Darybos formantų homonimiškumas ir jo žymėjimas žodžių darybos žinyne

200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3826-7272 Wissenscha lichen Fo schungs Rich ungen: Wo e de Da yba, Mo phemika, Leksikog aphija, Leksikologija. DOI: doi.o g/10.35321/all87-10 DARYBOS FORMANT HOMONIMIŠKUMAS IR JO ZYMJIMAS WORDŽI DARYBOS ZINYNE Homonymy o De i a ional Fo ma i es and I s Ma king in he Wo d Fo ma ion Manual ANOTATIUM A ipsnyje behandel sich li auische Sp ache Wö e n Da i smi el homonymie, de en Ak uali ä aus yße e en wickelnd Wodžių da ybos edlį, digi ales li auische Sp ache daik a a džių da ybos žinyną. Ziel des Un e suchings beg ünden zu o man en de homonymischen Da s ellung die Angelegenhei de Zeichenung on Wö e n de Da s ellung, mo emü, mo emischen Zusammense zung in Wö e ynen, Znynen und e c. leksikog a ischen Publika ionen und besp echen P obleme, mi denen kon on ie wi d p ak isch sie in den Mi el de homonyminen Wö e de Da s ellung. Laikomasi Meinung, dass übe Homonymiją soll e sein sp echen we den da ybos o man ų, und nich mo emų (a iksų) legiu. Unginčy inais homonymischen Da bie ungs o man en Bes immungsk i e ien gil un e schiedliche edischen Da bie ung bedeu ung und un e schiedliche Da bie ungsmi eln He kun , und edischen Sp ach eils un e schied und ih e G undischen Wö ze s Sp ach eils Un e schied selbs selbs in sich de Da bie ungsmi eln homonimiškumo wah scheinlich nesąlygoja. Homoniminischen zu be ach en nu de gleichen A des Da ybos a iksa ( o man a). Ap a a Da ybos o man en, mi denen gemach we den mobile dieik a a džiai (subs an i a mobilia), homonimiškumo ma kie ung p oblem. P elimina us homonimų ma kie ung Wodžių da ybos edlyje nich nu ausd ück e de Da ybos Mi el homonymi ä s age ak uali ä und p obleme, abe und zeig e ih e mas ą homoniminės is übe halė li auensche Sp ache daik a a džių p eesagä und as alle galūnė. ESMINIAI WORDŽIAI: Wo ungen da yba, da ybos o man as, a iksas, mo ema, homonymija, seman ika. A ikeln A icles 201 / Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne ANNOTATION De A ikel deal wi h he homonymy o he means o Li huanian wo d o ma ion, he ma king ele ance o which has become appa en in he de elopmen o he Wo d Fo ma ion Guide, a digi al manual o Li huanian wo d (noun) o ma ion. The s udy aims o jus i y he need o homonymic de i a ional o ma i es in dic iona ies o wo d o ma ion, dic iona ies o mo phemes, dic iona ies o mo phemic composi ion, wo d o ma ion manuals, e c., and o discuss he p oblems encoun e ed in p ac ice when he homonymic means o wo d o ma ion in a e p esen ed in hese publica ions. I is conside ed ha homonymy should be discussed a he le el o de i a ional o ma i es, no a he le el o mo phemes (a ixes). The di e ence he de i a ional meaning o de i a i es and he o igin o he means o wo d o ma ion in he a e conside ed o be indispu able c i e ia o he iden i ica ion o homonymous de i a ional o ma i es, while he di e ence in he pa o speech o de i a i es and he di e ence pa o speech o hei base wo ds is no in i sel likely o lead o he homonymy o de i a ional means. Only a ixes ( o ma i es) o he same ype a e homonymous. The p oblem o ma king he homonymy o he de i a ional o ma i es used o o m mobile nouns (subs an i a mobilia) is discussed. The p elimina y ma king o homonyms in he Wo d Fo ma ion Guide has no only highligh ed he ele ance and p oblems o homonymy o de i a ional o ma i es bu has also shown he ex en o homonymy abou hal o he su ixes o Li huanian nouns and almos all he in lec ions a e homonymous. KEYWORDS: wo d o ma ion, de i a ional o ma i e, a ix, mo pheme, homonymy, seman ics. ĮVADAS Homonimai die selbe Raišką ha igen d ipusiai ( eikšminiai) Sp ach Elemen e. Homonimies Phänomens esmė meh e en, meis zweie , Sp achenelemen en apa i aiška ( one inė und ode g a inė) und öllig un e schiedige Bedeu ung. e schiedene homonimų A enis nach phe inische G a inä Wö e n aišką (homo o men, mo ologischen, eillichen homonimus, homog a us und k .) sowie un e schiedliches de en T ac a im in e schiedenen Quellen. Rimku ė 2003: 3438 und do angegebene Li e a u . Plg. engl. walb e homonimais können sein genann d ei e schiedenen klassien wo e 1) gleiche maßen ge eiim (p z., o, oo, wo); 2) gleichmäßig gesp ochen und gesch ieben (p.g., quail ‘pu pelė und quail ‘k ūp elė i, (su)d ebė i) ode 3) gleichmäßig nu gesch ieben (p.g., bow [ba] ‘seibo o is, pi magalys und bow [bō] ‘lankas s ėlėms laidy i). In allen Fällen Wö e , e s eh sich, un e scheiden in Bedeu ung. E s jos und zwei s Typs Wö e manchmal genann homo onais, and ojo und d ečiojo homog a ais. Einige Fo sche homonymous neig en dazu, nu D i e klasses Wö e zu hal en1. 1 h ps://www.me iam-webs e .com/dic iona y/homonym [žiū ė a 2022-08-08]; h ps://www. me iam-webs e .com/dic iona y/bow [gesehen 2022-09-08]. DAIVA MURMULAITYTĖ 202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Reikšmės požymis iš homonimo (pp . žodžio) apib ėž ies lie u ių kal- bo y oje ka ais ikslingai išleidžiamas kaip pe eklinis, nedi e encinis, nes „no maliai isi d ipusiai elemen ai ski iasi eikšme, išim į suda o neben si- nonimai“ (U bu is 2008: 214; plg. Gai enis, Keinys 1990: 80)2. Be o, d ie- ih e Sp ache Elemen en Bedeu s Un e schied muss sein ölliges, . i. ih e éikšmės muss sein so e n, dass wä e es möglich eden übe das gleiche Sp ache daugia eikšmiškumą. Dažniausiai homonimija nag inėjama leksikos lyg- Elemen menyje, jedoch sie cha ak e is isch nich nu Wö e n, abe und ih en Fo men, Mo phemem. Homomo phem können nich nu Schöp ungen (pa y ať, do 1-as, -a, do 2-o i, -oja, -ojo, san-do 3-is), sonde n auch Zu änge3 (pa y ať, s ip-ena1, hand-ena2, iskas-ena3, smeig-ena4, zuik-ena5), Vo dölle (be1-no ė i, be2-dugnė), galūnės (skund-as1, na s-as2 ‘na sumas, sa g-da -as2, 2014-as4, apa -as5, a b ad-as6) sein (plg. U bu is 2008:2015; 2009: 116; Jakai ien 2009:101111). Ge