Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu

292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9164-8026 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija, socioling is ique. DOI: doi.o g/10.35321/all87-14 REGRESYVINĖ BALSIŲ ASIMILIACIJA: NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al Change o Fea u e om he Poin o View o Plungė Residen s ANOTACIJA L'a icle examine le p incipal dis inc i no d des e esaiques elšiškių e k e ingiškių pa a mių signeio eg esy inės balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. S'essaie de dé e mine , combien les habi an s Plùngès pe çoi en eg esy inę balsiów asimiliację comme dis inc i ję sziau ės zemaičių a minę pa icula i é, e é alue ce signe de kai ą. Remiamasi dynškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos mé hodesis. Išanaliza us plungiškių in o man ų ema ques su eg esy inę balsių asimiliaciju e au es a minius du no d zemaičių pa a mių признаками, il a é é é abli que balsių asimiliacija a emen į a dijama šiau ės zemaičių pa a mių dis inguan omou signe. Le plus sou en ce e ca ac é is ique es ema quée, cependan elle es donnée ne sai di é cinée signi ica ion. Plus impo an s, signi ica i ses son considé és d'au es di é umaies phé iques, mo phologies, lexiques. Reg esy inė balsiów asimiliacja es égalemen associée e a ec ne a minės langue en in luence. ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mės, eg esy inė balsių asimiliacija, a minių požymių nomenkla ū a, a minių požymių kai a, kalbinės nuos a os. ANNOTATION The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and A icles A icles A icles 293 / Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic dialec ology and pe cep ual dialec ology. A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian subdialec s. This ea u e is usually obse ed bu i is assigned a ma ginal di e en ial alue. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e impo an and signi ican . Reg essi e owel assimila ion is also associa ed wi h he in luence o non-dialec al speaking. KEYWORDS: No he Samogi ian subdialec s, eg essi e owel assimila ion, nomencla u e o dialec al ea u es, change o dialec al ea u es, linguis ic a i udes. ĮVADAS a. XXI. dans les é udes de a ian iali é linguis ique, signi ica i e de ien non seulemen am seulemen o a ian o a minių požymių ealizacija, mais e des consomma eu s kalbinės nuos a os, kalbinė sa iiden i ikacija. Elles on in luence à la ois au éel d'un ou au e a ian , e au possible (ne)isli emen , ou nissen des données supplémen ai es au a ian iškumu du langage comp end e, é alue , aide cons ui e p ognos inį modelį (plg. Aliūkai ė, Bakšienė e k . 2014: 130; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 19). Pou ce e aison, dans la dialec ologie mul imodalioise, pe cep ion es considé ée comme l'un des dėmen du modèle d'é ude appliquée (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 3151; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169195; Mikulėnienė 2020: 1133 e k .). Di e ses mé hodes de dialec ologie pe cep i ienne son e ec uées de plus en plus d'une ce aine a ian e linguis ique (o de plusieu s a ian es) des u ilisa eu s de compé ences géoling is es, eg. des images de langue o minée e géné ale, de langue ma e nelle, de discou s in e minable, de eche ches (Aliūkai ė, Mikulėnienė 89120; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Bakšienė 2019: 117; Ge žo ai ė: 125; Aliūkai ė, Čeulėnienė, Mikulė, 2020, B azai ienė, e c.). La a ian iali é de la langue e son é alua ion du poin de ue de la dialec ologie pe cep y ienne des inées des eche ches, dans lesquelles