Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose

190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-5026-4667 Mokslinių y imų k yp ys: akcen ologija, dialek ologija, e noling is ika, leksikog a ija. DOI: doi.o g/10.35321/all89-09 VIETININKŲ KIRČIAVIMO POLINKIAI PIETŲ AUKŠTAIČIŲ ŠNEKTOSE Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s ANOTACIJA Remian is XX a. an osios pusės – XXI a. p adžios ašy iniais šal iniais nag inėjami linksniuojamųjų žodžių ie ininkų – ienaskai os i daugiskai os inesy o i ilia y o – o mų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių pa a mėje. S aipsnyje siekiama sinch oniniu požiū iu ap ašy i ie ininkų ki čia imo ypa ybes, paaiškin i akcen uacijos į ai a imo p iežas is, nu- s a y i oje pačioje šnek oje akcen inių a ian ų u inčių o mų a ealinį papli imą. Ty imas pa odė, kad pie ų aukš aičių pa a mėje a ojamų ie ininkų ki čia imui į akos u i akcen- uacijos analogija, seman ika, polinkis į akcen inį a ian iškumą i oksi onezę. Paaiškėjo, kad d ejopai ki čiuojamos ie ininkų o mos dažniau už ašomos pie aka inėse i pie inėse šnek ose. ESMINIAI ŽODŽIAI: pie ų aukš aičių pa a mė, ie ininkas, ilia y as, inesy as, ki čia i- mo a ian as. ANNOTATION The s udy del es in o accen ua ion pa e ns wi hin he loca i e cases — singula and plu al inessi e and illa i e — in he Sou he n Aukš ai ian dialec . I d aws upon w i en sou ces spanning he second hal og he 20 h cen u y o he ea ly 21s cen u y. The a icle aims o desc ibe he accen ua ion ea u es o he loca i e cases om a synch onic pe spec i e, explain he easons behind accen di e si ica ion, and map he a eal dis ibu ion o accen ed a ian s wi hin he same subdialec . The indings e eal ha he accen ua ion o loca i es in S aipsniai / A icles 191 Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose he Sou he n Aukš ai ian dialec s is in luenced by accen ua ion analogy, seman ics, and a endency o accen ual a ia ion and oxy onesis. In e es igly, i eme ged ha loca i e o ms exhibi ing dual s ess pa e ns a e mo e p e alen in sou hwes e n and sou he n subdialec s. KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , loca i e case, inessi e, illa i e, accen a ian . ĮVADAS Mokslinėje li e a ū oje daug dėmesio ski a linksniuojamų žodžių ie i- ninkų a osenai pie ų aukš aičių šnek ose ap a i. Dialek ologai gana išsamiai išanaliza ę inesy o ( idaus esamojo ie ininko) i ilia y o ( idaus einamo- jo ie ininko) seman iką, eikšmių neu alizacijos p iežas is, o mų g ama i- nes mo emas i papli imą pa a mės plo e (Zinke ičius 1966: 201; 1980: 196– 197; 2006: 145–146; LKA III, 48 žml.; Rosinas 1995: 74; Tuomienė 2010: 79–80; Ka aciejū ė 2013: 50–51; Leskauskai ė 2016: 242; 2022: 28–32; 77–78; Ka dely ė-G ine ičienė 2022: 61–69 i k .). Mažiausiai iki šiol i i ie ininkų ki čia imo polinkiai. Ap ašan pie ų aukš aičių akcen uacijos sis emą a k eip as dėmesys ik į šių linksnių o mų ki čia imo a ian us1 i e esnius a osenos a ejus (AukT 31; Ragaišienė 2010: 14, 129; plg. da LKA III 55)2. Ty imo ikslas, me odai, naujumas i ak ualumas. Ty imo ikslas – sinch oni- niu požiū iu ap ašy i ie ininkų ki čia imo pie ų aukš aičių pa a mėje ypa ybes, ap a i jų akcen uacijos polinkius. Ty imo užda iniai: 1) suda y i i iamuose šal iniuose as ų linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų są adą; 2) nus a y i į ai iai ki čiuojamų o mų papli imo a ealus; 3) paaiškin i galimas ki čia imo a ian ų egzis a imo p iežas is. A liekan y imą em asi ap ašomuoju i idinės ekons ukcijos me odais. Vidinės ekons ukcijos me odu nus a y i senesni ki - čia imo a ian ai, paaiškin os galimos a minių g e ybių egzis a imo p ielaidos. A lik as y imas y a naujas i ak ualus. S aipsnyje, emian is iš iso pie- ų aukš aičių plo o pe daugiau nei 60 me ų su ink a medžiaga, pi mą ka ą 1 Ling is inėje li e a ū oje į ai iai ki čiuojami žodžiai i jų o mos adinami ki čia imo a ian- ais (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius 1979: 91 i k .), akcen iniais a ian ais (S undžia 1995: 22), ki čia imo g e imybėmis (Pake ys 1994: 7) a ba ki čia imo g e ybėmis (Mikulėnienė, Pake ys, S undžia 2007: 8). Au o ė sa o da buose laikosi adicijos e minus ki čia imo (akcen inis) a ian- as i ki čia imo (akcen inė) g e ybė a o i kaip sinonimus (Ragaišienė 2010; plg. da S undžia 2009: 66). 