Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis)

270 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-0346-8421 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, socioling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all87-13 PIETŲ ŽEMAIČIŲ RASEINIŠKIŲ ŠIAURINĖS DALIES TARMIŠKUMO POKYČIAI (XX A. 2-OJI PUSĖ – XXI A. 2-ASIS DEŠIMTMETIS) Dialec al Changes in he No he n Pa o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai (2nd Hal o he 20 h Cen u y – 2nd Decade o he 21s Cen u y) ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjamas pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies XX a. 2-osios pusės i XXI a. 2-ojo dešim mečio a miškumas. Ta miškumo pokyčiai a skleidžiami analizuojan d iejų laiko a pių medžiagos (XX a. 2-osios pusės ank aš inių eks ų agmen ų i XXI a. 2-ojo dešim mečio ga so į ašų) a minius duomenis iš ge iausiai XX a. aseiniškių pa a - mę u ėjusių ep ezen uo i sep ynių LKA punk ų: Kù u ėnų (LKA 195), Kušlekių (LKA 225), Pãdubysio (LKA 226), K ãžių (LKA 257), Kelmės (LKA 258), Adomáičių (LKA 292) i Pãk ažančio (LKA 293). Pe daugiau nei šešis dešim mečius pa a mės šiau inėje dalyje a minių ypa ybių a o- sena paki o. Tačiau XXI a. 2-ajame dešim me yje aseiniškių pa a mės y esniosios i y- iausiosios ka os pa a mės a s o ai kalba ie iniais aseiniškių pa a mės a ian ais ( a mine kalba), susi o ma usiais adicinės pa a mės požymių pag indu. Minimalių i maksimalių a miškumo odiklių ski umai bei y aujančių odiklių s y- a imai į odo, kad a minis he e ogeniškumas i iamai Kelmės zonai būdingas jau XX a. 2-ojoje pusėje. Tačiau didesni a miškumo į e čių s y a imai ga so į ašuose nei eks ų S aipsniai / A icles 271 Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is) agmen uose a sa giai leidžia eig i spa esnę pa a mės kai ą XXI a., yks ančią dėl kon- e gencijos p ocesų. ESMINIAI ŽODŽIAI: pie ų žemaičių aseiniškių pa a mė, Kelmės zona, a miškumas, a miškumo odiklis. ANNOTATION The a icle add esses dialec al speech (dialec icism) in he no he n pa o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai in he 2nd hal o he 20 h cen u y and he 2nd decade o he 21s cen u y. Dialec al changes a e e ealed by analysing he dialec al da a o wo pe iods ( he agmen s o manusc ip ex s o he 2nd hal o he 20 h cen u y and he audio eco dings o he 2nd decade o he 21s cen u y) om se en poin s o Li huanian Language A las, which we e conside ed he bes ep esen a i es o he subdialec o Raseiniai in he 20 h cen u y: Ku u ėnai (LLA 195), Kušleikiai (LLA 225), Padubysys (LLA 226), K ažiai (LLA 257), Kelmė (LLA 258), Adomaičiai (LLA 292), and Pak ažan is (LLA 293). The usage o dialec al ea u es has unde gone ce ain changes o e mo e han six decades. Howe e , in he 2nd decade o he 21s cen u y he ep esen a i es o he subdialec o Raseiniai o he olde and oldes gene a ion use he local a ie ies o he subdialec o Raseiniai (dialec al speech), which de eloped on he basis o he ea u es o he adi ional subdialec . The di e ences be ween minimum and maximum dialec al indica o s and he a ia ions in dominan indica o s p o e ha he a ea o Kelmė al eady exhibi ed dialec al he e ogenei y in he 2nd hal o he 20 h cen u y. Howe e , mo e p onounced a ia ions in dialec al alues demons a ed in audio eco dings compa ed o ex ual agmen s imply a ca e ul conclusion abou a mo e apid change o he subdialec in he 21s cen u y as a esul o he p ocesses o con e gence. KEYWORDS: Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai, Kelmė a ea, dialec icism, dialec al indica o . 1. ĮVADAS Išsamus iso pie ų žemaičių aseiniškių pa a mės plo o y imas a sklei- dė šiau inėje dalyje ak y iais bend uomenių komunikaciniais yšiais pasižy- minčią Kemės zoną (Damb auskienė 2021: 65, 19 pa .)1. Į ją pa enka ylika Lie u ių kalbos a laso ( oliau – LKA) punk ų: Gùdmoniškė (LKA 162), Šáukėnai 1 Komunikaciniai yšiai sup an ami kaip bend uomenių kon ak ai su ki omis bend uomenėmis, nulem i dažniausių judėjimo k ypčių į am ik us objek us, plačiau ž . Damb auskienė 2021: 64– 65 i en nu ody a li e a ū a. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (LKA 194), Kù u ėnai (LKA 195), Váigu a (LKA 224), Kušlekiai (LKA 225), Padubysỹs (LKA 226), Kiauno ia (LKA 227), K ãžiai (LKA 257), Kemė (LKA 258), Kubliai (LKA 259), Tý u ėnai (LKA 260) Adomáičiai (LKA 292) i Pãk ažan is (LKA 293). Sociokul ū inių inklų duomenimis, žemai iškosios bend uomenės iesiogiai a pe „s uk ū ines duobes“ susie os su aukš aičiais ( aka ų šiauliškiais i kau- niškiais) i (a ) žemaičiais a niškiais (Damb auskienė 2021: 63–75)2. Tai į odo, kad adicinių pa a mės ypa ybių pag indu besi o muojan is Kemės geolek as y a pe eiginis (plg.: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 259–260; Damb auskienė 2021: 93–97). O a miškumo odiklių pa ik a pa i ino Kemės zonos, a ba pa a mės šiau inės dalies, a minį he e ogeniškumą (Damb auskienė 2021: 102–106). Ta miškumas naujuosiuose a miniuose da iniuose geolek uose (i egiolek- uose) sup as inas kaip a minių požymių ealizacijos, p iklausančios iek nuo objek y ių (sociodemog a inių), iek i nuo subjek y ių (kalbinių nuos a ų) eiksnių, iš aiška (Mikulėnienė 2020: 4–5)3. Remian is XX a. 2-ojoje pusėje nus a y ų ski iamųjų i būdingųjų požymių izo onių analize, išsiaiškin a, kad žemai iškųjų i aukš ai iškųjų a minių ypa y- bių mišimas galėjo bū i ik pa a mės pa ibyje su aka ų aukš aičiais šiauliškiais, apie Gùdmoniškę (LKA 162) i Kù u ėnus (LKA 195), (plg.: LKA II: 44–45, žemėl. 27; LKA II: 53–54, žemėl. 35; LKA II: 77–79, žemėl. 64; LKA II: 77–79, žemėl. 66; LKA II: 84–86, žemėl. 69; LKA II: 87–88, žemėl. 71; LKA II: 93–97, žemėl. 80; Damb auskienė 2021: 40), ž . 1 pa . Iš 1 pa . ma y i, kad kamieno ki čiuo ų ė (27) i o (35) izo onės išsidėsčiu- sios pa a mės pačiame šiau iausiame pak aš yje (plg. LKA II: žemėl. 27, 35). Nuo šiau inio kampo į pie us pa a mės y ine iba, ski iančia žemaičius i aukš- aičius, eina kamieno ki čiuo ų ie (64) i uo (66) izo onės, o aka ine, ski ian- čia žemaičius aseiniškius i a niškius, – kamieno i agalių am, an (69) i em, en (71) izo onės (plg. LKA II: žemėl. 64, 66, 69, 71). Tik senųjų jungi- nių * j, *dj (80) izo onė, besi ęsian i nuo šiau inio pak aščio į pie us, dalija pa a mės plo ą (plg. LKA II: žemėl. 80). Taigi izo onių pluoš as su ampa su iba, ski iančia aseiniškius nuo aka ų aukš aičių šiauliškių. Vadinasi, a mi- nių ypa ybių mišimo negalėjo bū i nuo pa ibio nu olusiose ie o ėse. Tačiau 2 Apie sociokul ū inių inklų koncepciją plačiau ž . Damb auskienė 2021: 63–64 i en nu ody a li e a ū a. „S uk ū ine duobe“ adinama si uacija, kai a p d iejų LKA punk ų y a įsi e pęs ie- nas a keli an iniai kalbos sklaidos šal iniai, galin ys da y i į aką ie inės kalbos kai ai; plačiau apie „s uk ū inių duobių“ samp a ą ž . Bu 1992: 8–311; 2000: 345–423; 2004: 349–399; da plg. Gečienė 2009: 133; Damb auskienė 2021: 63, išnaša 90. 3 Pab ėž ina, kad a miškumo są oka naujuosiuose a miniuose da iniuose „ alpina“ iek a minę, iek i a miškąją kalbą. Apie a minės i a miškosios kalbos samp a ą ž . šio s aipsnio 3 sky iuje. S aipsniai / A icles 273 Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is) p ieš kele ą me ų žemai iškųjų i aukš ai iškųjų ypa ybių „pe sidengimas“ pa- i in as Kemės (LKA 258) punk o XX a. 2-osios pusės a minėje medžiagoje (Mikulėnienė, Čepai ienė, Bakšienė i k . 2019: 15–16, 270). 1 PAV. Ski iamųjų i būdingųjų a minių ypa ybių izo onės pie ų žemaičių aseiniškių pa a - mės plo e (suda ė L. Ge žo ai ė). Izo ones žymi skaičiai, a i inkan ys LKA II žemėlapių nume ius. LKA punk us žymin ys skaičiai a i inka nu ody us LKA punk ų nume ius (LKA I: 21–30; LKA II: 9–17; LKA III: 9–19) Išaiškin i a minių ypa ybių a osenos nea i ikimai XX a. 2-ojoje pusėje bei pasi i inęs isos Kemės zonos pe eigiškumas XXI a. 2-ajame dešim me yje leidžia spė i, kad ypa ybės jau XX a. nebu o nuosekliai išlaikomos i ki uose ge- iausiai aseiniškių pa a mę u ėjusiuose ep ezen uo i LKA punk uose. Todėl DIANA DAMBRAUSKIENĖ 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII s a bu į e in i a minių ypa ybių ealiza imą uose LKA punk uose, ku iuose XX a. 2-ojoje pusėje požymiai u ėjo bū i išlaikomi ge iausiai. Šio s aipsnio ikslas – nus a y i pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčius nuo XX a. 2-osios pusės iki XXI a. 2-ojo dešim mečio. Tikslui pasiek i išsikel i šie užda iniai: 1) išnag inė i a minių ypa ybių e- alizaciją XX a. 2-osios pusės ank aš inių eks ų agmen uose i XXI a. 2-ojo dešim mečio šnekamosios kalbos ga so į ašuose, nus a y i a miškumą; 2) ap- skaičiuo i a miškumo odiklius i nus a y i a miškumo lygį; 3) a lik i apiben- d in ų a miškumo į e čių pa ik ą i į e in i a miškumo pokyčius. Ty imo objek as – XX a. 2-osios pusės i XXI a. 2-ojo dešim mečio Kemės zonos a miškumas. Ty imo medžiaga i jos a ankos me odika. XX a. 2-ojoje pusėje ne isuose Kemės zonos LKA punk uose a minės ypa- ybės bu o išlaikomos nuosekliai4, o ge iausiai aseiniškių pa a mę ep ezen a o sep yni LKA punk ai: Kù u ėnai (LKA 195), Kušlekiai (LKA 225), Padubysỹs (LKA 226), K ãžiai (LKA 257), Kemė (LKA 258), Adomáičiai (LKA 292) i Pãk ažan is (LKA 293) (plg. Zinke ičius 1966: 13–14, 101–102, 448, 452, 453, 473, 477–479, 487–489, 491–493, 503, 505, 512, 513, 515–516, 518; 1994: 106–108; LKA II: 73, 77–78, 80, 84–85, 87–88, žemėl. 