analysées e les disposi ions des memb es de la communau é Plùngė, mon en que les jeunes plungiškiai du plus hau deg é de a mičnos i iennen la zone Plùngė a ealą, c'es -à-di e la kalbinė ma e nelle, o 9674, consomma eu s de jeunes p é enden a mę (Aliūkai ė, Čeulėnienė, Mikpai ienė, Ge žo ai ė 94, 127, 129 2017: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019: 11). On s'a end à ce que n'ama SIMONA VYNIAUTAITĖ 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII con li s des disposi ions sąmoningųjų e nesąmoningųjų. Pab ėž ina que e du poin de ue des jeunes d'au es end oi s Plùngė plus sou en considé ée la plus a miquemen ma quée zone que au es Žemai ijoje localise a eals (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 280). Des illes de la égion Žemai ija le plus ac i emen code linguis ique es u ilisé p écisémen Plùngėje, ici les memb es de la communau é le plus enden à encou age les en an s e la jeunesse à pa le a miquemen (Kliukienė 2014: 3, 11). Op imis ines endances mon en e plungiškių décla ées in e connec ions a ec kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazis ų požiū iu s a bią ie ą užima paga ba, eikšmingesnę negu ki ų i ų ie o ių jaunuoliams (Aliūkai ė, Mikulėnienė, a miniu code, a miškai Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 97). Exac emen du espec , du pa io isme, des langues comme na u el, du code inné associa ii p édomine e pa mi di e ses géné a ions plungiškių, qui cela on indiqué p oje Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: op imisa ion du éseau de poin s e in e ac i eji a minės in o macijos dispaidai lo s de la éalisa ion1. À p opos de Plùngę ixuée besi o muojan i geolek inė zona, une des o ma ančių žemaičių egiolek ą (plačiau su les nou eaux a minius da inius oi Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 3940; Be u o 2010: 235236; Aue 2005: 742) (ž . 1 ig. ). Pélėž ina, que ce géolek as es s able. D'un poin de ue e hnokul u el Plùngė pe ce ienne pas comme pe eiginė zone ou égiono pe i e ija. Valdo Pe ulio p oposé e de l'ac uelle Žemai ijos e ninės sa imonės égion spa i inėje s uc u e Plùngė appa ien au b anduoli de la égion (Pe ulis 2005: 168). E nokul ū iniam Žemai ijos b anduoliu Plùngė es égalemen a ibuée e nou eesnėje e nokul ū inių egionų kompleksinėje s uk ū oje (Ragauskai ė 2016: 176179)2. Ainsi Plùngès apylinkes se ai possible de considé e comme con enan assez solide e une base e hnokul u elle e a minée, pe me an aux memb es de la communau é acilemen se pe ce oi comme žemaičius e iden i ie a ec ce pays. Cependan on ne sai pas combien plungiškiai gaba a miniu poin de ue se iden i ie a ec k e ingiškių pa a me e , au con ai e, sépa e du elšiškių pa le p incipal ces pa a mes di é encioian signeį eg esy inę balsiów asimiliację. Ce e a minée pa icula i é, sa éalisa iona ion analysée Plùngée (LKA 156) dans les a ian es a minai es u ilisées pa les habi an s, mais les poin s de ue des plaisseu s mêmes e s l'assimilia ion, sa nomenkla ū inée aleu n'on enco e é é i és (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021). Ainsi l'obje de ce a icle es eg y ines balsies assimilia ion nomenkla ū inée kai a. 1 En géné al ous k e ingiškiai e elšiškiai a mę pe çoi plus comme o aus signe d'iden i éą, e hninę e ybę (Aliūkai ė, Bakšienė e k . 2014: 136137, 140). 2 Bien qu'ayan une o e e hnokul ū inée, égionale sa imonée, signi ica i emen cen e ce e égioné n'a pas é é comme, exemple, Vaniai, Raséiniai, K ãžiai (Kalnius 2012: 163164). A icles A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 e 2 PAV. A icles 295 1 e 2 PAV. A icles 295 1 e 2 PAV. Žemaičių egiolek as e geolek-2 PAV. Zemaičių pa a mių dialek ome ai (zemėlapio agmen de Ge žo ai ė, inis pjū is (zemėlapio agmen de Mikulėnienė 2014: XIII mapėlapis e ko-Mikulėnienė, Čepai ienė e k . 