Envy as a Psychological and Cognitive Phenomenon in Ukrainian and Slovak Linguistic Consciousness (Based on the Associative Experiment)

ANDREA GROMINOVA Šv. Kirilo ir Metodijaus universitetas Trnavoje, Slovakija ORCID id: orcid.org/0000-0002-2384-6880 Tyrimų sritys: vertimo studijos, rusų literatūros vertimų recepcija Slovakijos kultūriniame kontekste, šiuolaikinė rusų literatūra, šiuolaikinė rusų ir slovakų poezija. OLEH TYSHCHENKO Šv. Kirilo ir Metodijaus universitetas Trnavoje ORCID id: orcid.org/0009-0009-0811-2123 Tyrimų sritys: slavų etnolingvistika, lyginamoji frazeologija, lingvokultūrologija, kognityvinė lingvistika, bendroji ir lyginamoji-tipologinė lingvistika, vertimotyra. IGOR KOROLYOV Taraso Ševčenkos nacionalinis Kijevo universitetas ORCID id: orcid.org/0000-0003-0436-5923 Tyrimų sritys: bendroji lingvistika, lingvistinė komunikacija, psicholingvistika. MYROSLAVA FABIAN Užhorodo nacionalinis universitetas ORCID id: orcid.org/0000-0002-3351-1275 Tyrimų sritys: leksinė semantika, lyginamoji semantika, pragmatika, tarpkalbinė ir tarpkultūrinė komunikacija, sociolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/All90-12 Straipsniai / Articles 301 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN PAVYDAS KAIP PSICHOLOGINIS IR KOGNITYVINIS REIŠKINYS UKRAINIEČIŲ IR SLOVAKŲ KALBINĖJE SĄMONĖJE (REMIANTIS ASOCIATYVIUOJU EKSPERIMENTU)1 Pavydas kaip psichologinis ir kognityvinis reiškinys ukrainiečių ir slovakų kalbinėje sąmonėje (remiantis asociaciniu eksperimentu) ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjamas sudėtingas psichologinis, sociokultūrinis ir semiotinis PAVYDO reiškinys. Jis laikomas kultūrinių ženklų ir simbolinių stereotipų, normų bei vertybių mentaliniu koreliaciniu veiksniu. Be to, jis yra kognityvinės ir vertinamosios patirties, etinių bei religinių papročių ir įsitikinimų elementas, pavyzdžiui, maginių tekstų naiviojo pasaulio modelio, kūno ir vertinamųjų viršaus bei apačios metaforų, sėkmės, turto, skurdo, sava ir svetima sampratų ir kt. Atlikta PAVYDO konceptualiosios sferos lingvistinė-kognityvinė analizė. Ji grindžiama asociatyviuoju eksperimentu, tiriant reakcijas į jo stimulus, jų dažnumą, taip pat Ukrainos ir Slovakijos respondentų pateiktą nacionalinę ir kultūrinę specifiką. PAVYDO freimų modelis sukurtas atsižvelgiant į lyčių, asociatyviuosius vaizdinius, vertinamuosius ir metaforinius požymius. Gauti rezultatai interpretuoti kognityviniu, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais, juos pagrindžiant PAVYDO sąvoką aktualizuojančiomis patarlėmis ir priežodžiais. Empirinė medžiaga sumodeliuota kaip atitinkami pokadrai. Nustatytos jų semantinių sąsajų su NEAPYKANTOS, PAVYDO IR GODUMO sąvokomis zonos. 1 Tyrimas publikuojamas remiant tarptautiniam dotacijos projektui „Erasmus+ KA220-HED No. 2021-1-SK01-KA220-HED-000022917“, pavadintam „Doktorantūros studijų programų koncepcijos ir mokymo programos inovacija bei jų veiksmingumo didinimas“ (A. Grominova, O. Tyshchenko). 302 Acta Linguistica Lithuanica XC Envy as a Psychological and Cognitive Phenomenon in Ukrainian and Slovak Linguistic Consciousness (Based on the Associative Experiment) RAKTINIAI ŽODŽIAI: PAVYDO sąvoka, asociatyvusis eksperimentas, freimas, pokadras, Ukrainos ir Slovakijos respondentai. ANOTACIJA Straipsnyje nagrinėjamas sudėtingas psichologinis, sociokultūrinis ir semiotinis reiškinys PAVYDAS. Jis laikomas psichiniu veiksniu, koreliuojančiu su kultūriniais ženklais ir simboliniais stereotipais, normomis ir vertybėmis. Be to, jis yra kognityvinės ir vertinamosios patirties, etinių ir religinių normų bei tikėjimų elementas, pavyzdžiui, naivusis pasaulio modelis magijos tekstuose, kūno ir vertinamosios metaforos, nurodančios kryptį aukštyn arba žemyn, sėkmės, turto, skurdo, buities, svetimybių sąvokos ir kt. Atlikta lingvokognityvinė konceptualiosios PAVYDO srities analizė. Ji grindžiama ukrainiečių ir slovakų respondentų asociacinio eksperimento reakcijų į stimulus, jų dažnumo, taip pat tautinės ir kultūrinės jų specifikos duomenimis. Koncepto PAVYDAS freimų modelis buvo sukurtas pagal lyties, asociacinių vaizdinių, vertinamųjų ir metaforinių ypatybių požymius. Remiantis patarlėmis ir priežodžiais, aktualizuojančiais konceptą PAVYDAS, gauti rezultatai buvo interpretuojami kognityviniu, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu. Empirinė medžiaga buvo modeliuojama kaip atitinkami pofreimiai. Nustatytos jų semantinių sąsajų su konceptais NEAPYKANTA, PAVYDAS ir GODUMAS sritys. ESMINIAI ŽODŽIAI: konceptas PAVYDAS, asociacinis eksperimentas, freimas, pofreimis, ukrainiečių ir slovakų respondentai. 1. ĮVADAS Kalbinė sąmonė šiuolaikiniuose tyrimuose yra pagrindinis psicholingvistinių tyrimų objektas. Tai lėmė jos daugiavektorį tyrimą įvairiais aspektais: metodologiniu, kognityviniu, semiotiniu, etnolingvistiniu, aksiologiniu, leksikografiniu ir kt. PAVYDAS, kaip viena pagrindinių antropologinių kategorijų, yra sudėtingas daugiafunkcis kultūrinis, mentalinis ir lingvistinis reiškinys, kurį būtina nagrinėti atskirai. Asociatyviojo PAVYDO lauko aksiometrinei ir semantinei rekonstrukcijai reikia etnokultūrinės ir etnopsichologinės emocijų rekonstrukcijos, daugiausia dėmesio skiriant: 1) bendriems ir skiriamiesiems skirtingų tautų atstovams būdingų kalbinės sąmonės vaizdinių bruožams; 2) etnoso tapatybės ir istorinės atminties tyrimui bei suvokimui; 3) etnoso vertybėms ir kultūriniams stereotipams, taikant psicholingvistinius ir kognityvinius metodus. Straipsniai / Articles 303 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN Minėti kognityviniai metodai patvirtina Kutterio teiginį (1998: 72–73), kad „PAVYDAS yra godulys, iš vidaus ryjantis žmogų [...] jis virsta apmaudu, kurį Friedrichas Nietzsche pavadino „egzistenciniu PAVYDU“ (vok. Lebensneid).“ Destruktyvią PAVYDO ir NEAPYKANTOS semantiką pabrėžia Maria Szymkowska (1989: 27), emocines būsenas nagrinėjanti per „psichologinės higienos“ prizmę: jos turi „destrukcijos ir ligos pobūdį tiek jas patiriančių, tiek tų, kuriems jos nukreiptos, somatinės sveikatos požiūriu. Jos kelia grėsmę fizinei sveikatai.