Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos

S aipsniai / A icles 259 VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g./0000-0002-0487-7710 Mokslinių y imų k yp ys: e noling is ika, leksikog a ija, leksikologija. DOI: doi.o g/10.35321/all89-12 LIETUVIŲ KALBOS AIŠKINAMŲJŲ ŽODYNŲ RAIDA, SAVITUMAS IR TARPUSAVIO SĄSAJOS The De elopmen , Uniqueness and In e ela ionship o Li huanian Explana o y Dic iona ies ANOTACIJA S aipsnyje apž elgiama daba inės i bend inės lie u ių kalbos žodynų aida nuo XIX a. pab. iki XXI a. pi mųjų dešim mečių, emian is s a biausiais o laiko a pio žodynais i konk ečiais ų žodynų pa yzdžiais. Vienas išski iniausių XIX a. leksikog a inių da bų – žymaus lie u ių leksikog a o i au osakos inkėjo An ano Juškos lie u ių–lenkų kalbų žo- dynas. Šio žodyno s a bą i eikšmingumą į e ino i Jonas Jablonskis, ku is pi muosius leksikog a inio da bo žingsnius žengė edaguodamas A. Juškos žodyną. Da bas p ie žodyno kalbininką paska ino ink i medžiagą lie u ių bend inei kalbai y inė i, duomenis už a- šy i ko elėse i kaup i a ski oje ka o ekoje. Iš dalies J. Jablonskio lūkes į pa eng i lie u- ių bend inės kalbos žodyną įgy endino Lie u ių kalbos žodynas, ku is a si sujungia is ski ingus žodynus: a minės, senųjų aš ų i daba inės bend inės kalbos. Gausi i į ai i šio žodyno medžiaga leido pa eng i Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954) i daugelį ki ų jo leidimų. Kiek ienas išleis as žodynas da ė ienokį a ki okį impulsą gal o i apie naują obulesnį žodyną a ki ą jo leidimą. Visai ki oks iek leksikos sudė ies, iek pa ies žodyno s uk ū os i engimo me odikos a ž ilgiu y a šiuo me u engiamas elek oninis Bend inės lie u ių kalbos žodynas. S aipsnyje g ildenamos s a biausios p oblemos, iškylančios lie u- ių aiškinamųjų žodynų engėjams. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX ESMINIAI ŽODŽIAI: leksikog a ija, aiškinamieji žodynai, An anas Juška, Jonas Jablonskis, Lie u ių kalbos žodynas, Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Bend inės lie u ių kalbos žodynas. ANNOTATION This a icle aims o show he e olu ion o he dic iona ies o he mode n and s anda d Li huanian language om he end o he 19 h cen u y o he 21s cen u y, based on he mos impo an dic iona ies o he pe iod and speci ic examples o hese dic iona ies. One o he mos ou s anding lexicog aphical wo ks o he 19 h cen u y is he Li huanian–Russian– Polish dic iona y by he amous Li huanian lexicog aphe and olklo e collec o An anas Juška. The impo ance and signi icance o his dic iona y we e also ecognised by Jonas Jablonskis, who ook he i s s eps in lexicog aphical wo k by edi ing he dic iona y o A. Juška. His wo k on he dic iona y p omp ed he linguis o collec ma e ials o esea ch on he Li huanian w i en language, o eco d he da a on ca ds and o keep hem in a sepa a e ca d ile. Jablonskis’ wish o compile a dic iona y o he s anda d Li huanian language was pa ly ul illed by he Dic iona y o he Li huanian Language, which combines h ee di e en dic iona ies: he dialec al, he old w i en and he mode n s anda d Language. The ich and a ied ma e ial in his dic iona y made i possible o compile he Dic iona y o he Mode n Li huanian Language (1954) and many o he edi ions. Each o he dic iona ies has gi en ise o one o ano he impulse o hink abou a new and imp o ed dic iona y o ano he edi ion. The cu en Dic iona y o he S anda d Li huanian Language is qui e di e en in e ms o i s lexical composi ion, s uc u e and me hodology. The a icle e eals he mos impo an p oblems ha he compile s o explana o y dic iona ies may ace. KEYWORDS: lexicog aphy, explana o y dic iona ies, An anas Juška, Jonas Jablonskis, The Dic iona y o he Li huanian Language, The Dic iona y o he Mode n Li huanian Language, The Dic iona y o he S anda d Li huanian Language. ĮVADAS Pasak Jono K uopo, po Kons an ino Si ydo žodyno epochos Lie u oje be- eik du šim mečius sus ojo lie u ių leksikog a ijos da bas (K uopas 1998: 423). Tik XIX a., kai p asidėjo isuomeninis, kul ū inis i li e a ū inis pakilimas, daž- nas iš lie u ių š iesuolių, sup a ęs, kad no min i i ugdy i lie u ių bend inę1 1 Senesni bend inės kalbos e minai – li e a ū inė i ašomoji kalba. S aipsnyje pasi ink as isiems laiko a piams ienas e minas – bend inė kalba, be kalban apie p ocesą, a ojamas kalbos s an- da iza imo e minas. S aipsniai / A icles 261 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos kalbą gali ne ik g ama ikos, be i žodynai, ėmėsi lie u ių kalbos žodynų suda- ymo da bo. Todėl ne ienas iš jų p adėjo ink i žodžius i ašy i žodynus (ne e- ai pag ečiui su g ama ika), daugiausia d ikalbius a ikalbius, ski us p ak iškai moky is lie u ių kalbos (Palionis 1995: 191). Deja, dauguma suda y ų žodynų aip i liko ank aščiuose. Tai Dionizo Poškos, Simono Daukan o, Dominiko Su ke ičiaus, Lau yno I inskio, And iaus Ugenskio, Mikalojaus Akelaičio i k . Daugelio ų au o ių žodynų ank aščių likimas nežinomas (Sawaniewska- Mochowa 2014: 123; Balašai is 2018: 93). Šio y imo ikslas – apž elg i daba inės i bend inės lie u ių kalbos aiški- namųjų žodynų aidą nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. pi mųjų dešim mečių, emian is s a biausiais o laiko a pio žodynais i konk ečiais ų žodynų pa yz- džiais. Siekian šio ikslo keliami okie užda iniai: 1) a skleis i aiškinamųjų žo- dynų iš akas; 2) pa ody i kalbos s anda iza imo siekį XIX a. aiškinamuosiuose žodynuose; 3) emian is konk ečiais žodynų pa yzdžiais ilius a y iai a skleis i daba inės i bend inės lie u ių kalbos žodynų mak os uk ū os ki imą i nau- jo es. Ty ime aikomas desk ip y inis i g e inamasis me odai, ku iais emian- is pa odoma lie u ių aiškinamųjų žodynų aida, a skleidžiamas analizuojamų žodynų medžiagos san ykis, iš yškinama žodynų speci ika, sa i umas i sąsajos. Empi inį y imo pag indą suda o An ano Juškos lie u ių–lenkų kalbų žody- no2, Jono Jablonskio Lie u ių kalbos žodynui medžiaga ka o ekos, Lie u ių kal- bos žodyno (LKŽe), į ai ių Daba inės lie u ių kalbos žodyno (DLKŽ3) leidimų i elek oninio Bend inės lie u ių kalbos žodyno (BLKŽ) duomenys. 