Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse

S aipsniai / A icles 145 DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-7497-7365 Il es à no e que le code d'iden i ica ion de l'o ganisme a é é modi ié. Les di ec ions de eche ches scien i iques: dialek ologie, géoling is ique. DOI: doi.o g/10.35321/all88-07 Il es p obable que l'on ai ou é une solu ion à ce p oblème. PRIBALSI QUESTIONNEMENT DINAMIKA MARCINKONI APYLINKSE The Dynamics o Depala aliza ion in Ma cinkonys En i ons ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle ai e du sud des hau es aiches ca ac é ingoji phe inė pa icula i é p iebalsies du e issemen . L'objec i de l'é ude discu e des suds hau eš aičių p iebalsių du e inimo polinkius Ma cinkoni apilinkėse obse a ionoju emps. Nag inėjan ois ois du siècle p iebalsies du e issemen si ua ion, baséamasi geoling is ine pe spec i e, qui se liai a ec dynamique de l'espace comp a a. L'a icle p ésen e une analyse con ebalsiés du e issemen , basée de deux couches de ma iè e a minée: Ins i u de langue Li uanienne Ta mių a chy e conse omais XX a. 7o décennies audio dans aissan e manusc ip i s ex es, au eu de l'a icle en egis ée ois ois sonine ma é iel de Ma cinkoni apylinques. L'é ude déc i ce que la co éla ion des minkš ųjų e du e ųjų p iebalsių (ou son absence) p édomine ois ois dans le langage; éclai cinamas causes, lemiancées ce phénomène dynamique. Nâ i , que XXI a. au débu Ma cinkoni apylinquia a minis plo e es changé. Les ésul a s eçus mon en assez sélec ions e g aduellemen con ebalsies du e issemen a aibnemen . ESMINIAI VOODŽIAI: ma in de hau š aičių pa a mė, p iebalsių kie inimas, a minis signesis, obse imis emps. ANNOTATION The a icle analyzes depala aliza ion as a dis inguing phone ic ea u e o Sou he n Aukš ai ian. The aim o he esea ch is o discuss he endencies o depala aliza ion, which can be obse ed in he subdialec o Sou he n Aukš ai ian in he en i ons o Ma cinkonys DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII by aking an appa en - ime app oach. The s udy add essing he si ua ion o depala aliza ion is based on he geolinguis ic pe spec i e, which is linked wi h he concep o dynamic space. The a icle p esen s he analysis o depala aliza ion on he basis o wo laye s o dialec al da a: he sound eco dings and manusc ip ex s om he 1960s kep a he Dialec A chi e made by he au ho o he a icle in he en i ons o o he Ins i u e o he Li huanian Language and he sound eco dings o h ee gene a ions Ma cinkonys. The s udy desc ibes wha co ela ion o pala alized and non-pala alized consonan s (o i s absence) p e ails in he language o h ee gene a ions; he easons de e mining he dynamics o his phenomenon a e explained. I was es ablished ha a he s a o he 21s cen u y, he dialec al a ea o he en i ons o Ma cinkonys demons a es ce ain changes. The indings e eal a a he consis en and g adual weakening o depala aliza ion. KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , depala aliza ion, dialec al ea u e, appa en ime. ĮVADAS Dans le sud hau š aičių pa a mėje la gemen épliqué p iebalsių kie inimas minkš ųjų p iebalsių i imas kie aisiais kalbininkus domina déjà long emps. a. dans la sep ième décennie la nou elle classi ica ion des a mes de la langue li uanienne au eu s Aleksas Gi denis e Zigmas Zinke ičius suds hau š aičių pa a mės inallemen ne sépa es ė pas, mais econnaissaien dispa aly iškumas de la a mine selon dzūka imo e p iebalsių kie inimo isophones (Gi denis, Zinke ičius 1966: XX 139147)1. La zone de du cissemen les plus in ensi e es considé ée comme la pa ie sud des hau s- ailles au sud de la ligne RudaminõsSei jųMe knėsMa cinkoni (j'en ois Fig. 1). Les a aux de dialec ologie adi ionnelle a i men que dans ce e plage du e inen p ibalsis [lj], [sj], e p ibalsies [ ], [], [], [], [], [] n'on pas de minkš ųjų ko elia ų (Zinke ičius: 158170; Lkai 381, 384385; LKA II 101105, oi No. 8587; plg. Leskausė: 2006 35[…]; 2009: 3436[…]). 