2 Žane a Ma ke ičienė mokslinių diskusijų me u y a a k eipusi dėmesį, kad nus a an žodžio ki - čiuo ę negalima em is ik ie ininkų o momis, nes jų ki čia imas gali ski is nuo ki ų linksnių o mų, . y. ne isada ody i akcen inę pa adigmą. VILIJA RAGAIŠIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX ap ašomi linksniuojamųjų žodžių ie ininkų ki čia imo polinkiai, pa eikiamas oje pačioje šnek oje akcen inių a ian ų u inčių o mų papli imo žemėlapis. Šis y imas pi miausia u ė ų bū i ak ualus a mių ki čia imo polinkių i ak- cen uacijos eiškinių kai os y ėjams. Tikė ina, kad jis u ės i p ak inės naudos a minių žodynų engėjams – dialek ologams i leksikog a ams. Šal iniai i i iamoji medžiaga. S aipsnyje nag inėjami duomenys su ink i iš XX a. an osios pusės – XXI a. p adžios ašy inių šal inių i asmeninės ka o e- kos. Medžiagos pag indą suda o XX a. 6–7 deš. pa eng ų šios pa a mės šnek ų kalbinių ypa ybių ap ašų3, išsamiųjų a minių žodynų (d i omio Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyno, D uskininkų a mės žodyno i engiamo Lenkijos lie u- ių šnek ų žodyno ka o ekos) i a minių eks ų inkinių (leidinių Kučiūnų k aš- o šnek os eks ai, Ma cinkonių šnek os eks ai, Sei ijų šnek os eks ai, Leipalingio apylinkių eks ai, Š endub ės apylinkių eks ai, Lie u ių a mių eks ai 1. Bala na (Va ana as), Ramaškonių šnek os eks ai i Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai) duo- menys. Į y imą į auk i ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės, Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijoje i Žane os Ma ke ičienės leidinio Aukš aičių a mių eks- ai pi mojoje dalyje paskelb ų pie ų aukš aičių a minių eks ų ak ai. Taip pa emiamasi Lie u ių kalbos žodyne, dialek ologų da buose i asmeninėje ka o- ekoje as ais i iamų šnek ų duomenimis4. Medžiagos u ima iš iso pa a mės plo o, be daugiausia iš pie aka inės dalies. Apibend inan su ink us duomenis galima eig i, kad jų pakanka ie ininkų ki čia imo polinkiams pie ų aukš aičių pa a mėje iš i i. Juolab kad ašy iniai šal iniai ge ai a spindi pa a mės akcen u- acijos ypa ybes. Ti iamuose šal iniuose 585 linksniuojamųjų žodžių as a apie 3300 ie inin- kų o mų (ž . len elę)5. Maždaug pusės žodžių jos už iksuo os po kelis a kelio- lika ka ų, penk adalio žodžių – ik ka ą a du, plg. k áu u ė (1), k áu u ėj Dbč (PPŽ I 522), Bl T 29, S jT 170, LLŠT 104, Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Vs, k áu u- ėn D skŽ 167, Dn , Kb, Kn (PPŽ I 522), Nmn, Lzd (AukT 184, 196), KčT 165, 168, RamT 135, LpT 166, Dg, Al (LKŽ K), Bd, Rdm, K kš, k áu u ėsa M c (PPŽ I 522), KčT 42, Spg (AukT 205), K kš, k áu u ėse LpT 114, Šl n, Vs / k au u sa Šlk (LLŠŽ K)6, abesa Lš (AukT 224), a ós ogosa Lš (AukT 220), 3 Rank aščiai saugomi Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e. 4 Iš mokslinių da bų į y imą į auk i au o ių už ašy i a iš ga so į ašų su ink i ak ai. 5 Į šį skaičių neį auk os dažnai a ojamos sup ie eiksmėjusios ilia y o o mos laũkan / laukañ, ó an / o añ, šónan / šonañ i k . Neį auk os i šal iniuose as os kelios sup ie eiksmėjusios alia y o o mos namópi, namepi, udenióp i k . 6 Dažnai a ojamų žodžių ie ininkų o mos šnek oje gali bū i paliudy os ne ieną ka ą. S aipsniai / A icles 193 Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose b udynañ ‘neš a ume, pu e’ KčT 362, kškoj ‘šlaunyje’ Rdm i k .7 Apie du ečdalius už ašy ų a osenos a ejų suda o daik a a džių ie ininkai. Palygin i dažnai šių linksnių o mos a ojamos i į a džių k as, -à, koks, -ià / kókis, -ia, às, -à, oks, -ià / ókis, -ia, skai a džių p mas, -à, añ as, -à. Pie ų aukš aičių šnek ose ie ininkų o mų a osenos polinkiai y a ski in- gi (ž . len elę, plg. Leskauskai ė 2022: 23–24). Daugiausia as a daik a a džių, žyminčių negy uosius objek us, ienaskai os ilia y o o mų k ypčiai i ie ai eikš i (plačiau ž . en pa , 28–29). Daugiau nei ečdalį medžiagos suda o ie- naskai os i daugiskai os inesy o o mos. Ilia y o daugiskai a pie ų aukš aičių šnek ose a ojama gana e ai (ž . len elę). Ti iamosios medžiagos pag indas – p oduk y iųjų a, a2, ā i ē kamienų linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mos. LENTELĖ. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų dažnis Linksnis Skaičius Kiekis Va osenos pa yzdžiai Inesy as Vienaskai a 652 bu nõj, da žè, kaimynỹs ėj(e), ežimùke / ežimùky, idu ỹ, an õj / an ojè, pi ma / pi mamè, ši õj, ši a Daugiskai a 583 akýsa, gal ósa, gy uliúosa, k aujúose / k aujuõs, ml uosa, sõduosa / sõduose / sõduos, jaunúosa, jaunósa, an úosa, an ósa, ke u esa, ši ósa, ši úosa Ilia y as Vienaskai a 1910 akiñ, káilin, kepalañ, mėšlynañ, andeniñ, žiemõn, an añ, an õn, ši añ, ši õn Daugiskai a 145 búl ėsna, du ýsna, g kiuosna, šónuosna, paklõ ysna, añkosna, ugiúosna, pi mósna, senúosna, ši ósna, ši úosna, okiúosna, okiósna Iš iso: 3290 Už ašy a medžiaga pa i ina dialek ologų nus a y us ie ininkų o mų pa- pli imo pa a mėje a ealinius ski umus (plačiau ž . Leskauskai ė 2022: 28–30). Visame plo e y auja ienaskai os ilia y o o mos, g e a jų a ojamos inesy o o mos papli usios ne ienodai: pie aka inėse šnek ose jos suda o ke i adalį, pie iniame a eale – apie šeš adalį a ejų. Daugiskai os ilia y o o mos, galima saky i, jau ne a ojamos pie aka inėje plo o dalyje, ik pa ienių a ejų as a 7 Ap ašan ki čia imą ansk ipcija nė a ak uali, odėl pa yzdžiai eikiami bend inės lie u ių kalbos ašmenimis ( aip iš engiama o pa ies žodžio i jo o mų pa eikimo kelis ka us ski inga ans- k ipcija). Vie ininkų o mų p iegaidės nu ody os neko eguo os. VILIJA RAGAIŠIENĖ 194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX pie iniame a eale, kiek ge iau ši daugiskai a išlaiky a šiau inėse i y inėse šnek- ose (plg. en pa , 29). VIETININKŲ FORMŲ AKCENTUACIJOS POBŪDIS Pie ų aukš aičių plo e daugiau nei pusės linksniuojamųjų žodžių ie ininkai ki čiuojami pagal ą pa į akcen inį modelį kaip i ki ų linksnių o mos – kamiene a ba galūnėje, p z.: klpa (1), klpoj Kb (PPŽ I 494), K kš, klpon Kb, Kn (PPŽ I 494), Rdm, Lzd, Vs, klpose Pns, P l (LLŠŽ K); mškas (4), miškè Kn , Dbč, P č (PPŽ I 662), B č, Nmn, Lš (LKT 370, 382), Dsm (AukT 168), LpT 99, Ožk, Pns (LLŠŽ K), Bd, Rdm, Vs, K kš, miškañ Kn , Pnč, Kpn, Z , M c, Dbč, Ms , Kn l, Kb, M d (PPŽ I 662–663), B , Auk, B č, P l, Vs, J š, Lpl (LKT 361–388), Dsm (AukT 168), S jT 189, Š T 145, Bd, Rdm, Lzd, Vs, Šl n, Kpč, miškúosa Lš (LKŽe), Dbč, Kb, Kpn, Z (PPŽ I 663), KčT 195, Š T 90, Pns (PPŠŽ K), miš- kúose Kb, Kn , P č (PPŽ I 663), KčT 330, miškuosà M c (PPŽ I 663), miškuosè RamT 239, miškúos Lš (AukT 217), miškúosna M c (LKŽe), Rud (PPŽ I 663) i k .8 Ba i onai dažniausiai išlaiko kamieno ki į, p z.: k mas (1), k me P l (LKŽ K), k man Vžn (LKT 378), Vs, Kpč, k muosa P č, Kn l, M c (PPŽ I 528), KčT 349, RamT 117, k muose Eg, Pns, Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, k muos- na Rud (PPŽ I 528), RamT 166; ankà (2), añkoj M c (PPŽ II 319), S jT 123, Ag , Pns (LLŠŽ K), M l, añkon D sk, Lp, M k (LKŽe), M g, Dbn (PPŽ II 318), Kb (LKT 390), Lš (AukT 215), Ag (LLŠŽ K), Vlk, T ak (LKŽ K), Vs, K kš, añkosa Rdm, Spg, añkose K , Pns (PPŠŽ K), añkosna K (LKT 359), V s (Leskauskai ė 2022: 29) i k ., oksi onai ki čiuojami galūnėje, p z.: aks (4), akiñ Škl (LKT 389), Rdm, akýsa M c, Kš, P č, Kb, Dbč, D ž, M g (PPŽ I 7), Lš (AukT 216), Š T 80, M cT 46, Eg, Ožk (LLŠŽ K), akýse Pnč (AukT 207), akysà Pnč (PPŽ I 7), Bl T 61, akýsna Pn (LKT 360); gal à (3), gal õj S jT 205, K , Šlk, P l, Pns, Ožk, Ž (LLŠŽ K), Bd, Lzd, Vs, gal õn D skŽ 92, Š T 149, Pns, Eg (LLŠŽ K), K kš, M l, Rdm, gal ósa K kš; kapas (4), kampè Rud (PPŽ I 450), Rdm, kampañ D skŽ 135, Ms , Dbč, M d, Rud, Mnč (PPŽ I 450), Pns, Šlk, Ožk (LLŠŽ K), Kpč, Vs, Lp, kampúosa D skŽ 135, M c (PPŽ I 450) i k . (plg. LKA III 54). Likusiųjų žodžių (dažniausiai – daik a a džių) ie ininkų o mų akcen u- acija į ai uoja. Maždaug ečdalis jų ki čiuojamos d ejopai kaip i ki ų links- nių o mos, p z.: balà (2), bãloj Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Bd, Lzd, bãlon Kn (PPŽ I 8 Nus a an žodžių ki čia imo pa adigmas em asi ik pie ų aukš aičių pa a mės duomenimis. S aipsniai / A icles 195 Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose 95), Rdm, M l, bãlosa D skŽ 27, Kn , P č (PPŽ I 95), Š T 90, D č (LLŠŽ K), bãlose Pns, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, bãlosna D skŽ 181 / balà (4), balõj Dg, Al (LKŽ K), balõn Rud (PPŽ I 95), balósa Dbn (PPŽ I 95), balosè Spg, dáik as (3/1), daik è D sk, S j (LKŽe), Plkn, Šlčn, Vng, Vlk (TA) / dáik e M c, Rod (LKŽe), Mcl, Kč (TA), daik añ RamT 141, Ag , Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Kpč / dáik an Dbn (PPŽ I 165), Dg (AukT 178), Plkn (TA), Vs, Kpč, D sk, daik úosa Bd, Rdm, K kš / dáik uosa Vs; oks, -ià (4/3), okia P l, okiõj Bd, okiañ Kn , Ms (PPŽ II 616), Pns, Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč, Lzd, M l, Spg, Al, T ak, o- kiúosa M l, Kpč, okiúosna Dn (PPŽ II 615), Kpč / ókis, -ia (1), ókian Vlk, Dg, T ak (LKŽ K), Rdm, ókiuosa V n (LKŽ K). Dalies žodžių į ai uoja ik ie ininkų o mų ki čia imas (ki ų linksnių akcen- inių g e ybių neuž ašy a). Dažnai d ejopai ki čiuojamos ne isų ie ininkų o - mos, o ieno ku io ( ienaskai os a daugiskai os inesy