Darybos formantų homonimiškumas ir jo žymėjimas žodžių darybos žinyne

200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0003-3826-7272 Mokslinių y imų k yp ys: žodžių da yba, mo emika, leksikog a ija, leksikologija. DOI: doi.o g/10.35321/all87-10 DARYBOS FORMANTŲ HOMONIMIŠKUMAS IR JO ŽYMĖJIMAS ŽODŽIŲ DARYBOS ŽINYNE Homonymy o De i a ional Fo ma i es and I s Ma king in he Wo d Fo ma ion Manual ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjama lie u ių kalbos žodžių da ybos p iemonių homonimija, ku ios ak ualumas iš yškėjo ku ian Žodžių da ybos edlį, skai meninį lie u ių kalbos daik a a džių da ybos žinyną. Ty imo ikslas – pag įs i homoniminių da ybos o man ų žymėjimo eikalą žodžių da ybos, mo emų, mo eminės sudė ies žodynuose, žinynuose i pan. leksikog a i- niuose leidiniuose i ap a i p oblemas, su ku iomis susidu iama p ak iškai juose pa eikian homonimines žodžių da ybos p iemones. Laikomasi nuomonės, kad apie homonimiją u- ė ų bū i kalbama da ybos o man ų, o ne mo emų (a iksų) lygiu. Neginčy inais homoni- minių da ybos o man ų nus a ymo k i e ijais laikoma ski inga edinių da ybos eikšmė i ski inga da ybos p iemonių kilmė, o edinių kalbos dalies ski umas i jų pama inių žodžių kalbos dalies ski umas pa ys sa aime da ybos p iemonių homonimiškumo g eičiausiai ne- sąlygoja. Homoniminiais laiky ini ik os pačios ūšies da ybos a iksai ( o man ai). Ap a a da ybos o man ų, su ku iais da omi mobilieji daik a a džiai (subs an i a mobilia), homoni- miškumo žymėjimo p oblema. P elimina us homonimų žymėjimas Žodžių da ybos edlyje ne ik iš yškino da ybos p iemonių homonimijos klausimo ak ualumą i p oblemas, be i pa odė jos mas ą – homoniminės y a apie pusė lie u ių kalbos daik a a džių p iesagų i be- eik isos galūnės. ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžių da yba, da ybos o man as, a iksas, mo ema, homonimija, seman ika. S aipsniai / A icles 201 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne ANNOTATION The a icle deals wi h he homonymy o he means o Li huanian wo d o ma ion, he ele ance o which has become appa en in he de elopmen o he Wo d Fo ma ion Guide, a digi al manual o Li huanian wo d (noun) o ma ion. The s udy aims o jus i y he need o ma king homonymic de i a ional o ma i es in dic iona ies o wo d o ma ion, dic iona ies o mo phemes, dic iona ies o mo phemic composi ion, wo d o ma ion manuals, e c., and o discuss he p oblems encoun e ed in p ac ice when he homonymic means o wo d o ma ion a e p esen ed in hese publica ions. I is conside ed ha homonymy should be discussed a he le el o de i a ional o ma i es, no a he le el o mo phemes (a ixes). The di e ence in he de i a ional meaning o de i a i es and he o igin o he means o wo d o ma ion a e conside ed o be indispu able c i e ia o he iden i ica ion o homonymous de i a ional o ma i es, while he di e ence in he pa o speech o de i a i es and he di e ence in he pa o speech o hei base wo ds is no in i sel likely o lead o he homonymy o de i a ional means. Only a ixes ( o ma i es) o he same ype a e homonymous. The p oblem o ma king he homonymy o he de i a ional o ma i es used o o m mobile nouns (subs an i a mobilia) is discussed. The p elimina y ma king o homonyms in he Wo d Fo ma ion Guide has no only highligh ed he ele ance and p oblems o homonymy o de i a ional o ma i es bu has also shown he ex en o homonymy – abou hal o he su ixes o Li huanian nouns and almos all he in lec ions a e homonymous. KEYWORDS: wo d o ma ion, de i a ional o ma i e, a ix, mo pheme, homonymy, seman ics. ĮVADAS Homonimai – ą pačią aišką u in ys d ipusiai ( eikšminiai) kalbos elemen- ai. Homonimijos eiškinio esmė – kelių, dažniausiai d iejų, kalbos elemen ų apa i aiška ( one inė i / a g a inė) i isiškai ski inga eikšmė. Apie į ai ias homonimų ūšis pagal one inę / g a inę žodžių aišką (homo o mas, mo o- loginius, dalinius homonimus, homog a us i k .) bei ski ingą jų ak a imą į ai iuose šal iniuose ž . Rimku ė 2003: 34–38 i en nu ody ą li e a ū ą. Plg. anglų kalboje homonimais gali bū i adinami ijų ski ingų klasių žodžiai – 1) ienodai a iami (p z., o, oo, wo); 2) ienodai a iami i ašomi (p z., quail ‘pu pelė’ i quail ‘k ūp elė i, (su)d ebė i’) a ba 3) ienodai ik ašomi (p z., bow [ba] ‘lai o p iekis, pi magalys’ i bow [bō] ‘lankas s ėlėms laidy i’). Visais a e- jais žodžiai, sup an ama, ski iasi eikšme. Pi mojo i an ojo ipo žodžiai ka ais adinami homo onais, an ojo i ečiojo – homog a ais. Kai ku ie y ėjai ho- monimais linkę laiky i ik ečiosios klasės žodžius1. 1 h ps://www.me iam-webs e .com/dic iona y/homonym [žiū ė a 2022-08-08]; h ps://www. me iam-webs e .com/dic iona y/bow [žiū ė a 2022-09-08]. DAIVA MURMULAITYTĖ 202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Reikšmės požymis iš homonimo (pp . žodžio) apib ėž ies lie u ių kal- bo y oje ka ais ikslingai išleidžiamas kaip pe eklinis, nedi e encinis, nes „no maliai isi d ipusiai elemen ai ski iasi eikšme, išim į suda o neben si- nonimai“ (U bu is 2008: 214; plg. Gai enis, Keinys 1990: 80)2. Be o, d ie- jų kalbos elemen ų eikšms ski umas u i bū i isiškas, . y. jų éikšmės u- i bū i iek olimos, kad nebū ų galima kalbė i apie o pa ies kalbos elemen o daugia eikšmiškumą. Dažniausiai homonimija nag inėjama leksikos lyg- menyje, ačiau ji būdinga ne ik žodžiams, be i jų o moms, mo emoms. Homomo emomis gali bū i ne ik šaknys (pa yzdžiui, do 1-as, -a, do 2-o i, -oja, -ojo, san-do 3-is), be i p iesagos3 (pa yzdžiui, s ip-ena1, ank-ena2, iškas-ena3, smeig-ena4, zuik-ena5), p iešdėliai (be1-no ė i, be2-dugnė), galūnės (skund-as1, na s-as2 ‘na sumas’, sa g-as2, įda -as4, apa -as5, a b ad-as6) (plg. U bu is 2008: 2014–2015; 2009: 116; Jakai ienė 2009: 101–111). Bū en šio kalbos lygmens elemen ų – mo emų, iksliau, a iksų, da ybos o man ų – homonimija pasi- da ė ak uali ku ian skai meninį lie u ių kalbos daik a a džių da ybos žinyną – Žodžių da ybos edlį ( oliau – ŽDV, Vedlys, p ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / zodziu-da ybos- edlys/). Šis žinynas – iena iš lie u ių kalbos iš eklių in o macinės sis emos E. kalba paslaugų, iksliau, ŽDV ka u su Kalbos pa a imais (KP) suda o paslaugą E. pa a imai. Jis „ski as pa a i, kaip suda y i naujus lie u ių kalbos žodžius, 2 Homonimų i homonimijos e minų aiškinimuose ki ų kalbų kalbo y os, leksikog a ijos i pan. šal iniuose ski ingos eikšmės požymis is dėl o dažniausiai y a minimas, plg.: „Vā dus a ienā- du skanējumu un ienādu aks ījumu, be a dažādām, sa s a pēji nesais ī ām nozīmēm sauc pa homonīmiem.