Priebalsių kietinimo dinamika Marcinkonių apylinkėse

S aipsniai / A icles 145 DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-7497-7365 Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all88-07 PRIEBALSIŲ KIETINIMO DINAMIKA MARCINKONIŲ APYLINKĖSE The Dynamics o Depala aliza ion in Ma cinkonys En i ons ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjama pie ų aukš aičių būdingoji one inė ypa ybė – p iebalsių kie i- nimas. Ty imo ikslas – ap a i pie ų aukš aičių p iebalsių kie inimo polinkius Ma cinkoni apylinkėse s ebimuoju laiku. Nag inėjan ijų amžiaus ka ų p iebalsių kie inimo si uaciją, emiamasi geoling is ine pe spek y a, ku i siejama su dinamiškos e d ės samp a a. S aipsnyje pa eikiama p iebalsių kie inimo analizė, pa em a d iem a minės medžiagos sluoksniais: Lie u ių kalbos ins i u o Ta mių a chy e saugomais XX a. 7-ojo dešim mečio ga so į ašais i ank aš iniais eks ais, s aipsnio au o ės į ašy a ijų ka ų ga sine medžiaga iš Ma cinkoni apylinkių. Ty ime apibūdinama, kokia minkš ųjų i kie ųjų p iebalsių ko e- liacija (a ba jos nebu imas) y auja ijų ka ų kalboje; aiškinamos p iežas ys, lemiančios šio eiškinio dinamiką. Nus a y a, kad XXI a. p adžioje Ma cinkoni apylinkių a minis plo as y a paki ęs. Gau i ezul a ai odo gana nuoseklų i palaipsnį p iebalsių kie inimo silpnėjimą. ESMINIAI ŽODŽIAI: pie ų aukš aičių pa a mė, p iebalsių kie inimas, a minis požymis, s ebimasis laikas. ANNOTATION The a icle analyzes depala aliza ion as a dis inguishing phone ic ea u e o Sou he n Aukš ai ian. The aim o he esea ch is o discuss he endencies o depala aliza ion, which can be obse ed in he subdialec o Sou he n Aukš ai ian in he en i ons o Ma cinkonys DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII by aking an appa en - ime app oach. The s udy add essing he si ua ion o depala aliza ion is based on he geolinguis ic pe spec i e, which is linked wi h he concep o dynamic space. The a icle p esen s he analysis o depala aliza ion on he basis o wo laye s o dialec al da a: he sound eco dings and manusc ip ex s om he 1960s kep a he Dialec A chi e o he Ins i u e o he Li huanian Language and he sound eco dings o h ee gene a ions made by he au ho o he a icle in he en i ons o Ma cinkonys. The s udy desc ibes wha co ela ion o pala alized and non-pala alized consonan s (o i s absence) p e ails in he language o h ee gene a ions; he easons de e mining he dynamics o his phenomenon a e explained. I was es ablished ha a he s a o he 21s cen u y, he dialec al a ea o he en i ons o Ma cinkonys demons a es ce ain changes. The indings e eal a a he consis en and g adual weakening o depala aliza ion. KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , depala aliza ion, dialec al ea u e, appa en ime. ĮVADAS Pie ų aukš aičių pa a mėje plačiai papli ęs p iebalsių kie inimas – minkš ų- jų p iebalsių i imas kie aisiais – kalbininkus domina jau seniai. XX a. sep- in ajame dešim me yje naujosios lie u ių kalbos a mių klasi ikacijos au o iai Aleksas Gi denis i Zigmas Zinke ičius pie ų aukš aičių pa a mės smulkiau ne- ski s ė, be p ipažino a minio plo o ne ienaly iškumą pagal dzūka imo i p ie- balsių kie inimo izo ones (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139–147)1. In ensy iausio p iebalsių kie inimo zona laikoma pie inė pie ų aukš aičių da- lis į pie us nuo Rudaminõs–Sei jų–Me knės–Ma cinkoni linijos (ž . 1 pa .). T adicinės dialek ologijos da buose eigiama, kad šiame plo e kie inamas p ie- balsis [lʲ], [sʲ], o p iebalsiai [ ], [ʂ], [ʐ], [ʦ], [ʣ], [ʦ], [ʣ] ne u i minkš ųjų ko e- lia ų (Zinke ičius 1966: 158–170; LKT 381, 384–385; LKA II 101–105, žemėl. N . 85–87; plg. Leskauskai ė 2006: 35–36; 2009: 34–36). 