126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
onologija, geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-06
KELETAS TIKSLINTINŲ
ŽEMAIČIŲ PATARMIŲ
TRANSKRIPCIJOS TFA
RAÇMENIMIS ATVEJ
Se e al Cla i ied Cases in he T ansc ip ion
o Žemai ian Subdialec s by IPA Symbols
ANOTACIA
Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenų aikymas lie u ių a mių ansk ipcijai
dialek ologos discu ido já desde 2017 ano, e 2021 anos ap o ado e TFA inkinys, des inado aos
li uanos comunsina língua. No en an o a é ago a mais de alhadas examinadas al as aiças
ada mias ansk ipção TFA possibilidades, baixosaiços a enção dedicada mui o menos. O
a igonyje abo da menos analisados e enaiços šnek ų insc i ação TFA esc i osim casos,
especi ica-se alguns emas de ansk ipção suge idos anks esnėse publicações. A igo de
anexo ap esen a-se especí icos de baixos sons, p incipalmen e di ongos, ansk ipção TFA
de exemplos, indicam-se núme os de esc i os no sis ema TFA e pad ões de símbolos unikodai.
Baixaiços ada mios ocalismo e especialmen e sis ema de p ozodía ansk ipção em elação
são complicigá ias negu al oš aičių, p iegaidžių oposição mui as ezes eiškiama u okiu
p ozodinių požymių kompleksu. Es as di e enumai ac ualiausi ansc ibindo d iga sinius
skiemenis, lhes de ido à ealização p iegaidzes ca ac e ís ico pa icula men e yškus
a ian iškumas. Po an o, d iga sinių skiemenų ansk ipção no a igo é a ibuída
p incipalmen e a enção. As suges ões ap esen adas no a igo não de em se conside adas
como inais e não con es čijá eis. Com a ealização de mais pesquisas, al ez su gindo ou os
pesquisado es p opos as e no os insj algos, no u u o alguns TFA a minês ansk ipção assun os p o a elmen e ainda se ão p ecisados.
ESMINIAI VOODŽIAI: oné ica, ansk ipção, in e nacionalinė one inė abėcėlė (TFA),
lie u ių a mės, žemaičiai.
A igos A icles 127 /
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
ANNOTATION
Dialec ólogos êm discu ido he use o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) symbols o
he ansc ip ion o Li huanian dialec s since 2017, he IPA collec ion o S anda d Li huanian
was also app o ed in 2021, bu un il now, he possibili ies been paid o Žemai ian subdialec s. O
o Aukš ai ian ansc ip ion ha e been examined in mo e de ail, and less a en ion has
a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Žemai ian subdialec s o he Li huanian
language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols
om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017
and ways o ansc ibing. In e ms o ansc ibing, he sys em o ocalism and especially o
p osody in Žemai ian subdialec s is mo e complex han Aukš ai ian; he Žemai ian pi ch
accen s ha e di e en cha ac e is ics. These di e ences a e mos ele an when
ansc ibing diph hongs, which symbols will be u he e ised.
a e cha ac e ized by a pa icula ly high a iabili y. The a icle gi es many examples o
ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s.
A e mo e in-dep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e
heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Žemai ian.
INTADINS NOTABES
Nos úl imos anos, a dialec ologia li uana dedicada abundan de abalhos, baseados
in e nacionalmen e one icas abėcėlės (TFA, angl. IPA, e IPA 2023) esc i os
a minių ga sų ansk ipcija, da ka ą g įž ina p ie 2017 me ais lie u ių a -
ansmi ida mėm p opos o TFA conjun o (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017) e
as dalykų. Mokslo spaudoje jau gana išsamiai išdisku uo a aukš aičių pa a mių
p ecisin ina kele ašyba TFA (apibend inimą e Bakšienė 2022), mas
signi ica i amen e mais complexa em e mos de no a ansc ipção do sis ema
in e io ainda pouco abo da, pa a eles a é ago a apenas uma publicação (Bakšienė
2018). O obje i o do a igo esumi ainda comple amen e neanalisados ou menos
analisados zemaiços ocalismo e p osódia unidades de ansc ipção TFA, co igi
á ios casos de ansc ipção an e io men e suge idos, ambém ap esen a TFA
записанных zemaiтических звуков примеров (жр. 1, 2 anexos). Obje i os do es udo: 1)
esumi o sis ema de ocalismo dos zemaiços pa a mios, discu i os
p oblemiškiausius em elação TFA ansk ipção balsių iene us; 2) esumi mais
impo an es p incípios de ma cação zemaiços p iebalsios TFA esc i osims; 3)
ap esen a possí eis baixosaiços p iegaidžių alo onų g a ação TFA modos e
discu i com p iegaide pa icula men e elacionadas possibilidades d iga sinių skiemenų ansk ipcijos. In es igimui bene icio asi a mui os an e io men e saídos
RIMA BAKŠIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ma e ial de abalhos de dialek ologos:
ada mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a
análise da li e a u a cien í ica e desc omuojulyginamuoju mé odos.