“ (h p:// aloda.ailab.l /la al/ idusskolai/leksikologija/leksikolog/leks5.h m [žiū ė a 2022-08-08]; „Homonīmi i ā di a a šķi īgu nozīmi, kas iz unājami un aks āmi ienā- di.“ (h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Homon%C4%ABms [žiū ė a 2022-08-08]); „[…] one o wo o mo e wo ds spelled and p onounced alike bu di e en in meaning (such as he no- un quail and he e b quail)“ (h ps://www.me iam-webs e .com/dic iona y/homonym [žiū- ė a 2022-08-08]); „ОМОНІМИ […] Слова, однакові за звучанням, але зовсім різні за значенням, наприклад: коса (волосся), коса (мис), коса (сільськогосподарське знаряддя), ОМОНІМІЯ […] Звуковий збіг різних за значенням слів або їх форм.“ (SUM-11, h p://sum. in.ua/p/5/695/1 [žiū ė a 2022-08-11]); „ОМОНІМИ […] Слова, а також інші мовні одиниці, однакові за звучанням, але цілковито відмінні за значенням […], ОМОНІМІЯ […] Звуковий збіг різних за значенням слів або їхніх форм – омонімів“ (SUM-20, h ps://sum20ua.com/ En y/index?wo did=66229&page=2094 [žiū ė a 2022-08-11]); „Омонимы […] — разные по значению, но одинаковые по звучанию и написанию единицы языка (слова, морфемы и др.)“ (h ps://dic.academic. u/dic.ns / uwiki/2024 [žiū ė a 2022-08-10]); „Омонимия – звуковое совпадение различных языковых единиц, значение к-рых не связаны друг с другом.“ (LES 344). 3 Lie u ių kalbos žodžių da ybos li e a ū oje p iesagos pap as ai nu odomos ka u su galūnėmis. Apie jų homonimiškumą da ž . 3.1. S aipsniai / A icles 203 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne emian is žodžių da ybos aisyklėmis“4. Vedlyje sus uk ū in a d iejų lie u ių kalbos g ama ikų – akademinės (LKG) i Daba inės lie u ių kalbos (DLKG) – daik a a džių da ybos sky iuose pa eikiama in o macija (au . Vincas U bu is). Nea sisakoma min ies a ei yje ŽDV p i aiky i i ki ų kalbos dalių da ybos duo- menims, a i inkamai ko eguojan duomenų bazės s uk ū ą. Tačiau pi majame jo kū imo e ape, su okian ŽDV kaip paslaugos E. pa a imai dalį, pi miausia o ien uo asi į daik a a džius, įsi aizduojan , kad bū en jų da ybos dėsningu- mais bus domimasi ku ian naujus pa adinimus a ikslinan is dėl jau suku ų aisyklingumo. Kadangi šis skai meninis į ankis daugiau ski as plačiajai isuo- menei, jo duomenų s uk ū a y a supap as in a. (P o esionaliems lie u ių kal- bos žodžių da ybos y imams ski oje duomenų bazėje in o macija u ė ų bū i daugiau išskaidy a iek seman iniu, iek o mos a ž ilgiais, ai su eik ų daugiau duomenų paieškos i klasi ika imo galimybių). Tačiau kai ku iais aspek ais duo- menų pa eikimo pap as in i negalima, a i kščiai, lyginan su pa eikimu g ama- ikose, jis u i bū i pa ikslin as, no s i sudė ingesnis. Vienas iš okių aspek ų – da ybos p iemonių homonimiškumas, ku į bū ina žymė i ne i pap as esnėje duomenų bazėje. Užsienio mo emikos i žodžių da ybos žodynuose, ku ių y a nema- žai i į ai ių – ypač usų kalba (ž . li e a ū os są ašą), aip pa la ių kalba (Me uzāle-Kange e 1985), anglų kalba (DPSCF) i k . – mo emų homoni- mija ne isada žymima. Lie u ių kalbos mo emų duomenų bazėje (LKMDB) i jos pag indu pa eng uose A galiniame, Abėcėliniame i Dažniniame lie u ių kalbos mo emų žodynuose (Rimku ė, Kazlauskienė, Raškinis 2011; 2011a; 2011b) mo emų homonimiškumas aip pa nea sispindi. Šio s aipsnio ikslas – pag įs i da ybos o man ų (i apsk i ai mo emų) homonimiškumo žymėjimo bū inybę leksikog a inio pobūdžio eikaluose i iš- kel i p oblemas, su ku iomis susidu iama p ak iškai pa eikian homonimines žodžių da ybos p iemones. Jo siek a sp endžian šiuos užda inius: su egis uo- i homonimines lie u ių kalbos daik a a džių da ybos p iemones – p iesagas, p iešdėlius i galūnes; emian is moksline li e a ū a, ap a i da ybos p iemonių homonimiškumo k i e ijus; nu ody i p obleminius žymėjimo me odikos aspek- us. Ty imo me u naudo os sinch oninės žodžių da ybos, mo eminė, seman i- nė analizės, anali inis i ap ašomasis y imo me odai. 4 „Lie u ių kalboje gausu žodžių da ybos p iemonių, i naujam žodžiui a si as i ka ais neuž- enka įk ėpimo, eikia nedidelės paska os – pasiž algy i po da ybos p iemones, pasižiū ė i pa- yzdžių“ (Ri a Miliūnai ė, h ps://www.del i.l /p ojek ai/sup as i-in e ne a/lie u iu-kalba- ne ukus- aps-leng esne-in e ne e-ku ia-pa ogia-sis ema.d?id=78879667 [žiū ė a 2022-08-04]). DAIVA MURMULAITYTĖ 204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII 1. HOMONIMINIŲ MORFEMŲ TYRIMAI IR PRAKTINIAI JŲ REZULTATAI Teo iškai da ybos p iemonių – p iesagų, p iešdėlių – homonimiškumas y a žinomas i sup an amas dalykas (no s anksčiau bū a i p iešingų nuomo- nių, a kim, o man ų homonimiškumo nep ipažino N. Janko-T inickaja, M. B odowska-Honowska (U bu is 2009: 180)). Rusakalbėje leksikog a ijoje, pasižyminčioje žodžių da ybos i mo emų bei mo eminės sanda os žodynų gausa (Cyganenko 1982; Kuzneco a, E emo a 1986; Ba do ič, Šakun 1989; E emo a 1996; E emo a 