, Pb d (: lie . lebedà ‘iš ižęs, ne angus, apsileidęs žmogus, iš ižėlis, liu bis’) (Vanagas 1981: 292, 184; 1981a: 87, 86). Galbū labiau ikė ina (ypač balos a do) sąsaja su a dažodžiu mùmas u in gal oje jo eikšmę ‘ aikų baidyklė, baubas’. Tai bū ų ie a (bala, eže as), ku ioje esama mumų a pan., plg. helonimus Vaidùlė b. Sug, b., s . Skm, s . An, Čln i hid onimus Vadulė up. Dbk, Vaidùlis up. Šd, Vaidẽnis up. Sd (: lie . adas ‘ aiduoklis, šmėkla, aidalas’) (Bilkis 2008: 101; Vanagas 1981: 358; da ž . Vanagas 1981a: 110–111). Vanden a džio Mùmelis g e inimas su mùmas, mùmėlis kelia kiek abejonių i dėl apelia y ų papli imo plo o. Remian is LKŽe duomenimis, šie daik a a džiai papli ę y ų aukš aičių u eniškių i pane ėžiškių a mėse. Da plg. os pačios 15 Vanagas (1981: 221–222) hid onimą laiko ediniu iš ge manizmo mù gas ‘ma gas, žemės ma as’. 16 G eičiausiai as pa s objek as 1983 m. (VK) iksuo as kaip bala. 17 Vanden a dis LUEV i Vanago da buose ne iksuo as. Už ašy as a puka io Telšių apsk i ies Rie a o alsčiaus S i biškės kaimo žemės a dyno anke oje (1937 m.). 18 Vanden a dis LUEV i Vanago da buose ne iksuo as. Už ašy as a puka io Šiaulių apsk i ies i alsčiaus Žadžiūnų kaimo žemės a dyno anke oje (1935 m.). Anke oje kaip objek as nu ody a ekmė, iena iš šio žodžio eikšmių y a ‘upė, upelis’ (ž . LKŽe). 19 Vanden a dis p iski iamas p ie izinę andens būseną apibūdinančios eikšmės hid onimų (Vanagas 1981a: 83–86). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV šaknies maũmas, maũmė ‘ aikų baidyklė, baubas; ylus, nekalbus žmogus, y- lenis’, maũmelis, maumà, maumỹs, maumūzas, maumõkas ‘ aikų baidyklė, bau- bas’ plačiai a ojami y ų i pie ų aukš aičių, žinomi pak aš iniams žemaičiams (LKŽe; da ž . Jasiūnai ė 2000: 176–177). Hid onimas y a aka ų aukš aičių kauniškių a mės plo e20 (Užnemunėje). Nea mes ina galimybė, kad kalbamieji apelia y ai galėjo bū i a ojami i šiame Lie u os a eale. Ki a e us, s a s y ina ki okia anden a džio Mùmelis kilmės p ielaida. Eže o a das gali bū i g e inamas su andens augalo pa adinimu lie . mùmelė ( o. Mummel) ‘lūgnė (Nupha )’, ku is iksuo as Ry ų P ūsijos i Klaipėdos k aš o aš uose, F. Ku šaičio, G. H. F. Neselmano žodynuose (ž . LKŽe; da ž . AK 2: 1438). Ge manizmas galėjo bū i žinomas i Užnemunėje (Gelgaudiškio apylin- kėse21), ku i XVIII a. a i eko P ūsijai (plačiau ž . VLEe; MLEe). Mo y acijos požiū iu ai bū ų eže as, ku iame auga daug mumelių a pan. Su augalų pa adi- nimais siejamų anden a džių Lie u oje y a gausu (ž . Vanagas 1981a: 90–94), plg. eže ų a dus Ind alis ež. Ds (: lie . nd ė ‘nend ė’), Lùkš inis ež. Ml , Smal (: lie . lùkš as ‘ andens lelija’), Š óginas ež. Ign (: lie . š ógės ‘ okios balų žo- lės, nend ės’) (Vanagas 1981: 130, 198, 338). Dėl hid onimo s uk ū os plg. Žiežùl-is ež. K k, Sem, V n (: lie . žiežul ‘ audė, mekš as’), Lapk-is ež. Rdm (: lie . lapkas ‘ a nalėša; andens lelija; pu iena; lūgnė; pelkinis žinginys’) (ž . Vanagas 1970: 65–66). Kilmės iš mùmelė (1 a. p.) galimybei