1. SEMAITIŠKOJI VOCALISMO SYSTEM
IR JOS ŽYMJIMAS TFA
Apibend i o e asaiços ada mios ocalismo onemos, insc i oy us TFA
símbolos, imagem ap esen ada 1 abulelėje1 (plačiau oi A kočai y ė,
Rinkauskienė 2003; LKTCh 2004 e k .; aukš aičių ada mių okalizmą plg. Bakšienė
20228).: 16 1 LENTEL. Žemaičių pa a mių balsinės onemas
Ilgieji T umpieji
An esaki-
niai niai
-Užpakali-
niai niai
-P iešaki-
A imi
p iešaki-
niams
A imi
užpakali-
niams
-Užpakali-
Užda ieji/iː/uː / /
Užda ieji
di ongoidai
(/iːi/)uː (//)
A imiɪ//
pa a os p óximos / /
echa iam
A imiɪ//
mais baixos /
ce da i aos
Kin amieji /iɛ/ /uɔ/
Midu iniai (//eː/)
echa esnieji / /
žemesnieji
(/oː/)e/o
Vidu iniai
anquíssimo
/ɛː/ /ɛ/
A i iejiɑː/ɑ/ /
1 Ten elinha lis ados apenas onemų s a usą e in ys balsiniai unidades, impo an essei a ian es
onemų abo dam-se sepa adamen e. Lenk inais skliaus os insc i as so-calladas d i eidės onemas,
cujos sis emicamen e não há nem em um dos žemaičių pa a mių. Neį auk i bend inês línguas ie, uo nô
dos zemaiços a liepinias [eɪ], [oɪ], pois eles de mui os au o es de conside am d ibalsiais. A igosnyje
sua ansk ipção abo da-se pa a d iga sias.
A igos A icles 129 /
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
A maio pa e dos símbolos TFA necessá ios ao ocalismo dos šnek os baixos
coincide com os aukš ai iškaisiais (ž . Bakšienė 2022: 180182, 1 apêndice), além disso,
os casos de ansc ipção p oblemá icos mais baixos do ocalismo já o am
b e emen e discu idos (ž . Bakšienė 2018: 107113), aqui po an o comen o apenas
um pa de assun os elacionados com as ocais.
Falando sob e os echados e pa a eles p óximos g upos de ozios, mais uma ez
acen ua-se que os li uanos longos e cu os ozes di e em não só em quan idade, mas e
ambém em aços de qualidade, não sem mo i o nos abalhos de oné ica li uanas
es á a aigada dupla suas denominações: longos- empį ieji e cu os-neį empį ieji
ozes (Pake ys 2003: 2425; plg. Kazlauskienė 39 2018:41). Po an o, ao ansc ibi há que
aze dis inção: TFA echados (angl. close) balsios símbolos a o inos zemeai iškiem
longaesiems, semilgios e, o que é pa icula men e impo an e, de eles comple amen e
[ˈ¹ʋʲiːʔ s] ~ ý as, [ʋʲiˑˈ ʲɛˑlʲɪs] / [ʋʲiˈ ʲiɛlʲɪs] ~ y ẽlis, [ˈnɑˑk ʲi] ~ nãk į, [ˈʃuˑnʲi] ~
ab up ada pa a os ozes esc e e 2, ex.: šùnį; [ˈ1g uːds] ~ g das, [g u1ˈdɑm]
[g u1ɛˈdɑm] ~ g ūdáms, [ˈmjɛ u] ~ mẽ ų, [1ˈmjiɛnjesju] ~ mnesių; o TFA p óximos aos
echados (engl. nea -close) balsios símbolos de na u eza umpiões ou umpiões
espla ėjusiem (com diak i iku lowe ed) zemai iškiem balsiam, например.: [ˈjɪbɑ] [jɑbɑ]
~ žba, [bɑˈʋ] [ˈbɑˈˈ] ~ bù o. Es a di isão ez-se e em mui os mais an igos baixos
ex os de (ž . Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė
2007; AAT 2018 e k .). Embo a, ansc ibuindo adicionaline kopenhagine esc i a, em
odos os casos esc e em homônios símbolos i, u, po ém, kilem de longaos, eles nemu
nãoymė i como papla in i, o que ca ac e ís ico da na u eza umpiesiems žemaičių
balsiams. Desc e endo a ansc ição em não uma on e a é acen ua-se, que eles são
mais ou menos encensados, al asu inhas, a é no adamen e echadas pa a os
co esponden es egula es comun inês do umpuosius i, u e só um pouco meno
encensamen o do que co espondem as ozes longas (Gi denis 2012: 2426). No an e io
a igo dedicado à ansc ipção žemaičių icou comple amen e neap a as žemaičių
galūnių edukuo ų balsių žymėjimas TFA. Kopenhagine ansk ipcija pa a os esc i os
esc i os em ex os pa icula men e abundan e zemai iškų edukuo ų galūnių, cuja
balsių edukciju pelo menos mais a dei, XX a. inal XXI a. começos, anos oi comum
a ibui dois g aus: o am esc i os simplesmen e pakel i ca ac e es de le as (kiek
silpnes eduknei) e pakel i eduknei (s ip es edukneius i). Em on es mais an igas
zemai iškose edukuo se galūnėse exis e e nepakel ų, só apskliaus ų balsių (i), (e), (a) e
. . (ž . LKA P 1956; LKT 1970). Tek au o es como s ip esnės e silpnesnės edukcijos
di e enças indicam ne ienodą balsio ska dumo g au e skiemens o mação unção
ealização: quando ozis duslus (be eik negi dimas) e nebesuda o skiemens, balsio
esc i o é o necido pakel as skliaus uos, e quando ainda o ma skiemenį ik pakel as
(Gi denis 2008: 24; 2012: 33; 2 Sob e a ma cação de p iegaid. mais adian e, consul e o
a igo 3-i.