“ Kaip daugiamatė kategorija, PAVYDAS visada traukė mokslininkų, bandančių rasti atsakymus į klausimus apie jo sudėtį ir raišką, dėmesį. Slaugos mokslo požiūriu PAVYDO analizė grindžiama siekiu suprasti žmones subjektyvios sveikatos ir ligos perspektyvoje (Maijala, Munnukka, Nikkonen 2000). Panašiuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama PAVYDO ir PAVYDULIAVIMO tyrimams bei tam, kaip jų teigiami ir neigiami aspektai tarp slaugos akademinės bendruomenės narių veikia darbo vietą (Cleary, Walter, Halcomb, Lopez 2016), taip pat siekiama įrodyti, kad ne tik pacientai gali PAVYDĖTI savo analitikų kūrybiškumo, bet ir terapeutai bei analitikai gali PAVYDĖTI savo pacientų kūrybiškumo (Safán-Gerard 2019; Hupka, Zaleski, Jurgen, Reidl, Tarabrina 1997). Oleh Tyshchenko (2020: 248) nustatė leksemų, suderinamų su PAVYDO ir PAVYDULIAVIMO sąvokomis slavų kalbose, ypatybes. Daugelyje darbų pateikiama nagrinėjamos sąvokos lyginamoji ir tipologinė refleksija: Irina Nesvetajlova (2010), Irina Koltuckaja (2014), Natalija Šapran (2015), Tatjana Grigorjanová, Marina Matytcina (2018). Remdamasis kultūrinės antropologijos ir žmogaus psichologijos kategorijomis, Schoeckas įrodo, kad BAIMĖ ir PAVYDAS yra neatskiriami žmonių santykių komponentai, egzistuojantys šiuolaikinėse ir primityviose kultūrose, kuriose atitinkami vaizdiniai ir sąvokos kategorizuoja ir reguliuoja įvairias PAVYDO apraiškas (Gawarkiewicz 2008: 11). PAVYDAS yra viena iš septynių mirtinų nuodėmių ir pati gėdingiausia; jis kilęs iš lotynų kalbos invidia – „nematymas“. Jis giliai įsišaknijęs žmogaus psichikoje ir būdingas visiems laikams bei žmonėms. Paprastai jis nukreiptas į žmones, kurie lygina save su kitais arba jaučia, kad konkuruoja. Pavydūs žmonės linkę būti priešiški, pikti, kupini apmaudo ir irzlūs. Siekdami aiškiau atskirti šių nagrinėjamų emocijų niuansus, tyrėjai taiko Wierzbickos pasiūlytą semantinių primityvų principą: 1) X jaučia PAVYDĄ: „Kažkas gero atsitiko kitam žmogui. Man taip neatsitiko. Nenoriu, kad taip būtų. Noriu, kad tokie geri dalykai nutiktų man, o ne kitam. Todėl kenčiu ir nekenčiu kitų“; 2) X jaučia pavyduliavimą: „Bijau, kad man brangus žmogus jaučia gerus jausmus kitam. Bijau, kad 304 Acta Linguistica Lithuanica XC Envy as a Psychological and Cognitive Phenomenon in Ukrainian and Slovak Linguistic Consciousness (Based on the Associative Experiment) man brangus žmogus gali nustoti jausti man gerus jausmus. Nenoriu, kad taip būtų. Norėčiau, kad man brangus žmogus gerus jausmus jaustų tik man. Todėl kenčiu ir nekenčiu kito“ (Wierzbicka 2006: 123). Šio tyrimo tikslas – remiantis asociatyviniu eksperimentu sukurti lingvistinį ir kultūrinį PAVYDO vaizdą, taip pat pateikti jo „psichologinį portretą“ nusistovėjusių diskursinių praktikų rėmuose, ypač jo funkcionavimo individo kasdienėje sąmonėje, subjektyviuose individualiuose kalbos aktuose, atskleidžiant jo dažnį ir sudarant jo tipologiją tarp Ukrainos ir Slovakijos studentų. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: trumpai apžvelgti PAVYDĄ kaip psichokognityvinį ir socialinį reiškinį; pateikti Ukrainos ir Slovakijos respondentų PAVYDO konceptualiąją sferą rėminės struktūros forma ir nustatyti kiekvieno pateikto atsako žodinį turinį, atsižvelgiant į reakcijų dažnį ir kokybinę sudėtį; nustačius tarpusavio asociatyvių sąvokų ryšio indeksą, rasti semantinės sankirtos sritis asociatyvinėse porose PAVYDAS – GODULYS, PAVYDAS – PAVYDULIAVIMAS asociatyviniame-verbaliniame tinkle; aprašyti reakcijų tipologiją kiekviename iš siūlomų pokadrų (scenarijaus, aksiologiniame, parametriniame, kauzatyviniame ir kt.), atsižvelgiant į jų universalumą, unikalumą ir nacionalinį bei kultūrinį žymėtumą; vizualizuoti gautas reakcijas į žodžius-stimulus tinkama grafine forma ir jas pakomentuoti. 2. TYRIMO METODOLOGINIS PAGRINDAS Šiame straipsnyje PAVYDO rėminis modeliavimas ukrainiečių ir slovakų lingvistinėje sąmonėje grindžiamas rėmo kaip sudėtingos taksonominės struktūros samprata. Amerikiečių sociologas Goffmanas rėmą aiškina kaip praktinės sąmonės gebėjimą „sujungti pasaulį į organizuotą visumą nedalyvaujant diskursinei kontrolei“, kaip „tam tikrą suvokimo perspektyvą, sukuriančią formalų situacijos apibrėžimą“, t. y. rėmai yra pagrindiniai elementai, kuriuos tyrėjas gali nustatyti situacijų kontekste. Situacijoms taikomi organizavimo principai, kurie „generuoja“ įvairius įvykius, pavyzdžiui, socialinius įvykius. Tie patys principai taip pat reguliuoja mūsų subjektyvų dalyvavimą įvykiuose (Goffman 1974: 10–11; Sinieleva 2014: 78). Visuotinai pripažįstama, kad asociatyvinis eksperimentas yra kalbinių reakcijų į žodžius ar žodžių junginius (stimulus) tyrimo metodas, atskleidžiantis gimtakalbių psichikos leksikone esančius refleksinius laikinus pojūčių, jausmų, vaizdinių, sąvokų ir įvardijimų ryšius. Straipsniai / Articles 305 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN Asociatyvusis eksperimentas apima informantų apklausą, pateikiant stimulų sąrašą, ir vėlesnį dažniausių reakcijų nustatymą (Galton, Tumb, Marbe). Jo tikslas – modeliuoti kalbos sistemą asociatyviojo-verbalinio tinklo (Yu. N. Karaulov) arba leksikos asociatyviųjų laukų pavidalu, taip pat formuoti sąmonės vaizdinių „asociatyvųjį profilį“ (Ufimceva 2008: 20). Be to, asociatyvusis eksperimentas „leidžia patvirtinti tyrėjo teorinių prielaidų psichologinį pagrįstumą, t. y. pateikti reikšmių asociatyvųjį tinklą [...] kaip hierarchinių konceptualiųjų struktūrų kalbėtojo sąmonėje atspindį“ (Potapenko 2013: 20), o reakcijos į konkretų stimulą gali būti laikomos atitinkamų konceptualiųjų struktūrų atspindžiu; jas tam tikru mastu lydi emocijos ir vertinimai, atitinkantys informanto konceptualųjį pasaulio vaizdą. Kaip nurodo Zinaida Popova ir Josif Sternin (2007: 203), „asociatyviųjų eksperimentų rezultatų kognityvinė interpretacija gali būti atliekama aprašant psicholingvistines reikšmes arba tiesiogiai kognityviai interpretuojant asociatus“. Pasak Romano Gawarkiewicziaus (2008: 7), „asociatyviojo eksperimento tikslas – analizuoti šiuolaikinių gimtakalbių pasaulio aprašymo, interpretavimo ir suvokimo būdus, jo vertinamąją kategorizaciją, taip pat perteikti „kultūros sukurtą reikšmių sistemą“. Kalba yra mūsų konceptualiosios sistemos atspindys (Tyshchenko, Korolyov, Palchevska 2021), todėl, atlikdami kognityvinius psicholingvistinius asociatyviuosius eksperimentus ir taikydami įvairias kitas metodikas, galime rasti kompleksinį kalbos ir mąstymo konceptualiojo įrėminimo bei jo subfreimų sprendimą. Emocinis komponentas atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant tiek mitologinį, tiek šiuolaikinį pasaulio vaizdą. Iš esmės kontrastingi asociatyvieji testai atliekami su įvairiomis teminėmis leksikos grupėmis artimai susijusiose, taip pat struktūriškai ir geografiškai nutolusiose kalbose. Pavyzdžiui, Petrova (2018: 14) pateikė FOOD stimulų pavadinimų asociatyvųjį lauką ukrainiečių, anglų ir šiuolaikinėje graikų kalbose, nustatydama šiuos reakcijų tipus: sintagmines, paradigmines, temines, fonetines, žodžių darybos, reminiscencines (citatines), hiponimines, asmenybių, geografinių prekių ženklų, nacionalines ir kultūrines, vertinamąsias, individualiąsias (subjektyviąsias) asociacijas. Išsamią analitinę šio klausimo apžvalgą ukrainiečių ir lyginamojoje psicholingvistikoje žr. (Levchenko, Tyshchenko, Dilai 2020). 