scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos

Vilija Sakalauskienė

Abstract

Straipsnyje apžvelgiama dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynų raida nuo XIX a. pab. iki XXI a. pirmųjų dešimtmečių, remiantis svarbiausiais to laikotarpio žodynais ir konkrečiais tų žodynų pavyzdžiais. Vienas išskirtiniausių XIX a. leksikografinių darbų – žymaus lietuvių leksikografo ir tautosakos rinkėjo Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodynas. Šio žodyno svarbą ir reikšmingumą įvertino ir Jonas Jablonskis, kuris pirmuosius leksikografinio darbo žingsnius žengė redaguodamas A. Juškos žodyną. Darbas prie žodyno kalbininką paskatino rinkti medžiagą lietuvių bendrinei kalbai tyrinėti, duomenis užrašyti kortelėse ir kaupti atskiroje kartotekoje. Iš dalies J. Jablonskio lūkestį parengti lietuvių bendrinės kalbos žodyną įgyvendino Lietuvių kalbos žodynas, kuris tarsi sujungia tris skirtingus žodynus: tarminės, senųjų raštų ir dabartinės bendrinės kalbos. Gausi ir įvairi šio žodyno medžiaga leido parengti Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (1954) ir daugelį kitų jo leidimų. Kiekvienas išleistas žodynas davė vienokį ar kitokį impulsą galvoti apie naują tobulesnį žodyną ar kitą jo leidimą. Visai kitoks tiek leksikos sudėties, tiek paties žodyno struktūros ir rengimo metodikos atžvilgiu yra šiuo metu rengiamas elektroninis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Straipsnyje gvildenamos svarbiausios problemos, iškylančios lietuvių aiškinamųjų žodynų rengėjams.

Full text

Straipsniai / Articles 259 VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org./0000-0002-0487-7710 Wissenschaftlichen Forschungsrichtungen: etnolingvistika, leksikografija, leksikologija. DOI: doi.org/10.35321/all89-12 LETUVI KALBOS AIKINAMJ WORDYN RAIDA, SAVITUMAS Und TARPUSAVIO SSAJOS The Development, Uniqueness and Interrelationship of Lithuanian Explanatory Dictionaries ANOTATIUM Straipsnyje überblickt sich der gegenwärtige und gemeinsrines litauensischer Sprache Wortynen da from XIX a. pab. bis XXI a. ersten Jahrzehnten, basierend am wichtigsten in dem Periodes Wördynen und konk rečien jener Wortynen Beispielen. Ein ausschütinreichster XIX a. leksikografischen Werken zymaus litauischer Leksikographen und tautosakos pickete Antano Juškos litauischerlenkischer Sprachen Wörteryn. Dieses Wortys Bedeutung und Bedeutungsumma schätzte und Jonas Jablonskis, der pirmuosius leksikografischen Arbeits Schritte schengete redaguerend A. Juškos Wortyną. Die Arbeit an Wörderino kalbininką spurte zu sammeln Material litauischer Gemeinsinnige Sprach zu erforschen, Daten aufzuschreiben kortelėse und stapfiere getrennte kartotekoe. Aus Teil J. Jablonskio lūkestį parengti litauischer bend rinės kalbos wortyną verwirklichete Lietuvių kalbos slovynas, der tarsi einbindet dreis unterschiedliche slovynos: tarminės, senųjų raštų und gegenwärtigen bendrinės kalbos. Gausi und verschieden dieses Wörternoos Material ließ herstellen Dabartlichen litauischen Sprachs Wortyną (1954) und vielen anderen seiner Herausgaben. jedes ausgeließtes Wörteryn gabete einokį oder ein anderes Impuls auf, über neues tobulesnį Wörteryn zu denken oder nächste seine Veröffentlichung. Ganz andoks sowohl leksikos Zusammensetzung, so viel des eignen Wörterbuchs Struktur und Bereitstellungsmethoden hinsichtlich ist ist derzeit bereitet ein elektronisches Bendrinės litauischer Sprache Wörterbuch. Straipsnyje gvildenamos die wichtigsten problemen, auskylantiges litauischer erklärlichen wortynen verzögern. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 260 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX ESMINIAI WORDŽIAI: leksikografija, aiškinamieji žodynai, Antanas Juška, Jonas Jablonskis, Lietuvių kalbos žodynas, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. ANNOTATION This article aims to show the evolution of the dictionaries of the modern and standard Lithuanian language from the end of the 19th century to the 21st century, based on the most important dictionaries of the period and specific examples of these dictionaries. One of the most outstanding lexicographical works of the 19th century is the LithuanianRussian Polish dictionary by the famous Lithuanian lexicographer and folklore collector Antanas Juška. The importance and significance of this dictionary were also recognised by Jonas Jablonskis, who took the first steps in lexicographical work by editing the dictionary of A. Juška. His work on the dictionary prompted the linguist to collect materials for research on the Lithuanian written language, to record the data on cards and to keep them in a separate card file. Jablonskis wish to compile a dictionary of the standard Lithuanian language was partly fulfilled by the Dictionary of the Lithuanian Language, der kombiniert three different dictionaries: the dialectal, the old written and the modern standard Language. The rich and varied material in this dictionary made it possible to compile the Dictionary of the Modern Lithuanian Language (1954) and many other editions. Each of the dictionaries has given rise to one or another impulse to think about a new and improved dictionary or another edition. The current Dictionary of the Standard Lithuanian Language is quite different in terms of its lexical composition, structure and methodology. The article reveals the most important problems that the compilers of explanatory dictionaries may face. KEYWORDS: lexicography, explanatory dictionaries, Antanas Juška, Jonas Jablonskis, The Dictionary of the Lithuanian Language, The Dictionary of the Modern Lithuanian Language, The Dictionary of the Standard Lithuanian Language. ĮVADAS Nach Jono Kruopo, nach Konstantino Sirvydo wodyno epochos Lituanien be1 Senesni bendrinės kalbos veik du šimtmečius sustojo lietuvių leksikografijos darbas (Kruopas 1998: 423). Tik XIX a., kai prasidėjo visuomeninis, kultūrinis ir literatūrinis pakilimas, dažnas iš lietuvių šviesuolių, supratęs, kad norminti ir ugdyti lietuvių bendrinę1 terminai literaturūrinė ir rašomoji kalba. Straipsnyje gewählt für