nep ieš a auja i pas o us hid onimo Mùmelis p adinio skiemens ki is (1 a. p.) (LUEV: 106). Pasõdgi is (Pasódgi is?22) up. KzR. Manoma, kad upė a dis y a kilęs iš spė- jamo kokios ki os ie os (miško a pan.) sudu inio a do *Pasod-gi is, ku io pi masis dėmuo bū ų iš Pasóda p . < lie . pasóda ‘žemės sklypas miške, duo- damas eiguliui; žemė, ku s o i sodyba’ (Vanagas 1981: 247). Vie o a džių su- ink ų iš gy osios kalbos duomenų analizė odo, kad hid onimas kildin inas iš pie os a ais o a do Pasõdgi is. Pie os a das už ašy as a puka io Kazlų alsčiaus Ma ackų kaimo žemės a dyno anke oje (1935 m.)23, o helonimas 20 Vaka ų Lie u oje su inkami a imos eikšmės daik a a džiai lie . mėm ‘ ylus, lė as, mažakalbis žmogus, ne ykėlis, žioplys, užaušėlis’, lie . mèmelis, mẽmelis ‘kas neaiškiai kalba, memeliuoja, me- meklis’ J b, Rs i k . (ž . LKŽe). 21 Pas ebė ina, kad Gelgaudiškio d a ą XVIII a. įsigijo ba onų on Keudellių giminė i į apylin- kes a sikėlė daug okiečių (plačiau ž . h ps://www.gelgaudiskis.l /is o ija; h ps://www.mle.l / s aipsniai/pap use). 22 Taip suki čiuo a Vanago (1981: 247) (ma y , emian is pie os a do Pasóda i apelia y o pasó- da ki čia imu), ačiau akū inės p iegaidės au en iškumas abejo inas. LUEV: 119 nu ody a ly is Pasõdgi is. Tokį ki čia imą liudija i gy osios kalbos duomenys. 23 Už ašė moky oja Pe onėlė Pajaujy ė. S aipsniai / A icles 205 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės iksuo as o pa ies alsčiaus Jū ės gi ininkijos anke oje (1936 m.)24, ku ioje nu- ody a, kad ais as25 y a ne oli Jū ės kaimo (VK; da ž . LV GDB). Kiek labiau ikė ina, kad upelis pe ėmė ame pačiame kaime esančios pie os a dą. Tačiau Ma ackų i Jū ės kaimai ibojasi, odėl a mes i sąsajos su ais o a du negalima. Mo y acijos požiū iu ai bū ų pe (p o) pie ą a ais ą Pasõdgi is ekan is upe- lis a pan. Pas ebė ina, kad žemės a dų anke oje pas abų skil yje pie os a do už ašy ojos pažymė a, kad en „seniau bu o pasoda (miškų sa gybos)“. Taigi galima eig i, kad onimo Pasõdgi is pi masis dėmuo y a iš apelia y o pasodà, o ne iš pie os a do Pasóda kaip many a Vanago. Beje, duomenų odančių, kad minė uose kaimuose a g e a esančiose gy en ie ėse bū a pie os okiu a du, s aipsnio au o ei nepa yko už iksuo i26. Pã y alis up. Ž . Vanden a dis laikomas p iešdėlio pa- ediniu iš *Ty alis, ku is y a su mažybine p iesaga -alis pada y as iš pie os a do Tý ai a ba Tý as (Vanagas 1981: 249). Telšių apsk i ies Ža ėnų alsčiaus Medingėnų d a o že- mės a dyno anke oje (1935 m.)27 pa eik i duomenys apie upės ( iksliau upe- lio28) i ki ų objek ų lokalizaciją leidžia sp ęs i, kad anden a dis kildin inas iš ne oliese esančio miško a do Ty alis. Tai bū ų upelis, ku is eka p o mišką a a i eka iš jo. Da plg. Pã y alis a ., d p. Ž (VK; da ž . LV GDB). P šenas29 ež. Blnk30. Vanden a dis g e inamas su hid onimais Pesas ež. S j, Pe škė up. B b, Pe šokšnà up. Š nčl, Pa s  as ež. Dkš i k ., ku ie oliau siejami su lie . p ã-pa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘neužšalusi ie a lede; e esnė ie a miš- ke’, plg. s. i. pá ś-āna- ‘ a peklis, bedugnė, p a aja’ < ide. *pe -/*p-. Šaknis pi š- e in ina kaip bal ų apo onijos pa š-/pe š-/pi š- ezul a as (Савукинас 1966: 169–170; Vanagas 1981: 260, 245–246; 1981a: 70). Tačiau nea mes ina galimybė, kad eže o a das P šenas y a giminingas su lie . (pl.) p šys, p šės, p šiai ‘a klio k ū inė’, plg. s. sl. (pl.) p ъsi, le. pie - si ‘k ū inė’, ku ie kildin ini iš bal .-sl. *pi śi- ‘k ū inė; p iekis’ < ide. *pe ḱ- ‘šonkaulis, k ū inė’ < *pe k- ‘ . p.’ (plg. s. i. pṣṭi ‘šonkaulis’ i pan.); da 24 Už ašė gi ininkas Juozas Ju kėnas iš An ano Mi kaus. 25 Ma y , as pa s objek as nu ody as kaip balos 1982 m. už ašy oje VK ko elėje (už ašė A. Mėdžiū ė). 26 A čiausiai o plo o pie a iksuo a Kup eliškių kaime (Pil iškių apyl.) (VK; 1981 m., už ašė K. Eigminas). Taip pa iksuo os sodybos Gulioniškių i Ka ališkės kaimuose (VK; 1982 m., už ašė O. A minienė). Be is iek pie a i sodybos y a (bu o) pakankamai nu olusios nuo Ma ackų i Jū ės kaimuose esančių objek ų. 27 Už ašė moky oja Anelė Lau use ičiū ė iš pa eikėjo Pe o Vi kaus. 28 Už ašy a, kad „Teka pe idu į d a o“. 29 Kazimie o Būgos (Būga RR 3: 537) iksuo a ly is Pi šėnas. 30 Ta puka io Ukme gės apsk i ies Žemai kiemio gi ininkijos anke oje už ašy a apsla in a eže o a - do ly is Pi šanka. Už ašė gi ininkas An anas Lukošiūnas. DOVILĖ TAMULAITIENĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV plg. giminiškos kilmės lie . piš as, la. p (k)s s (Mažiulis 2013: 715 [=1996: 286–287]; Smoczyński 1982: 222–223; da ž . BEŽK). Kalbamieji a dažo- džiai papli ę aka inėse a mėse (žemaičių i aka ų aukš aičių kauniškių), be daik a a dis p šys iksuo as i y ų aukš aičių pane ėžiškių a mės plo e (apie Smilgius (Pane ėžio .)) (ž . LKŽe). Apelia y ai galėjo bū i žinomi i y iniame Lie u os a eale, ku iame y a eže as. Hid onimo P šenas mo y acija bū ų pa- em a jo kon igū acija, . y. išsikišęs, p iekyje esan is, panašios į k ū inę o mos a pan. eže as. Su kūno dalių pa adinimais g e inamų anden a džių esama i daugiau, plg. eže ų a dus Pãpis Rdš (: lie . pãpas ‘k ū is; spenys; koks nelygu- mas, a sikišimas’), Pãkalas Lkm (: lie . pãkalas ‘nuga a, užpakalis’), Pakalỹs Š (: lie . pakalỹs ‘užpakalis’) (Vanagas 1981: 244, 239; da ž . 1981a: 65). Galbū da plg. P ša is p . Kpč (VK). Tokią kilmės p ielaidą pa emia i pas o us an- den a džio P šenas šaknies ki is (1 a. p.) (LUEV: 125), ku is gali bū i siejamas su p šys, p šės, p šiai ba i oniniu ki čia imu (1 a. p.) (LKŽe; dėl ki čia imo da ž . Tamulai ienė 2020: 117). Rū elỹs up. K š. Ten pa Rū elia k. (ATSŽ: 269; VŽe) (anksčiau i d a as). Hid onimas lyginamas su onimais Ru elia (a Rù eliai?) mš. K š, Ru elė mš. Lnk , Ru elnė plk. Pln, Rù elio kálnas kln. Ž , R eliškė mš., gn. Ž , Ru élkas (a Ru élkos) mš. T , p . Ruwewange (Vanagas 1981: 285). Ben kai ku iuos iš pa eik ų ie o a džių (p z., Rù elio kálnas) galima sie i su a d. Rù elis (LPDB), Ru ẽlis, Rù elas (Zinke ičius 2008: 237, 