ade dieses Sp achle ens Elemen en mo em, genaue , a iks, da ybos o man homonymija pasida e e ak uali en wickelnd digi alines li auensische Sp ache daik a a džių da ybos bekann yną Žodžių da ybos edlį ( ŽDV, Vedlys, Zugang in e ne : h ps://ekalba.l / zodziu-da ybos- edlys/). Diese Kenn ynas eine on li auischen Sp achen Ressou cen in o ma i en Sys ems E. sp ich Diens es, genaue , ŽDV zusammen mi Kalbos pa a imais (KP) bilde Diens ü E. pa a imai. E ski as a a i, wie zu neuen li auischen Sp ache Wo e, 2 Homonimų und homonymijas e minen aiškinimuose ande e Sp achen bedeu o y os, leksikog a ijas und pan. Quellen un e schiedliche Bedeu ungen sind dennoch meis ens minimis, plg.: Vā dus a einādu skanējumu un einādu aks ījumu, abe a dažādām, nesa sa s a pējiis ī āmēm pa homonym. (h p.ailabl .h ml) wo o mo e wo ds spelled and/o p onounced alike bu di e en in meaning (such as he noun and he [žiū ė a 2022-08-08]; „Homonīmi i ā di a a šķi īgu nozīmi, kas iz unājami un aks āmi ienā- di.“ (h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Homon%C4%ABms [žiū ė a 2022-08-08]); „[…] one o e b) (h ps: www.homonomic-dic iona y.com 08-05.h m) ОМОНИМИ [...] Слова, однакви за звучениемм, но совсем разные за значенням, наприклад: коса (волосся), коса (мис), коса (сільськогосподарське знаряддя), ОМОНИМИЯ [...] Звуковий збиг e schiedenen ü Bedeu ungm schien ode ih en Fo men. (SUM-11, h p://sum. in.ua/p/5/695/1 [žiū ė a 2022-08-11]); ОМОНИМИ [...] Слова, а также другие однакові за звучанням, але цілковито відмінні за значенням […], ОМОНІМІЯ […] Звуковий язычные одиницы, збиг различных за значением слів или ихних форм омонимов (SUM-20, h ps: h pssum20ua.com/ En y index?wo d=66229&page=2094 [žiū ė a 2022-08-11]); Omonime [...] un e schiedliche po значению, но одинаковые по звучанию и написанию единицы языка (слова, морфемы и др.)“ (h ps://dic.academic. u/dic.ns / uwiki/2024 [sieh 2022-08-10]); Omonimia звуковое совпадение различных языковых единиц, значение к-рых не связаны друг с другом. (LES 344). 3 li auische Sp ache Wö e da ybos Li e a u in P eßagen no male weise angegeben zusammen mi Galünen. Übe ih e Homonymischkei siehe auch 3.1. A ikeln A icles 203 / Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne au g und de Wo bildungs egeln4. Vedlyje s uk ü e zwei li auische Sp ache g a iken akademischen (LKG) und Daba ischen li auischen Sp achen (DLKG) daik a a džių da ybos Ab eilungen p äsen ie In o ma ionen (au . Vincas Nea sisakoma min ies a ei yje ŽDV p i aiky i i ki ų kalbos dalių da ybos duo- menims, a i inkamai ko eguojan duomenų bazės s uk ū ą. Tačiau pi majame U bu is). seine scha ungs e ape, wah nehmend ŽDV als diens e E. be a imai eil, haup sächlich o ien io asi in daik a a džius, o s ellend, dass genau ih e da bie dėsningumaim wi d in e essimasi beim scha en neue benennungen ode zielinan is wegen schon geschau e egeligkei . Da dieses digi ale We kzeug meh ü die b ei e e Ö en lichkei bes imm is , is seine Da ens uk u supe simpli ied. (P o essionellen li auischen Sp ache Wo schaibungs o schungen dien e Da enbank in de In o ma ionen soll e meh ausgeb ei e we den sowohl seman isch, Fo masp echend, das sowohl gewäh k e meh Da en pauseškos und klassi izie ungs Möglichkei en). Alle dings in manchen Aspek en Da enbe ei s ellung e ein achen da man nich , umgekeh , im Ve gleich zu Be ich igung in G amma iken, es muss übe p ü we den, wenn auch komplizie e . Eine solche Aspek e Da bie ungsmi el homonimißigkei , den no wendig ma kie en selbs und ein ache in eine Da enbank. Ausländische Mo phemikos und Wö e da ybos Wö e büche n, de en gib nich wenige und e schiedene besonde s usų kalba (ž . li e a u ų są ašą), auch la ių kalba (Me uzāle-Kange e 1985), anglų kalba (DPSCF) und k . mo emų homonimija nich imme ma kie a. de li auischen Sp ache mo emü Da abase (LKMDB) und ih e G undum be ei uchen A galiniame, Abėcėliniame und Dažniniame li auischen Sp ache mo emü Wo ynen (Rimku ė, Kazlauskienė, Raškinis 2011; 2011a; 2011b) mo emü homonimiškumas auch nea spiegel i. Das Ziel dieses A ikels zu beg ünden de Ges al ung o man ä (und apsk i ai mo emä) homonimiškumo bezeichnungs no wendigkei in leksikog aphischen A engeschä en und auszulegen P obleme, mi denen kon on ie wi d p ak isch p äsen ie end homonymine Wo esgebungsmi el. Es ziel e dabei au die olgenden Au gaben zu lösen: mi zu egis ie en homonymen li auensischen sp ach awa zungen maibende Mi el p eesagen, o g eile und galūne; basie end wissenscha ne Li e a u , disku ie en de Täbismi el homonimich igkei K i e ien; nennen p oblema ische Aspek e de Ma kie ungsme hode. Wäh end de Un e suchung e wende en synch onische Wo esda ybos, mo eminė, seman inė analysis, analy ische und besch eibamasch Un e suchungsme hoden. 4 Li uäischen sp ach is eich an Wo maßmi eln, und neuem Wo zu en s ehen manchmal nich genüg ein Eingebäume, b auch kleine s Ans oß pasiž algy i po T eibmi eln, pasižiū ė i pa yzdžių (Ri a Miliūnai ė, h ps://www.del i.l /p ojek ai sup as i-in e ne a/lie u iu-kalba- ne ukus- aps-leng esne-in e ne e-ku ia-pa ogia-sis ema.d?id=78879667 [žiū ė a 2022-08-04]). DAIVA MURMULAITYTĖ 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII 1. HOMONIMINI MORFEM TYRIMAI IR PRAKTIKA IZERKOMMENTE Theo e isch de Da bie ungsmi el p eesagų, p iešdėlių homonimiškumas is bekann und e s ändliches Thema (no s ühe gebu a und gegensa zliche Meinungen, ug, o man ų homonimiškumo nich e kann e N. Janko-T inickaja, M. B odowska-Honowska (U bu is 2009: 180)). Rusbese Leksikog aphie, pasiemn ende Wo baubes und Mo phems bei mo emischen sanda os Wo yns gausa (Cyganenko 1982; Kuzneco a, E emo a 1986; Ba do ič, Šakun 1989; E emo a 1996; E emo a 2000; Tichono 1990; Tichono 2004 1996; Ši šo ; Hom emo a 2005; Rauskaskaja 2009; E a in, Uluchano 2016 und k ., neminin äl e aus den gelis e en Veche n), Lösungs agen we den heo e isch be ach