alle Zeiten ein Termin […] bendrinė spricht, aber wenn es um Prozess zu sprechen ist, verwendet sich der Sprache standardisierungsterm. Artikeln Articles / 261 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos die sprache kann nicht nur grammatikos, sondern und wördernai, ėmėsi litauensischen sprach wortynen bildungs arbe. Daher nicht einer von ihnen begann zu sammeln Wörzungen und zu schreiben Wortyns (neretai pagrečiui mit mokytis lietuvių kalbos (Palionis 1995: 191). Deja, dauguma sudarytų žodynų taip ir liko rankraščiuose. Tai Dionizo Poškos, Simono Daukanto, Dominiko gramatika), hauptsächlich dvikalbius oder trikalbius, fürus praktiisch Sutkevičiaus, Lauryno Ivinskio, Andriaus Ugenskio, Mikalojaus Akelaičio und kt. Vielen dieser Autoren-Wörteryns Manuskriptien ist das Schicksal unbekannt (SawaniewskaMochowa 2014: 123; Balašaitis 2018: 93). Ziel dieser Studie umzusehen die Entwicklung der heutigen und gemeinsrines litauischer Sprache ausführlichen Wörteryns von XIX. a. bis XXI. a. ersten Jahrzehnten, basierend auf den wichtigsten Wörtern des Zeitpunkts und konkreten Beispielen jener Wörter. Zu diesem Zweck werden folgende Aufgaben gestellt: 1) Aufdecken der Ursprünge erklärlicher Wörteryns; 2) zu zeigen Sprachanstandardierungssucht XIX a. erkläramuosien Wörterbüchern; 3) basierend konkreten Wortynen Beispielen illustrativ zu offenbaren gegenwärtigen und generrines litauischer Sprache Wortynen makrostruktūras kitimą und Neuigkeiten. Untersuchin angewendet deskriptyvinis und gretinamasis Methoden, denen Grundlage parodoma litauensischer erklärlicher Wortynen raida, offenbart wird analysierender Wortynen Materieverhältnis, auslyškinama Wortynen specifika, eigitumas und verknüpfungen. Empirisches Untersuchungsgrundstück bildet Antano Juškos litauischerlenkischer Sprachen Wodyno2, Jono Jablonskio Lietuvių kalbos slovynui Material kartotekos, Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe), verschiedener Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (DLKŽ3) Veröffentlichungen und elektronischen Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (BLKŽ) Daten. 1. ANTANO JUŠKOS LIETUVILENK KALB WORDYNAS Einer ausnahmenste XIX a. leksikografischen Werken zymaus litauischer Leksikografen und tautosakos verkäte A. Juškos litauischerlenkischer Sprachen Wörteryn. Sein Autor bemühte geben die Leksiką, die nirgends nicht ausgedruckt oder zaifiziert wurde. 2 Litevskij wortwarr A. Yuškevicha Žodynui medžiaga pradėta rinkti 1850 m. (Sawaniewska-Mochowa 2002: 42), apie 1860 m. pradėtas rašyti žodyno tekstas. Iš viso buvo išspausdintos trys съ толкованiemъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ, вып. zweiter, Sanktpeeterburg, 1904, ILIX. 3 Abkürzung ohne indekso wird verwendet apibendrintai, wenn es gesprochen wird im Allgemeinen über Dabartliche litauischer Sprache Wörtschaft. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 262 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX A. Juškos litauischerlenkischer Sprachen wörterino dalys4 (apie wördyno redagavimą ir redaktorius plačiau sr. Sakalauskienė 2012: 257267; Balašaitis 2018: 154161). Der Erste dieses Wörterus Redakteur Filipas Fortunatovas betonte, dass A. Juškos litauischerlenkischer Sprachen Wörteryns das lebosios5 iliustruojančių bei aiškinančių sakinių rinkinys (Sakalauskienė 2012: 256), kuSprachen Leksikos und ihre Verwaltung rio einige Teile wurden ausgedrucktin Praėjus sogar einigen Jahrzehnten von dem Wörterinschreib. Interessierend sich landstießer housimi und kultur, widmete wörterin autor sein arbeiten vor allem litauischen intelligentsia6. A. Juška wodyne zaifsawe vielheit der sprach fakten, die mit kastiene hausumywoka, teikiantigen etnografischen und tautosakos kenntnissen. Liaudies schnekamosios Spraches Nutzung zum nėjimams bei praktiniam kalbos darbui – visos tautos bendrinei kalbai kurti ir ugdyti. A. Juška, kaip leksikografas, suvokęs gyvosios kalbos, tautosakos ir Wörterwörter, sein reicher Material hatte großulę Bedeutung und allgemeinenem litauensischen Sprachs tyrietnografies Bedeutung die nationalen Kultur ugdigung, einige Zehnzehn Jahre mit neišsenkantia Energie fürrašinėjo litauensischen Sprachs Worte, Posakius, rinko Dains, bemerkete sowie beschriebeninėjo gebročius. Lietuvių liaudies Sprache A. Juška wertete nicht nur als filologischen Faktenquelle, aber richtete Aufmerksamkeit und in Menschen Psychologie, minčių reiškimo Weise, suchte im Kalboje einfacher Menschen Lebens, Traditionen, historischen Erlebnisens Refindungen. Aufschreibend zu seinem Wörterbuch mehr als 30 000 Wörter aus Schnekamosios Sprache, A. Juška litauischer Leksikografijoje wandte einen neuen Weg von Material ausschreibinigung aus alších und neuerer Schriften zu Schnekamosios Sprache als hauptsächlicher und neišsemiamos Quelle (Tolutienė 1961: 89). Daher, A. Juškos litauischerlenkischer Sprachen Wörteryns wichtiger leksikografinis Quelleins, eines neuen Typs schnekamosios Spraches erkläramasis Wörteryns. Laut A. Balašaičio, litawiškoji Wörterbuch Teil ist nicht nur Wörter Verbrauch illustrationen, aber oft und Wörtern Bedeutnissen Erklärimai, die normalerweise sind nicht Wörterbuch autoriaus, und zuschreiben aus Menschen Sprache (Balašaitis 2018: 158). Wodyno Handraščiai und einzelne deren Redaktionen zeigen vingiuoten und komplizierten Weg, sehr įdomų und weringą litauischen bendrinės Sprache kūrimosi bei Entwicklungen 4 1897 m. I tomo erster Teil, umfassend AD raides (redagavo F. Fortunatovas), 1904 m. I tomo zweiter Teil, umfassend EG raides (redagavo J. Jablonskis), 1922 m. II tomo. erster Teil, umfassend K. bis des Wortes kukoties (redagavo K. Būga). Weitere Wörterbooms Redakteure: Janas Boduenas de Kurtenė, Jurgis Šlapelis und Grigorijus Uljanovas. Der Druckdinim kümmerte sich Viačeslav Jagičius, F. Fortunatovs, Aleksejus Šachmatovs (Sakalauskienė 2012: 257). 5 Straipsnyje synonymisch verwendeten Begriffe gyvoji, liaudies und schnekamoji Sprache. 