3, 7, 19, 20, 27, 32, 35, 40, 41, 43, 64, 66, 68, 69, 71, 105; LKT 1970: 22–23; da ž . a minius eks us LKT 1970: 100–103, 106–108, 111–112, 115–117, 118–128; LKTCH 2004: 206–208; 211–212; Salys 1992: 36; plg. Damb auskienė 2021: 40–41, 43). Taigi s aipsnyje g e inami d iejų laiko a pių (XX a. 2-osios pusės iki XXI a. 2-ojo dešim mečio) a minės medžiagos duomenys iš šių sep ynių Kemės zonos LKA punk ų. Pi mojo laiko a pio medžiagos duomenys ink i iš Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomų ank aš inių sąsiu inių eks ų, su ink ų i už ašy ų apie 1957–1961 m., agmen ų (ž . 1 p iedą). Rank aš iniais eks ais emiamasi odėl, kad XX a. 2-osios pusės a minių ga so į ašų iš i iamų LKA punk ų Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e nė a. An ojo laiko a pio medžiagos duomenys – šio s aipsnio au o ės 2016– 2019 m. su ink ų i į dik o oną į ašy ų pa eikėjų a miniai ak ai (ž . 2 p iedą). Rank aš inių a minių eks ų agmen ai iš Kù u ėnų (LKA 195), Kušlekių (LKA 225), K ãžių (LKA 257), Kemės (LKA 258), Adomáičių (LKA 292) i 4 Ta minių ypa ybių a osenos nenuoseklumai nus a y i Gùdmoniškėje (LKA 162), Šáukėnuose (LKA 194), Váigu oje (LKA 224), Kiauno iuosè (LKA 227), Kubliuose (LKA 259) i Tý u ėnuose (LKA 260), (plačiau ž . Damb auskienė 2021: 30–31, 40–43 i en nu ody a li e a ū a). Todėl šių LKA punk ų a miškumas s aipsnyje neanalizuojamas. S aipsniai / A icles 275 Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is) Pãk ažančio (LKA 293) y a išlūs, iš Pãdubysio (LKA 226) – ne išlūs5. Ga so į ašai iš dik o ono y imui a ink i aip, kad medžiaga bū ų kuo au en iškes- nė, . y. ne pokalbio p adžios, o kiek ėlesni, kai pa eikėjai kalba įp as ai, „nebe aisydami“ sa o kalbos. Nag inėjamų ga so į ašų ukmė – 3 al. 29 min. 3 sek., pa eikėjų amžius – nuo 43 iki 85 me ų, ž . 2 p iedą. Ta minius požymius ilius uojan ys pa yzdžiai iš XX a. 2-osios pusės eks- ų agmen ų pa eikiami ank aš inių sąsiu inių ašyba, o iš XXI a. 2-ojo de- šim mečio ga so į ašų – s aipsnio au o ės su ansk ibuo i a p au ine one ine abėcėle (TFA)6. A siž elgian į ai, kad a miniai eks ai, kaip įp as a adicinėje dialek ologijoje, bu o ink i emian is NORM k i e ijumi7, ikin is kuo objek- y esnio duomenų palyginimo, a miškumas nus a omas nag inėjan y esnio- sios i y iausiosios ka os ga so į ašus8. Kadangi abiejų laiko a pių medžiagos inkimo p ocesus ski ia daugiau nei 50 me ų, a miškumo y imo analizė a skleis ne ik a minių ypa ybių a osenos pokyčius nuo XX a. 2-osios pusės iki XXI a. 2-ojo dešim mečio, be i a miš- kumo lygį Kemės zonoje. Me odologija. Ta miškumas iek eks ų agmen uose, iek į ašuose nus a- omas iksuojan isas galimas ealizuo i i ealizuojamas (už ašy as i iš a as) ski iamąsias, būdingąsias i blankiąsias ypa ybes. Ski iamosios ypa ybės: 1) bend inės kalbos d ibalsiai uo, ie a liepiami [iː], [uː] a ba di ongoidais [iːi ], [uːŭ]; 2) d iga siai an, am, en, em išlaikomi s ei- ki (Zinke ičius 1966: 13–14, 101–102, 503, 505, 512, 513; 1994: 106, 108; LKA II: 77–78, 84–85, 87–88, 64, 66, 68, 69, 71 žemėlapiai; LKTCH 2004: 206 i k .). Būdingosios ypa ybės: 1) kamieno i ki čiuo os galūnės ilgieji į emp ieji ė, o a liepiami [ɪɛ], [ʊɔ] (Zinke ičius 1966: 473, 479; 1994: 107; Salys 1992: 36; LKA II: 27, 35 žemėlapiai; LKTCH 2004: 207), 2) nenuosekliai išlaikomi senie- ji junginiai * j, *dj (Zinke ičius 1966: 518; 1994: 107; LKA II: 80 žemėlapis; LKTCH 2004: 208). Blankiosios i ki os, a ba sa i osios, ypa ybės: 1) umpieji balsiai neki čiuo- ose galūnėse ne a iami (išlieka ik a p s, š, z, ž i l, , m, n), ilgieji – umpėja 5 Rišlaus už ašy o eks o iš Pãdubysio (LKA 226) LKA punk o Geoling is ikos cen o Ta mių a - chy o onde ne as a. 6 Apie TFA aikymą lie u ių kalbos a minėms ypa ybėms už ašy i plačiau ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 105–135; Bakšienė, Čepai ienė 2017a: 203–229. 