2019: 240) men a as) PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 PAV. A icles 295 1 3 PAV. Žemaičių pa a mės An ano Salio a miques classi ica ion (zemėlapio a mių men as de Salys 1933) 4 PAV. Žemaičių pa a mės Zigmo ag-Zinke ičiaus e Alekso Gi denio classi ica ion 196 (zemėlapio agmen as iz Gi denis, Zinke ičius 196) SIMONA VYNIAUTAITĖ 296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Plùngée ixée un ce ain nomb e de ca ac é is iques phoné iques a mines, qui son communes an aux g e ingiškių du no d des e es, que aux elšiškių adi ionnelles ada mées: • bidiblaies ie, uo anschiami [eɪ], [o], exemple.: [ˈkjeɪ jɪs] ~ kie is, [ˈjodjɪs] ~ juodis; • d ibalsinami du mo kamieno e c očiuo es galūnės longies oix ė, o, مثلاً. : [pɛˈljɪɛ] ~ pelė, [ˈ ûɔʋje] ~ o ė; • nepla inisen galūninie oix i, u, kilę de seno inių ilgųjų i, u, p z. : [ʋˈjenjɪs] ~ inis (dgs. gal.), plg. [ʋˈjenjes] ~ inis ( ns. a d.), [ˈ o gs] ~ u gus (dgs. gal.), plg. [ o gos] ~ u gus ( ns. a d.); • unebalsinami biballées ai, ei, exemple: [dɑˈ ɑː] ~ da ai, [sɑˈkjɛː] ~ sakei; • ki čiuo i les oix a, e a an longue skiemenį di es cou es, exemple.: [ˈ ɑ ɑː] ~ a ai, [ˈmɑ ː] ~ me ai; • non ojées a ika os č, dž (sau les cas où il n'y a chai os a ec , d, aussi bien dans skoliniuose, ga sažodžiuose), ej.: [ˈjɑ js] ~ jaučius, [ˈgɑɪdjs] ~ gaidžius; • ca ac é is ique galūnių edukcija, exemple.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈeɪnɑ] ~ šieną; • ca ac é is ique uni e sel ki čio a ac ionmen , exemple.: [ˈʋɑ ljɪɛ] ~ a lė, [ˈjeɪmɑ] ~ žiema. P incipal dis inc i is signe des elšiškių e k e ingiškių pa a mių es eg esy inė negalūninių umpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau ž . Rokai ė 1961:153; Gi denis 1962 149: 141150; LKTCh 2004: 235237; Zinke ičius 2006: 239241 e k .; enco e oi Vyniau ai ė 2021: 1525). Dans les e es no daiques k e ingiškių pa a mės plo e balsiai i, u en ous les cas pla inami (p z.: [ˈlepjɪ] ~ lipi, [ˈoɪnj] ~ šunį), e les ep ésen an s elšiškių pa a mės con e umpuosius e longguosius sons de mon u ine main iennen ces balsiusiko siau us (p z [ˈlɪpjɪ] ~ lipi, [ˈnjɪ] ~ šunį). Reg esy inė balsiów asimilacja peu a oi lieu dans les cas sui an s: 1. T ump negalųjųūninių i, u (balsio i asimiliacija se p odui seulemen a an minkš ąjį p iebalsį), exemple: [ˈgljɪ] ~ guli, [ˈgɪljɪ] ~ gili; 2. Quand les oix i, u en en dans d iga sies il, e , ul, u , d ibalsio ui sudė į, comme: [ˈsjmlj] ~ smilčių, [ˈgjɪ jdjɪ] ~ gi di, [ˈdûljkj] ~ dulkių, [ˈgû jkjjnjs] ~ gu kšɪnius, [ˈpkjkj] ~ puiki; 3. Quand les oix i, u son d'au es o igines (d iga siues [on], [om], [en], [em] is an, am, en, em, comme: [ˈluŋgs] ~ langus, [smjˈdjːs] ~ samdys, [pjˈŋjɪs] ~ penkis, [ɪ jkjmjsjɪ] ~ is empsi; les longs [oː], [eː]·iš ą, ę, pa exemple.: [ɪˈkûːsjɪ] ~ danskąsi, [ɪjˈsjpj jːsjɪ] ~ išsp ęsi; duibalsiues [eɪ], [o] de ie, uo, exemple.: [ljɪɪpjns] ~ liepynas, [ˈpûːds] ~ puodus). Plùngée (LKA 156), comme e pa ou k e ingiškių pa a mės plo e, balsiai i, u ne u ė ų bū i pla inami p ieš aukš u inio pakilimo ga sus. Vis dėl o eg esy i- nė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse iksuo a: pažymė a, kad negalūniniai balsiai i, u, ainsi que d iga sių il, e , ul, u p immuosius dėmenis cons i uan s i, u, eikiami asimiliacijos (Zinke ičius 1966: žemėl. No. 19, 464; e e. No 70, S aipsniai / A icles 297 Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu 515; žemėl. N . 