6 A. Juškos Wortyns war neues der damaligen Gesellschaft. Tų laikų lietuvių šviesuoliai mokslus war ėję hauptsächlich polkiškose skolen, daher polkų kalba vyravo greta gimtosios lietuvių. Ganz verständlich, warum A. Juška litauischer Sprache Wörteryn zu wählte lenkišką vertimą. Er brauchte nicht so viel der polkischen Gesellschaft, wie den Litauen selbst (Sakalauskienė 2012: 256). Jonas Juška, redaguodamas eigai žodyną, pridėjo vertimą į rusų kalbą (plačiau žr. Sakalauskienė 2012: 257–258). Straipsniai / Articles 263 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos tyrinėti (Sakalauskienė 2012: 264). Vieleeli A. Juškos Wörderne gesagten seltenerer Wörter, zum Beispiel, gris ‘gėrimas, gėralas, gernõra ‘geranoris, guter noren mensch, noch und heute finden wir Dabartlichen litauischen Sprachen Wörternissen verschiedenen Ausgaben. LKŽeodis Daten, A. Juškos Wörterin wird der Wirkmajodis jovalúoti ‘ruošti kiaulėms ėdalą, jovalą im Bedeutung ‘verti, jaukti, netvarką daryti verwendet vakarų auktaičių kauniškių (Veliuonoje, Žvirgždaičiuose) und pietų dieses Wirkmaž zeigt Definition bedeutungsbreitung und die aukštaičių (Liškiavoje). Įvairiuose Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimuose gegenwärtige vartoseną (žr. 1 Tabelle). 1 LENTEL. Einige A. Juškos wörter des wörterno in Dabartlichen litauischen sprach wörterno ausgaben JŽ DLKŽ1DLKŽ2DLKŽ7eDLKŽ8e gris Gira ist 2 gris ‘gėrimas, 2 ‘gėrimas, rugpiūtį. Gėris in lebes. Ligonis einem trriu lebend. gris ‘gėrimas, 2 gris einem gėriù lebv. einem gėriù ‘gėrimas, 2 gris drūts gėris leb. einem gėriù leb. gėralas: par gėralas: Ligonis gėralas: strandį atsiduria Ligonis Ligonis gėralas: Ligonis einem per stemplen. gėriù gernõra Kurs nórą hat, ‘geranoris, gernorà ‘geranoris, gerų gernorà gerų ‘geranoris, das gernorà ‘geranoris, gernõra. norų gernorà gerą gerų žmogus; norų žmogus; norų žmogus; guter Tankiai jodau und ich und eine nupuzsi nešeri (flk. aber t. y. grùmias ‘varginti, engti: Žmones ‘siausti, jódyti. Wünschen anderes was andere jodinu. pfergelį, nejódysi (d.). ausmindyta, (siaũčia). v. jóti, kùltis, siaũsti, jódytis grùmtis. ‘siausti, 3. sngr. ausspakauti: Kinder, nicht Mensch; jódyti joti: Žirgą joti jódyti. Alle jódo, nupuzsi aber ausjódyta (ištrempta). 2. šnek. ‘uiti, Jódyti, zajódyti ‘siausti, Vaikai, Vaikai, 1. jódyti 1. 1: Kad ir joti 1: nupuzsi pfergelį, 2. refl. nichtjódysi engti: Ponai jódė Menschen. engti: jódytis was. ausdykauti: Vaikai, nichtijódykt! ‘arklį ar jódyti 1. džn. jódyti 1. džn. jódyti 1. džn. Kad ir joti 1: Kad pfergelį, Vakis niemand aber nichtjódysi und megės iódos, schenkstis). Pieva 2. prk. ‘varginti, (d.). 2. prk. (d.). 2. prk. ‘varginti, engti: Žmones jódyti. ‘siausti, jódytis ausdykauti: ausspakauti: nichtijódy! schódygen! nichtijódy! jovalúoti jovalúoti 1. ‘ruošti jovalúoti jovalúoti Schweuländern ‚teršti jovalu; 2. prk. ‘netvarką mišyti, ‘teršti ätdalą; jovalu, ‘teršti jovalu; 2. prk. ‘daryti netvarką, tun; jaukti; mischen, jaukti; jovalúoti 1. jovalinti; ‘versti, jaukti, netvarką tun, VILIJA SAKALAUSKIENĖ 264 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX A. Juškos žodyne užfiksuotas tarminis veiksmažodis jódytis įtrauktas ir į Bendrině litauischen Sprachwörnern: jódytis 4. sngr. šnek. ‘ischdykauti, siausti: Kind, nichtijódykt! 2. JONAS JABLONSKIS UND ANTANO JUŠKOS WODYNAS A. Juškos Wodyno Bedeutung und Bedeutungsumma schätzte und J. Jablonskis, der primäre leksikografischen Arbeitsschritte schengte redaguend dieses Wortyni. J. Jablonskis überprüfst lietuviškus Worte in einer schnekamojay Kalboje7, hatte Gelegenheit zu überprüfen und ihre Semantik zu. Redaktors netenkino vertimas. Todėl rusišką vertimą jis taisė pagal tarmėse vartojamas reikšmes, o ne pagal nurodytas A. Juškos rankraščiuose. J. Jablonskis pirmiausia iškėlė kalboje plačiau žinomą, pagrindinę žodžio reikšmę, o paskui – tas reikšmes, kurios bulitauischischer Wörtern rusiškas8 vo wichtigbios Artikels ilustracinei Materiagai verstehen. Laut J. Jablonski, Juška notiers welch ein posakį aus Menschen lippen vor einzubringen in sein Wörterbuch ziemlich oft ihn gludinda, mache vollnesnį, strebend sich zu geben literaturūriškότερο und regeligότερο, aber so machend beseitigte toms Phraseien eigentliche Besonderheiten (Piročkinas 1991: 116). Sprachstandardisierungsprozess wodyne ist bedeutend der Geschichte der litauischen bendrines Sprache. J. Jablonskis, unfähig zu bestimmen, aus welcher tarmės welches wort oder sakinį A. Juška war verschrieben, nesiryžo zu erstatinėti tarmiškumų und einodino wordyno materialą tęsdamas autoriaus begėtą kalbos standardzizavimą. Grundsine tarme, wie und autor, er wählte vakarų aukštaičių tarmę, weil immer war überzeugt, dass ist erforderlich ein slovenar der litauischen bendrinės Sprache, geschrieben allen begreifama Sprache. 7 J. Jablonskiu als Redakteurin wurden Bedingungen zusammengestellt zu überprüfen Wörzungen litauischer Sprache tarmlichkeiten. Während der Sommerathologų važiuodaus der Redakteur tyrinėti litauischer tarmių (Čepaitienė, Lapinskienė 2010: 83). Prassitend in Lithuanien die ganze erste Sommerä, J. Jablonskis überprüft in Veliuono, Vilkijoje, Jurbarke, Kaltinėnuos und Alsėdžiuose E, G, I, J, K, L Buchstažių handraščius (plačiau žr. Tolutienė 1961 237:238; Sakalauskienė 2021: 3637). Letztiiaisiais XIX a. 8 Sumanymas pateikti rusų kalbos atitikmenis iš dalies priklauso J. Boduenui de Kurtenė. Jahrzehntigen Lituanien stärkte rusų Kultur. Daher Wodyno druckndes Jahren polkiškasis vertimas war schon weniger aktualus. J. Juška in rusischen Sprache übersetz sogar und diejenigen ilustracinius Sakinien, denen verstehen pakako des Artikels Anfangs gegebene Übersetzung. Antraštinio žoiškreipė džio vertimą artindamas prie iliustracinio sakinio, J. Juška kartais taip susiaurino jo reikšmę, kad titelligen Wortens sinn" (Tolutienė 1961: 222). Straipsniai / Articles 265 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos Daher, redaguerend A. Juškos Wortyną, J. Jablonskis schon denktė über anderes Wortyną, den gebrauchte zu erstellen greta redaguojamo. Deshalb er nicht nur überprüine und füllete A. Juškos Wodyno Material, aber und rinko Worte, kaupė kartoteką neueram litauensischen sprachwörterni. Keletas