Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis)
Abstract
Straipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio garso įrašų) tarminius duomenis iš geriausiai XX a. raseiniškių patarmę turėjusių reprezentuoti septynių LKA punktų: Kùrtuvėnų (LKA 195), Kušlekių (LKA 225), Pãdubysio (LKA 226), Krãžių (LKA 257), Kel̃mės (LKA 258), Adomáičių (LKA 292) ir Pãkražančio (LKA 293). Per daugiau nei šešis dešimtmečius patarmės šiaurinėje dalyje tarminių ypatybių vartosena pakito. Tačiau XXI a. 2-ajame dešimtmetyje raseiniškių patarmės vyresniosios ir vyriausiosios kartos patarmės atstovai kalba vietiniais raseiniškių patarmės variantais (tarmine kalba), susiformavusiais tradicinės patarmės požymių pagrindu. Minimalių ir maksimalių tarmiškumo rodiklių skirtumai bei vyraujančių rodiklių svyravimai įrodo, kad tarminis heterogeniškumas tiriamai Kel̃mės zonai būdingas jau XX a. 2-ojoje pusėje. Tačiau didesni tarmiškumo įverčių svyravimai garso įrašuose nei tekstų fragmentuose atsargiai leidžia teigti spartesnę patarmės kaitą XXI a., vykstančią dėl konvergencijos procesų.
Full text
270 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-0346-8421 Las di ecciones de
in es igaciones Cien í icas: geoling is ica, socioling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-13
SUET ZEMAIČI RASEINIŠKIH
NIAURINS DALIES
TARMIŠMO CIMIČIAI
(XX A. 2-OJI PUS
A. XXI 2-ASIS DEŠIMTMETIS) También
Dialec al Changes in he No he n Pa
o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai
(2nd Hal o he 20 h Cen u y –
2nd Decade o he 21s Cen u y)
ANOTACIÓN el
A ículosnij se examina su os ie asaichos aseiniškių no es de la pa e XX a. 2-os de la y
XXI a. 2-o decenmicio a miškumas. Los cambios de in e mi encia se e elan analizando
da os de dos pe íodos de ma e ial ( agmen os de ex os manusc i os de la segunda
mi ad del siglo XX y g abaciones de sonido de la segunda década del siglo XXI) de los sie e
pun os de LKA que mejo ep esen an la aceiniškių pa a mę u ėjusių: Kù u ėnų (LKA
1956), Kušle (LKA 1953), Pãdubysio (LKA 22), K žių (LKA 25), Kelmai (LKA 257), Adommičių (LKA 292)
y Pãk ažančio (LKA 293).
Du an e más que seis décadas diez años pa a més en la pa e no es e de a mínicos
peculia idades a osena paki o. Sin emba go XXI a. en la 2-ajamés de la década aseiniškių
pa a mės y esniosios i y iausios gene aciones pa a mės ep esen an es habla locales
aseiniškių pa a mės a ian es ( a mine kalba), susi o mususios adicinės pa a mės požymių
pag indu. Minimalios y maximales a miabilidad indicado es di e umai así como y aujan es
indiciklių s y a imai demues an que a minis he e ogeniškumas es udiama Kelmės zona
ca ac e ís ico ya XX a. en la 2o pa ėje. Sin emba go mayo es a miškumo į e čių s y a imai en
A ículos A icles 271 /
Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai
(XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is)
g abaciones de sonido que ex os agmen os cau elosamen e pe mi e a i ma spa esnę
e gencijos p ocesų.
ESMINIAI ŽODŽIAI: pie ų žemaičių aseiniškių pa a mė, Kelmės zona, a miškumas,
pa a mės kai ą XXI a., yks ančia dėl kon a miškumo odiklis.
ANNOTATION
The a icle add esses dialec al speech (dialec icism) in he no he n pa o he Sou he n
Samogi ian o Raseiniai in he 2nd hal o he 20 h cen u y and he 2nd decade o he 21s cen u y.
Dialec al changes a e e ealed by analysing he dialec al da a o wo pe iods ( he agmen s o
manusc ip ex s o he 2nd hal o he 20 h cen u y and he audio eco dings o we e conside ed
he 2nd decade o he 21s cen u y) om se en poin s o Li huanian Language A las, which
he bes ep esen a i es o he subdialec o Raseiniai in he 20 h cen u y: 225 Ku ė unai (LLA
195), Kušleikiai (LLA 195), Padubys (LLA 227), K ažiai (LLA 25), Kelmė (LLA 25), Adomaičiai (LLA 25), and
Pakan is (LLA 293). The usage o dialec al ea u es has unde gone ce ain changes o e mo e han
six decades. Howe e , in he 2nd decade o he 21s cen u y he ep esen a i es o he
subdialec o Raseiniai o he olde and oldes gene a ion use he local a ie ies o he subdialec
o Raseiniai (dialec al speech), which de eloped on he basis o he ea u es o he adi ional
subdialec .
The di e ences be ween minimum and maximum dialec al indica o s and he a ia ions in
dominan indica o s p o e ha he a ea o Kelmė al eady exhibi ed dialec al he e ogenei y in
he 2nd hal o he 20 h cen u y. Howe e , mo e p onounced a ia ions in dialec al alues
demons a ed in audio eco dings compa ed o ex ual agmen s implican a ca e ul conclusion
abou a mo e apid change o he subdialec in he 21s cen u y as a esul o he p ocesses o
con e gence.
KEYWORDS: Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai, Kelmė a ea,
dialec icism, dialec al indica o .
1. ĮVADAS
Un exhaus i o es udio de oda el su de los ie as aseiškių pa a mės á ea
e eló en la pa e no e ac i a con las conexiones comunica i as
comuni a ias pai aiminčią Kemės zoną (Damb auskienė 2021: 65, 19 ig.)1. Į ją
pa enka ylika Lie u ių kalbos a laso ( oliau LKA) de pun os: Gùdmoniškė (LKA 162), Šáukėnai
1 Comunikacinías elaciones se en ienden como con ac os comuni enios con o as
comunidades, nulem i ecuniausių de mo imien o di ecciones a cie os obje os, plačiau é.