RIMA BAKŠIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
AAT 2018: 49). T ansc ibindo baixos balsius TFA esc i os, depois de alguns deles (do
declínio médio) sis ema icamen e esc e e diak i ico (angl. lowe ed), indicando maio
ab idão, ex.: [ˈjenɑ] [ɑjen] ~ žno, [ˈboɑ] [ˈboɑ] ~ bù o, po an o po aide nebeliekė neski
possibilidades de diak i iko sono o. Assim, no sis ema TFA, baixosaiços eduzidos
alsiam ma ca ė i em odos os casos acima deles esc ei inas diak i ikas (angl. ex a
sho ), indicando pa icula b e idade do balsio, exemplo: [2ˈɛnjiːkɑ] ~ niẽko,
[1ˈsjuː je] ~ si i e . ., balsios g aus de edução nedi e encijuo ini.
2. NOTAS DA L E M A I C I PRIORITAS
TRANSKRIPCIJOS O sis ema de p iebalsios dos Baixaiços em elação à ansk ipção é mais simples do
que al oš aiços, po que não há an a de á ios endu ecimen o con a con aakinê linha de balsius
casos. Kokių no s specialių TFA p iebalsių ašmenų, que se iam necessá ios p ecisamen e ženomas e
de alhadamen e desc i o eiškinys (ž . Gi denis 1971: 27; Jasiūnai ė 1994; LKTCh 2004: 258; Babickienė,
maičių pa a mėms ansk ibuo i, nesama, a o ini isi ie pa ys, kaip i aukš-
ai iškųjų p iebalsių, ženklai. Čia p imin inas ik dialek ologams jau seniai ži-
Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007: 12 13 e k .), que nos se en ionais, mais p ecisamen e nos
se o es ociden ais, nos šnek os mais k e ingiškių, alguns p iebalsiai menos minkš inami skiemenyse
balsius e, ė. Em ais posições eles amolkš inam só en ão, se depois deles con inua ai minkš asis
p iebalsis, nou os casos dizem-se puskiečiai ou isai kie i. T ansc i endo ais k e ingiškių e ou os
exemplos de ambien es šnek ų, an e p iebalsių, embo a eles e usados an es dian eakinês linhas [], [ɛ],
[e], [e], [en], [em], [el], [e ], [e ], [e ], nežymė inas diak i ikas j (angl. pala alized), indicando minkš ali y,
eg.: [ˈˈ e ɑ] ~ o, [ˈˈɛdo] ~ edù, [2en] ~ eñ, [be1 ems] ~ bi mas, šʋelks] ~ ikas, [deˈde b] ~ d ba,
[p ba, p] p] p] and panens. es e enómeno ašiusių dialek ologų de menos minkš inamų p iebalsių g upės
dažniausiai išski iam p iebalsiai k, g, š, ž, l e a ika os č, dž, ad sua minkš umas žymė inas em odas
as posições an es an ecedakinės eilės bal, p z.: [1ˈkjɛːkjeɑ] ~ikė, [ˈgjɛ je] ~ke , [2ˈjeɑns] ~ˈnas, ši
[ɛ1jems] ~ ežmas, [ˈljekk] ~ lẽko, [ˈbnjɛjjjɛjɛ] ~ bajnjnjn kk, k . y.jɛ, y.jɛ, y.jɛ, y.j.j. Como ê,
en e nekie inamų žemaičių p iebalsių uni e sominai minimi e š, ž, po an o ansc i endo TFA
apibend in ai ašy ini [], [], não há necessa iamen e necessidade de esc i u as di e en es pa a
du e ųjų e minkš ųjų
S aipsniai / A icles 131
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
ma cação (plg. Kazlauskienė 2018: 51; Bakšienė 2022: 171172)3. Indo em ya
us, ap a iamoji ypa ybė palaipsniui nyks a, p ieš isus p iešakinės eilės p ie-
balsius dažniau įp as ai a ojami minkš ieji p iebalsiai, odėl ansk ibuo ina
conside ando a isso, quehichos sons são di os a conc e o caso.
3. ŽEMAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
Bene p incipalmen e p oblemas de ansk ipção coloca dos li uãos a mių
p ozodías lyg mens unidadesų, especialmen e p iegaidžių, zap a ação. Zemaičių
šnek ų p ozodinė sis ema neabejo inai compliciginha, pois e seu p incipal ki čio
miai ski iasi nuo bend inės kalbos, i gausiai a ojama šalu inių ki čių, a si a-
p iegaidžių požydusių an o po causa ki čio a i ac ion, an o po causa nukėlimo (plčiau ž . LKTCh 2004:
198–200).
De ido aos baixos p iegaidzes ansk ipção TFA sis ema ap esen á eis o mesmo
undamen al p ecisão, como e al oš aičių pa a mėms. Em publicações mais
an igas, des inadas à ansc ição de žemaiços šnek ų (Bakšienė 2018; 2019), oi
p opos a ma ca pa agaides diac i icais de ona queda de ca ima, po ém nos
úl imos empos já nosis o ėjo de odos os e mės p iegaidžių žymėsena
pakel ais digi imis 1 (akū as) e 2 (ci kum leksas)4. Po an o e odos žemai iški
p iegaidžių alo onai žymė ini ambém (ž . 2 abelę).
Requi iam-se p iegaidžių núme os an es ki čiuo ą skiemenį5 esc e em em odos os casos (g undinio,
a áuk inio e nukel inio ki čio skiemenyse), quando cla amen e ou e-se akū inė ou ci kum leksinė
p iegaidė. Kai aiškios p iegaidės negi dė i 3 No in mais cla amen e mos a a di e enciação de
a iculação de p iebalsios íe ų e minkš ųjų des a banda, se ia possí el e žemaičiams suge i aos
aukš aičiams dize us di e en es pos al TFA símbolos: [], [] minkš iesiems, e o leksiniai [], []
kie iesiems p iebalsiams žymė i. No en an o, analógicas depala alizações zemaiços e mês não há, e
em ge al zemaiços p iebalsios a iculação ainda não es á de alhadamen e desc i a, mais
ap o unda-se apenas em acús icas e audicines peculia idades (ž . Kliukienė 2011). Espe a-se que a
a iculação de baixoi iços du e ões p iebalsios b iskamen e di e ųsi dos co esponden es
al oš ai ichos, pa icula men e depala alizuo os, sons. É ainda um obje o de pesquisa do u u o. 4
Es a a ian e dialek ologų após longas discussões oi econhecida como mais con enien e, pois não
požymių, kaip aiškių p iegaidės indika o ių, i ypač apib ėž os ono ki imo (kilimo a k i imo)
k yp ies, ku i a ian p iegaides gali bū i labai į ai i, labiausiai p iklausoma nuo azės in onacijos
indica ono e ou os ações (plg. Kazlauskienė 2018: 8, 19; VLKK k-25). 5 Skiemens limi e isu é melho
es abelecido guiando STR aisykle: no o skiemuo começa onde se encon a o maio p iebalsių
compoinys, co esponden e da pala a início p iebalsių modelį i ap adė
(Gi denis 2003: 134141).