1. ANTANO JUŠKOS LIETUVIŲ–LENKŲ KALBŲ ŽODYNAS Vienas išski iniausių XIX a. leksikog a inių da bų – žymaus lie u ių lek- sikog a o i au osakos inkėjo A. Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodynas. Jo au- o ius siekė pa eik i ą leksiką, ku i nieku nebu o išspausdin a a už iksuo a. Žodynui medžiaga p adė a ink i 1850 m. (Sawaniewska-Mochowa 2002: 42), apie 1860 m. p adė as ašy i žodyno eks as. Iš iso bu o išspausdin os ys 2 Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ, вып. второй, Санктпетербург, 1904, I–LIX. 3 Su umpinimas be indekso a ojamas apibend in ai, kai kalbama apsk i ai apie Daba inės lie u ių kalbos žodyną. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX A. Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodyno dalys4 (apie žodyno edaga imą i e- dak o ius plačiau ž . Sakalauskienė 2012: 257–267; Balašai is 2018: 154–161). Pi masis šio žodyno edak o ius Filipas Fo una o as pab ėžė, kad A. Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodynas – ai gy osios5 kalbos leksikos i jos a ojimą ilius uojančių bei aiškinančių sakinių inkinys (Sakalauskienė 2012: 256), ku- io kelios dalys bu o išspausdin os p aėjus ne keliems dešim mečiams nuo žo- dyno pa ašymo. Domėdamasis als iečių bui imi i kul ū a, žodyno au o ius sa o da bą pi miausia sky ė lie u ių in eligen ijai6. A. Juška žodyne už iksa o daugybę kalbos ak ų, susijusių su kasdiene namų apy oka, eikiančių e nog a- inių i au osakos žinių. Liaudies šnekamosios kalbos panaudojimas žodynui, jo gausi medžiaga u ėjo didžiulę eikšmę i bend iems lie u ių kalbos y i- nėjimams bei p ak iniam kalbos da bui – isos au os bend inei kalbai ku i i ugdy i. A. Juška, kaip leksikog a as, su okęs gy osios kalbos, au osakos i e nog a ijos s a bą nacionalinės kul ū os ugdymui, kelias dešim is me ų su ne- išsenkančia ene gija už ašinėjo lie u ių kalbos žodžius, posakius, inko dainas, s ebėjo bei ap ašinėjo pap očius. Lie u ių liaudies kalbą A. Juška e ino ne ik kaip ilologinių ak ų šal inį, be k eipė dėmesį i į žmonių psichologiją, minčių eiškimo būdą, ieškojo kalboje pap as ų žmonių gy enimo, adicijų, is o inio pa y imo a spindžių. Už ašydamas sa o žodynui daugiau kaip 30 000 žodžių iš šnekamosios kal- bos, A. Juška lie u ių leksikog a ijoje pasuko nauju keliu – nuo medžiagos iš a- šinėjimo iš senųjų i naujesnių aš ų p ie šnekamosios kalbos kaip pag indinio i neišsemiamo šal inio (Tolu ienė 1961: 89). Taigi, A. Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodynas – s a bus leksikog a inis šal inis, naujo ipo šnekamosios kalbos aiškinamasis žodynas. Pasak A. Balašaičio, lie u iškoji žodyno dalis y a ne ien žodžių a ojimo ilius acijos, be dažnai i žodžių eikšmių aiškinimai, ku ie pap as ai y a ne žodyno au o iaus, o už ašy i iš žmonių kalbos (Balašai is 2018: 158). Žodyno ank aščiai i a ski os jų edakcijos odo ingiuo ą i sudė ingą kelią, labai įdomų i e ingą lie u ių bend inės kalbos kū imosi bei ys ymosi 4 1897 m. I omo pi ma dalis, apiman i A–D aides ( edaga o F. Fo una o as), 1904 m. I omo an a dalis, apiman i E–G aides ( edaga o J. Jablonskis), 1922 m. II omo pi ma dalis, apiman i K aidės dalį iki žodžio kukš uo ies ( edaga o K. Būga). Ki i žodyno edak o iai: Janas Boduenas de Ku enė, Ju gis Šlapelis i G igo ijus Uljano as. Spausdinimu ūpinosi Viačesla as Jagičius, F. Fo una o as, Aleksejus Šachma o as (Sakalauskienė 2012: 257). 5 S aipsnyje sinonimiškai a ojami e minai gy oji, liaudies i šnekamoji kalba. 6 A. Juškos žodynas bu o naujas o me o isuomenei. Tų laikų lie u ių š iesuoliai mokslus bu o ėję daugiausia lenkiškose mokyklose, odėl lenkų kalba y a o g e a gim osios lie u ių. Visai su- p an ama, kodėl A. Juška lie u ių kalbos žodynui pasi inko lenkišką e imą. Jo eikėjo ne iek lenkų isuomenei, kiek pa iems lie u iams (Sakalauskienė 2012: 256). Jonas Juška, edaguodamas žodyną, p idėjo e imą į usų kalbą (plačiau ž . Sakalauskienė 2012: 257–258). S aipsniai / A icles 263 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos eigai y inė i (Sakalauskienė 2012: 264). Daugelį A. Juškos žodyne pa eik ų e- esnių žodžių, pa yzdžiui, g is ‘gė imas, gė alas’, ge nõ a ‘ge ano is, ge ų no ų žmogus’, da i šiandien andame Daba inės lie u ių kalbos žodyno į ai iuose leidimuose. LKŽe duomenimis, A. Juškos žodyne pa eikiamas eiksmažodis jo alúo i ‘ uoš i kiaulėms ėdalą, jo alą’ eikšme ‘ e s i, jauk i, ne a ką da y i’ a ojamas aka ų aukš aičių kauniškių (Veliuonoje, Ž i gždaičiuose) i pie ų aukš aičių (Liškia oje). Į ai iuose Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimuose šio eiksmažodžio de inicijos odo eikšmės pla ėjimą i daba inę a oseną (ž . 1 len elę). 