71, 516); eg esy inės balsių asimiliacijos galė ų bū i eikia- mi d ibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 58, 503, žemėl. No 59, 504, e e. No 61, 506); pou aien aussi ê e main enues des é oi s kai ki čiuo i pusilgiai i, u (G ina eckienė 1982: 38). Reg esy inės balsių asimi- liacijos elik ai iš yškėjo cen inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės, į ku ią pa enka Plùngė, eks uose (Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007: 11). To pa ies a minio plo o Kuli, Bud i, i šiam cen iniam a ealui nep i- klausančių Da bnų šnek ose, am ik o balsių i, u asimiliacijos eikimo ezul- a as apibūdin as ne kaip nauja onema ( elšiškių a eju), be kaip os pačios o- nemos a ian ai (siau esni [e], [o] alo onai) (Babickienė 1991: 15). P idu ina, kad k e ingiškių plo e am ik ais a ejais y a a liepiami negalūniniai siau ieji umpieji i, u, be šis siau umas nep iklauso nuo eg esy inės balsių asimiliaci- spo adišjes (G ina eckis 1978: 126). Le onc ionnemen de l'assimilia ion con i me égalemen e de la seconde moi ié du XX s. analyse de ma iè e alminée manusc i ée a an le hau eu de l'ascension des sons les oix i, u sou en nepla inis (Vyniau ai ė 2018: 151, 156158). Tou e ois, des é udes quan i a i es sou enues pa des mé hodes de dialec ome ie mon en que ce ai n'a pas de g ande in luence à la di é encia ion des k e ingiškių e elšiškių pa a mių du no d (Mikulėnienė, Čepai ienė e k . 2019: 229270, 312) (ž . igu e 2). a. Plùngės (LKA 156) dans les a ian es in e moniques u ilisées pa la popula ion, il exis e des cas où agi eg esy inė balsių asimilacija, quelque peu plus di e si ie les cou s osių i, u, ne pa icipan an s à un composi ion de doppa sių, a liepemen (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021: 1032119). Donc eg esy inée balsiés assimilia ion alen ina comme assez Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kiek Plùngės (LKA 156) gy en ojai su- okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a mi- a ijuojan a minée pa icula i é. nę pa icula i é, e é alue ce signeio miškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Taikomas ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen- nomenkla ū inę kai ą. Remiamasi dina ų la âche d'é alua ion concep uelle Mikulėnienė 2016: 95–96; C ame 2016: 5–14). Kalban is lais u a miniu ko- du, pa eikėjų klaus a apie a minius šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių ski umus, aip pa užduo a klausimų, susijusių su pag indiniu ski iamuoju a - miniu požymiu – eg esy ine balsių asimiliacija. Užda iniai: 1) a si ink i medžiagą iš in e iu su in o man ais; 2) išanali- zuo i Plùngės (LKA 156) gy en ojų kalbines nuos a as, susijusias su eg esy i- nės balsių asimiliacijos (ne)a pažįs amumu; 3) į e in i eg esy inės balsių asi- miliacijos nomenkla ū inę kai ą. Ti iamąją medžiagą suda o 2019 m. Plùngės apylinkėse su ink- (P es on 1999: xxxi xxx ; Aliūkai ė, i données: à p opos 9 h. des en egis emen s audio. insc i e po ois di é en s ois pa eikėjus: jaunesniè es (jusqu' 30 m.), médiu ines (3149 m.), senio es (50 m. e SIMONA VYNIAUTAITĖ 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII senio ). Ce e épa i ion es basée su le p oje Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: op imisa ion du éseau de poin s e in e ac i ioji a minės in o macijos sklaida (N . VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) mé hodologie (Kalėdienė, Mikulėnienė 2014: 375). Pa eikėjai zachi ue pa ab é ia ions: les p emiè es le es indiquen LKA punk u (PLN Plùngė), le second ca ac è e des umpinys ma que pa eikėjų amžiaus g upę (JAUN jaunesnieji ka a, VID idu