Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose

190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-5026-4667 Mokslinių pesquisas di eções: akcen ologia, dialek ologia, e noling is ica, leksikog a ija. DOI: doi.o g/10.35321/all89-09 VIETINK KIRČIAVIMO POLINKIAI PIET AUKŠTAIČI ŠNEKTOSE Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s ANOTACIA Com base em XX a. segunda me ade XXI a. iniciais esc i os on es examinam-se aleg niuojančiųi pala as de subs i uido es ienaskai os e plu iskai os inesy o e ilia y o o mas de ki čia io polinkiai pie ų aukš aičių pa a mėje. O a igonyje p e ende de pon o de is a sinc onís ico desc e e peculia idades de ki chiação dos ie ado es, explica explica a a iação da acen uação, es abelece na mesma šnek oje accen adas a ian es con endo o mas a ealinas. Es udo mos oué, que sulos alç aiços ada mão a o pelos depu ados ki čia imui em in luência accen uação analogia, semân ica, polinkis em accen ínio a ian iškumą e oksi onezę. Pa eceu-se que d ejopai ki chiuojamas o mas de depu ado es mais eqüen emen e insc e em pie aka inėse e pie inėse šnek as. ESMINIAI VOODŽIAI: pie ų aukš aičių pa a mė, ie ininkas, ilia y as, inesy as, ki čia imo a ian e. ANNOTATION The s udy del es in o accen ua ion pa e ns wi hin he loca i e cases singula and plu al inessi e and illa i e in he Sou he n Aukš ai ian dialec . I d aws upon w i en sou ces spanning he second hal og he 20 h cen u y o he ea ly 21s cen u y. O a icle p e ende desc e e he accen ua ion ea u es o he loca i e cases om a synch onic pe spec i e, explain he easons behind accen di e si ica ion, and map he a eal dis ibu ion o accen ed a ian s wi hin he same subdialec . The indings e eal ha he accen ua ion o loca i es in he Sou he n Aukš ai ian dialec s is in luenced A igos A icles 191 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose by accen ua ion analogy, seman ics, and a endency o accen ual a ia ion and oxy onesis. In e es igly, i eme ged ha loca i e o ms exhibi ing dual s ess pa e ns a e mo e p e alen in sou hwes e n and sou he n subdialec s. KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , loca i e case, inessi e, illa i e, accen a ian . ĮVADAS Na li e a u a acadêmica mui a a enção dedicada às pala as aleg niá eis ninkų a osenai pie ų aukš aičių šnek ose ap a i. Dialek ologai gana išsamiai ie iišanaliza ę inesy o ( idaus esamojo ie ininko) e ilia y o ( idaus einamojo ie ininko) seman icá, signi icações causa de neu alização, o mų g ama ines mo emas e papli imą pa a mės plo e (Zinke ičius 1966: 201; 1980: 196 197; 2006: 145 146; LKA III, 48 žml. ; Rosinas 1995: 74; Tuomienė 2010: 7980; Ka aciejū ė 2013: 5051; Leskauskai ė 2016: 242; 2022: 2832; 7778; Ka dely ė-G ine ičienė 2022: 6169 e k .). Pelo menos a é ago a pesquisa ie ado es ki chiação polinkia. Na desc ição dos sulos alç aiços acen uação sis ema chama-se a a enção apenas a es as linksnių o mas de ki čiação a ian es1 e a esnius casos a osena (AukT 31; Ragaišienė 2010: 14, 129; plg. da LKA III 55)2. Objec i o, mé odos, no idade e ac ualidade do es udo. O obje i o do es udo sinc oniniu pon o de is a desc e e locais de ki čiação sulos alch aiços pa a mėje peculia idades, discu i seus accen uação polinkius. Obje i os de pesquisa: 1) es abelece em on es in es igadas encon adas aleg asniuojančių žodžių ie ininkų o mų sądadą; 2) iden i ica a ealus de disseminação de á ias o mas c uciá eis; 3) explica as possí eis azões da exis ência de a ian es de c uciamen o. A endendo ao exame em ase desc i omuio e in e nas econs ução mé odosis. Mé odo de econs ução in e na de e mina mais elhos a ian es de ki čiação, explicadas possí eis p esunções de exis ência de g e ybių a minių. Realizado es udo é no o e ak ualus. No a igo, com base a pa i de oda a á ea de al os- aiços do sul ao longo de mais de 60 anos, ma e ial cole ado pela p imei a ez na 1 Ling is á ia li e a u a, a iadamen e chichiados pala as e suas o mas chamadas de a ian es de ki chiação (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius 1979: 91 e k .), akcen a ó ios a ian es (S und 1995: 22), ki chiação g e imism (Pake ys 1994: 7) ou ki chiação g e ybėmis (Mikulė, Pake ys, as) e ki čiacija (akcen ) g e ism 2010 S undžia 2007: 8). Au o ė sa o da buose laikosi adicijos e minus ki čia imo (akcen inis) a ian- (Ragaišienė 2010; pl. da nien 2009: 66). 