7 Angl. non-mobile olde u al man, lie. sėslus y esnis kaimo y as (plg. Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 32–33 i en nu ody a li e a ū a). 8 Vy esniosios ka os a s o ai – nuo 36 iki 60 m., y iausiosios – nuo 61 m. Dėl pa eikėjų p isky- imo ka oms ž . Damb auskienė 2021: 10. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (Zinke ičius 1966: 448, 452, 453; 1994: 107; LKT 1970: 23; LKA II: 3 i 7 že- mėlapiai; LKTCH 2004: 207), 2) neki čiuo oje galūnėje o, ė a iami [ɑ], [ɪ], [ɛ] (Zinke ičius 1966: 477, 478, 487, 489; LKA II: 32 i 40 žemėlapiai), 3) um- pinami neki čiuo i y, ū kamiene i užda oje galūnėje (Zinke ičius 1966: 491, 492, 493; LKA II: 41, 43 žemėlapiai; da ž . a minius eks us LKT 1970: 100– 103, 106–108, 111–112, 115–117, 118–128), 4) pla inami balsiai i, u bei d i- balsio ui i d iga sių il, i , ul, u pi mieji dėmenys (Zinke ičius 1966: 515, 516; 1994: 108; LKT 1970: 23; LKA II: 19, 20 žemėlapiai; LKTCH 2004: 108; da ž . a minius eks us LKT 1970: 100–103, 106–108, 111–112, 115–117, 118– 128), 5) d ibalsiai ai, ei žodžio idu yje išlaikomi s eiki, ik galūnėse, p iesa- goje -ai is, -ai ė i žodeliuose kaip, aip ienbalsinami (LKT 1970: 22; LKA II: 73; LKTCH 2004: 207), 6) p iešdėlis pe - i p ielinksnis pe a iami [pɐ ] (LKTCH 2004: 211, 212)9, 7) p ielinksnio pas kons ukcija a ojama su a da- žodžio kilmininku (LKTCH 2004: 212), 8) ki is iš umpos galūnės a i aukia- mas į be ku į p ieš esan į skiemenį (LKA II: 105 žemėlapis; LKTCH 2004: 208) i k . a ski ose šnek ose pasi aikan ys požymiai. Ta miniai duomenys pa eikiami ma icoje, suda y oje emian is abiejų laiko- a pių a miniais duomenimis. Me odai. S aipsnyje aikomi kiekybinių į e čių, s a is inis, g e inamosios analizės i ap ašomasis me odai. Ta miškumo odikliams nus a y i aikoma Danguolės Mikulėnienės su- ku a a minių a ian ų kai os skalės me odika, pa eng a Fumio Inoue kieky- binių kalbos į e čių pag indu (Inoue 2012: 121–122; Mikulėnienė 2020: 6; Damb auskienė 2021: 89–106). S a is inis me odas pa ankus apskaičiuojan a miškumą bei a miškumo o- diklių idu kius10. G e inamosios analizės i ap ašomasis me odai aikomi a liekan objek y iai apskaičiuo ų a miškumo odiklių analizę, g e inan a minių ypa ybių požymių a oseną, a miškumo odiklių duomenis i ap ašan gau us ezul a us. S aipsniu ęsiami pie ų žemaičių aseiniškių pa a mės a ian iškumo y i- mai, pi mąka nag inėjami aseiniškių a miškumo į e čiai ski ingų laiko a - pių a minėje medžiagoje. 9 Šis požymis LKA omuose (LKA II, LKA III) neišski as, ačiau nu ody as LKTCH (2004), (ž . Damb auskienė 2021: 39). 10 Vidu kių apskaičia imo me odiką ž . šio s aipsnio 16 išnašoje. S aipsniai / A icles 277 Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is) 2. TARMINIŲ POŽYMIŲ REALIZACIJOS MATRICA Ta minės medžiagos analizės duomenimis, pe šešis dešim mečius pa a mės šiau inėje dalyje a minių požymių a osena paki o. Nus a y a, kad iek XX a. 2-ojoje pusėje, iek XXI a. 2-ajame dešim me yje a minių požymių ealizacija ski iasi ne ik be eik isuose LKA punk uose, be i kiek ienas pa eikėjas juos a ojo ski ingai dažnai, ž . len elę. Išaiškin a, kad ski iamasis požymis – d ibalsių ie, uo a liepimas ienbalsiais [iː], [uː] a ba di ongoidais [iːi ], [uːŭ] – XX a. 2-osios pusės eks ų agmen uose a ojamas nesis emiškai, p z.: [l.pi] ~ lepė, [ .na] ~ eną, be [niẽka] ~ niẽko, [ ie] ~ iẽ (LKA 195), [padegũ.s] ~ Padegliuosè (Padegli kaimas – au . pas .), [gidúodami] ~ giedódami, be [puõ miẽs a] ~ po miẽs ą, [ùž a iẽlka] ~ už a iẽlką, [ ena] ~ eną, [niẽka] ~ niẽko, [ aka iẽni] ~ aka iẽnę (LKA 226), [li. aũs] ~ lie aũs, [d.nas] ~ dienàs, be [žemiška] ~ žiẽmišką11, [ amsúoli] ~ amsuõlė, [seneji] ~ seneji, [kek] ~ kek (LKA 257), [d i] ~ dúo i, [ nc] ~ enas, be [neka] ~ niẽko, [neku ] ~ niẽku , [kek] ~ kek (LKA 292). XXI a. 2-ojo dešim mečio ga so į ašuose šis požymis e as. Kiek dažnesnis ie, uo a liepimas ienbalsiais [iː], [uː] a ba di ongoidais [iːi ], [uːŭ] už iksuo as ik pa eikėjų iš Kušlekių (LKA 225) i K ãžių (LKA 257) šnekamojoje kalboje ([ʋɑ1ˈʒʲuːdɑʋɑ] ~ ažiúoda o (LKA 225_3_1), [ˈmʲiːsʲ ʲɛ] ~ mies è (LKA 257_3_1), ki i pa eikėjai dažniau a ojo bend inės kalbos a i ikmenis. Požymis ne iksuo- as (a ba už iksuo as ik ka ą) Pãdubysio (LKA 