130) a lie . ù elis ‘pik as žmogus, sukčius; e ksnys’. Vanagas (1981: 285) upė a dį abejodamas sieja su pas a- uoju a dažodžiu, nu odydamas i LKŽe ne iksuo ą jo eikšmę ‘s o as, nu u- kęs žmogus’31. Ryšys su apelia y u a odo abejo inas dėl mo y acijos (laikomas kon igū acinės eikšmės hid onimu) (Vanagas 1981a: 61). Tokiai kilmės p ie- laidai p ieš a auja i kilnojamasis hid onimo ki čia imas (3b a. p.) (LUEV: 140), nes a dažodis ù elis u i pas o ų ki į šaknyje (1 a. p.) (LKŽe). Dėl ų pačių p iežasčių kilmė iš a d. Rù elis aip pa labai abejo ina. Labiau pag įs a mo y- acijos i s uk ū os ( aip pa ki čia imo) požiū iu a odo hid onimo sąsaja su la. u ê iês ‘nu im i, nu il i, nuščiū i’ (ME 3: 565), plg. Ru esỹs up. Tj (Vanagas 1981: 285). A sa giai s a s y ina, kad hid onimas e lek uoja p iebalsio s a e ezę i y a kilęs iš lie . s  i, s  a ‘s u en i, ekė i’, da plg. s  is ‘ ekėjimas, plūdimas’. P iebalsio s išnykimas šiuo a eju laiky inas spo adišku, plg. lie . angùs, - ‘ne- pasiduodan is lenk i, lanks y i, nelanks us; kie as, s andus; i k .’ < s angùs, - (ž . Zinke ičius 1966: 178; LKŽe). Mo y acija susijusi su izine andens būse- na ( andens ekėjimu i pan.) hid onimams y a i in būdinga (ž . Vanagas 1981a: 83–90), plg. Almajà up. Lkm, Amajas ež. Lkm, Amenas ež. Lkm (: lie . alm i 31 Kaip šal inis nu ody a Lie u ių kalbos žodyno ka o eka. S aipsniai / A icles 207 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės ‘sunk is pamažu, a ė i, pūliuo i; pamažu s o en i’), Sál a ‖ Sal ùkas up. Bsg, Sál is up. Pk (: lie . sal  i ‘pamažu ekė i, sunk is’) (Vanagas 1981: 39, 289; Sa ukynas 1960: 294; LVŽ 1: 75–76). Dėl hid onimo s uk ū os i kilnojamo- jo ki čia imo plg. Me elỹs 3b ež. S j, Temelỹs 3b up. Gdž (Vanagas 1970: 124; LUEV: 102, 172; dėl ki čia imo da ž . Tamulai ienė 2020: 61). Ské dynas up. K , Ské džia up. Ml , Ske dumà ‖ Ske dùmė up. K k, Ske dyksnà ‖ Ske diksnà ‖ Ski dyksnà up. Pb d. Hid onimo Ské dynas ( en pa Ske dýnai k.32 (ATSŽ: 279; VŽe)) kilmė laikoma ne isiškai aiškia. Dėl edinių su ske dyn- populia umo, plg. Ske dýnas b. Pk , Ske dỹnbalė b. Rk, Ske dỹnė b., p . Pšl, Plk, Pn, mš. Dj, Ske dỹnės l. Vdk, b. Rd33, Vanagas (1981: 302) s a s o, kad bū a iziog a inio e mino *ske dynas ‘ske dimas’ a pan., plg. ske - dmas ‘iški s a miške ie a, skynimas’, ku is oliau sie inas su eiksmažodžiu lie . skes i *‘ki s i medžius, pjau i k ūmus a pan.’ (da ž . Kazlauskas 1968: 61). Tokia kilmės hipo ezė a odo ikė ina, ačiau klausimų kelia ski ingos hi- d onimo i eiksmažodžio šaknies p iegaidės. Galima s a s y i, kad hid onimo Ské dynas šaknies akū as y a a si adęs dėl eiksmažodžio lie . ské dė i, -ėja (-i), -ėjo ‘eižė i, skeldė i, daužė i, pleišė i; ski s i, skil i (apie odą)’ ki čia imo ana- logijos, iksuo o i K ėda noje (ž . LKŽe). Taip pa nea mes ina galimybė, kad šis eiksmažodis apsk i ai laiky inas upė a džio Ské dynas pama iniu žodžiu; da plg. ske dynas ‘sma kiai suski dusi ie a’ (da ž . Tamulai ienė 2020: 47). Ne su eiksmažodžiu