1 Šią klasi ikaciją, pa em ą ik one iniais (daugiausia okalizmo i ki čia imo) a mių ski umais i bend umais, k i iškai e ino An anas Salys. Jo eigimu, „ ūkumu laiky inas i l kie inimo izo o- nos nežymėjimas klasi ikaciniame a mių žemėlapyje“ (Salys 1992: 296). A. Salys p iebalsių kie- inimo aka ų dzūkų a mėje plačiai nenag inėjo, ik pažymėjo, kad „kie inančios dzūkų šnek os“ šiau ėje ibojasi su kapsais (Salys 1992: 132). S aipsniai / A icles 147 P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse 1 PAV. Dėsningesnis balsių i, y (į) suužpakalėjimas po kie inamų p iebalsių , š, ž, č, dž ( idu io aka inėje dalyje i po c, dz (plg. LKA II, žemėl. N . 41) pažymė as aškine linija2. Žemėlapis iš LKTCh Mokslinėje li e a ū oje p iebalsių kie inimas ap ašy as daugiausia adicinės dialek ologijos me odais, nu odan šio eiškinio kilmę, papli imo plo ą, kie- ųjų p iebalsių in en o ių, kokiose pozicijose – p ieš p iešakinės a užpaka- linės eilės balsius – p iebalsiai kie inami, kaip pakin a po jų einan ys balsiai (Buch 1966: 33–36; Zinke ičius 1966: 158–170; 2006: 142–146; LKT 1970: 38; U bana ičiū ė 1970: 75–86; 1970a: 61–65; 1971: 55–70; 1974: 73–80; 1978: 69–77; LKTCh 2004: 80; Zinke ičius 2006: 142–144 i k .)3. Toks s a- iškas i be eik nekin amas šio eiškinio ap ašymas adicinėje dialek ologijoje y a o iki XX a. pabaigos, o kai ku iais a ejais i ilgiau. 2 Žemėlapyje pažymė os okalizmo izo onės i iamajam plo ui y a neak ualios, odėl neap a iamos. 3 Minė ini i ekspe imen inės one ikos y imų ezul a ai. Pie ų aukš aičių kie ųjų p iebalsių a - ikuliaciją pagal pala og amas y ė Elzbie a Mikalauskai ė (1975), akus ines ypa ybes – Ry is Amb aze ičius, As a Leskauskai ė (2014). DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Pla esnės y imų galimybės dialek ologams a si ė ė įsi i inus geoling is- ikos k ypčiai Lie u oje, kai į pa a mę p adė a ž elg i ne kaip į lokalią i už- da ą onologinę sis emą, ap ibo ą į ai iausio pobūdžio izoglosių, be kaip į am ik ą kon inuumą, nuola eikiamą į ai ių kon e gencijos i di e gen- cijos eiškinių (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 39; Mikulėnienė 2018: 12; plg. Kalėdienė 2011). Be o, geoling is inė pe spek y a su eikia galimybę s ebė i ne ienos, be kelių ka ų in o man ų kalbos a ian iškumą i kai ą s ebimuoju lai- ku4 – čia i daba . Taigi būdami sinch oniniai, okio pobūdžio y imai įgyja i diach oninę pe spek y ą. Vis dėl o i naujausiuose XXI a. p adžios dialek ologų da buose apie p iebalsių kie inimo dinamiškumą pa eikiama agmen iškų duomenų, . y. akcen uojamas nesis emiškas p iebalsių kie inimas i šio eiškinio silpnėjimas (Ga š a 2005: 236–237, 247–248, 251–252, 263–265; Leskauskai ė 2006: 35–36; 2016: 52–55; 2020: 28–29; 2021: 55–56; Tuomienė 2010: 227, 231; Mikulėnienė e al. 2019: 150, 154; plg. Mikulėnienė 2016: 340–346; Leskauskai ė 2016: 52–55; 2018a: 23–24; 2021: 55–57). Taigi šio s aipsnio ikslas – ap a i pie ų aukš aičių p iebalsių kie inimo po- linkius Ma cinkoni apylinkėse s ebimuoju laiku. Siekian ikslo, keliami už- da iniai: 1) apibūdin i, kokia minkš ųjų i kie ųjų p iebalsių ko eliacija (a ba jos nebu imas) y auja ijų ka ų kalboje; 2) paaiškin i p iežas is, lemiančias p iebalsių kie inimo dinamiką. Ty imui pasi ink as nehomogeniškas pie ų aukš aičių plo as, . y. Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696), Kabẽlių (704) Lie u ių kalbos a laso ( oliau – LKA) punk- ai5, ku ie adicinėje dialek ologijoje ski iami Ma cinkoni i Kabẽlių šnek oms (Leskauskai ė 2009: 29–30). Nag inėjan ijų amžiaus ka ų p iebalsių kie ini- mo si uaciją, emiamasi geoling is ine pe spek y a, ku i pi miausia siejama su dinamiškos e d ės samp a a. Dinamiškumo nuos a a lemia i kul ū inių, i so- cialinių eiksnių į aukimą į a mė y os y imus (Aliūkai ė 2013: 5). 