1 LENTELĖ. Kai ku ie A. Juškos žodyno žodžiai Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimuose JŽ DLKŽ1DLKŽ2DLKŽ7eDLKŽ8e g is Gi a y a d ū s gė is pa ugpiū į. Gė is į sk andį a sidu ia pa s emplę. Ligonis ienu gė iu gy as. 2 g is‘gė imas, gė alas’: Ligonis ienu gė iù gy as. 2 g is‘gė imas, gė alas’: Ligonis ienu gė iù gy as. 2 g is‘gė imas, gė alas’: Ligonis ienu gė iù gy as. 2 g is ‘gė imas, gė alas’: Ligonis ienu gė iù gy as. ge nõ a Ku s ge ą nó ą u i, as ge nõ a. ge no à ‘ge ano is, ge ų no ų žmogus’; ge no à ‘ge ano is, ge ų no ų žmogus’; ge no à ‘ge ano is, ge ų no ų žmogus’; ge no à ‘ge ano is, ge ų no ų žmogus’; jódy i1. Tankiai jodau aš i ki ą jodinu. 2. e l. Vakis i megės jódos, . y. g ùmias (siaũčia). . jó i, kùl is, siaũs i, g ùm is. jódy i 1. ‘a klį a ki ą ką jo i’: Ži gą jódy i. Visi jódo, niekas neše ia ( lk. slenks is). Pie a išmindy a, išjódy a (iš emp a). 2. šnek. ‘ui i, eng i’: Jódy i, užjódy i ką. 3. sng . ‘siaus i, išdykau i’: Vaikai, nesijódyki e! jódy i 1. džn. jo i 1: Kad i nupi ksi ži gelį, be nejódysi (d.). 2. p k. ‘ a gin i, eng i’: Ponai jódė žmones. jódy is ‘siaus i, išdykau i’: Vaikai, nesijódyki e! jódy i 1. džn. jo i 1: Kad i nupi ksi ži gelį, be nejódysi (d.). 2. p k. ‘ a gin i, eng i’: Žmones jódy i. jódy is ‘siaus i, išdykau i’: Vaikai, nesijódyki e! jódy i1. džn. jo i 1: Kad i nupi ksi ži gelį, be nejódysi (d.). 2. p k. ‘ a gin i, eng i’: Žmones jódy i. jódy is ‘siaus i, išdykau i’: Vaikai, nesijódyki e! jo alúo i‘ uoš i kiaulėms ėdalą’; jo alúo i ‘ e š i jo alu, jo alin i’; jo alúo i 1. ‘ e š i jo alu’; 2. p k. ‘ne a ką da y i, maišy i, jauk i’; jo alúo i 1. ‘ e š i jo alu’; 2. p k. ‘da y i ne a ką, maišy i, jauk i’; jo alúo i ‘ e s i, jauk i, ne a ką da y i’; VILIJA SAKALAUSKIENĖ 264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX A. Juškos žodyne už iksuo as a minis eiksmažodis jódy is į auk as i į Bend inės lie u ių kalbos žodyną: jódy is4. sng . šnek. ‘išdykau i, siaus i’: Vaika, nesijódyki ! 2. JONAS JABLONSKIS IR ANTANO JUŠKOS ŽODYNAS A. Juškos žodyno s a bą i eikšmingumą į e ino i J. Jablonskis, ku- is pi muosius leksikog a inio da bo žingsnius žengė edaguodamas šį žodyną. J. Jablonskis ik inęs lie u iškus žodžius šnekamojoje kalboje7, u ėjo p ogos pa ik in i i jų seman iką. Redak o iaus ne enkino lie u iškų žodžių usiškas8 e imas. Todėl usišką e imą jis aisė pagal a mėse a ojamas eikšmes, o ne pagal nu ody as A. Juškos ank aščiuose. J. Jablonskis pi miausia iškėlė kalboje plačiau žinomą, pag indinę žodžio eikšmę, o paskui – as eikšmes, ku ios bu- o s a bios s aipsnio ilius acinei medžiagai sup as i. Pasak J. Jablonskio, Juška už ašęs kokį posakį iš žmonių lūpų p ieš į ašyda- mas į sa o žodyną gana dažnai jį gludinda o, da yda o pilnesnį, s engdamasis pa eik i li e a ū iškesnį i aisyklingesnį, be aip da ydamas panaikinda o oms azėms būdingas ypa ybes (Pi očkinas 1991: 116). Kalbos s anda iza imo p ocesas žodyne y a eikšmingas lie u ių bend i- nės kalbos is o ijai. J. Jablonskis, negalėdamas nus a y i, iš ku ios a mės ku į žodį a ba sakinį A. Juška bu o už ašęs, nesi yžo a s a inė i a miškumų i ie- nodino žodyno medžiagą ęsdamas au o iaus p adė ą kalbos s anda iza imą. Pag indine a me, kaip i au o ius, jis pasi inko aka ų aukš aičių a mę, nes isada bu o įsi ikinęs, kad y a eikalingas lie u ių bend inės kalbos žodynas, pa ašy as isiems sup an ama kalba. 7 J. Jablonskiui kaip edak o iui bu o suda y os sąlygos pa ik in i žodžius lie u ių kalbos a - mėse. Vasa os a os ogų me u edak o ius ažiuoda o y inė i lie u ių a mių (Čepai ienė, Lapinskienė 2010: 83). P aleidęs Lie u oje isą pi mąją asa ą, J. Jablonskis pa ik ino Veliuonoje, Vilkijoje, Ju ba ke, Kal inėnuose i Alsėdžiuose E, G, I, J, K, L aidžių ank aščius (plačiau ž . Tolu ienė 1961: 237–238; Sakalauskienė 2021: 36–37). 8 Sumanymas pa eik i usų kalbos a i ikmenis iš dalies p iklauso J. Boduenui de Ku enė. Pasku iniaisiais XIX a. dešim mečiais Lie u oje s ip ėjo usų kul ū a. Taigi žodyno spausdinimo me ais lenkiškasis e imas bu o jau mažiau ak ualus. J. Juška į usų kalbą e ė ne i uos ilius- acinius sakinius, ku iems sup as i pakako s aipsnio p adžioje pa eik o e imo. „An aš inio žo- džio e imą a indamas p ie ilius acinio sakinio, J. Juška ka ais aip susiau ino jo eikšmę, kad išk eipė an aš inio žodžio p asmę“ (Tolu ienė 1961: 222). S aipsniai / A icles 265 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos Taigi, edaguodamas A. Juškos žodyną, J. Jablonskis jau mąs ė apie ki ą žo- dyną, ku į eikėjo eng i g e a edaguojamo. Todėl jis ne ik ik ino i pildė A. Juškos žodyno medžiagą, be i inko žodžius, kaupė ka o eką naujam lie- u ių kalbos žodynui. Kele as J. Jablonskio ka o ekos Lie u ių kalbos žodynui medžiaga (JJk) pa yzdžių: A kljus į g u iùs9 sudėk (JJk, Als), plg. Aš ienius sudėk į g ù es (JŽ 482), Aš ienius sudėk į g ù es (LKŽe, J); A klei g ûžin10 pei ą (JJk, Als), plg. A kliai g ūžina pie ą (LKŽe, Als); Šónā p agila11 begulin , p agils ȯñkas ba ašȯn (JJk, Als), plg. Šonai p agilo begulin (LKŽe, Vkš); Su gȯnd as išsikėlė, su a noms nuk i a (JJk, Als), plg. Su gañd ais išsikėlė, su a noms nuk i o (sakoma apie uos, ku ie labai no i iškil i, be jiems nepasiseka) (LKŽe, Als); Linai gal ó i (JJk, Puš), plg. Gal o i12 linai, gal o i kopūs ai (DLKŽ8e); Kas sùga ga, as adinas ga gãžėm (JJk, Puš), plg. Kas sùga ga13, as adinas ga gažėm (LKŽe, Puš); S a kus ga glinėja (po balą) (JJk, Skap14), plg. S a kus ga glinėja [po balą] (LKŽe, Skp). A. Juškos žodyno edaga imas ne ik J. Jablonskiui, be i Kazimie ui Būgai15, bu o eiksminga paska a a ei yje eng i lie u ių kalbos žodyną. Tai odo šio žo- dyno edak o ių (J. Jablonskio i K. Būgos) ėliau nu eik i da bai. 3. KARTOTEKA LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUI MEDŽIAGA Da bas p ie A. Juškos žodyno J. Jablonskį paska ino ink i medžiagą lie u ių ašomajai kalbai y inė i i duomenis už ašinė i ko elėse bei kaup i ka o ekoje, ku ioje bu o su ink a daugiau nei 14,5 ūks . iene ų ko elių, o žodžių i juos 9 ‘į po as’; 10 ‘ umpai nug aužė žolę’; 11 ‘įskaudo’; 12 ‘su daug gal ų a didelėmis gal omis, gal ingi’; 13 ‘sukie ėja, susi aukia’. 