RIMA BAKŠIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(supos a chamada idu ina p iegaidė, pode in i se e akū o, e ci kum lekso
alo onas), núme os não esc e em, só do p incipal ou la e al c uci sinaisla. 2
LENTEL. Žemaičių p iegaidžių alo onai6
Tonema
T adici-A-
Alo onas
imas
kcenmėj-
nis žy inė
posição
Papli imas
pa a mėse Pa yzdžiai TFA
PŽ ŠŽ
akū as
p iegaidė ´
PK
AK (+) (+)
[1ˈuɔʋ1kɑ] ~ šókau
[1ˈuɔ2kun]
[¹ˈduːusʲʊ] ~ dúosiu
~ ožk
p iegaidė PK (+ɑɑ) +
lauž inė
[gɑ1ˈnjiː je] ~ ganý i
idu inė ci kum leksas
[¹ˈʋʲiː¹ˌ ɑːʔ] ~ ý ai
žemai iška NK [2ˈjiːim]
p iegaidė ˢAK (+) + [ˈbɑˑlʲˌ ʲe] ~ bal
~ žiẽ NK i agalė PK
[2ˈjɛː psmɑ] ~ epsime
p iezdė bˈ zd] ~ ba zdà
AK (+) + ęs inė p iegaidė PK
NK [2
(+) ɑˈɪdɑʋɑ] ~ eda o
[2ˈ uɔs] ~ uõs idu inė
p iegaidė sPK AK (+) +
[njɛˈbluɔks] ~ neblõgas
[ˈkjɛljs] ~ kiaulès
Se aku as ealizá el como lauž inė p iegaidė, po skiemens cen ą suda ančio balsio ašy inas
pakel as TFA glo alinio sp ogs amojo p iebalsio ženklas publikacijose, ačiau, еще раз изучуija us
(angl. glo al s op). Šis simbolis jau bu o eik as anks esnėse žemaičiams ski ose
других языков подобных явления (plg.: Basbøll 2005: 37, 8287; LVG 2013: 25, 105; da Gi denis 2003: 28),
quan o amplamen e se pode esc e e . No sis ema TFA, diak i icas, esc i as depois de ce o
símbolo, desc e em an es diak i iką einancio sinal adicional, plg. á ios p iebalsio [ ] a ias
ma cação: [ h] aspi uo , [ w] labializuo , [ j] pala alizuo , [ ] a ingalizuo , [ ] elia izuo (ž . HIPA
1999: 1517; IPA 2023). Balsio ca ac e es quan i a i os conside ábeis mais 6 Len el em uso ab e iações
e símbolos signi ica i as: PK p incipal ki is, AK a i auk inis ki is, NK nukel inis ki is, PŽ pie ų
žemaičiai, ŠŽ šiau ės žemaičiai, + būdinga; (+) pa cialmen e ca ac e ís ico, a a ian e di undęs não
em odos os šnek os ou usado só em ce as posições da pala a; nãoūdinga. Vaka ų žemaičiai na
len elę neį auk i, pois suas p iegaidės se iamos ma cados analogicamen e, e e mesma pa a mė XXI
a. já quase ex inguida.
A igos A icles 133 /
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
inhe en inais, po isso mais p eciso sinalklá esc e e após balsio comp imen o
símbolo, exemplo: [1ˈɑʋjiː s] ~ ý as, [1ˈdɑːk s] ~ dáik as. Zemai iškieji di ongizuo i
[iɛ], [uɔ], como e co esponden es band inhas línguas su ap iniai d ibalsiai, habi uai
dėmenimi neskaidomi, são conside ados camu a a iculação balsių onem, ad lauž inės
p iegaidės caso diak i iką ambém siūly ina esc e e po iso skiemens cen o,
например.: [1ˈbjiɛg] ~ bga, [1ˈkuɔje] ~ kója. Também ansk ibuo ini e zemai iškieji
[eɪ], [o], например.: [1ˈpjeɪns] ~ penas, [1ˈjodɑ] ~ júodo7. TFA ansk ipção em elação
sepa adamen e abo ini lauž inę p iegaidę u in ys skiemenys, cujo undamen o são
sudė iniai d ibalsiai (se eles desigubalsinami) nos abalhos os sinais da lauž inės
i miš ieji d iga siai. Anks esniuose ch es oma iniuose lie u ių dialek ologijos
p iegaidės o am nuscalomi só do cluso, mais a de apa eceu e gausus bū ys
expe imen alniko , y usių žemaičių p iegaides, e quase simumą saigiai k in a, po o
isų da bų au o ių, kaip pag indinis požymis, nu odomas balso „lūžis“, susijęs
su pag indinio ono ki imo s aigumu – p adžioje onas pakyla, o pasiekęs mak-
klausa audimas ge gždimas, š okš imas e pan. Também no a-se que dizendo lauž inę
p iegaidę, um pouco p ida oma (ou a é b e am comple amen e echada) balsaskylė, e
po isso o ma-se dois sons, einančių um após o ou o, imp essūdis (apž algą ž .