65 y allí mencionada li e a u a.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(LKA 194), Kù u ėnai (LKA 195), Váigu a (LKA 224), Kušlekiai (LKA 225),
Padubysỹs (LKA 226), Kiauno ia (LKA 227), K ãžiai (LKA 257), 25 Kemė (LKA
258), Kubliai (LKA 259), Tý u ėnai (LKA 260) Adomáičiai (LKA 292) y
Pãk ažan is (LKA 293).
Sociokul ū inių inklų duomenimis, žemai iškosios bend uomenės iesiogiai
Damb auskienė 2021: 64 o pe s uk ū ines duobes inculadas con los al š aičiais ( aka ų
šiauliškiais y kauniškiais) y (a ) žemaičiais a niškiais (Damb auskienė 2021: 6375)2. Es o
demues a que los ca ac e es de las adicionales pa a més undamen o besi o mándose
Kemės geolek as es pe eiginis (plg. : Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 259260; Damb auskienė 2021:
93–97). O a miškumo odiklių pa ik a pa i ino Kemės zonos, a ba pa a mės
šiau inės dalies, a minį he e ogeniškumą (Damb auskienė 2021: 102–106).
Ta miškumas naujuosiuose a miniuose da iniuose geolek uose (i egiolek-
uose) sup as inas kaip a minių požymių ealizacijos, p iklausančios iek nuo
obje i os (sociodemog aphinių), an o y desde subjek y ių (kalbinių nuos a ų) eiksnių,
exp esška (Mikulėnienė 2020: 45)3.
Basándose en la XX a. 2-ojea mi ad es ablecidos iso onios de dis in i os y
ca ac e ingíos signos, escla ecido que la mezcla de pa icula idades
zemai iškųjų y aukš ai iškųjų a minių pudo se sólo pa a mės pa ibyje con
aka ų aukš ai šiauliškiais, sob e Gùdmoniškę (LKA 162) y Kù u ėnus (LKA 195), (plg.
: LKA II: 4445, bajo. 27; LKA II: 5354, bajo. 35; LKA II: 7779, bajo. 64; LKA II: 7779, bajo. 66;
LKA II: 8486, bajo. 69; LKA II: 8788, bajo. 71; LKA II: 9397, bajo. 80; Damb auskienė 2021: 40),
é. 1 igu a.
De ig. 1 se e, que kamieno ki čiuo ų ė (27) y o (35) iso onės išsidėsčiusios pa a mės pačiame
no es imiame pe aš ía (plg. LKA II: žemėl. 27, 35). Desde el ángulo no eño al su pa a mé i ine
on e a, sepa ančia bajos y al os aičius, a kamieno ki čiuo ų ie (64) y uo (66) izo onės, y aka ine,
sepa ančia bajos aseiniškius y a niškius, kamieno i agalių am, an (69) y em, en (71) izo onės (plg. LKA
II: mapa. 64, 66, 69, 71). Sólo los iejos junginos * j, *dj (80) iso onė, besi ęsian i desde el no eño
pak aščio hacia el su , di ija pa a mės plo oa (plg. LKA II: žemėl. 80). Así iso onių pluoš as coincide con
iba, dis inguančia aseiniškius desde aka os alš aičių šiauliškių. Higieneci, in e mínicas peculia idades
mezimo no pudo es a del pa ibio emo as localidades. 2 Sin emba go Sob e los concep os de las edes
sociokul ú icas más ampliamen e é. Damb auskienė 2021: 6364 y allí mencionada li e a u a. S uk ú ine
duobe se denomina la si uación cuando en e dos pun os LKA es á in e inspés uno o a ios uen es de
dis az de lengua secunda ias, que puedan hace in luencia á cani a de la lengua local; más po sob e
s uk ú icos duobios concep ó é. Bu 1992: 8311; 2000: 345423; 2004: 349399; más plg. Gečienė 2009: 133;
Damb auskienė 2021: 63, isnacha 90. 3 Pombėž ina, que el concep o de a miškumo en los nue osos
a mónicos da iniuose alpina an o a minę, an o y a miškąją lengua. Sob e a minesa y
a miškosios lengua samp a ą é. des e a ículo capí ulo 3 en.
A ículos A icles 273 /
Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai
(XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is)
hace unos años las pa icula idades zemai iškųjų y aukš ai iškųjų pe sidengamien o
con i mado Kemės (LKA 258) pun o XX a. 2 a. de la a mine a ma e ial (Mikulėnienė, Čepai ienė,
Bakšienė y k . 2019: 152716,). 1 PAV. Ski iamųjų y ca ac e ís icaingųjų a minių peculia idades
iso onės pie ų žemaičių aseiniškių pa a mės plo e (suda ė L. Ge žo ai ė). Izo ones ma ca
núme os, co espondien es LKA II mapasapios núme os. LKA punk us ma can es ci as
co esponden a los núme os indicados de los pun os LKA
(LKA I: 2130; LKA II: 917; LKA III: 919)
Išaiškin i a minių ypa ybių a osenos nea i ikimai XX a. 2-ojoje pusėje bei
apode ándose oda Kemės zona pe eigiškumas XXI a. 2-ajam década en pe mi e
spė i, que peculia idades ya XX a. no ue on consis en emen e man enidas y en
o as mejo amen e aseiniškių pa a mę u ėjusiose ep esen a LKA pun os. Po consiguien e
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII es impo an e e alua a minių
pa icula idades ealiza imą en aquellos pun os LKA, en los cuales XX a. 2-ojoje
pa e los signos enían se man enidos mejo amen e. El obje i o de es e
a ículo de e mina los cambios de a miškumo de la pa e no es e de las
aceiniškias del su desde la XX a. 2-a mi ad has a XXI a. 2-o década. A in de
log a salikilce es as a eas: 1) iznag ina se la ealización de las
pa icula idades a mínicas agmen os de ex os manusc i os de la XX a. 2a
mi ad y XXI a. 2o decenlio de la lengua šnekamosios sonido en ašuos, de e mina
a miškumą; 2) calcula los indicado es de a miabilidad y es ablece el ni el de
a miabilidad; 3) ealiza apibend in ų a miškumo es im e cias comp obá y
Ty imo objek as – XX a. 2-osios pusės i XXI a. 2-ojo dešim mečio Kemės
e alua a miškumo cambios. in e miškumo de la zona.