2000; Tichono 1990; Tichono 1996; Ši šo 2004; E emo a 2005; Racibu skaja 2009; Lopa in, Uluchano 2016 i k ., neminin seniau išleis ų eikalų), eo iškai s a s omi i p ak iškai sp endžiami į ai ūs da- ybos p iemonių homonimiškumo klausimai: a iksų homonimiškumo i dau- gia eikšmiškumo san ykis, šios ūšies homonimų sky imo k i e ijai, mo emos i da ybos o man o ski is homonimiškumo a ž ilgiu, sa akilmių i s e imos kilmės ( a p au inių) mo emų homonimiškumas, homoniminės mo eminės žodžių skaidos pa eikimas mo eminės sanda os žodyne i k . Mo emų homonimijos žymėjimo ak ualumas labiausiai iš yškėja jų egis- uose, odyklėse, są ašuose. Da ybos žodynuose, ku da iniai pa eikiami liz- dais, a ba žodžių mo eminės sanda os žodynuose, ku jie pa eikiami išskaidy i mo emomis, ai nė a aip ak ualu. Pa yzdžiui, Mo eminiame bal a usių kalbos žodyne (Ba do ič, Šakun 1989) mo emų homonimiškumą s engiamasi pa ody i ne jas nume uojan , o ki ais būdais. Tokio pobūdžio žodynuose s a bu a ski i ik mo emiškai ski ingus da ybinius homonimus, o jei mo emomis suskaidy i žodžiai isiškai su ampa, jų homonimiškumas niekaip ne odomas. Mo eminės sanda os, ne pačių mo emų, žodynuose okia in o macija u bū y a pe eklinė i ne ikslinga. Kas ki a pačių mo emų žodynai, žinynai a ki okie egis ai, ku mo emos pa eikiamos ne žodžiuose, o kaip a ski i iene ai, i jų homonimijos a ejai u i bū i žymimi, siekian išski i i pa ody i isas mo emas. Mo emų eikšmių aiškinimas, ypač jų daugia eikšmiškumo ak a imas, i- sada bu o sunkus užda inys leksikog a ams (Osilbeko a 2017: 334). Pa yzdžiui, apačios ga sinės o mos mo emas siūloma laiky i homoniminėmis, jei jos p i- klauso ski ingų kalbos dalių (1) a ba ski ingų os pačios kalbos dalies seman- inių g upių (2) žodžiams, pa yzdžiui: 1) за-петь ( eiksmažodis) – за-речье (daik a a dis), 2) бо-ец – руб-ец. An uoju a eju mo emos iš eiškia ski in- gas eikšmes (ki aip a ian , a iksai su eikia da iniams ski ingas da ybos eikš- mes). Jei eikšmės y a a pusa y susijusios, ai y a ne homomo emos, o iena S aipsniai / A icles 205 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne daugia eikšmė mo ema (Cyganenko 1982: 102, 15)5. Žodžių da ybos a iksų daugia eikšmiškumas plačiąja p asme, . y. polisemija i homonimija, u ė ų bū- i ienas iš okių a iksų žodyno suda ymo p incipų (Osilbeko a 2017: 335)6. Lie u ių kalbo y oje da ybos p iemonių a mo emų homonimiškumas spo- adiškai paminimas nag inėjan ki as emas (dažniausiai susijusias su leksine ho- monimija), pa yzdžiui, (mo ologinį) daugia eikšmiškumą (Rimku ė 2003: 38; 2003a: 63). Specialiai jis, egis, nė a y inė as. 2. DARYBOS PRIEMONIŲ HOMONIMIŠKUMO ŽYMĖJIMO POREIKIS 2.1. Akademinėje g ama ikoje, iename iš ŽDV šal inių, ašoma: „Daik a a džių i būd a džių da ybos sky iuose y aujan i seman inė da ybos ipų klasi ikacija skai y ojui nė a pa ogi ais a ejais, kai jis no i pasiin o muo i apie ieną ku į da ybos a iksą (p iesagą, p iešdėlį a galūnę). Šiam nepa ogumui iš eng i I omo gale p idedama „Daik a a džių i būd a džių da ybos a iksų o- dyklė“, pagal ku ią leng a susi as i ą g ama ikos pa ag a ą (a uos pa ag a us), ku liečiami ūpimą a iksą u in ys žodžiai“ (LKG I 5–6). Rodyklė (LKG I 722– 728) iš ies y a bū ina, jos nesan šia g ama ika nebū ų galima naudo is kaip žinynu, ačiau in o macijos pa eikimas joje galė ų bū i ikslesnis i pa ogesnis skai y ojui. Pa yzdžiui, besidomin ys deminu y ais i ieškan ys in o macijos apie jų p iesagą -ukas odyklėje ma o okias nuo odas: -ukas § 652 -ukas, -ė §§ 385, 521, 558; ž . -iukas, -ė -iukas, -ė §§ 385, 521, 558; ž . -ukas, -ė (LKG I 727, 725). Apie deminu y us, p z., alandžiukė, p agied uliukas; a nėniukas, kalbama ik § 385 (LKG I 265–269). Ki ais a ejais ai y a ki ų da ybos ka ego ijų p iesagos, su jomis da omi eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z., k apš ukas, -ė 1. ‘kas ilgai k apš osi, iš lė o di ba’; 2. ‘mėgs an is knibinė i smul- kius da bus žmogus, knibčius’, žindukas ‘žindomas pa šiukas, žinduklis’ (§ 521, 5 Šiame aiškinamajame-lyginamajame usų kalbos a iksų žodyne pa eikiami dažniausi usų i uk ai- niečių kalbų žodžių da ybos i kai ybos a iksai, ski ingos os pačios mo emos eikšmės, homo- niminės mo emos ( os pačiõs i ski ingų kalbos dalių), aip pa a p au inės homomo emos. 6 Ki i p incipai: u i bū i pa ody as mo emų a ian iškumas; p iesagos pa eik inos ka u su galū- nėmis; nu ody ini da ybos a iksų seman ikos komponen ai; nu ody inos mo emų unkcijos da i- niuose (idem). DAIVA MURMULAITYTĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII LKG I 328), a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z., ka inukas, musinukė, a i ukas, pi š ukas ‘an pi š o maunamas siu amasis žiedas’ (§ 558, LKG I 348–349), į ankių pa adinimai, p z., k apš ukas ‘į ankis k apš y i, k apš- iklis’, š ilpukas, žindukas ‘nedidelis gaminys su elas inga spenelio pa idalo da- limi, duodamas žįs i kūdikiui; sin. čiulp ukas’ (§ 652, LKG 393; BLKŽ), iš nau- jažodžių – migdukas ‘žaislas, ku io skleidžiama muzika, š ieselės padeda aikui užmig i’ (ND). Taigi šiuo a eju bū ų galima kalbė i ne apie ieną, o apie ke u- ias homonimines p iesagas, ku ių ediniai ski iasi da ybos eikšmėmis. Sukū us p adinę ŽDV duomenų bazę, į ją pi miausia sukel i DLKG duo- menys, po o jie papildy i in o macija iš LKG. P iesagos bu o į edamos okiu pa idalu, kokios jos pa eikiamos a i inkamuose g ama ikų pa ag a uose, o ne minė oje LKG odyklėje, ku ioje kai ku iais a ejais jos ašomos kiek ki aip nei nu odomame pa ag a e. Konk ečiai ap a iamuoju a eju eiksmažodinės ypa- ybės u ė ojų pa adinimų p iesaga LKG I § 521 ašoma -(i)ukas (ė), o DLKG § 251 -(i)ukas, (ė), apskliaus ą galimõs mo e iškosios o mos galūnę a ski ian kableliu. (Daugiau apie da ybos p iemonių y iškosios i mo e iškosios o mos pe ipe ijas ž . 