Š age is 2015: 2936; Bakšienė 2016: 50
52). Nas ob as não há cla amen e p esc i o, em qual skiemens cen o luga oco e a mencionada
lūžis, po ém a pa i de ais desc iūções ê-se que ele de e oco e na pa e in e na (quando
lūžis ealizuojase como cla a glo alização) ou em segunda (quando mais ealizuojase ge gždimu,
š okš imu). Embo a semelhan e à p iegaidɑ a u in alkas (LVG 2013: 26), no en an o, ansc ibindo
čios la ių kalbos y ėjai isais a ejais žymi ženklą ʔ po iso skiemens cen o,
p z.: [juːʔks] ‘juokas’, [meiʔ ɑ] ‘me gina’, [ce ʔ ] ‘gaudy i’, [ ɑlʔks] ‘upelis; pe -
a žɑmai išką lauž inę p iegaidę, mais p ecisamen e se ia esc e e glo alizacijos ženklą após
p imei ojo d ibalsio d iga sio dėmens, po que p ecisamen e aqui concen a-se a ene gia
p iegaidɑ a, p z.: [1ˈɑː je] [1ˈɑɑɑ je] ~ š i, [1ˈkɑːlns] [1ˈkɑlns] [1ˈkɑl] knas, [1ˈdáls] [1 ps]
[1ˈdbas ps] ~ dá , [1⁄jp] / jp] / jp] jjjjj jj jj jj jj jjj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj
jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj
jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj
jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj jj a ma cação
analógica pode se encon ada e nos ap ašues da onologia da língua danesa, ixsuojanços
p ozodinį lūžį (dan. s ød ‘s um i), mui o p imen žemaičių lauž inę p iegaidę, neles ma ca a p ecisamen e po aquela skiemens pa e, na qual menciona a p ozodinis unidade e é ealizá el, plg.: [bːɔw] ~ bogˈknyga, [bæːɪ] ~ baguž, [phɛn] ~ pœn halpu] [s]
7 Em ex os mais an igos de zeme iško, g a ados em kopenhagine ansk ipcija, ge almen e
nenhuma uma desses sons não esgo am, nãoimima seus dėmenos pailgamen o de ido à p iegaidês (ž .
Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007; AAT 2018 e k .).
RIMA BAKŠIENĖ
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII hals ‘kaklas, [ˈman] ~ mand
‘ y as (Basbøll 2005: 37, 8287; 2022; ainda s .
Gi denis 2003: 282)8.
Mais d ibalsinių d iga sinių skiemenų pa yzdžių, записавшихся TFA символами, galinčių
dažniausiai pasi aiky i žemaičių šnek ose, dada na anexo 2 do a igo. Amčiau deles
comen oo ina alguns ansk ipção coisas. Aiškiai exp essa de p iegaidžių oposição
casos žemaičių šnek ose o p imei o d ibalsio d iga sio dėmuo pode se e longgasis, e
semilgis, ealizuojando an o akū inės, an o ci kum leksinės o igem d iga sius /.
P iegaidžių oposição en ão eiškiama po ou os sinais, p o a elmen e do p incipal
ono s aigumu s. olydumu, e não quan idade. Acen en uo ina que o comp imen o das
es imenas de ido a es ei amen e su apusia a iculação nãoymismo só bend ines
linguagem ie, uo zemai iškues co espondemse, ambém e sud ibalsin uas ė, o, exemplo:
[1ˈdonɑ] ~ dúona, [1ˈpɑjen] ~ peno, [1ˈ jiɛs] ~ as, [1ˈkuje] ~ kója e . . Uma ez ambos
os onológicos p iegaidzes spūdis e asaiços ge almen e concen ado sob e o
p imei o dėmen, d ibalsio au, usado po kie ojo p iebalsio, koa iculiação com segundo o
dėmeniu (labialização) exp essš a silpnai, mui o menciau negu aukš aičių (ypač y inių
šnek ų) compa o e. Po an o, ge almen e o p imei o dėmen o ma cė ino
nelabializuo o balsio simboliu [ɑ], exemplo: [1ˈgɑː je] [1ˈgɑ je] ~ gáu i, [2ˈlɑːks] [2ˈlɑːks
/] ~ laũkas. Labializuo o in e io do balsio símbolo [] esc i inino só em a os casos,
quando p iegaidė di ada nãoé iškiai ou neki čiuo ame d ibalsyje au.
Plačiau komen uo ina d ibalsio au a osena e žymėsena posição po minkš ojo p iebalsio. A linguagem
de Bend inha e de alguns al os aiços, pelo menos da pa e sul dos al os aiços ociden ais, nos ex os, é
habi ual conside a que em ais casos oco e oda a sup iešak do p imei o dėmens, ele i s a balsiu e,
TFA suge ida ma ca em. No en an o, ansc ibindo baixos aiços ex os, exis e adição de acha que
kaip [ɛ], p z.: [¹ˈkʲɛˑʊ ɑs] ~ kiáu as, [²ˈkʲɛʊˑlʲeˑ] ~ kiaũlė, [kʲɛʊˈlʲes] ~ kiaulès i pan.
sup iešak é mui o ligei o, ge almen e em casos de esc i a a. Anos do século XX. na p imei a pa e dos
dialec ologos (ž kš ulli; Jonik 1939) a posição a Ge iešak mais equen emen e oi ma cada com um
pon o acima: , às ezes ainda com a ma cação de , No en an o, em ex os in e io es mais ecen es
(Gi denis 1996; 2008; 2012; Babickienė, 8 Tais casos, quando a aiškaus lūžio não se ou iu, e a p iegaidė é
ealizada mais po ge ge gim de oz, š okš imu, e c., se ia possí el po skiemens cen o balsiu ou
an a sioi d ibalsio d igio deniu esc e e e TFA diak i iką , ma cin į ge gžian į balsą (angl. c eaky
oice). No en an o, sis ema icamen e isso não é con enien e, po que e asaiços šnek os mui os
balsios, quando sob aide é esc i o diak i ico endo ou aquele предназначение, po exemplo,
ma can is quan o ab iessem a oz, en ão já impossí el dois diak i ikos a osena po uma aide
(plačiau s . Bakšienė 2019: 18, 11 izn.).