skes i (Vanagas 1981: 302–303; 1981a: 71; Kazlauskas 1968: 61), o su ské dė i galė ų bū i siejami i upė a džiai (a ben kai ku ie iš jų) Ské džia, Ske dumà ‖ Ske dùmė, Ske dyksnà ‖ Ske diksnà ‖ Ski dyksnà. Tokią pas a ojo hid onimo kilmės galimybę pa emia ly is Ski dyksnà, dėl ku ios ša- knies ski d- plg. lie . skis i, skido ‘eižė i, skeldė i, daužė i, pleišė i; skil i, ske - dė i (apie odą)’, lie . ski dýnas ‘sma kiai suski dusi ie a’, lie . ski dùs, - ‘ske - dėjan is, apus’, lie . ski dà ‘suski dusi ie a odoje; e ikalus plyšys duonos kepale’. Tokiu kilmės a eju dėl hid onimų mo y acijos plg. anden a džius Skis upis up. P n , Skis upelis up. Škn, Ski ziùs ež. Lp (: lie . skis i, skido) (Vanagas 1981: 304; 1981a: 61). Vanagas (1981: 328) anden a džius Šẽkš is ež. Als, Šẽkš ė up. S lp, Šėkš ỹs ‖ Škš is up. K š abejodamas isų pi ma sieja su lie . šẽkš is ‘šakės pakumpusiais nagais pelams sem i’34 (da ž . Būga RR 2: 314). Šią kilmės galimybę leidžia 32 Šio kaimo žemės a dyno anke oje (1935 m.; už ašė moky oja Ma ija Jagminai ė) iksuo a sudė- inė anden a džio ly is Ske dýnų upẽlis laiky ina an ine, a si adusia iš kaimo a do Ske dýnai. 33 Dėl helonimų da ž . Bilkis 2008: 183, 184. 34 Ki a e us, oliau g e inama su Šekš as ež. JnšM ( en pa ). DOVILĖ TAMULAITIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV labiau pag įs i Vanago ne iksuo os a dažodžio eikšmės35 ‘šako as pagalys; d i- šakas pagalys kam paspi i; spy ys’, da plg. šẽkš ė ‘ilga ka is’. Mo y acija bū- ų pa em a eže o i upių kon igū acija (išsišakojimu a pan.), plg. Šaká nė up. B ž, Šaka ns up. Ps (: lie . šakanis ‘šako as’), Luknà up. Kl, Rdš, Skm, Vžns, Lùknis ež. Al i k . (: lie . lùknas ‘ku io agai eina į šalis’) (Vanagas 1981: 324, 197; 1981a: 62, 59). Š lpynė up. E ž. Vie o a džių su ink ų iš gy osios kalbos ka o ekoje iksuo- a daugiau negu 70 šaknį š ilp- u inčių ie ų a dų, p z., Š lpa gn., p . B ž, Š ipinė a . Šauk, kln. T , Š ilpỹnė d . Rs, k. J b, l. Klm, mš. S č, Šll i k . Ben dalį jų (ypač žemė a džius) galima sie i su lie . š ip i ‘lūpomis, š ilpyne a kuo ki u išduo i ga są; ęsiamai čiulbė i; z imbian lėk i, sk ie i o u’. Toponimikos da buose iš šio eiksmažodžio kildinami ie o a džiai Š lpė up. K (Vanagas 1970: 61; plg. Vanagas 1981: 338) i Š ilpiškė36 b. Slk (Bilkis 2008: 86; da ž . LV GDB) neabejojan okia kilmės galimybe. Upė a džio Š lpė mo y aciją pa emia ki i os pačios s uk ū os hid onimai, siejami su ga so skleidimą žymin- čiais eiksmažodžiais, plg. Klikė up. Nmk (: lie . klik i ‘ ėk i, šauk i’), Kniáukė up. T š (: lie . kniáuk i ‘miauk i, ėk i’), K okš  up. Onš (: lie . k õkš i ‘k iok i’) i pan. (Vanagas 1970: 60–61; 1981: 160, 161, 167). Galimą ie ų a dų yšį su š ip i liudija i gy osios kalbos duomenys, p z., VK ko elėje (1978 m.) šalia kalno a do Š ilpiakalnis Dbg už ašy a „niekas neauga, š ilpia ėjas“37. Vis dėl- o hid onimo Š lpynė up. E ž (plg. Š lpė up. K ) (Vanagas 1981: 338; 1970: 167) i helonimo Š ilpỹnė plk. Kž (plg. Š lpa b. Žml) (Bilkis 