J. Jablonskio kartotekos Lietuvių kalbos žodynui materiag (JJk) Beispielsweise: Arkljus in grutiùs9 sudėk (JJk, Als), plg. Ašvienius sudėk į grùtes (JŽ 482), Ašvienius sudėk į grùtes (LKŽe, J); Arklei grûžin10 peivą (JJk, Als), plg. Pferde grüžina Wiedera (LKŽe, Als); Šóná pragila11 begulint, pragilst rñkas barašnt (JJk, Als), plg. Šonai pragilo begulint (LKŽe, Vkš); Mit gndras aussikėlė, mit varnoms nukrita (JJk, Als), plg. Su gañdrais aussikelte, mit varnoms nukrito (sagt über diejenigen, die sehr herauswollen, aber ihnen nicht gelingt) (LKŽe, Als); Linai galvóti (JJk, Puš), plg. Galvoti12 linai, galvoti kopūstai (DLKŽ8e); Kas sùgarga, das heißt gargãžėm (JJk, Puš), plg. Kas sùgarga13, der nennt gargažėm (LKŽe, Puš); Starkus garglinėja (po balą) (JJk, Skap14), plg. Starkus garglinėja [po balą] (LKŽe, Skp). A. Juškos Wodyno redagafung nicht nur J. Jablonskiu, sondern und Kazimieru Būgai15, war wirkungsvoll paschat zu erstellen zukünftigen litauischen sprach Wörzyn. Das zeigt dieses Wörterbooms Redaktionä (J. Jablonskio und K. Būgos) später nuweiktiche Arbeiten. 3. KARTOTEKA LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUI MEDŽIAGA Darbas prie A. Juškos žodyno J. Jablonskį paskatino rinkti medžiagą lietuvių schriftamjai sprach zu erforschen und Daten aufzuschreiben kartelėse sowie häufti kartotekoe, in der wurde zusammengeführt mehr als 14,5 taus. einetter kartelių, und worzer und sie 9 ‘į paar; 10 ‘trumpai nugraužė žolę; 11 ‘įskaudo’; 12 ‘su daug galvų ar didelėmis galvomis, galvingi’; 13 ‘sukietėja, sustraukia. 14 Bei J. Jablonskio kartoteka Beispielen werden Jablonskio benutzteten Gebieten zusammengefasst, bei LKŽe Beispielsweise solche, wie Wodyne. 15 K. Būga buvo vienas iš A. Juškos žodyno redaktorių. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 266 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX iliustruojančių sakinių zeichnetet noch mehr. Kartotekoje ist ziemlich viel sakinių, markierten santrumpa J. Ž.16, beispielsweise: Ans nugurgjojo17 virvę nedailei (J. Ž.) (žr. JJk nugurgjoti); Nudàbyk18 du mich, bo mir fingtai sugrubo (J. Ž.) (žr. JJk dãbyti); Pabaigs uns herai neivoti19 (J. Ž.) (žr. JJk neivoti); Jinai nerštės20 auf ihm für biis gestohlen (J. Ž.) (žr. JJk nerštis). Aptariant A. Juškos wördyno tarminę material, wurde bemerkt, dass dieses Wördyno und J. Jablonskio kartotekos Beispielsweise Übereinstimmung zeigt, daß der Redakteur positiv geschätzt A. Juškos eingesammlungte Material und selbst sie benutzt sah (plačiau. Sakalauskienė 2012: 269). J. Jablonskis nenusirašinėdavo A. Juškos sakinių paraidžiui, und pateikdavo ausgewählte ilustrationen nach der meines Metos Schriftungsprincipien, Saknisse kurzindavo, nepersirašinėdavo entsprechendmenų rusų oder lenkų Sprachen, obwohl kartotekoje bei einzelnen Wörtern Bedeutung erklärdavo und nicht litauens Sprache. A. Juškos Wodyno redagafung war eines von wichtigsten Faktoren beginnen kaupti kartotek das anderen litauensischen sprach Wörynu. J. Jablonskio aufgeschrieben lapeliai zeigen, dass seine kartoteka begonnen häufte XIX a. Ende, 1897 m. apsilankius Veliuonoje. Im Kartoteko gesammelt nicht nur Daten lebischer Sprache, sondern auch Wörter aus ausgegebenen Wörteryn21, verschiedensten Schriften, grožinės Literatur22. J. Jablonskis war immer überzeugt, dass ist nötig bendrines litauischer Sprachwörterbuch. 1918 m. Voroneže, schon nach Gardino Zeitraum (19121914 m.), gekta mehr als 1500 to Periods išleido mažos apimties Mūsų žodynėlį, į kurį buvo įtraukta tik nedidelė jo surinktos kartotekos žodžių dalis. Žodynėlyje (61 puslapio apimties) buvo pabendrines Sprachs Wörzer mit litawiškais 16 Schia santrumpa J. Jablonskis markierte aus A. Juškos Wodyno persirašytus Worte und Sakinius. 17 ‘nuvijo; 18 ‘nurenk; 19 ‘naikinti’; 20 ‘niršo. 21 Puikiai bewertetens Frydricho Kuršaicija Wortynek und Grammatikä J. Jablonskis in kartoteką eingeschukte nemažai Materialien. J. Jablonskis A. Juškos Wodyno I tomo antros Teils endagaeme Wörter in, aptardend redaguojamo Wodyno sprache, sehr oft rėmėsi Fr. Kuršaitius Wortynu und vergine letzteres Material mit andern litauensischen Sprachen tarm. J. Jablonskies kartoteko enthält žymėtų Fr. Kuršaičio pavarde. Kartotekos lapeliuose pasitaiko K. Sirvydo žodyno pavyzdžių. Jo nicht wenige Saknissen und Wörtern, patrikalbis (lenkųlotynųlietuvių) Wörteryn Dictionarium trium ligvarum, susilaukęs sogar fünfer Veröffentlichungen (I um 1620, II 1631, III 1642, IV 1677 und V 1713), einige Jahrhunderte war einer der wichtigsten Quellen der litauischen Schomosios Sprache (Palionis 1995: 18). 22 Aus Quellen Kenntnissen sieht, dass sudarytojas in kartoteką eingeschukte Wörter aus Simono Stanevičiaus, S. Daukanto, Žemaitės, Petro Avižonio, Antano Baranausko und kt. literaturlichen Werken. Artikeln Articles 267 / Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos Bedeutungen erklärungen und übersetzungen in rusų sprache. Alle Wörter waren sukirčiuoti. Zodynėlio Ziel war rein praktisch zu helfen Schülern zu lesen und zu verstehen lietuviškus Führungėlius. Deshalb in ihn hauptsächlich kam kamen tarmių Wörter und neueradarai, die der Kalbiniker teikete zu verwenden generrin in der Sprache. Unser Wörterchen ist wichtig nicht nur als neuen Terminens Quelle, aber und im Allgemeinen als erster bendrines Spraches norminamasis Wörterbuch. Woodynælis konnte auswachsen in litauischer Bendrines sprach Wör Dictionary. Daher kann noch eine Annahme, dass J. Jablonskis haendurch riesuliche kartotekä und leksikografischen Arbeits patirti, konnte schreiben solches Wortynie. Juolab, dass ewignehmer Erinnerungen ständig erwähnt sein Wunsch selbst zu schreiben Wörtsin. 