e und p ak isch au die un e schiedlichen Ve häl nisse de We kzeugbaumi el homonimi: a iks homonimi und homonimi: die K i e ien de Homonimien, die Fo m und die Homonimien, die Mo phema iken und die Mo phema iken diese A en. Mo emų homonymίας Kennzeichnung ak uali ä am meis en ausd ücke sich ih e Regis e , odyklėse, są ašuos. Da ybos Wö e yns, wo da iniai o ges ell we den lizdais, ode Wo zes mo eminės sanda os Wö e yns, wo sie o ges ell we den auszusakidi en mo emomen, das is nich so ak ualu. Beispielsweise, Mo emischem bal a ischen Sp aches Wodyne (Ba do ič, Šakun 1989) mo emų homonimiškumą s ebamasi nich sie zu nume ie end, und ande en A en zu zeigen. Tokio cha ak e Wö e büche n is wich ig zu un e scheiden nu mo emiisch un e schiedlichen We ybinius homonimus, und wenn mo emom geschiedene e Wö e olls ändig übe eins immen, ih e homonimiškum nieikaip ne odomas. Mo emische sanda os, nich päch ige mo emü, Wö e büche n solche In o ma ion u bū is übe klinė und nich ikslinga. Was ande e pačių mo emų wö dynai, žynynai ode andokie egis a, wo mo eme o ges ell we den nich wö de n, abe als einzelne einhei en, und ih e homonymies älle muss sein me kimi, dami auszuweisen und zu zeigen alle mo eme. Die Deu ung mo emische Bedeu ungen, insbesonde e ih e Vieleikšmich igkei behandlung, wa imme eine schwie ige Au gabe ü Leksikog aphen (Osilbeko a 2017: 334). Beispielsweise, apach ige Lau linien o m mo emes o geschlagen zu hal en homoniminen, wenn sie gehö en e schiedene Sp achen eile (1) ode e schiedene de selben Sp achan eil seman ischen G uppen (2) Wö e n, beispielsweise: 1) za-петь ( eiksmažodis) za- ečije (daik a a dis), 2) бо-ец руб-ец. Im zwei en Fall d ücken Mo pheme un e schiedliche Bedeu ungen aus (ande ie hin e leihen A ikse We ben un e schiedliche We bs heu e). Wenn die Bedeu ungen sind a pusa y e bunden, es sind nich homomo emes, und eine S aipsniai / A icles 205 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne meh ia eikšmė mo ema (Cyganenko 1982: 102, 15)5. Wodzscha sdai s a iksens Plia eikšmiškumas im wei en Sinne, d. i. polisemija und homonymija, soll e sein eine on solchen a iksens Wö e buchbildungs P inzipien (Osilbeko a 2017: 335)6. li auischen sp acho y e de Da bau on Mi eln ode mo emüch homonimißkum spo adiisch e wähnung bei de behandlung ande e hema (häu igs en bezogen mi leksine homonymija), beispielsweise (mo ologisches) ielia eikšmiškumu (Rimku ė 2003: 38; 2003a: 63). Speziell e , scheis, is nich un e sinė . 2. DYBOS PREEMONI HOMONIMIŠKUMO ŽYMĖJIMO POREIKIS 2.1. Akademinėje g ama ikoje, iename iš ŽDV šal inių, ašoma: Daik a a dzungen und Eigwa dzungen daibungsab eilungen he schende seman ische Klassi izie ung daibungs ypen is dem Lese in solchen Fällen nich bequem, wenn e sich übe eine welches Daibings a iksą (p iesagą, o gdėlį ode galūnę) in o mie en will. Diesen Unannehmlichkei zu e meiden I omo gale hinzuge üg Daik a a džių und eigwa džių da ybos a iksų odyklė, nach de leich zu inden jenes G amma ikpa ag aph (o jene pa ag a en), wo sich be üh en so gimą a iksą u e nde Wö e (LKG I 56). Rodyklė (LKG I 722 728) in de Ta is no wendig, sie ehlen sie diese G amma ik wü de nich möglich e wende wie bekann yn, jedoch die In o ma ion Da s ellung da in könn e sein genaueles e und behagliche dem Lese . Beispielsweise, besiomin ys deminu y ais und suchenden In o ma ionen übe ih e P äsesagą -ukas odykle e sieh die solchen Hinweise: -ukas § 652 -ukas, -ė §§ 385, 521, 558; m . -iukas, -ė -iukas, -ė §§ 385, 521, 558; siehe -ukas, -ė (LKG I 727, 725). Übe deminu i us, beispielsweise, alandžiukė, p agied uliuk; a nėniukas, sp ich sich nu § 385 (LKG I 265269). In ande en Fällen sind es ande e Dai ska ego ien Vo schläge, mi ihnen we den gemach Cha ak e en und eiksmažodinės Eigenscha en Häl e s Namen, beispielsweise, k apš ukas, -ė 1. was lange k aps osi, aus lė o a bei e ; 2. ‘mögs an is knibinė i smulkius da bus čo jek, knibčius, žindukas ‘žindomas pa šiuk, žinduklis (§ 521, 5 In diesem e klä amaje-liginigamaje ussischen Sp achs a iksen Wö e wö e des ussischen und uk ainiechischen Sp aches we den e schiedene und kai ybos a ikse, un e schiedliche de selben Mo phemes bedeu ungen, homonēm, o ges ell ; zu bezeichnende Daybos niminės mo emos ( os pačiõs i ski ingų kalbos dalių), aip pa a p au inės homomo emos. 6 Ki i p incipai: u i bū i pa ody as mo emų a ian iškumas; p iesagos pa eik inos ka u su galū- a iksų seman ische Komponen en; angegy ines Mo phems Funk ionsda nissen (idem). DAIVA MURMULAITYTĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII LKG I 328), namensinhabe de a dažodinės Eigenscha en, z. e., ka inuk, musinukė, o i uk, inge s uckas ‘an inge maunamas siu amasis žiedas (§ 558, LKG I 348349), ge anksnaminigungen, z. z., k apš ukas ‘į ankis k apš y i, k apšjažodžių iklis’, š ilpukas, žindukas ‘nedidelis gaminys su elas inga spenelio pa idalo da- limi, duodamas žįs i kūdikiui; sin. čiulp ukas’ (§ 652, LKG 393; BLKŽ), iš nau- migdukas ‘žaislas, dessen e b ei e wi d, die Musik, die Leuch en Suku ius užmig i’ (ND). Taigi šiuo a eju bū ų galima kalbė i ne apie ieną, o apie ke u- ias homonimines p iesagas, ku ių ediniai ski iasi da ybos eikšmėmis. p adinę ŽDV, zue s Da en aus DLKG zu e u sachen, danach hel en sie In o ma ionen in LKG zu üllen. P iesagen wu den einge üh in solche Fo m, wie sie angegeben we den in en sp echenden g ama ischen pa ag aphen, und nich im e wähn en LKG odykle , in de in einigen Fällen sie e was ande s gesch ieben we den als im angegebenen pa ag a e. Konk e im besp echenden Fall ak emažodinės besonde hei en ha ė oje namensamungen beesaga LKG I § 521 sch eib -(i)ukas (ė), und DLKG § 251 -(i)ukas, (ė), apskliaus ą galimõs mo e iškosios o mos galūnę abge ie end kableliu. (Meh übe die Pe ipe ien de Da ibesmi el männisch und weibisch Fo m siehe 3.3. Hie willima nu die Augen au das o malaus Dankim Un e