2008: 189) kilmė laikoma ne isai aiškia, sąsaja su š ip i e inama a sa giai. Upė a džio Š lpynė g e inimas su š ip i kelia abejonių dėl eiksmažodžio i hid onimo šaknies p iegaidės ski umo. Onimai Š lpė up. K (LUEV, 170; Vanagas 1981: 338), Š lpa b. Žml, gn. B ž, p . Rg (Vanagas 1981: 338) šak- nyje aip pa u i akū ą, ačiau jį, ma y , lėmė me a onija būdinga galūnių e- diniams, plg. š lpa ‘š ilpynė; kas š ilpauja, š ilpau ojas’. P iesagos -ynė edi- niams šaknies p iegaidžių kai a nebūdinga. Įmanoma, kad upė a džio Š lpynė akū as y a a si adęs dėl iš es inių eiksmažodžių š lpau i, š lpuo i, š lpiuo i ‘su pe ūkiais (pap as ai a liekan kokią melodiją) š ilp i; p a isai, su pe ūkiais čiulbė i’, daik a a džio š lpa a pan. ki čia imo analogijos. Hid onimas aip pa galė ų bū i g e inamas su akū inės šaknies eiksmažodžiu lie . š lp i, -s a (?), -o ‘skleis i aukš ą, šaižų ga są’, be jo a osenos a ealas neaiškus, LKŽe pa eikiami 35 Galbū apie jas ne u ė a duomenų. 36 Balos a das gali bū i g e inamas i su a d. Š lpa, Š ilpà (Bilkis 2008: 86; da ž . LV GDB). 37 Ko elę už ašė Pe ku ė i Pės iniakai ė. S aipsniai / A icles 215 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LLKŽe – Didysis lie u ių–la ių kalbų žodynas: skai meninis leidimas, pa . J. Balke ičius, J. Kabelka, E. Š age is, A. Na ickai ė-Klišauskienė, G. Nešpo e. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /la iu-lie u iu-kalbu-zodynas/. LV GDB – Lie u os ie o a džių geoin o macinė duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h ps:// ekalba.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze/. LPDB – Lie u os pa a džių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / pa a dziu-duomenu-baze/. LUEV – Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1963. LVŽ 1 – Lie u os ie o a džių žodynas 1, edak o ių kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u o leidykla, 2008. LVŽ 3 – Lie u os ie o a džių žodynas 3, au o iai V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2018. Mažiulis Vy au as 2013: P ūsų kalbos e imologijos žodynas, 2-asis pa aisy as i papil- dy as leidimas, pa . V. Rinke ičius, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as [= P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4, Vilnius: Mokslas ( . 1), Mokslo i enciklope- dijų leidykla ( . 2–3), Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as ( . 4), 1988–1996]. Mažosios Lie u os is o ijos muziejaus inklalapis. P ieiga in e ne e: h ps://www.mlimu- ziejus.l [žiū ė a 2021-10-15]. ME – Kā lis Mülenbachs, La iešu alodas ā dnīca 1–4, ediģējis, papildinājis, u pinā- jis J. Endzelīns, Rīgā, 1923–1932. MLEe – Mažosios Lie u os enciklopedija: elek oninis leidimas, Vilnius: Mokslo i en- ciklopedijų leidybos cen as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://www.mle.l / [žiū ė a 2021-10-01]. Pė e ai is 1992: Mažoji Lie u a i T anks a p abal ų i p alie u ių laikais, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. PKK – Pa a džių i ie o a džių