2 Žane a Ma ke ičienė du an e discussões cien í icas é des acada que es abelecendo a pala a ki čiuo ę não se pode basea só em o mas depu ado es, pois suas ki čiação pode di e i dos ou os linksnių o mos, i. i. não semp e mos a pa adigma accen ina. VILIJA RAGAIŠIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX na mesma šnek oje o mas de di usão ap ašomi linksniuojamųjų žodžių ie ininkų ki čia imo polinkiai, pa eikiamas con endo accen adas a ian es. Es e es udo de e p incipalmen e se ak ualus in es igado es do cai o de polinquias e accen uação de enômenos de a mínio ki chiação. Espe a-se que ele enha e u ilidades p á icas dos p epa ado es de diccioná ios ansmínicos dialec ologos e lexicóg a os. XX a. segunda pa e […] XXI Šal iniai i i iamoji medžiaga. S aipsnyje nag inėjami duomenys su ink i iš a. começo esc i ó ios de on es e pessoais ka o ecas. Medjiagas base a o ma XX a. 67 deš. p epa ados nes a ada mês šnek ų linguís icos ca ac e ís icas desc i os3, de alhados de adução diccioná ios (d i omio Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodino, D uskininkų a mės žodino e p epa ado em Li uânia poloneses šnek ų žodino ka o ekos) e de adução ex os de coleções (leidinių Kučiūnų k ašapylinkių o šnek os eks ai, Ma cinkonių šnek os eks ai, Sei ijų šnek os eks ai, Leipalingio eks ai, Šub endės apylinkių eks ai, Lie u ių a kių eks ai 1. Bala na (Va ana as), Ramaškonių šnek os eks ai e Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai) dados. Ao es udo incluídos ch es oma ijoje língua Li uânia, Li uânia língua a mių ch es oma ijoje e Žane os Ma ke ičienės publicação Aukš aičių a mių eks ai p imei a pa e publicadas pon os de ex os a minių pie ų aukš aičių. Também baseia-se no diccioná io da língua Li uânica, nos abalhos de dialek ologos e na ca ei a pessoal encon is dados dos šnek os in es igados4. Me áliagos u ima de oda pa a mês a edo , mas p incipalmen e de sul es a inês pa e. Apibend inando cole ados dados pode-se alega , que seus su icien es depu ado es ki čiação polinkiam pie os akš aičių pa a mėje ex i pa . Juolab que esc i i á ios on es bem e le em pa a més acen uação peculia idades. nas on es in es igadas 585 pala as aleg niuojančių encon am ce ca de 3300 ie ininkų o mų (ž . len elę)5. Mais de me ade das pala as elas o am зафиксированы по нескольким или нескольким раз, пектadalio слов только один или два раза, plg. k áu u ė k áu u ėj Dbč (ŽPP I 522), Bl T 29, S jT 170, LLŠT 104, Š (LLŠK K), Rdm, 205 k áu u ėn D sk 16, 17, Dn , Kb, Kn (ŽPP V 522), Nmn, L (AukT 184, 196), KT 165, 168, RamT 135, LpT 166, Dg, Al (LK), Bd, Rd, Rdm, K , Š, Š, Š, Spu ėsa (Lk I 522), KT, K , K , Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, L 4 A pa i de abalhos cien í icos à in es igação incluídos au o es de apon a ou de g a ações de som cole ados a os. 5 Nes e núme o não incluídas equen emen e usadas sup ie eiksmėjusios ilia i os o mas laũkan laukañ, ó an o añ, šónan šonañ e k . / / Nãoį ac as e on es encon adas algumas sup ie eiksmėjusios alia i o 6 Mui as ezes a o o mos namópi, namepi, udenióp i k . pala as de locaisjamų nos šnek oje pode se paliudi as mais de uma ez. A igos A icles 193 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose b udynañ ‘neš a ume, pu e KčT 362, kškoj ‘šlaunyje Rdm e k .7 Sob e dois ečdalius za apasy ų a osenos casos cons i uem daik a a džių ie ininkai. Palygin i mui as ezes essas o mas linksnių usadas e į a džių k as, -à, koks, -ià kókis, -ia, às, -à, oks, -ià ókis, -ia, skai a džių p mas, -à, añ as, -à. Os polinkiai dos po os dos o mado es de esquinhos são dis inguidos (ž . len elę, plg. Leskauskai ė: 2022 2324). P incipalmen e encon ada daik a a dzes, ma cinços não uosos obje os, unicaskai os ilia i os o mų k yp čiai e luga ai eikš i (plačiau ž . en pa , 2829). Mais do que e çdalį subs ância cons i ui unicascai os e mul idiskai os o mas inesy o. Ilia y o plu aliskai a jamų aukš aičių šnek os é usada bas an e a amen e (ž . len elę). Ti iamosios ma é ia base […] p odu iųjų a, a2, ā e ē kamienų linksniuojančių žodžių ie ininkų o mas. Linksnis Skaičius Kiekis Va osenos exemplos LENTELĖ. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų dažnis Inesy as Vieni a 652 ežimùky, idu ỹ, an õjaska kaimynỹs ėj(e), ežimùke pi mamè, ši õj, an ojè, pi ma bu nõj, da žè, ši a / / Daugiskai a 583 akýsa, gal ósa, gy uliúosa, k aujúose k aujuõs, ml uosa, sõduosa sõduose sõduos, jaunúosa, jaunósa, an úosa, an ósa, ke u esa, ši ósa, ši úosa / Ilia y o Vienaskai a 1910 akiñ, káilin, kepalañ, mėšlynañ, andeniñ, ziemõn, an añ, an õn, ši añ, ši õn Daugiskai a 145 paklõ ysna, añkosna, ugiúosna, šónuosna, senúosna, ši ósna, ši úosna, okiúosna, pi mósna, búl ėsna, du ýsna, g kiuosna, okiósna Do o al: 3290 O ma e ial g a ado con i ma dialek ologų es abelecidos o mados de ie ado es ada mamen o a ealinos di e enças (plačiau e Leskauskai ė 2022: 2830). Em oda a á ea p edomina o mas ilia i as unicascai os, g e a suas usadas o mas inesy o papli usios ne ienodai: pie aka inėse šnek ose elas o mam qua oadalį, no a eale me idional sob e seisš adalį casos. Mui osiskai os o mas ilia i o, pode-se dize , já não ojadas sulocca inha pa e da á ea, só pa o enios casos as a 7 Ap ašan ki čia imą ansk ipcija não é ak uali, po an o exemplos são o necidos gene inês língua li ians esc i osims ( aip e i a-se da mesma pala a e suas o mas ap esen ação á ias ezes di e en e ansk ipcija). Fo mos de ie ininkų p iegaidês indicadas neko eguo os. VILIJA RAGAIŠIENĖ 194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX no a eale me idional, quan o melho es a plu iskai a man ida nos šnek os no iainas e y inas (plg. en ibid, 29). VIETINK FORM ACCENTUACIJOS POUDIS Mais da me ade da á ea de alç aiços do sul os locu o es de pala as aleg niá eis ki čiuojam segundo o mesmo acen amen o modelį como e ou os linksnių kamiene ou galūnėje, po exemplo: klpa (1), klpoj Kb (PPŽ I 49 Kb, Kn (PPŽ I 49 Kb), Rdm, Lzd, Vs, klpose Pns, P l (LLŠ K); m , miškè Kn , Dbč, P č (Ž I 662), B č, Nmn, Lš (LPP 370, 382), Dsm (AukT 168), LpT Ožk, Pns (LLŠŽ K), Bd, Rdm, Vs, K kš, miška Š n , Pnč, Kpn, Z , M c, Dbč, Ms , Kn l, Kb, M d (PP IŽ23, 6666 B , Auk, B č, P l, Vs, J , Lš, Lpl (LPP 3613) 238, D (AukT 168), S jT 99, 189, 145, B , Rm, Lm, Lb, Vs, Š, Š l, Kp, K, K, K, K, K, K, L (Z), L (K), Dž, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K) Ki onai ge almen e man inha kamieno ki į, como po exemplo: k mas (1), kúose Kb, Kn , P č (PPŽ I 663), KčT 330, miškuosà M c (PPŽ I 663), miškuosè k me P l (LKŽ8), K), k man Vžn (LKT 378, Vs, Kpč, k muosa P č, Kn l, M c (PPŽ I 5289), KčT 349, RamT 117, k muose Eg, Pns, Šlk (LLŠ KŽ), Rdm, Lzd, k muñosna Rud (PPKK I 565, 528), RamT; 360, Leskoj; M c (PP II 319), KjT 123, KPP, Pns (LLŠ S s), M l, D sk, Lk, Lk, M k (LKŠe), M k, M k, M k, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk (Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk (3), gal à gal õj S jT 205, 450), Rdm, kampañ D skŽ 135, Ms , Dbč, M d, Rud, Mnč (PPŽ I 450), Pns, Šlk, Ožk (LLŠŽ K), Kpč, Vs, Lp, kampúosa D skŽ 135, Lš (AukT 216), Š T 80, M cT 46, Eg, Ožk (LLŠŽ K), akýse Pnč (AukT 207), M c (PPŽ I 450) e k . K , Šlk, P l, Pns, Ožk, Ž (LLŠŽ K), Bd, Lzd, Vs, gal õn D skŽ 92, Š T 149, Pns, Eg (LLŠŽ K), K kš, M l, Rdm, gal ósa K kš; kapas (4), kampè Rud (PPŽ I (plg. LKA III 54). Rescusas das pala as (dazicamen e daik a a džių) os o más acen uação dos depu ados a iai uja. Maždaug ečdalis seus ki čiuojamos d ejopai como e ou os linksnių o mas, exemplo: balà bãloj Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Bd, Lzd, bãlon Kn (PPŽ I 8 Nus a ando pala as de ki čia anje pa adigmas em asi só pie ų aukš aičių pa a mės (2), duomenimis. S aipsniai / A icles 195 Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose 95), Rdm, M l, bãlosa D skŽ 27, Kn , P č (PPŽ I 95), Š T 90, D č (LLŠŽ bã,lose Pns, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, bãlosna D skŽ 181 balà (4), balõj Dg, Al (LKŽ K), balõn Rud (PP IŽ 95), balósa Dbn (PPŽ I 95), balosè Spg, dáik as/1 (3), daik è D sk, S j (LKŽe), Pl, Šlčn, Vknng, V (TA) da M c, S c, Lkž (LKŽe), M, Kč (TA), da Ag ik ehn Ram 141, 165 , K (LL K), Rdm, Kp, Kp, Kp, Plik an Dk (IŽ), Dg (I), Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, Kp, oks, -ià (4/3), al P l, okiõj Bd, alñ Kn , Ms (PPŽ II 616), Pns, Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč, Lzd, M l, Spg, Al, T ak, o- kiúosa M l, Kpč, okiúosna Dn (PPŽ II 615), Kpč / ókis, -ia (1), ókian Vlk, Dg, T ak (LKŽ K), Rdm, ókiuosa V n (LKŽ K). Dalies pala as a iação só o mas de ie ado es ki čiação (ou as linksnių accen inių g e ybių nãož ašy a). Duas das duas jopai ki chiuojam não de odas as o mas de localis as, mas de um único ( ienaskai os ou mui osiskai os