El ma e ial del es udio y su me odología de selección. a. En la 2o mi ad no en odos
los pun os de LKA de la zona Kemės se man u ie on las ca ac e ís icas a minas
consecu i amen e4, y mejo 225 aseiniškių pa a mę ep esen aba sie e pun os
de LKA: Kù u ėnai (LKA 195), Kušlekiai (LKA 225), Padubysỹs (LKA 227), K ã (LKA 257),
Kemė (LKA 258), Adomčiai (LKA XX 292) y Pãk ažiai (LKA 293) (plg. Zinke ičius 1966: 1314,
101102, 448, 452, 453, 106108; LKA II: 73, 7778, 80, 8485, 8788, žemėl. 3, 7, 19, 20, 27, 32, 35, 40, 41,
473, 477–479, 487–489, 491–493, 503, 505, 512, 513, 515–516, 518; 1994:
43, 64, 66, 68, 69, 71, 105; LKT 1970: 2223; ambién é ansminius ex os LKT 1970: 100103,
106108, 111112, 115117, 118128; LKTCH 2004: 206208; 211212; Salys 1992: 36; plg.
Damb auskienė 2021: 4041, 43). consiguien e a ículo jun aban dos pe íodos (XX a.
2-a mi ad has a XXI a. 2-o decenlicio) a minesa da os de ma e ial de es os se ynių
Kemės zona
LKA pun os.
Los da os del p ime pe íodo ma e iales ecopilados de Ins i u o de la lengua
Li uania Geoling is ica cen o Ta mių a chy e conse ados manusc i os de
sąsiu inių eks ų, compilados y записаны abou 19571961 m., agmen ų (ž . 1
p iedą). Manusc ip a i os ex os se basa po an o, que XX a. 2a pa e de
a míns g abaciones de sonido de in es igados LKA pun os Li u ias del ins i u o
Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e no. Los da os del segundo pe íodo
ma e ial au o és de es e a ículo 2016 2019 m. ecopila ía y a dic o oną g abados
p esen ado es o ales hechos (ž . apéndice 2). F agmen os de ex os a míns
manusc i os desde Kù u ėnų (LKA 195), Kušlekių (LKA 225), K ãžių (LKA 257), Kemės (LKA 258), Adomáičių (LKA 292) y
4 Te minių ypa ybių a osenos nenuoseklumai es ablece Gùdmoniškėje (LKA 162), Šáukėnuose
(LKA 194), Váigu oje (LKA 224), Kiauno iuosè (LKA 227), Kubliuose (LKA 259) y Tý u ėnuose (LKA
260), (plačiau ž . Damb auskienė 2021: 3031, 4043 y allí mencionada li e a u a). Po lo an o,
es os pun os LKA no se analizan en el a ículo.
S aipsniai / A icles 275
Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai
(XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is)
Pãk ažančio (LKA 293) es išlūs, de Pãdubysio (LKA 226) ne išlūs5. Las g abaciones de
oz de dic o ono in es igación seleccionadas así, pa a que el ma e ial ue a cuan o
au en iškesnė, i. i. no pokalbio inicios, y cuan o más a de, cuando pa eikėjai habla
habi ualmen e, nebe aisydami sus idiomas. Nag inėjamos g abaciones de sonido
du ación 3 ho as 29 min. 3 sec., pa eikėjų amžius desde 43 has a 85 años, é. 2 anexo.
Ejemplos ilus á icos de asgos e minos de agmen os de ex os de la XX a. 2a
mi ad se p esen an manusc ipciones de susui iones, y de a. 2o década de sonido
g abaciones a ículo au o es su ansc ibui i in e na ionale one ine Dado que los
abėcėle (TFA)6. A siž elgian į ai, kad a miniai eks ai, kaip įp as a adicinėje
dialek ologijoje, bu o ink i emian is NORM k i e ijumi7, ikin is kuo objek-
y esnio duomenų palyginimo, a miškumas nus a omas nag inėjan y esnio-
sios i y iausiosios ka os ga so į ašus8.
p ocesos de ecopilación de ambos pe íodos sepa an más de XXI 50 años, el análisis
de la ma e ia de e mios no solo dis ingue los cambios de las peculia idades de los
e mos desde la XX a. 2a mi ad has a la XXI a. 2a década, sino ambién el ni el de
Keynes en la zona.
Me odología. Ta miškumas an o ex os agmen os, an o en insc ipciones se
es ablece ijando odos posible ealiza se y ealizándose (užesc i o y
p onunci a as) dis in i os, ca ac e ingąsias y blankiąsias peculia idades.
Ski iamosios peculia idades: 1) bend inesa lengua d iblasías uo, ie a liepiami [iː], [uː] ó
di ongoidais [iːi ], [uːŭ]; 2) d iga siai an, am, en, em man enikomi sanos (Zinke ičius
1966: 1314, 101102, 503, 505, 512, 513; 1994: 106, 108; LKA II: 7778, 8485, 8788, 64, 66, 68, 69, 71
mapas; LKTCH 2004:
206 y k . ).