inė ka a, VYR y esnioji ka a), le oisième ski į (M mo e is, V muž), e le nomb e indique les espondan s ly ingus de la même géné a ion. 1.TERMIN (NE)IŠSKIRTINUMAS PUNGIŠKI POUZEURIU 1.1. Balsių assimiliacija comme di é cinis ai linguis Reg esi e balsi des assimila ions p écessen es classi ica ion des a mes pas donnée de plus g ande signi ica ion An ano Ba anausko e An ano Salio, pa ikslinusio Kazimie o Jauniaus a mes sci amen o, classi ica ions du no d des e esaičiai en géné al n'on pas é é assignés en pa a mes (ž . Salys 1933: mapaio įklija; Salys 1992: 3036; Ge žo ai ė 2014: II mapėlapis i komen a as; Ge žo ai ė 177149; Mikulienė 142152) (ž 2018: 3 177). Ce e a minée pa icula i é p incipal ai dis inc i des no d basaichs commencée à considé e Zigmo Zinke ičiaus e Alekso Gi denio dans la classi ica ion des a mens Li uiniens (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147) (ž . 4 igu e.). Il a é é di que les mêmes no d basaiques ca ac é isen in ui y i k e ingiškių e elšiškių šnek ų ca ac é is ika, quand k e ingiškiai géné alemen ema que eg esy inę balsių assimiliaciju Sedõs, Telši, Mósėdžio e k . apylinkėse, e les ep ésen an s elšiškių pa a mės a i en l'a en ion su balsių i, u pla inimą p ieš aukš u inio pakilimo 1981 sounds (Gi denis: 23). Bien e peu, mais insc i e des cas, quand assimiliacia Plùngėje (LKA 156) į a ių, exemple: din a kaip yškus a minis požymis, ski ian is nuo kaimyninės pa a mės ie o- šuni če di Telšē, elšėškē, Plungė di šoni, o če šuni, če Telšē. Jézau, nē, si ce zènuokė , pa iždžiou, chez mumis aussi dė b no ėina muo e is, dab ana es é ažia osi, i Vuoki ėjė é ažia a hie , eišk, ana elšėškė, o če g en i on anuos uoki k ski no, aš če jau eso ėk a plungėškė. Eh, dis-je, p on a k galininkas quoi šunį, p on a k, e ana di šuni, e sakau če Plungė di šoni. Pè ei lab škē, oi as dėdėlē. Tas dėdėlē (PLN_VID_M3); Telšē sak u bul iu, ce saks bol iu Plungie. Pla elē, Plungė clai iausē bol iu, clai iausē bol iu, clai iausē A icles a icles 299 / Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu (PLN_VID_M3)3. Ce e in o ma ion es communiquée pa l'au o i é compé en e. Pas ebimà balsio u e du même balsio, en an dans le d iga sio composi ion, assimilació ki čiuo es posi ions, dans lesquelles ce aužas plungiškių a ojamų a minių a ian ų duomenimis e es nuoseklesnis (plg. Vyniau ai ė 2021: 103119). Pa eikée neabejo inai ce e pa icula i é employai comme ès iches a miné signe, dis inguan plungiškius des elšiškių pa a mės a s o ų. Reg esy inée balsies assimila ions econnaissabili é sie ine (peu -ê e en pa ie) e a ec lingubinées connaissances, exemple: cela če as k e ingėškiu ė elšėškiu as skė om, euo ėšk aš on žėnau, pa iždžiou nomėni ėk mes sakuom ė, o elšėškē jau numini (PLN_VYR_V3)4. Už ik in umas ema quan balsio i a liepimo di é ences a an hau u inio ascensio ga są šiau ės žemaičių pa a mėse, une pa , ody ų eg esy ines balsių asimilacijos di e encinę galią, sa a pažįs amumą pa eikėjo požiū iu, au e pa us, s a s y ina, si b dis inc s des linguis iques héo iques aussi assimiliacija se ai pe ceukiama comme assimamasis b uožas. Comme on oi , les disposi ions des in o man s s y uen du main ien du plein assimilia ion acilemen econnaissable e no d des e es dis inc e- -on d'un ai e minal jusqu'à un ce ain sa oi . Ne a mes ine que la capaci é des deux de ces pa eiki eu s à econnaî e assimilia ion es liée à leu s spéci inées connaissances su les e esaiques a mines pa icula i és. 1.2. Balsiés assimilia ion comme blankusis a minis signe Quel que plus équemmen ixe des cas, où eg esy inė balsių assimiliacija n'a pas é é ema quée, elle neį