1 Ce e classi ica ion, basem é seulemen phe iniais (p incipalemen ocalisme e ki chiaissemen ) a mies di é ences e communumes, c i iquemen app éciai An anas Salys. Son a gumen , ūkumu considé y in e l du e issemen isophonos nezymėjimas classi icac ionnel a miques mappa (Salys 1992: 296). A. Salys p iebalsies du du e issemen soi du dzūkų a mėje la čiai ne nag iné, seulemen no é que kie inančios dzūkų šnek os niaisée limi e a ec kapsais (Salys 1992: 132). A icles A icles A icles 147 / P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse 1 PAV. Dèsningueu balsies i, y (į) suužpakalėjimas po kie inamų p iebalsių , š, ž, č, dž ( idu io es a inėje dalyje e po c, dz (plg. LKA II, e e. N . 41) ma qué aškine linija2. Mapėlapis de LKTCh Dans la li é a u e scien i ique, le du cissemen des p iebalsiés déc i p incipalemen des mé hodes de la dialec ologie adi ionnelle, indiquan l'o igine de ce phénomène, l'ai e de di usion, l'in en ai e des du cis p iebalsiés, dans quelles posi ions a an les balsius a an akinées ou a iè e linées les p iebalsiés du cen , comme pakinés les oix qui en sui en ; 38 iciū ė 1970: 75 […] 86; 1970a: 61 […] 65; 1971: 55 (Buch 1966: 33–36; Zinke ičius 1966: 158–170; 2006: 142–146; LKT 1970: […] 70; 1974: 80 […] 80; 1978: 73 […] 77; LChKT 2004: 142; Zinke ičius 2006: 74 […] 44 e k .)3. Toks s a iquemen e p esque inchangable desc ip ion de ce phénomène p é alai dans adi ionnelle dialek ologie jusqu XX a. in, e dans ce ains cas e plus long emps. 2 Su la ca e-mappe ma quées des isophonées de ocalismes é udiésjam plaine son nonak uelles, donc ne neap a iées. 3 Mé ini e expé imen ales ésul a s de phone ics. Sud hau š aičių kie ųjų p iebalsių a icula ion selon pala og amas y ė Elzbie a Mikalauskai ė (1975), acous iques pa icula i és Ry is Amb aze ičius, As a Leskauskai ė (2014). DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Des possibili és de eche ches plus la ges aux dialec ologues ou ê en ap ès s'é abli la di ec ion géoling is ique en Li uanie, quand à pa a mę commencée à ega de pas comme en locale e e mé un sys ème phonologique, limi ée à di e s ypes d'isoglosies, mais comme dans un ce ain con inuum , cons an emen in luencée pa di e s phénomènes de con e gence e de di e gence (Aliūdienė, Mikulienė, 2014: 39; Mikulė, 12; pl. Kalėgė, 2011): 2018. En ou e, geoling is ική pe spec i e donne possibili é de su eille non une, mais plusieu s ois in o man es langue a ian iškumą e kai ą obse a ionoju emps4 ici e main enan . Ainsi é an synch oninai es, de els ypes d'é udes acquiè en e diach onine pe spec i e. Néanmoins e dans les plus écen s a aux de dialec ologues du débu du XXIe siècle su le dynamisisme du du cissemen des con ebalsiés, p ésen ée des données agmen ées, i. e. accen ué nesys emiquemen le du cissemen des con ebalsiés e le silpnissemen de ce phénomène (Ga š a 2005: 26237, 247248, 251252, 363265; Leskauskai ė 2006: 35; 5255; 2020: 2829; 2021: 5556; Tuomien 2010: 227, 231; Mikulė e al. 2019: 150, 154; plėgnien. Mikulėnienė 2016: 340346; Leskauskai ė 2016: 5255; 2018a: 23–24; 2021: 55–57). Ainsi le bu de ce a icle discu e des suds hau š aičių p iebalsių du e inimo polinkius Ma cinkoni apilinkėse obse a ionoju emps. Pou a eind e le bu , les âches posées: 1) déc i e, quel es la co éla ion des douxš ųjų e des du e ųjų p iebalsių (ou son absence) p édomine dans ois ois le langage; 2) explique la aison, lemiančias con ebalsies du cissemen dynamique. L'é ude sélec ionné nhomogenique sud des hau e aiches plo s, . y. Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696), Kabẽlių (704) Li u iens a las du langage ( oliau LKA) punk- (Leskauskai ė 2009: 2930). Nag inėjan ai5, ku ie adicinėje dialek ologijoje ski iami Ma cinkoni i Kabẽlių šnek oms ois ois du siècle p iebalsies du e issemen si ua ion, baséamasi geoling is ine pe spec i e, qui a an ou liée a ec la dynamique de l'espace samp a a. La disposi ion de dynamiali é démène e cul u els, e des ac eu s sociaux inclusion dans des ansmė y os eche ches (Aliūkai ė 2013: 5). é udie e en o cé le emps obse é mé hode comme p incipale a ian iali é moyens de 4 1966 m. Williamas Labo as panaudojo aki aizdžius laiko ski umus Niujo ko ga sų pokyčiams eche ches. Sui an W. Labo o de la langue a ija ion e kai os héo ie, di é en âge des in o man es langue di é umai é èle obse imoiju emps (angl. appa en ime) yks ančius kalbos pokyčius: y esnių in o man ų kalba žymi bu usį, jaunesnių daba inį kalbos kai os e apą. Pou plus su le emps de su eillance oi 1972 Labo ; Bailey, Wikle, Tille y, Sand 1991: 241244; Inoue 2008: 4564; 2010: 4564; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36; Kalėdienė 2015: 213215). Il a égalemen é é épe o ié comme l'un des plus g ands a is es du monde. 