4 1966 m. Williamas Labo as panaudojo aki aizdžius laiko ski umus Niujo ko ga sų pokyčiams i i i į i ino s ebimojo laiko me odą kaip pag indinę a ian iškumo y imų p iemonę. Sekan W. Labo o kalbos a ija imo i kai os eo ija, ski ingo amžiaus in o man ų kalbos ski umai a skleidžia s ebimuoju laiku (angl. appa en ime) yks ančius kalbos pokyčius: y esnių in o - man ų kalba žymi bu usį, jaunesnių – daba inį kalbos kai os e apą. Daugiau apie s ebimąjį laiką ž . Labo 1972; Bailey, Wikle, Tille y, Sand 1991: 241–244; Inoue 2008: 45–64; 2010: 45–64; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 36; Kalėdienė 2015: 213–215). 5 Lie u ių kalbos a laso punk u laikoma konk e i gy enamoji ie o ė i jam geog a iniu i kalbiniu požiū iu a imiausios gy en ie ės, nu olusios 10–12 km a s umu (Mikulėnienė, Čepai ienė 2021: 85–94). Šiame s aipsnyje nag inėjamam Ma cinkoni punk ui p iski iami Ze ýnų i Mánčiagi ės kaimai; Da žẽlių punk o pe i e ijai – Kapinškiai, Má gionys, G ybaulià; Kabẽlių punk ui – Ašãšninkai, Mus eikà, Da žinlės. S aipsniai / A icles 149 P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse Ap a ian Ma cinkoni apylinkių a minį plo ą, s a bu pažymė i, kad i ia- muosiuose punk uose išlaiky os s a biausios pie ų aukš aičių one inės ypa ybės: nosinių balsių [ɑː], [æː] siau inimas, d iga sių [ɐm], [ɑˑm] [ɐn], [ɑˑn], [ɛm], [æˑm], [ɛn], [æˑm] išlaikymas, dzūka imas, p iebalsių kie inimas i k . (ž . LKTCh 76– 85; Zinke ičius 2006: 137–149; Leskauskai ė 2006: 29–40). Smulkiau di e encijuo i Ma cinkoni apylinkių plo ą galima emian is d iem a miniais požymiais: balsių [eː], [oː] i [eː], [ɔː] a imu i p iebalsių [sʲ], [s], [zʲ], [z] i [ʃʲ], [ʂ], [ʒʲ], [ʐ] mišimu. Užda esni i į emp esni [eː], [oː] daž- niausiai a iami Da žẽlių (696) i Ma cinkoni (697) punk uose, o Kabẽliuose (704) – a i esni [eː], [ɔː], a imesni pie aka iniam pie ų aukš aičių plo ui (plg. Ma ke ičienė 1999: 27–28; 2010: 51; Leskauskai ė 2004: 56–57; 2009: 30– 31). P iebalsių [sʲ], [s], [zʲ], [z] i [ʃʲ], [ʂ], [ʒʲ], [ʐ] mišimas y a būdingas Kabẽlių (704) punk ui (Zinke ičius 1966: 147–148; LKTCh 38; Leskauskai ė 2009: 30; Ma ke ičienė 2010: 49–50; Valen uke ičienė 2019: 5–6)6. Ti iamąją medžiagą suda o: 1) Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e ( o- liau – GCTA) saugoma XX a. 6–7 dešim mečio a minė medžiaga: ga so į ašai iš Ma cinkoni (697) i Kabẽlių (704) (CD 17 PA 7, į ašas 08201704; CD 21 PA 9, į ašas 38201697, į ašų ukmė – 31 min. 2 s.), ank aš inė medžiaga iš Ma cinkoni (697, GCTA R, sąs. eg. N . 839), Da žẽlių (696, GCTA R, sąs. eg. N . 821) i Kabẽlių (704, GCTA R, sąs. eg. N . 840) punk ų7; 2) 2019–2022 m. iš i iamųjų punk ų s aipsnio au o ės į ašy a 28 al. 16 min. ukmės ga sinė 28 in o man ų medžiaga pusiau s uk ū uo u in e iu me odu: 13 – y iausiosios, 5 – idu inės i 10 – jaunesniosios ka os8. Be eik isi y iausiosios ka os y imo daly iai a i inka NORM k i e ijų: y a įgiję p adinį a ba idu inį9 išsila inimą, gy enan ys sėsliai i ne u in ys galimy- bių dažnai keis i gy enamąją aplinką. Daugelis iš jų di bo žemės ūkyje, miški- ninkys ėje a ba paslaugų s i yje, ku ioje ne eikalinga ak y i komunikacija. Vidu inės ka os a s o ai, išsky us ieną aukš ąjį išsila inimą u in į in o - man ą, y a įgiję pag indinį a ba idu inį išsila inimą, y a mobilūs, di ban ys 6 Šis eiškinys pasi aikyda ęs i Ma cinkonysè iš Ašãšninkų i Kabẽlių a sikėlusių gy en ojų kalboje (Leskauskai ė 2009: 30). P iebalsių mišimo už iksuo a i Škl ių (703) punk e. XX a. 6–7 dešim mečio ga so į ašų iš Ma cinkoni (697) i Kabẽlių (704) punk ų y a nedaug. Jų ukmė – nuo 2 min. iki 10 min. 7 XX a. 6–7 dešim mečio ga so į ašų iš Ma cinkoni (697) i Kabẽlių (704) punk ų y a nedaug. Jų ukmė – nuo 2 min. iki 10 min. 8 Kiekybinės socioling is ikos y imuose y a idealu, kai im is a ėja p ie 30 in o man ų (Mil oy, Go don 2003: 164). 