3.3. Čia no ima ik a k eip i akis į o malaus pa eikimo ski umą, u in į į akos homonimiškumo žymėjimui Vedlyje.) Taigi šios da ybos ka ego i- jos p iesaga o mos a ž ilgiu ski iasi nuo deminu y ų i a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų p iesagos -(i)ukas, -ė i ik y iškosios giminės o mą u- inčios į ankių pa adinimų p iesagos -ukas. Homonimų nume iais Vedlyje žy- mė os ik isiškai analogiškos ašmenų sekos. Tad au oma iškai su ikiuo as p ie- sagų -ukas są ašas p ieš edaguojan ŽDV duomenis a odė aip: -(i)ukas, (-ė) -(i)ukas, -ė1 -(i)ukas, -ė2 -ukas. Aki aizdu, kad lyginan su LKG odykle, dalykiniu a ž ilgiu eisingiau y a pa eikiamos a ski os da ybos p iemonės, iš ka o ma y i, kad ai ne iena p iesa- ga, ačiau jų homonimiškumo žymėjimas da nė a nuoseklus. Be o, homonimų nume acija klaidina, nes suponuoja min į, kad homoniminės p iesagos ė a d i. 2.2. V. U bu is Lie u ių kalbos enciklopedijoje (2008: 215) kalbėdamas apie homonimines mo emas eigia, kad jos gali bū i į ai ių ūšių: „šaknys (p z., apsi- k- i – su- k- i), p iesagos (p z., be ž-ýn-as – pelėd-ýn-as ‘pelėdžiukas’)7, 7 Plg. jo ašy ame daik a a džių da ybos sky iuje LKG i DLKG apie p iesagą -(i)ukas, -ė eigiama: „[s]u šia p iesaga dažniau da omi kokie ki i ediniai (ypač deminu y ai), ačiau i a dažodinės S aipsniai / A icles 207 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne p iešdėliai (p z., be-no  i – be-nãmis), galūnės (p z., añk-os, n. kilm. – añk-os, dg. a d.)“. Pas a ieji pa yzdžiai ilius uoja kai ybinių galūnių homo- nimiją, ačiau sus uk ū in i g ama ikų duomenys odo, kad šis eiškinys būdin- gas i da ybinėms galūnėms. An ai Vedlyje homonimų ne u i ik daugiskai inės galūnės -ai, -ės i -os, su ku iomis da omasi š enčių i apeigų pa adinimų. Visos ki os da ybinės galūnės p iklauso d iejų, ijų, ke u ių, šešių a sep ynių ho- monimų g upėms. Taigi Vedlyje y a pa eikiami sep yni galūnės -ė homonimai, . y. sep ynios galūnės -ė, da ybos p ocese a liekančios ski ingas unkcijas. Su jomis da omi: 1) eiksmų pa adinimai ( eiksmažodžių abs ak ai), pa yzdžiui, pe galė (: pe galė i); 2) ypa ybių pa adinimai ( a dažodžių abs ak ai), pa yzdžiui: e ė (: e - as, -a), kal ė (: kal as, -a); 3) a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, pa yzdžiui: plikė (: plikas, -a), lėkš ė (: lėkš as, -a), s iukė (: s iukas, -a); 4) eiksmo ezul a ų pa adinimai, pa yzdžiui: iekė (: iek i, iekia, iekė), b ydė (: b is i, b ido), pynė (: pin i, pynė); 5) į ankių pa adinimai, pa yzdžiui: dildė (: dildy i, dildo, dildė), pašluos ė (: pašluos y i, pašluos y i, pašluos ė), sklendė (: sklęs i, sklendė); 6) ie ų pa adinimai, pa yzdžiui: nuošalė (: nuošalus, -i), plynė (: plynas, -a); 7) pa adinimai pagal ly ies ski umą, pa yzdžiui: ilkė (: ilkas), liū ė (: liū as), kalaku ė (: kalaku as). A odo ikslinga homonimus ikiuo i i nume uo i pagal da ybos p iemonės egulia umą, da umą, galbū a siž elgian i į da inių a osenos dažnumą, a- čiau p ieš ai eikė ų išsamių daba inės a osenos y imų, ku ie šiuo klausimu pa i in ų a pako eguo ų iš esmės XX a. an oje pusėje g ama ikose ap ašy ą daik a a džių da ybos padė į. Be ki a ko, bū ina a siž eg i i į naujažodžių da- ybos polinkius. Ta kim, minė ų galūnių -ė a eju labai ikė ina, kad oji galū- nė, su ku ia da omi pa adinimai pagal ly ies ski umą, a ojama dažniausiai i ši da yba y a egulia iausia, lyginan su ki omis homoniminėmis -ė galūnėmis. Da a k eip inas dėmesys, kad su šia galūne ne ik egulia iai, kai ik jų p i eikia, iš be kokio gy ūno pa adinimo leng ai da omasi jų pa eles žyminčių naujų žo- džių. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne iksuo a i naujada ų, žyminčių pp . ypa ybės u ė ojų pa adinimų su ja pasida oma ne aip jau mažai […] (LKG I 348; DLKG 117), . y. galima sup as i, kad ski ingų da ybos ka ego ijų edinių da omasi su a pačia p iesaga. Ki u okia min is o muluojama iena eikšmiškai: „Te minas daugia eikšmiškumas a o inas ne ik analizuojan mo ologiniais požymiais besiski iančias homo o mas, be i kalban apie da ybinį (p z., iš i kėlis – dobilėlis: as pa s da ybos o man as su eikia ski ingas eikšmes) […] daugia- eikšmiškumą“ (Rimku ė 2003: 38). DAIVA MURMULAITYTĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII žmogaus, ki os gy os a pe soni ikuo os bū ybės mo e iškumą, p z.: au o i e ė, subjek ė, kūdikė, u ėdė, obo ė, na cizė i k . (daugiau ž . Mu mulai y ė 2021: 58– 59). Toks p iesagos „ak y umas“ odo, kad ji homonimų są aše galė ų bū i pa- žymė a pi mu nume iu. Ku ian Vedlį išsamių daba inės da ybos i a osenos y imų ezul a ų da ne u ė a, ad homonimus numa y a nume uo i daugiausia a siž elgian į g ama ikose pa eikiamą in o maciją apie p iesagų, p iešdėlių i galūnių da umą (da inių skaičių), . y. e ų, a minių, neno minių da ybos p ie- monių homonimų nume iai bus paskesni. Taigi, išsiaiškinus, kad kiek iena da ybos p iemonė są aše u i bū i pa eikia- ma a ski ai, eikia da a saky i į šiuos klausimus: 1) kaip ak uo i p iesagas, ku ių ediniai y a mobilieji daik a a džiai (subs an i a mobilia), . y. gali bū i iek y iškosios, iek mo e iškosios giminės o mos, pa yzdžiui: -inis, -ė (miškinis, miškinė), plg. o mos požiū iu su ampan- čias p iesagas -inis ( a -inis, šal -inis) i -inė (ska d-inė1, palaid-inė1, šim -inė1; malk-inė2); 2) ką laiky i pag indiniu iene u – mo emas (a iksus) a da ybos o man us (suda y us iš pag indinių i šalu inių da ybos a iksų); 3) kokie u ė ų bū i homonimų sky imo k i e ijai; 4) kaip elg is su o mos a ž ilgiu analogiškais sa akilmiais i s e imos kilmės (neoklasikiniais, a p au iniais) da ybos a iksais ( o man ais); 5) kuo da , be jau suminė ų dalykų, emian is u ė ų bū i nus a oma homo- niminių da ybos p iemonių eilės a ka i k . 