schied, de ha in ä Ein luss homonimiškumo žymėjimui Vedlyje.) Diese Da ibeska ego ie p eisaga un e scheide sich somi on dem deminu i en und a dažodlichen Eigenscha en hal endeien Naminansp uches - -iukas, -ä und ik iškinių giminös o mü einhal enden Naminansp uches - - Homonimų Nume iim Vedlyje ma kiä en nu öllig analogiškos Sch i mens Sekos. Tad au oma isch su giuo e e p eesagų -ukas Lis e o Redagie en ŽDV Da en lei e e so: -(i)ukas, (-ė) -(i)ukas, -ė1 -(i)ukas, -ė2 -ukas. Es is o ensich lich, dass im Ve gleich mi LKG Indykle, subjek i em Bezug ich ige sind o ges ell einzelne Da ybosmi el, au einmal gesehen, dass es nich eine P iesaga is , jedoch ih e homonimikei s Kennzeichnung noch nich konsequlus. Da übe hinaus, homonimų nume acija äudina, denn suppospuoja min į, dass homonimines P eesagas ė a d i. 2.2. V. U bu is Lie u ių kalbos enciklopedijoje (2008: 215) sp echend übe homonymines mo emas behaup e , dass sie sein können e schiedene A en: šaknys (p z., 7 Plg. seinem gesch iebenem daik a a džių da ybos apsi- k- i – su- k- i), p iesagos (p z., be ž-ýn-as – pelėd-ýn-as ‘pelėdžiukas’)7, sky iuje LKG und DLKG übe p iesagą -(i)ukas, -ė posi i ama: gegendėliai (p z., be-no i be-nãmis), „[s]u šia p iesaga dažniau da omi kokie ki i ediniai (ypač deminu y ai), ačiau i a dažodinės S aipsniai / A icles 207 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne galūnės (p z., añk-os, n.m. añk-os, dg. a d.). Le z e e Beispiele illus ie end kai ybischen Galūnių homogas und da yblichen Galūnėms. An ai Vedlyje homonimų ha nu ieliskai ige galūnės -ai, nimiją, ačiau sus uk ū in i g ama ikų duomenys odo, kad šis eiškinys būdin- -ės und -os, mi denen da omasi sch enčių und apeigų namensinungen. Alle ande en da ybliche Galūně gehö en zweie , d eie , ie e , sechšių ode sepynių homonimų G uppen. Taigi Vedlyje sind o ges ell sieben galūnės -ė homonimai, . y. sep ynios galūnės -ė, un e schiedliche Funk ionen abliekančios da ybosp ozess. Sie we den mi ihnen ge an: 1) ak ionsbenennungen ( eiksmažodžių abs ak a), beispielsweise, pe galė (: pe galė i); 2) Eigenscha enennamen ( a dažodžių abs ak e), beispielsweise: e ė (: e as, -a), kal ė (: schuldas, -a); 3) a dazodische Eigenscha en hal e ende Namensnamen, beispielsweise: plikė (: blikas, -a), lėkš ė (: lėkš as, -a), s iukė (: s iukas, -a); 4) Ak ions esul ų Bezeichnungen, beispielsweise: iekė (: iek i, iekia, iekė), b ydė (: b is i, b ido), pynė (: pin i, pynė); 5) Ge ä ebenennungen, beispielsweise: dildė (: dildy i, dildo, dildė), pašluos ė (: pašluos y i, pašluos y i, pašluos ė), sklendė (: sklęs i, sklendė); 6) O snamen, beispielsweise: nuošalė (: nuošalus, -i), plynė (: plynas, -a); 7) pa adinimai pagal ly ies ski umą, pa yzdžiui: ilkė (: ilkas), liū ė (: liū as), kalaku ė (: kalaku as). Kling zweckha e homonimus ikie en und numme ie en nach de Da bie ungsmi el egula i ä , Da umus, ielleich hinsich lich und an de Da inien a osenen häu igkei , jedoch o he das wü de de aillie e gegenwä ige a osenen Un e suchungen, die diese F age bes ä ig en ode pako egue en aus wesen lichen XX a. zwei e halse g amma iken besch iebene daik a a džių da iebslagä ü. Beim ande e ko, no wendig a siž eg i und in neuežodžių da ybos polinkius. Ta kim, minė ų galūnių -ė Fall seh wah scheinlich, dass oji galūnė, mi de gemach we den Namen nach Geschlech s un e schied, e wende wi d meis und diese De yba is egula ie s e, im Ve gleich mi ande en Homoniminen -ė galūnėmis. Da inas Au me ksamkei , dass mi diese galūne nich nu egelmäßig, wenn nu de en au ge b auch , aus jegliche Tie üno-Nennung leich da omasi ih e pa eles bezeinenden neuen Wö e . de li auischen Sp achen naujažodžių duomenyne iksuo a und naujada ų, žyminčių pp . besonde kei shal ige Namen on Namen mi ih pasida oma nich so schon wenig [...] (LKG I 348; DLKG 117), i. i. kann man e s ehen, dass un e schiedliche Da bie ka ego ijų edinių da omasi mi de selbs p eesaga. Else so ein Gedanken o mulie wi d eine eikšmiischlich: Te min Meh iei eikšmiškumas e wo inis nich nu bei Analysie end mo phologischen Me kmalen beschiedenen homo o men, abe und bei Rede on We ybinį (p., aus e kėlis dobilėlis: de selbe We ibes o man gib un e schiedliche Bedeu ungen) [...] meh ia- z eikšmiškumą“ (Rimku ė 2003: 38). DAIVA MURMULAITYTĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII des Menschen, ande e lebende ode pe soni izie e Wesenhei en au iškumu, beispielsweise: au o i e ė, subjek ė, kūdikė, u ėdė, obo ė, na cizė und k . (meh siehe. Mu mulai y ė 2021: 58 59). Toks p iesagos „ak y umas“ odo, kad ji homonimų są aše galė ų bū i pa- žymė a pi mu nume iu. Ku ian Vedlį išsamių daba inės da ybos i a osenos Fo schungs esul a en noch nich gegeben, ad homonimus o gesehen zu numme ie en haup sächlich hinsich lich an G amma iken o ges ell e In o ma ionen übe p eesagų, p iešdėlių und galūnių da umą (da inių skaičių), . i. e ų, a minių, neno minių da ybos Mi el homonimų nume ie wi d paskesni. Dahe , he ausge unden, dass jedes Mache zeug in de Lis e ge enn zu we den muss, müssen noch die olgenden F agen bean wo e we den: 1) wie zu behandeln Zu älle, de en ediniai sind mobilieji daik a o džiai (subs an i a mobilia), i. e. können sein sowohl männlichses als auch weibe iškosios ginnes Fo men, zum Beispiel: -inis, -ė (miškinis, miškinė), plg. o mlich gesehen su ampančias Vo gesag -inis ( a -inis, šal -inis) und -inė (ska d-inė1, palaid-inė1, šim -inė1; malk-inė2); 2) was zu be ach en als die Haup einhei Mo pheme (A ikse) ode Da ybos o man us (suda y us aus wich igen und Neben-Da ybos a iksen); 3. was soll en die K i e ien ü die Zu eilung Homonymen sein; 4) wie zu behandeln mi Bezug Fo m analogenchen Selbs akilben und emde U sp üngen (neoklassikinischen, in e na ionalen) Da bie a iksais ( o ma ) zu behandeln; 5) womi noch, neben schon suminė en Themen, G undlage soll e we den es ges ell homonymische Da bie ungsmi el Reihen olge und k . 