226), Adomáičių (LKA 292) i Pãk ažančio (LKA 293) punk uose (kai ku iuose į ašy a ne po ieną pa eikėją), i ai odo jo menks ančią a oseną. Kamieno i ki čiuo os galūnės ilgųjų į emp ųjų ė, o a liepimas [ɪɛ], [ʊɔ] eks- ų agmen uose labai dažnas ([ uoks‿ akšas] ~ óks agšas, [žmuõgus] ~ žmo- gùs (LKA 195), [p adejau] ~ p adjau (LKA 225), [ kalejima] ~ į kaljimą (LKA 226), [p idejuom žuoliẽs] ~ p idjom žols (LKA 257), [ejú.o] ~ ž ejó i (LKA258), [múo inas] ~ mó inos (LKA 292), [ alduõ s] ~ aldõ as, [idiẽs] ~ įds (LKA 293). Ga so į ašuose požymis a ojamas nenuosekliai: jei ienų pa eikėjų kalboje y a labai dažnas, ai Pãk ažančio (LKA 293) gy en ojo LKA 293_3 kal- boje ne iksuo as ([2ˈkoːlukʲi] ~ kolkyje, [bʲɪˈbʲl2ʲoː ʲɛkɑ] ~ biblio ekà). Išlikęs umpųjų balsių i, u (i d iga sių il, i , ul, u bei d ibalsio ui pi mųjų dėmenų) pla inimas bei ki čio a i aukimas, ačiau abu požymiai i eks ų ag- men uose, i ga so į ašuose a ojami nenuosekliai. 11 Pa yzdžiai pa eikiami aip, kaip už ašy i o iginale, odėl nei šis, nei ki i ki čia imo a ejai ne aisy i. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII LENTELĖ. Ta miškumo ma ica12 LKA punk as Teks o agmen as i ga so į ašas Ski iamosios ypa ybės Būdingosios ypa ybės Blankiosios ypa ybės ie, uo : y, ū T i agal. an, am, en, em (on, om (un, um)) * j,* dj Ilg. į emp . ė, o kamiene i ki č. galūn. : ie, uo T i ap adž. am, an, em, en ą, ę, į, ų neki č. galūn. : a, e, i, u (an, en) ė, o neki č. kamiene i galūn. : a, i, e y, ū neki č. kamiene i galūn. : i, u i, u (il, i , ul, u , ui) pla inimas ai, ei : a, e Galūnių umpinimas (išsk. a p s, š, z, ž i l, , m, n) Ki čio a i aukimas P iešd. pe - i p iel. pe : pa -, pa P iel. pas su kilm. l. Kù u ėnai (LKA 195) LKA 195 (+) +(-) ++++0 (+) ++++0 LKA 195_2 (-) +(-) +/- +++(+) (+) 0 +/- (+) 0 +/- LKA 195_3 (-) +0 (+) +++++/- (-) +(+) ++/- Kušlekiai (LKA 225) LKA 225 (+) +(-) +++++/- +(+) ++/- +0 LKA 225_3_1 (+) +0++++(+) (+) 0 ++/- 0 0 LKA 225_3_2 (-) +0+++++(+) 0 (+) +/- 0 0 12 Ženklų eikšmės: „+“ – labai dažnai (a ba isuo inai) a ojamas požymis; „(+)“ – požymis a ojamas p amaišiui su bend inės kalbos a i ikme- niu; „+/-“ – kele ą ka ų už iksuo as požymis; „(-)“ – ieną ka ą (a ba labai e ai) pa a o as požymis; „0“ – nė ka o nepa a o as požymis. Teks ų agmen ai len elėje i pa yzdžiai oliau eks e ilius uojami nu odan LKA punk o nume į (p z., eks o agmen as iš Kù u ėnų (LKA 195) žymimas LKA 195), ga so į ašai – nu odan LKA punk o nume į, pa eikėjo amžių („2“ eiškia y esniosios ka os pa eikėjo ga so į ašą, „3“ – y iausiosios ka os) i pa eikėjo nume į, jei iš punk o jų (pa eikėjų) y a daugiau nei ienas (p z., y iausiosios ka os pa eikėjų ga so į ašai iš Kušlekių (LKA 225) žymimi LKA 225_3_1 i LKA 225_3_2). LKA punk as Teks o agmen as i ga so į ašas Ski iamosios ypa ybės Būdingosios ypa ybės Blankiosios ypa ybės ie, uo : y, ū T i agal. an, am, en, em (on, om (un, um)) * j,* dj Ilg. į emp . ė, o kamiene i ki č. galūn. : ie, uo T i ap adž. am, an, em, en ą, ę, į, ų neki č. galūn. : a, e, i, u (an, en) ė, o neki č. kamiene i galūn. : a, i, e y, ū neki č. kamiene i galūn. : i, u i, u (il, i , ul, u , ui) pla inimas ai, ei : a, e Galūnių umpinimas (išsk. a p s, š, z, ž i l, , m, n) Ki čio a i aukimas P iešd. pe - i p iel. pe : pa -, pa P iel. pas su kilm. l. Padubysỹs (LKA 226) LKA 226 (+) +(-) +++++0+++++ LKA 226_2 0 +0+++++0 0 +(-) 0 0 LKA 226_3_1 0 +0+++++(-) 0 ++/- 0 0 LKA 226_3_2 (-) +0++++++/- 0 ++/- 0 0 K ãžiai (LKA 257) LKA 257 (+) +(-) + + (+) +(+) (+-) (+) ++/- ++/- LKA 257_3_1 (+) +0++++++0+(+) 0 0 LKA 257_3_2 +/- +0++++(+) (+) 0 ++/- 0 0 Kemė (LKA 258) LKA 258 (+) +0++++(+) 0 (+) +(+) ++/- LKA 258_2 (-) +0 +/- +++(+) (+) 0 +(+) (-) 0 LKA 258_3 +/- +0++++++0 (+) +0 0 Adomáičiai (LKA 292) LKA 292 (+) +0++++0 (-) +(+) +/- +0 LKA 292_2 0 +0 (+) ++++/- (-) 0 (+) +/- 0 0 Pãk ažan is (LKA 293) LKA 293 (+) +(-) ++++(+) 0 0 ++/- +(-) LKA 293_2 0 +0 (+) +(+) ++/- +/- 0 +/- (-) 0 0 LKA 293_3 0 +0 0 ++/- +/- +/- 0 0 ++/- 0 (-) S aipsniai / A icles 285 Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is) Kaip ma y i šioje diag amoje, nuo mažiausio į e čio (apie 0,57) iki didžiau- sio (apie 0,96) y a gana nemažas s y a imas. Tačiau pag indinis į e is (apie 0,79) leidžia da y i p ielaidą, kad i iamųjų ie o ių y esniosios i y iausio- sios ka os gy en ojai kalba a mine kalba. Taigi abiejų laiko