a din a comme yškus a minis signeis. Balsio di usion ou nonpla ina ion dans la posi ion co espondan e es pa essence considé é peu signi icšmingu, pa exemple: no, šoni, nous zoiki, zuiki, zoiki, no, če ės ėik gal kažkuoki e oliucėjė ės ėik ks ū kalbū, no, kp sak ė. Eh, zuiki, zoiki, même ne zėnais, je moi même pas ema qué de sa, pas ema qué, zuiki, zoiki mon če pe i es cê oms de ik ūju, zuiki, zoiki mon ès ėik in onacėjė žemai ėška, ce papa n no kp ė, ėskas no malē (PLN_JA_UNV3). Selon In o man , plus impo an aožas es l'in ona ion, qui en géné al assez sou en ema quée, pa iculiè emen nekalbančių a s o ę bei sug e inus abiems no ds žemaičių pa a mėms appa enan čių ie o ių 3 In o man ė a ilologinį išsila inimą, es klausiusi dialek ologijos ku są. 4 žemai iškai žmonių. Asimiliacijos eikšmės neįž elgiama i išgi dus kalban elšiškių pa a mės Pa eiki eu in e isi a ec Žemai ija liés aux suje s, éc i ains, pa icula i és, pa ois lui-même ašo ex us žemai iquemen . SIMONA VYNIAUTAITĖ 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (Plùngės, Skuõdo) a mines pa icula i és, pa exemple.: ėš a a kalbuos a uod, que o ne uolėi Plungės če kažko gėmē. [...]. Tėn beaucoup nesiskė (PLN_VYR_V3). Skouds o umu, be Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  elšėškē, be mes esam k e- skė ingėškė, mais ėi skė om, é idemen , que ėn anėi uokėi, o i déjà spėcelē demand ėis ėn ėina kė a ga sa kažko pama ė, ka ėn skė s, déjà ēp šnekon simple, c'es ... Jau ė dūninink déjà kė s dalks déjàn (PLN_VYR_V3). Ainsi on peu di e que la aleu des dis inc i s signes es édui e, ces ca ac é is iques acknowledgeabili y en essence nécessai e une g ande a endume, įsiklausimen , e nœuds du no d en géné al comp ennen comme assez ien isas linguiniquemen poin de ue plo s. Ai u é, que le no d des e es elšiškių e k e ingiškių langbinį ien isumą a con i mé e des mé hodes quan i a i es e ec uées enquê e (Mikulėnienė, Čepai ienė e k ., 2019: 229270, 312). Reikšminga, que su a endume, no abume pou écou e les di é ences phoné iques con i me e l'au e in o man men , exemple: nežėnau, kp o če dab oi iduomē ėi ga s, je o bū nesulgėno ėik a idžē ūi ga sū (PLN_JAUN_V2). Isole ce ains di é ences phone iques dans ce cas es de enu assez complexe, où ce qui plus acilemen ema qués é aien lexiques di é ences, exemple., mo s des knuisis, kiocis usageimas de K e ingõs, Mósėdžio kilusių habi an s. Da niau équen eg esy inée balsiés assimilia ion é yškėjo comme audi eu s impe cep ible signeis. Les di é ences les plus ma quan es en e plungiškių e elšiškių men ionné le mo ainsi a lepimen , pa a džių p iesagų da yba, eg.: que kažkp ne, mon a uod, ėns is ū uokiū pag indėniu as p, ēp, que, no, lab ne ė sakuom, a plus no nē, mon a uod, kad žuodžė panašus (PLN_VID_M1); quelquekp je a sėmėno mon sakda a a elšėškė, ka nous sakuom Be nuo alė, -kalė, uo anėi di -k ė (PLN_VID_M2). Jego sak Be nuo alė, anėi saka Be nuo ė (PLN_VYR_M2). Pakláusus peu -ê e en enduimi quelque quel di é umai elšiškių pa a mės a s o ės nuo Skuõdo kalbėjime, bien que e b e , men ionné un au e a ika ų a ojimas, ej.: negė do, ik siau diemesi, que a as uoks ne č, e plus (PLN_VID_M1). Pélėž ina, que Plùngė (LKA 156) ombe dans la même a ika ų a liepa ion zone ( ou es les o mes, sau une ce aine excep ion, p é end , d), héo iquemen ne de ai ê e di é ences (LKT 1970: 19; Vanagienė 1982: 95, Ch. No. 80; Salys 1992: 2325; LKT 2004: 240, 257258). Néanmoins, en é aluan le a ian icisme ac uel il aud ai eni comp e des possibles changemen s, mais il es é iden que des ep ésen a ions de di é en s e esaiches ada mies a icainas beaucoup plus ema quées que l'assimilia ion5. 