o i (a ) ienaskai os ilia- y o), plg. da kama à (4) ‘sandėlis’, kama õj KčT 78, RamT 130, Vng (LKT 374), Ag (LLŠŽ K), Al, P l (LKŽ K), Rdm, Vs, kama õn Rud, Ms (PPŽ I 448), Šlk (LLŠŽ K), KčT 167, LpT 85, 164, Dg, M k, T ak (LKŽ K), K kš, Kpč / kamã on LpT 164, Pns (LLŠŽ K), kama ósa M c (PPŽ I 448), penas (1), pene Bd, Rdm (LKŽ K), penan Kš, M c (PPŽ II 214), S jT 114, Ilg (TA), M l, Kpč, P l / pienañ Vs (LKT 381), Č n (TA), K kš. Analogiškai links ama ki čiuo i i ak- cen inių g e ybių u inčių žodžių ie ininkų o mas, p z.: púodas (1/3), púode Ožk, Pns (LLŠŽ K), KčT 177, S jT 116, púodan D skž 469, Kn , M g, Kš, Ms (PPŽ II 301), Spg (AukT 204), Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč / puodañ D skŽ 287, M l, púoduosa Ž (PPŽ II 302), KčT 223, Ag (LLŠŽ K), púoduosna D skŽ 287 i k . Daugeliu a ejų šių linksnių labiau papli usios pag indinio akcen i- nio a ian o o mos, p z.: i ù ė (2), i ù ėj RamT 106 , Pns (LLŠŽ K), Rdm, i ù ėn D skŽ 25, M c (PPŽ II 770), KčT 259, LpT 133, P l, T ak (LKŽ K), Rdm, i ù ėse Ožk, Pns (LLŠŽ K) /  u ė (1),  u ėj Ožk (LLŠŽ K),  u ėn Kb, Kn , Dbn, M d, Rud (PPŽ II 770), Š T 103,  u ėsa Rdm. Pa yzdžiui, senųjų ba i onų kak à (2/4) i kup à (2/4) ie ininkų o mų įsi i inęs šakninis ki is, plg. kãk oj Rdm, Kn (LKT 369, 383), Ožk (LLŠŽ K), kãk on D skŽ 132, Kn , G b, Kpn, M c (PPŽ I 441), Sem, T ak, Dsm, S j (LKA III 54–55), Mcl, Lpl, Kpč, Dg , V s, Auk (TA), Sn, Šlk (LLŠŽ K), M l, S j, V n / kak õn Sem, T ak, Dsm, S j (LKA III 54–55), kùp oj LLŠT 202, kùp on Kč, Vlk (TA), Rdm, K kš, Vs, Kpč / kup õn Bl T 819. A k eip inas dėmesys, kad ap a i ie ininkų akcen uacijos polinkiai būdingi iek d iskiemeniams, iek daugiaskiemeniams linksniuojamiesiems žodžiams. 9 Dėl šių daik a a džių p isky imo ba i oninio ki čia imo pa adigmai ž . Būga 1961: 73, 710; Zinke ičius 1975: 19; Ragaišienė 2010: 30 i en minimą li e a ū ą. VILIJA RAGAIŠIENĖ 196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Vienaskai os inesy o o mų ki čia imo polinkiai. Ti iamuose šal iniuose šių o mų as a palygin i nedaug (apie 20 p oc. a osenos a ejų, ž . len elę)10. D ejopai – kamiene i galūnėje – ki čiuojamos inesy o o mos už ašomos paly- gin i e ai, p z.: p adžià (4), p adžiõj / p adžiojè LpT 139, Rdm, Bd / p ãdžioj Vs. Dažniausiai jos į ai iai ki čiuojamos žodžių, u inčių akcen inių g e ybių, p z.: skỹ ius (2), skỹ iuj Bd, Vs / sky iùs (4), sky iùj Ožk (LLŠŽ K), sodžiùs (4), so- džiu Pls (LKŽe), Šlk (LLŠŽ K) / sõdžius (2), sõdžiuj RamT 195, asčius (2), asčiuj / alsčiùs (4), alsčiùj Ožk (LLŠŽ K)11. Ki okie akcen uacijos polinkiai būdingi a kamieno an osios i (a ) ke i - osios ki čiuo ės inesy o o moms, ku ių ienas iš a ian ų ki čiuojamas ša- knyje, p z.: kiẽmas (4/2), kiemè Rud (PPŽ I 492), Lzd (AukT 198), Dg (TA), Pns (LLŠŽ K), K kš / °kiẽme12 T ak (LKŽ K), Pns (LLŠŽ K), Bd, miẽs as (2), mies è Ž (PPŽ II 652), LLŠT 149, Ožk, Pns, Sn (LLŠŽ K) / °miẽs e D skŽ 39, Pns (LLŠŽ K), Vs, sõdas (2/4), sodè S jT 132, Ag , Pns (LLŠŽ K) / °sõde Kn (PPŽ II 421), Žln (AukT 171), Šlk (LLŠŽ K), Rdm, Lzd (Ragaišienė 2010: 209), šiẽnas (4), šienè Bd / °šiẽne Mcl (TA), a šlamas (4) ‘kiemas’, a šlaimè Al (LKŽ K) / °a šlame RamT 143, malnas (2/4), malūnè Rud (PPŽ I 610), Pns (LLŠŽ K) / °malne P l (LKŽ K), blidas (2) ‘dubuo’, bliūdè Ag , Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Kpč, K kš / °blide LLŠT 135, iẽd as (2) ‘kibi as’, ied è M l, K kš / ° iẽd e Onš (LKŽ K). Ling is inėje li e a ū oje šių daik a a džių ienaskai os ie i- ninko ( aip pa įnagininko i daugiskai os galininko) kamieno ki is pi miau- sia siejamas su mo onologiniu akcen inės pa adigmos išlyginimu, . y. d iejų ki čia imo ipų – koloninio i galūninio – modelio o ma imusi (plačiau ž . Mikulėnienė 1996–1997: 60–61; Tuomienė 2005: 65–69; U bana ičienė 2005: 106–107). Ap a iamų o mų d ejopas ki is gali bū i nulem as ne ik polinkio išlygin i linksniuojamųjų žodžių pa adigmą sla ų kalbų pa yzdžiu. Iš pa eik ų duomenų ma y i, kad kamiene ki čiuojamos o mos už ašomos ne ien pe i e- inėse šnek ose. Inesy o o mų d ejopas ki is, kad i ne iesiogiai, gali bū i susi- jęs i su ienaskai os ilia y o o mų akcen uacija (abu ie ininkai a ojami iek k ypčiai, iek ie ai eikš i), plg. blidas (2), °blide / bliūdè i blidan / bliūdañ. Ki čio ie os i seman inės aplinkos su apimas gali bū i iena iš p iežasčių, le- miančių inesy o aukimąsi iš a osenos. 