3. DYBOS PREEMONI HOMONIŠKUM NUSTATYMO UND ZYMJIMKUNDELE 3.1. A iksas daybos o man / Unikalien gegenwä ige usische Sp ache mo emü-Wodyne (Racibu skaja 2009) wi d o ges ell nich da ybos o man ü, und nämlich mo emü, a iksü homonymija. P iesaglichen Da bie ungs o man en Fall bedeu e dies, dass in sei u inä de Da bie ungsein ich ung (galūnę), wenn das Wo sie ha , nich be ücksich ig wi d, angesehen nu an de selben P eesagungen homonimiškumo un e schiedlichen Bedeu ungs apačiai Fo mi. Dahe , zum Beispiel, -inzodjien ba an-in-a und sacha -in gil homoniminėmis P eisagom. Danijas Osilbeko as Meinung nach, so eine Mo phemü-nich a eikšmiškumo In e p e a ion is A ikeln A icles 215 / Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne ieną, iek ki ą (minė ieji ankin-ukas, audon-ukė i as in-ukas, -ė) da osi aki- zweu ana und eine de P inzipien bei de Ausa bei ung Wö e da ybos a iksü-Wö zny muss sein Bild, dass s ebende be ücksich ig in edischen mo ologische Giminę homonimų Kennzeichnung pasida wü de übe mäßig schwie ig nich Wo zusda ybos Spezialis en. Also wenigs ens in Vedly, im Wesen lichen ü die b ei e Ö en lichkei o gesehen, solche Me hodik is nich annehmba . 4. DYBOS PRAEMONI HOMONIMI PAL RŪŠIS WORDSŽI TARYBOS GEDLYGE (PRELIMINARI STATISTIK) Nach de o läu igen Da en e a bei ung s ell e sich he aus, dass 364 Obik a o nzsp echungen aus 770 (ca. 47%) homoniminä sind: 202 da on bilden Homonimų Paa e, 33-imal Homonimai sind d ei, 8-imal ie , Fün und Sechs Homonimų G uppen sind jeweils 2. Alle dings is es nu p elimina ūs o ien acinie Zahlen, aus denen es möglich en s eh en apy ik į Bildung, welchem Ausmaß is daik a a džio p eesagų homonymija und e gleich sie mi ande e Da bie ungsmi el homonymija. Galūnės, wie gemelde , as ausnahmslos sind homoniminės. Dies, na ü lich, kann e klä we den dadu ch, dass de In en o ius de Galūnių selbs ( u in galweh ein aisch) is as hunde em Mal kleine als p eesagų, aigi, gleichodos Fo men Galūně e olg meh Funk ionen, gib Da nissen meh un e schiedlichen Da bie Bedeu ungen als o men Sich weise ge okai e schiedenesnäs P eesagen. Vo dėlių e mu igendem Da en e a bei ungss adium ausgenommen 5-ies homonimų numme en gekennzeichne e Paa e (in-, pa-, o -, o -, p o-), das bilde e wa 21 p oc. alle Vo dėlių. Alle dings muss haben im Kop , dass Vedlyje o dėlių homonimiškumas solang, nich lich us aus üh liche Un e suchung, un e gleichus mi ähnlichen Reiškinya in ande en Sp achen, is meh o malus. Beme kenswe , dass in de wissenscha lichen Li e a u die homonymie li auische Vo dėlių no male weise illus ie wi d einzigem un e schiedlichen dalely inės und p ielinksninės U sp ungs Vo dėlių be-1 und be-2 Beispielen, plg.: be-no ė i be-namis (U bu is 2008: 215), be-no ė i be-da bis (Jakai ienė 2009: 111). Alle ande en P ä ädel we den wah scheinlich als meh ia eikšmisch behandel , i. i. de jeweils ih en ednissen gegebenen Bedeu ungen wenn und un e scheide , es is nich im Wesen lichen, sind a pusa y e bunden. Ta kim, e minis Vo eil in a ian innu z inzie ü Wö e , die ma kie en 1) Pla z, einannende, įsi e pian ende in g undlegendem Daik a a džiu bezeichnung daik ä, bildende ha Daik o An angs, z..: inkl (: klonis) ode 2) Gegens and, bes imm zu sein ode esendem g undlegendem Daik a a džiu bezeichname da ( ie oje), z. in in inšlopis ‘loppis lopšio (: lopšik e), inlū ‘lūpos idus (: lūpa). In diesem Fall kann man sp echen nich übe Vo eile homonymία, und übe das gleiche Vo eil polisemiją, denn beide seine edinen zuges eh en Bedeu ungen haben gemeinsam sk e bimosi in g undlegendem DAIVA MURMULAITYTĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII daik a a džiu žymimo dalyko idų – semą. (Tas pa s pasaky ina apie p iešdėlį po-, de als Plia eikšmiu be ach e wi d, weil sos seine zue kennenden Tiebensinns (ž . 2-ą abulelę) zeig Ve bindungs mi Vo linkschen po seman ika und in allen Fällen G undwo is Daik a o dis.) Was ande e sind inkiau is ‘plyšys sienoje (: kiau as, -a), insiau is ‘siau a s elle ( a p d ou balů, zwischen be ne n) (: siau as, -a), die au Adjek i en und Da ibes bedeu ung basie en on dem zu o e wähn en Vo eil in edinių im Wesen lichen un e scheide (pi modis deshalb, dass das G undigs e Adjek i is , . y. zeymi nich daik e , o 435) (plg. DLKGG7, 14149; LKG 429,; ŽDV). Dem G undindu (da ybos Bedeu ungs un e schiedes, den bedinge ski umas) Vedlyje ski iami du homonimai in-1 (inklonis) i in-2 (inkiau is)12. Plg. anksčiau minė ą deminu y ų a ejį, odan į, kad pama inių žodžių kalbos dalies G undnis Wo es Sp ach eils Un e schiedum homonimiškumo K i e iumi nelaiky in, denn nesuponuoja solch g oßem seman ischen Un e schiedes, dass ediniai aus daik a a džių und būdwa džių (d auge und de en da ybos o man a) wä en gehal en homonimais. Hinsich lich, G undwo wo es Sp ache eil es s ellend de Da bie o man en homonimißigkei wich ig nu so wei , on ih abhäng de Da bie ens bedeu ung, und nich selbs an sich (da z . 3.3.2.2.). 2 LENTEL. Vo dėlio podaugia eikšmiškumas (ŽDV) Des ašas Da ybos bedeu ung Vedinių pa yzdžiai 1. ‘Plae a g undlegendem Wo em bezeichnimo Daik o poakis, pog indis, un e emis, abe sei s požie is 2. ‘Daik as, de o handen ode g undlegendem po e žlė, pogal is wo lich un e se z em Daik s bes imm sein is 3. ‘smulkesnis sys ema a ische pog upis, poklasis, kapi elus, po ūšis, posky is, pošeimis bezeichnung s ambesnį einhei ode kapi el Einhei ode ein ach pobū is, eineinendes in G undwo isch 4. ‘Zei , die läu unmi elba nach dem ma kie enden Zei ode o ih e was G undwo em poka is, popie ė, po y is, de ühe e po aka is 5. ‘ne w as kind poduk a, posūnis, po aikis 6. indi iduali požodis ‘ne euchliche , s ändig pasigaunend beim sp echen, įsikąs as wo , pe a as 12 Plg. Funkcinėje lie u ių kalbos g ama ikoje i pama inių žodžių, i pačių edinių kalbos dalies ski - umas nė a pag indas įž elg i p iešdėlio