4. LITUVI SCHWERZEINE J. Jablonskio lūkestį parengti aiškinamąjį lietuvių kalbos žodyną tarsi teilweise verwirklichete Lietuvių kalbos žodynas, der zusammenfügt tris unterschiediges Wortyns: tarminės, senųjų raštų und gegenwärtiger gemeinsrinės kalbos. Daher emphėžtinis besonderer J. Jablonskio kartotekos und Lietuvių Sprache Wörterno, dessen erster Organisator und Redakteur war K. Būga, Verbindung. Zodyno Redaktion aus verschiedenen Wählern erhielt einige Käžes Wörter, aus denen wurden gemacht nuorašai (maždaug 2530 taus. Kartelių). J. Jablonskio Aus kartotekos K. Būga nusirašė über 10 taus. Wörzer23, die später ein kamen in des großen Wodyno Fondus. In vielen Fällen J. Jablonskio kartotekos Wörter als vermischte in jenen Fonden, denn oft J. Jablonskio Material paßtem Wodyne nieikaip nicht markiert taisodama du Fällen nur Lokovės Santrumpa. Kad Wort aus J. Jablonskio kartotekos, kann man sehen nur litauensischen Sprach Wörterino kartotekos Lapelien. J. Jablonskis selbst nespannte schreiben litauischer Sprache Wörterno, aber seinen Werken viel beigestellt an solcher Wörterno vorbereitigenden Werken. 1924 m. erschien, das erste K. Būgos parengtą Lietuvių kalbos ordnyno sąsiuvinį Über er schrieb, dass es sehr außergewöhnliches Wortchen seines Spraches, welchosam leidžia nei latviai, nei lenkai, nei rusai. Žodyne surašyti visi žodžiai, kurie tebėra vartojami lig šiol raštuose ir šnekamojoje kalboje. Tačiau visuomenė, laukusi iš profesoriaus K. Būgos tik rašomosios kalbos žodyno, dabar ras žodyne daug visokios medžiagos, tinkančios ir reikalingos mūsų kalbos etimologijai, istorijai, die mittlerweile öffentlicher Sache nichtarmėms untersti (JR 1935: 294296). Der Wörterbuch selbst Text der Öffentlichkeit erscheinte nichtgewöhnlich, denn es war ein wissenschaftlicher Wörterbuch. Daher J. Jablonskis bedauerte, dass kalbamasis wörterbuch für jene hauptsächlich Menschen bestimmt wird, die schon gutes beherrschen die grundlegende schriften sprache und können, 23 Lituäischen Sprache wodyno redakcija kruopščiai peržiūrėjo J. Jablonskio raštus (vadovėlius, knygų vertimus et. kt.) und aus ihnen ist ausgeschrieben noch mindestens 14 taus. wörter (siehe plat. Lyberis 2009: 69). VILIJA SAKALAUSKIENĖ 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX 2000 m. ging aus das vierte DLKŽ4 Veröffentlichung. Im Wesentlichen ist es wiederholt dritte Wörterno-Ausgabe, nur pflichteten bemerkete korektūras Fehler. Redaktorių Kollegie die gleiche. 2003 m. wurde ausleista dieses Wodyno kompaktische plokštelė. Joche Wörteryn ergänzt aškinamąja wichtigsten Lituiniens und welt Ortovardzes Teil. Diese Wörterbuchversion wurde eingeladen in das Internet. 2003 m. Ende ausgeliefert fünftes DLKŽ5e Ausgabe, von neu redaguert, pflichtet und ergänzt nur elektronisch (kompakte Plokštelė mit knygelėje ausgedrucktu einführung, methodischen beratungen und arbeitung mit komputären Programm beschreibung), hinzugefügt separater Platz 3000 und weltweit Lithuanian und Weltweltovardžių Anhang erkläramoji wichtigsten Lithuanian und Weltweltovardžių Teil. 2006 m. Verbraucher erreichte etwas geänderter sechštas (trečias elektronischer) DLKŽ6e Veröffentlichung. Sein Redaktorų Kollegia die gleiche. 2012 m. publikuotes siebentes (utgewährte Version 2017 m.) DLKŽ7e Ausgabe ist gehalten aus sechstes Ausgabe plochštelės, jedoch von ihr gerokai unterscheidet. Größte dieser Wörter redaktion Untersumai: 1) verzichtet beispieline allgemeine Sprach nichtikienden (dėtų su pažyma ntk. =) Wörzer; 2) verzichtet Teil veraltusių und seltenerer regionalischer (mit psn. und tarmių markien) Wörter und Varien (behalt zweier taustiger); 3) verzichtet in früheren elektronischen DLKŽ Veröffentlichungen warse wichtigsten Lietuvos, mit ihr verbundenen kraštų und weltweiten Ortovernzien Teile (bei drei tausender Artikeln); 4) Wörter sukinčiuoti nach Zuständungen der Staatybnisischen litauischen Sprache Kommission; 5) zurechtzichten einiger Wörter Bedeutungen Erklärungen, pflichteten bemerktete Korektūras Fehler. In dieser Wörterno-Ausgabe eingefügt ein nedidelis (apie pustrečio šimto) DLKŽ7e nesamen Wörtern Beilage aus neuem bereitem Bendrinės litauischer Sprache Wörterno. Neues DLKŽ8e pratarmėje sagt der leitende Redakteur, dass žodynas entwickelt ist als Spracharbeiter für alle Weltlituenien und jenen kitataučiams, die litauischlich sind išmokę oder noch nur lernsi (DLKŽ8e, Pratarmė). Pflėžený Wörter universalität, denn, erstens, darin reflektierten alle gemeinsrines Sprachbrauchsbereiche, alle bentojamige ihrer Abwachen, zweitens, darin vorgestellt wird Verbrauchern notwendige Informationen über vorgesetzenden, normischen Wörtern Schriftybü, kirčiavimą, kaitymą, erklärten Art der Wörter Bedeutungen, vartosenes Beispielen der Wörter paroddė, in die gesagt nemaž pluoštas bilddingų bildungen, frazeologismü, sowie termin verschiedener Bereichen. Neujų Wortzes Beilage ergänzt zwei hundert Wörtern. DLKŽ8e bereitet aus aštunto druckdintischen DLKŽ erlaubnis. Hauptliche Neuheiten dieser Veröffentlichung: 1) Zurück einige früher als ungunstig gehaltene Worte, die Staatybliche litauischer Sprache Kommission anerkannt hat vartotinais generrinėje sparbe: bobutė ‘1. senelė, močiutė (tėvo oder mutters mutter) 2. zr. pribuvėja; kaladė ‘1. sieh. trinka. 2. siehe malka 3; lynchas gewaltvoller Ansturm der Menge ohne Gericht; 2) nach Nullungen der Staatlichen litauischen Sprachekommission ordnykyta Straipsniai / Articles 275 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos Wörterschreibung und Kirchiaufnahme: čiárdašas, čárdašas; drksti, drỹska (drỹksta), drsko; fjòrdas und pan. ; 3) erneuerte referodinischer Worteneinscheidung (in einigen Fällen zurückgegeben eine Kenntyma žr., welche war verzichtet bei der Ausarbeitung siebte DLKŽ erlaubnis): biznas žr. rimbas, buljònas žr. sultinys, gérbūvis žr. gerovė, pakalkas, ~ė. pataikūnas und kt. ; 5) zurückgeben einige Wörter, deren siebter DLKŽ erlaubnis verzichtet wegen der Druckdintischveröffentlichungs Umfangbeschränkung. 