306 Acta Linguistica Lithuanica XC Envy as a Psychological and Cognitive Phenomenon in Ukrainian and Slovak Linguistic Consciousness (Based on the Associative Experiment) 3. TYRIMO PROCEDŪRA IR REZULTATAI Empirinį tyrimo pagrindą sudaro 2019 m. atlikto asociatyviojo eksperimento rezultatai. Bendrasis laisvojo asociatyviojo eksperimento scenarijus apėmė šią tyrimo procedūrą: asociatyviajame eksperimente dalyvavo Lvivo valstybinio civilinės saugos universiteto studentai ir kursantai (Priešgaisrinės saugos, Civilinės saugos specialybių), Lvivo politechnikos nacionalinio universiteto studentai ir Šv. Kirilo ir Metodijaus universiteto Trnavoje studentai. Iš viso 194 ukrainiečių ir 127 slovakų respondentams buvo pateikti 67 stimulai, tokie kaip envy(n), į envy(v); envious(adj) like/as, kurie, visumos gautų reakcijų pagrindu, sudaro ENVY koncepto sferos asociatyvųjį verbalinį tinklą. Taigi 1 ir 2 paveiksluose atitinkamai pateiktos iš viso 145 ukrainiečių respondentų reakcijos, iš jų 104 unikalios, ir 536 asociatyviojo eksperimento metu gautos slovakų respondentų reakcijos. Eksperimento eiga rodo, kad dalyviai (ukrainiečių respondentai) reagavo į visus stimulus, daugiausia į pateikto sąrašo viduryje esančius; sąrašo pabaigoje reakcijų skaičius gerokai sumažėja (arba apsiriboja vienu atsakymu į stimulą-žodį). Keli respondentai nurodė „asociacijos nėra“ net sąrašo pradžioje arba įrašė brūkšnį, rodantį bet kokios reakcijos nebuvimą. Priešingai, slovakų studentai (nepaisant mažesnio respondentų skaičiaus) dalyvavo aktyviau ir apklausos metu stengėsi vienodai atsakyti į visus žodinius stimulus. Taigi į daugumą stimulų-žodžių buvo pateikta po kelias atsakomąsias reakcijas. Šis subjektyvus veiksnys gali paaiškinti kai kuriuos gautų ukrainiečių ir slovakų respondentų atsakymų neatitikimus. Pateiktame tyrime eksperimentas ir verbalinių atsakymų analizė neapėmė užduoties nustatyti respondentų atsakymų koreliaciją ir specifiškumą pagal jų lytį. Manome, kad šio aspekto tyrimas vertas atskiro tyrimo. Tačiau atliekant kryptingų asociacijų eksperimentą atskira užduotis buvo atsekti reakcijų tipologiją priklausomai nuo palyginimo etalono (su kokiais objektais ENVY lyginamas žodžių junginiuose „envious as“, vartojamuose vyriškosios giminės forma, ir „envious as“, vartojamuose moteriškosios giminės forma). Siekdami užtikrinti išvadų universalumą ir išryškinti socialinį komponentą, ypač lyties veiksnį, atitinkamame eksperimento segmente laikome būtina pateikti komentarą apie verbalinių asociacijų dažnumą kiekvienoje iš lyginamų kalbų ir nurodyti atitinkamai vyrų bei moterų atsakymų skaičių. Vienas iš siūlomos metodikos aspektų yra „asociatyviojo“ atstumo tarp konceptų nustatymas, analizuojant duomenis apie jų bendrus asociatus Straipsniai / Articles 307 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN (abipusio asociatyviojo ryšio indeksas), taip pat asociatyviojo eksperimento vizualizacijos rezultatus, leidžiančius nustatyti tokias bendras sritis (pvz., tarp ENVY ir godumo, ENVY ir pavydo). 3–4 pav. rodo tiriamą asociatyviojo–verbalinio tinklo fragmentą. Abipusio asociatyviojo konceptų ryšio indeksas buvo apskaičiuotas nustatant koreliaciją tarp identiškų reakcijų skaičiaus ir bendro gautų reakcijų skaičiaus. Anksčiau panašią metodiką siūlė Ulanovič (2010: 214). Svarbu pažymėti, kad aprašant gautus rezultatus buvo atsižvelgta ne į visas gautas reakcijas, o tik į tas, kurios atitiko autorių pasiūlytą reakcijų paskirstymo metodą (pagal subfreimus freimuose), nes šios verbalinės asociacijos yra pragmatiškai ir kognityvinės vertės požiūriu reikšmingiausios gautiems rezultatams. Taigi aprašymas neapima reakcijų rezultatų, susijusių su deklaratyviniais, dalyviniais ir posesyviniais (ENVY priklausymo tam tikram objektui) subfreimais. Todėl pagrindinėje tyrimo dalyje aprašytų reakcijų skaičius yra gerokai mažesnis už bendrą gautų reakcijų sąrašą. 1 PAV. Reakcijos į zazdristʹ „ENVY“ stimulą 308 Acta Linguistica Lithuanica XC Envy as a Psychological and Cognitive Phenomenon in Ukrainian and Slovak Linguistic Consciousness (Based on the Associative Experiment) 2 PAV. Reakcijos į závisť „ENVY“ stimulą Pirmiausia pateikiama išsami aksiologinių ir spalvinių subfreimų analizė. ENVY vertinimas GĖRIO–BLOGIO kategorijoje daugiausia užima neigiamą aksiologinės skalės polių. Jis pirmiausia reiškiasi kaip paskata ENVY dabartinių normų pažeidimo, etinio vertinimo ir atmetimo kategorijose, kartais su ryškiu negatyvumo pasireiškimu (žmogaus mintyse ar veiksmuose): ukrainiečių не варто/not worth (f 1,3), дуже погано/very bad (m 0,65), думати погано/think poorly (f 0,65), зле/bad (f 0,65), зло/evil (f 1,3/m 1,3), недобре, негатив/not good, negative (f 1,3), slovakų negatívne/negatively (f 2,00). Panašios reakcijos stebimos į заздрість ‘ENVY’ stimulą: найгірше/the worst (m 0,69), недобре/not good (m 0,69), нічого доброго/nothing good (m 0,69), обмеженість/narrow-mindedness (f 0,69), погана/bad (f 0,69), погано/badly (f 0,69/m 2,07). Panašios reakcijos stebimos ir į stimulą заздрити ‘to ENVY’ (f 3,9/m 2,6): погано/badness (m 1,38), низько/mean (m 0,69), ницість/meanness (f 1,38), недоречність/inappropriateness (f 0,69), нікчемність/worthlessness (f 0,69), користолюбність/selfishness (f 0,69). Šis konceptas interpretuojamas etinių ir religinių normų ribose kaip tam tikrų draudimų ir nuostatų pažeidimas: гріх/sin (paprastai pakankamai produktyvi Straipsniai / Articles 309 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN moteriškoji reakcija į заздрість „ENVY“ stimulą f 4,83 ir f 1,95 į stimulą заздрити „to ENVY“. Neigiamas vertinimas taip pat verbalizuojamas pasitelkiant негарно, погано/ugly, bad (m 0,65), собі шкодити/harm oneself (f 0,65), шкідливо/harmful (m 0,65); kartais reakcijose esama modalinių deskriptorių – варто-не варто, дозволене-недозволене/worth–not worth, allowed–not allowed, kur antrasis vyrauja: taip pat esama neigiamų žymenų, būsenos kategorijai priklausančių žodžių: не варто/not worth (f 1,3), не можна/not allowed (f 0,65/m 0,65), непотрібно/unnecessary (f 0,65/m 0,65), неможна/impossible (m 0,65). Slovakų kalbinės sąmonės vertinamųjų ir pragmatiškai orientuotų reakcijų pavyzdžiai: hanba/a shame (f 4,00), nedopriat’/to not indulge (f 2,00), nedopriat’ druhým/to not indulge others (m 11,76/f 2,00), neuniesť pravdu/can’t stand the truth, pokrytectvo/hypocrisy, zneušťovať národnú hrdosť/to dishonour national pride (f 2,00). Kalbant apie ENVY raiškos laipsnį, atsispindintį atskleistose ukrainiečių ir slovakų respondentų verbalinėse asociacijose, jis aiškiausiai atsiskleidžia per šios emocijos parametrizavimą spalvų asociacijomis. Svarbu pabrėžti, kad ENVY kategorizavimas per spalvų simboliką iš esmės sutampa su duomenimis, pateiktais naivaus pasaulio modelio lygmeniu lyginamų kalbų frazeologiniuose ir aiškinamuosiuose žodynuose, patarlėse bei priežodžiuose. Be to, kaip rodo pagrindinių leksemų junginiai ir jų frazeologiniai ryšiai, Rytų slavų kalbose ENVY yra juodas, o čekų kalboje, kaip ir anglų bei vokiečių kalbose, jis yra žalias. Palyginkime: čekų bledá (zelená) závisť, ozelenieť/zeleňet’ od závis­ti (ČRFS 2002: 629), anglų The green-eyed monster (SAFS 878). Tas pats pastebima lenkų kalboje: Zzieleniał z zazdrości (zawiści) (NKPP III 836). Daugiau informacijos: Tyshchenko 2020: 262. 