85–94). Pou le p ésen a icle, le poin 5 Lie u ių kalbos a laso punk u laikoma konk e i gy enamoji ie o ė i jam geog a iniu i kalbiniu požiū iu a imiausios gy en ie ės, nu olusios 10–12 km a s umu (Mikulėnienė, Čepai ienė 2021: Ma cinkoni conce ne les illages de Ze ýnů e Mánčiagi ės. Da žẽlių poin pé iphé ie Kapinškiai, Má gionys, G ybaulià; Kabẽlių poin du Ašãšninkai, Mus eikà, Da žinlės. A icles A icles A icles 149 / P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse Ap op ian Ma cinkoni apilinks a minie a ea, impo an no e que les poin s é udiés on main enu les plus impo an es ca ac é is iques phoné iques des suds hau š aičių: nosinių balsių [ɑː], [æː] é u inissemen , d iga sių [m], [ɑm] [n], [ɑm], [æm], [ɛn], [dzæm] main ien, k ūka, con ebalų kie ina ion i si (ž . LKT 76Ch 85; Zinke ičius 2006: 137149; Leskauskai ė 2006: 2940). Plus inemen di é encie Ma cinkoni apylinques su la base de deux e minaux signes: balsių [eː], [oː] e [eː], [ɔː] a im e p iebalsių [sj], [s], [zj], [z] e [j], [], [j], [] miximu. Užda esni e dans emp esni [eː], [oː] son le plus sou en di es Da žẽlių (696) e Ma cinkoni (697) poin s, oẽ Kabliuose (704) op esni [eː], [ imesː], plus p oches sudoua iniam des aukųš aičių plo ui (plg. Ma ke ičienė 1999: 2728; 2010: 51; Leskauskai ė 2004: 5657; 2009: Ma ke 30 ičienė 2010: 4950; Valen uke ičienė 2019: 56)6. 31). P iebalsių [sʲ], [s], [zʲ], [z] i [ʃʲ], [ʂ], [ʒʲ], [ʐ] mišimas y a būdingas Kabẽlių (704) punk ui (Zinke ičius 1966: 147–148; LKTCh 38; Leskauskai ė 2009: 30; La ma iè e à é udie comp end: 1) Ins i u de la langue Li uanienne Geoling is ikos cen e Ta mių a chy e ( oliau GCTA) conse é XX a. 67 décennies a minée ma é iau: en egis emen s sono es de Ma cinkoni (697) e Kabẽlių4) (CD 17 PA 7, en egis emen 08201704; CD 21 PA 9, en egis emen 3869707, du ée des en egis emen s 31 min. 2 s.), manusc ip ine ma é iau de eg. No. 821) e Kabẽlių (704, GCTA R, Ma cinkoni (697, GCTA R, sąs. eg. N . 839), Da žẽlių (696, GCTA R, sąs. sąs. eg. No. 840)7; 2) 20192022 m. de poin s d'enquê e a icle au eu ée en egis ée 28 heu es 16 min. du ée audio 28 in o man des boisage semi s uc u é pa mé hode d'in e iew: 13 ainées, 5 médiu ines e 10 jeunniè es géné os8. Beaucoup ous les pa icipan s de l'enquê e de la géné a ion la plus âgée éponden NORM c i è es: son acquisée p adinį ou médiu inį9 éduquemen , i an sėsliai e non ayan des possibili és sou en change habi a ion milieu. Beaucoup d'en e eux a aillai dans l'ag icul u e, o kininkys é ou dans le domaine des se ices, dans laquelle non equise ac i e communica ion. Les ep ésen an s de la géné a ion moyenne, à l'excep ion d'un in o man possédan une hau e éduca ion, son acquisis l'éduca ion p incipale ou secondai e, son mobilus, a aillan s 6 Ce phénomène pasi aikyda ès e Ma cinkonysè de l'Ashanãskoï e Kabẽboï des habi an s kalėlusių (Leskauskai ė 2009: 30). P iebalsies miximo зафиксирована e Škl ių (703) poin . XX a. 67 décennies de sons en egis és de Ma cinkoni (697) e Kabẽlių (704) poin s son peu nomb eux. Leu du ée en e 2 min. e 10 min. 7 XX a. 67 décennies de sons en egis és de Ma cinkoni (697) e Kabẽlių (704) poin s son peuug. Leu du ée en e 2 min. e 10 min. 8 Quan i a iennes dans les é udes socioling is iques es idéal, quand p end e app oche à 30 in o man s (Mil oy, Go don 2003: 164). 9 Le secondai e éduquemen in o man acquis déjà é an adul es dans une école es ia inée. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII paslaugų s i yje. Ty ime daly a ęs jaunimas – gimnazijų mokiniai i s uden ai e quelques ou ie s son la plus mobile g oupe, leu s besoins cul u els, sociaux e économiques sa is aisan au-delà des pa a més. 1 LENTEL. Ga so en egis és du ée (28 h 16 min) No. In o man o code Naissance année Éduca ion T a ail Du ée de Ga so en egis emen 1. 