6. BENDRINS LIETUVI SPRECH WORDSTAHLEN Visai kitoks nei Dabartinės lietuvių kalbos žodynas tiek leksikos sudėties, tiek paties žodyno struktūros ir rengimo metodikos atžvilgiu yra šiuo metu rengiamas elektroninis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Jame galima rasti pačią naujausią leksiką, vartojamą nach 2000-ųjų Jahren bis diesen Tagen, beispielsweise: feisbukas, gūglas, gūglinti, jutubas. In das Wörterbuch werden auch instagrams, skaipas, tweiteris und kt aufgenommen. Menint DLKŽ fünfzigjährig, der leitende Redakteur dieses Wörterbuches akzentuierte, dass bei erteilen in die Hände Nutzerzes dritte DLKŽ-Ausgabe, wurde geschrieben, daß unbedingt benötigt werde eines größeren allgemeineres Sprachwörters, welche drei oder vierer Volumen, mit mehr Artikeln und besonders wortosenen Beispielen (Keinys 2004: 82). BLKŽ diesen lūkestį verwirklicht. Schreßend, redagierend und approbierend BLKŽ berücksichtigt sich in die reale Wörzer vartoseną, ihren Kirchiauens polinkius, aber unter Beibehaltung generrines Sprachennormen. Daher, Wodyne bereitgestellt jetzt funktionierendende regelinga bendrines Sprachen Leksika. Deshalb verzichtet man nichtžs Teils auf passenischen, tarmischen, eigingų nur nauurai sričiai Wörtern und einschließt man wo was mehr negu war dooma früher internationalen Wörtern, Terminen, naujažodžių, einvardijančių naujas realijas. Der Hauptunterschied dieses Wörterbooks vom DLKŽ verschiedener Ausgaben ist Wörterbooms Schreibung und Redagaung nicht nur abėcėliškai, aber und, größesne Teil, leksischen semantischen Gruppen. Darüber hinaus gehalten wird das Prinzip, dass das Wort muss erklärt taip pat galima rasti šiame žodyne (Liutkevičienė 2006: 14). Be jokios abejowerden allen verständamais, semantisch und stilistisch neutralen Wörtern, die näs, BLKŽ Organisatoren benutzt sich sukaupta früherer, in diesem Artikel schon erwähnten (LKŽe, DLKŽ), anderer litauischer und fremder Sprachen Wortyner patirtimi, basiert auf aktuellen wissenschaftlich untersuchamanen Arbeiten, Datenynen, Textynen. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Tikslinga paminėti vieną kitą iš daugelio DLKŽ ir BLKŽ skirtumų: 1) atsisakyta lizdinio28 giminiškų žodžių pateikimo29; 2) antraštiniais žodžiais iškeliami ir aiškinami visi apibrėžtyse vartojami žodžiai; 3) iškeliami ir aiškinami labiau paplitę, leksikalizierte Wortverbindungen und zusammengesetzte Termine30; 4) alle BLKŽ Überschriftenwörter oder ihre Bedeutungen, außer nur pavienius Fällen, illustrierend werden vartosenes Beispielen; 5) alle iliustracischen Saknungen Worte kirchierend; 6) einiger Wörter (pvz., būdvardžių, prieveiksmių) in den Artikeln ausgeschieden wird mehr morfologischer Formen (aukštesniojo, höchsten Grades, įvardžiuotinių); 7) markiert syntaksischer veiksmažodžių, in einzelnen Fällen būdvardžių und frazeologischen Verbindungenung; 8. angegeben mehr grammalische Informationen; 8) verzichtet nichtiktinens Wörterinschließung in BLKŽ makrostruktūru und kt. Über DLKZ, der einst den selben Zweck hatte und die selben erklärenden und normierenden Funktionen erfüllte, und BLKZ Unterschiede, bei dem Vergleich beider Wörterbuchstaben b, obhaltstiger Wörter, wurde von den BLKZ-Redakteuren selbst eine ausführliche Analyse durchgeführt, deren Ergebnisse nicht nur die Richtigkeit der gewählten Wörterbuchaufstellung bestätigten, sondern auch Verbesserintinssmula zeigten (Liutkevičienė, Muritytė 2015: 86, 139). Angesichts der Ergebnisse dieser Untersuchung, ständig überwachtes Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (LKND) antraštynas. Daher, Wörterbuch wird erstellt unter Berücksichtigung an ständig künftiger Sprache Lage, neuem Wissensgesellschaft sowie prestižinischer Sprachkonsum Bedürfnisse, in neuesten Bendrines Spracherforschung, Norminungs Ergebnisse, veröffentlichte oder sonst pareikstą anderer Wörteryns sowie bereitenden dieses Wörterbuch Texten Kritik. APEBENDINAMOSIOS-NOTABES 1. Umblickend gegenwärtiger und gemeinsrines litauensischer Sprache pab. iki XXI a. pirmųjų dešimtmečių matyti, kad vienas išskirtiniausių XIX a. leksikografinių darbų – Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodynas padėjo pamatus aiškinamajam lietuvių kalbos žodynui. Tai svarbus leksikoWörteryns Entwicklung seit XIX a. grafinis neuen Typs schnekamosios Sprache aiškinamųjų Wortyns Quelle, neuer XIX. a. antrosios halbes gesellschaftene. 28 In einigen Artikeln sogenanntes Einschuktnis (plačiau seh. Liutkevičienė, Murmulaitytė 2015: 84). 29 BLKŽe skirtingai nuo DLKŽ atskirais antraštiniais žodžiais pateikiami deminutyvai, veiksmažodžių ir būdvardžių abstraktai, prieveiksmiai, daiktavardžių su priesagomis -tojas, -ėjas vediniai. 30 Eine von BLKŽe Neuovien als Überschriften erhoben werden und häufiger verwendet werden dvižodžiai oder keliažodžiai Begriffe oder einfach realijų Nameniniai (Liutkevičienė 2010: 147). Artikeln Articles 277 / Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos 2. A. Juškos wodyne begonnen Sprache standardisierung Prozess, den tęsė und J. Jablonskis, war bedeutend für die Geschichte der litauischen bendrines Sprache. Grundsine tarme und Wodyno autorius, und redaktorius passterko vakarų aukštaičių tarmę. J. Jablonskis war überzeugt, dass ist nötig litauischer bendrines sprach wörterbuch, geschrieben allen begreifama Sprache. 3. Als erster bendrines Spraches norminamasis Wörterwörter und neuen Terminen Quellein war bedeutender J. Jablonskio Unser Wortynélis, galėjęs auswachsen zu litauischen rašomosios Sprache Wörnern. J. Jablonskis selbst nespannte schreiben litauischer Sprache Wörterno, aber seinen Werken viel beigestellt an solcher Wörterno vorbereitigenden Werken. 4. J. Jablonskio lūkesčius teilweise verwirklichte litauischer Sprache Wörteryn, dessen Redakteur K. Būga seinen leksikografiný Weg auch begann redaguodamas A. Juškos Wortyni. litauischer Sprache Wörterynas einer wichtigsten aiškinamųjų litauesischer Sprache veikalų, begann neues litauischen Leksikographies Entwicklungs Etappen. Wörterdaten Bedeutung und Bedeutungskraft für heutige Untersuchungen zeigen mehrere elektronische Versionsausgaben. 5. Gausi und verschiedener Wörterbuchmaterial litauischer Sprache ermöglichte vorzubereiten Gegenartlichen litauischer Sprache Wörterbuch und andere seine Ausgaben (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2021). Analysierend verschiedene DLKŽ Veröffentlichungen, unterstreichtet, dass allen Veröffentlichungen aktualüs Wöryns makrostruktūras Aufstellung Fragen, einer von ihnen Wortzes selection, und einer von seltsamsten Aufgaben Leksikos normmining. 