į- (in-) homonimiškumą. Joje iek eiksmažodis į-mes- ( i: mes i), sowohl Eignamis į-saulus, -i (: saulė), als auch daik a a dis į-nagis (: nagas) gel en demselben Vo dėlio ein ediniais (plg. Valeckienė 1998: 314). Da üu ine, dass in diese okie a dažodžiai laikomi su p iešdėliu į- pada y ais iš p ielinksninių kons ukcijų. Tačiau da y- bos pama u p ipažįs an p ielinksninę kons ukciją į saulę, būd a dis įsaulus, -i, ma y , laiky inas g ama ikoje galūnės, und nich o dėlio ediniu, nes übiklausy ų da ybos pama ui (plg. h ps://www.sme ona. l bd -da yba/ [gesehen 2022-08-12]). A ikeln A icles 217 / Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne G ama iken, daik a a džių p iešdėlių da ybos ap ašuen, ausschal e upu is daik a a džių, ku ie nė a edami iš daik a a džių, ačiau is dėl o galė ų bū- i laikomi p iešdėlių pa-, p ieš-, p ie- ediniais, pa yzdžiui, pa-sukos, p ieš-gina, o -kalas. Beinahe alle solche ediniai basie en en sp echenden nep iešdėlinischen wi kmažodžiais (sonde s on galūnių da ybos daik a a džių, die auch o P ädėle haben, jedoch sie sind ga ę aus o gdělních wi kmažodžių, plg. pamok-a (: pomoky i, pamoko, pamokė), p iepuol-is (: p ipul i, p ipuola, p ipuolė). Dies jedoch läss noch nich eden übe i gendeinen kla en heu igen li auischen Sp achen polinkì zu un mi P ädälen daik a a džių aus eiksmažodžių, weil: 1) solche daik a a džių sind ganz wenig, 2) sie können sein indi idualus analogische De nisse; 3) zum Teil soga we den können wah genommen we den als galūnių ediniai (DLKG 149; LKG 435). Solche Fälle we den Vedlyje ge enn on den üblichen P ädėlių pa-, o -, p ieda ybos aus daik a a džių Fällen o ges ell (plg. pa-jū is, pa-s alė, pa-b olys, pa- asa is, pa- a mė, pa-muilės, pa-dūmė (is o .) ‘Toll, en nommen om als iečio kiemo (dūmo); o -auš is, o -kamba is; o -angis, o -linksnis), gekennzeichne als diese Vo dėlių homonimai. Es is o ensich lich, dass Vo eile homonimißigkei ŽDV noch nich ma kie konsequen is , wobei in allen Fällen de selben K i e ien und einhei liche Me hodik, denn s uk u ie e Da en g amma ikische homonymische Vo ich ungen P oblem nu aus yske e, und ih zu lösen b auch ie ugneschende Vo dėlinės da ybos (ypač naujažodžių) Un e suchungen. APPENDINAMOSIEN-NOTEN 1. Wodzsche ybos edlys ku s de b ei es en gesellscha als we kzeug, hil end pasi ike n zu können seine wo zsche ybos kenn n, sichiku i eine egelige neuewodį und e c., abe e nü zlich und wo zsche ybos ode mo emikos o de n. An ai ihn en wickelnd sus uk u iinus daik a a džių da i sda en und pe ikia us da i smi el (p iesagų und o dėlių) odyklę aus yškėjo da i smi el homonimiškumo agens ak ualum. E s lichen Be echnungen zu olge übe halbä li auische Sp ache daik a a džių p eesagų sind homoniminės, galūnės kios y a be eik isos. Iki ol a iksų i apsk i ai mo emų homonimija nuo- odugniai wu de nich i a. 2. Žodžių da ybos edlyje a lik as p elimina us da ybos p iemonių homo- nimiškumo žymėjimas. Įsi ikin a, kad okio pobūdžio žinynuose i pan. leksikog a iniuose šal iniuose homonimiją žymė i bū ina. P iklausomai nuo keliamų ikslų i aikomų leksikog a ijos me odikų, homonimiją ei- kė ų ode wenigs ens wä e nü zlich ma kie en und Wö e da ybos sowie mo emikos (mo emų, mo eminės sanda os) Wö e büche n. Mo emų Wö e ne soll en DAIVA MURMULAITYTĖ 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII e lindė i alle A en mo emų, sowohl da ybos a iksų, sowohl šaknų, homonimiškumą. Homonimiškomis hal eny inos nu de selben A en mo emes. 3. Übe homonymiją soll e sein eden da ybos o man en (su iksa ions all das wä e p eisaga zusammen mi galūne, beispielsweise, -ikas, -ikis, -ikė), und nich einzelne Mo phemü (p z., sepa a imamü p eesagü -ik-) lygiu. 4. Ne iena eikšmißlich und es ig es zus ellen Da ybosmi el homonimiškumo K i e ium ŽDV, un e ande em ko, schwie ig und au g und dessen, dass dieses Znyns um ass nu eines Teils de Sp ache Wö ze Da ybos In o ma ionen. E oks Homonimíiebild sehy ųsi gemeinsame, nich nu daik a a dzungen, Da ybosmi elkon ex . In diese E appe bewe e end nu daik a a džių da ybos o man us, homonimų ski ies K i e ienin gehal e wi d un e schiedliche edischen da ybos (įp as ai ka ego inė, ečiau g upinė) Bedeu ung und un e schiedliche da ybos Mi el He kun . Vedischen Sp ach eils un e schiedis und ih e Basiswo es Sp ach eils un e schiedis (jedies nich im Wesen lichen e bunden und mi andokia Da ybos seman ika) selbs an sich de Da ybos Mi el homonimiškumo nesąlygoja und sein k i e iais wah scheinlich nelaiky inos. 5. Noch is es nich ku ių ediniai gali u ė i abiejų giminių ( y iškosios i mo e iškosios) a / i ku ios no s ienos iš jų o mas. Tai y a s a bu, nes nuo o labai p iklau- öllig kla , wie zu behandeln einige de Ve b o man en, so und homonymies Kennzeichnung, besonde s in den Fällen, wenn eine Ginnesse Fo m o mell übe eins imm mi sepa a a P äsage, plg. me g-ikė (p iesaga -ikė), neš-ikas, neš-ikė (p iesaga -ikas, -ikė), audon-ikis, audon-ikė (p iesaga -ikis, -ikė). 6. Vo dėlių homonimißigkei zu bes immen b auch meh Fo schungen, besonde s neuewodžių. Neabejo ini homonimai sind dalely inės und p ielinksninės U sp ungs Vo delle be- (daik a a džių da yboje wi d nu le z e e e wende , deshalb ZDV e wi d ohne den zwei en Homonym o ges ell , unnumme ie ). In einigen Fällen (pa-, o -, o -) Vo dėlie bezeichne imi als homonimai wegen un e schiedliche Da iby, Teil ih e edinių kann be uh i nich daik a a džiais. 7. Zukun lich papildy o Wodžių da ybos edlio G undlage wü de es möglich e a bei en den e škinamąjschen li auensischen sp ach Wö ze de da ybos o man ų wo nis. Es in auße Wo zien de Handlyje schon angegebene und homonymie-Ansich übe p ü daik a o dzungen de In o ma ion de Da bie ungen soll e we den o ges ell und ande e Sp ach eilen Wö ze de Da bie ungsmi el sowie meh neoklasikischen ( a p au ischen) o man en, nich nu u sp ünglichen, abe und galischen. Jünhomimischkei , sowohl hinsich lich selbs akilmige Scha ungsins umen en, als auch a pusa y, ohne Zwei el, muss auch aus sein- i as i sužymė as. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ba do ič Ana olij M., Šakun Leu M. 1989: Ba do ič, Анатолij M., Šakun, Лев М. Марфемный словнiк белорусской языка [Ma emny slownik bela uskaj mo y], A ikeln A icles 219 / Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne 2-e выд., перапрац. i dap. [2-e yd., pe ap ac. i dap.], Minsk: Höhe e Schule [Minsk: Vyšèiša škola]. BLKŽ Bend inės li auische Sp ache Wo yn, y . ed. D. Liu ke ičienė. P ieiga in e ne : h psekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas [sieh 2022-08-15]. Cyganenko Galina P. 1982: Цыганенко, Галина П. Словарь служебных морфем русского языка [Slo a služebnyx mo em usskogo jazyka], Киев: Радянская школа [Kie : Radjanska škola]. DLKG Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. Ve ö en lichung, Vilnius: Mokslo und Enzyklopedien-Ve lagsins i u , 2006. DPSCF A Dic iona y o P e ixes, Su ixes, and Combining Fo ms om Webs e s Thi d New In e na ional Dic iona y, Unab idged 2002. Zug i in e ne : h pssecu e.spellingbee.com/ o ms/M_W_p e_su _comb.pd [sieh 2022-07-30]. E emo a Ta jana F. 1996: Ефремова, Татьяна Ф. Толковый словарь словообразовательных единиц русского языка [Tolko yj slo a slo oob azo a elnyx edinic usskogo jazyka], Москва: Русский язык [Mosk a: Russkij jazyk]. E emo a Ta jana F. 2000: Ефремова, Татьяна Ф. Новый словарь русского языка: толково-словообразовательный [No yj slo a usskogo jazyka: olko o-slob azo oo a elnyj] 12, Москва: Русский язык, Дрофа [Mosk a: Russkij jazyk, D o a]. E emo a Ta jana F. 2005: Ефремова, Татьяна Ф. Толковый словарь словообразовательных единиц русского языка [Tolko yj slo a slo oob azo a elnyx edinic usskogo jazyka], 2-е издание, исправленно izdane [2-e izdanie, isp a lennoe], Москва: Lingua, Астрель, АСТ [Mosk a: Lingua, Аs el, АSТ]. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų ā dynas, Kaunas: Sch iesa. Inčiu ai ė-No eikienė Lina, S undžia Boni acas 2015: On wo d o ma ion pa e ns o hyb id neoclassical nouns and adjec i es in Li huanian. Con ibu ions o Mo phology and Syn ax. P oceedings o he Fou h G ei swald Uni e si y Con e ence on Bal ic Languages, ed. by A. Judžen is and S . Kessle , Be lin: Logos Ve lag, 2750. Jakai ienė E alda 1980: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag. Kuzneco a A iadna I., E emo a Ta jana F. 1986: Kuzneцова, A iадна И., Ефремова, Татьяна Ф. Словарь морфем русского языка [Slo a ’ mo em usskogo jazyka], Москва: Русский язык [Mosk a: Russkij jazyk]. DAIVA MURMULAITYTĖ 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII LES Lingu is ische Enzyklopedicische Wo wa [Ling is ičeskij ènciklopedičeskij slo a ], gl. ed. В. N. Ярцева [gl. ed. V. N. Ja ce a], Москва: Советская энциклопедия [Mosk a: So e skaja ènciklopedija], 1990. Li uäischen Sp ache balduns aps leich e ė: im In e ne e s ell beogiä einen Sys em. del i.l , 2018 m. augpjü ius 24 d. P ieiga in e ne : h ps://www.del i.l /p ojek ai/sup as i-in e ne a/lie u iu-kalba-ne ukus- aps-leng esn- e-in e ne e-ku ia-pa ogia-sis ema.d?id=78879667 [Übe wach 2022-08-04]. LKG Lie u ių kalbos g ama ika 1, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LKMDB Lie u ių kalbos mo emikos duomenų bazė, sud. E. Rimku ė, A. Kazlauskienė, G. Raškinis, I. Ma kie icz. P ieiga in e ne : h psklc. du.l /mo ema/ [übe wach 2022 m. Augpjü s Mona ]. Lopa in Vladimi V., Uluchano Igo S. 2016: Лопатин, Владимир В., Sp achen [Slo a Улуханов, Игорь С. Словарь словообразовательных аффиксов современного русского slo oob azo a elnyx a ikso so emennogo usskogo jazyka], Москва: Azbuковник [Mosk a: Azbuko nik]. Hans Ma chand 1969: The Ca ego ies and Types o P esen -day English Wo d Fo ma ion: a Synch onicDiach onic App oach, 2nd edi ion, München: C. H. Becksche Ve lagsbuchhandlung. Me uzāle-Kange e Baiba 1985: A De i a ional Dic iona y o La ian La iešu alodas a asinājumu ā dnīca, Hambu g: Helmu Buske Ve lag. / A De i a ional Dic iona y o La ian La iešu alodas a asinājumu ā dnīca, Hambu g: Helmu Buske Ve lag. Me iam-Webs e Dic iona y. MW Zugang in e ne : h ps://www.me iam-webs e . com [gesehen 2022-08-08]. Mu mulai y ė Dai a 2021: Lie u ių kalbos naujažodžiai ly ies iš aiškos aspek u. Lie u ių kalba 16, 5159. P ieig in e ne : h pswww.zu nalai. u.l lie u/ iu-kalba://a icle/ iew/24927/24771 [sieh 2022-08-15]. ND Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. li auische Sp ache neuežodžių da uynas [ ęs inis onlineinis žinynas sei 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne : h psekalba.l /naujazodziai/ [sieh h ps: 2022 07 26]. Pake ys Ju gis 20132014: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. Taikomoji sp acho y a 3, 126. Zug i in e ne : h pnsdb.socioling is ika.l / ailai:// iles/PDF/Pake ys_2013_Nauj%C5%B3j%C5%B3%20skolini%C5%B3%20duomen%C5- %B3%20baz%C4%97s%20 eiksma%C5%BEod%C5%BEi%C5%B3%20mo ologija.pd [sieh 2022-09-12]. Rimku ė E ika 2003: Homonimai, homo o ms und homog a ai ex ynische linguis iken Sich weise. Te minologie 10, 3341. S aipsniai / A icles 221 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne Rimku ė E ika 2003a. Mo ologischen Meh a eikšmiškumo ypologie. Li uanis ica 4(56), 6078. Zugang in e ne : h pswww.li uanis ika.l ://con en /13209 [Übe wach 2022-08-12]. Rimku ė E ika, Kazlauskienė As a, Raškinis Gailius 2011: A kalinis li auische Sp ache mo emikos Wo yns 13, Kaunas: Vy au o Didžiojo Uni e si ä as. Rimku ė E ika, Kazlauskienė As a, Raškinis Gailius 2011a: Abėcėlinis li auische Sp ache mo emikos Wo yns 13, Kaunas: Vy au o Didžiojo Uni e si ä as. P ieiga ine ne e: h p://donelai is. du.l /lkk/pd ://AbcI.pd , h p/donelai is. du.l /lkkpd ių kalbos AbcII.pd , h p://donelai is. du.l /lkk/pd /AbcIII.pd [žiū ė a 2022-08-08]. Rimku ė E ika, Kazlauskienė As a, Raškinis