9 Vidu inį išsila inimą in o man ai įgijo jau būdami suaugę aka inėje mokykloje. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII paslaugų s i yje. Ty ime daly a ęs jaunimas – gimnazijų mokiniai i s uden ai bei keli da bininkai y a pa i mobiliausia g upė, sa o kul ū inius, socialinius i ekonominius po eikius enkinan ys už pa a mės ibų. 1 LENTELĖ. Ga so į ašų ukmė (28 al. 16 min.) N . In o man o kodas Gimimo me ai Išsila inimas Ga so į ašo ukmė 1. 697M c3M 1938 P adinis 1 al. 31 min. 2. 697M c3-1M 1940 P adinis 1 al. 21 min. 3. 697M c3-2M 1942 Vidu inis 1 al. 16 min 4. 697M c3-3M 1937 P adinis 34 min. 5. 696D ž3M 1936 P adinis 1 al. 36 min. 6. 696D ž3-1M 1938 P adinis 1 al. 1 min. 7. 696D ž3-2M 1938 P adinis 1 al. 8. 696D ž3-3M 1942 Vidu inis 1 al. 1 min. 9. 696D ž3V 1942 Pag indinis 10. 696D ž3-1V 1938 P adinis 1 al. 2 min. 11. 704Kb3M 1937 P adinis 1 al. 32 min. 12. 704Kb3V 1942 P adinis 13. 704Kb3-1M 1966 Vidu inis 36 min. 14. 697M c2M 1975 Vidu inis 1 al. 19 min. 15. 697M c2-1M 1978 Pag indinis 1 al. 10 min. 16. 697M c2-2M 1973 Vidu inis 1 al. 20 min. 17. 704Kb2-1V 1973 Aukš asis 36 min. 18. 704Kb2V 1972 Vidu inis 1 al. 19 min. 19. 697M c1M 2004 Vidu inis 20. 697M c1-1M 2002 Vidu inis 1 al. 39 min. 21. 697M c1-2M 2004 Pag indinis 1 al. 22. 697M c1V 2003 Vidu inis 1 al. 23. 696D ž1M 2002 Vidu inis 1 al. 5 min. 24. 704Kb1M 2003 Vidu inis 1 al. 3 min. 25. 704Kb1-2M 2004 Pag indinis 1 al. 26. 704Kb1V 1995 Spec. idu inis 40 min. 27. 704Kb1-1V 2004 Pag indinis 1 al. 28. 704Kb1-2V 2002 Spec. idu inis 1 al. 29 min. S aipsniai / A icles 151 P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse In o man ai koduo i pagal LKA punk o nume į i pa adinimo san umpas, in o man o amžių (1 žymima jaunesnioji ka a nuo 18 iki 30 m., 2 – idu inė ka a nuo 31 iki 50 m., 3 – y iausioji ka a) i ly į (M – mo e is, V – y as). Pa yzdžiui, jaunesniosios ka os in o man as iš Ma cinkoni punk o žymimas 697M c1V. Jei y a daugiau o pa ies amžiaus g upės in o man ų, ašomas papil- domas nume is po umpojo b ūkšnelio, p z., 697M c1V-1 (ž . 1 len elę). Siekian išsiaiškin i ijų ka ų p iebalsių kie inimo polinkius, iš kiek ieno in o man o ga so į ašų pasi ink a 30 min. spon aninės kalbos a ka pa i nuo- sekliai iš ašy i a ejai su (ne)kie inamais p iebalsiais, ezul a ai izualizuo i. S aipsnyje ank aš inių eks ų pa yzdžiai pa eikiami au en iška ašyba, XXI a. medžiaga – Ta p au ine one ine abėcėle (TFA) (ž . Bakšienė 2018: 10–20; 2022: 165–183). Ty ime naudo asi ap ašomuoju, empi inės medžiagos s ebėji- mo i analizės me odais. 1. MARCINKONIŲ APYLINKIŲ SOCIOLINGVISTINIAI BRUOŽAI Ti iamojo plo o Ma cinkoni (697), Da žẽlių (696), Kabẽlių (704) punk- ai y a Lie u os pie inėje dalyje, besi ibojančioje su Bal a ùsija. 1920–1939 m. Ma cinkoni apylinkės p iklausė Lénkijos aldomam Vlniaus k aš ui, o 1939– 1940 m. – Bal a ùsijai. XX a. Ma cinkoni apylinkėse be dominuojančių lie u ių, da gy eno u- sai (daugiausiai Ma cinkonysè), lenkai, bal a usiai, uk ainiečiai10. Be lie u- ių kalbos, iki XX a. pabaigos iešojoje e d ėje bu o a ojamos da i len- kų, usų kalbos, odėl dėl kalbų są eikos didėjo i one inė in e e encija (plg. G umadienė 1988: 138). XX a. an ojoje pusėje įsigalin lie u ių bend inei kalbai iešajame gy e- nime, pie ų aukš aičių, kaip i ki ų lie u ių kalbos a mių, p es ižas11 men- ko i bu o menkinamas, nes pag indinis dėmesys nuk ypo į bend inę kalbą 10 Dauguma iš Rùsijos į Ma cinkónis a sikėlusių y iausiosios ka os asmenų lie u iškai kalbė i aip i neišmoko. Lenkai i bal a usiai, sukū ę šeimas su lie u iais, namuose bend a o lie u iškai (plg. Ru ko ska 2016: 2–3). Sla akalbių šeimų aikai lankė lie u iškas mokyklas i sėkmingai p isi aikė p ie dominuojančios kalbinės aplinkos. 