4. PAVYDO PARAMETRIZAVIMO ASPEKTAI: SPALVOS SUBKADRAS Svarbu pažymėti, kad šioje reakcijų grupėje somatinis kodas dažnai derinamas su JUODOS SPALVOS metaforomis, pavyzdžiui, reakcijos į stimulą заздрити ‘to ENVY’ – no чорному/very jealous, чорний/black, чорно/terribly, чорно, погано/very, bad, заздрість ‘ENVY’ – буває тільки чорна/There is only black ENVY, біла заздрість/white ENVY, заздри́ти ‘to ENVY’ – по-білому/jealous, yellow colour, Аж у нім жовч кипить/He is on (f 1,3), (f 0,65), (f 1,3), (f 0,65), (f 0,69), (f 2,76), (f 1,3), (f 0,69). Ukrainiečiai tulžį sieja su piktumu, ENVY ( 310 Acta Linguistica Lithuanica XC Envy as a Psychological and Cognitive Phenomenon in Ukrainian and Slovak Linguistic Consciousness (Based on the Associative Experiment) kraštas). Atskiruosiuos asociatyvinius–simbolinius paralelizmus (jų reakcijas, priklausančias ep idigmatiniam tipui, taip ir vadinsime) galima suskirstyti taip: тінь/šešėlis (m 0,69), чорний, чорномаз/juodas, juodumas (f 0,69). ENVY parametrizavimo kontekste išskiriamos tam tikros asociacijos, metaforiškai reiškiančios emocijų intensyvumą ir gilumą (parametrinis posluoksnis). ENVY raiškos intensyvumą respondentų reakcijose daugiausia išreiškia prieveiksmiai: ярісно, несамовито/ryškiai, pašėlusiai (f 0,65), дуже/labai (m 0,65), сильно/stipriai (m 0,65), дико/pašėlusiai (f 0,65), veiksmažodis міряти/matuoti (f 0,65), būdvardžiai велика/didelė (m 0,69), глибока/gili (f 0,69); vertinimas тупо/kvailai (m 0.65), taip pat sporadiškai pasitaikančios fiziologinio tipo reakcijos su neigiama, pejoratyvine veiksmo intensyvumo raiška запльовуватися/apspjaudyti save (f 0.65). 5. ENVY KAIP LIGA IR KITŲ SĖKMEI JAUSTI KANČIĄ, METAFORA. ENVY – SUNAIKINIMAS Emocijų išgyvenimo posluoksnį, susijusį su emocinėmis būsenomis, sudaro šios reakcijos į заздрість ‘ENVY’ stimulą: пригноблення, туга (m 0.69). Apskritai šiai verbalinių asociacijų grupei būdinga somatinių metaforų, reiškiančių psichinį skausmą, kančią ir ligą, dominacija, natūrali šių ir panašių emocinių būsenų ontologijai: біль, щем/skausmas, aštrus skausmas (f 0,69), страждати, мучитись/ kentėti, kankintis (f 0,65), мука/kankynė (f 0,69), самотність/vienišumas (f 0,69), slovakų trápenie/kančia (f 2,00), kankinimas, túžiť/trokšti (m 5,88). Kai kurios iš jų atskleidžia priežasties semantiką, atsirandančią stebint kito pasiekimus страждати від досягнень інших/kentėti dėl kitų pasiekimų (f 0,65). Asociatyvines ENVY apraiškas lydi neutralios (переживати (f 0,65), сумління/nerimauti (f 0.65), sąžinė (f 0,69)) arba neigiamos emocijos FEAR, DESPAIR, HATRED ir kt.: заздрити ‘to ENVY’ – боятися/pavydėti ‘pavydėti’ – bijoti (m 0,65), відчай/neviltis (m 0,65); taip pat dažnai pasitaiko modalinių operatorių, reiškiančių „tikėjimo kuo nors praradimą“, arba ekspresyvių pragmatinių presupozicijų, nukreiptų į subjektą: зневіра, невпевненість/neviltis, nepasitikėjimas (f 0,65), не вірити у себе/netikėti savimi (f 0,65), taip pat злість/pyktis, vyraujantis moterų reakcijose (f 2.07/m 0.69), зло/blogis (abiejų reakcijų skaičius maždaug vienodas – 2.07), злоба/piktybiškumas – reakcijos į заздрість ‘ENVY’ stimulą; slovakų nenávisť/neapykanta, hnev/pyktis, je zlá/ji yra bloga, krutá/ Straipsniai / Articles 311 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN žiauri, зло/blogis, zlá kvalita človeka/bloga žmogaus savybė (f 2,00), zlá vlastnosť/bloga savybė (m 5,88). Šios reakcijos gali būti derinamos su somatiniu kodu, apimančiu „poveikį pojūčiams“, plg.: образными, дражними/erzinti, tyčiotis (m 0.65), taip pat su emocinio intensyvumo raiškomis: бути одержимим/būti apsėstam (f 0,65), не любити/nemėgti (m 0,65), ненавидіти/neapkęsti (f 0,65). Kartais pasitaiko frazeologinio tipo reakcijų, susijusių su vaizdingais posakiais, pavyzdžiui, скрегтєт зубовний/dantų griežimas (f 0,69). Įprastos intelektinio tipo reakcijos į заздрість ‘ENVY’ pastebimos moterų atsakymuose: дурість, дурниці/kvailumas, nesąmonės (f 2,76/m 0,69), o charakterologinio tipo reakcijos – хитрість/klastingumas, хиба/klaida, пиха/išdidumas (f 0,69). Slovakų respondentės, daugiausia moterys, į závisť ‘ENVY’ reaguoja neigiamu aksiologiniu vertinimu, susijusiu su klaidos, tam tikrų normų pažeidimo, antnormės, nukrypimo, melagingumo ir nuodėmės idėja: chyba/klaida, faloš/apsimetimas, nenormalita/nenormalumas (f 2,00), hriech/nuodėmė (m 11,76/f 2,00), retai siejama su asmens protiniais gebėjimais: hlupák/kvailys (f 2,00). Kai kuriose asociatyvinėse reakcijose pasireiškia ambivalentiškai vidutinis HATRED laipsnis: no-доброму ненавидіти/neapkęsti geranoriškai (f 0.65). Tai taip pat pastebima kituose lydinčiuose teigiamų reakcijų požymiuose: радіти/džiaugtis (m 0,65) arba reakcijose, išreikštose šūksniais фу/fui (m 0,65). Psichologai pateikia panašių samprotavimų, plg. егоїзм/egoizmas kaip vieną iš reakcijų moterų atsakymuose (f 1,38); slovakų šios grupės reakcija vyrauja vyrų atsakymuose: egoista/egoistas, a nenávisť/neapykanta (m 5,88). 6. PAVYDO KŪNO METAFOROS Kalbant apie metaforinę PAVYDO kategorizaciją, reikėtų pabrėžti, kad pastarasis pasirodo kaip AGRESYVI BŪTYBĖ, galinti sukelti tam tikrą neigiamą fizinį ir žalingą poveikį objektui: Ukr. Заздрість їсть людину, як посуха билину/Žaliuoti iš PAVYDO. Kai kurios gautos reakcijos siejamos su griovimo, praradimo ir kitų destruktyvių veiksmų idėja: погубить/sunaikins, губити/traiško, руйнувати/sugriauti, самознищення/susinaikinimas, точить душу/naikina sielą (f 0,69). Slovakų reakcijos į šio tipo kūno metaforas vyrų atsakymuose reiškiamos žodinėmis epidi­gmatinėmis asociacijomis, tokiomis kaip zožiera dušu človeka/jis ėda žmogaus sielą, zožierať/suėsti, įskaitant ir žodžių darybos reakcijas pažravosť/rijumas (f 2,00). Kai kurios žodinės reakcijos atspindi metaforinį modelį PAVYDAS YRA GYVŪNAS (reakcija жаба/varlė (f 0,65/m0,65); душить/smaugia (f 0,69), kuri 312 Acta Linguistica Lithuanica XC Pavydo kaip psichologinio ir kognityvinio reiškinio raiška ukrainiečių ir slovakų kalbinėje sąmonėje (remiantis asociaciniu eksperimentu) koreliuoja su kontekstais: Ukr. жаба давить (придавила) кого, жаба зайца (їсть) кого; жаба зелена/varlė spaudžia (prispaudė) ką nors, varlė suėdė (ėda) kiškį; žalia varlė (Būti pigiam). Metaforiniai modeliai EMOCIJA YRA DISKRETI BŪTYBĖ ir KŪNAS YRA TALPYKLA kognityviniame moksle apibūdina moterų reakcijas (f 0,65), susijusias su vaizdine schema TALPYKLA (KŪNAS YRA EMOCIJŲ TALPYKLA), pavyzdžiui: в душі/sieloje (stimulas заздрити ‘PAVYDĖTI’) ir душевна пустота/dvasinė tuštuma (f 0,69) asociatyviai žymi dvasinę, vidinę žmogaus būseną. Tipologiškai panaši reakcija į stimulą závisť ‘PAVYDAS’ užfiksuota slovakų atsakymuose prázdna duša/tuščia siela (f 6,00). 