Gailius 2011b: Dažninis lie u- mo emikos slo ynas 13, Kaunas: Vy au o Didžiojo Uni e si ä . Osilbeko a Danija A. 2017: Осильбекова, Дания А. О принципах составления словаря словообразовательных морфем [O p incipax sos a lenija slo a ja s oob azo a elnyx mo em]. P epoda a el XXI ek 3(2), 333341. Zug i in e ne : h pscybe leninka. u/a icle/n/o-p in sipah-sos a leniya-slo a ya-slo oob azo a elnyh-- mo em [sieh 2020-08-14]. Racibu skaja La isa V. 2009: Рацибурская, Лариса В. Словарь уникальных морфем современного русского языка [Slo a уникаnyx mo em so emennogo usskogo jazyka], Москва: Флинта, Наука [Mosk a: Flin a, Nauka]. Sme ona.l . Lie u ių kalba i kalbo y a. Zugänglich in e ne : h ps:www.sme ona.l / [übe wach 2022-08-10]. Ši šo I an A. 2004: Ширшов, Иван А. Толковый словообразовательный словарь русского языка [Tolko yj slo ob azo a elnyj slo a usskogo jazyka], Москва: АСТ [и др.] [Moskau: AST [i d .]]. Tichono Aleksand N. 1990: Тихонов, Александр Н. Словообразовательный словарь русского языка [Slo oob azo a elnyj slo a usskogo jazyka] 12, 2-е издание, стер. [2-e izdanie, s e .], Москва: Русский язык [Mosk a: Russkij jazyk]. Tichono Aleksand N. 1996: Тихонов, Александр Н. Морфемноорфографический словарь русского языка. Russkaja mo hemika [Mo emnoo og a ičeskij slo a usskogo jazyka. Russkaja mo emika], Москва: Школа-Пресс языка энциклопедия, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos [Mosk a: Škola-P ess]. U bu is Vincas 2008: Homo onai, homo o mos, homog a ai, homonimai. – Lie u ių ins i u . U bu is Vincas 2009: Woodžių da ybos eo ija, 2. ausgabe, Vilnius: Mokslo i enbos- edlys/ [sieh 2022-07-08]. ciklopedijų leidybos ins i u as. DAIVA MURMULAITYTĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė li auische Sp ache g ama ika, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . ŽDV – Mu mulai y ė Dai a, Aleksai ė Agnė 2021: Žodžių da ybos edlys [elek oninis iš eklius], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: ekalba.l /zodziu-da y- Homonymy o De i a ional Fo ma i es and i s Ma king in he Wo d Fo ma ion Manual SUMMARY Lexical homonymy is he mos commonly s udied ype o homonymy, bu his is no only a phenomenon o wo ds bu also o hei o ms, as well as mo phemes. I is he homonymy o elemen s a his le el o a language mo phemes, o mo e p ecisely, a ixes, o ma i es ha has become ele an in he de elopmen o he Wo d Fo ma ion Guide (WFG, h ps://ekalba.l /zodziu-da ybos- edlys), a digi al Li huanian noun wo d o ma ion manual, mainly in ended o he gene al public. The s udy aims o jus i y he necessi y o he ma king o homonymy o de i a ional o ma i es (and mo phemes in gene al) in lexicog aphic publica ions and o aise he p oblems encoun e ed in he p ac ical p esen a ion o he homonymic means o wo d o ma ion. To achie e his goal, he homonymic means o he o ma ion o nouns in he Li huanian language su ixes, in lec ions, (pa ially) p e ixes ha e been egis e ed, he c i e ia o homonymy o he means o wo d o ma ion ha e been discussed, and he p oblema ic aspec s o homonymy ma king ha e been highligh ed. The Wo d Fo ma ion Guide p o ides a p elimina y ma king o he homonymy o he noun de i a ional o ma i es p esen ed in he Li huanian g amma . I has become e iden ha i is use ul o e en necessa y o ma k homonymy in such manuals and o he lexicog aphic sou ces (dic iona ies o wo d o ma ion, mo phemes, mo phemic s uc u e). Such dic iona ies should e lec he homonymy o all ypes o mo phemes de i a ional a ixes and oo s. Only mo phemes o he same ype should be conside ed homonymous. Da übe hinaus, homonymy soll e an he le el o o ma i es, no a he le el o mo phemes (e.g. in he case o su ixa ion, i would be a su ix oge he wi h he ending -ikas, -ikis, -ikė, no jus -ik-). I is also di icul o es ablish homonymy c i e ia o de i a ional means in he WFG i mly and unambiguously, in pa icula because he manual only co e s nouns. A di e en o de i a ion. pic u e o homonymy would be appa en in he con ex o he de i a ional means o all A ikeln A icles 223 / Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne pa s o speech. As a as nouns a e conce ned, he c i e ia o dis inguishing homonymy a e he di e en de i a ional meanings o de i a i es and he di e en o igins o he means The di e ence in he pa o speech o de i a i es and he di e ence in he pa o speech o hei base wo ds (unless his is also undamen ally ela ed o di e en is unlikely o be a de i a ional seman ics) does no in i sel lead o homonymy o he means o de i a ion and c i e ion o i . I is no ye en i ely clea how o ma k he homonymy o de i a ional o ma i es whose de i a i es may ha e bo h masculine and eminine o ms and/o ei he one o hem. C . me g-ikė ‘li le, cu e gi l (diminu i e, he su ix -ikė), neš-ikas, neš-ikė ‘bea e ( he su ix -ikas, -ė), audon-ikis, audon-ikė ‘pe son wi h a ed, sca le ace ( he su ix -ikis, -ė). Mo e esea ch is needed o es ablish he homonymy o p e ixes. The p e ixes beo igina ing om he pa icle be and om he p eposi ion be a e unques ionable homonyms (only he la e is used in nouns, e.g. be-dugnė ‘abyss c . be dugno ‘wi hou bo om). In some cases (pa-, o -, o -), p e ixes a e ma ked as homonyms in he WFG due o hei di e en o ma ion, and some o hei de i a i es may e e o non-nouns. In he u u e, an explana o y dic iona y o Li huanian de i a ional o ma i es could be compiled based on he supplemen ed WFG. In zusä zlich zu he homonymy-co ec ed in o ma ion al eady p o ided in he WFG, i should also con ain he de i a ional o ma i es o o he pa s o speech and mo e neoclassical o ma i es, no only ini ial bu also inal ones. Thei homonymy, bo h conce ning he indigenous de i a ional means and wi h each o he , should, o cou se, also be in es iga ed and ma ked. Eingelei e 2022 m. 12. Sep embe d. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius, LT-10308, Lie u a dai a.mu mulai y [email protected]