a pių apibend in ų a miškumo indeksų diag amos pa odė, kad daugiau nei pe penkis dešim mečius adicinė aseiniškių pa a mė Kemės zonoje ypač s ip ių kon e gencijos p ocesų po eikio nepa y ė – šioje pa a mės dalyje iek XX a. 2-osios pusės eks ų agmen uose, iek i XXI a. 2-ojo de- šim mečio šnekamosios kalbos į ašuose a ojama a minė kalba. Tačiau didesni a miškumo į e čių s y a imai į ašuose nei agmen uose leidžia eig i XXI a. yks ančius spa esnius pokyčius. Taip pa s a bu pažymė i, kad a miškumo į e čių s y a imai bei iš yškė- jusi ibinė si uacija pa i ina pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies, a ba Kemės zonos, LKA punk ų pe eigiškumą nuo XX a. 2-osios pusės. 4. IŠVADOS A lik o y imo ezul a ai odo, kad a miškumas, kaip a minių požymių e- alizacijos iš aiška, šiau inei pie ų žemaičių aseiniškių daliai bu o būdinga jau XX a. 2-ojoje pusėje. Nuo XX a. 2-osios pusės iki XXI a. 2-ojo dešim mečio paki o be eik isų a minių požymių a osena. Iš ski iamųjų požymių nepasikei ė ik i agalių d iga sių an, am, en, em a ojimas; uo, ie a liepimas ienbalsiais [iː], [uː] a ba di ongoidais [iːi ], [uːŭ] – sumenko. Būdingųjų požymių pokyčiai: ilgųjų į emp ųjų ė, o a liepimas d ibalsiais [ɪɛ], [ʊɔ] sumažėjo minimaliai i išliko gana dažnas; senieji junginiai * j, *dj, be eik isada a liepiami a ika omis. Blankiųjų požymių pokyčiai: nežymiai sumažėjo neki čiuo o kamieno i ga- lūnės ė, o a liepimo [ɑ], [ɪ], [ɛ], galūnių umpinimo, išsky us a p s, š, z, ž i l, , m, n bei ki čio a i aukimo a ejų; be eik neliko d ibalsių ai, ei ienbalsinimo, p iešdėlio pe - i p ielinksnio pe a imo [pɐ ] i p ielinksnio pas su a dažo- džio kilmininku kons ukcijos; dažniau ap inkami neki čiuo ų y, ū kamiene i užda oje galūnėje umpinimas bei i, u (i d iga sių il, i , ul, u bei d ibalsio ui pi mųjų dėmenų) pla inimas. Tiek a miškumo į e čių idu kiai, iek apibend in ų a miškumo indeksų diag amos pa i ino, kad nuo XX a. 2-osios pusės iki XXI a. 2-ojo dešim me- čio Kemės zonoje a ojami ie iniai aseiniškių pa a mės a ian ai ( a minė kalba). DIANA DAMBRAUSKIENĖ 286 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Nus a y i minimalių i maksimalių a miškumo odiklių ski umai bei y- aujančių odiklių s y a imai į odo, kad šiai zonai a minis he e ogeniškumas būdingas jau nuo XX a. 2-osios pusės. Tačiau didesni a miškumo į e čių s y- a imai ga so į ašuose nei eks ų agmen uose leidžia eig i dėl kon e gencijos p ocesų XXI a. yks ančią spa esnę pa a mės kai ą. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų o ma imosi ypa umai Lie u oje. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i so- cioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257–262. Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2017: Ta p au inės one inės abėcėlės aikymo lie u ių a mių ga sams galimybės. – Bal is ica 52(1), 105–135. Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2017a: Lie u ių a mių ansk ipcija: adicija i IPA. – Linguis ica Le ica 25, 203–229. Bu Ronald S. 1992: S uc u al Holes: The Social S uc u e o Compe i ion, Camb idge: Ha a d Uni e si y P ess. Bu Ronald S. 2000: The Ne wo k S uc u e o Social Capi al. – Resea ch in O ganiza ional Beha io 22, ed. by B. M. S aw, R. I. Su on, 345–423. Bu Ronald S. 2004: S uc u al Holes and Good Ideas. – Ame ican Jou nal o Sociology 110(2), 349–399. Damb auskienė Diana 2021: Pie ų žemaičių aseiniškių kalbinis pe eigiškumas: ho- izon alusis i e ikalusis a ian iškumas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Damb auskienė Diana 2021a: Ta miškumo odiklių i objek y iųjų eks aling is- inių eiksnių ko eliacija pie ų žemaičių aseiniškių užda ųjų sociokul ū inių inklų ie o ėse. – Lie u ių dialek ologijos p o iliai: XXI amžiaus p adžios egioniniai a ian- ai, jų san ykiai i pe spek y os, sud. V. Meiliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-con en /uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijos- p o iliai-1.pd . Gečienė Ing ida 2009: Socialinių inklų analizė mig acijos s udijose. – Sociologija. Min is i eiksmas 2(25), 130–143. Inoue Fumio 2012: Imp o emen s in he sociolinguis ic s a us o dialec s as obse - ed h ough linguis ic landscapes – u iliza ion o google maps and google insigh s. – Dialec ologia 8, 85–132. S aipsniai / A icles 287 Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is) Lapinskas Remigijus 2010: Pa s