697M c3M 1938 P adinis 1 heu e 31 min. 2. 697M c3-1M 1940 P adinis 1 heu e 21 min. 5. 696D ž3M 1936 P adinis 1 heu e 36 min. 6. 696D ž3-1M 1938 P adinis 1 heu e 1 min. 7. 696D ž3-2M 3. 697M c3-2M 1942 Vidu inis 1 al. 16 min 4. 697M c3-3M 1937 P adinis 34 min. 1938 P adinis 1 h. 8. 696D ž3-3M 1942 Vidu inis 1 heu e. 1 min. 9.69D ž3V 1942 P incipal 10.69D ž3-1V 1938 P adinis 1 heu e 2 min. 11. 704Kb3M 1937 P adinis 1 heu e. 32 min. 12.704Kb3V 1942 P adinis 13.704Kb3-1M 1966 Vidu inis 36 min. 14. 697M c2M 1975 Vidu inis 1 heu e 19 min. 15. 697M c2-1M 1978 P incipal 1 heu e 10 min. 16. 697M c2-2M 1973 Vidu inis 1 heu e 20 min. 17. 704Kb2-1V 1973 Aukš asis 36 min. 18. 704Kb2V 1972 Vidu inis 1 heu e 19 min. 69 19.7M c1M 2004 Vidu inis 20.69M c1-1M 2002 Vidu inis 1 heu e 39 min. 21. 697M c1-2M 2004 P incipal 1 h. 22 697M c1V 2003 Vidu inis 1 heu e 23. 696D ž1M 2002 Vidu inis 1 heu e 5 min. 25. 704Kb1-2M 2004 24. 704Kb1M 2003 Vidu inis 1 al. 3 min. P incipal 1 h. 26 704Kb1V 1995 Spec. médiu inis 40 min. 27. 704Kb1-1V 2004 P incipal 1 h. 28. 704Kb1-2V 2002 Spec. idu inis 1 heu e. 29 min. A icles A icles a icles 151 / P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse Les in o man s son codés selon LKA numé o de poin e ab é ia ion de nom, in o man agzes (1 indiqué la jeune ca e en e 18 e 30 ans, 2 moyenne ca e en e 31 e 50 ans, 3 p incipale ca e) e sexe (M emme, V homme). Pa exemple, le jeune géné a ion de l'in o man de Ma cinkoni poin e ma quage 697M c1V. si il y a plus du même g oupe âge in o man de, éc i ez un addi ionnel nume is ap ès umpojo b ūkšnelio, exemple, 697M c1V-1 (ž . 1 ableelę). Dans le bu éclai e les polinkies du du enissemen de ois ois p iebalsies, de chaque in o man en egis emen s sono es choisie 30 min. spon anines langue a ka pa e conséquemmen éc i e des cas a ec (ne)kie imais les p iebals, les ésul a s isualisés. L'a icle p ésen e des exemples de ex es manusc i s p ésen és au hen iška éc i u e, XXI a. ma é iau In e na ionale one ine abėcėle (TFA) (ž . Bakšienė 2018: 1020; 2022: 165183). Ty ime u iliso asi desc ipomuoj, mé hodes de obse a ion e d'analyse de ma iè e empi iques. 1. MARCINKONI APYLINKI SOCIOLINGVISTINIAI BRUOJSAI es le plus impo an de ous. Ti amojo plo o Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696), Kabẽlių (704) poin s son dans la pa ie mé idionale de la Li uanie, besi ibojančioje a ec Bal a ùsija. 19201939 m. Ma cinkoni apylinkées appa enai Lénkijos gou e domam Vlniaus k aš u, e 1939 1940 m. Bal a ùsijai. XX a. Ma cinkoni apylinkées sans domineojan s Li uiniens, enco e i aien usses (p incipalemen Ma cinkonysè), polonais, bal a usiai, uk ainiečiai10. À pa des langues Li uanies, jusqu'à XX a. in dans l'espace public é aien u ilisées enco e e polkų, usų langues, donc à cause des langues in e ac i didėjo i one inė in e e encija (plg. G umadienė 1988: 138). a. l'au e moi ié acquisisin de li uaniennes communine à la ie publique, sud de hau š aičių, comme e des au es li uanies langues a mių, p es ižas11 menko e a é é mép isé, ca l'a en ion p incipale dé ié en commun inée langue 10 La plupa de la Rùsie à Ma cinkónis a ikėlusių supé ieu es géné a ions de pe sonnes Li u iquemen pa le ainsi Ru ko ska XX 2016: XX 23) Les en an s de i neišmoko. Lenkai i bal a usiai, sukū ę šeimas su lie u iais, namuose bend a o lie u iškai (plg. amilles Sla akalbių on équen é écoles Li u iškas e on éussi à s'adap e à l'en i onnemen linguis ique dominojancée. 