11 P es ižinę kalbą a oja išski inę socialinę galią u in ys gy en ojai (Mil oy 2001: 549). P es ižas gali bū i a i asis, kai dekla uojamos eigiamos kalbos nuos a os i kalbinis elgesys (plg. Holmes 2001: 345). Paslėp ojo p es ižo są oka apima eigiamą iešai nep ipažin ų kalbinių kodų e inimą i a i ai (ypač s e imiems) nedekla uojamas eigiamas nuos a as (plg. T udgill 1979: 9; Kalėdienė 2013: 137; Holmes 2001: 345; Ramonienė 2006: 145). DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII (Leskauskai ė 2018: 36). Ryškiausios pie ų aukš aičių pa a mės ypa ybės – dzū- ka imas i p iebalsių kie inimas – apo nep es ižinėmis. Ma cinkoni apylinkių gy en ojai, kaip i ki i pie ų aukš aičiai, kalbėdami su nepažįs amaisiais šių ypa- ybių engia (plg. Mikalauskai ė 1975: 94; Leskauskai ė 2009: 38)12. Pa a mės p es ižo silpnėjimui u ėjo į akos i sunykusi in as uk ū a, pa- sikei usios demog a inės, socioekonominės, kul ū inės sąlygos, ku ios lėmė silp nus gy en ojų socialinius yšius i mobilumą ne ik a minio plo o idu- je, be i už jo ibų13. Sma kiai suin ensy ėjęs gy en ojų mobilumas y a ie- nas iš pag indinių eiksnių, lemiančių dažnesnį bend inės kalbos a oji- mą iek indi idų, iek kalbinėse bend uomenėse (plg.: Chambe s 2002: 117; Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 126; Monka 2015: 98; Čepai ienė 2016: 154). Apibend inus socioling is inius duomenis, galima eig i, kad Ma cinkoni apylinkių pa a mės izoliacijos lygis y a žemas – y auja a i ieji socialiniai ink lai, ku iuose asmenys jungiami silpnais inklų yšiais i y a a i i ino aci- joms i kalbinei kai ai (plg. Kalėdienė 2013: 148). 2. PRIEBALSIŲ KIETINIMO SITUACIJA MARCINKONIŲ APYLINKĖSE XX A. ANTROJOJE PUSĖJE Pla esnę XX a. sep in ojo dešim mečio a minę si uaciją a skleidžia Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomi negausūs ga so į ašai i ank aš iniai eks ai. Ta minės medžiagos analizė odo, kad i iamajame plo e bu o kie ai a iami [l], [ ], [s], [ʂ], [ʐ], [ʦ], [ʦ], [ʣ], [ʣ], [p], [b], [m], [ʋ] p iebalsiai (ž . 2 len elę). Iš ank aš inių eks ų ma y i, kad a minės medžiagos inkėjai iksa o i pa- ki usius p iešakinės eilės balsius, einančius po kie ųjų p iebalsių. Į p iešaki- nių [ı] ipo balsių užpakalėjimą po kie ųjų [ ], [ʂ], [ʐ], [ʦ], [ʦ], [ʣ] dėmesį a - k eipė i juos specialiais ašmenimis Da žẽlių (696) i Kabẽlių (704) punk ų ansk ibuo uose eks uose žymėjo Žane a U bana ičiū ė-Ma ke ičienė (sąs. 12 Pie ų aukš aičių pa a mę y iausiosios i idu inės ka os in o man ai e ina kaip g ažią, inkamą kalbė i ik a imoje aplinkoje, be iešojoje e d ėje ji, kaip komunikacijos p iemonė, y a ne eika- linga: „O kas daba dzūkiškai kalba kaimuose? Aš uoniasdešim me ės. O jei i likis ku kokis jau- nesnis, ai jis nu ažia is ku Vylniun a mies an i gi uoj dzūkų kalbu nepasigi s. I ji ne eikalinga“ (M c697M c3-2M). Jaunesnioji ka a laikosi nuos a os, kad a mė y a įdomi, e inga, saugo ina, be dėl nu ūkusios a mės pe da imo adicijos jos jau eikia moky is. 13 Ma cinkoni seniūnija laikoma ilgalaikės depopuliacijos zona su sunykusia in as uk ū a. Visoje seniūnijoje neliko bend ojo ugdymo mokyklų, s eika os p iežiū os i k . įs aigų, da bo ie ų. S aipsniai / A icles 153 P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse eg. N . 821; sąs. eg. N . 840). Ki i ak ų už ašinė ojai pa eikė ik pa ienių pa- yzdžių (Leskauskai ė 2009: 35). 