10 Pa yzdžiui, au obiog a iniuose pasakojimuose dažnai a ojamų d iskiemenių u kamieno daik a- a džių, žyminčių negy uosius objek us, už ašy a ik keliolika o mų, p z.: ámžiuj M l, pẽčiuj S jT 140, Ag (LLŠŽ K), K kš i k . Labiau papli usios ienaskai os ilia y o o mos, ku iomis eiškiama k yp is i ie a. 11 Jų akcen uacijos į ai a imas nulem as ų pačių eiksnių kaip i ki ų linksnių o mų (plačiau ž . Ragaišienė 2010). 12 Ženklu ° žymima „nepa adigminė“ o ma. S aipsniai / A icles 197 Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose Ap a iamų žodžių inesy o akcen uaciją eikia i y aujan is ki ų ienaskai- os linksnių o mų kamieno ki is, plg. šiẽnas, šiẽno, šiẽną, °šiẽnu, °šiẽne. Tai pa i ina i an osios ki čiuo ės p iesagų -(i)ukas, -(i)ukė, -u ė i - u ė edinių šio linksnio ki čia imo polinkiai. Pie ų aukš aičių plo e, galima saky i, inesy o o mos apibend inusios kamieno ki į, p z.: k ajynùke ‘pušynėlyje’ Šlk (LLŠŽ K), namùke T ak (LKŽ K), smėliùke M l, ežimùke Lzd, M l, kama ùkėj(e) Al (LKŽ K), dėžù ėj(e) Dg (LKŽ K), M l, pa duo ù ėj(e) Rdm i k ., plg. p ie- sagoje ki čiuojamas ilia y o o mas k ajynùkan, namùkan, ežimùkan, kama ù- kėn, dėžù ėn, pa duo ù ėn13. Šiau iniuose pie ų aukš aičių plo o pak aščiuose i Lenkijos lie u ių šnek ose p iesagos -ukas edinių ie ininko akcen uacijai, kad i ne iesiogiai, po eikį gali da y i iš a2 kamieno pasiskolin os o mos su g ama- ine mo ema -y, plg. kamba ùky (i kamba ùki), ežimùky (i ežimùki) Pns (plg. Leskauskai ė 2022: 78). Ap a iamų ē kamieno daik a a džių inesy o kamieno ki čiui įsi i in i palankias sąlygas suda ė su umpėjusių ( iena okalių) o mų įsigalėjimas, plg. ankù ė (2), anku ėjè / ankù ėje → ankù ėj Rdm. Pie aka inėje plo o dalyje as a e ai a ojamų, „nepa adigminių“ p oduk- y iųjų ā i ē kamienų inesy o o mų, p z.: lepa (1), liepõj Bd, ka ūnà (2), ka- ūnõj Vng, kál ė (1), kal j KčT 87, klùmpė (1), klumpj M l, as inė (1), ais- inj K kš. Jų a si adimas pi miausia aiškin as šioms šnek oms būdingu polinkiu į akcen inį a ian iškumą i oksi onezę. Kai ku iais a ejais g e iminis ki is gali bū i i nulem as o pa ies da ybos ipo akcen uacijos analogijos, plg. du - pinj, da žinj, a ba apibend in as pagal y aujan į ienaskai os ilia y o o mų akcen inį modelį, plg. bačkà (4) ‘s a inė’, bačkõj LLŠT 143, Šlk (LLŠŽ K), Rdm / bãčkoj S jT 113, bačkõn M c, Rud (PPŽ I 91), KčT 166, RamT 235, S jT 227 / bãčkon M c (PPŽ I 91), lepa (1), lepoj / liepõj Bd, lepon / liepõn P č (PPŽ I 578), Bd. Pas ebė ina, kad nu ody ų inesy o o mų ki čio į ai a imas iesiogiai nesie inas su eikšmių neu alizacija – jos a ojamos ie ai eikš i, plg. Lepoj pe i kokie maži paukš ukai Bd i Mūs liepõj bi ės sėdi, medų ima Bd. Iš u imos medžiagos ma y i du dalykai. Pi ma, d ejopai ki čiuojamų žo- džių daugeliu a ejų labiau papli usios pag indinio ki čia imo a ian o inesy- o o mos, p z.: koks, -ià (4), kokia Al, T ak (LKŽ K), Rdm, kokiõj Ožk, Pns (LLŠŽ K), M l, Spg, Vs / kókis, -ia (1), kókiam Bd, kókioj Onš (LKŽ K), pi - kià (2/4), pikioj M c (PPŽ II 226), Dsm (AukT 166), RamT 129 , Onš, M k (LKŽ K), P l / pi kiõj RamT 157, Vlk (LKŽ K). An a, ci kum leksinio kamie- no žodžių šio linksnio o mas links ama ki čiuo i pas o iai, . y. apibend in i kamieno ki į pagal ba i oninio ki čia imo modelį. 13 Pie ų aukš aičių plo e p iesagų -(i)ukė, -u ė i - u ė ienaskai os inesy o isuo inai a ojamos su- umpėjusios o mos. Šio linksnio d i okalės o mos kaip g e iminės už ašomos gana e ai. VILIJA RAGAIŠIENĖ 198 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Vienaskai os ilia y o o mų ki čia imo polinkiai. Pie ų aukš aičių šnek ose ypač dažnai a ojamos su umpėjusios ienaskai os ilia y o o mos k ypčiai i ie ai eikš i (jos suda o apie 58 p oc. a osenos a ejų, ž . len elę). Maždaug eč- dalio žodžių šio linksnio o mos u i ki čia imo g e ybių. Daugiau nei pusė jų ki čiuojamos d ejopai kaip i ki ų linksnių o mos, p z.: dù pinė (1), dù pi- nėn Ž (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, M l / du pin (3a), du pinn Sn, Pns (LLŠŽ K)14, as as (2/4), as an Kb, Rud, M c (PPŽ II 314), V n (LKTCH 93), Pnč, M c (AukT 206, 227), Š T 119 / ais añ Rud (PPŽ II 314), audónas, -à (3), au- donañ Rdm, Lzd, Kpč, Vs, audonõn Kpč / audónas, -a (1), audónan Kb (TA), Vs, Rdm, audónon T ak (TA). Labiau į ai uoja p oduk y iųjų a, a1, ā i ē ka- mienų žodžių o mų ki is. Nep oduk y iųjų i, u i u kamienų daik a a džių an inių ilia y o o mų as a nedaug. Dažniausiai jas links ama ki čiuo i pa- gal pag indinio (ne e ai – senesnio) a ian o pa adigmą. Pa yzdžiui, ba i ono ugus (2) / u gùs (4) ilia y as ki čiuojamas ik šaknyje ( as i 46 a osenos a