Būdingosios peculia idades: 1) kamieno y c učiuo as galūnės ilgieji į emp ieji ė,
o a liepiami [ɪɛ], [ɔ] (Zinke ičius 1966: 473, 479; 1994: 107; Salys 1992: 36; LKA II: 27, 35;
LKTCH 2004: 207), 2) nenuosos man en man enimien os de las an iguas jun as
* j, *dj (Zinke ičius 1966: 518; 1994: 107; LKA II: 80); mapapis; ose galūnėse no
LKTCH 2004: 208).
Blankiosios i ki os, a ba sa i osios, ypa ybės: 1) umpieji balsiai neki čiuo-
dia iami (consis e sólo en e s, š, z, ž y l, , m, n), longieji umpėja
5 Rišlaus už ašy o eks o iš Pãdubysio (LKA 226) LKA punk o Geoling is ikos cen o Ta mių a -
chy o onde ne as a.
6 Sob e aplicación del TFA a las lenguas li uanas peculia idades a apun a más ampliamen e é. Bakšienė,
Čepai ienė 2017: 105–135; Bakšienė, Čepai ienė 2017a: 203–229.
7 Angl. non-mobile olde u al man, lie. sėslus y esnis kaimo y as (plg. Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a:
3233 y allí mencionada li e a u a).
8 Vieje os de la gene ación desde 36 has a 60 a., más iejos desde 61 a. Debido a ag adedo es
a ibución a gene aciones é. Damb auskienė 2021: 10.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Zinke ičius 1966: 448, 452, 453, 708, 107; LTC 1970: 23; LKA II: 3 y 7 mapas; LTCKH 2004:
207, 2) en una galón o, ama i [ɑ], [ɪ], [ɛ] (Zinke ičius 1966: 478, 487, 489]; LKA II: 32 y 40
mapapiai), 3) umpinami neki o i y, 108; LKA II: 109; LKA II: 109; LKA II: 10611; LKA II:
109; LKA II: 118; LKA II: 108; LKA II: 118; LKA II: 118; LKA II: 118; LKA II: 109; LKA II: 118; LKA
II: 109; LKA II: 109; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110;
II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II:
110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110;
II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II:
110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110;
II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II:
110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II: 110; II Los da os in e inos se p esen an en ma iz,
cons i uida sob e la base de los da os in e inos de ambos pe íodos.
Me odai. A ículos u ilizados mé odos de es imaciones quan i a i as,
es adís ico, ade inamonios de análisis y desc i omas.
Pa a de e mina los indicado es de a miabilidad se aplica la me odología de
escala kai os de a ian es a mínicas desa ollada po Danguolė Mikulėnienė,
p epa ada po Fumio Inoue (Inoue 2012: 121122; Mikulėnienė 2020: 6;
Damb auskienė 2021: 89–106).
Mé odo es adís ico pa ankus al calcula calculando el a miškumas y
a miškumo indiciklių idu kius10.
G e inamosas análisis y desc i omasis mé odos se aplican ealizando
obje i amen e calculados indiciklios de a miabilidad análisis, g e inando
a mínicos ca ac e ís icas de signos a osená, a miškumo indiciklios da os
S aipsniu ęsiami pie ų žemaičių aseiniškių pa a mės a ian iškumo y i-
y desc ibiendo ob us esul ados. mai,p ime a ez examinados aseiniškių
a miškumo į e čiai di e en es pe íodosų a minėje ma e iaagoje.
9 Es e a ibu o LKA omoes (LKA II, LKA III) neišski as, pe o mencionado LKTCH (2004),
(ž . Damb auskienė 2021: 39).
10 Vidu kių apskaičia imo me odiką ž . šio s aipsnio 16 išnašoje.
S aipsniai / A icles 277
Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai
(XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is)
2.TERMIN OBSERVACIÓN DE LA REALIZACIÓN El obje i o de la inicia i a es mejo a la calidad de la ida de las pe sonas.
MATRICA
Según análisis de la ma e ia Ta minesa, du an e seis décadas pa a més en la
pa e no es e de a mínicos signos de a osena paki o. Nunciado que an o XX
a. 2-ojoje pa e, an o XXI a. 2-ajamen década en la ealización de a míns
signosía di ie e no sólo casi en odos los pun os LKA, pe o y cada pa eikedo los
usaba di e en emen e a menudo, é. abelę.
Ishaikin a, que el dis inguimísimo signo di alsios ie, uo a lepamien o unbalsiais [iː],
[uː] ó di ongoidais [iːi ], [uːŭ] XX. F agmen os de ex os de la segunda mi ad del
siglo XX, se u iliza nesis émicamen e, po ejemplo: [lpi] ~ lepė, [ .na] ~ eną, pe o
[nika] ~ niko, [nc] ~ ipad (L 195), [kũkas] ~ kakaka Padegi (Padegi), [kũmi] ~ au emi,
[kũmi], [kũmi], [kũmi], [kũmi], [kũmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi],
[kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi], [kūmi],
[k] [kūmi], [kūmi], [k] [kūmi], [k] [kūmi] [k] [kūmi] [k] [kūmi] [k] [kūmi] [k] [k] [k] [kūmi] [k]
[k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [k] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] []
[] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [] [ a. XXI 2-o
decenio de los egis os de sonido es e signo es a o. Kiekhe ecuencias ie, uo
a liepamien o monbalsiais [iɑː], [uɑː] ó di ongoidais [iːi ], [uːŭ] za ixado solo
pa eikėjų de Kušlekių (LKA 225) y K ãžių (LKA 257) šnekamojoje kalboje ([ʋ1ˈjuːdɑ]
~ ažiúoda o (LKA_3_1), [ˈmjiɪjɛ] ~ a šè (LKA 257_31),] pa eikėjai 225 más
ecuen es co espondien es de la lengua de la ciudad a inesa. Požymis no
ijado (o зафиксированный только раз) Pãdubysio (LKA 226), Adomáičių (LKA 292) y
Pãk ažančio (LKA 293) en pun os (algunos en los que g abada no po uno p esen óją),
y es o indica su menks ančią a oseną.