A igos A icles 141 /
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
1 PRIEDAS. Zemaičių pa a mių sons são o e ecidos on es TFA12
Kopenhaginė ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Va iais oias e di ongoidai
[ie][iɛ] 301 + 303 0069 + 025B
[ie][iɛ] 301 + 303 + 505 0069 + 025B + 0306
[ie][ɛ] 301 + 505 + 303 0069 + 0306 + 025B
[iẹ][e] 301 + 505 + 302 + 430 0069 + 0306 + 0065 +
031E
[ẹi][eɪ] 302 + 430 + 319 0065 + 031E + 026A
[i·][iːi] 301 + 503 + 301 + 505
+ 432
0069 + 02D0 +
0069 + 0306 + 032F
[i.][ii] 301 + 504 + 301 + 505
+ 432
0069 + 02D1 +
0069 + 0306 + 032F
[uo][uɔ] 308 + 306 0075 + 0254
[uo][uɔ] 308 + 306 + 505 0075 + 0254 + 0306
[uo][ɔ] 308 + 505 + 306 0075 + 0306 + 0254
[uọ][o] 308 + 505 + 307 + 430 0075 + 0306 + 006F +
031E
[ôu][o] 307 + 430 + 321 006F + 031E + 028A
Ma cas de P ozodinių unidades
(lauž inė p iegaidė, akū o alo onas,
supos o com cla a glo alização)
1 (p ieš skiemenį) + (po skiemens
cen u einančio balsio ou po
p imei oho d ibalsio d iga sio
dėmens) d ibalsio d iga sio
- + 660 00B9 + 0294
(lauž inė p iegaidė, akū o alo onas,
aleado sem aiškios glo alizacijos, com
ge gždžiančiu balsu)
1 (p ieš skiemenį) + (skiemens
cen o balsio ou an ojo
abaixo /)
- + 816 00B9 + 0330
12 P epa ada com base gene inês da língua ansk ipção TFA esc i os ecomendação (ž . VLKK k-25). No anexo des inado aos pa a méns in e io es
ap esen am-se apenas aqueles sons, cuja ansk ipção di e e dos al ai iškųjų sons. Com aukš ai iškais coinciden es sons de e seus sinais de
ansk ipção símbolos e . Bakšienė 2022: 180182 (1 apêndice).
RIMA BAKŠIENĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
2 PRIEDAS. Žemaičių d ibalsių / d iga sių pag indinių pozicinių a ian ų, susijusių su p ozodiniais iene ais, ansk ipcijos
exemplos13
Bk d ibalsis /
d iga sis (bk
esc i enimis)
Žemai iškieji a i ikmenys
Ki čiuo as lauž ine p iegaide /
i ap adis
Žemai iškas
i agalis
Ki čiuo as ęs ine
à espe a
Ki čiuo as idu ine
p iegaɑide neki čiuo as au ( ambém e po minkɑš ojo p iebalsio)
aiɑɑɑːɪ] [1ɑɑɑɪ] [1ɑɑɪ] [1ɪːɪ] [1ɪɪ] [ɪɪ] [ɪ] [ɪ] [ɪ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ]
[ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [
] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ]
[ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [
[¹ɑːʔʊ] / [¹ɑˑʔʊ] / [¹ɑːʊ] / [¹ɑˑʊ] [²ɑːʊ] / [²ɑˑʊ] [²ɑˑʊˑ] [ɑʊ] / [ɒʊ]
] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ]
[1uːɪ] [1uɪ][1uːɪ] [1uɪ] / /
[¹ʊˑɪ]
[2oːɪ]
[2oɪ][2uːɪ]
[2uɪ][2ɪ] /
[ɪ] [ɑɪ] [oɪ] [ɪ] [ɪ] [uɪ] ie [1eɪ] [1eɪ] [1ɛiːi] [eɪ] [iiːi] [e] [ii] [ii] [uo] [oo]
[uu] [uu] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [
[1ːl], [1ɑː ]ɑɑ [1l], [1ɑ ] [1ɑːn],
[²ɑːl], [²ɑː ] /
[²ɑˑl], [²ɑˑ ]
[²ɑˑlˑ], [²ɑˑ ˑ] [ɑl], [ɑ ] /
[l], [ ] an,
am
(nesiau inados)
[1ɑːm] [1ɑn], [1ɑm] /
[1ːn], [1ɑːm][1ɑɑn], [1ɑm] /
[²ɑːn], [²ɑːm] / [²ɑˑn],
[²ɑˑm]
[2n], [2ɑm] [ɑn], [ɑm] /
[n], [m]
13 Len elėje ap esen am-se apenas não ienbalsin i d ibalsių a ian es, ambém bend inės kalbos balsių ė, a žemai iškieji a i ikmenys ie, uo.