7. PRIEŽASTINIS POFRAME: SĖKMĖ, KARJERA, TURTAS–SKURDAS Priežastinis poframe daugiausia aktualizuojamas žodine reakcija į socialinės padėties, sėkmės ir karjeros idėją. Pirmojo tipo reakcijos būdingos vyrams бідність, біда/skurdas, bėda (m 1,30), koreliuojančios su gerovės ir klestėjimo motyvais, kaip užfiksuota Nomys (1993: 55; 279): Нехай завидують гірше, щоб прибуло більше, Завидуй гірше, так уродить більше/ Tegul pavydi blogiau gyvenantiems, kad daugiau ateitų, Pavydėk blogiau gyvenantiems, taip užderės daugiau (ibid., 279), Нема щастя без заздрості/Nėra laimės be PAVYDO (ibid., 55). Panašūs posakiai užregistruoti slovakų kalboje: Kto má šťastie, tomu závidía, a kto má škodu, má i posmech/Laimingiesiems pavydima, o nelaimingieji išjuokiami, Šťastie bez závisti nebýva/Nėra laimės be PAVYDO, Šťastie budí závisť/Laimė sužadina PAVYDĄ (Záturecký 2018: 153). Žodiniame asociatyviajame tinkle esama tam tikrų PAVYDO ir GODUMO sąsajų, tačiau gautos reakcijos ne į visus PAVYDO: ревнуватий/būti pavydžiam (f 0,65) stimulus jas išreiškia aiškiai; kartais vyrų slenge jį reprezentuoja жмот/šykštuolis (m 0,65), greta literatūrinio скупість; подаїмость/šykštumas; dusti iš PAVYDO (m 0,65); godus žmogus atsekamas moterų lyginamosiose reakcijose poframe godus kaip ir reakcijose į stimulą PAVYDAS–godumas (m 0,69). Savo ruožtu slovakų respondentai pateikė šias reakcijas: chamtivosť/godumas, chamtivec ‘godus žmogus, daugiausia moteris’ (f 6,00), chamtivec (f 3,00) į stimulą závisťlivý ako ir neprajník/nekenčiantysis, nedoprajný/niurzglys, neprajný ako/piktavalis, žiarliť/būti pavydžiam (m 5,88/f 2,00), daugiausia vyrų atsakymuose, kur PAVYDO sąsajos su PAVYDULIAVIMU ir GODUMU gali Straipsniai / Articles 313 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN būti stebimos (tarpusavio konceptualieji ryšiai, asociatyviosios žodinės jų sankirtos zonos). Tos pačios reakcijos atspindi stimulą заздрість „ENVY“ ir avarice: багатство/wealth (m 0,69), epouи/money (m 0,69), золото/gold (rečiau pasitaikanti vyrų reakcija 0,69) į stimulą заздрість „ENVY“, į stimulą жадібність „greed“ – бідність/poverty (po 0,65), бідолаха/poor man (m 0,65). Stimului závidieť „to ENVY“ užrašytos šios slovakiškos simbolinio tipo žodinės asociacijos: blahobyt/well-being, majetok/property, nemať ‘to, čo ostatní/not to have what others have (f 2,00), peniaze/money, bohatstvo/each (f 2,00). Šios reakcijos išskiriamos remiantis slovakišku naiviuoju pasaulio vaizdu, atspindinčiu požiūrį į vargšus ir turtinguosius: geriau, kai žmonės ENVY turtais, gerove ir gera sveikata, nei užjaučia skurdą: Bohatstvo plodí závisť, chudoba nenávisť/, Majetok ide so závisťou/Property goes with ENVY, Bodaj by mi ľudia závideli, ako by ma mali ľutovať/I wish people would ENVY me rather than pity me, Odvráť, bože, ľutovníkov a prispor nám závistníkov!/Turn away, O God, the pitiful and bring forth the envious! (Záturecký 2018: 164; 153). Daugybė panašių posakių aptinkama lenkų ir čekų pasaulio lingvistiniuose vaizduose. Specifiškai unikali asociacija slovakų kalboje su stimulais závisť „ENVY“, závidieť „to ENVY“ apima šias moterų reakcijas: kravina/bullshit (f 2,00), Harabin/Harabin (politiko pavardė Slovakijoje), Horcrux/Horcrux (maginis objektas iš „Hario Poterio“), vládne svetom/he rules the world, spoločnosť, Slovensko/Slovakia (f 2,00), aj nos medzi očami/even the nose between one’s eyes (f 4,00), nebezpečenstvo/danger (m 5,88). Grynai vyrų reakcijos apima vlasy/hair, pasivita/passivity, je na plač/one could cry about it (m 5,88), kai kurios jų pasižymi nacionaliniais ir kultūriniais ypatumais, pvz., aj pekné počasie na pohrebe/even good weather during a funeral (f 2,00). Pastaroji nuoroda į frazeologines liekanas ir gali būti paaiškinta pasitelkus frazeologijos žodyną: závidieť niekomu nos medzi očami. Samuelio Smileso citata skamba taip: Jestvujú ľudia, čo človeku závidia aj pekné počasie na jeho pohrebe, o tai reiškia, kad yra žmonių, kurie ENVY net gero oro per laidotuves. ENVY čia vartojamas ironiškai: visi žmogui pavydi, jis (ji) turi viską, net gerą orą per savo laidotuves. Išnagrinėkime gautų reakcijų į žodinius stimulus заздрість „ENVY“ ir заздрити „to ENVY“ tipologiją, sugrupuotą aplink sėkmę, karjerą, augimą, darbą: pavyzdžiui, stimulas заздрити „to ENVY“ – reakcijos достягнення, успіх, успіхам/achievement, success, successes (f 0,65). Kartais tokios reakcijos atspindi savitą modalinį-pragmatinį asmens ketinimą: прагнути кращого; сам добийся/to strive for the best; do it yourself (m 0,65), į stimulą жадібність „greed“ – бажання/desire (f 0,69). Retai pasitaiko neaiškių kauzatyvų, susijusių su 314 Acta Linguistica Lithuanica XC Pavydas kaip psichologinis ir kognityvinis reiškinys ukrainiečių ir slovakų kalbinėje sąmonėje (asociacinio eksperimento pagrindu) stimulu заздрість „ENVY“ – за щось/for something (m 0,65), заздрити „to ENVY“ – робота/job (f 0,65), кар’єра/career (m 0,65). Slovakiškos asociacijos panašios ir būdingos daugiausia vyrams: „ENVY“ – pre niečo/for something, „to ENVY“ – práca/work, kariéra/career. Tipologinių sutapimų galima įžvelgti žodinėse reakcijose, susijusiose su ribiniais konceptais заздрість „ENVY“ ir жадібність „greed“/závisť „ENVY“ ir chamtivosť/greed (f 1,95/m 0,65) (žr. 3, 4 pav.). 3 PAV. Reakcijų į stimulus sutapimas заздрість „ENVY“ ir жадібність „greed“ 4 PAV. Reakcijų į stimulus sutapimas závisť „envy“ ir chamtivosť „greed“ Kalbant apie prototipinius įsitikinimus apie pavydžius žmones (lyginamasis podėmis envious as/like), paprastai skurdus, neturtingas žmogus pavydi kito turto ir gerovės (бідний, бідняк/poor, poor man arba reakcijos žodžiais su subjektyvaus vertinimo priesagomis бідося/ill-fated (f 0,65/m 0,65) arba одинокий, Straipsniai / Articles 315 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN віділюдькуватий/lonely, withdrawn (f 0,65). Reakcijos į stimulą envious as/like (moteriškoji forma), susijusios su skurdu, yra retesnės (m 0,65). Apskritai gautos antropocentrinės reakcijos, apimančios bendrinį terminą human being (daugiausia moteriškosios giminės), kartais su menkinamaisiais būdvardžiais націрша людина, одинока нещасна жінка/the worst person, a lonely unhappy woman, taip pat siejamos su evil eye/вірклива (f 0,65). 