Kamieno y c učiuo as galūnés la gos en en ojos ė, a la a liepamien o [ɪɛ], [ɔ] ex os agmen os muy
ecuen es ([ uoks akšas] ~ óks agšas, [žmuõgus] ~ žmogùs (LKA 195), [p adejau] ~ p adjau (LKA 225), [
kalejima] ~ į kaljimą (LKA 293). En los egis os ga so el a ibu o se usa nenuoseklamen e: si unos de los
(LKA 226), [p idejuom žuoliẽs] ~ p idjom žols (LKA 257), [ejú.o] ~ ž ejó i
(LKA258), [múo inas] ~ mó inos (LKA 292), [ alduõ s] ~ aldõ as, [idiẽs] ~ įds
ag adecedo es hablan es muy ecuen e, eso Pãk ažančio (LKA 293) esiden e en LKA 293_3 hablan
no iksuo as (ˈkoːlukji] ~ kolkyje, [bjɪˈbjl2ː jɑkɛ] ~ biblio ekà]. Sob e i ido co o de los balsios i, u (i
d iga sių il, i , ul, u y d ibalsio ui p ime os dėmenų) pla inación así ki cio a i ac ion, pe o ambos signos
y agmen os de ex os, y sonido í ašuas se u ilizan nenuoseklamen e. 11 Los ejemplos se p esen an
así, como apun a o iginales, po lo que ni es e, ni o os casos de ci cunchiación no co igi .
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
LENTEL. Ta miškumo ma ica12
LKA pun o Tex o
i ga so į ašas
Ski iamosios
peculia idad-
Būdingosios Būdingosios
peculia idades Blankiosios
y, ū
T i agal. an, am, en, em
(on, om (un, um))
* j,* dj
Ilg. į emp . ė, o kamiene y
ki č. galūn. : ie, uo ki č.
T i ap adž. am, an, em, en
ą, ę, en, ų neki č. galūn. : a,
: a, e, i, u (an, en) i, u (an, en)
neki č. kamiene i galūn. :
neki č. kamiene y y, ū
u galūn. : i, u i, u (il, i , ul, u ,
di usión di usión ai, ei: a, e
Galūnių ab e iamien o
en e s, š, z, ž y l, , m, n)
Re i o de Ki cio
An esd. pe i p iel.
po : pa -, pa pa -, pa
P iel. pas con kilm.
agmen o Kù u ėnai
(LKA 195)
LKA 195 (+) +(-) ++++0 (+) ++++0
LKA 195_2 (-) +(-) +/- +++(+) (+) 0 +/- (+) 0 +/-
LKA 195_3 (-) +0 (+) +++++/- (-) +(+) ++
Kušlekiai
(LKA 225)
LKA 225 (+) +(-) +++++/- +(+) ++/- +0
LKA 225_3_1 (+) +0++++(+) (+) 0 ++ 0/- 0
LKA 225_3_2 (-) +0+++++(+) 0 (+) +/- 0 0
12 Signi icaciones de los ca ac e es: + muy ecuen emen e (o uni e salmen e) se u iliza un signo; (+) signo se usa al p amaiši con la con o midad de
lengua gene inesa; +/- a ias eces egis ado el signo; (-) una ez (o muy a amen e) pa ado el a ibu o; 0 ni ez no a ado signo. Los agmen os de
ex o en la abla y los ejemplos más adelan e en ex o se ilus an indicando LKA pun o numbe į (p.ej., el agmen o de ex o de Kù u ėnų (LKA 195)
ma ca LKA 195), las g abaciones de sonido indicando LKA pun o numbe į, pa eikėjo amžių (2 signi ica la g abación de sonido de la gene ación mayo , 3 de la
gene ación más ieja) y pa eikėjo nume į, si de ellos (pa eik) hay más de 225 (p.ej., las g abaciones de sonido de los p esen ado es de la gene ación más
ieja 225 Kušlice (LKA 225) Limi_3_1 y Limi_3_2).
LKA pun o Tex o agmen o
i ga so į ašas
Ski iamosios
es peculia idades
peculia idades Blankiosios
peculia idades ie, uo: y, ū ie, uo:
T i agal. an, am, en, em
(on, om (un, um))
* j,* dj
Ilg. į emp . ė, o kamiene i
galūn. : ie, uo
T i ap adž. am, an, em, en
e, ą, ę, in o, ų neki č. galūn.
ė, o neki č. kamiene i ė, o
a, i, e galūn. : a, i, e y, ū
neki č. kamiene i galūn. : i,
ui) i, u (il, i , ul, u , ui)
ai, ei: a, e
(išsk. Galūnių ab e iamien o (išsk.
en e s, š, z, ž y l, , m, n)
Re i o de Ki cio
po :d An es. pe i p iel.
l. P iel. pas con kilm. l.