komisijos su ink ų ie o a džių ka o eka, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondas. Sa ukynas B onys 1960: Eže ų a dai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 289–300. DOVILĖ TAMULAITIENĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Lie u os mokslų aka- demija, Lie u ių kalbos ins i u as. Smoczyński Wojciech 1982: Indoeu opejskie pods awy slownic wa bal yckiego. – Ac a Bal ico-Sla ica 14, 211–240. Tamulai ienė Do ilė 2020: Lie u ių p iesaginių hid onimų ki čia imas: dak a o di- se acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is. Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksand as 1981a: Lie u ių hid onimų seman ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 21, 4–153. Vanagas Aleksand as 1992: Į adas. – Lie u os ie o a džių žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, XI–XXXI. VK – Vie o a džių iš gy osios kalbos ka o eka, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondas. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija (2001–2015): e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l / [žiū ė a 2021-10-01]. VŽe – Vie o a džių žodynas: in e ne inis leidimas, sud. M. Razmukai ė, A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. P ieiga in e ne e: h p://www. ie o a dziai. lki.l . Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Žemės a dyno anke os (1935–1940 m.), Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondas. Савукинас Бронис 1966: К проблеме западнобалийского субстрата в югозападной Литве. – Bal is ica 1(2), 165–176. S aipsniai / A icles 217 Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės Conside a ions on he O igin o Se e al Names o Li huanian Ri e s and Lakes SUMMARY Based on he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms as well as hei links wi h o he oponyms, he a icle conside s new o e ises exis ing possibili ies conce ning he o igin o se e al hyd onyms, which ha e al eady been add essed in oponymic s udies. The hyd onyms M glonas ‖ M glius (a i e in Žemaičių Naumies is) a e linked wi h Li h. mi g i ‘ o shine, winkle; o mo e, ib a e, spa kle wi h changing colou s o ligh and shadows’, bu he expanded oo mi gl- en ails a possibili y o compa ison wi h Li h. m gla ‘someone who does no see well, a weak-sigh ed pe son’, Li h. mi glin i ‘ o look wi h he eyes pa ly closed, squin ’, Li h. miglin i ‘ o go wi h he eyes pa ly closed’. The link be ween he i e names and Li h. migly i ‘ o ain ligh ly, d izzle’ should no be ejec ed as well. The e ymological connec ion be ween he lake name Mùmelis (Gelgaudiškis) and Li h. mùmėlis ‘a silen , incommunica i e, ese ed pe son; a lazy, clumsy pe son’, Li h. mùmas ‘a silen , dumb pe son’ aises ce ain doub s as o he mo i a ion and he dis ibu ion a ea o he appella i es. I is conside ed whe he he hyd onym could be ela ed o Li h. mùmelė (Ge . Mummel) ‘Nupha ’. P esumably, he hyd onym Pasõdgi is (a i e in Kazlų Rūda) de i es om he name o ano he place *Pasod-gi is. The