8. LYGINAMASIS PAKADRAS: REAKCIJOS Į STIMULĄ ENVIOUS AS/LIKE (VYRIŠKOSIOS GIMINĖS FORMA) IR ENVIOUS AS/LIKE (MOTERIŠKOSIOS GIMINĖS FORMA) Retos ir netipiškos reakcijos siejamos su augalų pavadinimais. Remiantis gautais duomenimis, užfiksuota viena tokio tipo moteriškoji reakcija морква/carrot (f 0,65), kurios prasmę sunku racionaliai paaiškinti. Galime kalbėti apie situacines arba labai subjektyvias reakcijas. Tik moterys respondentės pavydžią moterį lygina su a witch/відьма (f 1,56), antroponimu Параска/Paraska (tikriausiai veikiamos grožinės literatūros), su apkalbinėtoja пліткарка/scandalmonger arba su neapibrėžtu subjektu не знаю хто/do not know who (f 0,78); o vyrai – su vaikais ir kai kuriomis gyvybinėmis visuotinėmis žmogaus vertybėmis, tokiomis kaip gyvenimas ir gėris (m 0,78). Be to, vyrų reakcijos siejamos su TEISINGUMO ir TIESOS sąvokomis: виправдання і хотіти чи бажати чогось/justification and wanting or desiring something (m 0,78). Moterys linkusios sieti ENVY su SĄŽININGUMU (f 0,78) ir laikyti jį stabiliu bei nekintamu завжди/always (f 0,78). Taip pat epizodiškai galima pastebėti ryšį su somatiniais metaforiniais koreliatais, tokiais kaip жало/sting (m 0,65). Kai kurios aliuzinės intertekstinės reakcijos, susijusios su animaciniais filmais (поштар Печкін/postman Pechkin – tik moteriškosios reakcijos 0,65), su antonomazija Лескавхевська/Leskahveska (tik moteriškosios reakcijos 0,65), su kai kuriomis religinėmis sąvokomis Буда/Buda (m 0,78), yra gana išraiškingos. Frazeologinės kilmės reakcijos жаба/frog arba palyginimai аж очі повилазили/the eyes popped out from shock priskirtini moteriškiems atsakams. Daugelis reakcijų atspindi šeimos arba tarpasmeninius santykius (тітка/aunt f 0,78), kasdienius artimos aplinkos vaizdinius (сусіди, сусід/neighbours, neighbour – m 0,78, atributinius ir įvardinius žodžių junginius сусіди, моя сусідка зла сусідка, сусідка/neighbours, my neighbour is an evil neighbour, neighbour f 6,25/m 3,13, atliekančius standartinio palyginimo funkciją), socialines ir amžiaus charakteristikas (розлучена/divorced f 0,78), profesiją продавець/seller (m 0,78), socialinį statusą дякова жінка/deacon’s wife (f 0,65). Jie taip pat būdingi... 316 Acta Linguistica Lithuanica XC Pavydas kaip psichologinis ir kognityvinis reiškinys ukrainiečių ir slovakų kalbinėje sąmonėje (remiantis asociatyviuoju eksperimentu) Slovakai: chcem to, čo sused / I want what my neighbour wants (f 2,00), suseda / male neighbour (m 23,53/f 8,00), susedka / female neighbour (f 2,00). Statuso asociatyviosios reakcijos slovakų kalboje siejamos su šeimos ir giminystės santykiais – anyta arba apskritai giminaičiu: súrodenec / a sibling, svokra / mother-in-law (f 2,00), kurie tampa palyginimo etalonu tokiose konstrukcijose kaip závisťlivý ako. Tačiau stipriausias asociacijas sukelia gyvūnai ir vabzdžiai: заздрити „pavydėti“: бджілка / bee (m 0,78), вовчиця / she-wolf (m 0,78), be emocinių konotacijų вовк, ворона / wolf, crow (f 1,56), гусениця, пантера / caterpillar, panther (f 0,78). Remiantis asociatyviojo eksperimento rezultatais, snake laikoma moteriškojo PAVYDO etalonu змія (f 3,13/m 0,78), rečiau tipiška лисиця / fox (f 1,56/m 0,78), миша / mouse (f 0,78/m 1,56), муха / fly (f 0,78), o mažiausiai paplitusios – зозуля, кицька, кобра, крыса / cuckoo, cat, cobra, rat (f 0,78). Vyrų reakcijos, priešingai, aktualizuoja кобила, курка, мавпа, павлін, сорока / mare, chicken, monkey, peacock, magpie vaizdinius (m 0,78) ir собака / dog (m 1,56). Pastaroji vyriškoji reakcija gali būti laikoma tipišku neigiamu piktavališko žmogaus vertinimu. Lyginamasis pakadras, sudarytas atliekant tiesioginę asociatyviąją apklausą pagal lytį, taip pat vertas dėmesio. Čia PAVYDAS buvo lyginamas su kitais objektais, o slovakų respondentai atskleidė šias asociacines sąsajas: su gyvūnais, vartojant tiek bendrinius, tiek specifinius pavadinimus Britská mačka / British cat (f 2,00), hovädo / brute (f 2,00), hus / a goose, vrana / a crow (m 5,88), laň / a doe, zmija / a snake (viper) (f 2,00), líška / a fox (f 6,00), mačka / cat, kamoš ka / friend (f 2,00), straka / magpie (f 4,00), su stimulu závisťlivý ako; býk / a bull (f 2,00), pes / dog (f 4,00), straka / magpie (f 2,00), su stimulu závisťlivý ako. Atsaką Britská mačka galima interpretuoti atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES; socialinės ir vaidmeninės, taip pat lyties ir amžiaus asociacijos človek (m 5,88/f 4,00), malé decko / a small child, moja stará / my old lady, starý človek / old person (m 5,88), baba / an old woman, stará babka / old grandma, šľachtic / a nobleman, priateľka / a friend, jednoduchá osoba / a single person (f 2,00), nepriateľka / enemy, nadriadená / superior (m 5,88). Stimului závisťlivý ako priskiriami ne tik realūs, pavyzdžiui, antonimai Slovák (f 2,00), chamtivec / a greedy person, maniak / maniac, hráč / player (f 2,00), įskaitant kai kuriuos mitologinius personažus strigoň / a male old witch, vlkodlak / werewolf (f 2,00). Išimtinai moteriškosios reakcijos slovakų kalboje apima emocines reakcijas, kuriose vartojami žmonių vardai, pavyzdžiui, babižná / a hag, hlupák / a fool, pažravica / clove, zatrpknutá žena / bitter woman, zlá kráľovná / Evil Queen. Kalbant apie stimulą závisťlivý ako, ryškiausios žodinės asociacijos apima ne tik žmonių vardus ar vertinamąsias reakcijas (retesnę, tačiau išraiškingą chudák / poor guy Straipsniai / Articles 317 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN (m 11,76/f 2,00), taip pat ENVY objektų nominacijos, įvardytos neapibrėžtais kiekybiniais žodžiais arba įvardžiais (būdinga daugiausia moterų reakcijoms: ja nie/I do not /not me, mnohí/many (f 2,00), o každý naokolo/everyone around (m 5,88) paprastai yra vyrų reakcija. 5 PAV. ENVY palyginimas su kitais objektais: reakcijos į stimulus závisť’, závidieť’ and závisťlivý ako/závisťlivá ako Taip pat pasitaiko unikalių reakcijų, kuriose yra tikrinių vardų ir etninių nominacijų Fero/Fero (vardas), Slovák/Slovak (asmuo) (f 2,00). Taigi Fero yra vardo František mažybinė forma, be to, tai gali būti ir pavardė. Ši reakcija gali būti susijusi su individualiu, arba asmeniniu, aspektu. 318 Acta Linguistica Lituanica XC Envy as a Psychological and Cognitive Phenomenon in Ukrainian and Slovak Linguistic Consciousness (Based on the Associative Experiment) 9. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Straipsnyje pateikiama ENVY konceptosferos, kaip pagrindinės emocijos, lingvokognityvinė analizė, paremta asociatyvinio eksperimento, atlikto su Ukrainos ir Slovakijos studentais, duomenimis. Verbalinių reakcijų tipologija nustatoma atitinkamų kadrų ir pokadrių struktūrų pagrindu, išryškinamas jų tipiškumas ir unikalumas, o charakteristikos pateikiamos dažnio ir kiekybinių parametrų požiūriu. Nustačius abipusio asociatyvinio konceptų sąsajos indekso reikšmę, pateikiamas asociatyvinio-verbalinio tinklo modeliavimo mechanizmas (pagal Ulanovič, Karaulov ir kt. metodą). Šis požiūris leido nustatyti reakcijų į stimulus ENVY ir GREED sutapimo atvejus ir vaizdžiai juos pateikti 3 ir 4 stulpeliuose. Atkreipiamas dėmesys į reakcijų skirtumus pagal asociatyvinius-vaizdinius ir vertės požymius. Gautų asociatų nacionalinis ir kultūrinis savitumas atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios kalbinės kultūros realijų ypatybes (frazeologines ir metaforines reakcijas, aliuzijas, palyginimus). Remiantis analize, dažniausios yra reakcijos, susijusios su vertės kategorizacija, ENVY vertinimu gėrio–blogio, gero–blogo poliuose (aksiologinis pokadras) ir jo parametrizacija (raiškos intensyvumu, ypač per spalvų asociacijas). Be to, verta atsižvelgti į abiem kalboms būdingas tipines reakcijas. Joms būdingas aiškus pragmatinis žymėtumas ir sąsaja su sėkmės, karjeros bei laimės konceptais, kurie paprastai sukelia kitų ENVY (priežastinis pokadras), arba turtingo–neturtingo opozicijomis, išreikštomis keliomis antoniminėmis reakcijomis, pasižyminčiomis ryškia emocine ir ekspresine konotacija (slovakų blahobyt/well-being, majetok/mansion, peniaze/money, ukrainiečių гроші/money, золото/gold, бідаха/poor man, біdося/poor thing). Pastarosios ukrainiečių ir slovakų reakcijos rodo tipologinius panašumus, akivaizdžiai nulemtus bendros socialinės, etinės ir krikščioniškos vertybių bei idėjų sistemos. Gautus duomenis patvirtina abiejų kalbų žodynuose esantys paremijiniai ir frazeologiniai kontekstai. Išimtinai slovakiškos reakcijos reiškia melo ir netiesos neigimą (TIESOS ir PUOIKYBĖS konceptualizaciją) arba nepagarbą nacionaliniam pasididžiavimui. Daugelis reakcijų atspindi kančios bei skausmingos fizinės ir psichinės būsenos emocijas. Jos atskleidžia charakterio bruožus, kai ENVY suvokiama kaip destruktyvus darinys. Tipiškiausios Ukrainos respondentų reakcijos yra пригноблення/oppression, туга/sadness, біль/pain, щеміти/hurt, страждати/be tormented, мучитися/suffer; slovakų kalboje — мортура/torture, тужити/yearn, гнів/anger, ненависть/hatred, гріх/sin, фальш/falsehood, егоїзм/selfishness; mažiau Straipsniai / Articles 319 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN dažnai – reakcijos, susijusios su protiniais gebėjimais – дурість/stupidity, дурний/nonsense ir hlupák/fool. Kelios reakcijos priklauso scenarijaus freimui (kartais jos priskiriamos sintagmatinio tipo reakcijoms). Tokios reakcijos – tai atitinkamų frazeologinių vienetų ir panašių metaforinių junginių aktyvacija respondentų atmintyje dviem kalbomis: ukrainiečių руйнувати/destroy, точить душу/sharpens the soul (worries), душевна пустота/emptiness of the soul, жаба душить/the frog strangles (feeling ENVY), slovakų zožiera dušu človeka/eats up the soul of a person, prázdna duša/empty soul. Šiuo atveju stebima PAVYDO personifikacija (metaforinis modelis PAVYDAS YRA BŪTYBĖ) pažintinėje KŪNO struktūroje kaip konkrečioje lokalizacijoje. Ukrainos ir Slovakijos studentai panašiai atsakė į apklausos klausimus, susijusius su palyginimo stimulais. Jų reakcijos daugiausia buvo susijusios su įvairiais gyvūnais. Vis dėlto galima atsekti unikalių asociacijų, susijusių su panašiomis reakcijomis į kaimynų PAVYDĄ (rečiau – PAVYDĄ kaimynams). Pavyzdžiui, tarp Slovakijos studentų dažniau pastebimos reakcijos, susijusios su giminystės ir šeimos ryšių terminais (súrodenec/sibling, svokra/father-in-law, baba/old lady, stará babka/old woman, ukrainiečių mimka/aunt), su socialinėmis, istorinėmis ir mitologinėmis realijomis (nadriadená/boss, šľachtic/nobleman, maniak/maniac, strigôň/vampir, vlkolak/werewolf). Ukrainos respondentų atsakymai taip pat buvo unikalūs. Šiuos atsakymus galima susieti su precedentais tekstais (atsižvelgiant į vaikų animacinius filmus – noumap Печкін/poshtar Pechkin arba su pravardėmis, susijusiomis su žodžių žaismu ir liaudies kalbos stilizacija (Леськахвеська/Leskakhveska ir kt.). Čia taip pat atsekamos Slovakijos studentų reakcijos, susijusios su etnonimais ir ikoniškais tikriniais vardais. SOURCES ČRFS – Mokienko Valerij, Wurm Alfréd. Česko–ruský frazeologický slovník. Olomouc: Univerzita Palackého v Olomouci, 2002. Gawarkiewicz Roman 2008: Polski słownik asocjacyjny z suplementem, Szczecin: Print Group Sp. z o.o. NKPP III – Nowa księga przysłów i wyrażeń przysłowiowych polskich 3 (R–Ż), w oparciu o dzieło Samuela Adalberga oprac. Zespół Redakcyjny pod kierunkiem J. Krzyżanowskiego, red. haseł tomu 3 D. Świerszczyńska, St. Świrko, I. Wojtowicz, Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 1972. 320 Acta Linguistica Lithuanica XC Envy as a Psychological and Cognitive Phenomenon in Ukrainian and Slovak Linguistic Consciousness (Based on the Associative Experiment) Nomys Matvij 1993: Номис, Матвій. Українські приказки, прислів’я і таке інше [Ukrainski pryznaky, prisliv’ja i take inše], сер. Літературні пам’ятки України [ser. Literaturni pam’jatky Ukrajiny], Київ: Либідь [Kyiv: Lybid’]. SAFS – Fronek Josef, Mokráň Pavel. Slovensko-anglický frazeologický slovník. Veľký výber slovných spojení. Bratislava: Nová Práca, 2018. Záturecký Adolf Peter 2018: Slovenské príslovia, porekadlá, úslovia a hádanky, Bratislava: Tatran. REFERENCES Cleary Michelle, Walter Garry, Halcomb Elizabeth, Lopez Violeta 2016: An Examination of ENVY and Jealousy in Nursing Academia. – Nurse Researcher 23(6), 14–19. Goffman Erving 1974: Frame Analysis: An Essay on the Organisation of Experience, New York: Harper & Row. Grigorjanová Tatjana, Matytcina Marina 2018: Conceptualization of Negative Emotions in Modern Linguistic Consciousness (on the Material of Russian, English and Slovak Linguistic Cultures: a Contrastive Analysis). – Journal of Language and Cultural Education 6(2), 82–98. Available at: https://www.x-mol.com/paper/1358814120744796160. Hupka Ralph B., Zaleski Zbigniew, Jurgen Otto, Reidl Lucy, Tarabrina Nadia V. 1997: The Colors of Anger, ENVY, Fear, and Jealousy: A Cross-Cultural Study. – Journal of Cross-Cultural Psychology 28(2), 156–171. Available at: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0022022197282002. Koltuckaja Irina 2014: Колтуцкая, Ирина. Эмоциональные концепты «радость / зависть» в славянском мифологическом дискурсе и языковой картине мира [Èmocional’ nye koncepty “radost’ / zavist’” v slavianskom mifologičeskom diskurse i jazykovoj kartine mira]. – Visnyk Dnipropetrovskoho universytetu imeni Alfreda Nobelya 2(8), 202–206. Available at: https://phil.duan.edu.ua/images/PDF/2014/2/31.pdf. Kutter Peter 1994: Liebe, Hass, Neid, Eifersucht. Eine Psychoanalyse der