3. DARYBOS PRIEMONIŲ HOMONIMIŠKUMO NUSTATYMO IR ŽYMĖJIMO KLAUSIMAI 3.1. A iksas / da ybos o man as Unikalių daba inės usų kalbos mo emų žodyne (Racibu skaja 2009) pa eikia- ma ne da ybos o man ų, o bū en mo emų, a iksų homonimija. P iesaginių da ybos o man ų a eju ai eiškia, kad į šalu inę da ybos p iemonę (galū- nę), jei žodis ją u i, nea siž elgiama, žiū ima ik pačių p iesagų homonimiš- kumo – ski ingos eikšmės esan apačiai o mai. Taigi, pa yzdžiui, -ин- žo- džiuose баран-ин-а i сахар-ин laikoma homoniminėmis p iesagomis. Danijos Osilbeko os nuomone, okia mo emų ne iena eikšmiškumo in e p e acija y a abejo ina i ienas iš p incipų engian žodžių da ybos a iksų žodyną u i bū i S aipsniai / A icles 215 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne ieną, iek ki ą (minė ieji ankin-ukas, audon-ukė i as in-ukas, -ė) da osi aki- aizdu, kad s engian is a siž elg i į edinių mo ologinę giminę homonimų žy- mėjimas pasida y ų pe nelyg sudė ingas ne žodžių da ybos specialis ams. Tad ben jau Vedlyje, iš esmės ski ame plačiajai isuomenei, okia me odika nė a p iim ina. 4. DARYBOS PRIEMONIŲ HOMONIMIJA PAGAL RŪŠIS ŽODŽIŲ DARYBOS VEDLYJE (PRELIMINARI STATISTIKA) Po pi minio duomenų apdo ojimo paaiškėjo, kad 364 daik a a džių p iesa- gos iš 770 (apie 47 p oc.) y a homoniminės: 202 iš jų suda o homonimų po as, 33-imis a ejais homonimai y a ys, 8-iais – ke u i, penkių i šešių homonimų g upių y a po 2. Tačiau ai y a ik p elimina ūs o ien aciniai skaičiai, iš ku ių galima susida y i apy ik į aizdą, kokio mas o y a daik a a džio p iesagų ho- monimija i palygin i ją su ki ų da ybos p iemonių homonimija. Galūnės, kaip minė a, be eik iš isai y a homoniminės. Tai, žinoma, galima paaiškin i uo, kad pačių galūnių in en o ius ( u in gal oje ien aišką) y a be eik šim ą ka ų mažesnis nei p iesagų, aigi, ienodos o mos galūnės a lieka daugiau unkcijų, su eikia da iniams daugiau ski ingų da ybos eikšmių nei o mos požiū iu ge- okai į ai esnės p iesagos. P iešdėlių pi muoju duomenų a kymo e apu išski a 5-ios homonimų nu- me iais pažymė os po os (in-, pa-, p ie-, p ieš-, p o-), ai suda o apie 21 p oc. isų p iešdėlių. Tačiau eikia u ė i gal oje, kad Vedlyje p iešdėlių homonimiš- kumas kol kas, nea likus išsamaus y imo, nepalyginus su panašiais eiškiniais ki ose kalbose, y a daugiau o malus. Pažymė ina, kad mokslinėje li e a ū o- je lie u iškų p iešdėlių homonimija pap as ai ilius uojama ienin eliu ski in- gos – dalely inės i p ielinksninės – kilmės p iešdėlių be-1 i be-2 pa yzdžiu, plg.: be-no ė i – be-namis (U bu is 2008: 215), be-no ė i – be-da bis (Jakai ienė 2009: 111). Visi ki i p iešdėliai g eičiausiai ak uojami kaip daugia eikšmiai, . y. kiek- ieno jų ediniams su eikiamos eikšmės jei i ski iasi, ai ne iš esmės, y a a pu- sa y susijusios. Ta kim, a minis p iešdėlio į- a ian as in- naudojamas da y is žodžiams, ku ie žymi 1) ie ą, einančią, įsi e piančią į pama iniu daik a a džiu žymimą daik ą, suda ančią o daik o p adžią, p z.: inklonis (: klonis) a 2) dalyką, ski ą bū i a esan į pama iniu daik a a džiu žymimame daik e ( ie oje), p z.: inlopšis ‘lopšio idus’ (: lopšys), inlūpis ‘lūpos idus’ (: lūpa). Šiuo a eju galima kalbė i ne apie p iešdėlių homonimiją, o apie o pa ies p iešdėlio polisemiją, nes abi jo ediniams su eikiamos eikšmės u i bend ą – sk e bimosi į pama iniu DAIVA MURMULAITYTĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII daik a a džiu žymimo dalyko idų – semą. (Tas pa s pasaky ina apie p iešdėlį po-, ku is laikomas daugia eikšmiu, nes sos jo su ekiamos da ybos eikšmės (ž . 2-ą len elę) odo sąsają su p ielinksnio po seman ika i isais a ejais pama- inis žodis y a daik a a dis.) Kas ki a y a inkiau is ‘plyšys sienoje’ (: kiau as, -a), insiau is ‘siau a ie a ( a p d iejų balų, a p kalnų)’ (: siau as, -a), ku ie emia- si būd a džiais i da ybos eikšme nuo anksčiau minė ų p iešdėlio in- edinių ski iasi iš esmės (pi miausia odėl, kad pama inis žodis y a būd a dis, . y. žymi ne daik ą, o ypa ybę) (plg. DLKG 147,149; LKG 429, 435; ŽDV). Tuo pag in- du (da ybos eikšmės ski umo, ku į sąlygoja pama inio žodžio kalbos dalies ski umas) Vedlyje ski iami du homonimai in-1 (inklonis) i in-2 (inkiau is)12. Plg. anksčiau minė ą deminu y ų a ejį, odan į, kad pama inių žodžių kalbos dalies ski umas homonimiškumo k i e ijumi nelaiky inas, nes nesuponuoja okio di- delio seman inio ski umo, kad ediniai iš daik a a džių i būd a džių (d auge i jų da ybos o man ai) bū ų laikomi homonimais. Vadinasi, pama inio žodžio kalbos dalis nus a an da ybos o man ų homonimiškumą s a bi ik iek, kiek nuo jos p iklauso da ybos eikšmė, o ne pa i sa aime (da ž . 3.3.2.2.). 2 LENTELĖ. P iešdėlio po- daugia eikšmiškumas (ŽDV) Ap ašas Da ybos eikšmė Vedinių pa yzdžiai 1. ‘ ie a pama iniu žodžiu žymimo daik o apačioje’ poakis, pog indis, požemis, požie is 2. ‘daik as, esan is a ski as bū i pama iniu žodžiu žymimo daik o apačioje’ po e žlė, pogal is 3. ‘smulkesnis sis ema ikos iene as a šiaip sky ius, įeinan is į pama iniu žodžiu žymimą s ambesnį iene ą a sky ių’ pobū is, pog upis, poklasis, po ūšis, posky is, pošeimis 4. ‘laikas, einan is uojau po pama iniu žodžiu žymimo laiko a ba už jį kiek anks esnis’ poka is, popie ė, po y is, po aka is 5. ‘ne ik as aikas’ poduk a, posūnis, po aikis 6. indi iduali požodis ‘ne eikalingas, nuola pasigaunamas kalban , įsikąs as žodis, pe a as’ 12 Plg. Funkcinėje lie u ių kalbos g ama ikoje i pama inių žodžių, i pačių edinių kalbos dalies ski - umas nė a pag indas įž elg i p iešdėlio į- (in-) homonimiškumą. Joje iek eiksmažodis į-mes- i (: mes i), iek būd a dis į-saulus, -i (: saulė), iek daik a a dis į-nagis (: nagas) laikomi o pa- ies p iešdėlio į- ediniais (plg. Valeckienė 1998: 314). Da p idu ina, kad šioje g ama ikoje okie a dažodžiai laikomi su p iešdėliu į- pada y ais iš p ielinksninių kons ukcijų. Tačiau da y- bos pama u p ipažįs an p ielinksninę kons ukciją į saulę, būd a dis įsaulus, -i, ma y , laiky inas galūnės, o ne p iešdėlio ediniu, nes į- p iklausy ų da ybos pama ui (plg. h ps://www.sme ona. l /bd -da yba/ [žiū ė a 2022-08-12]). S aipsniai / A icles 217 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne G ama ikose, daik a a džių p iešdėlių da ybos ap ašuose, išski a upu is daik a a džių, ku ie nė a edami iš daik a a džių, ačiau is dėl o galė ų bū- i laikomi p iešdėlių pa-, p ieš-, p ie- ediniais, pa yzdžiui, pa-sukos, p ieš-gina, p ie-kalas. Be eik isi okie ediniai emiasi a i inkamais nep iešdėliniais eiks- mažodžiais (ski ingai nuo galūnių da ybos daik a a džių, ku ie i gi dažnai u- i p iešdėlius, ačiau juos y a ga ę iš p iešdėlinių eiksmažodžių, plg. pamok-a (: pamoky i, pamoko, pamokė), p iepuol-is (: p ipul i, p ipuola, p ipuolė). Tačiau ai da neleidžia kalbė i apie kokį no s aiškų daba inės lie u ių kalbos polinkį da y is su p iešdėliais daik a a džių iš eiksmažodžių, nes: 1) okių daik a a - džių y a isai nedaug, 2) jie gali bū i indi idualūs analoginiai da iniai; 3) iš da- lies ne gali bū i su okiami kaip galūnių ediniai (DLKG 149; LKG 435). Tokie a ejai Vedlyje pa eikiami a ski ai nuo įp as os p iešdėlių pa-, p ieš-, p ie- da y- bos iš daik a a džių a ejų (plg. pa-jū is, pa-s alė, pa-b olys, pa- asa is, pa- a - mė, pa-muilės, pa-dūmė (is o .) ‘mokes is, imamas nuo als iečio kiemo (dūmo)’; p ieš-auš is, p ieš-kamba is; p ie-angis, p ie-linksnis), pažymė i kaip šių p iešdė- lių homonimai. Aki aizdu, kad p iešdėlių homonimiškumas ŽDV da nė a žy- mimas nuosekliai, laikan is isais a ejais ų pačių k i e ijų i ieningos me odi- kos, nes sus uk ū inus g ama ikų duomenis homoniminių p iešdėlių p oblema ik iš yškėjo, o jai išsp ęs i eikia nuodugnesnių p iešdėlinės da ybos (ypač nau- jažodžių) y imų. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS 1. Žodžių da ybos edlys ku as plačiajai isuomenei kaip į ankis, padedan is pasi ik in i sa o žodžių da ybos žinias, susiku i aisyklingą naujažodį i pan., be jis naudingas i žodžių da ybos a mo emikos y ėjams. An ai jį ku ian sus uk ū inus daik a a džių da ybos duomenis i pe ikia us da- ybos p iemonių (p iesagų i p iešdėlių) odyklę iš yškėjo da ybos p iemo- nių homonimiškumo klausimo ak ualumas. Pi miniais skaičia imais apie pusė lie u ių kalbos daik a a džių p iesagų y a homoniminės, galūnės o- kios y a be eik isos. Iki ol a iksų i apsk i ai mo emų homonimija nuo- dugniai nebu o i a. 2. Žodžių da ybos edlyje a lik as p elimina us da ybos p iemonių homo- nimiškumo žymėjimas. Įsi ikin a, kad okio pobūdžio žinynuose i pan. leksikog a iniuose šal iniuose homonimiją žymė i bū ina. P iklausomai nuo keliamų ikslų i aikomų leksikog a ijos me odikų, homonimiją ei- kė ų a ben bū ų naudinga žymė i i žodžių da ybos bei mo emikos (mo emų, mo eminės sanda os) žodynuose. Mo emų žodynai u ė ų DAIVA MURMULAITYTĖ 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII a spindė i isų ūšių mo emų, iek da ybos a iksų, iek šaknų, homonimiš- kumą. Homonimiškomis laiky inos ik os pačios ūšies mo emos. 3. Apie homonimiją u ė ų bū i kalbama da ybos o man ų (su iksacijos a e- ju ai bū ų p iesaga ka u su galūne, p z., -ikas, -ikis, -ikė), o ne a ski ų mo emų (p z., a ski ai imamų p iesagų -ik-) lygiu. 4. Ne iena eikšmiškai i i ai nus a y i da ybos p iemonių homonimišku- mo k i e ijus ŽDV, be ki a ko, sudė inga i dėl o, kad šis žinynas apima ik ienos kalbos dalies žodžių da ybos in o maciją. Ki oks homonimijos aiz- das ma y ųsi bend ame, ne ik daik a a džių, da ybos p iemonių kon eks- e. Šiame e ape e inan ik daik a a džių da ybos o man us, homonimų ski ies k i e ijais laiky ina ski inga edinių da ybos (įp as ai ka ego inė, ečiau g upinė) eikšmė i ski inga da ybos p iemonių kilmė. Vedinių kal- bos dalies ski is i jų pama inių žodžių kalbos dalies ski is (jei ai nė a iš esmės susiję i su ki okia da ybos seman ika) pačios sa aime da ybos p ie- monių homonimiškumo nesąlygoja i jo k i e ijais g eičiausiai nelaiky inos. 5. Kol kas nė a isiškai aišku, kaip ak uo i kai ku iuos da ybos o man us, ku ių ediniai gali u ė i abiejų giminių ( y iškosios i mo e iškosios) a / i ku ios no s ienos iš jų o mas. Tai y a s a bu, nes nuo o labai p iklau- so i homonimijos žymėjimas, ypač ais a ejais, kai ienos giminės o ma o maliai su ampa su a ski a p iesaga, plg. me g-ikė (p iesaga -ikė), neš-ikas, neš-ikė (p iesaga -ikas, -ikė), audon-ikis, audon-ikė (p iesaga -ikis, -ikė). 6. P iešdėlių homonimiškumui nus a y i eikia daugiau y imų, ypač nau- jažodžių. Neabejo ini homonimai y a dalely inės i p ielinksninės kilmės p iešdėliai be- (daik a a džių da yboje a ojamas ik pas a asis, odėl ŽDV jis pa eikiamas be an ojo homonimo, nenume uo as). Kai ku iais a ejais (pa-, p ieš-, p ie-) p iešdėliai žymimi kaip homonimai dėl ski ingos da y- bos, dalis jų edinių gali em is ne daik a a džiais. 7. A ei yje papildy o Žodžių da ybos edlio pag indu bū ų galima pa eng i aiš- kinamąjį lie u ių kalbos žodžių da ybos o man ų žodyną. Jame be Žodžių da ybos edlyje jau pa eik os i homonimijos požiū iu pa ikslin os daik a- a džių da ybos in o macijos u ė ų bū i pa eikiamos i ki ų kalbos da- lių žodžių da ybos p iemonės bei daugiau neoklasikinių ( a p au inių) o - man ų, ne ik p adinių, be i galinių. Jų homonimiškumas, iek sa akilmių da ybos p iemonių a ž ilgiu, iek a pusa y, be abejo, aip pa u i bū i iš- i as i sužymė as. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Ba do ič Ana olij M., Šakun Leu M. 1989: Бардовіч, Анатолiй М., Шакун, Леў М. Марфемны слоўнiк беларускай мовы [Ma emny slownik bela uskaj mo y], S aipsniai / A icles 219 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne 2-e выд., перапрац. i дап. [2-e yd., pe ap ac. i dap.], Мінск: Вышэйша школа [Minsk: Vyšèiša škola]. BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. D. Liu ke ičienė. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas [žiū ė a 2022-08-15]. Cyganenko Galina P. 1982: Цыганенко, Галина П. Словарь служебных морфем русского языка [Slo a ’ služebnyx mo em usskogo jazyka], Киев: Радянська школа [Kie : Radjans’ka škola]. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006. DPSCF – A Dic iona y o P e ixes, Su ixes, and Combining Fo ms om Webs e ’s Thi d New In e na ional Dic iona y, Unab idged 2002. P ieiga in e ne e: h ps://secu e.spel- lingbee.com/ o ms/M_W_p e_su _comb.pd [žiū ė a 2022-07-30]. E emo a Ta jana F. 1996: Ефремова, Татьяна Ф. Толковый словарь словообразовательных единиц русского языка [Tolko yj slo a ’ slo oob azo a el’nyx edinic usskogo jazyka], Москва: Русский язык [Mosk a: Russkij jazyk]. E emo a Ta jana F. 2000: Ефремова, Татьяна Ф. Новый словарь русского языка: толково-словообразовательный [No yj slo a ’ usskogo jazyka: olko o-slo oob azo- a el’nyj] 1–2, Москва: Русский язык, Дрофа [Mosk a: Russkij jazyk, D o a]. E emo a Ta jana F. 2005: Ефремова, Татьяна Ф. Толковый словарь словообразовательных единиц русского языка [Tolko yj slo a ’ slo oob azo a el’nyx edinic usskogo jazyka], 2-е издание, исправленноe [2-e izdanie, isp a lennoe], Москва: Lingua, Астрель, АСТ [Mosk a: Lingua, Аs el’, АSТ]. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Inčiu ai ė-No eikienė Lina, S undžia Boni acas 2015: On wo d o ma ion pa e ns o hyb id neoclassical nouns and adjec i es in Li huanian. – Con ibu ions o Mo phology and Syn ax. P oceedings o he Fou h G ei swald Uni e si y Con e ence on Bal ic Languages, ed. by A. Judžen is and S . Kessle , Be lin: Logos Ve lag, 27–50. Jakai ienė E alda 1980: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kuzneco a A iadna I., E emo a Ta jana F. 1986: Кузнецова, Ариадна И., Ефремова, Татьяна Ф. Словарь морфем русского языка [Slo a ’ mo em usskogo jazyka], Москва: Русский язык [Mosk a: Russkij jazyk]. DAIVA MURMULAITYTĖ 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII LES – Лингвистический энциклопедический словарь [Ling is ičeskij ènciklopedi- českij slo a ’], гл. ред. В. Н. Ярцева [gl. ed. V. N. Ja ce a], Москва: Советская энциклопедия [Mosk a: So e skaja ènciklopedija], 1990. Lie u ių kalba ne ukus aps leng esnė: in e ne e ku ia pa ogią sis emą. – del i.l , 2018 m. ugpjūčio 24 d. P ieiga in e ne e: h ps://www.del i.l /p ojek ai/sup as i-in e ne a/lie- u iu-kalba-ne ukus- aps-leng esne-in e ne e-ku ia-pa ogia-sis ema.d?id=78879667 [žiū ė a 2022-08-04]. LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LKMDB – Lie u ių kalbos mo emikos duomenų bazė, sud. E. Rimku ė, A. Kazlauskienė, G. Raškinis, I. Ma kie icz. P ieiga in e ne e: h ps://klc. du.l /mo ema/ [žiū ė a 2022 m. ugpjūčio mėn.]. Lopa in Vladimi V., Uluchano Igo ’ S. 2016: Лопатин, Владимир В., Улуханов, Игорь С. Словарь словообразовательных аффиксов современного русского языка [Slo a ’ slo oob azo a el’nyx a ikso so emennogo usskogo jazyka], Москва: Азбуковник [Mosk a: Azbuko nik]. Ma chand Hans 1969: The Ca ego ies and Types o P esen -day English Wo d Fo ma ion: a Synch onic–Diach onic App oach, 2nd edi ion, München: C. H. Beck’sche Ve lagsbuchhandlung. Me uzāle-Kange e Baiba 1985: A De i a ional Dic iona y o La ian / La iešu a- lodas a asinājumu ā dnīca, Hambu g: Helmu Buske Ve lag. MW – Me iam-Webs e Dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.me iam-webs e . com/ [žiū ė a 2022-08-08]. Mu mulai y ė Dai a 2021: Lie u ių kalbos naujažodžiai ly ies iš aiškos aspek u. – Lie u ių kalba 16, 51–59. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/ a icle/ iew/24927/24771 [žiū ė a 2022-08-15]. ND – Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [ ęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai/ [žiū ė a 2022 07 26]. Pake ys Ju gis 2013–2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo o- logija. – Taikomoji kalbo y a 3, 1–26. P ieiga in e ne e: h p://nsdb.socioling is ika.l / ailai/ iles/PDF/Pake ys_2013_Nauj%C5%B3j%C5%B3%20skolini%C5%B3%20duo- men%C5%B3%20baz%C4%97s%20 eiksma%C5%BEod%C5%BEi%C5%B3%20mo - ologija.pd [žiū ė a 2022-09-12]. Rimku ė E ika 2003: Homonimai, homo o mos i homog a ai eks ynų ling is ikos požiū iu. – Te minologija 10, 33–41. S aipsniai / A icles 221 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne Rimku ė E ika 2003a. Mo ologinio daugia eikšmiškumo ipologija. – Li uanis ica 4(56), 60–78. P ieiga in e ne e: h ps://www.li uanis ika.l /con en /13209 [žiū ė a 2022-08-12]. Rimku ė E ika, Kazlauskienė As a, Raškinis Gailius 2011: A galinis lie u ių kalbos mo emikos žodynas 1–3, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Rimku ė E ika, Kazlauskienė As a, Raškinis Gailius 2011a: Abėcėlinis lie- u ių kalbos mo emikos žodynas 1–3, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga ine ne e: h p://donelai is. du.l /lkk/pd /AbcI.pd , h p://donelai is. du.l /lkk/pd / AbcII.pd , h p://donelai is. du.l /lkk/pd /AbcIII.pd [žiū ė a 2022-08-08]. Rimku ė E ika, Kazlauskienė As a, Raškinis Gailius 2011b: Dažninis lie u- ių kalbos mo emikos žodynas 1–3, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Osilbeko a Danija A. 2017: Осильбекова, Дания А. О принципах составления словаря словообразовательных морфем [O p incipax sos a lenija slo a ja s oob azo- a el’nyx mo em]. – Преподаватель ХХI век [P epoda a el’ XXI ek] 3(2), 333–341. P ieiga in e ne e: h ps://cybe leninka. u/a icle/n/o-p in sipah-sos a leniya-slo a- ya-slo oob azo a elnyh-mo em [žiū ė a 2020-08-14]. Racibu skaja La isa V. 2009: Рацибурская, Лариса В. Словарь уникальных морфем современного русского языка [Slo a ’ unikal’nyx mo em so emennogo us- skogo jazyka], Москва: Флинта, Наука [Mosk a: Flin a, Nauka]. Sme ona.l . Lie u ių kalba i kalbo y a. P ieiga in e ne e: h ps://www.sme ona.l / [žiū- ė a 2022-08-10]. Ši šo I an A. 2004: Ширшов, Иван А. Толковый словообразовательный словарь русского языка [Tolko yj slo ob azo a el’nyj slo a ’ usskogo jazyka], Москва: АСТ [и др.] [Mosk a: AST [i d .]]