Padubysỹs
(LKA 226)
LKA 226 (+) +(-) +++++0+++++
LKA 226_2 0 +0+++++0 0 +(-) 0 0
LKA 226_3_1 0 +0+++++(-) 0 ++ 0 0
LKA 226_3_2 (-) +0++++++/- 0 ++ 0 0
K ãžiai
(LKA 257)
LKA 257 (+) +(-) + + (+) +(+) (+-) (+) ++/- ++/-
LKA 257_3_1 (+) +0++++++0+(+) 0 0
LKA 257_3_2 +/- +0++++(+) (+) 0 ++/- 0 0
Kemė
(LKA 258)
LKA 258 (+) +0++++(+) 0 (+) +(+) ++/-
LKA 258_2 (-) +0 +/- +++(+) (+) 0 +(+) (-) 0
LKA 258_3 +/- +0+++++++0 (+) +0 0
Adomáičiai
(LKA 292)
LKA 292 (+) +0++++0) +(+) + +0 (-)
LKA 292_2 0 +0 (+) ++++/- (-) 0 (+) +/- 0 0
Pãk ažan is
(LKA 293)
LKA 293 (+) +(-) ++++(+) 0 0 ++ +(-)
LKA 293_2 0 +0 (+) +(+) ++ +/- 0 + (-) 0 0
LKA 293_3 0 +0 0 ++/- +/- +/- 0 0 ++ 0 (-)
A ículos A icles 285 /
Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai
(XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is)
Como se e en es e diag ama, desde el más pequeño en e ido (apie 0,57) has a el
más g ande (apie 0,96) es bas an e conside ables s y a imas. Sin emba go, la
e aluación p incipal (apie 0,79) pe mi e hace asuncióná que los esiden es de las
zonas es udiadas de la gene ación senio ía y senio idad hablan a mine habla. Así
ambos pe íodos esumi ían los índices de a miabilidad mos a on que más que
po cinco décadas décadas adicionales aseiniškių pa a mė Kemės zona no
su ió pa icula men e ue es p ocesos de con e gencia en es a pa e de
pa a mė an o agmen os de ex os de la XX a. 2a pa e, an o y XXI a. 2o década
de los insc ipciones de la lengua šnekamosios se u iliza lengua a minė. Sin emba go
mayo es a miškumo į e čių s y a imai á ašuas que agmen os pe mi e eig i
XXI a. yks ančius spa esnius cambios.
También es impo an e señala que a miškumo es imaciones s y a imai así
es yškėjusi ibinė si uacija con i ma su de las ie as aseiniškių nó denes
pa es, o Kemės zonas, LKA pun os pe eigiškumą desde XX a. 2 a mi ad.
4. IŠVADOS
Los esul ados del hecho es udio mues an que a miškumas, como a minių
požymių ealizacijos iz aška, nó dina su ų žemaičių aseiniškių po ción e a
ca ac e ís ica ya XX a. 2-ojoje pa e. Desde XX a. 2a pa e has a XXI a. 2o
decenmicios paki o casi de odos los a minių signos de a osena. De los
dis in i os asgos no cambii é sólo i agalių d iga sių an, am, en, em uso; uo,
ie a liepimas ienbalesias [iː], [uː] ó di ongoidais [iːi ], [uːŭ] sumenko.
Būdųjų señas de cambios: longųjų į emp ųjų ė, a la a liebamien o bidiblas [ɪɛ],
[ɔ] edujo minimamen e y pe maneció bas an e ecuen e; los iejos
conjun os * j, *dj, casi siemp e a liepiaban a ika omis.
Blankiųjų signos de cambios: lige amen e edujo neki čiuo o kamieno y galūnės
ė, o a liepimo [ɑ], [ɪ], [ɛ], galūnių ab e iamien o, excep o en e s, š, z, ž y l, , m, n y
ki čio e acción casos; casi neliko d ibalsių ai, ei ienbalsinimo, p iešdėlio pe i
p ielinksnio pe a imo [p ] y p ielinksnio pas con a dažodžio kilmininku
kons ukcijos; más ecuen es a ec an neki čiuo ų y, ū kamiene y ce a oye
galūnėje ab einación bei i, u (i d iga sių il, i , ul, u bei d ibalsio ui p ime os
dėmenų) pla inación.
Tan o las medias de las es imaciones de a miabilidad, como los diag amas
esumidos de índices de a miabilidad con i ma on que desde la XX a. segunda
mi ad has a la XXI a. segunda década de la zona Kemės se u ilizan locales
aseiniškių pa a mės a ian es ( a minė kalba).
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Nus a y i minimalių i maksimalių a miškumo odiklių ski umai bei y-
aujan es indiciklios s y a imai demues an que a es a zona a minis
he e ogeniškumas ca ac e ís ico ya desde XX a. 2a pa és. Sin emba go mayo es
a miškumo į e čių s y a imai en g abaciones de sonido que ex os agmen os
pe mi e a i ma po p ocesos de con e gención XXI a. yks ančią spa esnę pa a mės kai ą.
LITERATŪRA Y ŠALTINIAI
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egionalinių dialek ų o ma imosi
ypa umai Li uania. XXI a. comienzos de las lenguas li uanas: geoling is inis y
socioling is inis es udio (zemėlapiai y sus comen a ios), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė,
Vilnius: B iedis, 257–262.
Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2017: Ta p au inės one inės abėcėlės aikymo
lie u ių a mių ga sams galimybės. – Bal is ica 52(1), 105–135.
Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2017a: Lie u ių a mių ansk ipcija: adicija
e IPA. Linguis ica Le ica 25, 203229. Ronald S. Bu 1992: S uc u al Holes: The Social
S uc u e o Compe i ion, Camb idge:
Ha a d Uni e si y P ess.
Ronald S. Bu 2000: The Ne wo k S uc u e o Social Capi al. Resea ch in
O ganiza ional Beha io 22, ed. by B. M. S aw, R. I. Su on, 345423. Ronald S.
Bu 2004: S uc u al Holes and Good Ideas. Ame ican Jou nal o
Sociology 110(2), 349399.
Damb auskienė Diana 2021: Pe iigiškumas kalbinas de los asiniškių Pie ų žemaičių:
ho izon alusis y e icalalusis a ian iškumas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Damb auskienė Diana 2021a: Ta miškumo odiklių y obje y iųjų eks aling is inių
eiksnių ko eliacija pie ų žemaičių aseiniškių užda ų sociokul ū inių in o es
ie o ėse. P o iles de Li u ias dialec ologías: comienzos del siglo XXI egioniniai
a ian es, sus elaciones y pe spec i as, sud. V. Meiliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as. Acceso en in e ne :
h plki.l /wp-con en /uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijosp o iliai-1.pd .