inesy o e (a ) ienaskai os ilia y o), plg. da kama à (4), 130 ‘sandėlis, kama õj KT 78, RamT, Vng (L8), 37 Ag (LLŽŠ K), Al, P l (LK K), Rdm, Rud, kama õn, Ms (PP I), ŠKT), ŠKT (KTŠ 44 K), KT 167, LpČ 85, 164, Dg, M k, T ak (LK KPP), K k, KpČ, LpČ on, LpČ, S 164, Pns (LLŽŠ), Kc (Lk), M c (K ), 44 (K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, Logicamen e ends ama ki čiuo i e accen ados g e ybių con endo das o mas de pala as locais, exemplo: púod (1), púode Ožk, Pns (LLŠŽ K), KčT 177, S jT 116, púodan D skž 46 , M g, Kš, Ms (PP II 302), Spg (AukT 204), Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč puodañodu D skž 287, M l, púoduosa Ž (PP II 30 KčT 223, Ag (ŠŠ K), Anal D skž 287 e e c. Em mui os casos, essas linhas êm o mas de a ian e acen ua i a p incipal mais di undidas, po exemplo: i ù ė i ù ėj RamT , Pns (LLŠŽ K), Rdm, i ù ėn D skŽ 25, M c (PPŽ II 770), KčT 259, LpT 133, P l, T ak (LKŽ K), Rdm, i ėse Ožk, Pns (LLŠŽ K) u ė Ožk (LLŠŽ K), u ėn Kb, 106 , DPN, M d, (PPŽ II 770), Š u T, 3, Rsa n Rdm. Po exemplo, elhos ba i onos kak à (24) e kup à (24) Kn , G b, Kpn, M c (PPŽ I 441), Sem, T ak, Dsm, S j (LKA III 54–55), Mcl, o mados po locais de ki is, plg. kãk oj Rdm, Kn (LKT 369, Ožk (LLŠŽ), kãk on D skŽ 132, L 38pl, Kpč, Dg , V s, Auk (TA), Sn, Šlk (LLŠŽ K), M l, S j, V n kak õn Sem, T ak, D, S j (LKA 5455), LLŠT 202, Kp onč, K k, Vlk, Vs, Kpč, Kup õn, Sm 819. A i a-se a a enção que discu idas p opensões de acen uação dos depu ados são ca ac e ís icas an o de bískiemenias como de pliaskiemenias linksniuojamiesiems žodžiams. 9 Po causa desses i ik a a dzes a ibuindo ba i onino ki čiação pa adigmas c . Būga 1961: 73, 710; Zinke ičius 1975: 19; Ragaišienė 2010: 30 e lá mencionada li e a u a. VILIJA RAGAIŠIENĖ 196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Vienaskai os inesy o o mas de ki chiação polinkiai. nas on es in es igadas dessas o mas encon adas ela i amen e poucas (ce ca de 20 % dos casos a osenos, eja abelê)10. D ejopai kamiene e galūnėje ki chiuojamas inesy o o mas insc i as ela i amen e a amen e, po exemplo: começouà (4), começouõjj s a jè LpT 139, Rdm, Bd p ãdžioj Vs. Mui as ezes suas a iedamen e ki chiuojamas pala as, con endo g e ybių accen ados, po exemplo: skỹ ius (2), skỹ iuj Bd, 195 Vsùj Ožk (ŠŽ K), sodži Pls (LKŽe), Šš (LL K) K11), Šľukči / sõdžiù (2), sõdžiù Ram T, as (2), as (2), as, als, als, als, als, als (ŠŽ K) polink a de acen uação peculia a inesy o o mas de kamieno secundá ia e (a ) qua a, uma das a ian es das quais é ki chiuado em shaknye, po exemplo: kiẽmas (42), kiẽmè Rud (PP I 49 Ldz (Auk eT2), Dg un (TA), Pns (LLŠ) K, K kškiẽme12 T ak (LKŽ K), Pns (LLŽ K), Bd, miẽs as (2), K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K Onš (LKŽ K). Na li e a u a linguís ica desses daik a a des uniscai os subs i u o ( ambém ao naginho e ao galinho mul iskai os) kamieno ki is p imiauki čiação ipos de coloninio e galūninio modelo sia siejamas su mo onologiniu akcen inės pa adigmos išlyginimu, . y. d iejų o ma imusi (plačiau1997. Mikulėnienė 1996 U bana: 6061; Tuomienė 2005: 6569; ž ičienė 2005: 106107). Aqueliamen os o mas de d ejopas ki is pode se nulem o não só polinkio exiguin i aleg niuoja i os pala as pa adigma de sla as línguas exempli iu. Do dados o necidos ê-se que kamiene o mas ki chiá eis insc i as não um pe i ejês e com umaaskai os ilia i os o mų accen uação (abu ie ininkai usados an o Ki čio luga e seman inais ambien e coincidência pode se uma das azões, lemian es inėse šnek ose. Inesy o o mų d ejopas ki is, kad i ne iesiogiai, gali bū i susi- inesy o a aição si de a osenos. 10 Po exemplo, em his ó ias au obiog á icas mui as ezes usados k ypčiai, iek ie ai eikš i), plg. blidas (2), °blide / bliūdè i blidan / bliūdañ. d iskiemenių u kamieno daik a a džių, ma cinčių negy uosius objek us, insc i a apenas algumasolika o mų, например.: ámžiuj M l, pẽčiuj S jT di eção e luga . 140, Ag (LLŠŽ K), K kš i k . Labiau papli usios ienaskai os ilia y o o mos, ku iomis eiškiama 11 Jão acen uação a iação de e minado dos mesmos ações como e ou os aleg nių o mas (plačiau see. Ragaišienė 2010). 