da a on p ope names collec ed du ing he in e wa pe iod enable us o e ise his assump ion and o ace he i e name o he meadow o ma sh name Pasõdgi is. The da a om he Land Names Ques ionnai es show ha he i e name Pã y alis (Ža ėnai) does no de i e om he diminu i e o m *Ty alis o he meadow name Tý ai o Tý as bu om he name o he nea by o es Ty alis. The e ymological link be ween he lake name P šenas (Balninkai) and Li h. p ã- pa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘an un ozen c ack in he ice; an open place in a o es ’ (< IE *pe -/*p-) is con incing. Howe e , he possible link wi h Li h. (pl.) p šys, p šės ‘a ho se’s ches ’ < Bal .-Sla . *pi śi- ‘ches ; on ’ < IE *pe ḱ- ‘ ib, ches ’ < *pe k- ‘idem’ is wo hy o conside a ion. The connec ion be ween he hyd onym Rū elỹs (a i e in Ku šėnai) and Li h. ù elis ‘an ang y pe son, chea ; weepe ’ o he pe sonal name Rù elis is doub ul. The possibili y o acing i o La . u ê iês ‘ o calm down, become quie ’ is mo e likely. We can ca e ully conside ha he hyd onym may ha e o igina ed om Li h. s  i, s  a ‘ o ickle, low’. The hyd onym Ské dynas (a i e in K ėda na) is aced o Li h. *ske dynas ‘slaugh e ’ < Li h. skes i ‘ o slaugh e , disembowel’, bu he accen ua ion o he i e name allows us o conside he Li huanian e b ské dė i, -ėja (-i), -ėjo ‘ o c ack, chap; o ge chapped (abou DOVILĖ TAMULAITIENĖ 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV skin)’ o be he base wo d. The hyd onyms Ské džia (a i e in Molė ai), Ske dumà ‖ Ske dùmė (a i e in K akės), Ske dyksnà ‖ Ske diksnà ‖ Ski dyksnà (a i e in Pab adė) may also be e ymologically ela ed o he la e e b. The possibili y o acing he hyd onyms Šẽkš is (a lake in Alsėdžiai), Šẽkš ė (a i e in S alupėnai), Šėkš ỹs ‖ Škš is (a i e in Ku šėnai) o Li h. šẽkš is ‘a o k wi h hooked p ongs o aising cha ’, which has p e iously been aised, is u he suppo ed by he meanings o he p ope name ‘a b anched pole; a o ked pole o p opping up some hing; p op’. The link be ween he i e name Š lpynė (E ž ilkas) and Li h. š ip i ‘ o p oduce sound by lips, a whis le o in ano he way; o chi p con inuously; o mo e quickly h ough he ai wi h a whis ling sound’ aises doub s as o he di e ence be ween he oo accen o he e b and he hyd onym. I is mo e likely ha he hyd onym de i es om Li h. š lpas ‘ho se ail’ o Li h. š ipis, š lpis ‘Typha’. The hyd onym U šulis (a i e in Skiemonys) is associa ed wi h he pe sonal name U šùlė. Howe e , he link be ween he i e name and Li h. uš i ‘ o g owl ang ily; o buzz, hum; o be ang y, g umble; o aise noise, blus e , din’ is also possible. Due o hei s uc u e, he e a e mo e g ounds o associa e he hyd onyms Žadãlis (a i e in Šilalė), Žãdikė ‖ Žadik ‖ Žãdikis ‖ Žadikỹs (a i e in Pašuš ys), Žadupỹs (a i e in Alan a) wi h Li h. žãdas ‘ oice, speech, sound’ a he han he p e ixed Li huanian e b žãdin i ‘ o wake someone up’. Į eik a 2021 m. spalio 18 d. DOVILĖ TAMULAITIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a do ile. [email p o ec ed]