Gečienė Ing ida 2009: Socialinių inklų analizė mig acijos s udijose. – Sociologija.
Min is i eiksmas 2(25), 130–143.
Inoue Fumio 2012: Imp o emen s in he sociolinguis ic s a us o dialec s as obse -
ed h ough linguis ic landscapes – u iliza ion o google maps and google insigh s. –
Dialec ologia 8, 85–132.
A ículos A icles 287 /
Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai
(XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is)
Lapinskas Remigijus 2010: El más co o cu so de es adís ica aplicada con R, Vilnius:
Vilniaus uni e si e as. Acceso a In e ne :
h pweb. u.l /mi /201a. eklai e:// iles/2013/02/0.01-Pa s- umpiausias-su-R.pd . LKA II
LKA I – 1977: Lie u ių kalbos a lasas I. Leksika, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas.
1982: A lás de Li u ias del idioma II. Foné ica, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius:
La ciencia.
LKA III 1991: A las de Li u ias del idioma III. Mo ologija, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius:
La ciencia.
LKT 1970: Lie u ių kalbos a mės (ch es oma ija), sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K.
Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is. LKTCH 2004: Lie u os kalbos a mių
ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as. LKZ: Elec ónico dicciona io de la lengua li uanas. P iega en
in e ne : h p://www.lkz.
l ?zodis=k is i&id=17217250000.
Mikulėnienė Danguolė 2018: Mul imodalusis a mė y os modelis: posibilidades de es udio de
las a ian idades locales polkų kalbos Li uania. Acceso en in e ne :
h pwww.lenku a mes. l . u.l / iles://mikuleniene_%20 a me y os_modelis.pd .
Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: desde a minių požymių p ie
a miškumo žymenų. Respec us philologicus 35(40) Acceso en In e ne :
h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395. Mikulėnienė
Danguolė 2020: Ta miškumas como medido la magni ud. Lie u ių kalba 15. acceso en
In e ne : h pswww.zu nalai. u.l lie u/ iu-kalba://a icle/ iew/22434/21/701.
Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a,
Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė As a, Meiliūnai ė Viole a, Vyniau ai ė
Simona 2019: Dialek ome inis klasi ikacijos adicinių lie u ių a mių pjū is:
ž algomasis y imas, D. Mikulė sudė, A. Čepai ienė, Vilnius:
Ins i u o de lenguas Li u ias.
Ne bonne John, Kleiweg Pe e 2007: Towa d a Dialec ological Ya ds ick. –
Jou nal o Quan i a i e Linguis ics 14(23), 148166. Salys An anas 1992: Raš ai. de
los idiomas Li uanos IV, Roma: Lie u ių Ka alikų
Mokslo Akademija.
Szm ecsanyi Benedik 2011: Co pus-based dialec ome y: a me hodological
ske ch. Co po a 6(1), 4576.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1994: Li u ias kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo y
enciklopedijų publykla.
Dialec al Changes in he No he n Pa
o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai
(2nd Hal o he 20 h Cen u y –
2nd Decade o he 21s Cen u y)
SUMARY
A ho ough s udy add essing he a ea o he Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai
e ealed ha he a ea o Kelmė si ua ed in he no he n pa o he subdialec demons a es
ac i e in e communi y communica ion links. Thi een poin s om Li huanian Language A las
(he eina e he LLA) all o his a ea: Gudmoniškė (LLA 162), Šaukėnai (LLA 194), Ku u ėnai (LLA
225), Vaigu a (LLA 222), Kušleikiai (LLA 224), Padubysysysys (LLA 226), Kiauno iai (LLA 227), K ažmai
(LLA 257), Kelmė (LLA 25), Kubiliai (LLA 25), Ad u ėnai (LLA 299) and Pak ašan is (LLA 295). The links o
Samogi ian communi ies (di ec o h ough s uc u al holes) and Aukš ai ians (speake s o he
subdialec o Wes e n Šiauliai and he subdialec o Kaunas) and/o he speake s o he
Samogi ian subdialec o Va niai p o e ha he geolec o Kelmė de eloping on he basis o he
adi ional ea u es o he subdialec is ansi ional. Meanwhile, he in es iga ion o dialec al
indica o s con i ms he dialec al he e ogenei y o Kelmė a ea. Based on he analysis o he
isophones o dis inc i e and cha ac e is ic ea u es es ablished in he 2nd hal o he 20 h
cen u y, he blending o Samogi ian and Aukš ai ian dialec al ea u es is only possible in he a ea
whe e he subdialec bo de s he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai. Howe e , se e al yea s ago,
he o e lapping o dialec al ea u es was ound in he dialec al da a collec ed in he 2nd hal o
he 20 h cen u y in he poin o
Kelmė (LLA 258), which is si ua ed a a g ea e dis ance om he bo de . We can guess ha he
dialec al ea u es we e also no consis en ly main ained in o he LLA poin s, which bes
ep esen he subdialec o Raseiniai, in he 20 h cen u y al eady. The a icle compa es he
ealiza ion o dialec al ea u es in he dialec al ex s o he 2nd hal o he 20 h cen u y and
he audio eco dings o he 2nd decade o he 21s cen u y om se en LLA poin s alling o he
a ea o Kelmė (Ku u ėnai (LLA 225), Kušleikiai (LLA 225), Padubysysys (LLA 226), K ažiai (LLA 25
1952), Kelmė (LLA 25 252) and Adomaičiai (LLA 29).
Pak ažan is (LKA 293).