12 Sinkllu ° ma cida nepa adigminė o ma. A igos A icles 197 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose Ap a iamen os de pala as inesy o acen uação unciona e p e alejan e ou os unicaskai os linksnių o mos kamieno ki is, plg. šiẽnas, šiẽno, šiẽną, °šiẽnu, °šiẽne. Isso con i ma e an á ias ki čiuo ės p eesagų -(i)ukas, -(i)ukė, -u ė e - u ė edinių šio linksnio ki čia imo polinkiai. Á ea dos al os- aiços, pode-se dize , inesy o o mas apibend inuais kamieno ki į, ex.: k ajynùke ‘pušynėlyje Šlk (LLŠŽ K), namùke T ak (LKŽ K), sandėliùke ežl, ežimùke Lzd, M l, kama ùkė(e) Al (LKŽ K), dėžù ė(e) Dg (LKŽ K), M l, pa duo ėj (e) Rdm e M ., plg. ki joesagoachachamamas o mas namùje o k, kama ùkùkan, iliumkan, kama ùkė, dėžù ė, k n, k n13. Nos se en ionais dos alç aiços e nas esnek as dos li uanos da Polônia, os apésagos -uk edinių ie ininko acen uação, que e indi e amen e, e ei o pode aze do a2 kamieno pascolin os o ma com g ama ine mo ema -y, plg. kamba ùky (i kamba ùki), ežimùky (i ežimùki) Pns (plg. Leskauskai ė 2022: 78). Ap a iamen os ē kamieno daik a a džių inesy o kamieno ki chiu ixa -se a o ankias condições o moué su umpėjusių ( iena okalių) o mų įsigalėjimas, plg. handù ė handu ėjè handù ėje (2), → handù ėj Rdm. Na pa e sula inha da á ea encon a am a amen e usou, nepa adigminių p odu iųjų ā e ē kamienų inesy o o mų, например.: lepa liepõj Bd, ka ūnà (1), ka ūnõj Vng, kál ėj kal j KčT 87, klùmpė (1), klumpjkšl, as inė (1), ais inj M . K ak. Jãos apa ecimen o explici ado p incipalmen e a es es šnek os ca ac e ís ico polinkiu em accen á io a ian iškumą e oksi onezę. Em alguns casos o g e iminis ki is pode se e nulem o da mesma doadação ipo acen uação analogia, plg. du pinj, da žinj, ou esumido segundo o p e alecen e singula askai os ilia i o o mų akcen inį modelį, plg. bačká (4) ‘s a inė, bačkõj LLŠT 148, Šlk (LLŠK), Rdmkojč M c (ŽPP I 91), lepa (1), lepoj liepõj Bd, lepon liepõn P č (PP 57 I B) / bãd. No a elmen e, que mencionados inesy o o mas dos ki čio a iação di e amen e pe i kokie pequenos pássa u uia Bd e Mūs liepõj bi ės sėdi, medų ima Bd. Da ma é ia con ada ê-se duas coisas. P imei o, duasjopai das pala as c uciá eis em mui os casos mais di undidas como a a ian e inesy o da c uciação p incipal, como: koks, -ià (4), qual Al, T ak (LKŽ K), Rdm, kokiõj Ožk, Pns (LLŠ K), M l, Spg, Vs kókis, -ia, kókiam (1), Bd, kókioj Onš (LKŽ K), pi ki (2à), pikioj M c (ŽPP II bãčkoj S jT 113, bačkõn M c, Rud (PPŽ I 91), KčT 166, RamT 235, S jT 227 / 22 Dsm (AukT 166), RamT 129 K, Onš, M k (LKŽ K), Raml kjT 154, K). Em segundo, ci kum leksinio kamieno pala as des e aleg nio o mas ends ama ki čiuo i es a iai, . y. apibend in i kamieno ki į nesie inas su eikšmių neu alizacija – jos a ojamos ie ai eikš i, plg. Lepoj segundo ba i oninio ki čiação modelį. 13 Á ea dos al os- aiços do sul p eesagų -(i)ukė, -u ė e - u ė ienaskai os inesy o uni e somamen e u ilizadas o mas su umpėjusios. Es e mais aleg es o mados d i okalês como g e imines insc i as bas an e a amen e. VILIJA RAGAIŠIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 198 Vienaskai os ilia y o o mas de ki chiação polinkiai. Sul al š aičių šnek os pa icula men e equen emen e usadas su umėjusios unisaki os o mas ilia i k yp čiai e luga ai eikš i (elas cons i uem ce ca de 58 p oc. casos a osenos, é i. len elę). Maždaug ečdalio pala as des e o mas mais aleg es em ki čiação g e ybių. Mais da me ade deles ki chiuojam d ejopai como e ou as o mas esque ças, ex.: dù pinė dù pinėn ŽV (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, l (1), du pin (3a), du pinn Sn, Pns (LLŠŽ K)14, as as (2a), ab, Rud, M c ( K IIŽ 314), V n (LKTCH), Pnč, M c (AukT6), 20 22 93 T 119, añis a M (PP IIŽ Šónas, - ed (3), Rdm, L, K, K, P, Vsdm, K, K ed ed ed ed, K, K ed, K, K, K, ed, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, Mais di e si icou p odu iųjų a, a1, ā e ē kamienų pala as de o mas de ki is. Nep oduk y iųjų i, u e u kamienų daik a a džių an inių ilia y o o mų as a nedaug. Mais equen emen e elas endem a c uciua de aco do do p incipal (ne damen e mais an igo) a ian e pa adigma. Po exemplo, ba i ono ugus (2) u gùs (4) ilia i as ki čiuojamo só šaknyje ( as i 46 casos a osenos)15/ Diskiemenių u kamieno daik a a džių spiečiùs spiẽčius i sodžiùs sõdžius pa a mėje mais p e alen es o mas de ki čiação galūnico spiečiuñ e sodžiuñ (53 casos de 68). duasjopas de pala as que não possuem g e ynios de g a iação, p incipalmen e explicin inas analogia, i. e. sie inas com pas o aus e al ez ki čia io modus (2), ixados em sulos al os de Šnek os, po exemplo: ã as, ã an