5 Cela con i me des p op es e esaiches ema ques, e.g., au eu de l'a icle ai dû en end e en end e de Telši kilusios mo e s susi ūp imą, même pas ignemen , à cause de la o me u ilisée dans ce e ille la G ande Gue e des e esaičius, ca , di elle, les gens, don na ale Telšia, ne le disen pas, ils pa len e esaičiu; ie a iškės a is, Plùngė, Telšia du Rie ã o, T ẽ ų di è e a ika ų a liepimu, e Vanių A icles A icles a icles 307 / Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu Pe ulis Valdas 2005: Zemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė s uc u e. – Geog aphie mé as is 38(1), 163175. Dennis P es on R. 1999: In oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiiixl. Ragauskai ė Alma 2016: Li uanien e nokul ū inis egiona imas: dak a o dise acija, Vilnius: Li uanie musikos i ea o akademija. Rokai ė Bi u ė 1961: Quelques nou eaux suje s de phone ica des a mens dounininkų des e esaiques. Li uiniens pa lo y os ques ions 4, 141155. Salys An anas 1933: Kelios no es à l'his oi e a miques. A chi um Philologicum 4, 21–34. Salys An anas 1968: Li uanies de la langue a mes. Li u iens encyclopédia 15, Sou h Bos on (Mass.): Li u iens encyclopédia publikla, 571589. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Language Va ia ion Eu opean Pe spec i es: Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional Con e ence on Language Va ia ion in Eu ope (ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Ams e dam: Benjamins, 233248. Vanagienė Bi u ė 1982: A ika ų č, dž a liepimas a an galūnę. A las de la Li uanie II. Foné ique, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 9396. Vyniau ai ė Simona 2018: Reg esy inė balsiów asimiliacja sznek ose pa ibio pa a miów północnych ziemaić XX a. 69 według ź ódeł manusc ip owych. Des p oblèmes d'his oi e des langues e de dialec ologie 5, Vilnius: Li u iens langue ins i u , 140166. Vyniau ai ė Simona 2020: Plungės geolek as eg esy inės balsių i, u poin de ue de l'assimilia ion. Li uiniens pa le 14, 119. P ieige su in e ne : h pswww.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba://a icle/ iew/22465/21727. Vyniau ai ė Simona 2021: Te minio signe s a ica e dynamique: e esaičių eg esy inės balsių asimiliacijos a ejis: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens dialek ologija: compa ginamoji a mių oné ique e mo ologie, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė, Vilnius: Li u iens ins i u du langage. SIMONA VYNIAUTAITĖ 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al Change o Fea u e om he Poin o View o Plungė Residen s SUMMARY The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic dialec ology and pe cep ual dialec ology. A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian subdialec s. The in o man s end o conside eg essi e owel assimila ion a dis inguing and weak dialec al ea u e, bu i is no ega ded a cha ac e is ic ea u e. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e signi ican . I is no ewo hy ha ano he alue ca ego y comes in o play when assimila ion is unde s ood as a ea u e o non-dialec al speaking; in his case, owel na owness is associa ed wi h he exp ession o s anda d language. The esea ch indings e eal a he high dialec al homogenei y o No he n Samogi ian om he poin o iew o he in o man s and imply ha as linguis ic a ia ion inc eases, eg essi e owel assimila ion will no be pe cei ed by communi y membe s as a mo e easily ecognizable dialec al ea u e wi h a high di e en ial powe . P ésen ée 2022 m. au 5 aoû d. SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie simona. yniau ai [email protected]