Su ienbalsin i bend inesa língua d ibalsias co espondmenys (p z.: [ɑɪ] > [ɑː], [ɛɪ] > [ɛː] e pan.) ansk ibuo ini como e co espondami oias, consul.
a igo 1 ski snio exemplosus (en ão mais plačiau ž . e sob e žemai iškų di ongoidų ansk ipciju). Ilius a am-se apenas sis emingiausi doise sias
ansk ipção casos, de si em si comp eendama, que zemaičių šnek os pode pasi aiky i e e okių com p iegaidėmis elacionados a iamos de a imo.
A igos A icle 143
Kele as ikslin inų žemaičių pa a mių ansk ipcijos
TFA ašmenimis a ejų
Bk d ibalsis /
d iga sis (bk
esc i osim) /
Žemai iškieji a i ikmenys
Ki čiuo as lauž ine p iegaide /
i ap adis
Žemai iškas
i agalis
Ki čiuo as ęs ine
à espe a
Ki čiuo as idu ine
p iegaide
neki čiuo as
an, am /
(sau inami),
un, um
[1oːn], [1oːm] [1on], [1om] [1oːl], [1oːm]
[1on], [1om] [1um] [1un], [1um] [1um], [1um]
[1um] [1um] [1u[2u][2u][2u][n], [1um] [1um]
[1un], [1u][n], [1u][n], [1u][n], [1u][n],
[1u][n], [1u][n], [1u][n], [1u][n], [1u][n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[un], [um] [ɛ[n], [m] [1[n], [m] [il], [i ]ɛ[ɪl],
[ɪ ]ɪ[ɪl], [ɪ ] el, e ɛːl], [1ː ] [1l], [1 / / ]
[¹ɛːl], [¹ɛː ] / [¹ɛˑl], [¹ɛˑ ]
[2ɛːl],
[2ɛː ][2ɛl], [2ɛ ] /
[2l], [2ɛ ] [ɛl], [ɛ ] en,
em
(nesiau inados)
[¹ɛːʔm], [¹ɛːʔn] / [¹ɛˑʔm], [¹ɛˑʔn] /
[1ɛːm], [1ɛːn] [1ɛm], [1ɛn] [1eːm],
[2ɛːn],
[2ɛːm][2ɛn], [2ɛm]
[2n], [2ɛm] [ɛn], [ɛm] en,
em
(sau inami),
in, im
[1eːn] [1em], [1en] /
[1eːm], [1eːn] [1em], [1en][1iːm],
[1iːn] [1im], [1in] [1iːm], [1iːn] [1im],
[1im], [1in] [1in][1iɪn], [1iɪn][1iɪn],
[1iɪm] / / /
[2eːn],
[2eːm][2en],
[2em][2iːn],
[2iːm][2in],
[2im][2ɪn], [2ɪm]/ [2ɪm]
[²ɪˑnˑ], [²ɪˑmˑ] [en], [em] /
[in], [im] /
[ɪn], [ɪm] /
[ɪn], [ɪm]
il, [1eːl], [1eː ] [1eːl], [1e ] [1eːl], [1e ] [1el],
[1e ] [1il], [1i ], [1i ], [1i ], [1i ] [el], [e ] [el],
[e ] ul, u o ], [1o ], [1o ], [1o ], [1o ], [1o ],
[1u][n], [n], [n], [n],][n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n], [n],
[n], [n], [n], [n], [n], [
[1o]ol], [1u]l, [1u]l, [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u],
[1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u],
[1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u], [1u],
[1u], [1u], [1u], [u], [u] [u], [u], [u], [u], [u], [u],
[u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u],
[u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u], [u] [u], [u], [u] [u], [u] [u], [u] [u], [u], [u] [u], [u] [u], [u] [u], [u] [u], [u] [u], [u] [u] [u], [u] [u] [u], [u] [u] [u]
[2oːl],
[2oː ][2ol],
[2o ][2uːl],
[2uː ][2ul],
[2u ][2l], [2 ] / /
[2l], [2 ] [ol], [o ] /
[ul],
[u ][l],
[ ][l], [ ] /
RIMA BAKŠIENĖ
144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Į eik a 2023 m. 3 de ab il.
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
[email protected]