11 La langue de p es ige es usée pa des habi an s possédan une excep ionnelle puissance sociale (Mil oy 2001: 549). Le p es ige peu ê e ou e , quand son décla ées posi i es disposi ions du langage e le compo emen linguis ique (plg. Holmes 2001: 345). Pascėp ojo p es ige la no ion comp end une posi i e app écia ion des codes linguis iques non publiquemen econnus e ou e emen (especiellemen é ange s) nondécla ées posi i es disposi ions (plg. T udgill 1979: 9; Kalėdienė 2013: 137; Holmes 2001: 345; Ramonienė 2006: 145). DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII (Leskauskai ė 2018: 36). Les plus i eskes suds hau š aičių pa a mės ca ac é is iques dzūka emen e p iebalsių du e issemen son de enues nep es ižinėmis. Ma cinkoni les habi an s des a ondissemen s, comme e d'au es suds aukš aičiai, pa lan a ec nepažįs ama šiais ypa ybių engia (plg. Mikalauskai ė 1975: 94; Leskauskai ė 2009: 38)12. Pa a mės p es ige aibnėjimui a eu une in luence e sunykusi in as uc u e, changées condi ions démog aphiques, socioéconomiques, cul u elles, qui l'on l'une des popula ions je, be i už jo ibų13. Sma kiai suin ensy ėjęs gy en ojų mobilumas y a ie- aibnes les liens sociaux e la mobili é non seulemen in é ieu e de la a mine a éna des ac eu s p incipaux, décidan équence plus aible la langue communine u ilisée an des indi idus, que des lingubinées communau és (plg. Chambe s: 117 2002; Meiliuneni ė, Mikulėna, 2014: 126; Monka 2015: 98; Čepai ienė 2015: 154). Apibend inus socioling is ins données, on peu a i me que Ma cinkoni apylinques pa a mės isoliacijos ni eau son bas p édomineen les ou e s socialiniai éseaux lai, où les pe sonnes se joignen pa aibnais liens de éseaux e son ou e es aux inno a ions e à la langue chai a (plg. Kalėdienė 2013: 148). 2. PRIBALSE SITUATION DE PÉTINEMENT MARCINKONI APYLINKSE XX A. SECONDERE MISE Pla esnę XX a. sep ième décennies de la si ua ion a minée é èle Li uanien langue ins i u du Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e conse omi negausūs en egis emen s sono es e hand aš iniai ex ai. L'analyse de la ma iè e a minée indique que dans la zone à l'é ude é aien du emen di es [l], [ ], [s], [], [], [], [], [], [], [p], [b], [m], [ʋ] les p iebalsies (ž . able 2ę). Des manusc i s ex es isible, que a minée ma iè e collec eu s ixé e changus a an akinée iles balsius, allan ances po kie ųjų p iebalsių. Aux con eakines [ı] ype des osie s en a iè e-le-champ po kie des [ ], [], [], [], [], [] les a a i és e les spéciaux éc i s dans les poin s ansc ibués de Da žẽlių (696) e Kabẽlių (704) les ex es signi iaien Žane a U bana ičiū ė-Ma ke ičienė (sąs 12 hau ch ai. pa a mę la plus âgée e moyenne géné a ion in o man a considè e comme une beau é, jus e à pa le dans un en i onnemen in imis e, mais dans l'espace public, elle, comme moyen de communica ion, es inu ile: Où es -qui main enan dans les dzūki? Aš uoniasdešim me ės. E si e es e a où quelqueis jeuni , alo s il nujažia is où Vylniun ou mies an aussi uoj dzūkų kalbu nepasigi s. E elle i éguliè e mais en aison nu ūkuse de la adi ion de ansmission a mie elle a déjà besoin d'app end e. 13 Ma cinkoni seniūnija (M c697M c3-2M). Jaunesnioji ka a laikosi nuos a os, kad a mė y a įdomi, e inga, saugo ina, es considé ée longue du ée de depopula iona ion zone a ec sunykusia in as uc u e. Viseje seniūnijoje ne es ai commun de ugdymo écoles, de soins de san é e k . é ablissemen s, des emplois. A icles a icles 153 / P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse eg. No 821; sąs. eg. No 840). D'au es ac s insc i s on ou ni seulemen des exemples pauliens (Leskauskai ė 2009: 35). 2 LENTEL. Kie ųjų p iebalsių in en o ius dans ex es manusc i s14 Kie asis P iebalsies du e issemen a an P iebalsies š g ušà, nš, chl as šuõme da žãuosa, ždzi, à ež du e issemen a an a iè e liné de p iebalsis žú· o c klúpscai, aikáčais, scklas slañksco, ma c, a an akinès balsius angées balsius ł lã·das, iškł, sáuly akcu·, č uàs, nebãščýkas ášik ašosa, lakččua p adà ižúžá, zžážá, b a, sopdup, bc, za, za, ma, ma, ma, ma, a, ac, kc, sù ыna sug ù o, ka úominė, ne u ù s sanà, sm balandžo s, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, a, dz padzáuna mdzo, sodzùs, dzidzùlei Comme on oi de la able, Ma cinkoni apylinques sys ème de consonan izme ne se ca ac é ise pas de du es e mokš ųjų p iebalsių da nia co éla ion, ca p iebalsies [ ], [], [], [], [], [], [], de elle éc oulen , i.e. ils son oujou s di es du s (plg. U bana ičiū ė 1970: 61). Kie ai son di es non seulemen men ionnés p ibalsia, mais aussi [l], [s], spo adiquemen (seulemen dans ce ains mo s) e [p], [b], [m], [ʋ]. XX a. seconde pa ie des GCTA dans le manusc i ma é iel e