umpiausias aikomosios s a is ikos ku sas su R, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. P ieiga in e ne e: h p://web. u.l /mi /a. eklai e/ i- les/2013/02/2010.01-Pa s- umpiausias-su-R.pd . LKA I – 1977: Lie u ių kalbos a lasas I. Leksika, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas. LKA II – 1982: Lie u ių kalbos a lasas II. Fone ika, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas. LKA III – 1991: Lie u ių kalbos a lasas III. Mo ologija, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Lie u ių kalbos a mės (ch es oma ija), sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is. LKTCH 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKZ: Elek oninis lie u ių kalbos žodynas. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz. l /?zodis=k is i&id=17217250000. Mikulėnienė Danguolė 2018: Mul imodalusis a mė y os modelis: ie inės lenkų kal- bos a ian iškumo Lie u oje y imo galimybės. P ieiga in e ne e: h p://www.lenku a - mes. l . u.l / iles/mikuleniene_%20 a me y os_modelis.pd . Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: nuo a minių požymių p ie a miškumo žymenų. – Respec us philologicus 35(40). P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395. Mikulėnienė Danguolė 2020: Ta miškumas kaip išma uojamas dydis. – Lie u ių kalba 15. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/a icle/ iew/22434/21701. Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a, Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė As a, Meiliūnai ė Viole a, Vyniau ai ė Simona 2019: Dialek ome inis adicinių lie u ių a mių kla- si ikacijos pjū is: ž algomasis y imas, sud. D. Mikulėnienė, A. Čepai ienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ne bonne John, Kleiweg Pe e 2007: Towa d a Dialec ological Ya ds ick. – Jou nal o Quan i a i e Linguis ics 14(2–3), 148–166. Salys An anas 1992: Raš ai. Lie u ių kalbos a mės IV, Roma: Lie u ių Ka alikų Mokslo Akademija. Szm ecsanyi Benedik 2011: Co pus-based dialec ome y: a me hodological ske ch. – Co po a 6(1), 45–76. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Dialec al Changes in he No he n Pa o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai (2nd Hal o he 20 h Cen u y – 2nd Decade o he 21s Cen u y) SUMMARY A ho ough s udy add essing he a ea o he Sou he n Samogi ian subdialec o Raseiniai e ealed ha he a ea o Kelmė si ua ed in he no he n pa o he subdialec demons a es ac i e in e communi y communica ion links. Thi een poin s om Li huanian Language A las (he eina e – he LLA) all o his a ea: Gudmoniškė (LLA 162), Šaukėnai (LLA 194), Ku u ėnai (LLA 195), Vaigu a (LLA 224), Kušleikiai (LLA 225), Padubysys (LLA 226), Kiauno iai (LLA 227), K ažiai (LLA 257), Kelmė (LLA 258), Kubiliai (LLA 259), Ty u ėnai (LLA 260) Adomaičiai (LLA 292), and Pak ažan is (LLA 293). The links o Samogi ian communi ies (di ec o h ough “s uc u al holes”) and Aukš ai ians (speake s o he subdialec o Wes e n Šiauliai and he subdialec o Kaunas) and/o he speake s o he Samogi ian subdialec o Va niai p o e ha he geolec o Kelmė de eloping on he basis o he adi ional ea u es o he subdialec is ansi ional. Meanwhile, he in es iga ion o dialec al indica o s con i ms he dialec al he e ogenei y o Kelmė a ea. Based on he analysis o he isophones o dis inc i e and cha ac e is ic ea u es es ablished in he 2nd hal o he 20 h cen u y, he blending o Samogi ian and Aukš ai ian dialec al ea u es is only possible in he a ea whe e he subdialec bo de s he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai. Howe e , se e al yea s ago, he “o e lapping” o dialec al ea u es was ound in he dialec al da a collec ed in he 2nd hal o he 20 h cen u y in he poin o Kelmė (LLA 258), which is si ua ed a a g ea e dis ance om he bo de . We can guess ha he dialec al ea u es we e also no consis en ly main ained in o he LLA poin s, which bes ep esen he subdialec o Raseiniai, in he 20 h cen u y al eady. The a icle compa es he ealiza ion o dialec al ea u es in he dialec al ex s o he 2nd hal o he 20 h cen u y and he audio eco dings o he 2nd decade o he 21s cen u y om se en LLA poin s alling o he a ea o Kelmė (Ku u ėnai (LLA 195), Kušleikiai (LLA 225), Padubysys (LLA 226), K ažiai (LLA 257), Kelmė (LKA 258), Adomaičiai (LLA 292), and Pak ažan is (LKA 293). S aipsniai / A icles 289 Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is) The