14 P ie J. Jablonskio ka o ekos pa yzdžių pa eikiamos Jablonskio a o os ie o ių san umpos, p ie LKŽe pa yzdžių – okios, kaip žodyne. 15 K. Būga bu o ienas iš A. Juškos žodyno edak o ių. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX ilius uojančių sakinių už ašy a da daugiau. Ka o ekoje y a gana daug sakinių, pažymė ų san umpa J. Ž.16, pa yzdžiui: Ans nugu gjojo17 i ę nedailei (J. Ž.) (ž . JJk nugu gjo i); Nudàbyk18 u mane, bo man pi š ai sug ubo (J. Ž.) (ž . JJk dãby i); Pabaigs mus ponai nei o i19 (J. Ž.) (ž . JJk nei o i); Jinai ne š ės20 an jo už bi is pa og as (J. Ž.) (ž . JJk ne š is). Ap a ian A. Juškos žodyno a minę medžiagą, bu o pas ebė a, kad šio žo- dyno i J. Jablonskio ka o ekos pa yzdžių su apimas odo, jog edak o ius eigiamai e ino A. Juškos su ink ą medžiagą i pa s ja naudojosi (plačiau ž . Sakalauskienė 2012: 269). J. Jablonskis nenusi ašinėda o A. Juškos sakinių pa- aidžiui, o pa eikda o pasi ink as ilius acijas pagal o me o ašybos p incipus, sakinius umpinda o, nepe si ašinėda o a i ikmenų usų a lenkų kalbomis, no s ka o ekoje p ie a ski ų žodžių eikšmę paaiškinda o i ne lie u ių kalba. A. Juškos žodyno edaga imas bu o ienas iš s a biausių eiksnių p adė i kaup- i ka o eką ki am lie u ių kalbos žodynui. J. Jablonskio už ašy i lapeliai odo, kad jo ka o eka p adė a kaup i XIX a. pabaigoje, 1897 m. apsilankius Veliuonoje. Ka o ekoje sukaup i ne ik gy osios kalbos duomenys, be i žodžiai iš išleis ų žodynų21, į ai iausių aš ų, g ožinės li e a ū os22. J. Jablonskis isada bu o įsi ikinęs, kad y a eikalingas bend inės lie u ių kalbos žodynas. 1918 m. Vo oneže, jau po Ga dino laiko a pio (1912–1914 m.), išleido mažos apim ies Mūsų žodynėlį, į ku į bu o į auk a ik nedidelė jo su- ink os ka o ekos žodžių dalis. Žodynėlyje (61 puslapio apim ies) bu o pa- eik a daugiau kaip 1500 o laiko a pio bend inės kalbos žodžių su lie u iškais 16 Šia san umpa J. Jablonskis žymėjo iš A. Juškos žodyno pe si ašy us žodžius i sakinius. 17 ‘nu ijo’; 18 ‘nu enk’; 19 ‘naikin i’; 20 ‘ni šo’. 21 Puikiai į e inęs F yd icho Ku šaičio žodyną i g ama iką J. Jablonskis į ka o eką į aukė nemažai medžiagos. J. Jablonskis A. Juškos žodyno I omo an os dalies baigiamajame žodyje, ap a damas edaguojamo žodyno kalbą, labai dažnai ėmėsi F . Ku šaičio žodynu i lygino pas a ojo medžiagą su ki omis lie u ių kalbos a mėmis. J. Jablonskio ka o ekoje y a nemažai sakinių i žodžių, pa- žymė ų F . Ku šaičio pa a de. Ka o ekos lapeliuose pasi aiko K. Si ydo žodyno pa yzdžių. Jo ikalbis (lenkų–lo ynų–lie u ių) žodynas Dic iona ium ium lig a um, susilaukęs ne penkių lei- dimų (I – apie 1620, II – 1631, III – 1642, IV – 1677 i V – 1713), kelis šim mečius bu o ienas iš pag indinių lie u ių ašomosios kalbos šal inių (Palionis 1995: 18). 22 Iš šal inių pažymų ma y i, kad suda y ojas į ka o eką į aukė žodžių iš Simono S ane ičiaus, S. Daukan o, Žemai ės, Pe o A ižonio, An ano Ba anausko i k . li e a ū os kū inių. S aipsniai / A icles 267 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos eikšmių aiškinimais i e imais į usų kalbą. Visi žodžiai bu o suki čiuo i. Žodynėlio ikslas bu o g ynai p ak inis – padė i mokiniams skai y i i sup as i lie u iškus ado ėlius. Todėl į jį daugiausia pa eko a mių žodžiai i naujada ai, ku iuos kalbininkas eikė a o i bend inėje kalboje. Mūsų žodynėlis y a s a bus ne ik kaip naujų e minų šal inis, be i apsk i ai kaip pi masis bend inės kal- bos no minamasis žodynas. Žodynėlis galėjo išaug i į lie u ių bend inės kalbos žodyną. Taigi, galima da iena p ielaida, kad J. Jablonskis u ėdamas didžiu- lę ka o eką i leksikog a inio da bo pa i ies, galėjo ašy i okį žodyną. Juolab, kad amžininkų a siminimuose nuola minimas jo no as pačiam pa ašy i žodyną. 4. LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS J. Jablonskio lūkes į pa eng i aiškinamąjį lie u ių kalbos žodyną iš dalies įgy endino Lie u ių kalbos žodynas, ku is a si sujungia is ski ingus žodynus: a minės, senųjų aš ų i daba inės bend inės kalbos. Todėl pab ėž inas ypa in- gas J. Jablonskio ka o ekos i Lie u ių kalbos žodyno, ku io pi masis engėjas i edak o ius bu o K. Būga, yšys. Žodyno edakcija iš į ai ių inkėjų ga o kelias dėžes žodžių, iš ku ių bu o da omi nuo ašai (maždaug 25–30 ūks . ko elių). Iš J. Jablonskio ka o ekos K. Būga nusi ašė apie 10 ūks . žodžių23, ku ie ėliau įėjo į didžiojo žodyno ondus. Daugeliu a ejų J. Jablonskio ka o ekos žodžiai a si išnyko uose onduose, nes dažnai J. Jablonskio medžiaga pačiame žodyne niekaip nė a pažymė a – ais a ejais duodama ik ie o ės san umpa. Kad žo- dis iš J. Jablonskio ka o ekos, galima ma y i ik Lie u ių kalbos žodyno ka o e- kos lapeliuose. J. Jablonskis pa s nespėjo pa ašy i lie u ių kalbos žodyno, be sa o da bais daug p isidėjo p ie okio žodyno pa engiamųjų