ejai)15. D iskiemenių u kamieno daik a a džių spiečiùs / spiẽčius i sodžiùs / sõdžius pa a mėje labiau papli usios galūninio ki čia imo o mos spiečiuñ i so- džiuñ (53 a ejai iš 68). Ki čia imo g e ybių ne u inčių žodžių ilia y o o mų d ejopas ki is pi miausia aiškin inas analogija, . y. sie inas su pie ų aukš aičių šnek ose įsi i inusiu pas o aus i galūninio ki čia imo modeliu, p z.: ã as (2), ã ai, ã an P l (LKŽ K), M l / a a, a añ Š T 9116, lángas (3), langañ D skŽ 48, G b, Rud, M c, Kš (PPŽ I 556), P l (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, M l / lángan Kpč, K kš, obà (3), obõn D skŽ 419, Kb, M c, Ms (PPŽ II 629), Ndz, Lš (AukT 187, 218), S jT 235, Dg, Nmn (LKŽ K) / óbon Spg (AukT 204 ), kbi as (3b), kibi añ S j, T ak (LKŽ K) / kbi an S jT 21117 i k . Iš u imos medžiagos ma y i, kad, be analogijos, ap a iamų o mų ki čia imui po eikį gali da y i i ki i eiks- niai. Be o, an iniai a ian ai gali bū i a si adę ski ingu me u. Daik a a džio žẽmė galūninio ki čia imo o ma žemn D sk, R n (LKŽe), plg. žems R n, Kb, M k D sk (LKŽe), R n (AukT 230), Pls (TA), gali bū i pa eldė a iš seno (pla- čiau ž . Rinke ičius 2009: 90; Ragaišienė 2010: 90 i en minimą li e a ū ą). Ba i onų miẽs as i mókslas ilia y o galūninis ki is, ko ge o, nulem as polin- kio naujai į a mes a ėjusius žodžius ki čiuo i galūnėje, plg. miẽs an Dbč, D ž, Rud, M c, Ms , Ž (PPŽ I 652), S jT 146 / mies añ Kn (PPŽ I 652), Pnč (AukT 212), Bd, Kpč, mókslan Vs / mokslañ D skŽ 214, Kb (LKT 391), Nmn, 14 Plg. galūnėje ki čiuojamą ienaskai os o mą du pinj Š n (AukT 193). 15 Plačiau apie žodžio u gus ki čia imo pa adigmų į ai a imą ž . Ragaišienė 2010: 107 i en mini- mą li e a ū ą. 16 Pie ų aukš aičių plo e ki ų šio daik a a džio daugiskai os linksnių galūninio ki čia imo o mų ne as a. 17 Šaknies ki į gali palaiky i skolinio iẽd as dažnai a ojamų o mų iẽd an akcen uacija. S aipsniai / A icles 205 Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose IŠVADOS A likus pie ų aukš aičių pa a mės XX a. an osios pusės – XXI a. p adžios šal iniuose as ų linksniuojamųjų žodžių ie ininkų ki čia imo analizę da y i- nos šios iš ados: 1. Pie ų aukš aičių šnek ose daugiau nei pusės linksniuojamųjų žodžių ie i- ninkai ki čiuojami pagal ieną akcen inę pa adigmą: ba i onai – kamiene, ok- si onai – galūnėje. Likusiųjų žodžių ie ininkų o mų ki čia imas į ai uoja. Maždaug ečdalis jų ki čiuojamos d ejopai kaip i ki ų linksnių o mos. Dalies žodžių į ai uoja ik ie ininkų ki čia imas (ki ų linksnių o mų akcen inių g e- ybių neuž ašy a). Pie ų aukš aičių šnek ose ne e ai d ejopai ki čiuojamos ne isų ie ininkų, o ieno ku io ( ienaskai os a daugiskai os inesy o i (a ) ie- naskai os ilia y o) o mos. Labiausiai į ai uoja p oduk y iųjų kamienų daik a- a džių ienaskai os ilia y o o mų ki čia imas. 2. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų ki čia imas nulem as ne ie- nos ku ios no s p iežas ies, o iso jų komplekso: 1) ki ų linksnių ki čio ie os i (a ) da ybos ipo ki čia imo analogijos; 2) seman ikos ( ie ininkų o mos da- ba a ojamos ie ai i k ypčiai eikš i); 3) linksniuojamųjų žodžių pie ų aukš- aičių pa a mėje ki čia imo polinkių (akcen inio a ian iškumo i oksi onezės). Vienaskai os ilia y o o mų akcen uacijai į akos gali u ė i polinkis jas keis i p ielinksninėmis kons ukcijomis su p ielinksniais in, an + galininkas, bu u- si o mų su d i okalėmis i su umpėjusiomis ( iena okalėmis) g ama inėmis mo emomis konku encija i k . 3. Linksniuojamųjų žodžių d ejopai ki čiuojamos ie ininkų o mos papli- usios isame pie ų aukš aičių pa a mės plo e. Šių o mų daugiau as a pie a- ka inėje i pie inėje plo o dalyje. Tačiau u ima medžiaga ne odo ien iso plo o, ku iame a ian iškumas kaip eiškinys, palygin i su g e imomis šnek omis, y a in ensy iausias. Linksniuojamųjų žodžių akcen inio a ian iškumo cen u lai- komame pie aka inių pie ų aukš aičių plo e ie ininko o mų akcen uacija ne- siski ia nuo g e imų šnek ų. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Amb azas Saulius 2010: Daik a a džių da ybos aida 2. Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. AukT – Ma ke ičienė Žane a. Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus uni e si- e o leidykla, 1999. Bl T – Lie u ių a mių eks ai 1. Bala na (Va ana as), pa . E. G ina eckienė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1994. VILIJA RAGAIŠIENĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. D skŽ – Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as. D uskininkų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. Ka aciejū ė Vi alija 2013: Va ėnos šnek os daik a a džių leksinės klasės i jų hie a - chija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( one ika i mo ologija), Vilnius: Min is. Ka dely ė-G ine ičienė Dai a 2022: Konku uojan i loka y inių kons ukci- jų a osena y ų aukš aičių ilniškių i pie ų aukš aičių pa a mėse: p iežas ys i en- dencijos. – Lie u ių kalba 17, 61–69. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba/a icle/ iew/31440. Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas, daik a a dis, eiksmažodis), Vilnius: Min is. KčT – Leskauskai ė As a. Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as, 2006. Leskauskai ė As a 2016: Mo ologinės daik a a džio, į a džio i eiksmažo- džio s uk ū os. – Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os, au . D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 205–275. Leskauskai ė As a 2022: Pie ų aukš aičių daik a a džių g ama inės ka ego ijos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKA III – Lie u ių kalbos a lasas 3: Mo ologija, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977. LKT – Lie u ių kalbos a mės: ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K. Mo - kūnas, B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970. LKTCH – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. LKŽ K – Lie u ių kalbos žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LLŠT – Lenkijos lie u ių šnek ų eks ai, pa . A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. S aipsniai / A icles 207 Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose LLŠŽ K – Lenkijos lie u ių šnek ų žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LpT – Leipalingio apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as, 2018. Mikulėnienė Danguolė 1996–1997: Einwi ckung de slawischen Sp achen au die Lau s uk u de pe iphe en li auischen Munda en. – Linguis ica Bal ica 5–6, 57–67. Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas 2007: Bend inės lie u ių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. Mo kūnas Kazys 1964: Iš y ų aukš aičių a mių daugiskai os inesy o o mų is o i- jos. – Lie u ių kalbo y os klausimai 7, 145–152. M cT – Ma cinkonių šnek os eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as, 2009. Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa. PPŽ I – Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016. PPŽ II – Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija. Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2019. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojamųjų žodžių ki čia imo a ian ai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2012: P iesagų -( )inis, -( )inė daik a a džių ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių šnek ose. – Žmogus i žodis 14(1), 116–123. RamT – Tuomienė Nijolė. Ramaškonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as, 2008. Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų kalbos ki čia imo sis ema: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Rosinas Albe as 1995: Bal ų kalbų į a džiai: mo ologijos aida, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Senkus Juozas 1960: Daik a a džių linksnia imo kapsų i zana ykų a mėse b uo- žai. – Lie u os TSR mokslų akademijos da bai, A se ija, 2(9), 157–171. Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani a inių Mokslų Fakul e o leidinys. Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. S jT – Sei ijų šnek os eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016. VILIJA RAGAIŠIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX S undžia Boni acas 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Š T – Š endub ės apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as, 2020. TA – Ta mių a chy o ank aš iniai šal iniai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socioling is inis y imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių) onologinė sis e- ma: okalizmas i p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1975: Iš lie u ių is o inės akcen ologijos. 1605 m. ka ekizmo ki - čia imas, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Leidybinis sky ius. Zinke ičius Zigmas 1979: Ki čio a i aukimas i ki čia imo pa adigmos. – Kalbo y a 30(1), 90–93. Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1, Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1996: Lie u ių kalbos is o ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. VIETOVARDŽIŲ SUTRUMPINIMAI Ag – Agukiai, Lénkija Al – Aly ùs Al – Ãlo ė, Aly aũs . Auk – Aukš ãd a is, T ãkų . Bd – Bd ie is, Lazdjų . Bl – Bala nà, Bal a ùsija B č - Bačiai, Lazdjų . B – Bačiai, T ãkų . Č n – Či ónys, Lazdjų . Dbč – Dubčiai, Va ėnõs . Dbn – Dubiniñkas, Va ėnõs . Dg – Daũgai Dg – Daugi dškės, T ãkų . Dn – Daina à, Va ėnõs . D sk - D ùskininkai D ž – Da žẽliai, Va ėnõs . Dsm – Dùsmenys, T ãkų . D č – D a čnai, Lénkija S aipsniai / A icles 209 Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose Eg – Eglnė, Lénkija Gdl – Gudẽliai, Šalčiniñkų . G b – G ybaulià, Va ėnõs . Ilg – Ìlgininkai, Aly aũs . J š – Jo ašiai, D ùskininkų sa . Kč – Kučinai, Lazdjų . Kb – Kabẽliai, Va ėnõs . Kn – Kania à, Va ėnõs . Kn l - Kania lė, Va ėnõs . Kpč – Kãpčiamies is, Lazdjų . Kpn – Kapinškiai, Va ėnõs . K kš – K ikš ónys, Lazdjų . K - K ei nai, Lénkija Kš - Kaš os, Va ėnõs . K – Kie ã iškės, Elek nų sa . Lp – Léipalingis, D ùskininkų sa . Lpl – Liplinai, D ùskininkų sa . Lš – Liškia à, Va ėnõs . Lzd - Lazdjai Mcl – Macẽliai, Va ėnõs . Mlk – Málka a, Bal a ùsija Mnč – Mánčiagi ė, Va ėnõs . M c – Ma cinkónys, Va ėnõs . M d – Ma dasã as, Va ėnõs . M g – Má gionys, Va ėnõs . M k – Me knė, Va ėnõs . M p – Ma ijámpolis, Vilniaus . Ms – Mus eikà, Va ėnõs . M l – Me elia, Lazdjų . Ndz – Nedzngė, Va ėnõs . Nmn – Nemunái is, Aly aũs . Onš – Õnuškis, T ãkų . Ožk – Ožkniai, Lenkija Plkn – Paluknỹs, T ãkų . Pls – Pelesà, Bal a ùsija Pnč – Panõčiai, Va ėnõs . Pn - Pane ia, Elek nų . Pns – Pùnskas, Lénkija P l – Pe lojà, Va ėnõs . P č – Pu õčiai, Va ėnõs . P l - Pie ãliai, Lénkija Ram – Ramaškónys, Bal a ùsija Rdm – Rudaminà, Lazdjų . Rod – Ródūnia, Bal a ùsija R n – Rã nyčia, Va ėnõs . Rud – Rudnià, Va ėnõs . Sel – Seilinai, Lazdjų . Sem – Semelškės, T ãkų . Sn – Seina, Lénkija Spg – Sapiẽgiškiai, Lazdjų . S j – Sei jai, Lazdjų . Škl – Škl iai, Va ėnõs . Šlčn – Šačininkai Šlk – Šlýnakiemis, Lénkija Šl n – Šla añ ai, Lazdjų . Š n – Š eñ eže is, Lazdjų . Š nd – Š endùb ė, D ùskininkų sa . T ak – T ãkai Vlk – Valkiniñkai, Va ėnõs . Vng – Ving nai, Lazdjų . V n – Va ėnà Vs – Veisieja, Lazdjų . V s – Ve is, Elek nų . Z – Ze ýnos, Va ėnõs . Žln – Žilina, Va ėnõs . Ž – Žiū a, Va ėnõs . Ž – Ž ikẽliai, Lénkija VILIJA RAGAIŠIENĖ 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s SUMMARY A e analysing he da a, i became e iden ha o e hal o he declinable wo ds in he Sou he n Aukš ai ian dialec s ollow a consis en accen ual pa e n: ba y ones a e s essed on he s em, while oxy ones ecei e s ess on he ending. Howe e , he accen ua ion o loca i e case o ms o he emaining wo ds displays a iabili y. App oxima ely a hi d o hese wo ds exhibi dual s ess pa e ns, akin o o he in lec ional o ms. Some wo ds only a y in he accen ua ion o loca i e cases, wi hou simila a ia ions in o he cases. Addi ionally, i is common in he Sou he n Aukš ai ian dialec s o ei he he singula o plu al illa i e (o bo h) o ea u e dual s ess pa e ns. Among p oduc i e s em nouns, he accen ua ion o singula illa i e o ms showcases he mos di e se pa e ns wi hin his pa adigm. The accen ua ion o declinable wo ds’ loca i e o ms is no go e ned by a single eason, bu a he by a complex o ac o s: 1) analogies o he place o accen ua ion o o he cases and/o he accen ua ion analogy o he wo d o ma ion ype; 2) seman ics ( o ms o loca i e cases now used o indica e loca ion and di ec ion); 3) accen ua ion endencies (accen ual a ia ion and oxy onesis) o declinable wo ds in he Sou he n Aukš ai ian dialec . The accen ua ion o singula illa i e o ms can be in luenced by se e al ac o s, including inclina ion o subs i u e hem wi h p eposi ional cons uc ions wi h in, an + he Accusa i e Case, pas compe i ion be ween o ms wi h bi ocal and sho ened (mono ocal) g amma ical mo phemes, e c. The loca i e case o ms o declinable wo ds exhibi ing dual s ess pa e ns a e no ably widesp ead ac oss Sou he n Highlands egion. P edominan ly, hese o ms we e obse ed mo e equen ly in he sou hwes e n and sou he n e i o ies, accoun ing o app oxima ely 60% o cases. Howe e , he a ailable ma e ial does no dis inc ly pinpoin an a ea whe e a iabili y, as a phenomenon, is mos in ense compa ed o neighbou ing subdialec s. In he sou hwes e n a ea o Sou h Aukš ai ian, o en ega ded as he cen e o accen ual a ia ion o declinable wo ds, he accen ua ion o loca i e o ms does no no ably di e om neighbou ing subdialec s. Į eik a 2023 m. spalio 27 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a ilija. ag[email p o ec ed]