P l (LK KŽ), a a 911, a a Šñ T6, lángbàas S ññ S Ž 48, G b, Rud, M c, KŽ (PP I 55 P l (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, KŽ, Kž, Kž, Kž, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K k, K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , niai. Be o, an iniai a ian ai gali bū i a si adę ski ingu me u. Daik a a džio K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K A pa i do ma e ial disponí el ê-se que, além da analogia, a ci cunčia imen o das o mas em discussão pode causa e ei os e ou as eiksžẽmė galūninio ci cunčia imen o o ma žemn D sk, R n (LKŽe), plg. žems R n, Kb, M k D sk (LKŽe), R n (AukT 230), Pls (TA), pode se pa eld om seno (pa a mais. Rinke ičius 2009: 90; Ragaišienė 2010: 90 e a e e ida lá li e a u a). Ba i onos miês as e mókslas ilia i o galūninis ki is, co p o a elmen e, nulem as polinkio no aia em a mes a ėjusius pala as ki čiuo i galūnėje, plg. miẽs an Dbč, D ž, Rud, M c, Ms , Ž (Ž I 652), S jT 146 Knñsla (Ž I 652), Pnč (AukT 21 Bd, Kpč, mókslan Vs D žsk, Kb (LKT 391), Nmn, 14 Plg. galūnė ki čiči ienojojama o o mą du pinj Š Š (AukT 193). 15 Po mais sob e a pala a u gus pa adigmas de ci cčiação a iação eja. Ragaišienė 2010: 107 e lá mencionada li e a u a. 16 Sul al š aičių plo e ou os des e daik a a džio mui osiskai os linksnių galūninio ki čiação o mas de ne as a. 17 Šaknies ki į pode palaiky i loaninio iẽd as mui as ezes usados o mas de iẽd an accen uação. A igos A icles 205 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose IŠVADOS A likus sulos al š aičių pa a mės XX a. segunda me ade XXI a. começo on es encon adas aleg ųniuojančių žodžių ie ininkų ki čia imo analizę da y inos es as conclusões: 1. Mais do que me ade dos snek os al os do sul, os icinis as de pala as aleg niuojan es ki chiuojam de aco do um pa adigma accen ada: ba i onai kamiene, oksi onai galūnėje. Res an es pala as de o más de subs i uido es ki čiação a iai uja. Maždaug ečdalis deles ki čiuojamas d ejopai como e ou os aleg nių o mas. Dalies pala as a iações só ki čiação dos ie ado es (ou as linksnių o mas de accen ados g e ybių nãož ašy a). Sul aukš aičių isų ie ininkų, o ieno ku io ( ienaskai os a daugiskai os inesy o i (a ) ie- šnek ose neme ai d ejopai ki čiuojamas não naskai os ilia y o) o mas. Mais a džių ienaskai os ilia y o o mų ki čia imas. 2. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų ki čia imas nulem as ne ie- a iam a ia de p odu iões kamienų daik anos cuja alguma azão, e de odo seu complexo: 1) ou os linksnių ki cio luga e (ou) da ybos ipo ki čiação analogias; 2) semân icas ( o mas de subs i uido es ago a usados luga es e k yp čiai eikš i); 3) aleg niá eis pala as de sulos alç aiços ada mamen o ki čiação polinkių (accen inio a ian iškumo e oksi onezės). Vienaskai os ilia i o o mas de acen uação pode e in luência p opensis eles oca com cons uções p ielinksnies com p ielinksniais in, an + galininkas, exusa o mas de com d i ocalês e a onizadas ( iena ocalês) mo emi as g ama ica compe i i ia e k . 3. Linksniuojančių žodžių d ejopai ki čiuojamos ie ininkų o mas papli usios isame pie ų aukš aičių pa a mės plo e. Essas o mas de mais encon ado no sudoes e e na pa e sul da á ea. No en an o, o ma e ial disponí el não indica ien iso plo o, no qual a ian iškumo como eiškinys, em compa ação com g e imimas šnek os, é in ensi íssimo. Linksniuojančių pala as accen inio a ian iškumo cen o conside adomo pie aka inių pie ų aukš aičių plo e ie ininko o mas de accen uação não di e e do g e imų šnek ų. LITERATŪRA E CHALTINIAI Amb azas Saulius 2010: Daik a a džių da ybos aida 2. dos idiomas Lie u ių a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. AukT Ma ke ičienė Žane a. Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 1999. Bl Li uãs a mic ex ai 1. Bala na (Va ana as), pa . E. G ina eckienė, Vilnius: Sóclo e enciklopedijas Publícula, 1994. VILIJA RAGAIŠIENĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a u a de publicação. D skŽ Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as. D uskininkų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. Ka aciejū ė Vi alija 2013: Va ėnos šnek os daik a a džių leksinės klasės i jų hie a chija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( oné ica e mo ologia), Vilnius: Min is. Ka dely ė-G ine ičienė Dai a 2022: Konku uojan i loka y inių kons ukcilie u iu-kalba/a icle/ iew/31440. jų a osena y ų aukš aičių ilniškių i pie ų aukš aičių pa a mėse: p iežas ys i en- dencijos. – Lie u ių kalba 17, 61–69. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas, daik a a dis, eiksmažodis), Vilnius: Min is. KčT Leskauskai ė As a. Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. Leskauskai ė As a 2016: Mo ologicas daik a a džio, į a džio e es u u a de açõesmaz odio. Lie u ių a mių kai a XXI a. início: Lenkijos lie u ių šnek os, au . D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 205275. Leskauskai ė As a 2022: Ca ego ias g ama icais de daik a a des de Al o Sul, Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. LKA III A lás da língua Lie u ių 3: Mo ologija, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, LKT 1977. Li u ias línguas a mės: ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K. Mo kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970. LKTCH Li u ias língua a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Ins i u o Lie u ių kalbos, 2004. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e são, 2018). P ieiga LKŽ K Lie u os kalbos žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LLŠT Lenkijos in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. lie u ių šnek ų eks ai, pa . A. Leskauskai ė, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 2021. A igos A icles 207 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose LLŠ K Lenkijos lie u ių šnek ų žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LpT Leipalingio apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as, 2018. Mikulėnienė Danguolė 19961997: Einwi ckung de slawischen Sp achen au die Lau s uk u de pe iphe en li auischen Munda en. Linguis ica Bal ica 56, 5767. Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas 2007: Bend inės lie u ių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. Mo kūnas Kazys 1964: Desde y ų aukš aičių a mių mui osiskai os inesy o o mų is o ijos. Li u ians kalbo y os ques ões 7, 145152. M cT Ma cinkonių šnek os ex ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 2009. Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa. PPŽ I Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 1, Vilnius: Ins i u o da língua Lie u ių, 2016. PPŽ II Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2019. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo a ian es pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2012: P iesagų -( )inis, -( )inė daik a a džių ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. Homem e pala a 14(1), 116123. RamT Tuomienė Nijolė. Ramaškonių šnek os eks ai, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 2008. Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si as. Rosinas Albe as 1995: Bal as línguas in oduções: mo ologias aida, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Senkus Juozas 1960: Daik a a džių aleg niação kapsų i zana ykų a mėse b uožai. T abalhos da Academia de Ciências da RSL, A sé ie, 2(9), 157171. Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani á ios Mokslų Fakul e o leidinys. Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. S jT – Sei ijų šnek os eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016. VILIJA RAGAIŠIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX S undžia Boni acas 1995: Li u ians bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: Uni e sidade de Vilniaus. S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus Š T uni e si e o leidykla. Š endub ės apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Ins i u o da língua Lie u ių, 2020. TA Ta mių a chy o man aš iniai šal iniai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socioling is inis y imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Vilnius: Ins i u o das línguas Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas, Li uãs. U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių) onologinė sis ema: ocalizmo e p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u ians kalbos dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1975: Desde li uanos his ó icas accen ologias. 