da bų. Apie 1924 m. pasi o- džiusį pi mąjį K. Būgos pa eng ą Lie u ių kalbos žodyno sąsiu inį jis ašė, kad ai „labai nepap as as sa o kalbos žodynas, kokio uo a pu isuomenės eikalui ne- leidžia nei la iai, nei lenkai, nei usai. Žodyne su ašy i isi žodžiai, ku ie ebė- a a ojami lig šiol aš uose i šnekamojoje kalboje. Tačiau isuomenė, laukusi iš p o eso iaus K. Būgos ik ašomosios kalbos žodyno, daba as žodyne daug isokios medžiagos, inkančios i eikalingos mūsų kalbos e imologijai, is o ijai, a mėms i i“ (JR 1935: 294–296). Pa s žodyno eks as isuomenei a odė ne- įp as as, nes ai bu o mokslinis žodynas. Todėl J. Jablonskis apgailes a o, kad „kalbamasis žodynas ski iamas dau- giausia iems žmonėms, ku ie jau ge okai moka pag indinę aš ų kalbą i gali, 23 Lie u ių kalbos žodyno edakcija k uopščiai pe žiū ėjo J. Jablonskio aš us ( ado ėlius, knygų e - imus i k .) i iš jų y a iš ašiusi žodynui da ben 14 ūks . žodžių (plačiau ž . Lybe is 2009: 69). VILIJA SAKALAUSKIENĖ 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 2000 m. išėjo ke i as DLKŽ4 leidimas. Iš esmės ai paka o as ečias žo- dyno leidimas, ik pa aisy os pas ebė os ko ek ū os klaidos. Redak o ių kolegi- ja a pa i. 2003 m. bu o išleis a šio žodyno kompak inė plokš elė. Joje žodynas papildy as aiškinamąja s a biausių Lie u os i pasaulio ie o a džių dalimi. Ši žodyno e sija bu o įkel a į in e ne ą. 2003 m. pabaigoje išleis as penk as DLKŽ5e leidimas, iš naujo edaguo as, pa aisy as i papildy as ien elek oninis (kompak inė plokš elė su knygelėje iš- spausdin u į adu, me odiniais pa a imais i da bo su kompiu e ių p og ama ap- ašymu), p idė as a ski as maždaug 3000 Lie u os i pasaulio ie o a džių p ie- das – aiškinamoji s a biausių Lie u os i pasaulio ie o a džių dalis. 2006 m. a o ojus pasiekė šiek iek pa aisy as šeš as ( ečias elek oninis) DLKŽ6e leidimas. Jo edak o ių kolegija a pa i. 2012 m. publikuo as sep in as (a naujin a e sija 2017 m.) DLKŽ7e leidimas y a eng as iš šeš o leidimo plokš elės, ačiau nuo jos ge okai ski iasi. Didžiausi šios žodyno edakcijos ski umai: 1) a sisaky a pa yzdinei bend inei kalbai ne- eikiamų (dė ų su pažyma n k. =) žodžių; 2) a sisaky a dalies pasenusių i e es- nių egioninių (su psn. i a mių pažymomis) žodžių bei a ian ų (be eik d iejų ūks ančių); 3) a sisaky a anks esniuose elek oniniuose DLKŽ leidimuose bu- usios s a biausių Lie u os, su ja susijusių k aš ų i pasaulio ie o a džių dalies (apie ijų ūks ančių s aipsnių); 4) žodžiai suki čiuo i pagal Vals ybinės lie u- ių kalbos komisijos nu a imus; 5) pa ikslin i kai ku ių žodžių eikšmių aiškini- mai, pa aisy os pas ebė os ko ek ū os klaidos. Šiame žodyno leidime įdė as ne- didelis (apie pus ečio šim o) DLKŽ7e nesamų žodžių p iedas iš naujai engiamo Bend inės lie u ių kalbos žodyno. Naujausio DLKŽ8e p a a mėje y iausiasis edak o ius sako, kad „žody- nas eng as kaip kalbos pa a ėjas isiems pasaulio lie u iams i iems ki a au- čiams, ku ie lie u iškai y a išmokę a da ik mokosi“ (DLKŽ8e, P a a mė). Pab ėžiamas žodyno uni e salumas, nes, pi ma, jame a spindimos isos bend- inės kalbos a ojimo s i ys, isos a ojamosios jos a mainos, an a, jame pa- eikiama a o ojams bū ina in o macija apie eikiamų, no minių žodžių ašybą, ki čia imą, kai ymą, paaiškin os būdingos žodžių eikšmės, a osenos pa yz- džiais pa ody as žodžių junglumas, įdė as nemažas pluoš as aizdingų pasaky- mų, azeologizmų, aip pa sudė inių į ai ių s ičių e minų. Naujų žodžių p ie- das papildy as d iem šim ais žodžių. DLKŽ8e pa eng as iš aš un o spausdin inio DLKŽ leidimo. Pag indinės šio leidimo naujo ės: 1) g ąžin i kai ku ie anksčiau neno miniais laiky i žodžiai, ku iuos Vals ybinė lie u ių kalbos komisija p ipažino a o inais bend inėje kalboje: bobu ė ‘1. senelė, močiu ė ( ė o a mo inos mo ina) 2. ž . p ibu ėja’; kaladė ‘1. ž . inka. 2. ž . malka 3’; linčas ‘smu inis minios susido ojimas be eismo’; 2) pagal Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imus su a ky a S aipsniai / A icles 275 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos žodžių ašyba i ki čia imas: čiá dašas, čá dašas; d ks i, d ỹska (d ỹks a), d sko; jò das i pan.; 3) a naujin as nuo odinis žodžių aiškinimas (kai ku iais a ejais g ąžin a pažyma ž ., ku ios bu o a sisaky a engian sep in ą DLKŽ leidimą): biznas ž . imbas, buljònas ž . sul inys, gé bū is ž . ge o ė, pakalkas, ~ė ž . pa- aikūnas i k .; 5) g ąžin i kai ku ie žodžiai, ku ių sep in ame DLKŽ leidime a sisaky a dėl spausdin inio leidinio apim ies ibojimo. 6. BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS Visai ki oks nei Daba inės lie u ių kalbos žodynas iek leksikos sudė ies, iek pa ies žodyno s uk ū os i engimo me odikos a ž ilgiu y a šiuo me u engia- mas elek oninis Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Jame galima as i pačią nau- jausią leksiką, a ojamą po 2000-ųjų me ų iki šių dienų, pa yzdžiui: eisbukas, gūglas, gūglin i, ju ubas. Į žodyną bus į auk i i ins ag amas, skaipas, i e is i k . Minin DLKŽ penkiasdešim me į, y iausiasis šio žodyno edak o ius akcen a- o, kad a iduodan į a o ojų ankas ečiąjį DLKŽ leidimą, bu o ašoma, jog bū inai eikė ų didesnio bend inės kalbos žodyno, kokių ijų a ke u ių omų, su daugiau s aipsnių i ypač a osenos pa yzdžių (Keinys 2004: 82). BLKŽ šį lūkes į įgy endina. Rašan , edaguojan i ap obuojan BLKŽ a siž elgiama į ealią žodžių a - oseną, jų ki čia imo polinkius, be laikan is bend inės kalbos