Leidenschaften, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht. Levchenko Olena, Tyschenko Oleh, Dilai Marianna 2020: Associative Verbal Network of the Conceptual Domain БІДА (MISERY) in Ukrainian. – Computational Linguistics and Intelligent Systems, 106–120. Available at: https://ceur-ws.org/Vol-2604/paper9.pdf. Straipsniai / Articles 321 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN Maijala Hanna, Munnukka Terttu, Nikkonen Merja 2000: Feeling of “lacking” as the Core of ENVY: a Conceptual Analysis of ENVY. – Journal of Advanced Nursing 31(6), 1342–1350. Nesvetajlova Irina V. 2010: Несветайлова, Ирина В. «Зависть» и «ревность» как эмоциональные концепты русской и английской лингвокультур [“Zavist’” i “revnost’” kak èmocional’nye koncepty russkoj i anglij­skoj lingvokul’tur]: автореферат диссертации кандидата филологических наук [avtoreferat dissertacii kandidata filologičeskich nauk], Армавир [Armavir]. Petrova Halyna L. 2019: Петрова, Галина Л. Національно-культурна специфіка мовної свідомості носіїв української, англійської та новогрецької мов (на матеріалі рекламного дискурсу продуктів харчування) [Nacional’no-kul’turna specyfika movnoji svidomosti nosijiv ukrajins’koji, anh­lijs’koji ta novogrec’koji mov (na materiali reklamnoho dyskursu produktiv charčuvannia)]: автореферат диссертации кандидата филологических наук [avtoreferat dissertacii kandidata filologičeskich nauk], Київ: Київський національний лінгвістичний університет [Kyjiv: Kyivs’kyj nacional’nyj lingvistyčeskyj universytet]. Popova Zinaida D., Sternin Josif A. 2007: Попова, Зинаида Д., Стернин, Иосиф А. Когнитивная лингвистика [Kognitivnaja lingvistika], Москва: АСТ Восток-Запад [Moskva: AST Vostok-Zapad]. Potapenko Sergij I. 2013: Потапенко, Сергій И. Вступ до когнітивної лінгвістики: навчальний посібник [Vstup do kohnityvnoji linhvistyky: navčal’nyj posibnyk], Ніжин: Видавництво НДУ імені М. Гоголя [Nižyn: Vydavnytstvo NDU imeni M. Hoholja]. Safán-Gerard Desy 2019: Victims of ENVY. – The Psychoanalytic Review 106(3), 225–245. Schoeck Helmut 1987: ENVY: A Theory of Social Behaviour, Indianapolis: Liberty Fund. Sineleva Anastasija V. 2014: Синелева, Анастасия В. Формально-логическое представление семантики и системности терминов философии и логики [Formal’no-logičeskoe predstavlenie semantiki i sistemnosti terminov filosofii i logiki]: автореферат диссертации кандидата филологических наук [avtoreferat dissertacii kandidata filologičeskich nauk], Нижний Новгород [Nižnij Novgorod]. Szymkowska Maria 1989: Nienawiść i zawiść, Warszawa: Instytut Wyd. Związków Zawodowych. Šapran Natalija V. 2015: Шапран, Наталия В. Семантико-когнитивная структура концепта ЗАВИСТЬ в лингвокультурологическом освещении (на 322 Acta Linguistica Lithuanica XC Envy as a Psychological and Cognitive Phenomenon in Ukrainian and Slovak Linguistic Consciousness (Based on the Associative Experiment) материале английского, немецкого и украинского языков) [Semantiko-kognitivnaja struktura koncepta ZAVIST’ v lingvokul’turologičnom osveščenii (na materiale anglijskogo, nemeckogo i ukrainskogo jazykov)]: автореферат диссертации кандидата филологических наук [avtoreferat dissertacii kandidata filologičeskich nauk], Одеса: Південноукраїнський національний педагогічний університет імені К. Д. Ушинського [Odesa: Pivdennoukrajins’kyj nacional’nyj pedagogičnyj universitet imeni K. D. Ušyns’kogo]. Tyščenko Oleh 2020: Konceptualizacija emocij ta cinnisnych konceptiv v slov’jans’kych paremijach ta frazemach: vid sovisti do zazdrosti [Konceptualizacija emociji ta cinnisnych konceptiv v slov’jans’kych paremijach ta frazemach: vid sovisti do zazdrosti]. – Scientific Bulletin of South Ukrainian National Pedagogical University named after K. D. Ushynsky 29, 248–272. Tyščenko Oleh, Korolyov Igor, Palchevska Oleksandra 2021: Cultural and Cognitive Structure of the Omen: Epistemology, Axiology and Pragmatics. – Wisdom 2(18), 137–151. Ulanovič Oksana I. 2010: Уланович, Оксана И. Психолингвистика [Psicholingvistika], Минск: Изд-во «Гревцова» [Minsk: Izd-vo “Grevtsova”]. Ufimceva Natal’ia V. 2008: Уфимцева, Наталья В. Ассоциативные словари славянских языков [Associativnye slovari slavjanskich jazykov]. – Polski słownik asocjacyjny z suplementem, autor R. Gawarkiewicz, odpowiedzialność R. Gawarkiewicz, I. Pietrzyk, B. Rodziewicz, Szczecin: Print Group Sp. z o.o., 15–31. Wierzbicka Anna 2006: Semantyka: jednostki elementarne i uniwersalne, Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu M. Curie–Skłodowskiej. Pavydas kaip psichologinis ir kognityvinis reiškinys ukrainiečių ir slovakų kalbinėje sąmonėje (remiantis asociaciniu eksperimentu) SANTRAUKA Straipsnio tikslas – remiantis ukrainiečių ir slovakų respondentų asociacinio eksperimento duomenimis, išnagrinėti konceptą PAVYDAS kaip sudėtingą psichokognityvinį ir semiotinį reiškinį. Taip pat siekiama paaiškinti žodinių asociacijų tipologiją ir jų semantines sankirtas su kitomis konceptualiosiomis sritimis (PAVYDAS, GODUMAS ir kt.). Straipsniai / Articles 323 ANDREA GROMINOVA, OLEH TYSHCHENKO, IGOR KOROLYOV, MYROSLAVA FABIAN Remiantis kognityvinės antropologijos, filosofijos, sociologijos ir kognityvinės semantikos tyrimais, pristatomas koncepto PAVYDAS freimo modelis lyginamosiose kalbinėse kultūrose, kuris atspindi ukrainiečių ir slovakų kalbinės asmenybės kognityvinių stereotipų, normų ir vertybių sistemą. Sutelk u s dėmesį į asociacinį kompleksą pavyko atskleisti pagrindinius skirtumus tarp vyrų ir moterų reakcijų (lyginamajame po f re mi yje panaudojus stimulus pavydus kaip (vyriškosios giminės forma) ir pavydi kaip (moteriškosios giminės forma)). Taikant freimų modeliavimo metodą, aprašytos pagrindinės metaforinės koncepto PAVYDAS aktualizacijos sritys, tokios kaip konceptualioji ir asociacinė-figūratyvioji koncepto komponentinė dalis, nustatytas jų ryšys su spalvų asociacijomis (aspektinis pofreimis), atlikta jų kiekybinė analizė, kuri apibendrinta penkiose diagramose ir grafikuose. Atlikta bendrų, tipinių ir unikalių, tautinių ir kultūrinių asociacijų atranka atskleidė ukrainiečių ir slovakų mentalinio žodyno ypatumus panaudojus pagrindinių neigiamų emocijų aksonometriją. Įteikta 2023 m. lapkričio 3 d. ANDREA GROMINOVA University of Ss. Cyril and Methodius in Trnava, Slovakia 577/2, Nám.Jozefa Herdu Str. 91701, Slovakia, Trnava [email protected] OLEH TYSHCHENKO University of Ss. Cyril and Methodius in Trnava 577/2, Nám.Jozefa Herdu Str. 91701, Slovakia, Trnava [email protected] IGOR KOROLYOV Taras Shevchenko National University of Kyiv 14, Taras Shevchenko Boulevard Str. 01601, Ukraine, Kyiv [email protected] MYROSLAVA FABIAN Uzhhorod National University 14, Universyets’ka Str. 88000, Ukraine, Uzhhorod [email protected] 324 Acta Linguistica Lithuanica XC