1605 m. ca ekismo ki čia anje, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Leidybinis sky ius. Zinke ičius Zigmas 1979: A ac ionamen o de Ki čio e pa adigmas de ki čiação. – Kalbo y a 30(1), 9093. Zinke ičius Zigmas 1980: Li u ians kalbos is o inė g ama ika 1, Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1996: His ó ia da língua Li uânia, Vilnius: Mokslo e enciklopedijas publikla. Zinke ičius Zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. VIETOVARŽI ABRUNTIMINMAI Ag Agukiai, Lénkija Dbč Al Aly ùs Dbn Al Ãlo ė, Aukš ãd a is, T ãkų . Dg Bd Bd ie is, Lazdjų . Dn Bl Bala nà, B č - Bačiai, Lazdjų . D ž B Bačiai, T ãkų . Dsm Č n Či ónys, Lazdjų . Dubčiai, Va ėnõs . Dubiniñkas, Va ėnõs . Aly aũs . Dg Daũgai Daugi dškės, T ãkų . Daina à, Va ėnõs . Bal a ùsija D sk - D ùskininkai Da žẽliai, Va ėnõs . Dùsmenys, T ãkų . D č D a čnai, Lénkija A igos A icles 209 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose Eg Eglnė, Lénkija Gdl Gudẽliai, Šalčiniñkų . Ilg G b – G ybaulià, Va ėnõs . Ìlgininkai, Aly aũs . J š Jo ašiai, D ùsk p op ie á ios. Kč Kučinai, Lazdjų . Kb ẽliai, Va ėnõs . Kn Kania à, Va ėnõs . Kn l - Kania lė, Va ėnõs . Kpč Kãpčiamies is, Lazdjų . Kpn Kapinškiai, Va ėnõs . K K ikš ónys, Lazdkšjų . K - K ei Kabininkų, Lénkija Kš - Kaš os, Va ėnõs . Kpõs Lipalingis, D . Lésk. Lpl Liplinai, K – Kie ã iškės, Elek nų sa . D ùsk sa ininkų. Lš Liškia à, Va ėnõs . Lzd - Lazdjai Maccl Macẽliai, Va ênõs . Mlk Malka a, Bal a ùsija Mnč Mánčiagi Má, Va ênõs . M c Ma cinkónys, R. Va ênõs . M d Ma dá as, Va ênõs . M g Malgionys, Va ênõs . M k Má nõs ., M . P Ma ijámis, Vilniaus . eik Má, Va ên Panamín . M . Me elia, R. R. Pe dz Ndz Ndz Ndz, Va ėnė, Va ėnė, R. Nz, R. Nz, R. Nz, R. Nz, R. Nz, R. Nz, R. Nz, R. Nz, Rz, R. R, R. R, R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. Ram – Ramaškónys, Bal a ùsija R. R. R. R. R. R. R. R. R. R. R Sn Seina, Lénkija Spg Sapiẽgiškiai, Lazdjų . S j Sei jai, Lazdjų . Škl Škl iai, Va ėnõs . Šlčn Šačininkai Šlk Šlýnakiemis, Lénkija Šl n Šla añ ai, Lazdjų . Š n Š eñ eže is, Lazdjų . Š nd – Š endùb ė, D ùskininkų sa . T ak T ãkai Vlk Valkiniñkai, Va ėnõs . Vng Ving nai, Lazdjų . V n Va ėnà Vs Veisieja, Lazdjų . V s Ve is, Elek nų . Z Ze ýnos, Va ėnõs . Žln Žilina, Va ėnõs . Ž Žiū a, Va ėnõs . Ž Ž ikẽliai, Lénkija VILIJA RAGAIŠIENĖ 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s SUMARY A e analysing he da a, i became e iden ha o e hal o he declinable wo ds in he Sou he n Aukš ai ian dialec s ollow a consis en accen ual pa e n: ba y ones a e s essed on he s em, while oxy ones ecei e s ess on he ending. Howe e , he accen ua ion o loca i e case o ms o he emaining wo ds displays a iabili y. App oxima ely a hi d o hese wo ds exhibi dual s ess pa e ns, akin o o he in lec ional o ms. Some wo ds only a y in he accen ua ion o loca i e cases, wi hou simila a ia ions in o he cases. Addi ionally, i is common in he Sou he n Aukš ai ian dialec s o ei he he singula o plu al illa i e (o bo h) o ea u e dual s ess pa e ns. Among p oduc i e s em nouns, he accen ua ion o singula illa i e o ms showcases he mos di e se pa e ns wi hin his pa adigm. The accen ua ion o declable wo ds loca i e o ms is no go e ned by a single eason, bu a he by a complex o ac o s: 1) analogies o he place o accen ua ion o o he cases and/o he accen ua ion analogy o he wo d o ma ion ype; 2) seman ics ( o ms o loca i e cases now used o indica e loca ion and di ec ion); 3) accen ua ion endencies (accen ual a ia ion and oxy onesis) o declinable wo ds in he Sou he n Aukš ai ian dialec . The accen ua ion o singula illa i e o ms can be in luenced by se e al ac o s, including inclina ion o subs i u e hem wi h p eposi ional cons uc ions wi h in, an + he Accusa i e Case, pas compe i ion be ween o ms wi h bi ocal and sho ened (mono ocal) g amma ical mo phemes, e c. The loca i e case o ms o declinable wo ds exhibi ing dual s ess pa e ns a e no ably widesp ead ac oss Sou he n Highlands egion. P edominan emen e, hese o ms we e obse ed mo e equen ly in he sou hwes e n and sou he n e i o ies, accoun ing o app oxima ely 60% o cases. Howe e , he a ailable ma e ial does no dis inc ly pinpoin an a ea whe e a iabili y, as a phenomenon, is mos in ense compa ed o neighbou ing subdialec s. In he sou hwes e n a ea o Sou h Aukš ai ian, o en ega ded as he cen e o accen ual a ia ion o declinable wo ds, he accen ua ion o loca i e o ms does no no ably di e om neighbou ing subdialec s. In oducida 2023 m. ou ub o 27 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia ilija. ag[email p o ec ed]