no mų. Taigi, žodyne eikiama daba unkcionuojan i aisyklinga bend inės kalbos leksika. Todėl a sisakoma nemažos dalies pasenusių, a minių, būdingų ik siau ai s ičiai žodžių i į aukiama ku kas daugiau negu bu o da oma anksčiau a p au inių žodžių, e minų, naujažodžių, į a dijančių naujas ealijas. Pag indinis šio žodyno ski umas nuo DLKŽ į ai ių leidimų y a žodyno a- šymas i edaga imas ne ik abėcėliškai, be i , didesne dalimi, leksinėmis se- man inėmis g upėmis. Be o, laikomasi p incipo, kad žodis u i bū i aiškina- mas isiems sup an amais, seman iškai i s ilis iškai neu aliais žodžiais, ku iuos aip pa galima as i šiame žodyne (Liu ke ičienė 2006: 14). Be jokios abejo- nės, BLKŽ engėjai naudojasi sukaup a anks esnių, šiame s aipsnyje jau minė ų (LKŽe, DLKŽ), ki ų lie u ių kalbos i užsienio kalbų žodynų pa i imi, emiasi naujausiais mokslo i iamaisiais da bais, duomenynų, eks ynų medžiaga. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Tikslinga paminė i ieną ki ą iš daugelio DLKŽ i BLKŽ ski umų: 1) a sisa- ky a lizdinio28 giminiškų žodžių pa eikimo29; 2) an aš iniais žodžiais iškeliami i aiškinami isi apib ėž yse a ojami žodžiai; 3) iškeliami i aiškinami labiau papli ę, leksikalizuo i žodžių junginiai i sudė iniai e minai30; 4) isi BLKŽ an aš iniai žodžiai a jų eikšmės, išsky us ik pa ienius a ejus, ilius uojami a osenos pa yzdžiais; 5) isi ilius acinių sakinių žodžiai ki čiuojami; 6) kai ku ių žodžių (p z., būd a džių, p ie eiksmių) s aipsniuose išski iama dau- giau mo ologinių o mų (aukš esniojo, aukščiausiojo laipsnio, į a džiuo inių); 7) žymimas sin aksinis eiksmažodžių, a ski ais a ejais būd a džių i azeolo- ginių junginių junglumas; 8) pa eikiama daugiau g ama inės in o macijos; 8) a - sisaky a ne eik inų žodžių į aukimo į BLKŽ mak os uk ū ą i k . Apie DLKŽ, ku is kadaise u ėjo ą pačią paski į i a liko as pačias aiškinimo i no mini- mo unkcijas, i BLKŽ ski umus, lyginan abiejų žodynų b aidės an aš inių žodžių s aipsnius, pačių BLKŽ edak o ių bu o a lik a išsami analizė, ku ios ezul a ai ne ik pa i ino pasi ink os žodyno engimo me odikos eisingumą, be i pa odė obulin inas s i is (Liu ke ičienė, Mu mulai y ė 2015: 86, 139). A siž elgian į šio y imo ezul a us, nuola pe žiū imas Lie u ių kalbos naujažo- džių duomenyno (LKND) an aš ynas. Taigi, žodynas engiamas a siž elgian į nuola kin ančią kalbos padė į, nau- jus žinių isuomenės bei p es ižinės kalbos a ojimo po eikius, į naujausius bend inės kalbos y imo, no minimo ezul a us, paskelb ą a ki aip pa eikš ą ki ų žodynų bei engiamų šio žodyno eks ų k i iką. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS 1. Apž elgus daba inės i bend inės lie u ių kalbos žodynų aidą nuo XIX a. pab. iki XXI a. pi mųjų dešim mečių ma y i, kad ienas išski iniausių XIX a. leksikog a inių da bų – An ano Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodynas padėjo pama us aiškinamajam lie u ių kalbos žodynui. Tai s a bus leksiko- g a inis naujo ipo šnekamosios kalbos aiškinamųjų žodynų šal inis, naujas XIX a. an osios pusės isuomenei. 28 Kai ku iuose s aipsniuose adinamo į auk inio (plačiau ž . Liu ke ičienė, Mu mulai y ė 2015: 84). 29 BLKŽe ski ingai nuo DLKŽ a ski ais an aš iniais žodžiais pa eikiami deminu y ai, eiksmažo- džių i būd a džių abs ak ai, p ie eiksmiai, daik a a džių su p iesagomis - ojas, -ėjas ediniai. 30 Viena iš BLKŽe naujo ių – kaip an aš iniai iškeliami i dažniau a ojami d ižodžiai a keliažo- džiai e minai a ba šiaip ealijų pa adinimai (Liu ke ičienė 2010: 147). S aipsniai / A icles 277 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos 2. A. Juškos žodyne p adė as kalbos s anda iza imo p ocesas, ku į ę- sė i J. Jablonskis, bu o eikšmingas lie u ių bend inės kalbos is o ijai. Pag indine a me i žodyno au o ius, i edak o ius pasi inko aka ų aukš- aičių a mę. J. Jablonskis bu o įsi ikinęs, kad y a eikalingas lie u ių ben- d inės kalbos žodynas, pa ašy as isiems sup an ama kalba. 3. Kaip pi masis bend inės kalbos no minamasis žodynas i naujų e minų šal inis bu o eikšmingas J. Jablonskio Mūsų žodynėlis, galėjęs išaug i į lie- u ių ašomosios kalbos žodyną. J. Jablonskis pa s nespėjo pa ašy i lie u ių kalbos žodyno, be sa o da bais daug p isidėjo p ie okio žodyno pa engia- mųjų da bų. 4. J. Jablonskio lūkesčius iš dalies įgy endino Lie u ių kalbos žodynas, ku io edak o ius K. Būga sa o leksikog a inį kelią aip pa p adėjo edaguodamas A. Juškos žodyną. Lie u ių kalbos žodynas – ienas s a biausių aiškinamų- jų lie u ių kalbos eikalų, p adėjo naują lie u ių leksikog a ijos ys ymosi e apą. Žodyno duomenų s a bą i eikšmingumą šiandienos y imams odo keli elek oninės e sijos leidimai. 5. Gausi i į ai i Lie u ių kalbos žodyno medžiaga leido pa eng i Daba inės lie u ių kalbos žodyną i ki us jo leidimus (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2021). Analizuojan į ai ius DLKŽ leidimus, pab ėž ina, kad isiems leidimams ak ualūs žodynų mak os uk ū os suda ymo klausimai, ienas iš jų – žodžių a ankos, o ienas iš pačių s a biausių užda inių – leksikos no minimas. 