eikiama i minkš ųjų [ʒʲ], [ʃʲ], [ʧʲ], [ ʲ] p iebalsių a ojimo a ejų, p z.: ežmo, nùnešė, incip ã·šė, p·o (M c), ažæ  (D ž), eke (Kb), ku ie jau odė p asidėju- dans les en egis emen s sonus passus a minius changemen s. 14 Les manusc i s ex esi éc i e supp imiin a apibend in a ansk ipcija, p ésen an les plus impo an s ada més pa icula i és. Cependan pa ie des phénèmes a iés, pa iculiè emen sub ili ai es, dans les ex es ne ema ymé e , nea spindimi e in es iga i spoin s des phone iques pa icula i és s y a imai. Pou ce e aison, dans l'a icle a minée ma é iel nepe passe TFA. À p opos déc i end in e supp imiin in ansk ip ion plus oi Bace ičiū ė 2010: 5–14. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII IŠVADOS Considé an ois ois les polinkies de du cissemen des p iebalsies, il es possible de ai e les conclusions sui an es. P iebalsies du enissemen XX a. an ojade pa ée Ma cinkoni apylinkées é ai ex êmemen i ybing de la plus âgée géné a ion pa . a. débu XXI. l'analyse de la ma iè e e minée mon e déjà changée ce e si ua ion du phénomène. P iebalsiai [ ], [], [] e [], [], [], [], aupa a an n'au aien é minks ųjų ko elia ų, main enan subi la plus g ande kai à de ous ois ois le langage. Kie uosius p iebalsius [ ], [], [] a minée dans le discou s sou en keičia minkš ieji a ian es. Nyks an dzūka imui, is ečiau u ilisées e kie osios [], [] a ika os. Leu i ybingume co élie a ec dzūkaissemen , comme phénomène, main ien. Seule sup êmeai ka ai ca ac é ingi [s], [], [], [p], [b], [m], [ʋ] aquiasi du a osens. Ne ienodas in o man es du e ées p iebalsies in en o ius e p iebalsies du e issemen pollinia mon en que iguan suds hau š aičių pa a mei e o man nou eaux e minaux pou da nis, p iebalsies du e issemen successi emen aibli ėja. Pa ienies p iebalsies du du e issemen casse dans a minée le langage in e p é ini pas comme a mines signes, mais comme a miškieji žymenys. LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que Aliūkai ė Dai a 2013: Ho inzon alusis e e icalalusis di isums du con inuum de langue: XXI siècle a ian es pa lemen s du poin de ue du simple in e p è e du langage. Taikomoji pa lo y a 2, 127. DOI: 10.15388/TK.2013.17261. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: idéologie, héo ie e mé hodes. Les concep s p incipaux. XXI a. commencemen des Li uanies: géoling is inis e socioling is inis é ude (zemėlapiai e leu s commen ai es), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947. Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus ines pa icula i és: pala alisa ion e balsingume, Kaunas: Technologija. Bace ičiū ė Rima 2010: Foné ique des pa icula i és p ésen a ion dans les dic ionnai es a minai es Li uiniens. Bal u Filoloģija 19(1/2), 514. Bailey Guy, Wikle Tom, Tille y Jan, Sand Lo i 1991: The appa en ime cons uc . Language Va ia ion and Change 3, 241264. Bakšienė Rima 2018: T ansk ipcija lie u ių a mių ipa simboliais: analysée des pa icula i és des suds aukš aičių. Vā ds un ā pē īšanas aspek i 22(1/2), 1020. Accès in e ne : h ps: a ds.liepu.l / iles/VARDS%20UN%20TA%20PETISANAS%20 ASPEKTI_2018.pd . Il es ques ion de sa oi si l'on peu s'a end e à ce que les É a s memb es s'engagen à espec e les ègles de l'UE en ma iè e de d oi s de l'homme. S aipsniai / A icles 161 P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse Bakšienė Rima 2022: Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au i- nės phone inės abėcėlės éc i sims (quelques cas à co ige ). Ac a Linguis ica Li huanica 86, 165183. Buch Tama a 1966: Munda liche En pala alisie ungse scheinungen im Li auischen. Ac a BaI ico-Sla ica III, Bal ica in hono em Johannis O ębski, Bialys ok, 3336. La Bal ica es une ille si uée dans le no d de l'Allemagne. Jack K. Chambe s 2002: Dynamics o dialec con e gence. Jou nal o Sociolinguis ics 6, 117130. GCTA R – Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy o ank aš ynas, 1964–1965. Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: À cause des classi ica ions des a mes de la langue Li uaniennes. Kalbo y a 14, 139147. G umadienė Laima 1988: Socioling is inis ilniečių lie u ių kalbos y imas: konsonan izmas i akcen uacija. Li uiniens pa lo y os ques ions 27, 132148. Jane Holmes 2001: An In oduc ion o Sociolinguis ics, 2nd edi ion, London: Longman, Inoue 342–361. Fumio 2008: Chap e Twen y-Fou . Popula ion ageing and language change. The Demog aphic Challenge: A Handbook abou Japan, ed. F. Coulmas, H. Con ad, A. Schad-Sei e , G. Vog , Leiden, Bos on: B ill, 473490. Inoue Fumio 2010: Real and appa en ime clues o he speed o dialec di usion. – Dialec ologie 5, 4564. Kalėdienė Laima 2011: Geoling is ikas adimosi условия Li uanie. In e na ionale scien i ique de con é ences Socioling is inė dialek ologija: bal ų a mių y imai appo s hèses, 2011 m. oc ob e 2122 d., Kaunas: Vilniaus Uni e si e as Kauno akul e . P ieige su in e ne : h p://www. a mes.l /images/Veikla/Laima%20KALEDIENE.pd . Kalėdienė Laima 2013: Požiū is dans a mes e disposi ions en aison de leu consomma ion ijās Dzūkijos e hnog aphic egiono dalyse. Mies ai i kalbos II: Socioling is inis Lie u os žemėlapis, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 125151. Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: obse imojo laiko hipo ezė. Ta mės Vilnius: Mykolo Rome io uni e si é, 211244. Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Eu opos au ų kul ū os pa eldas = Dialec s – Cul u al He i age o Eu opean Na ions, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl ania William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl ania William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl ania William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl ania P ess. Leskauskai ė As a 2004: Sud hau š aičių ocalismes e p ozodijos aožai, Vilnius: Ins i u de langues Li uanies édi eu . DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2016: Sei ijų šnek os eks ai, Vilnius: Li u iens Ins i u de langue. Leskauskai ė As a 2018: Šiau inių pie ų aukš aičių ling is inis k aš o aizdis XX a. 67 dešim me yje. Des his oi es de langue e dialec ologie p oblèmes 5, sud. R. Bakšienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Li u iens ins i u de langue, 2643. Leskauskai ė As a 2018a: Leipalingio apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2018a: Leipalingio apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2018a: Leipalingio apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2018a: Leipalingio apylinkių eks ai. Leskauskai ė As a 2020: Š endub ės apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2020: Š endub ės apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2020: Š endub ės apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2020: Š endub ės apylinkių eks ai. Leskauskai ė As a 2021: Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2021: Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2021: Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKA II Li u iens langues a las, . 2: Fone ika, éponse. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKT Li uiniens langues a mes. Ch es oma ija, ed. E. G ina eckienė, K. Mo kūnas, Vilnius: Min is, 1970. LChKT des a mes de la langue Lie u ių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Li huanian Language Ins i u e publykla, 2004. Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Ma ke ičienė Žane a 2010: Ašašninkų e Kabelių šnek ų phone os pa icula i és: ac uelle si ua ion. L'homme e la pa ole 1, 4851. Mikulėnienė Danguolė 2016: Būdingieji one iniai signes. Li u iens a mių kai a XXI a. débu : Lenkijos lie u ių šnek os, kolek y inė monog a ija, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė 2018: Pou les secondins dialec es o m imosi e aidos. Des his oi es de langue e dialec ologie p oblèmes 5, sud. R. Bašienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Li u iens ins i u de langue, 1125. Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a, Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė, Meiliūnai ė Viole a, Vyniau ai ė Simona 2019: Dialek ome inis pjū is: ž algomasis y imas: kolek y inė s udija, ed. D. A icles a icles 163 / P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse Mikulėnienė, A Čepai ienė As a, Vilnius: Li uanien ins i u e des langues. Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: depuis a minių požymių p ie a miškumo žymenų. Respec us philologicus 35(40), 5162. Mikulėnienė Danguolė 2020: Ta miškuma comme mesu ée g andeu . Li uanien pa le 15, 111. DOI: 10.15388/LK.2020.22434. DOI: 10.15388/LK.2020.22434. DOI: 10.15388/LK.2020.22434. DOI: 10.15388/LK.2020.22434. DOI: 10.15388/LK.2020.22434. DOI: 10.15388/LK.2020.22434. Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė 2021: Ta myno punk o samp a a. – Bal is ica 56(1), 81106. Mil oy James 2001: Language Ideologies and he Consequences o S anda diza ion. – Jou nal o Sociolinguis ics 4, 530555. Mil oy Lesley, Go don Ma hew 2003: Sociolinguis ics. Me hod and In e p e a ion, Ox o d: Blackwell Publishing. Monka Malene 2015: Mobili e og sp og o and ing. Nydanske Sp ogs udie NyS 49, 98–122. Ramonienė Meilu ė 2006: P o isions su bend inės kalbos i a mės: Joniškėlio cas. Cul u e de la langue 79, 137148. Ru ko ska K is ina 2016: Daba inė Lie u os lenkų a mių būklė. Li uanie polkų a mės, ed. K. Ru ko ska, e. édinys, Vilnius: Vilniaus uni e si é, Polonis ikos cen as. Accessible su In e ne : h p:// www.lenku a mes. l . u.l /. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma. Li uiniens Ka alikų Mokslo Akademija. Tuomienė Nijolė 2010: Sud aukš aičių šnek os Bal a usijoje: desha ions du langages son eikos. Respec us philologicus 18(23), 223234. U bana ičiū ė Žane a 1970: P iebalsiai l, , s (z?) a an negalūninius , en Li uaniennes langues a mėse. Kalbo y a 21, 7586. U bana ičiū ė Žane a 1970a: Kie ieji i minkš ieji p iebalsiai lie u ių li e a ū inėje kalboje i a mėse. Bal is ica 6(1), 6165. La Commission a es imé que l'aide à l'in es issemen é ai compa ible a ec le ma ché in é ieu dans la mesu e où elle es compa ible a ec le ma ché in é ieu . U bana ičiū ė Žane a 1971: P iebalsių kie inimas lie u ių kalbos a mėse. – Kalbo y a 23(1), 5570. U bana ičiū ė Žane a 1974: P iebalsiai l, , s, z a an le mo galo e aukš aičių a mėse. Kalbo y a 25(1), 7380. U bana ičiū ė Žane a 1978: P iebalsių , d, n e p, b, m, kie inimas lie u ių kalbos a mėse. Kalbo y a 29(1), 6977. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII 164 Valen uke ičienė Danu ė 2019: Kabelių apylinkių sang ąžiniai eiksmažodžiai. Li uiniens pa le 13, 117. P ieige su in e ne : h pswww.zu nalai. u.l lie u/ iu-kalba://a icle/ iew/22485./ Valen uke ičienė Danu ė 2021: Dzūka imo pokyčiai Va ėnos geolek o plo- e. P o iles de dialec ologie Li uiniens: a ian es égionales du débu du XXI siècle, leu s ela ions e pe spec i es, sud. V. Meiliūnai ė, Vilnius: Li u iens kalbos ins i u as, 5876. Accès su in e ne : h plki.l /wp-con en /uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijosp o iliai-1.pd . Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė, Vilnius: Li u iens ins i u du langage. The Dynamics o Depala aliza ion in Ma cinkonys En i ons SUMMARY The analysis o dialec al da a om he ea ly 21s cen u y shows he al eady changed si ua ion o his phenomenon. Consonan s [ ], [], [] and [], [], [], [], which did no ha e hei pala alized co ela es be o e, al eady unde go he mos p ominen changes in [ ], [], [] a e he language o all h ee gene a ions. In dialec al language, he non-pala alized consonan s o en eplaced wi h hei pala alized a ian s. As he so called dzūka imas is declining, he non-pala alized a ica es [] and [] a e less commonly used. Thei iabili y co ela es wi h he main enance o he dzūka imas as a phenomenon. The consonan s [s], [], [], [p], [b], [m], [ʋ], which a e only ypical o he old gene a ion, a e g adually going ou o usage. The di e ging in en o y o non-pala alized consonan s used by he in o man s and he ends o depala aliza ion show ha as he subdialec o Sou he n Aukš ai ian is changing and new dialec al o ma ions a e on he ise, depala aliza ion is g adually weakening. Cases o depala aliza ion o isola ed consonan s in dialec al speaking a e iewed as dialec al ma ke s a he han dialec al ea u es. Mise à disposi ion 2022 m. sep emb e 2 d. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie danu e. alen uke [email protected]