. Tichono Aleksand N. 1990: Тихонов, Александр Н. Словообразовательный словарь русского языка [Slo oob azo a el’nyj slo a ’ usskogo jazyka] 1–2, 2-е издание, стер. [2-e izdanie, s e .], Москва: Русский язык [Mosk a: Russkij jazyk]. Tichono Aleksand N. 1996: Тихонов, Александр Н. Морфемно- орфографический словарь русского языка. Русская морфемика [Mo emno- o og a ičeskij slo a ’ usskogo jazyka. Russkaja mo emika], Москва: Школа-Пресс [Mosk a: Škola-P ess]. U bu is Vincas 2008: Homo onai, homo o mos, homog a ai, homonimai. – Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, 2-asis leidimas, Vilnius: Mokslo i en- ciklopedijų leidybos ins i u as. DAIVA MURMULAITYTĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidybos ins i u as. ŽDV – Mu mulai y ė Dai a, Aleksai ė Agnė 2021: Žodžių da ybos edlys [elek oninis iš eklius], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: ekalba.l /zodziu-da y- bos- edlys/ [žiū ė a 2022-07-08]. Homonymy o De i a ional Fo ma i es and i s Ma king in he Wo d Fo ma ion Manual SUMMARY Lexical homonymy is he mos commonly s udied ype o homonymy, bu his is no only a phenomenon o wo ds bu also o hei o ms, as well as mo phemes. I is he homonymy o elemen s a his le el o a language – mo phemes, o mo e p ecisely, a ixes, o ma i es – ha has become ele an in he de elopmen o he Wo d Fo ma ion Guide (WFG, h ps://ekalba.l /zodziu-da ybos- edlys/), a digi al Li huanian noun wo d o ma ion manual, mainly in ended o he gene al public. The s udy aims o jus i y he necessi y o he ma king o homonymy o de i a ional o ma i es (and mo phemes in gene al) in lexicog aphic publica ions and o aise he p oblems encoun e ed in he p ac ical p esen a ion o he homonymic means o wo d o ma ion. To achie e his goal, he homonymic means o he o ma ion o nouns in he Li huanian language – su ixes, in lec ions, (pa ially) p e ixes – ha e been egis e ed, he c i e ia o homonymy o he means o wo d o ma ion ha e been discussed, and he p oblema ic aspec s o homonymy ma king ha e been highligh ed. The Wo d Fo ma ion Guide p o ides a p elimina y ma king o he homonymy o he noun de i a ional o ma i es p esen ed in he Li huanian g amma . I has become e iden ha i is use ul o e en necessa y o ma k homonymy in such manuals and o he lexicog aphic sou ces (dic iona ies o wo d o ma ion, mo phemes, mo phemic s uc u e). Such dic iona ies should e lec he homonymy o all ypes o mo phemes – de i a ional a ixes and oo s. Only mo phemes o he same ype should be conside ed homonymous. Mo eo e , homonymy should be discussed a he le el o o ma i es, no a he le el o mo phemes (e.g. in he case o su ixa ion, i would be a su ix oge he wi h he ending – -ikas, -ikis, -ikė, no jus -ik-). I is also di icul o es ablish homonymy c i e ia o de i a ional means in he WFG i mly and unambiguously, in pa icula because he manual only co e s nouns. A di e en pic u e o homonymy would be appa en in he con ex o he de i a ional means o all S aipsniai / A icles 223 Da ybos o man ų homonimiškumas i jo žymėjimas žodžių da ybos žinyne pa s o speech. As a as nouns a e conce ned, he c i e ia o dis inguishing homonymy a e he di e en de i a ional meanings o de i a i es and he di e en o igins o he means o de i a ion. The di e ence in he pa o speech o de i a i es and he di e ence in he pa o speech o hei base wo ds (unless his is also undamen ally ela ed o di e en de i a ional seman ics) does no in i sel lead o homonymy o he means o de i a ion and is unlikely o be a c i e ion o i . I is no ye en i ely clea how o ma k he homonymy o de i a ional o ma i es whose de i a i es may ha e bo h masculine and eminine o ms and/o ei he one o hem. C . me g-ikė ‘li le, cu e gi l’ (diminu i e, he su ix -ikė), neš-ikas, neš-ikė ‘bea e ’ ( he su ix -ikas, -ė), audon-ikis, audon-ikė ‘pe son wi h a ed, sca le ace’ ( he su ix -ikis, -ė). Mo e esea ch is needed o es ablish he homonymy o p e ixes. The p e ixes be- o igina ing om he pa icle be and om he p eposi ion be a e unques ionable homonyms (only he la e is used in nouns, e.g. be-dugnė ‘abyss’ – c . be dugno ‘wi hou bo om’). In some cases (pa-, p ieš-, p ie-), p e ixes a e ma ked as homonyms in he WFG due o hei di e en o ma ion, and some o hei de i a i es may e e o non-nouns. In he u u e, an explana o y dic iona y o Li huanian de i a ional o ma i es could be compiled based on he supplemen ed WFG. In addi ion o he homonymy-co ec ed in o ma ion al eady p o ided in he WFG, i should also con ain he de i a ional o ma i es o o he pa s o speech and mo e neoclassical o ma i es, no only ini ial bu also inal ones. Thei homonymy, bo h conce ning he indigenous de i a ional means and wi h each o he , should, o cou se, also be in es iga ed and ma ked. Į eik a 2022 m. ugsėjo 12 d. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius, LT-10308, Lie u a dai a.mu mulai y [email protected]