6. Elek oninis Bend inės lie u ių kalbos žodynas – isai ki oks nei Daba inės lie u ių kalbos žodynas iek leksikos sudė ies, iek pa ies žodyno s uk ū os i engimo me odikos a ž ilgiu. Pag indinis šio žodyno ski umas nuo DLKŽ į ai ių leidimų y a žodyno ašymas i edaga imas ne ik abėcėliškai, be i leksinėmis seman inėmis g upėmis. BLKŽ engiamas a siž elgian į nuola kin ančią kalbos padė į, naujus žinių isuomenės bei p es ižinės kalbos a - ojimo po eikius, į naujausius bend inės kalbos y imo, no minimo ezul- a us, ki ų žodynų i engiamų šio žodyno eks ų k i iką. 7. Kiek ienas aiškinamasis lie u ių kalbos žodynas ienaip a ki aip da ė im- pulsą gal o i apie naują obulesnį žodyną a ki ą jo leidimą. Kiek ienas iš ap a ų žodynų u ėjo sa o ąsą, ska ino judė i pi myn, pasisem i iš anks es- niojo pa i ies, neka o i klaidų, as i naujų suda ymo i edaga imo būdų. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX VIETOVIŲ SUTRUMPINIMAI Als – Alsdžiai, Plùngės . Puš – Pùšalo as, Pãs alio . Skap, Skp – Skãpiškis, Kùpiškio . Vkš – Viekšnia, Mažekių . ŠALTINIAI IR SUTRUMPINIMAI BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013–2022. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas. DLKŽ1 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, a sak. ed. J. K uopas, 1-asis leidimas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1954. DLKŽ2 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, a sak. ed. J. K uopas, 2-asis leidimas, Vilnius: Min is, 1972. DLKŽ3 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 3-iasis leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1993. DLKŽ4 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 4-asis leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2002. DLKŽ5e – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 5-asis elek oninis leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2003. DLKŽ6e – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys. 6-asis (3-iasis elek oninis, 4-asis in e ne inis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. [In e ne inis a ian as nuo 2015 m. iešai nebep ieinamas.] DLKŽ7e – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 7-asis (5-asis in e ne- inis) leidimas, a naujin a e sija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2017. [In e ne inis a ian as nuo 2022 m. iešai nebep ieinamas.] DLKŽ8e – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8-asis (6-asis elek- oninis / in e ne inis) leidimas, a naujin a e sija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps:// ekalba.lki.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas. DOI: doi.o g/10.35321/dlkz. JJk – Jonas Jablonskis. Lie u ių kalbos žodynui medžiaga ka o eka, saugoma LMA V uble skių biblio ekos Rank aščių sky iuje, F-99. S aipsniai / A icles 279 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos J – Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ [Li o skij slo a ’ A. Juške iča s’ olko aniem’ slo ’ na usskom’ jazykach’], вып. второй [ yp. o oj], Санктпетербург [Sank pe e bu g], 1904, I–LIX. LKND – Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas, ęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m., sud. i a s. ed. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.lki.l /naujazodziai. DOI: doi.o g/10.35321/neol. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LITERATŪRA Balašai is An anas 1999: Daba inės lie u ių kalbos žodyno Čikagos leidimas (1962). – Gim oji kalba 5, 28–31. Balašai is An anas 1999a: Daba inės lie u ių kalbos žodyno Čikagos leidi - mas (1962). – Gim oji kalba 6, 28–32. Balašai is An anas 2018: Žodžiai i žodynai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Čepai ienė Gied ė, Lapinskienė Lionė, sud., 2010: A siminimai apie Joną Jablonskį, Vilnius: Gim asis žodis. Endzelīns Jānis 1971: Da bu izlase 1, Rīga: Zinā ne. G i ėnienė Au elija 2017: Žodyno aizdinys Lie u ių kalbos žodyne. – Bend inė kalba 90, 1–19. Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. JR – Jablonskio aš ai 4, ed. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, 1935. Keinys S asys 2004: Daba inės lie u ių kalbos žodynas pe penkiasdešim me ų. – Kalbos kul ū a 77, 76–83. Klima ičius Jonas 1997: Kas y a bend inės kalbos leksika? Samp a os, nuomonės i p ie a ai. Žodyno p ak ika i eo ija. Va ojimo eikmės i p oblemos. – Lie u ių kal- bo y os klausimai 37, 20–32. K uopas Jonas 1998 [1968]: Rink iniai aš ai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Lybe is An anas 2009: Leksikog a ijos eo ija i p ak ika, sud. Z. Šimėnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Liu ke ičienė Danu ė 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealy- bė. – Leksikog a ija i leksikologija 1. Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, R. Mikulskas, D. Mu mulai y ė, sud. R. Pe okienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–33. Liu ke ičienė Danu ė 2010: Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os. – Kalbos kul ū a 83, 141–150. Liu ke ičienė Danu ė, Mu mulai y ė Dai a 2015: Nuo Daba inės p ie Bend inės lie u ių kalbos žodyno. – Leksikog a ija i leksikologija 5, sud. A. G i ėnienė, ed. kolegija J. Gi čienė, L. Le ance ič, D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, I. Zuicena, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 83–146. LKŽi – Lie u ių kalbos žodyno ins ukcija, Vilnius: 1980. Mikulėnienė Danguolė 2022: Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: kalbo y os aneksija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Nak inienė Ge ūda 2005: „Lie u ių kalbos žodyno“ aisymai elek oniniame a- ian e. – Kalbos kul ū a 78, 191–203. Nak inienė Ge ūda 2012: Elek oninio Lie u ių kalbos žodyno naujo ės. – Kalbos kul ū a 85, 92–102. Palionis Jonas 