6. Elektroninis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas – visai kitoks nei Dabartinės lietuvių kalbos žodynas tiek leksikos sudėties, tiek paties žodyno struktūros ir der Erstellung in Bezug auf die Methodik. Der Hauptunterschied dieses Wörterbuchs vom DLKŽ verschiedener Ausgaben ist Wörterbuchsschreibung und Redagaung nicht nur abėcėliškai, aber und leksischen semantischen Gruppen. BLKŽ erstellt wird unter Berücksichtigung an ständig künftige Sprache Lage, tojimo poreikius, į naujausius bendrinės kalbos tyrimo, norminimo rezulneuen Wissensgesellschaft sowie prestižischen Sprache vartatus, anderer Wortynen und erstelltem Kritik dieses Wörterno-Texts. 7. Jeder erkläramasis litauesischer sprachwörtern einig oder anders gabet impulse zu denken über einen neuen tobulesnį wortyn oder nächste seine ausgabe. aus abtatten Wörterynen Jeder hatte sein eigenes tąsä, förderte bewegeten zuerstn, pasisemti aus frühesniojo patirtie, nichtzu wiederholen fehler, finden neuer zusammensetzung und redagierung manieren. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX VIETOVI ABKRÜMPINMAI Als Alsdžiai, Plùngės r. Puš Pùšalotas, Pãsvalio r. Skap, Skp Skãpiškis, Kùpiškio r. Vkš Viekšnia, Mažekių r. ŠALTINIAI IR SUTRUMPINIMAI BLKŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. ed. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 20132022. Prieiga internet: httpsekalba.lki.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas. DLKŽ1 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, atsak. red. J. Kruopas, 1. Ausgabe, Vilnius: Staatybliche politische und wissenschaftliche Literaturverlag, 1954. DLKŽ2 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, atsak. red. J. Kruopas, 2. ausgabe, Vilnius: Mintis, 1972. DLKŽ3 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 3-iasis ausgabe, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Verlag, 1993. DLKŽ4 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 4.audition, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Verlagsinstitut, 2002. DLKŽ5e Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 5. elektronische Ausgabe, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2003. DLKŽ6e Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys. 6.a (3-ias elektronischer, 4-as internetischer) Ausgabe, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. [Internetinischer Variante seit 2015 m. öffentlich nicht mehr pryendet.] DLKŽ7e Dabartischen litauischen Sprachen Wortyns, vyr. red. St. Keinys, 7.ase (5-ste onlineinis) ausgabe, aktualisierte version, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. [Internetinischer Variante ab 2022 m. öffentlich nicht mehr pryendet.] DLKŽ8e Dabartlichen litauischen Sprachen Wörteryn, vyr. red. St. Keinys, 8. (sechste elektronische Internetinis) Ausgabe, aktualisierte Version, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. / Prieiga internet: https ekalba.lki.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas. DOI: doi.org/10.35321/dlkz. JJk Jonas Jablonskis. litauischen Sprachen Wörteryn Material kartoteka, aufbewahrt LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, F-99. Artikeln Articles 279 / Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos J – Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ [Litovskij slovar’ A. Juškeviča s’ tolkovaniem’ slov’ na russkom’ jazykach’], ausp. zweiter [vyp. vtoroj], Sanktpeeterburg [Sanktpeterburg], 1904, ILIX. LKND Miliūnaitė Rita, Aleksaitė Agnė. neuer litauischer Sprachežodžių duomenynas, kontinustischer onlineiniser Znynynas seit 2011 m., sud. und ats. red. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internet: https:ekalba.lki.lt/naujazodziai. DOI: doi.org/10.35321/neol. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas 120 (19412002), red. kolegija G. Naktinienė, e. variantas, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta version, 2018). Prieiga internet: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. LITERATŪRA Balašaitis Antanas 1999: Dabartinės lietuvių kalbos žodyno Čikagos leidimas (1962). – Gimtoji kalba 5, 28–31. Balašaitis Antanas 1999a: Dabartinės lietuvių kalbos žodyno Čikagos leidi - mas (1962). – Gimtoji kalba 6, 28–32. Balašaitis Antanas 2018: Žodžiai ir žodynai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Čepaitienė Giedrė, Lapinskienė Lionė, sud., 2010: Atsiminimai apie Joną Jablonskį, Vilnius: Gimtasis žodis. Endzelīns Jānis 1971: Darbu izlase 1, Rīga: Zinātne. Gritėnienė Aurelija 2017: Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne. – Bendrinė kalba 90, 1–19. Jakaitienė Evalda 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. JR – Jablonskio raštai 4, red. J. Balčikonis, Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys, 1935. Keinys Stasys 2004: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas per penkiasdešimt metų. – Kalbos kultūra 77, 76–83. Klimavičius Jonas 1997: Kas yra bendrinės kalbos leksika? Sampratos, nuomonės ir prietarai. Žodyno praktika ir teorija. Vartojimo reikmės ir problemos. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 20–32. Kruopas Jonas 1998 [1968]: Rinktiniai raštai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 280 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Lyberis Antanas 2009: Leksikografijos teorija ir praktika, sud. Z. Šimėnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Liutkevičienė Danutė 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1. Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, red. kolegija D. Liutkevičienė, R. Mikulskas, D. Murmulaitytė, sud. R. Petrokienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–33. Liutkevičienė Danutė 2010: Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos. – Kalbos kultūra 83, 141–150. Liutkevičienė Danutė, Murmulaitytė Daiva 2015: Nuo Dabartinės prie Bendrinės lietuvių kalbos žodyno. – Leksikografija ir leksikologija 5, sud. A. Gritėnienė, red. kolegija J. Girčienė, L. Levancevič, D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, I. Zuicena, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 83–146. LKŽi – Lietuvių kalbos žodyno instrukcija, Vilnius: 1980. Mikulėnienė Danguolė 2022: Lietuvių kalbos instituto istorija: kalbotyros aneksija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Naktinienė Gertrūda 2005: „Lietuvių kalbos žodyno“ taisymai elektroniniame variante. – Kalbos kultūra 78, 191–203. Naktinienė Gertrūda 2012: Elektroninio Lietuvių kalbos žodyno naujovės. – Kalbos kultūra 85, 92–102. Palionis Jonas 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Piročkinas Arnoldas, sud., 1991: Jonas Jablonskis. Straipsniai ir laiškai. Vilnius: Mokslas. Rutkovska Kristina 2021: Leksikografiniai šaltiniai lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio tyrimuose. – Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje 2. Liaudiškasis, tautinis, daugiatautis ir daugiakultūris paveldas, Vilnius, Liublinas: Vilniaus universiteto leidykla, 181–200. Sabaliauskas Algirdas 1997: Kazimieras Būga ir lietuvių leksikografija. – Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 1–4. Sakalauskienė Vilija 2010: Dialektizmų atranka dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynuose. – Leksikografija ir leksikologija 2. Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms, sud. V. Sakalauskienė, A. Auksoriūtė, red. kolegija O. Karaeva, I. Lemeškin, G. Naktinienė, R. Petrokienė, V. Sakalauskienė, J. Zabarskaitė, vyr. red. Z. Šimėnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 295–305. Straipsniai / Articles 281 Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos Sakalauskienė Vilija 2012: Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodyno tarminė medžiaga. – Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas. Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms (su CD), sud. A. Auksoriūtė, red. kolegija D. Mikulėnienė, V. Sakalauskienė, Z. Sawaniewska-Mochowa, V. Šaudiņa, P. Zemlevičiūtė, vyr. red. A. Auksoriūtė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 256–274. Sakalauskienė Vilija 2021: Leksikografinis Jono Jablonskio palikimas. – Kultūros studijos Panevėžyje. Jonas Jablonskis, sud. L. Lapinskienė, Panevėžys: Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“, 32–44. Sawaniewska-Mochowa Zofia 2002: Ze studiów nad socjolektem drobnej szlachty kowieńskiej XIX wieku (na podstawie słowników przekładowych Antoniego Juszkiewicza), Bydgoszcz: Wydawnictwo Akademii Bydgoskiej im. Kazimierza Wielkiego. Sawaniewska-Mochowa Zofia 2014: Lietuviški XIX amžiaus verstiniai žodynai – regioninės lenkų kalbos tyrimų šaltiniai. – Leksikografija ir leksikologija 4, sud. R. Petrokienė, red. kolegija S. Berg-Olsen, O. Kažukauskaitė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, Z. Sawaniewska-Mochowa, J. Urbanavičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 123–138. Tolutienė Birutė 1961: Antanas Juška leksikografas. – Literatūra ir kalba 5, 87–377. Urbutis Vincas 2010: Knygos apie žodžius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vitkauskas Vytautas 2001: Baigiant didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“. – Kalbos kultūra 74, 109–113. Vosylytė Bronė 2002: K. Būga žodynininkas. – Kelias į didįjį Žodyną, sud. K. Morkūnas, K. Vosylytė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 50–80. The Development, Uniqueness and Interrelationship of Lithuanian Explanatory Dictionaries SUMMARY In the 19th century, as a social, cultural, and literary renaissance began, many Lithuanian intellectuals recognized that, in addition to grammar books, dictionaries could also help develop the Lithuanian written language. Consequently, they embarked on the compilation of Lithuanian language dictionaries. The article reviews the development of current and VILIJA SAKALAUSKIENĖ 282 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX Standard Lithuanian language dictionaries from the end of the 19th century to the first decades of the 21st century. The exploration is grounded in the analysis of the most explanatory prominent dictionaries of the era and specific examples drawn from these references. The article also scrutinizes the most important problems that the compilers of Lithuanian dictionaries may face. The empirical basis of the study consists of the data from Antanas Juškas LithuanianPolish dictionary, the card index of Jonas Jablonskis Material for the Lithuanian Language Dictionary, Lithuanian Language Dictionary (LKŽe), various editions of the Modern Lithuanian Language Dictionary (DLKŽ) and the data from the electronic Standard Lithuanian Language Dictionary (BLKŽe). The Lithuanian Polish dictionary, edited by the renowned Lithuanian lexicographer and folklore collector Antanas Juška, stands as one of the most remarkable lexicographical achievements of the 19th century. The importance and significance of this dictionary were also appreciated by Jonas Jablonskis, who took the first steps in lexicographic work by editing Juškas dictionary. The work on the dictionary encouraged the linguist to collect material for a study of the Standard Lithuanian language, write the data on cards and catalogue them in a card index. Jablonskis aspiration to compile a Lithuanian standard language dictionary found practical realization in the Lithuanian Language Dictionary, which combines three different dictionaries, encompassing written and dialectal forms, texts from diverse historical periods, and modern standard language. The wealth of diverse material within this dictionary paved the way for the creation of the Dictionary of the Contemporary Lithuanian Language (1954) and its subsequent editions (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2017, 2021). The electronic dictionary of the Standard Lithuanian Language that is currently being edited, unterscheidet itself by featuring a distinct lexicon structure and the methodology for its compilation. Each published dictionary served as a catalyst, inspiring the writing of a new and morerefined dictionary or the development of fresh editions. Eingeleitet 2023 m. Juli 18 d. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva vilija.sakalausk[email protected]