dialec al ma ix based on he dialec al da a o he wo pe iods demons a es ha he ealiza ion o dialec al ea u es in he 2nd hal o he 20 h cen u y and in he 2nd decade o he 21s cen u y does no only di e in nea ly all he LLA poin s bu also e e y in o man used hem wi h a di e en equency. Dialec al indica o s we e calcula ed on he basis o he dialec al speech (dialec icism) change scale. In o de o e alua e dialec icism objec i ely, he mean alues o he dialec al indica o s o ex ual agmen s and audio eco dings and hei di e ences we e calcula ed. The abo e da a showed he gene al endences in he use o dialec al ea u es, i.e., he p ese ed local a ie ies o he subdialec o Raseiniai, which o med on he basis o he adi ional subdialec . To e eal dialec al le el and language change, he limi s o minimum and maximum dialec icism we e es ablished. A e he gene alized dialec al indices we e illus a ed by a diag am, i was p o en ha he adi ional subdialec o Raseiniai has no unde gone pa icula ly s ong p ocesses o con e gence in he a ea o Kelmė o e he pas six decades: dialec al speech is used in bo h he agmen s o he ex s o he 2nd hal o he 20 h cen u y and he audio eco dings o dialec al speech o he 2nd decade o he 21s cen u y. The di e ences be ween minimum and maximum dialec al indica o s and he a ia ions in he dominan indica o s iden i ied in he esea ch lead o a conclusion ha he a ea o Kelmė has demons a ed dialec al he e ogenei y since he 2nd hal o he 20 h cen u y. Howe e , mo e p onounced a ia ions in he dialec al alues o audio eco dings compa ed o ex ual agmen s show mo e apid dialec al changes d i en by he p ocesses o con e gence in he 21s cen u y. DIANA DAMBRAUSKIENĖ 290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII 1 PRIEDAS Ta minių eks ų agmen ų egis as LKA punk as Sąsiu inio eg. n . Ta mės už ašy ojas (-ai) Ta mės pa eikėjai Medžiagos už ašymo da a Kù u ėnai (LKA 195) 629 (1) / 195 (1) VVU IV ku so s uden as Albe as Rosinas M. D., g. 1883 m. J. M., apie 60 m. K., apie 70 m. 1960 m. Kušlekiai (LKA 225) 543 (1) / 225 (5) VVPI lie . k. i li e . ak. III ku so s uden ės Žana U bona ičiū ė, Elena Tamošai y ė, Janina Kelio y ė N., 96 m. V. S., gimęs 1888 m. R. B., 60 m. S. V., 54 m. B. V., 53 m. S. V., g. 1942 m. Nenu ody a Padubysỹs (LKA 226) 696 (1) / 226 (1) Nenu ody a J. M. L. P. M. P. J. M. P. I. M. Nenu ody a K ãžiai (LKA 257) 558 (2) / 257 (2) G. Na auskai ė D. Jonikai ė G. Čičely ė L., 69 m. S., 78 m. G., 63 m. E. B., g. 1942 m. K., 97 m. K. duk ė, 56 m. Nenu ody a Kemė (LKA 258) 406 (3) / 258 (3) Šiaulių pedagoginio ins i u o lie u ių kalbos i li e a ū os akul e o III ku so s uden ė Ona Lukošiū ė A. L., 56 m. O. L., 55 m. 1957 m. gegužės 5 d. Adomáičiai (LKA 292) 672 (1) / 292 a (1) S odomsky ė M. Š., g. 1900 m. K. J. R. S., g. 1894 m. Nenu ody a Pãk ažan is (LKA 293) 721 (1) / 293 b (1) Vilniaus als . V. Kapsuko a do uni e si e o III k. li uanis as Juozas Le ickas J. L., g. apie 1903 m. J. G., g. 1898 m. K. N., g. 1895 m. S. V., g. 1888 m. A. P., g. 1928 m. 1960–1961 m. S aipsniai / A icles 291 Pie ų žemaičių aseiniškių šiau inės dalies a miškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešim me is) 2 PRIEDAS Ga so į ašų egis as LKA punk as Pa eikėjas Gy enamoji ie a Į ašo ukmė Kù u ėnai (LKA 195) LKA 195_2 (47 m.) Kù u ėnų ms l. 30 min. 47 sek. LKA 195_3 (79 m.) Kù u ėnų ms l. 225 Kušlekiai (LKA 225) LKA 225_3_1 (62 m.) Kušlekių k. 13 min. 14 sek. LKA 225_3_2 (75 m.) Šal ẽnių k. (1 km nuo Kušlekių k.) 16 min. 36 sek. Padubysỹs (LKA 226) LKA 226_2 (56 m.) Kaniūkų k. (anksčiau bu o Pãdubysio k.) 23 min. 49 sek. LKA 226_3_1 (78 m.) Kaniūkų k. (anksčiau bu o Pãdubysio k.) LKA 226_3_2 (80 m.) Kaniūkų k. (anksčiau bu o Pãdubysio k.) 12 min. 55 sek. K ãžiai (LKA 257) LKA 257_3_1 (61 m.) K ãžių ms l. 9 min. 27 sek. LKA 257_3_2 (70 m.) Piliakalnio k. (1 km nuo K ãžių) 13 min. 51 sek. Kemė (LKA 258) LKA 258_2 (60 m.) Kemės m. 12 min. 26 sek. LKA 258_3 (85 m.) Kemės m. 8 min. 40 sek. Adomáičiai (LKA 292) LKA 292_2 (43 m.) Lãplėgių k. (1 km nuo Adomáičių) 13 min. 54 sek. Pãk ažan is (LKA 293) LKA 293_2 (51 m.) Pãk ažančio k. 38 min. 58 sek. LKA 293_2 (72 m.) Pãk ažančio k. 4 min. 26 sek. Iš iso į ašų: 3 al. 29 min. 3 sek. Į eik a 2022 m. bi želio 30 d. DIANA DAMBRAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a diana.damb [email protected]