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidykla. Pi očkinas A noldas, sud., 1991: Jonas Jablonskis. S aipsniai i laiškai. Vilnius: Mokslas. Ru ko ska K is ina 2021: Leksikog a iniai šal iniai lie u ių kalbos pasaulė aiz- džio y imuose. – Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje 2. Liaudiškasis, au inis, daugia au is i daugiakul ū is pa eldas, Vilnius, Liublinas: Vilniaus uni e si e o leidykla, 181–200. Sabaliauskas Algi das 1997: Kazimie as Būga i lie u ių leksikog a ija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 37, 1–4. Sakalauskienė Vilija 2010: Dialek izmų a anka daba inės i bend inės lie u ių kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 2. Jono K uopo 100-osioms gimimo me inėms, sud. V. Sakalauskienė, A. Aukso iū ė, ed. kolegija O. Ka ae a, I. Lemeškin, G. Nak inienė, R. Pe okienė, V. Sakalauskienė, J. Zaba skai ė, y . ed. Z. Šimėnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 295–305. S aipsniai / A icles 281 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos Sakalauskienė Vilija 2012: An ano Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodyno a minė medžiaga. – P iešauš io mokslas, kul ū a i š ie imas. Lau yno I inskio 200-osioms gimimo me inėms (su CD), sud. A. Aukso iū ė, ed. kolegija D. Mikulėnienė, V. Sakalauskienė, Z. Sawaniewska-Mochowa, V. Šaudiņa, P. Zemle ičiū ė, y . ed. A. Aukso iū ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 256–274. Sakalauskienė Vilija 2021: Leksikog a inis Jono Jablonskio palikimas. – Kul ū os s udijos Pane ėžyje. Jonas Jablonskis, sud. L. Lapinskienė, Pane ėžys: Komunikacijos cen as „Kalba. Knyga. Kū yba“, 32–44. Sawaniewska-Mochowa Zo ia 2002: Ze s udiów nad socjolek em d obnej szlach y kowieńskiej XIX wieku (na pods awie słowników p zekładowych An oniego Juszkiewicza), Bydgoszcz: Wydawnic wo Akademii Bydgoskiej im. Kazimie za Wielkiego. Sawaniewska-Mochowa Zo ia 2014: Lie u iški XIX amžiaus e s iniai žody- nai – egioninės lenkų kalbos y imų šal iniai. – Leksikog a ija i leksikologija 4, sud. R. Pe okienė, ed. kolegija S. Be g-Olsen, O. Kažukauskai ė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, Z. Sawaniewska-Mochowa, J. U bana ičienė, Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as, 123–138. Tolu ienė Bi u ė 1961: An anas Juška leksikog a as. – Li e a ū a i kalba 5, 87–377. U bu is Vincas 2010: Knygos apie žodžius, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vi kauskas Vy au as 2001: Baigian didįjį „Lie u ių kalbos žodyną“. – Kalbos kul- ū a 74, 109–113. Vosyly ė B onė 2002: K. Būga žodynininkas. – Kelias į didįjį Žodyną, sud. K. Mo kūnas, K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 50–80. The De elopmen , Uniqueness and In e ela ionship o Li huanian Explana o y Dic iona ies SUMMARY In he 19 h cen u y, as a social, cul u al, and li e a y enaissance began, many Li huanian in ellec uals ecognized ha , in addi ion o g amma books, dic iona ies could also help de elop he Li huanian w i en language. Consequen ly, hey emba ked on he compila ion o Li huanian language dic iona ies. The a icle e iews he de elopmen o cu en and VILIJA SAKALAUSKIENĖ 282 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX S anda d Li huanian language dic iona ies om he end o he 19 h cen u y o he i s decades o he 21s cen u y. The explo a ion is g ounded in he analysis o he mos p ominen dic iona ies o he e a and speci ic examples d awn om hese e e ences. The a icle also sc u inizes he mos impo an p oblems ha he compile s o Li huanian explana o y dic iona ies may ace. The empi ical basis o he s udy consis s o he da a om An anas Juška’s Li huanian–Polish dic iona y, he ca d index o Jonas Jablonskis’ Ma e ial o he Li huanian Language Dic iona y, Li huanian Language Dic iona y (LKŽe), a ious edi ions o he Mode n Li huanian Language Dic iona y (DLKŽ) and he da a om he elec onic S anda d Li huanian Language Dic iona y (BLKŽe). The Li huanian– Polish dic iona y, edi ed by he enowned Li huanian lexicog aphe and olklo e collec o An anas Juška, s ands as one o he mos ema kable lexicog aphical achie emen s o he 19 h cen u y. The impo ance and signi icance o his dic iona y we e also app ecia ed by Jonas Jablonskis, who ook he i s s eps in lexicog aphic wo k by edi ing Juška’s dic iona y. The wo k on he dic iona y encou aged he linguis o collec ma e ial o a s udy o he S anda d Li huanian language, w i e he da a on ca ds and ca alogue hem in a ca d index. Jablonskis’ aspi a ion o compile a Li huanian s anda d language dic iona y ound p ac ical ealiza ion in he Li huanian Language Dic iona y, which combines h ee di e en dic iona ies, encompassing w i en and dialec al o ms, ex s om di e se his o ical pe iods, and mode n s anda d language. The weal h o di e se ma e ial wi hin his dic iona y pa ed he way o he c ea ion o he Dic iona y o he Con empo a y Li huanian Language (1954) and i s subsequen edi ions (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2017, 2021). The elec onic dic iona y o he S anda d Li huanian Language ha is cu en ly being edi ed, dis inguishes i sel by ea u ing a dis inc lexicon s uc u e and he me hodology o i s compila ion. Each published dic iona y se ed as a ca alys , inspi ing he w i ing o a new and mo e e ined dic iona y o he de elopmen o esh edi ions. Į eik a 2023 m. liepos 18 d. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a ilija.sakalausk[email p o ec ed]