2 LENTELĖ. Kie ųjų p iebalsių in en o ius ank aš iniuose eks uose14 Kie asis p iebalsis P iebalsių kie inimas p ieš p iešakinės eilės balsius P iebalsių kie inimas p ieš užpakalinės eilės balsius ł lã·das, iškł, sáulы ac, kc, sù ыna sug ù o, ka úominė, ne u ù s sanà, sm š g u·šà, nš, šl as šuõme ž da žãuosa, ždzi, à ež žú· o c klùpscai, aikáicais, scklas slañksco, ma cũ, akcu·, č uščàs, nebãščыkas áikščoja, lak aščuosa dz padzáuna mdzo, sodzùs, dzidzùlei dž p adžà iždžú· i, b áidžojo, balandžo ppaũp, sopc bduob a, ais·b m mšlo, mnasin, zãms dã , ,  a Kaip ma y i iš len elės, Ma cinkoni apylinkių konsonan izmo sis ema ne- pasižymi kie ųjų i minkš ųjų p iebalsių da nia ko eliacija, nes p iebalsiai [ ], [ʂ], [ʐ], [ʦ], [ʣ], [ʦ], [ʣ], iš jos išk en a, . y. jie isada a iami kie ai (plg. U bana ičiū ė 1970: 61). Kie ai a iami ne ik minė i p iebalsiai, be i [l], [s], spo adiškai ( ik kai ku iuose žodžiuose) – i [p], [b], [m], [ʋ]. XX a. an osios pusės GCTA ank aš inėje medžiagoje i ga so į ašuose pa- eikiama i minkš ųjų [ʒʲ], [ʃʲ], [ʧʲ], [ ʲ] p iebalsių a ojimo a ejų, p z.: ežmo, nùnešė, incip ã·šė, p·o (M c), ažæ  (D ž), eke (Kb), ku ie jau odė p asidėju- sius a minius pokyčius. 14 Rank aš iniai eks ai ašy i supap as in a apibend in a ansk ipcija, pa eikian s a biausias pa a - mės ypa ybes. Tačiau dalis onemų a ian ų, ypač sub ilesnių, eks uose nepažymė i, nea spindimi i i iamųjų punk ų one inių ypa ybių s y a imai. Dėl šios p iežas ies s aipsnyje a minė medžia- ga nepe ašoma TFA. Apie apibend in ą supap as in ą ansk ipciją daugiau ž . Bace ičiū ė 2010: 5–14. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII IŠVADOS Į e inus ijų ka ų p iebalsių kie inimo polinkius, galima da y i šias iš adas. P iebalsių kie inimas XX a. an ojoje pusėje Ma cinkoni apylinkėse bu o i in gy ybingas y iausiosios ka os kalboje. XXI a. p adžios a minės medžiagos analizė odo jau paki usią šio eiškinio si uaciją. P iebalsiai [ ], [ʂ], [ʐ] i [ʦ], [ʣ], [ʦ], [ʣ], anksčiau ne u ėję minkš ųjų ko elia ų, daba pa i ia didžiausią kai ą isų ijų ka ų kalboje. Kie uosius p ie- balsius [ ], [ʂ], [ʐ] a minėje kalboje dažnai keičia minkš ieji a ian ai. Nyks an dzūka imui, is ečiau a ojamos i kie osios [ʦ], [ʣ] a ika os. Jų gy ybingu- mas ko eliuoja su dzūka imo, kaip eiškinio, išlaikymu. Tik y iausiajai ka ai būdingi [s], [ʦ], [ʣ], [p], [b], [m], [ʋ] aukiasi iš a osenos. Ne ienodas in o man ų kie ųjų p iebalsių in en o ius i p iebalsių kie ini- mo polinkiai odo, kad kin an pie ų aukš aičių pa a mei i o muojan is naujie- siems a miniams da iniams, p iebalsių kie inimas nuosekliai silpnėja. Pa ienių p iebalsių kie inimo a ejai a minėje kalboje e in ini ne kaip a miniai požy- miai, be kaip a miškieji žymenys. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Aliūkai ė Dai a 2013: Ho inzon alusis i e ikalusis kalbos kon inuumo skaidumas: XXI amžiaus kalbėjimo a ian ai pap as ojo kalbos e in ojo požiū iu. – Taikomoji kal- bo y a 2, 1–27. DOI: 10.15388/TK.2013.17261. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologi- ja, eo ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling- is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 29–47. Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas, Kaunas: Technologija. Bace ičiū ė Rima 2010: Fone ikos ypa ybių pa eikimas lie u ių a miniuose žody- nuose. – Bal u Filoloģija 19(1/2), 5–14. Bailey Guy, Wikle Tom, Tille y Jan, Sand Lo i 1991: The appa en ime cons uc . – Language Va ia ion and Change 3, 241–264. Bakšienė Rima 2018: Lie u ių a mių ansk ipcija ipa simboliais: pie ų aukš- aičių ypa ybių analizė. – Vā ds un ā pē īšanas aspek i 22(1/2), 10–20. P ieiga in- e ne e: h ps:// a ds.liepu.l / iles/VARDS%20UN%20TA%20PETISANAS%20 ASPEKTI_2018.pd . S aipsniai / A icles 161 P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse Bakšienė Rima 2022: Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au i- nės one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų). – Ac a Linguis ica Li huanica 86, 165–183. Buch Tama a 1966: Munda liche En pala alisie ungse scheinungen im Li auischen. – Ac a BaI ico-Sla ica III, Bal ica in hono em Johannis O ębski, Bialys ok, 33–36. Chambe s Jack K. 2002: Dynamics o dialec con e gence. – Jou nal o Sociolinguis ics 6, 117–130. GCTA R – Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy o ank aš ynas, 1964–1965. Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi- ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147. G umadienė Laima 1988: Socioling is inis ilniečių lie u ių kalbos y imas: kon- sonan izmas i akcen uacija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 27, 132–148. Holmes Jane 2001: An In oduc ion o Sociolinguis ics, 2 d edi ion, London: Longman, 342–361. Inoue Fumio 2008: Chap e Twen y-Fou . Popula ion ageing and language change. – The Demog aphic Challenge: A Handbook abou Japan, ed. F. Coulmas, H. Con ad, A. Schad-Sei e , G. Vog , Leiden, Bos on: B ill, 473–490. Inoue Fumio 2010: Real and appa en ime clues o he speed o dialec di usion. – Dialec ologia 5, 45–64. Kalėdienė Laima 2011: Geoling is ikos adimosi sąlygos Lie u oje. – Ta p au inės mokslinės kon e encijos „Socioling is inė dialek ologija: bal ų a mių y imai“ p anešimų e- zės, 2011 m. spalio 21–22 d., Kaunas: Vilniaus Uni e si e as Kauno akul e as. P ieiga in e ne e: h p://www. a mes.l /images/Veikla/Laima%20KALEDIENE.pd . Kalėdienė Laima 2013: Požiū is į a mes i nuos a os dėl jų a ojimo ijose Dzūkijos e nog a inio egiono dalyse. – Mies ai i kalbos II: Socioling is inis Lie u os že- mėlapis, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 125–151. Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: s ebimojo laiko hipo ezė. – Ta mės – Eu opos au ų kul ū os pa eldas = Dialec s – Cul u al He i age o Eu opean Na ions, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 211–244. Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pensyl ania P ess. Leskauskai ė As a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2016: Sei ijų šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2018: Šiau inių pie ų aukš aičių ling is inis k aš o aizdis XX a. 6–7 dešim me yje. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5, sud. R. Bakšienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 26–43. Leskauskai ė As a 2018a: Leipalingio apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2020: Š endub ės apylinkių eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a 2021: Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKA II – Lie u ių kalbos a lasas, . 2: Fone ika, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKT – Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, ed. E. G ina eckienė, K. Mo kūnas, Vilnius: Min is, 1970. LKTCh – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004. Ma ke ičienė Žane a 1999: Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si- e o leidykla. Ma ke ičienė Žane a 2010: Ašašninkų i Kabelių šnek ų one ikos ypa umai: da- ba inė padė is. – Žmogus i žodis 1, 48–51. Mikulėnienė Danguolė 2016: Būdingieji one iniai požymiai. – Lie u ių a - mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os, kolek y inė monog a ija, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė 2018: Dėl an inių dialek ų o ma imosi i aidos. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5, sud. R. Bašienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–25. Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a, Ka dely ė-G ine ičienė Dai a, Leskauskai ė As a, Meiliūnai ė Viole a, Vyniau ai ė Simona 2019: Dialek ome inis lie u ių adicinių a mių S aipsniai / A icles 163 P iebalsių kie inimo dinamika Ma cinkonių apylinkėse klasi ikacijos pjū is: ž algomasis y imas: kolek y inė s udija, ed. D. Mikulėnienė, A. Čepai ienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: nuo a minių požymių p ie a miškumo žymenų. – Respec us philologicus 35(40), 51–62. Mikulėnienė Danguolė 2020: Ta miškumas kaip išma uojamas dydis. Lie u ių kal- ba 15, 1–11. DOI: 10.15388/LK.2020.22434. Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė 2021: Ta myno punk o samp a a. – Bal is ica 56(1), 81–106. Mil oy James 2001: Language Ideologies and he Consequences o S anda diza ion. – Jou nal o Sociolinguis ics 4, 530–555. Mil oy Lesley, Go don Ma hew 2003: Sociolinguis ics. Me hod and In e p e a ion, Ox o d: Blackwell Publishing. Monka Malene 2015: Mobili e og sp og o and ing. – Nydanske Sp ogs udie NyS 49, 98–122. Ramonienė Meilu ė 2006: Nuos a os dėl bend inės kalbos i a mės: Joniškėlio a ejis. – Kalbos kul ū a 79, 137–148. Ru ko ska K is ina 2016: Daba inė Lie u os lenkų a mių būklė. – Lie u os lenkų a mės, ed. K. Ru ko ska, e. leidinys, Vilnius: Vilniaus uni e si e as, Polonis ikos cen - as. P ieiga in e ne e: h p:// www.lenku a mes. l . u.l /. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma. Lie u ių Ka alikų Mokslo Akademija. Tuomienė Nijolė 2010: Pie ų aukš aičių šnek os Bal a usijoje: kalbų są eikos pada- iniai. – Respec us philologicus 18(23), 223–234. U bana ičiū ė Žane a 1970: P iebalsiai l, , s (z?) p ieš negalūninius , en lie u ių kalbos a mėse. – Kalbo y a 21, 75–86. U bana ičiū ė Žane a 1970a: Kie ieji i minkš ieji p iebalsiai lie u ių li e a ū inėje kalboje i a mėse. – Bal is ica 6(1), 61–65. U bana ičiū ė Žane a 1971: P iebalsių kie inimas lie u ių kalbos a mėse. – Kalbo y a 23(1), 55–70. U bana ičiū ė Žane a 1974: P iebalsiai l, , s, z p ieš žodžio galo e aukš aičių a - mėse. – Kalbo y a 25(1), 73–80. U bana ičiū ė Žane a 1978: P iebalsių , d, n i p, b, m, kie inimas lie u ių kal- bos a mėse. – Kalbo y a 29(1), 69–77. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ 164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Valen uke ičienė Danu ė 2019: Kabelių apylinkių sang ąžiniai eiksmažodžiai. – Lie u ių kalba 13, 1–17. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/ a icle/ iew/22485. Valen uke ičienė Danu ė 2021: Dzūka imo pokyčiai Va ėnos geolek o plo- e. – Lie u ių dialek ologijos p o iliai: XXI amžiaus p adžios egioniniai a ian ai, jų san- ykiai i pe spek y os, sud. V. Meiliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 58–76. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-con en /uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijos- p o iliai-1.pd . Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. The Dynamics o Depala aliza ion in Ma cinkonys En i ons SUMMARY The analysis o dialec al da a om he ea ly 21s cen u y shows he al eady changed si ua ion o his phenomenon. Consonan s [ ], [ʂ], [ʐ] and [ʦ], [ʣ], [ʦ], [ʣ], which did no ha e hei pala alized co ela es be o e, al eady unde go he mos p ominen changes in he language o all h ee gene a ions. In dialec al language, he non-pala alized consonan s [ ], [ʂ], [ʐ] a e o en eplaced wi h hei pala alized a ian s. As he so called dzūka imas is declining, he non-pala alized a ica es [ʦ] and [ʣ] a e less commonly used. Thei iabili y co ela es wi h he main enance o he dzūka imas as a phenomenon. The consonan s [s], [ʦ], [ʣ], [p], [b], [m], [ʋ], which a e only ypical o he old gene a ion, a e g adually going ou o usage. The di e ging in en o y o non-pala alized consonan s used by he in o man s and he endencies o depala aliza ion show ha as he subdialec o Sou he n Aukš ai ian is changing and new dialec al o ma ions a e on he ise, depala aliza ion is g adually weakening. Cases o depala aliza ion o isola ed consonan s in dialec al speaking a e iewed as dialec al ma ke s a he han dialec al ea u es. Į eik a 2022 m. ugsėjo 2 d. DANUTĖ VALENTUKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a danu e. alen uke [email protected]