A ículos A icles 289 /
Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai
(XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is)
La ma iz dialec al basada en el da a dialec al de los dos pe íodos demues a que la ealización
de dialec al ea u es in he 2nd hal o he 20 h cen u y and in he 2nd decade o he 21s
cen u y does no only di e in almos all he LLA poin s bu also e e y in o man used hem
wi h a di e en equency. Dialec al indica o s we e calcula ed on he basis o he dialec al
speech (dialec icism) change scale. In o de o e alua e dialec icism objec i ely, he mean
alues o he dialec al indica o s o ex ual agmen s and audio eco dings and hei
di e ences we e calcula ed. p ese ed local a ie ies o he subdialec o Raseiniai, which
The abo e da a showed he gene al endences in he use o dialec al ea u es, i.e., he
o med on he basis o he adi ional subdialec .
To e eal dialec al le el and language change, he limi s o minimum and maximum a diag am, i was
dialec icism we e es ablished. A e he gene alized dialec al indices we e illus a ed by
p o en ha he adi ional subdialec o Raseiniai has no unde gone pa icula ly s ong
p ocesses o con e gence in he a ea o Kelmė o e he pas six decades: dialec al speech is
used in bo h he agmen s o he ex s o he 2nd hal o he 20 h cen u y and he audio
eco dings o dialec al speech o he 2nd decade o he 21s cen u y. Las di e encias en e
minimum and maximum dialec al indica o s and he a ia ions in he dominan indica o s
iden i ied in he esea ch lead o a conclusion ha he a ea o Kelmė has demons a ed dialec al
he e ogenei y since he 2nd hal o he 20 h cen u y. Howe e , mo e p onounced a ia ions in
he dialec al alues o audio eco dings compa ed o ex ual agmen s show mo e apid
dialec al changes d i en by he p ocesses o con e gence in he 21s cen u y.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
1 PRIEDAS
Ta minių eks ų agmen ų egis as
LKA Sąsiu inio Ta mės už ašy ojas
pun o eg. n . (-ai) Ta mės pa eikėjai
Da a de
egis o
del ma e ial
Kù u ėn-
(LKA 195) 195
ai 629
(1)
(1)VVU IV
es udian e
Rosinas
cu so M.
Albe as J. M., ace ca de 60 m.
K., al ededo de 70 a.
D., g. 1883 m. 1960 m. /
Kukiai 543
(LKA 225) 225
(1)
(5) li os.
Lie šleVV-
ak. III cu so
1888 m.
U bona ičiū-
Elena
Janina
PI k. i N.,
V. S., nacido
s uden és Žana R. B., 60 m.
ė, S. V., 54 m.
Tamošai y ė, B. V., 53 a.
Kelio y ė S. V., g. 1942 m.
96 m. Nenu ody a /
Padubysỹs
(LKA 226)
696
226 (1) L.
(1)Nenu od-
P.
M. P.
J. M.
P.
I. M.
y a J. M. Nenu ody a /
K ãžiai
(LKA 257)
558 (2)G. /
257 (2) D.
Na ausk-
Jonikai ė
G.
ai ė L., 69
S., 78 m.
Čičely ė G., 63 a.
E. B., g. 1942 m.
K., 97 m.
K. duk ė, 56 a.
a. Nenu ody a
Kemė 406 (3)Šiaulių
de mayo s uden ė III
pedagoginio A. L., 56
cu so de la acul ad
m. 1957 m. (LKA 258)
de lengua y
Lukošiū ė
258 (3) ins i u o
li e a u a Ona /
lie u ių O. L., 55 m. 5
Adomáičiai 672
(LKA 292)
(1)S odomsk-
292 a (1) K.
y ė M. Š., g.
J.
R. S., g. 1894 m.
1900 m. Nenu ody a /
Pãk ažan is 721
(1) V. Kapsuko
(1)Vilniaus als .
a do J. G., g.
J. L., g. sob e
1898 m. III k. K. N.,
li uanis a
1888 m.
Le ickas A.
1903 m. 19601961
g. 1895 m.
Juozas S. V., g.
P., g. 1928 m.
m. (LKA 293) 293 b
S aipsniai / A icles 291
Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai
(XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is)
2 PRIEDAS
Regis o de g abaciones Sono as
LKA pun o Pa eikėjas Vi enamoji luga Į ašo du mė
Kù u ėnai LKA 195_2 (47 m.) Kù u ėnų ms l. 30 min. 47 sec.
(LKA 195)
LKA 195_3 (79 m.) Kù u ėnų ms l.
225 Kušlekiai LKA 225_3_1 (62
(LKA 225)
Kušlekių k. 13 min. 14 sec.
m.)
LKA 225_3_2 (75
m.)
Šal ẽnių k. (1 km nuo
Kušlekių k.)
16 min. 36 sek.
Padubysỹs
(LKA 226)
LKA 226_2 (56 m.) Kaniūkų k. (anksčiau bu o
Pãdubysio k.)
23 min. 49 sek.
LKA 226_3_1 (78
ue m.) Pãdubysio k.)
Kaniūkų k. (anksčiau
LKA 226_3_2 (80
m.)
Kaniūkų k.
Pãdubysio k.)
(anksčiau ue 12 min. 55 sec.
K ãžiai LKA
(LKA 257)
257_3_1 (61
m.)
K ãžių ms l. 9 min. 27 sec.
LKA 257_3_2 (70
m.)
Piliakalnio k. (1
K ãžių)
km desde 13 min. 51 sec.
Kemė LKA 258_2 (60 m.)
(LKA 258)
Kemės m. 12 min. 26 seg.
LKA 258_3 (85 m.) Kemės m. 8 min. 40 seg.
Adomáičiai LKA 292_2 (43 m.) Lãplėgių k. (1
(LKA 292)
km desde 13 min. 54 sec.
Adomáičių)
Pãk ažan is LKA 293_2 (51 m.)
(LKA 293)
Pãk ažančio k. 38 min. 58 sec.
LKA 293_2 (72 m.) Pãk ažančio k. 4 min. 26 sec.
Iš iso į ašų: 3 al. 29 min.
3 sek.
In oducida m. 2022 de junio 30 d.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
diana.damb [email protected]